Strofa reikšmė

Strofa - (gr. strophe- sukimasis, posūkis), posmas: 1. senovės graikų teatre: chorinė daina, kurią atlikdamas choras vaikščiodavo po sceną ir grįždavo į savo vietą; vėliau s. imta vadinti poezijos formą, kuri jungia tam tikrą skaičių eilučių, einančių atitinkama tvarka; 2. šiuolaikinėje poezijoje - kelių eilučių derinys, kurį vienija bendra mintis; s. turi nuo 2 (pvz., epigrama, gazelė) iki 14 (pvz., sonetas) eilučių, kurias jungia metras, kalbos metriškumo hierarchija ir intonacinis vieningumas bei išbaigtumas; eilučių derinys ~oje paprastai išryškinamas grafiškai, bet naujųjų laikų poezijoje dažnai metrinė s. suskaidoma į kelias eilutes, einančias viena po kitos; pagal ~ą sudarančių eilučių skaičių skiriami: distichas (dvieilis), tercetas (trieilis), katrenas, arba tetrastichas (ketureilis), kvintilė (penkiaeilis), sestetas (šešiaeilis), septetas (septyneilis), oktostichas (aštūoneilis), decima (dešimteilis).

Strofa angliškai, latviškai, sinonimai
Kirčiavimas:
1. Strofà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Strofà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Stròfa (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)