Sankcija reikšmė

Sankcija - (lot. sanctio - griežčiausias nutarimas): 1. pripažinimas, kad kas nors yra teisėta, leidžiama; 2. poveikio ar kontrolės priemonė, pvz., ekonominės ~os, administracinės ~os; 3. nustatyta įstatymo pažeidimo pasekmė: piniginė bauda, laisvės atėmimas, civilinė atsakomybė; 4. kokio nors akto patvirtinimas aukštesnėje instancijoje, suteikimas jam teisinės galios; 5. tarptautinėje teisėje: ekonominis, politinis ar karinis poveikis, nukreiptas prieš valstybę, kuri pažeidė tarptautinės teisės normas arba netesėjo savo tarptautinio įsipareigojimo (blokada, importo ribojimas); 6. kategoriškas draudimas.

Sankcija angliškai, latviškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Sánkcija (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Sánkcija (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Sánkcija (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)