Veto reikšmė

Veto - Nkt. (lot. veto - draudžiu, neleidžiu): 1. ist. senovės romėnų tribūnų teisė atmesti senato, magistrato ir visuomenės susirinkimų nutarimus; 2. Žečpospolitos seimo narių teisė XVII-XVIII a. atmesti seimo siūlomus sprendimus; 3. teisė uždrausti ar sulaikyti įstatymo įsigaliojimą, pvz., prezidento v., parlamento v.

Veto angliškai, lenkiškai
Kirčiavimas:
1. Vèto (dktv.)