Runos reikšmė

I runos - (vok. Runen < senovės germ. runa - paslaptis) - seniausio germanų rašto ženklai; manoma, kad r. kilusios iš II a. vėlyvojo lotynų (šiaurės italikų) rašto; vartotos Vokietijoje iki VII a., Anglijoje iki X a., Skandinavijoje, Islandijoje, Grenlandijoje iki XIV a.; r. buvo kalamos akmenyje, kaule, metale; skiriamos senosios (III-VIII a.) ir jaunosios (nuo IX a.); senųjų buvo 24, jaunųjų 16; įrašai nuo vieno iki kelių žodžių; kalba - germanų bendrinė (koinė); rašyta iš kairės į dešinę, iš dešinės j kairę.,

II runos - (suom. runo - eilėraštis, daina) - karelų, suomių ir estų epinės liaudies dainos, kilusios iš archajinių kosmogoninių mitų; jose atsispindi pirmykštės bendruomeninės visuomenės materialinė ir dvasinė kultūra, matriarchaliniai ir patriarchaliniai santykiai; eilėdara silabinė; r. dainuojamos vieno arba pakaitomis dviejų atlikėjų, dažnai akompanuojama kantele; r. sudaro suomių epą Kalevalą ir estų epą Kalevo sūnūs.

Runos angliškai, lenkiškai