Tildė reikšmė

Tildė - (isp. tilde - ženklas - viršum raidės ñ, rodantis minkštumą): 1. grafinis ženklas žodynuose ir kalbotyros leidiniuose vartojamas pasikartojančiai žodžio daliai ar visam žodžiui žymėti, pvz., aug||ti, ~a, ~o; 2. akcentologijoje kirčio ženklas - cirkumfleksas, riestinis, pvz., laukas, sako, šūkis; 3. tarptautinėje fonetinėje transkripcijoje ja žymimas nosinis garsas, pvz., prancūzų kalbos a - mamá (sk. maman).

Tildė angliškai
Kirčiavimas:
1. Tìldė (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Tìldė (vksm. būt.kart.l. IIIasm. vnsk. nesngr.)
3. Tìldė (vksm. būt.kart.l. IIIasm. dgsk. nesngr.)