Dantis
Dantis reikšmė
kaulinis organas burnoje ar snukyje maistui kramtyti (Dens)grėblio vinis, kuolelisvielos kabliukas verpiamojo ratelio sparnesiūlų kiekis, suverptas per vieną dantįpjūklo liežuvėlismašinos rato ar laikrodžio ratelio krumplysvežimo ar plūgo dalies krumplys kam užkabintišukų stulpelis, šukuočiaus virbalasskieto strustis, balanėlėtarpas tarp skieto balanėliųkarštuvų, braukčių peilismedinis kaištis obliaus kaltui pritvirtintimetalinis žeberklo smeigtukas, kuriuo žuvis duriamašiaip koks smailus daiktas
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: danti̇̀s
Dantis sinonimai
dantys
Dantis frazeologizmai
anei̇̃ į dañtį (dančióp) visai (nėra): Kad ateina pavasaris, duonelės anei̇̃ dančióp nėra. [nė̃]ant [vi̇́eno] dantiẽs labai nedaug, truputį: Atnešė sūrio tik ant vieno danties. Kiek čia tepadėjai [valgyti], nė ant dantiẽsant dantų̃ aikštėje, ant tako (būti kam valgomam): Čia ant dantų̃ obuoliai – visi praeidami skina, raškoant dantų̃ (dañčių) im̃ti (paim̃ti, laikýti, nèšti, turė́ti) apkalbėti, rieti, erzinti, išjuokti: Bobos mane ant dantų̃ pàėmė. Tùri ant dantų̃. Visą vakarą ė̃mė jį ant dañčių. Visi jį lai̇̃ko ant dantų̃, prasimano visokiausių dalykų. Dabar jau daugelis mane an dantų̃ nẽša – vis aš i ašant dantiẽs pakliū́ti būti apkalbėtam.árklio danti̇̀s rupus ir kietas medis, arkliadantis: Árklio danti̇̀s – neperpjausimdañtį atką́stinieko nepešti: Lindo lindo ir atkándo dañtįnusivilti, pasidaryti nebepatinkamam: Matai, atkándai dañtį – jau ir siūt nebepatinkadañtį atkir̃sti atsinorėti.danti̇̀s atki̇̀šti neturėti apetito: Ko sėdi dantis atkišus – valgyk, bile duodadanti̇̀s dė́ti (padė́ti, džiáuti, padžiáuti ) ant lentýnos badauti: Šįmet su darbais blogai, reikės danti̇̀s padė́ti ant lentýnos. Ateis žiema – ir dėk dantis ant lentynos…dañtį (ant ko) galą́sti (gelą́sti) pykti, apmaudą griežti: Aš seniai ant jos dañtį gelándutykoti, trokšti, geisti: Aš jau seniai dañtį galándu ant jūsų vyšnių, gal parduosit?dañtį (danti̇̀s) géltipatikti: Brolis seniai ant jos dañtį gẽliarūpėti: Jam net dantį gelia, kas to[je] triobo[je] gal būt. Dėl jūsų pelno mano dantis negeliadañtį giẽžti pykti.dantų̃ grieži̇̀mas; aimanavimas: Ten bus verksmas ir griežimas dantų.dañtį (dantimi̇̀s) gri̇́ežti pykti, kerštauti: Griežiu dantimis. Jonas ant manęs seniai dañtį gri̇́ežia. Kad juos nebaudi – juokiasi, kad baudi – dantimi̇̀s tik gri̇́ežiadanti̇̀s išdègti gauti (ką): Ten nuejęs, dantų neišdegsidañtį išmèsti padaryti abortą.dantų̃ išpliki̇̀mas ko nors gavimas: Ne dėl dantų̃ išpliki̇̀mo einu [pas vaikus] – paveizėti, kaip gyvenadanti̇̀s išpli̇̀kti gauti (ką): Žinoma, ten nuvažiavęs ir išplikai dantis. Išpli̇̀ksi danti̇̀s iš tokio pavydo!danti̇̀s ištèptigauti (ką): Išvažiavo, kur alų dirba, arielką varo, ale dantų̃ neištẽpę ir sugrįžoduoti kyšį: Sauso nieks neklauso, ištèpk danti̇̀s – visi klausysdanti̇̀s ištvi̇̀lkti gauti (iš šykštuolio): Ten žmonės kaip titnagai (šykštūs), nėkas ten dantų̃ neištvi̇̀lkstadanti̇̀s kabi̇̀nti (pakabi̇̀nti) ant lentýnos (į gémbę, į bal̃kį) badauti: Lauk, danti̇̀s į bal̃kį pakabi̇̀nęs. Danti̇̀s ant lentýnos pakabýsim. Šiandien valgysam, rytoj dantis į gembę pakabysam.danti̇̀s káišiotišaipytis: Ar nesustosi dantų̃ káišiot!priešintis, šiauštis: Juk vis nusileidžiu, ir tu nekaišiok dantųdanti̇̀s (ant ko) láidyti nuolat juoktis, tyčiotis: Kaip laido ant jos dantis, taip laidodañtį mèsti netekėjusiai turėti vaiką: Ana jau yra dañtį mẽtusidañtys niẽžti ima noras (pasakyti): Ką išgirstu apšnekant, dañtys niẽžta ką pamauti (teisybę pasakyti) dantų̃ nesuriñkti prisitrenkti, prisimušti: Nesisiutink: nulėksi nu laiptų, dantų̃ nebesuriñksidanti̇̀s pakabi̇̀ntiiš ko nors juoktis, tyčiotis: Visi danti̇̀s pakabi̇̀nę ant tų mergų. Jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokateneturėti apetito, blogai valgyti, ėsti: Kažkodėl karvės dantis pakabinę, rodos, ir pataikiau šerdama, ir kądanti̇̀s pardavinė́ti juoktis, šaipytis: Pardavinė́k, pardavinė́k danti̇̀s, ar neišdauš kas tus kaltusdanti̇̀s parė́sti (praė́sti) labai įgusti: Jau jis dantis ant to praėdęs. Anas ant to darbo dantis parėdęsdanti̇̀s praválgyti (parválgyti) (kuo, ant ko) labai įgusti: Ant šito danti̇̀s jau parválgiau. Dėl sviesto gerumo manęs neapgausi – danti̇̀s sviestu praválgiaudanti̇̀s ródytišaipytis, juoktis: Neródyk dantų̃, vis tiek niekas nepirks. Suėjo ir ródys danti̇̀s per mielą dienelę!. Petras ėjo rimtai, nes neturėjo mados rodyti dantis su mergomspriešintis, šiauštis, burbėti: Neina prie darbo, tik dantis rodo. Rodo dantis kaip vilkasbūti akivaizdžiam, matytis: Vargas rodė dantis iš visų kampųdanti̇̀s suskaitýti primušti: Palauk tu man, aš tau dantis suskaitysiu!dañtį skaudė́ti rūpėti: Jai seniai jau dantį skauda, kaip tą suknelę nusipirktdanti̇̀s statýti (prieš ką) atsišnekėti: Juozukas nei vienam nenusileidžia: jis prieš visus dantis statodanti̇̀s suim̃ti nutildyti, nuraminti: Jei aš tau (mažam vaikui) nesuimsiu dantų, tai nekur aš būsiudañtį (danti̇̀s) sukándus kantriai, per jėgą, įtemptai (kentėti, tylėti): Baisiai nesmadoja man jų tvarka, ale tik tyliu dañtį sukándus, ir tiek. Danti̇̀s sukándęs kenčia ir tylidanti̇̀s susiriñkti sáujon būti primuštam: Danti̇̀s susiriñko sáujon, kap netylėjodañtį už dañtį sakoma apie kerštą: Girdėjot, jog pasakyta yra: akį už akį ir dantį už dantį.dañtį užkalbė́ti; danti̇̀s užkalbinė́ti stengtis įtikinti, apkvailinti: Ko čia sveikam dañtį ùžkalbi – kaltas esi, ir tiek!danti̇̀s užri̇̀šti (užki̇̀šti; ) priversti tylėti, nutildyti: Užrišti̇̀ dañtys, nebegali lotidantų̃ viršū́ne nelabai (prašyti): Gal viršū́ne dantų̃ prašei, kad neatėjogerùs danti̇̀s turė́ti iškalbingam, sąmojingam būti: Gerus dantis turi, jo niekas neperkalbėsį dañtį įtvi̇̀nti įstrigti: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino, nes kiekvienas atkartojo: „Nužudė, nužudė!“į danti̇̀s ver̃sti smarkiai gerti: Paėmęs pilną taurę vertė sau į dantisiki̇̀ dantų̃ smarkiai (apsiginklavęs): Daug drąsių kovotojų ir vadų žuvo nelygioje kovoje su gausesniu ir iki dantų apsiginklavusiu priešuiš dantų̃ neiškri̇̀sti būti apkalbamam.iš nósies lig dantų̃ labai nedaug: Ans težino iš nósies lig dantų̃kai̇̃p per danti̇̀s neaiškiai, nenoromis: Šnekėjo, bet tik kap per danti̇̀snè ant dañčio nepatinkamas: Kap regėt, ne ant dañčio tau šitas valgymasne dantimi̇̀s jokiu būdu (neištraukti): Kad įkalė kuolą, nė dantim neištrauksiper danti̇̀s (dañtį) tráukti (patráukti) apkalbėti, pajuokti, pašiepti: Jis visus per danti̇̀s tráukia. Jis visados buvo ant juokų laikomas ir per dantis traukiamas. Jis norėjo jūreivių samdytą agentą patraukti per dantįpo dantų̃ (dančiù, dantimi̇̀s) patinkamas: Imkit, sūrelis minkštas, jau jum kap tik po dantų̃. Tavo košė, matyt, jam ne po dantimi̇̀. Jiem Petriukas toks tai po dančiùpro danti̇̀s neaiškiai, nenoromis: Jis pro dantis pasveikinošaltai̇̃s dantimi̇̀s juõktis (pasijuõkti) sakoma besijuokiančiam iš ko, linkint jam bloga: Kad tu juoktais šaltais dantimi!. Pasijuoksi šaltais dantim, palauk!tar̃pu dantų̃ laikýti tylėti, nepasakyti: Kaip tai buvo, pasakysiu, tarpu dantų nelaikysiuuž dantų̃ kliū́ti apkalbėti.už dantų̃ liež(i)ùvį turė́ti (laikýti, prilaikýti) paslapties nepasakoti: Laikýk liežiùvį až dantų. Turėk liežuvį už dantų. Laikýk liežùvį už dantų̃ ir gyvensi gerai. Ar tamsta negali liežùvio prilaikýti už dantų̃vil̃ko danti̇̀s be stiklo žibalinė lemputė: Uždek vil̃ko dañtį, jau temsta
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas