Serenada reikšmė

Serenada - (pranc. sérénade < it. serenàta) muz. : 1. nedidelis lyrinis vokalinis arba instrumentinis muzikos kūrinys; 2. viduramžių trubadūrų instrumentinis kūrinys ar daina, kuriai pritariama gitara, liutnia ar mandolina; atliekama po mylimosios langu; XIX a. virto vokalinės kamerinės muzikos žanru; 3. ciklinės formos kūrinys instrumentiniam ansambliui, panašus į divertismentą, kasaciją, noktiurną; iš pradžių buvo skiriama kokio nors asmens garbei; XVIII a. pabaigoje taikomąjį pobūdį prarado; 4. pastoralinio pobūdžio kantata, paplitusi XVIII a.; 5. nedidelis sceninis vokalinis instrumentinis muzikos kūrinys iškilmingo pobūdžio, populiarus XVII-XVIII a. Vakarų Europos valdovų, didikų dvaruose.

Serenada angliškai, latviškai
Kirčiavimas:
1. Serenadà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Serenadà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Serenãda (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)