Taboritai reikšmė

Taboritai - Dgs. (ček. taborita; pasivadino pagal savo sąjūdžio centro, esančio į pietus nuo Prahos, biblinį vardą Tabor - Taboras (arab. Džebel Tur - kalnas Palestinoje, 9 km į pietvakarius nuo Nazareto; Iz 19,12; 3 Kar 4,6 ir kt.)) - radikalioji husitų grupuotė (valstiečiai, miestų varguomenė, nusigyvenę riteriai, žemoji dvasininkija), įkurta husitų 1420; reikalavo reformuoti religinę doktriną ir bažnyčią (atmetė sakramentus, paliko tik krikštą ir eucharistiją; panaikino kunigų celibatą, supaprastino apeigas, skelbė chiliazmo idėjas), griežtai laikėsi Biblijos, stengėsi reformuoti visuomeninius politinius santykius (panaikinti nacionalinę priespaudą, baudžiavą, įvesti turtinę lygybę); bažnytinę lotynų kalbą pakeitė čekų kalba; vadovaujami Jano Žižkos (Zizka; 1375-1424) laimėjo daug pergalių, bet 1434 prie Lipanų buvo sumušti utrakvistų ir katalikų feodalų.