Būti
Būti reikšmė
egzistuoti, reikštis tikrovėjegyventiturėti vietą kur nors, stovėti, gulėtiatsidurtidalyvautikuriuo nors metu vykti, dėtisreikštis, rodytis, rastisatsitikti, pasitaikytiįvyktitrukti, tvertiilgai truktiatvykti, nuvykti, apsilankytipasiliktiprižiūrėtitarnauti, dirbtiturėtivartojamas pagalbiniu veiksmažodžiu, sudarant sudurtinius laikusvartojamas sudėtinio tarinio jungtimivartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprintiištarnauti, išdirbtiapsigyventi, apsiliktiapsistotiapsiprastiužtruktiišsiversti, apsieitiapsilankytipasilikti dirbti, tarnauti toje pačioje vietojeišbūti, praleisti kur kiek laikoatgyventiatsistovėtiįvykti, atsitiktigana ilgai, užtektinai kur išbūtiatsilyginti, atidirbtiatitarnautiatliktiatmuštiatimtigautiprabūti, pragyventiilgai būti, užsibūti kurpagyventiįsistovėti, įsisenėtiapsiprastiįsiskolintipragyventiišstovėti, išgulėtiišsilaikytiiškęsti, ištvertipraleisti (laiką)ilgai užtruktiišdirbti, ištarnauti kurį laikąprarasti, pamestiatsikratyti, išgyvendintipagestinugyventi, pragyventinusistovėtipraleisti (laiką)tvertis, nustygti, ištvertiišsilaikytiatsitiktipamirštiatprastiatsikratyti, išgyvendintinetektisumažėti, nusekti, nubėgtiatliktipagyventiilgai ar gerai pagyventigalėti būti, gyventipasiekti nebejauną amžiųpastovėti, pasilaikyti, patvertineišeiti, pasiliktitrukti kurį laikąpatarnauti kurį laikąvartojamas sudurtinio tarinio jungtimivartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprintiperleisti kurį laiką, pragyventipergyventiprasilaikyti, prabūtiper ilgai išbūti, persistovėtiatsitikti, pasitaikytipratarnautipereitipragyventiprastovėti, prasilaikytipraleisti (laiką), užtruktiprasigyventiišdykti, pagestiatsikratyti, pamestipasitaisyti, susiruoštiužtektinai ilgai gyventipakankamai ilgai lankytis, viešėtilaimėti ką buvimubūti čia pat, dalyvautiatsirasti, prisidėtiatvyktiatsivesti, turėti (apie gyvulius)vartojamas sudėtinio tarinio jungtimivartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprintipragyventisugyventipraleisti (laiką), išbūti, sugaištilaimėti ką buvimusueiti, sukaktibebūnant sugestiišsistovėti, sunoktisusentisuaugti, subręstisueiti, dalyvautisusigriebti (vaiką)pasilakstyti, susikergtisusieiti, būti draugeatgyventi, pragyventiužtrukti, užgaištileisti prabūti, išlaikytiužgyventilaimėti buvimu, uždirbtipadirbti už atidirbimą, įdirbtiilgai tarnautiužmirštiatliktiatlyginti, apmokėtipasidaryti nėščiai, pastoti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: bū́ti
Būti sinonimai
antbūtiapibūtiatbūtidabūtiįbūtiišbūtinubūtipabūtiperbūtiprabūtipribūtisubūtiužbūtibūtinaiatbūtinaiatsibūtinai
Būti frazeologizmai
ant bū́tino (būtinõs) visam laikui, pastoviai (gyventi): Kad jie vis ne ant bū́tino, tai ir nesitvarko. Kad ant būtinõs, tai būtų trobos pamatus apsikasusiant kójų bū́ti [sukeltám]; judėti, vaikščioti.bū́ti ant pãtalo sirgti: Mama būva ant pataloant vienõs kójos bū́ti trumpai kur užtrukti.bū́siu bùvęs ilgai nelaukęs: Bū́siu bùvęs, aš ir beinu veizėti, ar neįšoko karvės. Bū́siu bùvusi, tuojau kokį žodį priešbùs kàs esą̃s (nebùvęs) didelis čia daiktas.nė̃ kójos nebùvo (kieno) visiškai neužėjo.bū́k svei̇̃kas; bū́kit sveiki̇̀; sakoma sveikinantis.bùs nebùs nesvarbu, ar bus: Valgyt bus nebus, by tik pasigers svečiaikai̇̃p čià bùvęs labai tinkamas: Tai lopinėlis – kai̇̃p čia bùvęskai̇̃p nebū́ta greit išleista, prašvilpta: Tūkstanties kai̇̃p nebū́takai̇̃p nẽsanti lyg būtų negyva: Buvo linksma, o dabar kai̇̃p neẽsantikai̇̃p bebùvę; [bus] kàs nebùvęs; kai̇̃p nebùvus, tai̇̃p; kai̇̃p bùs, tai̇̃p bùs; kàs bùs, kàs nebùs; šiai̇̃p bùs, tai̇̃p (lei̇̃) bùs; bùs kàs bùs nesvarbu kaip, vis tiek, kas beatsitiktų: Su atlyginimu kaip bebuvę. Kàs nebùvęs, plauksiu į jūrą. Bū́s kàs nebùvęs – netiku tuo. Kai̇̃p nebùvus, teip, o vogti ir maluoti negal. Kap bùs, tep bùs – eisiu ir aš pažiūrėt!. Kàs bùs, kàs nebùs, bet žemaitis nepražus. Šiap (šei) bùs, tep (tei, lei) bùs, bet aš nepasiduosiu. Bus kas bus, pabarškinsiu.kai̇̃p nebùvę pusėtini, neprasti: Ant šiaudų šiemet rugiai kai̇̃p nebùvę, ė grūdų mažoka. [bū́t]kàs būdama šiaip ar taip: Kas būdama, tuodu vyru daug apkrikštijo čekų. Būt kas būdama, vienog šiandien yra geistina, idant žinovai lietuvių kalbos surinktum visus palaikuskàs bùvo tai kas, nesvarbu: Kàs bùvo, kad neturtingi, bile gražiai gyvenakàs [tàs] yrà (besąs) nieko nereiškia, vieni niekai: Kas tas y[ra] vilkuo šunį nepaimti!. Kàs tàs bẽsąs mums vainiką nupinti. Kas tau yra paganyt vieną valandą!kóks nebùvęs bet koks: Kóks nebùvęs, bet kad būtųkur̃ bùvęs [kur] nebùvęsnuolatos: Jis, kur bùvęs nebùvęs, vis čia atlenda. Vaikas, kur bùvęs, kur nebùvęs, vis prie uogų lendanetrukus: Kur bùvus nebùvus atlėkė musė. Velnias, kur bùvęs, kur nebùvęs, atnešė tą akmenį.nebū́k niẽko nieko nevertas, nieko gero: Šitokis darbas – tai nebūk nieko. Iš tavęs, sūnau, tai jau nebūk niekonei̇̃ bū́tai, nei̇̃ kliū́tai nei šį, nei tą: Vandens nor neštis: nei bū́tai, nei kliū́tainei̇̃ bū́tas, nei kliū́tas nei šis, nei tas.bùvęs nebùvęs (kam) nebūtinas: Sviestas man bùvęs nebùvęs. Tas pienas jam bùvęs nebùvęs. Man saldainiai buvę nebuvęỹr nė̃r (kam) be naudos, nieko nereiškia: Aš silkės kap pavalgau, tai man šitoki pietūs ỹr nė̃rnè tõ bū́tas nevykęs, nenusisekęs: Regėdamas [puodelį] ne to būtą, sudaužė ir vėl naują ėmė dirbtipo šaknià bū́ti numirti: Kad vaistų neduot, seniai būč buvęs po šakniatai̇̃ (tatai) yrà kitaip sakant: Ana su menturiu košę apmaišė, tai yra, apjaugė. Ir ėjo, tatai est, keliavo su jais.antbū́ti ištarnauti, išdirbti: Jei antbūsiu metus, gerą paviržį antdirbsiuos. Aš už paviržį dvi savaites antbuváu. Tur ančbū́t nedėlmetį šeimyninkštis ant paviržioapibū́tiI.apsigyventi, apsilikti: Anas pernai metais čia apsibùvo. Tetą kalbinau, bet neapsibùvo.apsistoti: Apsibùvo jis to[je] nakvynė[je]apsiprasti: Kai apsibuvaũ, tai geriau nereik!. Kai pabūs, i apsibū́s. Apsibū́sta – ir geraiužtrukti: Ir mano vyras pas Petrus apsibùvo, nepareina. Ketino išvažiuoti miestan, ale dėlto ir vėl dar apsibùvo namieišsiversti, apsieiti: Tankiai galėtumėme apsibūti be arielkos.apsilankyti: Kai da papuola Vilniuj apsibū́t, tai da gaunipasilikti dirbti, tarnauti toje pačioje vietoje: Gal da ir kitus metus apsibū́siu jūsų kaimeII. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Apibùvę apipelėję, net bjauru žiūrėti.Apsitvarkykiam apsibūkiam, svečių būsatbū́tiI.išbūti, praleisti kur kiek laiko: Atbuvęs ligi pusnakčio, išgirdo neišpasakytą žemės drebėjimą.atgyventi: Atbuvai̇̃ jau ant svietoatsistovėti: Linai jau yr atbùvę, jau gali minti.Pirmiau linus nurauja, paskui sustato, kai atsibū̃va, veža namo. Atsibuvusi žemė nėr krumsliuotaįvykti, atsitikti: Kartais iš mažo debesėlio užeina didis lietus, o kartais atsibūna ir antraip. Nieks nežino, kaip su tuom priūseliu atsibuvogana ilgai, užtektinai kur išbūti: Gana, jau atsibuvaũ, reikia eit namo. Kai atsibus, pareisatsilyginti, atidirbti: Ar jau visa atbuvai̇̃?. Su dėkui neatbūsi. Žirgus parduosim, skolas atbū́sim.Visas talkas jau baigiu atbū́t. Jie par mum kūlė, dabar reikia atbū́t. Ka pinigo neturėsim, tai atbūsim. Reikė atbūt savo kaklais. Atbūt turiu ką sirgau.atbūtinai̇̃ atbūtinõs: Ana atbūtinai̇̃ eina į svočias, t. y. kad atbūtum. Atbūtinai̇̃ buvo pas mus Pranas talko[je]. Ana atbūtinõs sėti padėjo.Atsibū́k visas skolas – būsi ponas. Su ačiū neatsibūsi. Kaip čia aš tau ir atsibūsiu, – tiek gero man padarei.atsibūtinai Į svočias eina tik atsibūtinai.atitarnauti: Atbùvo kariuomenę.atlikti: Kad važiuoji į miestą, tai gal ir mano reikalą atbūsi. Atbùvo bausmę i grįžo. Dabar pirtį atbuvau, tai galiu ir ilgai neit.Viena uodega neatbūsi dviejų kermošių.Visus savo reikalus turguj atsibuvaũ ir važiuoju namo. Kai nueisiu, tai atsibū́siu ir tą reikalą. Neatsitūpęs neatsibūsiatmušti: Ejo ejo, kol atbùvo jį nuo anos.atimti: Anys sveikatą man atbùvo – dar̃ man nėr geraII. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Atvežė atbùvo didžiausią vežimą malkų!. Atšalo atbùvo [viralas]!.Atsiverkę atsibuvę atvažiavom×dabū́tigauti: Duonos kąsnelio dabū́t trudnaprabūti, pragyventi: Seni tai dabùs, al jauniem tai sunkuįbū́tiI.ilgai būti, užsibūti kur: Nunešęs pieną, kaip įbū̃na, tai ilgai būna.Įsibùvęs svečias nebenori nė namo kakti. Tik jau neinsbū́k nuejęspagyventi: Kaip ilgai mergose įbuvaũ, taip ir papratau, nenorėjau tekėti.Nesenos panos, bet jau įsibuvusios. Įsibuvęs žmogusįsistovėti, įsisenėti: Kaip įsibū̃na vynas, tai gardesnis. Linai neįsibùvę ant klojės, dėl to įžvigę. Įsibùvo ita liga, sunku bepagydytiapsiprasti: Insbuvus nieko nenumanai, o iš lauko inejus, labai smirdaįsiskolinti: Aš jau gal tamstai labai daug įbuvaũ (pas tamstą būdamas ir ilgai nemokėdamas) II. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Įtempė įbùvo, kaip ir (tarytum) reikė.Įsisvajojo įsibuvo šviesuolis, net jam šnervės išsipūtėišbū́tiI.pragyventi: Aš ir taip išbūsiu per žiemą.Ir per karą išsibùvom. Nė pusę metelių neišsibuvo, išgirdau dukrelę besergančią.išstovėti, išgulėti: Linai jau išbùvo, laikas rinkti.Kaip linai išsibū̃na – surenka. Vynas gerai išsibùvęs.išsilaikyti: Na tai šilta, gražu išbùvo.Tie obuoliai išsibuvo iki po Kalėdų.iškęsti, ištverti: Taip karšta, kad negalima išbū́ti. Dvi dienas išbuvau nevalgęspraleisti (laiką): Kiaurą dieną išesti pasikoręs medyje. Tokioje kameroje teko išbūti pusantros paros.ilgai užtrukti: Tai išsibuvaũ viešnagėj!išdirbti, ištarnauti kurį laiką: Prastas darbinykas, kad negali metų vietoj išbū́tiprarasti, pamesti: Šiandien jis naujas pirštines išbùvo.atsikratyti, išgyvendinti: Ir Dievu dėkui, ką jį išbùvom iš čia!. Išbùvom didžiausią bėdą. Viską išbùvo, išpardavė nauji gaspadoriai. Nereikalingas vištas visas reiks išbūt. Mes išbùvom seną karvę.Žentas skolas išbùvo (atlygino).Šiaip taip išsibuvaũ tą kuiną. Niekaip negaliu jo išsibū́t (nesulaukiu išeinant). Marti nori kap greičiau mošas išsibū́t. Užeidinėja, užneša, tai neseka blakių išsibū́t.Šitieką skolų turi, nagi kada jis jas gali išsibūti (išsimokėti)!pagesti: Gerai belaikoma šeimyna išsibū̃na. Kotrė dar didesniai išsibuvo.Kad tas vežimas bus išsibuvęs, įsigamins ir kitąII. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Arkliai nueis, atolą išmins išbus.Išsipuošė išsibùvo. Jų nesuprasi: išsikeikia išsibūva, ir vėl, žiūrėk, bučiuojasnubū́tiI.nugyventi, pragyventi: Kap nubū́si, tep bus gerai. Jie ilgai čia nubùvo, gal kokius tris mėnesius. Nubū́s savo amželį.Kas nubū́ta, kap nebūtanusistovėti: Karvės nusibùvo prie saito per žiemąpraleisti (laiką): Aš ten gerokai nubuvaũ. Kiek nubùvus, in ją atvažiavo tie vyraitvertis, nustygti, ištverti: Be darbo sunku nubū́ti. Tai negali nubūt nė minutės namie. Eik lauk, jei stuboj nenubūvi̇̀. Širdis iš džiaugsmo nenubuvo vietoje.Nusbùs nusbùs, tai vėl staugia [šuo].išsilaikyti: Gražūs stalai nenubùsatsitikti: Dievas žino, kap jam nubùs, kap jam kąpamiršti: Nubū̃na par ilgą laiką vaikas motyną. Taip negaliu nubū́ti to savo nabašnyko, nors kažin ką daryk. Savo kraštą nubū́ti sunku.Duktė jau galėjo ir nusibū́ti tėvo – seniai miręs.atprasti: Nusibùvo jis, nebenešioja kepurės, jam nebemielaatsikratyti, išgyvendinti: Šitą karvę reikia nubū́ti – ji niekam neverta. Broliai mislija, kaip savo jaunesnį brolį nuo žemės nubū́ti. Viena bėda jau nubūta!.Nusibūsi ligą, jei nosinę numesi kryžkelėj . Vieną bėdą nusbuvaũ!.netekti: Veizėk, kaip būtų didžio daikto nubuvęs, kad ne nusižeminimas ir paklausymas pristojęs.sumažėti, nusekti, nubėgti: Mūs ežerely daug [v]andenelio nubùvo. Nubùvo nu pašalio [v]anduoatlikti: Nusbūt savo reikalasII. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Nuvargęs nubùvęs priėjo upę. Serbentus tuos ožkos nuėda nubū̃na. Nueisiu nubūsiu prie viešo kelelio.Nusiprausė nusibuvo ir išėjopabū́tiI.pagyventi: Juk aš galėčiau lengvai pas sūnų pabūt, vargą nuvargt. Visur išsitrankęs – vienoj vietoj ilgai nepabū̃na. Pabū́stu nedėlią. Tu už mane gerai pabūsi, sunkių darbelių nedirbsi.Gal važiuos an Kauną pasibūt (paviešėti).ilgai ar gerai pagyventi: Jijė pasibùvo ant svieto. Mes gerai pasibū̃vam.galėti būti, gyventi: Močios ne par vieną žentą pabùvo, ne par kitą pabùspasiekti nebejauną amžių: Aš dar jauna, o jis jau pabùvęs. Bernas pabùvęs, tegul i mergos pabùvusios ieškos. Pabùvęs svietas kalba lietuviškaipastovėti, pasilaikyti, patverti: Mano sūriai jau pabùvę. Yra minkštų, pabùvusių obalių. Obuoliai – nepabū̃vamas daiktas. Kupetose pabū́sta. Jei kelias pabùs, tai penktadienį nuvažiuosim.Tie siūlai nebestipri, jau pasibùvę.neišeiti, pasilikti: Pabūk da, kolei eisi, ne ką gi ir čia veiksi.trukti kurį laiką: Įbingusi liga pabū̃va ilgai. Pabùvus nueisme. Pabùvus vėl atėjo vagonas trąšų.Pasibùvus ir pareita girtaspatarnauti kurį laiką: Nekoks bernas, kad negali ilgai vienoj vietoj pabū́ti.Čia pabūnama vieta (galima ilgiau pabūti tarnaujant) II.vartojamas sudurtinio tarinio jungtimi: Šakos pabūs siūlais, ir nupinsiu vainiką. Kamgi gert, kad durnium nepabū́tvartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Pakišau pabuvaũ, o jis ištraukėpabùvęs nebùvęs neilgai trukęs: Anas pabùvęs nebùvęs atvažiuoja namopérbūtiI.perleisti kurį laiką, pragyventi: Jis su saule neperbus. Visokio svieto yr buvę ir pérbuvę tame kieme – visi išmirė. Daugel metų, bernužėli, aš perbuvaũ be tavęspergyventi: Ale kap kokis rūpesnis, tai nepéresi tu jo. Kiek pérbuvau jau visko!prasilaikyti, prabūti: Maro liga perbuvo nuo 1625 lig 1629 metų.Dvejoms kelnėms parbuvau (pramūvėjau) visą vasarą: nebuvo kaitrųper ilgai išbūti, persistovėti: Parbus vasarojus, ir išbirės grūdai. Šita duona truputį po pečium párbuvus. Kai karvė párbūna par ilgai nemelžta, tai gauna tešmens uždegimą.Kai pamidorai gauna pársibūti ant kero, pradeda pūtiatsitikti, pasitaikyti: Visaip pérsibuvopratarnauti: Niekame negalėjo perbūti daugiau kaip metuspereiti: Per upes baisias ėjome ir vandenis perbuvome.II. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Dabar visi peršalę pérbuvęprabū́tipragyventi: Viena nenutekėjus praẽsti. Tik tris mėnesius su vyru prabùvo. Galėtum verpt pas žmones, ir gerai prabū́tum. Ką buvom – prabùvom.Kas prabūta – kaip nebūta.prastovėti, prasilaikyti: Nori, kad tau skarelė prabū́t visą gyvenimąpraleisti (laiką), užtrukti: Prabùvo visą dieną mieste. Ratai sugriuvo, dvi valandas betaisydamas prabuváu. Kelias savaites svetur prabuvęs, namo grįžo. Piktai prašote, idant geiduliuose jūsų praestumbit.prasigyventi: Tik trejetas metų, kaip anys prasibùvo, pirma labai sunkiai vertėsiišdykti, pagesti: Prabùvęs vaikas – ko tik jis nepridaro namuose!. Juk ir jis prabuvęs – galėjo jai bent žinią duotiatsikratyti, pamesti: Jau tu, vaikeli, nigdi neprasbū́si savo vargeliųpasitaisyti, susiruošti: Turėsiančią kiaulę įvaryk į šviežią kūtalę, lai prasibūs vietąpribū́tiI.užtektinai ilgai gyventi: Prisibū́si, sako, da ženotapakankamai ilgai lankytis, viešėti: Kiek jis ten pribùvo – pasikieminėjo kelias dienas ir išvažiavo. Visur pribùvom, visko primatėm.Atsibodo, prisibuvaũ visą vasarąlaimėti ką buvimu: Taip nieko nepribūsim, reikia ką nors pelnytibūti čia pat, dalyvauti: Jei jo ponas priyra, tada jis neužmokės. Daug jūsų čionai priesančių yra. [Pasirodė] Tamošiui priesant.atsirasti, prisidėti: Pribū̃na vandens į valtį. Prieš šventes daug darbo pribū̃na. Iš kur tų musių tiek pribùvo!. Metų ne priest, bet visada nuest žmogui.(l. przybyć, rus. пpибыть) atvykti: Ažu penkių dienų pribùs. Tada jisai pribùvo in tą miestą. Man širdelė linksmi buvo, kad bernelis čia pribuvo . Nepribus čia kaimynėliai manęs atsisveikint.atsivesti, turėti (apie gyvulius): Pribū́sima karvė, t. y. kuri pribus. Mūsų karvelė buvo pribū́sianti, tik vieną dieną paslydo ant ledo, parvirto ant šono ir nuo to išsimetėII.vartojamas sudėtinio tarinio jungtimi: Jau pribùvo gražu [rudenį].Jau prisibuvai̇̃ dykas, imkis kokio darbovartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Pristipau pribuvaũ ir nieko negavau. Žmonių privažiavę pribùvęsubū́tiI.pragyventi: Visą vasarą pas gimines subùvo. Ji visą amžių prie jo nesubussugyventi: Kelioms šeimynoms po vienu stogu sunku gražiai subūti. Kur tu su juo subū́si – jam ir aniolas iš dangaus neįtiks!. Ana su vyro motka nesubùvo.Du ženoti sūnai, ir susibū̃na dėlto, nieko negirdėtpraleisti (laiką), išbūti, sugaišti: Tai ilgai subuvaũ Vilniuj!. Dvi dienas jie ten subùvo. Da subū́k pas mum iki pavakario, juk tau netoli parvažiuotilaimėti ką buvimu: Neką čia ir subūsim, einam namo. Ką tu pas brolį subū́si – geriau eik pas svetimą, tai už darbą užmokėssueiti, sukakti: Sumokėsiu už tuos metus, kur jau subùvę, o kur dar subū̃s – paskiaubebūnant sugesti: Iš miltų valgis bestovėdamas subūva, t. y. sutirštėja, ištilžta, išmirksta. Ar bepadeda subū́tos, dviejų metų žolės?.išsistovėti, sunokti: Neskink agurko, tegul dar susbū̃na.susenti: Laišką gavau susibuvusį ir pavėlavau atvykti.suaugti, subręsti: Jis jau subùvęs bernas. Jau jų dvi mergos subùvę.Graži merga susibùvo – neaukšta, nestora, o buvo pirma kap ilginyssueiti, dalyvauti: Matytum, kiek vestuvėse svečių subùvo, net malonu žiūrėtsusigriebti (vaiką): Ji jau antrą vaiką subùvopasilakstyti, susikergti: Karvės su bulium subūdavo lauke ganyklosesusieiti, būti drauge: Aš su juom tankiai susibuvaũII. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Sugriovė subùvo viską. Sukaitau subuvaũ visa, lig duoną pakepiau.Pati susiverpa susibū̃na, nors ir aklaužbū́tiI.atgyventi, pragyventi: Jau jis savo užbùvoužtrukti, užgaišti: Menka ką užbuvaũ, o jau čia ir prireikė manęs!. Šiandien vyrai ilgai miške užbùvo.Ilgai užsibuvaũ, reiks eit namo. Kur taip užsibuvái, ka negali sulaukti. Kad ir nepamatai, kai ažsibūvi.Visi seniai išmirė, tik tas vienas užsibuvoleisti prabūti, išlaikyti: Ilgai užbuvot rožę, nebeišgydysiu. Tai dar galiu užbūti.Už tokių piemenų tai niekas nebeužsibū̃na – apskina jie ir obuolius, ir slyvas. Ar da baisiau gal būt, jei akys net savo duobėse neužsibūnaužgyventi: Nuo caro [laikų] tą žemę dirba, jau ji užbū́ta.laimėti buvimu, uždirbti: Kaune ką užbūni̇̀, tą prabūni. Ką užbū̃nat, tai nelaikykit pinigų.Ką tu užsibū́si, bus tavo.padirbti už atidirbimą, įdirbti: Kad būsi užbùvęs, ir atvažiuos tau į talkąilgai tarnauti: Jeigu šeimininkas priekabus, nė vienas samdinys pas tokį neužsibū̃naužmiršti: Iki užbū́siu, tai vis bus gaila man tų vaikų. Močia vis verkia, negali užbū́ti mirusio sūnaus, t. y. užmirštiatlikti: Nesamdei šeimynos, vienu du su broliu visus užbūnatav darbusatlyginti, apmokėti: Kunigo pluta neužbū́si, reikia rubliais piltipasidaryti nėščiai, pastoti: Vienam vaikui šeši mėnesiai, ir jau kitu ažsibùvoII. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Ažusnigta ažubū́ta, kad ir išeit nebegali
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas