Tundra reikšmė

Tundra - (suom. tundra < tunturi - bemiškė, plika aukštuma) - Šiaurės pusrutulio subarktinių platumų augalijos zoninis tipas; ~oje nėra miškų, vyrauja samanos, kerpės, žemaūgės daugiametės žolės, krūmokšniai ir žemaūgiai krūmai; žolių šakniastiebiai, krūmų šaknys bei kamienai slepiasi samanų ir kerpių velėnoje; augalai prigludę prie dirvožemio paviršiaus; būdinga ~os augalija: viksvos, vėdrynai, aguonos, bruknės, gyvatžolės, švyliai, varnauogės, vaivorai, beržai keružiai, gluosnių gulstinės rūšys, žemaūgiai alksniai ir kt.; gyvūnai ~oje paplitę šie: šiauriniai elniai, poliarinės lapės, baltieji kiškiai, pelės margutės, baltosios kurapkos ir kt.; vasarą atskrenda daugybė laukinių žąsų, ančių; upėse gausu žuvų; ~os liekanų yra ir Lietuvoje, pvz., ledynmečių reliktas - pelkės; ~ų zonos - Žemės subarktinės juostos gamtinė zona, kuri Šiaurėje ribojasi su ledynų zona, pietuose - su miškatundrių zona.

Tundra angliškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Tùndra (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Tùndra (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Tùndra (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)