Sestina reikšmė

Sestina - (lot. sextus - šeštas; it. sestina) - lit. eilėraštis, sudarytas iš šešių strofų, turinčių po šešias eilutes (dažniausiai 10—11 skiemenų), ir pasibaigiantis trieilė strofa (tornada); viduramžiais ~as kūrė trubadūrai, renesanso epochoje - italai; lietuvių poezijoje ~os pavyzdys yra Tomo Venclovos (g. 1937) eilėraštis Sestina: Maždaug šešta, ir apledėjęs kelias Nukrypsta šiaurėn. Zvangčioja grandinės Ant padangų. Duslus plieninis aidas, Lyg ežero paviršius, mirga priešais. Besvoris ir žaizdotas kovo sniegas Dar bando dengti sunaikintą girią. Nei plaustas, perskyręs nejudrią girią, Sustoja žvilgsnis. Jį klaidina kelias, Savy keliskart atsimušęs sniegas Ir monotoniškos beržų grandinės. Giedram ūke iškyla svirtis priešais Tuščius namus. O visa kita - aidas Ir oro krešuliai. Betikslis aidas, Kurio visai nėra, skardena girią. Grafito veidrodis juoduoja priešais Didžiulę tamsumą. Mums duotas kelias. Ir iš dangaus nukritusios grandinės - Nematomas, tačiau galingas sniegas. Pavasario senatvę stebi sniegas Ir ardo klausą daugiaveidis aidas. Lyg tvenkinys, nutrūkęs nuo grandinės, Akla mintis įsigeria į girią. Čia nepadės benzinas, baltas kelias Nei spindžio ruožas, išryškėjęs priešais. Beformė visata išeina priešais. Žvarbi žvaigždė, netekęs proto sniegas Apsiaučia lygumą, ginkluojąs, kelias Šešėlis, atspindys, paveikslas, aidas. Pripildo Ardeno griuvėsių girią, Ir jų kaita - vienintelės grandinės. Ar mus užgrūdins Tavosios grandinės? Daiktai ir elementai stoja priešais Mane. Paliksiu tą atšiaurią girią, Kur medį apsemia ir sergi sniegas, Ir žodį pavaduoja tuščias aidas, Ir viskas baigiasi. Galbūt ir kelias. Yra grandinės. Man užgintas kelias Į Tavo girią. Žemę stingdo sniegas. Mes virtom priešais. Tu esi tik aidas.