Valhala reikšmė

Valhala - (vok. Walhalla < senosios skand. Valhöll - žuvusiųjų rūmai) - senovės skandinavų mitologijoje: vieta, kur Dievas Odinas priimdavo žuvusiųjų didvyrių sielas; tai salė, turinti 540 durų; pro kiekvienas jų petys petin gali įžygiuoti po 800 vyrų; karžygiai ten leidžia laiką puotaudami, pramogaudami, kaudamiesi.

Valhala angliškai
Kirčiavimas:
1. Valhalà (dktv. mot.gim. vnsk. V.)
2. Valhalà (dktv. mot.gim. vnsk. Įn.)
3. Valhãla (dktv. mot.gim. vnsk. Š.)