Spartakas reikšmė

Spartakas - (lot. Spartacus; m. 71 pr. m.e.) - Romos vergų sukilimo (74 ar 73 pr.m.e.) vadas, kilęs iš Trakijos; kaip vergas buvo atiduotas į Kapujos gladiatorių mokyklą, iš kurios pabėgęs slapstėsi Vezuvijaus kalne, kur prie jo prisidėjo kiti pabėgę vergai, ir visi surengė sukilimą; jam vadovavo S.; sumušė dviejų konsulų Lentulo (Lentulus) ir Gelijaus (Gellius) kariuomenes; 72 pr.m.e. S. su keliais tūkstančiais vergų priartėjo prie Alpių; S. manė, kad jo kariai, peržengę Italijos sieną, išsiskirstys ir grįš į savo tėviškes, bet vergai nenorėjo palikti Italijos; S. su jais mėgino prasibrauti į Siciliją; jo daliniams pastojo kelią aštuoni Marko Licinijaus Kraso (Marcus Licinius Crassus Dives (Turtuolis); 115-53 pr.m.e.) legionai ir susidorojo su ~o sukilėliais; S. ir didelė dalis jo karių žuvo mūšyje, o apie 6000 vergų buvo nukryžiuoti išilgai Apijaus kelio (Via Appia), einančio iš Romos į Brundizijų.
Kirčiavimas:
1. Spartãkas (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)