Turkis reikšmė

Turkis - (pranc. turquoise - turkiškas < Turquie - Turkija, iš kur buvo gabenamas) - chem. fosfatų klasės mineralas CuAl6[(OH)2(PO4)]44H2O; baltos ar melsvos spalvos; nuo senų laikų iš ~io gaminamos vazos, žiedai, sagės, apyrankės ir kt.; jj vertino osmanai, actekai, egiptiečiai bei tibetiečiai; žymių ~io radimviečių yra Irane, Nišapūro apylinkėse atviros gyslos tęsiasi daugybes kilometrų; šiuo metu kasyklų gylis 100 m; nedidelių ~io telkinių yra Turkijoje, Afganistane, Indijoje; žymiausia ~io kasyklų šalis - Indija, jo yra ir Tibete; JAV teritorijoje anksčiau ~į kasė indėnai; didžiausias Nevadoje rastas ~io gabalas svėrė 80 kg; istoriškai žinomų telkinių yra Egipte, Sinajaus pusiasalyje, čia t. kasamas jau 3000 metų; pusbrangis akmuo.

Turkis angliškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Tur̃kis (dktv. vyr.gim. vnsk. V.)
2. Tur̃kis (vksm. IIasm. vnsk. sngr.)