Tiara reikšmė

Tiara - (lot. tiara < gr. tiara; sk. tijará): 1. senovės Persijos ir Asirijos karalių stogelio pavidalo galvos apdangalas iš tauriųjų metalų, simbolizuojantis jų valdžią; 2. prabangi apeiginė popiežiaus kepurė, papuošta trimis viena ant kitos uždėtomis karūnomis su kryželiu; VIII-XIX a. aukšta ir smaili; perimta iš Rytų monarchų, visuotinai vartojama nuo 1315; jos simbolika nevienareikšmė: trys karūnos simbolizuoja Švenčiausiąją Trejybę, trejopą popiežiaus valdžią - vyriausiojo kunigo, karaliaus ir pranašo, arba Romą, visą krikščionišką pasaulį ir Bažnyčios dvasinį suverenitetą; popiežius Paulius VI (Paulus VI; 1897-1978) ~ą paaukojo vargšams šelpti; vėlesni popiežiai ja nesikarūnavo.

Tiara latviškai
Kirčiavimas:
1. Tiarà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Tiarà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Tiãra (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)