Wenig lietuviškai
wénig (būdvardis) - mažai̇̃, nedaũg; kẽletas, mažai̇̃, nedaũg
Pvz.:
Tarimas: [ˈveːnɪç]
Pvz.:
es kámen nur wénige Léute - atė̃jo ti̇̀k kẽletas žmonių̃zu ~ - per̃ mažai̇̃
Vokiečių lietuvių žodynas
Vertėjas