Vertėjas
Sefardai reikšmė
Sefardai - Dgs. (hebr. sefardim - ispanas) - viena iš dviejų pagrindinių kultūrinių žydų grupių (antroji - aškenaziai); žydai s., gyvenę Ispanijoje ir Portugalijoje, 1492-1497 buvo iš ten išvaryti ir apsigyveno kituose kraštuose - Italijoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Nyderlanduose bei Amerikoje; nuo aškenazių skiriasi kalba, artima ispanų kalbai, ir ritualais; ~ų tradicijos siekia Babilonijos laikus.Terminų žodynas