Eiti

Eiti reikšmė

Žiūrėti žodį "įeiti"judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniusugebėti žingsniuotitrauktis, atstotilankytiropoti, šliaužtivykti, keltis kitur gyventismarkiai judėti kuria nors kryptimismarkiai bėgti, lėktismarkiai pulti, mestisnesulaikomai slinkti, traukti, plūstivažiuoti, plaukti (susisiekimo priemonei)lėkti, skristi (būriu)srūti, tekėtiveržtisslinkti (apie laiką)tekėti (už vyro)vyktiatlikinėti (darbą, pareigas)atlikinėti (tam tikras apeigas)mokytisimtis (kokio darbo)mesti darbąverstis (kuo)būti (kuo)veikti, dirbtisekti, keististęstis, trauktistilpti, išsitektilįsti, smigtisklisti, plistiturėti (gerą) paklausą, pareikalavimąbūti apyvartojekainuoti, būti parduodamamvartotis, eikvotisnykti, gurtidaryti ėjimą (žaidžiant, lošiant)išrinkti švietalusbūti leidžiamam, siunčiamam, gabenamambūti pelnomam, gaunamamaugti, želtibręsti, noktitapti, virsti (kuo)leistis (į ką)suteikti (ko)keistis padėčiaikilti (iš ko), rastisbūti kilusiam (iš kur)gyventi, varyti amžiųpalaikyti (ką, kurią pusę)nepalaikyti, prieštarautisektis, klotis, vyktibūti galima, įmanomabūti laikomam, priimamam (kuo)priklausyti (pagal eilę)turėti vietą (eilėje)praversti, reikėtibūti nuimamam, išimamamtikti, pritiktinetektižaisti, loštivaržytis, rungtis, imtisįsitraukti į varžybasimti (apie miegą ir pan.)būti linkusiam (į ką)imti, pradėtidėtis (į giminystę)lakstytis, pasibėgiotiužeiti, užlipti (ant ko)užslinktidaug atsirasti, užplūstipasivytiatrasti, aptikti, užkluptiužslinkti kariaujant, okupuotiužeiti viršausbūti pelnomamapimti (apie miegą, ligą)einant aplink apsuktieinant išsilenkti, nekliudytieinant daugelyje vietų pabuvoti, iš eilės pabūti, apvaikščiotiapslinkti aplinkapsitraukti, aptektiapaugtiapruošti, aptvarkytirasti, aptiktiapsivynioti aplink, apimtiįveikti, nugalėtipralenktiapgauti, apsuktipapirktiišsiverstiįvyktielgtisgražiai sugyventikainuoti, kaštuotisuvartoti, sunaudotisumušti, sudaužytiužmuštisugadintikelti rūpestįpasisektiapvaisintieinant priartėtipareitiatvyktiatslinktiatlėkti, atskristi (būriu)atvažiuoti, atplaukti (susisiekimo priemonei)atitekėtipriartėti prie kokios nors ribosatslinkti, būti (apie laiką)apsigyventi ištekėjus ar vedus (užkuriomis)tęstis, trauktis artynsklindant pasiektikainuotivertėti, išsimokėtibūti atsiunčiamambūti gaunamampribręsti, prinoktikilti, atsirastisulaukti (kurio amžiaus)sektis, pasisektitekti, reikėtiatsitikti, pasitaikytipatiktipasveikti, pasitaisyti, atsigautiprasigyventibūti (pagal giminystės ryšius)prieiti (ligi ko)pribręsti, prinoktiparsibaigti, sublogtisusektieiti į vidų, įžengtisugebėti, turėti galimybių įžengtieinant pasiektibūti sąlygoms užeiti dirbtiatvykti (į kur)įsigauti, patektiapsigyventiįslinkti, įvažiuoti, įplaukti (susisiekimo priemonei)įtekėtiįsiveržtipratilptiįsitraukti, imti greitai eitiimti greitai važiuotiimti smarkiai dirbtiimti normaliai pasirodytiįsileisti (į ką)galėti eitipraslinkti (apie laiką)įsirėžtibūti, pasidaryti sudedamąja dalimitilpti, sutilptiįlįsti, įsmigtipasiekti (kurią kainą)būti gaunamamsulaukti (kurio amžiaus)patekti, pakliūtivirsti, taptiįgyti (ko)persiimti (kuo)pasisekti, pavyktisueiti (į kokius nors santykius)lytiškai santykiautieinant pasišalintipasišalinti iš namųeinant (iš kur) patektiišropotiišvykti, iškeliauti; išsikeltiišslinkti, ištrauktiišskristi (būriu)išvažiuoti (susisiekimo priemonei)išlėkti (smarkiai)pranyktiištekėtiiškryptipasitrauktiišsiveržtiištrūktibūti nusikreipusiam (į kur)pasirodytiiškopti (į kur), iškiltikilti, prasidėti, atsirastibūti kilusiam (iš kur)išsiperėti, išriedėtiišdygtiišsiskirtimesti kokį darbą, tarnybądaugelį pereiti, visur, daug išvaikščiotiįsismaginti eitiimti smarkiai dirbtigalėti praeitigalėti rasti keliąpraeiti, praslinkti (apie laiką)ištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis)atlikti (darbą, pareigas)išmoktibaigti (mokyklą, klasę ir pan.)imti verstispradėti (laukų) darbustęstis, trauktispraeiti, pralįstipasklistiišsiskirstytipabaigti varomąją jėgą (apie mechanizmus)atsieiti, kaštuotiapsimokėtibūti išparduotampakilti ar nukristi (apie kainą, šaltį)susivartoti, susieikvotibūti išleistambūti leidžiamam, išleistamišleisti (kortą)likti nepralošusiam (lošiant kortomis)išloštilenktyniautiišaugtitapti, pavirsti (kuo)liktipasidarytiatsitiktibaigtispasirodyti, paaiškėtitikti, pritiktiaplinkybėms leistiišsispręstiištekti, ganėtiišsiverstisusitvarkyti (gaunant naudos), pelnytitekti, reikėtiperaugti (kurį amžių)išnykti augant, išaugtiremtis (kuo) (darant išvadą)pasisekti, pavyktiišnešioti, pradėvėtinetekti, prarastibūti (pagal giminystės ryšius)daugeliui išeiti (ištekėti)nužingsniuoti (žemyn ar tolyn)nužingsniuoti šalin, pasitrauktinužingsniuoti (pas ką ar į kur)nužingsniuoti (tam tikrą atstumą)nudirbti ropojantnuvykti, nukeliautiišsiplėtotismarkiai nulėkti, nubėgtinuslinktinuvažiuoti, nuplaukti (susisiekimo priemonei)nuvykti (tam tikrą atstumą)pranykti, dingtipasitrauktinukristi augant, nusinertinubluktinugrimztinustoti vertėsžūtipatektipraeiti, praslinkti (apie laiką)sukaktiištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis)įstotiatlikti (darbus)išmoktinusitęsti, nusitrauktipasklistipaplistisusivartoti, susieikvotiišaugtiužderėtiprinokti, pribręstibūti nubertam, apsitraukti (kuo)tapti, pavirsti (kuo)pasidaryti, įvyktipasitaikytibaigtispasisekti, pavyktipasektinuvargti, nusikamuotipadaryti sau palankųnuavėti, nunešiotinunykti, nustiptipatiktinetekti, prarastibūriu nueitieinant palįsti (po kuo)neilgą laiką, neilgą tarpą eitigalėti eitipasitraukti, pasišalintipasitraukti iš santuokosišvykti, iškeliautiišvažiuotipaslinkti, patrauktipaplauktipasrūti, aptektiapsitraukti (kuo)mesti darbą, tarnybąbūti kilusiam (iš kur ar iš ko)nusitęstiįlįsti, įsmigti (po kuo)pasklisti, paplistisusinaudoti, susieikvotiapaugtiprinokti, pribręstiimti darytisįvykti, atsitiktiatsigimtiįskausti, pasimušti (beeinant)palenkti į savo pusę, papirktisektis, pasisektipasirodyti, pasireikšti (kuo)priklausytipalošti (kieno naudai išleisti kortą)nustiptipatiktitikti, būti tinkamampasilakstyti, pasivaikytiprisiartintineilgą laiką paeitipakiltipatiktireikšti simpatijasbūti panašiameinant sugrįžtiparvykti, parvažiuotiatvykti, atvažiuotigimtiatslinkti, artėti, priartėtiparlėkti, parskristiatvažiuoti (susisiekimo priemonei)atitekėti, atbėgtipriartėti skirtam laikui, terminuikilti (iš ko)apsiimti tarnautitilptisutikti, sugyventisusinaudoti, susieikvotisklindant pasiektinusmegtireikėti, prisieitiatsidurti, pakliūtipatektibūti atsiunčiamam, atsiųstamužaugtisukaktitapti, išvirstiatrodytiatsitikti, išeitipasitaikytipasisekti, pavyktipriklausyti, priderėtibūti priklausomam (nuo ko)tikti, pritiktipraverstikainuoti, kaštuotibūti (pagal giminystės ryšius)būriu pareitiperžingsniuotiperžingsniuoti skersai priešais einantįišvaikščiotinustoti, baigti eitieinant peržiūrėti, patikrintiišeiti pasivaikščiotibeeinant pamuštipervargti beeinantpersikeltipakeisti (darbą, vietą ir pan.)atitekti (kitam)pabuvotibūti suvartojamamperlįstiprasiskverbtipasrūti, aptektipaveiktipersmelktipersmeigtipraslinktipervažiuoti, perslinktiperšoktipavirsti, pasikeistinustoti, liautis, pasibaigtipasikeistinustoti skaudėtipraeiti, praslinkti (apie laiką)pasibaigti (skirtam, įprastam laikui)išmoktibaigti (mokyklą, mokslą)būti pranašesniam, viršytibūti duodama viršausnulenkti, papirktisekti vienas kitą, pasikeistipakeisti objektąimtis ko naujapasklisti, apimtiperkęsti, perneštipereiliotiateitipražingsniuoti (pro šalį)išvaikščioti, pereitinueiti šalin, pasišalintipraslinkti, nuslinktipravažiuotipranykti, pasitraukti, nustoti, liautis, dingtiprasiskverbtipralįsti, pratilptiįsitraukti į ėjimąpraslinkti (apie laiką)baigtisįvyktibūti pranašesniam, viršytibūti duodama viršausbūti išleistampasveiktiatvėsti, praauštibūti išrinktambūti priimtameinant prisiartinti (prie ko)užeiti (pas ką)daug sueiti, prisirinktidaug privažiuotipribėgti, prisisunktiprisipildytiprislinkti, prisigauti(galėti) pasiektiįgyti palankumo, susitartipasiekti (mąstant, kalbant)prislinkti, priartėti (apie laiką)ateiti terminuisusitikti, pasimatytiatlikti (tam tikras apeigas)apžiūrėtirasti progą, rasti laikątęstis, siektiprigulti, tikti, nepaliekant tarpobūti pelnomam, uždirbamampribręsti, prinoktipasitaikytireikėti, tektiprireiktitekti, priklausytisietis su kuo, liesti, priklausytiatitektipriderėtireikšti požiūrį, elgtis, suvoktikainuotibūti (pagal giminystės ryšius)būti tuo pačiu, sutaptiapibėgioti, susikergtiišsiskirtiišsivaikščiotisusitiktisusirinkti į krūvąbendrauti, draugautivisiems įeiti (į kur)suvaikščiotisuvažiuoti, suplauktisutekėtisusibėgti į krūvąsusiderintisukaktibaigtis, praslinktisusituoktigrįžti po išsiskyrimopradėti (giminystę, draugystę, ginčą ir pan.)susidurti, ribotissutektisusinaudoti, susieikvotisusidėvėtipavirsti (kuo smulkiu), subyrėti, suskiltiderintis, sutiktitiktisulįstivisiems įsmukti, nugrimztisusisunktisusimušti (apie sviestą)rūgstant sustandėtidaugeliui susirinktieiti (už ko)greičiau paeitieinant užuolankomis, užstotieiti (ant ko), užliptiapsilankyti (einant)aplankytiužslinkti (už ko)nusileistipakiltiužtekėtiatslinktipasirodytiatkiltisutikti (einant)užvažiuoti, užplaukti (ant ko)užlįsti, užsimautipritektipaplūsti, pasrūtiapsitrauktiužslinkti (apie laiką)kilti, prasidėtipradėtiapniktiateiti į galvą, užsimanytiatlikti, nuveikti (vietoje kito)vestisekti vienam po kito, keistisrasti, aptiktiužkluptipakliūti, pataikyti (ant ko)pasitaikytiužimti, okupuotibūti pranašesniam, viršytibūti viršausprisidėtiversti (apie kiaušinius),užsiperėtibūti pelnomam, uždirbamam, vertambūti atlyginimu už darbąuždirbtiužželti, apaugtinulenkti, papirktipamušti einantužtirptiužgelti nuo šalčiosugyventi, sutiktiapibėgioti, susikergti

Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis

Kirčiavimas: ei̇̃ti

Eiti sinonimai

anteitiapeitiateitidaeitiįeitiišeitipaišeitinueitipanueitipaeitipadeitipareitipapareitipereitipieeitipraeitiprieitirazeitiparazeitisueitipasueitiužeitiišeitinaipareitinaipareinančiaipareinamaipraeitinai

Eiti frazeologizmai

áitais (áitom ) ei̇̃ti niekais virsti: Tie pinigai tai kaip gyvi – áitais ei̇̃naant pei̇̃lių ei̇̃ti muštis: Čion sens ir jaunas vis lygiai pjaunas, vis eina ant peilelių.ant rãzumą ei̇̃ti protėti: Eidami ant razumą … pametė čiužinėjimus.ant šárkų bažnýčios ei̇̃ti mirti: Jau jis ei̇̃s ant šárkų bažnýčiosant vi̇́eno (vienõs) ei̇̃ti būti pasiryžusiam (ką daryti): Tas eita ant vieno. Vienas pasiėmė kirvį, o kitas briauninką ir ė̃jo ant vienõsdai̇̃niais ei̇̃ti lengvai įgyti.didžiù ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Kožnas didžiu eina, nor pranešt kitą.dỹvais ei̇̃ti stebėtis: Man eit dyvaisei̇̃k [jaũ] ei̇̃k; ei̇̃k tù sakoma neigiant ir stebintis: Eik tu, ką tu rasi!. Ei̇̃k jau ei̇̃k, ką kalbi niekus!. Eik eik, niekus šneki!. Eikit eikit, nė taip buvo, nė ką, – žmonės daug ko prikalbaei̇̃k jaũ bañ ei̇̃k; ei̇̃k tu sakoma sustiprinti epitetui, reiškiant nesutikimą: Ei̇̃k jau ban ei̇̃k, avinai (tikras avinas)!. Eik tu, beproti!. Eik tu, blusiau (žalkty, išgveraburni)!. Eik tu, malagi!ei̇̃k tù (su kuo) sakoma lyginant ir stebintis: Kam verta buvo, o dabar šilkuos čiuža, ir ei̇̃k tu su ja!ẽžiomis ei̇̃ti valiūkauti, neklausyti: Tas vienas berniokas, ir tas ei̇̃na ẽžiomgalvomi̇̀s ei̇̃ti dūkti, šėlti: Visi jie ten tik galvom ei̇̃na. Nustokit jūs galvõm ei̇̃ti!. Tie vaikai, vieni namie pasilikę, galvõms ei̇̃naį gai̇̃lesį ei̇̃ti imti gailėtis: Ẽjo į didelį gailesį, kad pamatė sergantįį gálvą ei̇̃ti svaiginti: Stiprus alus – ei̇̃na galvon. Dėl ko gėrimas jauniems į galvą, o seniems į kojas eina?į grąžtùs ei̇̃ti šėlti, pykti.į padaukùs ei̇̃ti; niekais virsti.į pakálnę ei̇̃tiPgg senti.Vn mirti.į prõtą ei̇̃ti protėti: Tai žmogus – neina į protą, ale iš proto kraustos. Kada gi Saulius pradės eiti į protą?į rañką ei̇̃ti sektis: Man arkliai tai ei̇̃na į rañką, o karvės ne. Viskas ei̇̃na rañkonį savè ei̇̃ti sveikti, taisytis: Po ligos baigia ei̇̃ti į savèiš čiùro ei̇̃ti žaisti gaudynes.iš di̇̀džio ei̇̃ti išdidžiai elgtis: Jie labai iš di̇̀džio ei̇̃naiš galvõs ei̇̃tiGdr kvailėti: Tu iš galvõs ei̇̃ni visaiužsimiršti: Liudai vis nėjo iš galvos jo žodžiaiiš kẽlio ei̇̃ti išsilenkti (vengiant ko): Aš kažin kur jam iš kelio eisiuiš prõto ei̇̃ti kvailėti: Povilai, tu eini iš proto. Karalius iš gailesio einąs iš protojáučiuose ei̇̃ti galynėtis: Mes jaučiuosa ẽjomkai̇̃p ei̇̃t visi iki vieno: Nūnai visi kap ei̇̃t nuvažiavo turgunkatinai̇̃s ei̇̃ti užsikabinus už kaklo apynasrių pavadžius rėpla stengtis vienas kitą nutraukti: Piemenys miške katinais einakatinuosè ei̇̃ti galynėtis.kẽliais alkū́nėmis ei̇̃ti sunkiai dirbti, turint mažai sveikatos: Dirbu kiek galėdamas: keliais alkūnėms einukeliù nei̇̃ti būti sugedusiam: Ant senystos dantes neina keliu. Tavo razumas ne keliu ei̇̃na (tau trūksta proto) kreivai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti blogai elgtis, gyventi. [krỹžiaus]keliùs ei̇̃titam tikras apeigas giedoti.labai vargti, kankintis: Su tais bekonais, kol priduoda, žmonės kryžiaus kelius einakū̃nas ei̇̃na pagaugai̇̃s darosi baisu.laukai̇̃s ei̇̃tivėjavaikiškai elgtis: Iš jo geras vaikas nebus – jau laukais einakvailioti, iš proto eiti: Tai jų Petrui vė su nervom negerai – laukai̇̃s ei̇̃nalaukañ ei̇̃ti tuštintis: Ar ligonis ei̇̃na laukañ?netiesiù keliù ei̇̃ti blogai elgtis: Tai tik man širdį sopa, kad mano vaikas netiesiu keliu einanùgara ei̇̃na pagaugai̇̃s darosi baisu: Šuva kad kaukia – baisu klausyt, nugara pagaugais einanuo rañkos ei̇̃ti sektis: Kai jau darbas neina nuo rankos, tai nesmagu nė dirbtipadaũkais ei̇̃tiVlkv valkiotis, trankytis.Gž, KzR niekais virsti.padrikõm ei̇̃ti krikti.paipari̇̀bais ei̇̃ti niekais virsti.pakálkomis ei̇̃tiJ trainiotis, valkiotis.Vkš niekais virsti.pakal̃niuo ei̇̃tiŠv smukti, nusigyventi.Kl senti.pakalstomi̇̀s ei̇̃ti šlaistytis, dykinėti.palparỹbais ei̇̃tiJ dykinėti.Sd niekais virsti.pei̇̃liais ei̇̃ti muštis: Jų vaikai peiliais einaper ausi̇̀s ei̇̃ti kelti nemalonų klausos jutimą: Užsuk radiją, per ausi̇̀s ei̇̃na. Aš gal sirgsiu – tik ei̇̃na per ausi̇̀sper kū́ną ei̇̃ti imti (baimei, išgąsčiui): Išgąstis man ė̃jo per kū́ną.per kū̃ną ei̇̃na pagaugai̇̃s; šiurpas ima.per ši̇̀rdį ei̇̃ti skaudinti: Žodis man per širdį ėjo. Jis apsakė labai per širdį ei̇̃nantį žodį. Ir eit jiemus tas žodis per širdį.piestõms ei̇̃ti priešintis, nesutikti: Ta boba piestum̃s ei̇̃na – negal susitartiplačiai̇̃s keliai̇̃s ei̇̃ti nedorai elgtis.po akių̃ nei̇̃ti nesisekti: Nei̇̃ta po akių̃ žmoguo, i ganapo padaũkais ei̇̃ti nešdintis.põnais ei̇̃ti dykinėti: Pusė brigados põnais ei̇̃tprie kártės ei̇̃ti samdytis.prie širdiẽs ei̇̃ti tikti, patikti: Duona sveikam žmogui prie širdies eina. Vokiškai man daug geriau viskas prie širdies eina. Tai eit prie širdies. Neita pri širdie ta meisa. Jokūbui tas prypuolis su pamokslu gan ejo pri širdies, rados truputį geresnis. Motinos kalba jam prie širdies nėjorankà ei̇̃na sekasi: Man tavo rankà nei̇̃na. Man gyvuliai ei̇̃na rankà. Avys ranka neina, nesekasrañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik prašom rankom neitsàvo gálva (žarù) ei̇̃ti savavališkai, pagal savo išmanymą elgtis: Jis nieko neklauso, eina savo galva. Ei̇̃na savo žarùsi̇́enomis ei̇̃tidūkti, šėlti: Palik vaikus vienus, tai si̇́enom ei̇̃na. Šerk kiaules greičiau – ūža, sienoms eina, negali klausytisapie labai bijantį: Gavo džabos, kad sienoms ejo iš baimėsstulpù ei̇̃ti gerai augti, vešėti: Javai tie stulpu eina.svi̇́etą ė̃jęs daug patyręs: Ans y[ra] žmogus svi̇́etą ẽjęsšaliñ ei̇̃ti mirti: Tas jau eis šalinšónais ei̇̃ti svirduliuoti (girtam): Privaišinu, kad eita šonaisuž niẽką ei̇̃ti darytis, būti netikusiam: Du vaikai už niẽką ei̇̃na, tėvam labai širdį skaudaviršuõ ei̇̃ti kamuoti: Ei̇̃na žmogaus viršuõ senatviaviršum̃ ei̇̃ti pulti: Supykęs jautis eina viršum ant žmogausžemỹn ei̇̃ti stipti: Jau antroji kiaulė ei̇̃ta žemynžiniojè nei̇̃ti nesisekti: Man tas pjovimas nei̇̃n žiniõ[je]antei̇̃tiužeiti, užlipti (ant ko): Antẽjo ant tilto. Antei̇̃k ant klėtėsužslinkti: Perkūnija antei̇̃ta. Antẽjo smarkus būrys lytaus. Bet šaltis tuo kartu tiktai tokią terionę tedaro, kad jis anteis didžiai veikiai po praejusios šilimos.Pieva potvyniais anteita.Ant visos Balkanų pussalės antėjo tamsi naktis. Antẽjo pikta mislis.daug atsirasti, užplūsti: Dabar meisa atpigo, žąsys yr antẽjusiospasivyti: Jį pamatęs antejaũ ir pasakiau, kad nevėluotųs. Aš aną antejáu pas miškąatrasti, aptikti, užklupti: Antei̇̃ti aną vieną, t. y. antkumpti netikėtai. Paklydau – nebanteitu durų. Buvau palikęs peilį pievo[je], bet vėl antejáu. Antejáu gyvatės lizdą. Antejáu katės vaikus. Traukdamys par girias, kame anteję, kiemus tus sudeginoužslinkti kariaujant, okupuoti: Ilgainiui teutonai tus erulius, tenai gyvenančius, antejo ir jus nuvergė. Jau buvo vokyčiai antẽjęužeiti viršaus: Kas pūras sėtuvė[je] antei̇̃ta. Gal ten kokia viena antra stiklinė [pieno] ir antei̇̃na ant gorčiaus.būti pelnomam: Antẽjo keli šimtai pelnoapimti (apie miegą, ligą): Antẽjo miegas. Antei̇̃ta galva skaudėti ir pareita. Antẽjusi yr toki liga, tokie aptekimai niežaisvélnio pė́das antei̇̃ti paklysti: Eitu neitu, nebrandu galo, matau, kad esu antẽjusi vélnio pė́dasapei̇̃ti;einant aplink apsukti: Daržą apei̇̃ti. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius. Aplink rugius apejom.Apei̇̃namas pušynas (nedidelis).Drūtas vyras – tokio neapeisi, nei raitas neapjosi. Apeinamas kai giros kubilas. Pabambsosiu, tegul kruopos apie bambą apei̇̃na.einant išsilenkti, nekliudyti: Nė vieno medžio jie neapeina, nepakrapštę jo luobo. Reikia apeiti priešo sparną. Dvarą iš tolo apeik – daug bėdų išvengsieinant daugelyje vietų pabuvoti, iš eilės pabūti, apvaikščioti: Apėjaũ kelius sodžius rasodos beieškodama. Jis apėjo visus namus, ir viskas jam labai patiko. Mes apėjom daug žemelių, matėm visokių mergelių. Gal bus laiko, tai apeisim miestą, apžiūrėsim. Apei̇̃k gyvulius perkilnot. Apeinu visas parapijos vestuves. Tai daug apei̇̃ta vakar. Svietą apėjau.Ji visokius mokslus apẽjus. Aš su liežuviu visur apeinù.Mažas susirietęs diedukas visą svietą apei̇̃na (pjautuvas) apslinkti aplink: Apeiki, sauluže, aplinkai oružį.apsitraukti, aptekti: Visas jau dangus dūmais apė̃jo. Visa bala [v]andeniu apẽjus, nepereisi. Kap užpyksta, tai net akys krauju apei̇̃na. Kad tu ežeru apei̇̃tum!apaugti: Mūsų rugiai šiemet varputėms apẽjo. Visi daržai žole apẽ[jo]. Pievos apẽję kadagiais. Avižos apei̇̃na rūde. Ežeras liūnais ir viksvomis apėjęs. Veidas šašais apẽjo. Mūsų vaikas taip bjauriai apẽjo.Širdis apėjo taukais. Kriuksi taukais apėjusi kiaulėapruošti, aptvarkyti: Jau apẽjo ruošą. Kol apeini̇̀ gyvulius, ir sutemsta. Žiemą kas darbo – gyvolius apei̇̃ti, į medę važiuoti. Bėda, kol tokį pulką vaikų apeini̇̀ – pavalgydink juos, apvilk. Eini̇̀ eini̇̀ žmogus, kol viską apeini̇̀, ir ant kojų nebepastovi. Ji jau man visą žygį apei̇̃na (apsiruošia). Mergė žygiams apei̇̃ti. Jis vienas visus darbus apei̇̃na. Viena iš mergių namus apeina, o kita audžia. Apejaũ viena visą apydairą. Būdavo tiek daug svečių, kad šeimininkė vos galėdavo juos apeiti.Ar jau apsejai rytinę ruošą?. Kol apsejaũ, tai ir sutemo. Jeigu viską apsejai̇̃, tai grįžtam namo. Pirma reikia apsei̇̃t, o paskui eit valgyt. Palūkyte jūs, berniukai, aš visą ką apseisiù, eisiu ir aš tadarasti, aptikti: Apejaũ girio[je] gerą ąžuoliuką. Tokius gerus ratus apėjaũ, tik neturiu pinigų nusipirkt. Aš čia apėjaũ labai daug uogų. Aš apėjaũ, kur gaspadinė laiko medųapsivynioti aplink, apimti: Juosta tris rozus apie mane apei̇̃na ir da galas atlieka. Taip nusipenėjai, kad net diržas nebeapei̇̃naįveikti, nugalėti: Aš jo neapeinù, jis stipresnis už mane. Tu tokio mažo neapeini. Anas tave jau apei̇̃na. Paėmė tokią smarkią marčią, kad nė pats vyras jos neapei̇̃na. Šitas mažiukas gaidžiukas viso kiemo gaidžius apei̇̃na. Kap suskovė, tai dėlto didesnis mažesnį greičiau apẽjo. Mūsų veršis apẽjo jų veršį. Bematant aš tave apeisiù (aplenksiu, apjuoksiu). Rugiai kviečius apė̃jo.pralenkti: Jis jaunesnis, bet brolį apei̇̃na visur – ir kalboj, ir darbe. Vienas mitrus šimtą tinginių apei̇̃s. Ant darbo jo tai jau neapeisi – reta tokiųapgauti, apsukti: Jis gudrus, ale ir aš nekvailas – vis tiek aš jį apėjaũ. Tėvą sunku apei̇̃ti, gudrus. Jis ir patį velnią apei̇̃na. O, jis brolį keliom eiliom apei̇̃na (sumanesnis už brolį). Anos neapei̇̃si – yra keturioms segta. Reikia gero vagies, kad vagį apeitųpapirkti: Jis teismą apẽjo, pinigais užpylė(l. obchodzić się) išsiversti: Žmogus be žmogaus neapsei̇̃na. Šiemet darbo nedaug, tai nieko nesamdysim, apsiei̇̃sim ir taip. Gali neateit – apsei̇̃sim ir be tavęs. Aš galiu be jo apseit, o jis be manęs negali. Nieks be kitų pagalbos negalės apsieiti. Apsieimi be to. Nė vienos dienos neapsei̇̃na be lietaus. Jis su penkiais litais per visą mėnesį apsei̇̃na. Mes ir be kirvio apsei̇̃nam.Jis vienu išgąsčiu apsiė̃jo.Apsieimi gerai, viso pilnas esmi.Apsẽj[o] vėžys be akių, apseisiu aš be tavę.įvykti: Be mano tėvo neapsieidavo nė vienos vestuvės. Gėrimas be pasigėrimo neapseina(l. obchodzić się) elgtis: Ji labai švariai apsei̇̃na. Jis gražiai apsiei̇̃na žmonyse. Jis svečiuose gražiai apsei̇̃na. Nemokame katės gerbti, apsieiname su ja kaip pamotė su podukre. Ir šiurkščiai su juo apsieit. Gailiuos, jogei neapsiėjau pagal apšvietimą, dabar man duotą. Žinai gerai, kaip [ponas] … su vargdieniu žmogeliu apsei̇̃davo. Su visais meilingai apsieikime.gražiai sugyventi: Su žmonėmis apsieitąs – vyras kas vien reikiant. Su Jonu vis būtume apsė̃ję (susitaikę), tik tos bobos viską sugadino.Su žmonėm apsei̇̃si – visur nueisikainuoti, kaštuoti: Kas brangiai apsei̇̃na, už dyką nedalijama. Kiek kasmet apsieisiąs jų remontas?suvartoti, sunaudoti: Jūs labai greit apẽjot pyragussumušti, sudaužyti: Vaikas kiaušinį apẽjo.Apsejo kumelę, ir išsimetė. Nejok greit, da arklį apseisi̇̀.užmušti: Jau vieną gaidį apẽjom. Aš itą kiaulę vis vientara apeisiu kada kalvek.Savo arklį apsẽjo. Apsejo vištą.sugadinti: Žiūrinėjai laikrodį, kol apsejai̇̃.Jis man vaiką apsejo su savo tokiom kalbom. Gana jau vieną vaiką apsejai̇̃, kito nenorėk(l. obchodzić) kelti rūpestį: Jam tavo bėdos neapei̇̃na. Aš tai bijausi, o jai nieks neapei̇̃na. Kas man apei̇̃na apie jo reikalus!. Kas tau apei̇̃na, ką aš geriu!. Kas jam apei̇̃na apie mane, tegul tik savęs žiūri.Gali čia stovėt tie baldai – jie man nieko neapeina (netrukdo) pasisekti: Šį kartą apsiėjo man laimingaiapvaisinti: Jautis karvę apejo. Geras jautukas būtų, karves apeitų.Kūginės avys apsei̇̃ta tik su geru avinu. Du kuiliu, kiaulėms apsieiti tinkamu, tur parduoti.keliùs apei̇̃ti sunkiai dirbti, vargti.širdi̇̀s apė̃jopasidarė bloga, silpna: Kad davė į pilvą, ir širdi̇̀s apẽjo. Kažkas širdi̇̀s apẽjo nu to saldumopasidarė skaudu, pikta: Kai pagalvojau apei visus anų darbus, širdis apejo. Apei̇̃na širdi̇̀s, ugnis leka iš akių, bet viską numanauši̇̀rdį apė̃jopasidarė pikta: Kitą sykį žmogui ir širdį apeina, o turi tylėti, ir gana. Man taip tukt ir apėjo širdįgailestis apėmė: Kai pamačiau vaiką mušant, man ši̇̀rdį apẽjoši̇̀rdį apei̇̃ti užgauti: Su tokia kalba jis man tik ši̇̀rdį apẽjoširdi̇̀s apei̇̃na kraujai̇̃s pasidaro pikta: Man net ši̇̀rdis kraujai̇̃s apei̇̃na, kai jis taip šnekaatei̇̃tieinant priartėti: Atei̇̃na pas mane. Ateit svečias. Ateisiù katarą dieną. Kai aš atėjaũ, jis jau buvo išėjęs. Jau ji tenai atė̃jo ne su gerumu. Kiek buvo atė̃ję žmonių į talką?. Ana vakar būt atejus. Aš atei̇̃siu pas tave. Tas tik laukęs savo draugų ateinančių. Čia karvės atei̇̃ta. Naktį vagių ateita, klėtis išplėšta. Girdėjau atei̇̃siant ir tetulė mūsų aplankyt. Prašom daugiau nebeatei̇̃ti. Aš atei̇̃čia ir naktį, jei reikėtų. Ateitų tavo globos lūgoti. Kol subatos vakarėlį n'atėjai̇̃, n'atėjai̇̃?. Ir sutikom tris sesytes kelužiu ateinant. Eimi ir ateimi jūsump. Ateimi į vidų. Išvydę greitai ataėjo. Vardan pono ateisi (ateini). Nei vieno savęsp atenčio netremia. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria.Kada gi avižos an žąsiną atẽjo?. Atei̇̃s ožka prie vežimo!. Ateik belaukiamas, išeik bemylimas. Atejau neprašoma, išeisiu nevaroma.Kad tu į budelio rankas ateitumbei!.pareiti: Iš Vilniaus pėsčias gi atėjaũ namo. Atẽ[jo] namo ir atagulėatvykti: Iš dangaus ateimi aukšto. Būkite šičia, iki mes vėl jūsump ateime. Išvys Sūnų žmogaus atajentį debesyje. Ko norite? Ateisiu gu jūsump su rykšte arba su meile. Ir jam atent, turės visi žmonės keltisi. Pagirtas būk ateinąsis vardan Viešpaties. Ar tu esi ans ateisiąsis arba ar kito lauksime?. Teip atentyji dvasia visą apvilsta dūšią.Norint tu bijais …, mirtis tačiau ateis. Teateinie tavo karalystė. Visi tie daiktai ateis and tos giminės. 1Pinigų kalno neradom ateidami (gimdami), neimsim ir išeidamiatslinkti: Lietaus atei̇̃na, dėkit šieną. Vėjas kur nor pučia, ir tu girdi jo ūžimą, bet nežinai, iš kur jis ateit ir kur jis nueit. Kaip man bus, jei didis sniegs ateis?.Veikiai ateis galas gyvenimo jo.Kas praėjo, tas nebateis.atlėkti, atskristi (būriu): Paukščiai oro ateit ir gyvena ant šakų jo. Mano broliui atẽjo bitės (spiečius). Žiūriu – ateina ateina par lauką didžiausis spiečius.atvažiuoti, atplaukti (susisiekimo priemonei): Kada ateina traukinys?. Ana, traktorius atei̇̃na. Atei̇̃na laivas. Ei atei̇̃n atei̇̃n trys laivužėliai par didį Nemunėlį. Eiva, broluži, į pamaružę, ateis juodi laivužiai.atitekėti: Upė atei̇̃na nuo Erzvėto (ežeras). Aptekà (upė) atei̇̃na nuo Lėno ežero. Ulmas atei̇̃ta nu Pakalnės (kaimas).priartėti prie kokios nors ribos: Mūso karvė jau atẽjo į tris lyteriusatslinkti, būti (apie laiką): Jau vakaras atei̇̃na. Ateit žiemelė, šalts rudenelis. Ei ateis ateis šilts pavasarėlis, išauš gražios dienužėlės. Atei̇̃s naktis, gausiu pailsėt. Kaip tik atėjo gaidžiai, tas velnias prapuolė. Palik darbą ateinančiai dienai. Tai atė[jo] laikas – skiltas perėtas (kiekvienas) mokinasi. Cigonkos iš rankų ir akių būrė ir ateinančius daiktus žmonėms ževernojo. Ant atẽjantės vasaros atvažiuos ans, ant atẽjančio meto padirbs. Atenčius metus lietuviai tiekės į karę su kryžeiviais. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę. Lynant ar naktie atejus, apdenk ta drobe išvarstytus lauke tabokus. Atei̇̃siančios žiemos ilgumo nežinom. Ateisiančiame pavasary pašars be mieros brangus rasis. Štai ateisiančiuose septyniuose metuose bus didis apstas visoj žemėj Egipto.Ir diena atsiejo (išaušo), ir vis dar jo nėraapsigyventi ištekėjus ar vedus (užkuriomis): Atėjaũ, radau pulką žmonių (vyro brolių, seserų…). Kai jau ateisi̇̀, gerai atsiverksi. Pavogė arklį, kai žentas atė̃jo [užkuriõm]. Atėjo Adomas Dagys, atnešė daug tūkstančiųtęstis, trauktis artyn: Nuo kur šitas kelias atei̇̃na?sklindant pasiekti: Viešpatie, … šauksmas mano tavęsp teateit. Atėjo garsas Herodop apie Jėzų.kainuoti: Šis darbas atsieina brangiai. Kiek tas daiktas atsiei̇̃na?. Brangius drabužius pirkti pigiau atsei̇̃na, kai pigius. Asilo išlaikymas atsieina visai nebrangiai. Par brangiai atsiẽjo trobos pataisymas. Man tas arklys brangiai atsiė̃jo.Nemaža jam sveikatos atsiejovertėti, išsimokėti: Prieš pečių košeliena virti neatsei̇̃na – ir taukai, ir puodas degabūti atsiunčiamam: Lentos ateina išmatuotos, sužymėtais nupjovimo kampais. Tau pinigų atei̇̃na. Atei̇̃na kalendoriai tiem, kas ima tą laikraštį. Ir atejo gromatėlė joti in vainelę. Šmakšt atejo raštas nu karaliaus, kad važiuotum į Varšuvą. Tamstos trys dainos atėjo. Gal ateis žinelė iš svetimos šalelėsbūti gaunamam: Žinau juk aš, kaip sunkiai tasai skatikas jums ateina. Ir kitam dykai niekas neatei̇̃na. Visa nauda mums būtinai nu vienų dirbančiųjų bičių ateit.Kam lengvai ateina, tam lengvai ir išeina. Kas lengvai atėjo, lengvai taiposgi ir nuėjopribręsti, prinokti: Atẽjo žirniai pjaunami. Šiemet ir ankstyvosios bulbos vėlai atėjokilti, atsirasti: Supratimas metais eina, kol ateina. Tokia bėda jam atė̃jo. Ir ko čia ta tyla atėjo?. Ir ta daina iš ten yra atejusi.Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas, dėl kurių notmiėjo (neatmiėjo, t. y. neatėjo man) ir miegelis mielas.Liga ateina ir nevadinama. Ateit liga nešaukiama.Iš ko tai atsiei̇̃t, kad ši žiema tokia šalta?. Iš to karas pakilo, atsiė̃jo. Sveikata atsiėjosulaukti (kurio amžiaus): Vaikas atėjo į ketvirtus metus. Atejęs į vyro amžių vedė moterį. Į šį metą atejo, o kojų apauti neišmoko. Tėvas atejo į senatvę. Ganiau, kol atėjaũ in merginą. Jau atėjote trijump dešimtump metų … gyvatos jūsų.sektis, pasisekti: Jam gyvuliai gerai atsei̇̃na. Mums viskas sunkiai atseina. Jam karvės neatsei̇̃na. Kas pirmą dieną atvežė dobilus, tam geriausiai atsė̃jo iškult. Na kaip, ar atsė̃jo byla (ar laimėjai)?. Jam miškas atsėjo pirktitekti, reikėti: O kada ateis skirtis su tuo kūnu, tu patsai, pone, būk man apiekūnu.Man rytoj atsei̇̃na važiuoti į miestą. Nėr ledokiau, kap itokiu purvu atsei̇̃na eit. Man atsiėjo ir mergauti, ir tinginys vyras gauti. Man dažnai atsiei̇̃davo Vilniun važiuotatsitikti, pasitaikyti: Gyvenime visaip atsei̇̃na. Jam tai vis atsei̇̃na – tai karvę kumelė užkirto, tai šiemet vaikas mirė. Tikrai motinai ir tai visaip atsei̇̃na prie marčios, o man, močekai, kaip gali atsei̇̃t?. Ir man snaust atsieina, kai miegas užeina. Per vainą visko atsei̇̃na – nušauna ir gyvą pagauna. Teip atsiėjo ir su mūsų Giliumi. Jai atsėjo už gero vyro ištekėti. Ką gali žmogus žinot, kada kas atsei̇̃s. Kaip tau atsiei̇̃s, taip ir padaryk. Argi ir tau negal teip atsieiti?patikti: Naujas mokytojas visiem labai atsei̇̃na. Man jūsų Jonas visiškai neatsei̇̃na. Gal tau labai atsei̇̃na Ona, kad tu taip apie ją sukies. Jau tau ta mergaitė, matyt, atsei̇̃na. Pasogos nežiūrėk, jei atseina merga, tai ir imk. Jam labai atsẽjo mergiotė, tik kažin, ar až jo tekės. Kaip tau atsei̇̃na mano naujasai arklys?. Aš dar niekada nevalgiau tokių obuolių, kad būt taip atseję. Man neatsei̇̃na, kai tu taip darai.Gal, kaimynėl, atseitų (malonėtum) kiek pašaro – nebeturiu tai savo ožkelei ko paduotpasveikti, pasitaisyti, atsigauti: Dabar biškį atėjau, nebe taip slabnu.Kaži Ignasiaus tėvas da atsiei̇̃s?.Jau karvės sutinimas kiek atsẽjo (atslūgo). Sugurino galvą, net guzas iššoko, ir vėliai atsẽj[o].Po veselijai dar negaliu atsiei̇̃ti, t. y. atsikvaitelioti.prasigyventi: Jį dabar kap pribloškė, tai jis vargiai atsiei̇̃sbūti (pagal giminystės ryšius): Jis man atsiei̇̃na brolėnas. Da ir giminės mums atseinant savę̃s atsiei̇̃ti prasigyventi: Per karą tep suvargau, kad dabar negaliu atsei̇̃t ant savędai̇̃niais atei̇̃ti lengvai įgyti.į gálvą atei̇̃ti kilti minčiai: Jis sakydavo visa tai, kas tik ateidavo į galvą. Man atė̃jo į gálvą, kad tu tąsyk negerai padarei. Neatė̃jo nė į gálvą pasidairyt, po kam rugiaiį metùs atei̇̃ti sulaukti pilnametystės, subręsti, užaugti: Paaugo tuodu vaikeliai ir atẽjo ing metùs. Ir į metus atėjo, ir ūsą prigyveno, ir dar toks minkštas.Ta obelė jau atei̇̃na į metùsį pasáulį (ant svi̇́eto) atei̇̃ti gimti: Da jis per karą nė ant svi̇́eto nebuvo atẽjęsį prõtą atei̇̃tisusiprotėti: Ir tu kitaip šnekėsi, kai atei̇̃si į prõtą. Paaugs, atei̇̃s į prõtą ir nebesidarkys. Žmonės protan atejokilti minčiai: Neatẽjo man į prõtą paprašyti leidimoį savè (savi̇̀p) at[si]ei̇̃ti pasveikti, atsigauti: Po šitos ligos dar vis niekaip neateinù į savè. Da in savè neateinù – pėsčia vaikščiot negaliu. Nespėjo vargšas į save ateiti (atgauti žadą). Kap ateisiù savi̇̀p, tada eisiu darbanvė́jais (vė́ju) atei̇̃ti lengvai įgyti: Atejo [turtas] vėjais, išejo vėjais. Duona ne vėju ateina.×daei̇̃tiprieiti (ligi ko): Daėjau ligi pat tvoros. Trečion dienon daėjom mes ir Vilniųpribręsti, prinokti: Rudenį bulvės yr daejusios.parsibaigti, sublogti: Jau mūs diedulis tep daej[o], kad vaikšto tik kap šešėlissusekti: Milicija tuoj daei̇̃s, kas tuos arklius išjojoį prõtą daei̇̃ti susiprotėti: Dabar daejo protan, ale jau po čėsiaiį savè daei̇̃ti pasveikti: Ji po tos ligos jau beigia ing save daeitįei̇̃tieiti į vidų, įžengti: Intėjaũ pirkion. Inė̃jo į tą pakajų ir atsisėdo. Keliskart anuos vyrus įei̇̃nant ir išeinant pamatė. Inė̃jęs pas žmogų nei labos dienos neduoda. Ineidamas nešūkavau, išeidamas neūkavau. Imta, durys atplėšta ir iñeita. Iš lauko įei̇̃k (įvei̇̃k) į vidų. Tik įeisi – kaip šuo, nutvėręs blyną, ir vėl eik. Durys pančiu užsukta …, negaliu intei̇̃t. Vagis pro langą norėjo inei̇̃tienai, tik žmonės apmatė. Įeinamieji bilietai ar čia parduodami?. Tai intei̇̃na tas karaliūnaitis in vidurį pažiūrėt. Aš įeinu į darželį. Ir įėjo į darželį ir paskynė rūtą. Kaip įeisi į saklyčią, tai manę gedėsi. Į svirnelį įeidamas, tetušelį sveikindamas: ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį. Anei̇̃k pirkion!. Anbrido anas vandenin ir anẽjo duobėn (paskendo). Kurs vėl įeiti (įeina) pro duris, tas est piemuo avių. Peržegnok mus įenčius, taip ir išenčius, miels pone!. Įent (įeinant) į namus. Giesmė apie garbę Christaus karaliaus, kurią jam darė žmonės, inents ing Hierusalem.Įeinant akys kaista, išeinant pakaušis. Inei̇̃t kelias platus, išeit – siauras. Dvaro vartai platūs įeiti, siauri išeiti. Ardvi vartai būt įeit, bet ankšti išeit. Šuva šuniui pavyd į kuknią įeit.Insieinu priesienin, pasižiūriu palubin. Ko čia beįė̃jetavs (beįsiėjota) judu, šuniu?.sugebėti, turėti galimybių įžengti: Kas eina, tas įei̇̃na. Iš krašto įei̇̃namas smėlis [prie ežero]. Neįeinama bala. Kad ir ineinama žemė, vadinsis sala. Aš neinejau aukštona klėtelėn. Giltinė įeit per tuos langus.einant pasiekti: Da neįėjau į pusę aslelės.Ar net septyniasdešimt puslapių inejau (perskaičiau).būti sąlygoms užeiti dirbti: Negali̇̀ įei̇̃t į dirvą (šlapia, negalima laukuose dirbti). Anksti mes negalim įei̇̃t ant laukusatvykti (į kur): Vienu būdu ant to pasaulio įeimè, tokiąjag išeiga ižg jo išeit turime. Idant kiekvienas … su tavimi įeitų̃ anon gyvaton amžinon.įsigauti, patekti: Šitie visi vargai ing pasaulį įėjo. Badas įei̇̃s į pilvą, kad būsi nevalgęs.Pro vieną ausį įejo, pro antrą išejo.apsigyventi: Mes jau naujon pirkion inẽjom. Dabar į tą gyvenimą Plaušinis įė̃jo (atėjo į žentus) įslinkti, įvažiuoti, įplaukti (susisiekimo priemonei): Karieta bematant įė̃jo į mišką. Da neįėjo visas vežimas į kluoną (galas liko lauke). Laivas įėjo į uostą.Automobilis įsiėjo tiesiog į minią.įtekėti: Mituva įei̇̃na į Nemuną po Jurbarku. Gulbinas ties Pilviškiais įei̇̃na į Šešupę. Audrupys įei̇̃na Sartų ežeran. Įeinamoji srovė.įsiveržti: Reik užkaišioti skyles, kad vė[ja]s neįeitų.pratilpti: Durys siauros, spinta neįei̇̃sįsitraukti, imti greitai eiti: Kaip insieina, tai ir šlubavimo nebežymu. Pradėjus eiti kojos buvo sustingusios, paskui įsiėjaũ.imti greitai važiuoti: Traukinys iš palengvo juda, kol įsieina.imti smarkiai dirbti: Kaip įsiei̇̃s girnos, mals smulkiai – reik, kad įsiei̇̃tų. Pradžioj nesiseka [darbas], toliau įsiei̇̃s.imti normaliai pasirodyti: „Ateičiai“ jau įsiėjus, kartą vasarą užėjau pas Dambrauską.įsileisti (į ką): Kap ji inei̇̃na šnekėt, tai visa net juda. Į kalbą neįejus, išpasakot negalgalėti eiti: Jau greit neįjeinù. Per adyną šešis verstus ineini̇̀. Kad ir senas, dar įei̇̃napraslinkti (apie laiką): Mėnuo buvo įejęs, ir nebepriėmė mano skundo. Trys dienos kad įeis, gali dar vekselį protestuotiįsirėžti: Pievos skvernas įei̇̃na į dirbamą žemębūti, pasidaryti sudedamąja dalimi: Pasakėčiomis S. Stanevičius labiausiai išgarsėjo ir kaip klasikas įėjo į lietuvių literatūrątilpti, sutilpti: Šešias sienas apmečiau [audeklo], ale įė̃jo. Gal da įei̇̃s dvidešimtas posmas. Jokia pašauklùkė neinei̇̃na [audžiant]įlįsti, įsmigti: Vinis įėjo į medį. Kylys gerai įėjo į skylępasiekti (kurią kainą): Javai pavasarį įei̇̃s į didelę kainą. Greitai karvė į keturias tūkstantes įei̇̃s. Maišas įeis į penkias dešimtis rubliųbūti gaunamam: Tie keturi rubliai piningų įėjo. Įejo par šimtą rublių daugiau. Kožną dieną vis piningas inei̇̃tasulaukti (kurio amžiaus): Įejaũ į dvidešimtus metus. Užbuvau, į tokį ilgą amžių įejau, laikas mirti. Izaokas buvo įejęs ing senatvės amžiaus dienaspatekti, pakliūti: Į tokią bėdą įė̃jo žmogus. Įẽjo į vargus, įkrito į ligas, ir paliko visi turtai par nėką. Daug vargų buvo iškentėjęs ir į skolą buvo įejęs.Ineik jo padėjiman, tai pamatysi, kaip busvirsti, tapti: Buvo tokia punktuali, kad jos punktualumas įejo net į vietos žmonių priežodįįgyti (ko): Tas žmogus įejo į didelius piningus. Kad tik būt gero pašaro, ganyklos, kaipmat gali į gyvolius įei̇̃ti.Į garbę įeimi. Geran ūpan įėjęs rašo į savo pažįstamuspersiimti (kuo): Mūsų atstovams yra įėję madon daug žadėti ir maža tesėti. Palinkimas derėtis yra įėjęs į jų kūną ir kraują. Žmonys buvo įeję į puikybępasisekti, pavykti: Juk tu supranti, kad tas darbas gerai neįeis.Kai neinsei̇̃na, tai nieko nepadarysisueiti (į kokius nors santykius): Artimieji karaliai įėjo į prietelystę su Salemonu. Idant neįeitų̃ ing sūdą su tarnais savais. Jeigu bernaitis ir mergaitė įeina moterystėn todėl, kad vienas ant kito atsiremtų, juodu daro gerai. Ot kur gerai inẽj[o] žentuosna!.lytiškai santykiauti: Ir stojos vakaro metu, jog ėmė dukterį savo Leą ir atvedė ją jop, o ansjen įėjo jon.į aki̇̀s įei̇̃ti būti gerai matomam: Drin savo šviesumo arba žibėjimo visiemus įeit ing akis.į gálvą įei̇̃ti imti svaiginti: Tik vieną stikliuką išmečiau, ir tai jau galvõn inẽjoį gálvą (pakáušį ) įei̇̃ti sugalvoti: Buvau krautuvė[je], o neįẽjo į galvą paimti cukraus. Nė vienam neįėjo į galvą mintis, kad ne vaikų tai kaltėį metùs įei̇̃ti sulaukti pilnametystės: Paskui įėjau į metusį ši̇̀rdį įei̇̃ti sugalvoti: Ir kodrilei įeiti tokios dūmos ing jūsų širdį?.į vėžès įei̇̃ti surasti teisingą gyvenimo ar veikimo būdą: Niekis, vaikinas greit įeis į vėžesišei̇̃tieinant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama. Varomas turiu išeiti. Skruzdėlės skyles išeit palieka. Čia jų būta ir išeita. Per kur radai išeita [kiaulės]?. Išej[o] eit namo. Kelias dienas neišei̇̃t iš kambario!. Be žmogaus jau neišẽjo lašiniai iš kamaros. Išent, įent saugok mane, jeib aš nebūčiau bėdoje. Sebastijonas, atidarydamas daktarui išeinamąsias duris, paprašė.Vienas vel[nia]s išejo, o kitas toks parejo. Išei̇̃ti plačios durys, pareiti – siauros.išeitinai̇̃ Peklon neišeitinai stumia.Ižsieję iž miesto, numetė rūbus savo nuog save.pasišalinti iš namų: Dabar išeinù, tuoj grįšiu. Apsivilko kailiniais ir išė̃jo. Jis išė̃jo cielą valandą iš namų. Ji išejanti vandenį parnešti. Tik išejaũ pas kaimyną eit, ažna brūkšt svečiai per duris invažiuoja. Jis kai iš namų išeidavo, niekas nežinodavom, kur ir ko jis eina. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių. Išėjo sėjėjas sėtų sėklas savo. Jūs kaip razbainykop kardais bei kartimis išėjot mane gaudytų. Išėjo kaip ežis mielių ir prapuolė.Išeik iš namų nevalgęs, ir kitur negausi.Išejaus iš namų, kad policijai nekliūčio į rankas.einant (iš kur) patekti: Jis išėjo į kiemą. Duktė į tėvus išėjo. Išėjo jam priešais ir šaukė. Mes išeinam į darbą. Broliukai mano mielas, išgitiei̇̃kai vidun kiemelio, nulenki žemai galvelę .Kap tik išej[o] karvės an žolės, ir daugiau pieno duoda.Išsiẽjo į darželį, nusiskynė rūtytėlę.išropoti: Aure iš plyšio išė̃jo prūsokasišvykti, iškeliauti; išsikelti: Išėjau bernautų. Aš taukš ir išejáu slūžyti. Vasarą namie padeda, žiemą an ažudarbių išeina. Jis pabuvo čia metus ir išė̃jo į Šimkaičius. Tėvo draudžiamas, susidėjęs su kitais bernais, išėjo į Ameriką. Išėjaũ už marių, kur kielė trąšos nemeta. Išėjo į lenkus. Išėjau nuog tėvo ir atajau ing tą pasaulį.Kam čia taip dirbi, ir pamažu išei̇̃s dūšia iš kūnoišslinkti, ištraukti: Mūšoj ledai išė̃jo. Pavasarį, kai tik išeina (išneša ledus) upės, ančių pasirodo daug. Saulė buvo jau iš dvylekos išẽjusi.išskristi (būriu): Jų bitės išė̃jo (spiečius išlėkė).išvažiuoti (susisiekimo priemonei): Traukinys iš čion išeina aštuoniomis.išlėkti (smarkiai): Būt išė̃jęs langas. Paršas par statinius išė̃jo kai kulka.pranykti: Aną pavasarį vėlai išėjo pašalas. Slanktas greitai neišei̇̃na. Ka tos slogos i neišei̇̃na!. Jų bėdos, vaikeli, neišeinamos. Jei bus išeinamà liga, tai pagysiu. Visas saldumas iš vaško išejęs yra. Išejo muslininių mada, ir suplėšėm į vystyklus. Tokios kalbos ir atsiminimai neišeidavo iš galvos ir iš kalbos. Išė̃jo iš apyvartos.Iš marių vanduo neišdžiūsta, iš giesmės žodis neišei̇̃na. Liga raita atjoja, pėsčia išeit.ištekėti: Vidauja išei̇̃na iš girių. Audrupys išei̇̃na iš Rokiškėlio ežeriuko. Gruntinis vanduo į žemės paviršių išeina šaltiniu. Išeinamoji srovė.iškrypti: Iš vagos išeiti.pasitraukti: Tai jau mes seniai išė̃jom iš giminystės, nesiprašom. Nuo tada mes ir išė̃jom iš giminių. Su jais jau baigiam išeit iš giminės, jau gal penktoj eilioj. Ji drovėjosi savo senų batelių su auliukais ir išėjusios iš mados suknelės. Bet dabar tos iškabos išeina iš mados.Iš ubagų išẽjęs, ponų nepavijęs. Iš šiaudų išėjęs, o šieno nepavijęs. Iš piktų išėjęs, o gerų nepavijęs.išsiveržti: Aš vis bijau, kad tik neišei̇̃tų pro kaminą ugnis. Iš akmens išėjo ugnis. (Bs).ištrūkti: Išeitumėte iš tų vargų, kuriuose šiandieną esate paskendę. Iš tos bėdos jis išeitų. Karalius tris kartus nuog mirties išejo (išsigelbėjo). Jau numanoma, kad iš tos ligos neišeis (neišgis).būti nusikreipusiam (į kur): Vienintelis langelis palubėje išėjo į virtuvępasirodyti: Kad nors porą valandų saulė išeitų. Arklys taip nuvargo, net putos išė̃jo. Šviežiai išejęs iš žemės akmenukas. [Oda] pilna skylių, per kurias išeina prakaitas. Pasturgalėje tų bičių yra nuodų pūslelė, pro kurią gylis išeit.Laukiu, kol galas išei̇̃s, tada nustosma vyt.Juodvarniai išẽjo į laukus, jau šalčio nebebūs.Žinojau, bet neišei̇̃na ant minties (neatsimenu).iškopti (į kur), iškilti: Išėjo į didelius vyresniuosius.kilti, prasidėti, atsirasti: Dabar išė̃jo mada taip nešioti. Nuog to laiko išẽjo paprotys čiaudant sakyti „ant sveikatos“. Išėjo kalba apie šokius. Buvo išė̃jus tokia kalba. Tep man išė̃jo iš kalbos, tai ir paklausiau. Iš mažos kibirkštėlės išeina didis gaisras. Sarmatos išeinamoji reikšmė buvusi yra „raũdonojimas“ ir „raudonumas“. Ir žiedas ižg šaknies jo išeis. Ašaros …, išėjusios ižg graudžios širdies, gal numazgoti visas nuodžias. Dvasė saldyji iš Tėvo ir Sūnaus išenti.Kaip tat neišei̇̃ta vaikai iš tėvų (panašūs į tėvus)!.būti kilusiam (iš kur): Jis iš Gudžiūnų išei̇̃na. Anas išei̇̃na iš miesto, tik čia gyvena. Anas išei̇̃na nuo Tverečiaus.išsiperėti, išriedėti: Gal da išei̇̃s keli viščiukai. Už nedėlios ir žąsiukai iš pautų išei̇̃s. Iš tokio [motynos] kiaušelio po kelių dienų išeit maža kirmėlė it kaip kandis.išdygti: Tiems ančiukams da ne visos plunksnos išė̃jusios.išsiskirti: Man iš penkių literių smetonos išei̇̃na kilogramas sviestomesti kokį darbą, tarnybą: Mūsų išė̃jo mergaitė, dabar kitõs sunku gaut. Buvau pasisamdęs piemenį, bet išėjo. Grapas neišmetė mūso tėvalių – tėvaliai su geru išejo. Per suktybę jis išėjo iš kariuomenės. Tasai teslūžija tau šešis metus, sekmą metą teišeit tikrai valnas.daugelį pereiti, visur, daug išvaikščioti: Visą sodžių išejaũ, niekur akėčių̃ negavau. Visas bobas išejaũ (perėjau per visas prekininkes turguje). Daugiau jiedu ėję ėję, vėl išėję kitas tris karalystesįsismaginti eiti: Kai išsieinù, tai neskauda kojos.imti smarkiai dirbti: Ta mašina, kai išsiei̇̃na, nėra taip sunku suktgalėti praeiti: Neišei̇̃namas kelias. Ar bėra ten takas išei̇̃tamas?. Čionai išeime lengvai. Smagenys džiūvo neišeitiname labirinte visokių terminų.Su klasta niekur neišeisi. Eik siaurai – visur išeisi, eik plačiai – visur užkliūsi. Eisi siaurai, išeisi kiaurai.galėti rasti kelią: Žinodamas visada išeini̇̀ ant medžių: nuo žiemių medis arkliadantispraeiti, praslinkti (apie laiką): Kaipmat vasara išė̃jo. Man su vaikais visas laikas išeina. Pusėtinai laiko išėjo, iki sugrįžo. Jau išėjo keli metai, ir užmiršo jis tą razbainyką. Neišẽjo nė metų, kaip ans viską išleido. Juokais žiema išejo, be kokio speigo. Dveji treji meteliai, kaip drobeles verpiu; išei̇̃s ir ketvirti, pakol aš išausiu. Kol užsakai išė̃jo, kelius alus jaunasai darėištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Dvidešimts antrų metų išei̇̃na. Jų duktė išė̃jo ten į marčias. Sesuo jau išẽjo, dabar pasiliko abu broliai. Kaip išẽjo už to latro, šunį apsikabinusi kaukė. Ne už marių išei̇̃si, kai norėsi – ateisi. Vyresnysis sūnus išẽjo į žentusatlikti (darbą, pareigas): Ko sėdi, ar ruošą jau išejái?. Išejai̇̃ pakãsą (pradalgę) vieną, atsilsėjai ir vėl eik. Visas savo dienas išei̇̃ti. [Veronika] visus kadrilius, visas polkas išeiti mokėjo.išmokti: Mokslo programą išeidavau pagal direkcijos reikalavimus. Aš jau visą lementorių išėjau. Lietuvių kalbos kursas išeinamas vidurinėse mokyklose. Argi jūs išeisit vienais metais visą šitą vadovėlį?. Tomis keliomis dienomis jie gražiausiai išėjo savo mokslo abėcėlę.baigti (mokyklą, klasę ir pan.): Patys jie nė vienos klasės nebuvo išėję. Yra išėję gerą mokyklą. Duktė jai išėjo visas mokyklas. Išẽjęs klesas.imti verstis: Jau gal viena išẽj[o] už gaspadines!. Kanteris išėjo į kuniguspradėti (laukų) darbus: Jų kalnesni laukai, jie gali anksčiau išei̇̃ti pavasarį. Vėlai šiemet svietas sėt išejo. Jis toks apsileidęs, vis paskutinis laukan išei̇̃natęstis, trauktis: Gražiai išei̇̃na laukas. Pievos paupiais išei̇̃ta. Mūsų žemė išei̇̃ta miškais, aramos nedaug. Takelis išėjo ant balos.praeiti, pralįsti: Kulka išė̃jo kiaurai.pasklisti: Sakyk, nebijok, iš mūsų jau neišei̇̃s. Pas mus buvo išė̃jus kalba. Ir išėjo tas garsas po visą aną žemę. Žodžiu, kursai išeiti iš nasrų Dievo. Koksai kalbesys iš jo burnos išeit.išsiskirstyti: Mūsų kaimas išėjęs viensėdžiais. Viskas išė̃jo į šalis, į dalispabaigti varomąją jėgą (apie mechanizmus): Užsukit laikrodį – išė̃jo. Galgi baigė laikrodis išeit, reiks užsukt. Kolgi stovi, gal išėjęs (apie laikrodį) atsieiti, kaštuoti: Naminiai drabužiai brangiau išei̇̃na, kaip pirktiniai. Piga išei̇̃na toks alus dirbti. Padieniuo darbininkus samdyti išei̇̃na brangiau.apsimokėti: Neišeina pirkt, kai toks brangumas. Už tiek pinigų man neišei̇̃na daryt tas darbas. Dabar su daug lauko ir nelabai išei̇̃nabūti išparduotam: Turėjau paršų, tuoj visi išė̃jo. Visi kiaušiniai išė̃jopakilti ar nukristi (apie kainą, šaltį): Vieni kviečiai nebuvo rublio 20 kapeikų išėję. Kiaušinis neišei̇̃na iš dviejų kapeikų. Šalčiai iš 25° neišeinasusivartoti, susieikvoti: Pietum išė̃jo svaras lašinių. Jiem medus bematant išei̇̃na. Tuoj išei̇̃s mėsa – visiem reikia duot. Greit išei̇̃s ta drobė. Iš daržinės visas šienas išėjo. Priimdyt vitaminus reikia, al jau išejo.Sveikata taip ir išė̃jo.būti išleistam (apie pinigus): Man visi pinigai išė̃jo mašinai pirkt. Ir jum išei̇̃na pragyvent, o mes vis pinigų prašom. Daugel reikia, daugel išeina tavo jauniems sveteliams.būti leidžiamam, išleistam: Mūsų laikraštis išeina ir išeis kaip išėjęs. Knygų išeidavo maža. Laikraštis išeina kas savaitę ketvirtadieniais. Anuo metu išėjo įsakymas nuog ciesoriaus Augustoišleisti (kortą).likti nepralošusiam (lošiant kortomis): Šį kartą atrodė, kad tikrai sėdės, bet išei̇̃na. Nė vienas neišlošėva, lygiai išė̃jova. Iš durniaus kortavova – aš išėjaũ, o jis liko durnius.išlošti: Aš turu išeitamą kartą, galiu eiti už akįlenktyniauti: Kareiviai ejo išsiei̇̃tiišaugti: Avižos kad jau išė̃jusios (didelės)!. Ąžuolaitis į šakas išė̃jo, visai be liemenio. Gručkai į lapus tik išė̃ję, o gumbai maži. Bulvės į virkščiàs išė̃ję. Jei beržas į ruoplį nėr išejęs, dera tošėms lupti. Kad neišei̇̃tų cibulės į žyduoles, sėk, kad mėnuo neregamas. Tas meičkutis būt į didelius lašinius n'išė̃jęs (iš jo nebūtų gerų lašinių). Višta išejo į taukus, švait ir papjoviau. Per pavasarį kiaules beganant, burna išejo į pleikatas. Veršukas į pilvus išẽjo, per daug duoda gerti. Mano rankos gražiai išė̃ję. Bronė išẽjo į rietus, toki styplatapti, pavirsti (kuo): Lytus sykiais migla išei̇̃ta. Lytaus nebūs, išei̇̃s į miglas. Neprižiūrimos žemuogės išei̇̃s į laukines. Nekokie šiemet miežiai, į avižas išėję. Pienas išeina į parūgas šiltai laikomas. Duok juodos duonos, ta balta į trupinius išė̃jus. Piktdagiais visa lanka išė̃jus. Bitis reik pasmilkyti, kad neišeitų į perus. Visi kiaušiniai kažkodėl paperais išėjo. Liežuvis skiautėms išeis bemaluojant. Kaip jūs manęs neišgersit (sako apynėlis), putele išeisiu!. Ta jo išgąstis į kaltūnus išė̃jo (nusigandęs sirgo ir įgavęs kaltūnus pagijo). Jų maži vaikeliai į niekus išėjo. Žmogus kartais į niekus išeina. Anų visas gyvenimas ant nėko išẽjo. Jam viskas visur išeina į gerą. Neteisingai įsigytas turtas neišei̇̃s į gerą. Tokia kelionė išeitų geran jo sveikatai. Žmogui visadai ant gera išeit.Gyvulys apšyla, išeina į putas. Nebaidyk vaikų, bet išeis į ligas. Pilvu vienu išei̇̃ta.Nėra blogo, kuris neišeitų in gerą.likti: Iš žiemos išėjo prastos karvės, negreit atsigauspasidaryti: Kažin ar kas iš to vaiko išei̇̃s. Kas iš tavęs išei̇̃s, kad tu toks pardykęs. Kas galėjo pasakyti, kad toks išei̇̃si. Iš gerai mokinamų vaikelių išeina šaunūs žmonės. Gerai, piktai išeit. Bet kas jiems iš to išėjo – šlapią šieną vilkt reikėjo. Jis norėjo viską pasakyti, bet susiturėjo matydamas, kad iš to nieko neišeis. Supykęs ėmė ją lupt, ir tai nieko doro neišėjo. Vienok išėjo atžagariai. Iš tavo darbo neišei̇̃na nei velnias, nei gegutė. Kartais vieno rašytojo kalba išeina per daug marga. Kalba išėjo nemaloni. Tik mano aprašymas išeis ilgas. Išei̇̃na dvi dienos šventos. Po poros savaičių jau išei̇̃na šienapjūtė.atsitikti: Išei̇̃na atsitikimų visokių. Kaip čia išẽjo, kad nieks neatẽjo.baigtis: Ir mums parašykit, kaip ten išei̇̃s su tais popieriais. O jei karas kitaip išėjo, ne jos kaltė. Kaip ten jiems su teismu išẽjo?. Tat jam sausai neišei̇̃s. Jau tu su tuo šautuvu gerai neišei̇̃si (tau gerai nesibaigs).pasirodyti, paaiškėti: Teip išeina, kad nebeatvažiuos. Jo nuomonė išeidavo visuomet teisingiausia. Ar ne mano tiesa išẽjo!. Ką tik žmonės kalbėjo, vis teisybė išė̃jo. Gal išei̇̃s jo teisybė. Išeina, kad silpnesniam visur bėdos. Tada išeina, kad ropinė pati susikūlė.tikti, pritikti: Tai kad man te eit kaip ir neišei̇̃na. Drąsi tai drąsi, ale kas neišei̇̃na, tai ir neišei̇̃na. Pamierkavok, ar tau išei̇̃na tep daryt.aplinkybėms leisti: Gyvenk, kap išeina, ne kap nori. Čia, matai, nieko nepadarysi – kaip kada išei̇̃na. Man neišei̇̃na turgun vykti. Šiais metais neišei̇̃na linai sėt.išsispręsti: Dėdytė ir nežino, kodėl dabar visi uždaviniai išeinaištekti, ganėti: Žiūrėkit su medžiu kap tik išei̇̃s. Ar išei̇̃s iš tų miltų duona?. Iš tokio mažo pagalio rankena neišei̇̃s. Dar peilį mislijo nukalti, ir tas neišẽjo. Iš to galo [audinio] da gal man kelnės išei̇̃s. Nė gaidžiui kelnės neišei̇̃na.išsiversti: Su pašarais mes šią žiemą vos ne vos išejom. Su duona kasmet lengvai išeidavo. Išdalykit savo valgius, kad per visą metą su tais išeitumbit.susitvarkyti (gaunant naudos), pelnyti: Jis labai gerai išė̃jo su cukriniais runkeliais. Jis išei̇̃s su medžiais, velnias jo neimstekti, reikėti: Iš viso išei̇̃na man dešims rublių mokėtiperaugti (kurį amžių): Kai pradėjau iš piemenio išei̇̃t, užgynė tam miške ganyt. Jau išėjęs iš piemenio metų. Gražios egliokės – iš gegnių išė̃jusios (storesnės už gegnes).Jau išejęs iš metų (po kariuomenės). Išėjęs iš metų nebepriimamas gimnazijon.išnykti augant, išaugti: Tavo plaukai išei̇̃s iš baltų ir bus juodiremtis (kuo) (darant išvadą): Išeidamas iš priesagos senoviškumo, negalėjo pripažinti skolinimo nuo slavųpasisekti, pavykti: Tai išėjo viskas – kaip iš pypkio. Jis geras siuvėjas, jam rūbai vis gerai išei̇̃na. Jiem gerai išejo. Dar nėsu dirbęs, tai neišei̇̃na. Kad visi giedotų, tai ir išeitų.Pažiūrėk, kap mes gražiai išė̃ję (fotografijoje) išnešioti, pradėvėti: Dvi vasaras išėjaũ pančekas. Su tuo skriblium išė̃jo penkias vasaras. Su šituo paltu šįmet išeisiu, kitai žiemai jau naują taisysiuosinetekti, prarasti: Jau mes visai išėjom iš arklių. Jau baigiam išei̇̃t iš kiaulių – kasmet paršai išstimpa. Per karą išė̃jom iš vištų. Išė̃jo iš gyvulių. Turiu ir pats [paršelių], tiesa, bet išėjau iš geros veislės. Išėjom iš sėklos – pirma rugiai augdavo kap mūras, o dar pusiau su piktžolėm. Taip išė̃jom iš pinigų, kad nei degtukam nėr iš ko. Esu gatavai iš piningo išejęs. Kartais iš tos kapeikos taip išeini!. Iš marškinių išėjaũ. Jau aš visai iš kelinių išėjaũ. Mes jau baigiam išei̇̃ti iš drabužių – nė išsiausti nesuspėjam. Taip išėjome iš vadelių, kad nebėra nei kuo įvadelėt. Išėjau iš puodų, kai Petras iš kailinių.Mano pavardė Janušis, aš nenoriu išei̇̃t iš tos pavardės.Sena karvė išeina iš pieno.Iš kantrybės išei̇̃tiáitais išei̇̃ti niekais virsti: Jie išė̃jo áitais. Jų visi vaikai áitais išė̃jo (išsiblaškė po pasaulį, žuvo) ant vė́jo išei̇̃ti nusišlapinti.dai̇̃niais išei̇̃ti lengvai prarasti: Dainiais ėjo, dai̇̃niais ir išė̃joį áikštę išei̇̃ti paaiškėti, išryškėti: Aikštėn išėjo visos pavasario grožybės. Tiesa greit išei̇̃s aikštė̃n. Tik audrotie išeina aikštėn jūreivio menasį blizgès išei̇̃ti niekais virsti: Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susirega su kokia ledergaį kalbàs išei̇̃ti išsikalbėti: Žodis po žodžio į kalbas išėjoį lankàs (pū́dymus) išei̇̃ti imti niekus plepėti: Išẽjo į lankas. Šnekėjo šnekėjo ir savo kalba visai išė̃jo į pū́dymusį páinius išei̇̃ti ištvirkti, pasileisti.į šviesýbę (į vir̃šų) išei̇̃ti paaiškėti: Piktas darbas, ar anksčiaus ar vėliaus, visados išeina į viršų. Tamsybių ieško, idant jų piktybės neišeitų šviesybėn.į žmónes išei̇̃ti susidaryti gerą padėtį visuomenėje: Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjoiš bū̃do išei̇̃ti pasikeisti, pasidaryti nebepanašiam: Nebepažintum jau jo – visiškai iš to būdo išėjęs. Ana visai išẽjus iš bū̃doiš burnõs neišei̇̃ti nuolat sakyti, kartoti.iš dỹvų neišei̇̃ti neatsistebėti: Da ir dabar iš dỹvų neišeinù. Aš iš dỹvų neišeitù. Negalėjau iš dyvų išeiti aš tokiais tvirtais dantimisiš galvõs išei̇̃tipakvaišti: Ar iš galvõs išė̃jot – tep stūgaut!. Iš didelio mokslo išė̃jo iš galvõs. Ji kaip iš galvos išėjusi šaukdama išbėgo. Jam nė nerūpi, kad ir iš galvos aš visai išeičiaupasimiršti: Man neišei̇̃na iš galvõs, kad tep pasibaigęs. Man visai išė̃jo iš galvõs tavo prašymas. Pasakos išẽjo iš galvõsiš gluzdų̃ (káilio) išei̇̃ti pakvaišti: Iš bėdų žmonės iš gluzdų išeina. Kur tu duosi taukus šunie, ar iš kailio išejai?. Ką tu darai, ar iš kailio išejęs ir esi?iš kalbõs išei̇̃ti nukalbėti niekus: Išei̇̃ta iš kalbõs par didelį plepalą. Išėjo iš kalbos kaip ubags iš maldosiš kójų išei̇̃ti nebepavaikščioti, nebegalėti vaikščioti: Mažukė mergaitė išẽjo iš kójų – skauda ir skauda. Viena mergaitė ant tokio namo gali išeiti iš kojų (nusidirbti) iš krantų̃ išei̇̃ti ištvinti: Ši upė mėgsta kaitalioti savo vagą, be to, dažnai po didesnių liūčių išeina iš krantų. Išėjo Nemunas iš krantųiš krãšto išei̇̃ti neišsilaikyti normos ribose: Iš didelio rašto išejo iš kraštoiš mẽtų išei̇̃ti nusenti: Išėjęs iš metų žmogus, o dirba. Kai žmogus išei̇̃na iš mẽtų, ką tada benumano?. Išei̇̃na iš mẽtų, išei̇̃na ir iš leistrų. Kad tėvas būt išejęs iš metų, tai man nebereiktų kariuomenėn. Manęs pri darbo nebvarys – esu išẽjusi iš mẽtų. Iš metų išėjęs arklys – kas jį bepirks!.iš mislių̃ (misliẽs) išei̇̃ti pasimiršti: Man niekaip neišei̇̃na iš mislių tas bernas. Šis (turkas) tikt negalėjo iš mislies išeiti.iš narių̃ išei̇̃ti nebesuvaldyti savęs, subirti: Tekinis išejo iš nariųiš namų̃ (parõs) išei̇̃ti pakvaišti: Jis tokis iš namų̃ išẽjęs. Kiba tu iš paros išejai!iš prõto išei̇̃tiB pamišti, pakvaišti: Justinas kalėjime išėjo iš proto ir netrukus mirė. Ar iš prõto išėjai̇̃?. Tie šauk … lyg iš proto išėję.pasimiršti: Man visai išejo iš proto, kad šiandie šventadienisiš rañkos išei̇̃ti imti nebesisekti: Paršai iš rañkos išė̃jo, nesisekaiš siūlių̃ išei̇̃ti iširti: Visi marškiniai išejo iš siūlių – taip sustorėjauiš siū́lų išei̇̃ti praskisti: Čia nesuplyšę, tik iš siū́lų išė̃jęiš tõ (šiõ) svi̇́eto (pasáulio) išei̇̃ti mirti: Daug žmonių negeru smerčiu iš to svieto išein. Išeimi iš šio svieto. Didžiausia pusė žmonių pirm šešių dešimtų išeit iž to pasaulio.iš tur̃gaus išei̇̃ti nebetikti parduoti: Dešimties dvylekos metų arklys jau, gali sakyti, išejęs iš turgausiš var̃go išei̇̃ti paaugus nekelti rūpesčių: Jau veršiukas iš vargo išejęs, užgirdytasiš véido (veidų̃) išei̇̃ti sulysti, išblykšti: Kas tau, ar sergi, kad taip iš veido išėjai?. Tai išsigando – iš veido išėjo. Visai išėjęs iš veido, nebegalima nei pažint. Mergaitė iš veidų̃ išei̇̃naiš vėžė̃s išei̇̃ti neišsilaikyti normos ribose: Kalbėdamas iš vėžės išei̇̃ti.laũk išei̇̃ti tuštintis: Jų vaikas lauk neišeina, kieti viduriaiLuõkės keliai̇̃s išei̇̃ti netekti gero vardo: Taip darydamas išeisi Luokės keliaispadaũkais (padalkais ) išei̇̃ti niekais išvirsti.padrikõm išei̇̃ti iškrikti.pagáirėmis (paperai̇̃s) išei̇̃ti niekais išvirsti: Kaip nežino, ką daro, tai paperai̇̃s ir išei̇̃na. Kaimynas paperai̇̃s išė̃jopakálkomis išei̇̃tiJ prasitrainioti.Rt niekais išvirsti.pamojai̇̃s išei̇̃ti niekais išvirsti.per pakáušį išei̇̃tisuteikti daug nemalonumų: Man tas mokslas par pakáušį išė̃joLkč užsimiršti.plė̃kų šinkúoti išei̇̃ti niekais virsti.po kélmo išei̇̃ti suskursti: Buvo išejęs dvaras po kelmo, ponas nė paėstis nebturėjo ko.po ùbago išei̇̃ti blogai pasidaryti: Karštas pečius, imk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbagosi̇́enomis išei̇̃ti prašėlti (kurį laiką): Kad sopėjo dantį – visą naktį si̇́enom išėjaũsu savù (savim̃) išei̇̃ti neturėti nei pelno, nei nuostolio: Aš vos vos tik su savù išejaũ. Vos išejau su savim su tais sūriais. Jei negalėsu su savim išeiti, parduosu gyvenimąšuni̇̀ms šė́ko pjáuti (šunų̃ lódyti) išei̇̃ti niekais virsti: Mokėsi mokėsi, ir išė̃jo šunim šė́ko pjáut. Išė[jo] šunų lodyt.ubagai̇̃s išei̇̃ti suskursti: Kad tu priimsi kontraktą, atmink, kad beveizint ubagais išeisi. [keturiai̇̃s]vė́jais išei̇̃ti be naudos išnykti: Genio turtai išei̇̃s vė́jaisvõliais išei̇̃ti niekais virsti: Võliais išė̃jo sūnus, t. y. pasileido gerti. Võliais išė̃jo merga, t. y. į niekus pavirto ir į apžadus išė̃jožadai̇̃s išei̇̃ti neįvykdyti pažadų: Žada žada, žadais ir išeispaišei̇̃ti daugeliui išeiti (ištekėti): Likom penkios seseres, kolei už jaunikio paišẽjom, buvom namiepnuei̇̃tinužingsniuoti (žemyn ar tolyn): Vienas nuėjo žemyn, kitas paliko ant kalno. Ir kad nuėjo nuog kalno, prisakė jiems, kad to niekam nesakytų, ką regėjo. 1O nuentiemus nuog kalno insakė jiemus Jėzus.nužingsniuoti šalin, pasitraukti: Nebegalėjo nuo tos vietos nuei̇̃ti. Tas senuks nuėjo sau. Anà, vãrine velkinà, nuẽjo varydama žąsis. Jumus privalu yra ir naudinga, idant nueičio.Vienus aplanko nueidamas, kitus pareidamas. Kad tu vandenais nueitai! . Kad tu stulpais nuei̇̃tum!.nužingsniuoti (pas ką ar į kur): Nueimi kur. Nuejaũ in jį. Į veseliją kaip nuei̇̃na, tai rėkia, dainuoja. Žmogus su tais šunimis dabar nueina pas karalių ir sako. A tavo vaikas nãjo į miestą?. Nuėjęs į pirtį randa jį dar tebekūrenantį. Ar nežinai, ar senelis buvęs nuė̃jęs, kaip buvęs žadėjęs?. Būdavo, verksiu nuėjus kamaron ir mislysiu sau. Karusia į Liñgę nuẽjus. Nueisiu žalian sodelin. Nuei̇̃kai į mišką. Ale jūs nieko nežinot apie tą miestą, kur aš nueimi. Mano sūnus numieis su jumis. Nuėjo tėvelis miežių lankyt. Nuejo linų klot.Nuẽjo ir sutirpo kai sakų kumelė (pragaišo). Nuẽjo ragaišio ir pati pragaišo. Kur nueisiu – čia nameliai, kur numirsiu – čia kapeliai. Su melu netoli nueisi̇̀.Aš nusiėjaũ pasižiūrėti. Ko nenusiėjo, kol buvo sveika?. Aš, nusiėjus pas jos kapelį, krikštužį glosčiau ir graudžiai verkiau. Aš nusieisiu į Tilžės miestą. Tai aš nusieisiu į žalią girelę, ten aš pasiversiu raiba gegužele. Nusieik, dukrele, ant aukšto kalnelio. Tu nusieiki į pušynelį – į pušynelį, į pamarelį. Nusiei̇̃ki, bernužėli, su ja pakalbėsi. Nusieika ant girelę. Aš nusieičiau į Klaipėdužę. Nusieičiau žalią girią, pasilaužčiau rykštę.nužingsniuoti (tam tikrą atstumą): Kaip tu nueisi tokį kelią pėsčias!. Ar valiosi tokį galą šlubas nueiti?. Nė pusės kelaičio nenuėjau ir sutikau brolutėlį priešais atjojantįnudirbti ropojant: Visa muno žemė yr nueità kẽliais, o reiks kokiam plikšuo dovenotinuvykti, nukeliauti: Nežinote, iš kur ateimi ir kur nueimi. Šiteipo ėmė tarnas dešimtį velbludų … ir nuėjo.Palyginęs mūsų dabarties laikraščių kalbą su „Aušros“ kalba, matai, kad netoli mūsų tenueita.išsiplėtoti: Liga buvo per daug toli nuėjusismarkiai nulėkti, nubėgti: Nuejo vėsulas. Ale ot lietus nuėj[o]!. Zuikis ėjo ir nuėjo per girią. Kap ištrūko iš jo rankų, tai nuej[o] kap dūmasnuslinkti: Man šaltis per nugarą nuėjo. Kūnu nuėjo silpnumas, akyse patamsėjo. Kaip saulė nuei̇̃s (bus pavakarys), sėsiu bulves. Praeitis nuėjo į istorijos amžinybę.nuvažiuoti, nuplaukti (susisiekimo priemonei): Per dieną garvežys nuėjo visą kelią.Neišvirtom, tik rogės paskliùndom nuė̃jo (nuslydo). Nueiti nuo bėgių.nuvykti (tam tikrą atstumą): O aš nuėjau šimtą mylelių laively sėdėdamas. Laivu nuẽjom ežerą (persikėlėme).Jis turi gerą galvą, o su tokia galva toli nuei̇̃s (daug pasieks) pranykti, dingti: Kai niekoji, tai nuo kviečių nuei̇̃na visos ašakytės. Pavasarį anksti sniegas nuėjo (nutirpo). Tvanų nebūs, sniegas nuei̇̃s putoms. Reik daboti, kad apyniai būtų nuimamys, rasai nuejus.Pas mus žemė kap rėtis – palijo, ir viskas nuẽjo (susigėrė).Patinsta tuosyk, ir vėl nuei̇̃na.Kur nor trobelė nuẽj[o] (sudegė).Kad sudaviau gerai per vakarėlį, tuoj puspadžiai nuė̃jo.Nueis pyktis, ir vėl šnekės.Jau ir jo nuej[o] kepti karveliai!.pasitraukti: Ratelis jau nuej[o] iš mados (nebe madoje).nukristi augant, nusinerti: Rodos, nedaug susimušiau pirštą, bet nagas pajuodo ir nuė̃jo. Senoji oda man pavasarį nuėjo. Visa skūra nuẽjo nu rankos.nublukti: Žalis ar nenai̇̃s greit?.nugrimzti: Akmuo su burbulais nueina į kubilo dugną.nustoti vertės: Jau mano gyvenime rubliai, markės ir litai nuẽjo.žūti: Per karą nuė̃jo viskas. Per jo rankas nuej[o] mano vaikaspatekti: Da mano nė vienas bekonas blogon rūšin nenuejo. Žmonės buvo nuė̃ję į puikę (išpuikę). Tavo galvelė po kardeliu nuėjo.praeiti, praslinkti (apie laiką): Visa vasara ir nuej[o] an vieno budinko. Pusė valandos dar nuei̇̃s. Jei nuei̇̃t kelios dienos, nebepagydysi [rožės].Gyliava kaip nuejo, išginiau karves. Kai karas nuė̃jo, tai vienos grįžom atgal.sukakti: Šeši metai nuė̃jo an mojaus mėnesio. Nuo lapkričio jau treti metai nuẽjo, kap sergaištekėti (už vyro), vesti (užkuriomis): Až katro norėjau, až to ir nuejaũ. Už jaunikio nuejo. Buvo gerai nuẽjusi į gerą vietą. Užkuriõm buvo nuė̃jęsįstoti: Nue[jo] klėštoriun.atlikti (darbus): Vakar kūlė, tai taip ir nuėjo viena dienaišmokti: Kiek lementoriaus nuė̃jot?nusitęsti, nusitraukti: Tos balos nuei̇̃na net in kitą parapiją. Mūsų laukas nuei̇̃na lig girelei. Obuoliai visai žemai nuėjo.pasklisti: Tai nuėjo ir balselis toli. Paskalas nuėjo apie jį per visus žmones.paplisti: Kultūra nuẽjo, radijas kožnoj pirkiojsusivartoti, susieikvoti: Šiaudų jau pusė stirtos nuė̃jo, o da kur pavasaris!. Žiūrėk, pusė bakano duonos nuė̃joišaugti: Kap tik pamėžiau, tai tep ir nuẽjo tie mano medeliai. Kap galėj[o] lietulis nulyt, tai javas akysa nuej[o].užderėti: Kopūstai nuei̇̃ta metais – kitą metą nė sėklos negaunu, kad neužderaprinokti, pribręsti: Riešutai kartu su žirniais nuei̇̃na. Vasarojus jau nuė̃jo, reiks pjauti. Ir mano avižos, mačiau, taip nuė̃ję, kad tik pjauk. Jau ir kviečiai bus nuė̃ję. Pernai apie tą laiką rugiai buvo jau nuė̃ję, o šiemet dar minkšti. Prieš saulę arbūzai jau nuẽjo, tokie geltonibūti nubertam, apsitraukti (kuo): Visas kūnas raupais nuẽjo. Kojos buvo nuėjusios pūslėm. Visa burna spaugais nuẽjus. Visas kūnas šašais nuẽjotapti, pavirsti (kuo): Mano marškiniai buvo nuėję dreiskanomis (sudriskę). Dažnai pasakomis nuei̇̃na kitų teisybė. Paperais visi kiaušiniai nuẽjo.Dėl šito ubaguos nenueisi.O aš kap nueisiù jaunyn (pajaunėsiu). Nieks daugiaus nespaudž manę, ak širdis lengvyn nuėjo.Bet ir čia visos pastangos niekais nuėjo. Jei niekų žiūrėsi, tai niekais ir nuei̇̃si. Daug ant nieko nuė̃jo žmonėm grūdų. Visi tavo nuopelnai ant niekų nueis. Kolek klaũsė motinėlės, kaip rožė žydėjo, o kai paklausė bernužėlio, už nieką nuė̃jo. Visa nuẽjo ažniek.pasidaryti, įvykti: Gyveni žmogus, ale nežinai, kaip da nuei̇̃s, kas bus.Sidoklis, – patraukiau per dalgę, – pusiau ir nuė̃jo (perlūžo). Dyselys šmakšt ir nuė̃jo pusiau.pasitaikyti: Visaip gyvenime nuei̇̃na.Man dar nenusẽj[o] sa[vo] buity išsivysti vilkas.baigtis: Jei tik nuei̇̃s gerai, tai ir gerai. Kaip nueis su kiaulėm, nežinia, kai vis nestaiso. Ale vis laimingai nuė̃jo. Jums taip nenueis – sunkiausiai baus. Tos mergelės auka nenuė̃jo veltui.Tai nenusieis tau veltuo, užmokėsipasisekti, pavykti: Jiem te nusiėjo. Mum labai gerai nusė̃jo. Nusẽjo kaip šuniui botagu. Labai pigiai nupirkt nusẽjo. Šį kartą man alus padaryti nenusiė̃jo. Tai man šiandie nusẽjo – nuo pusės kelio pavėžėjo. Tai man važiuojant nenusẽjo – visi ratai pabyrėjo. Nusẽj[o] kap miške supuvusį grybą rastpasekti: Vaikas po tėvais nuẽj[o]. Ana tokia bielieva (blondinė) po bočiu nuej[o]nuvargti, nusikamuoti: Nusiei̇̃na vaikas per diena prie galvijų. Nusiẽjom, kol išsikūlėmpadaryti sau palankų: Vienas nuẽj[o] vuitą, kitas – mokytoją, ir abu nori in save mokyklosnuavėti, nunešioti: Kad jis toks sunkus, tai greitai kulnį nuei̇̃na. Nenueisiu tų batų nė par metus – tokie stiprinunykti, nustipti: Jam nuė̃jo labai gera karvelė. Mano trys karvės nuẽjo. Stančiuo nuẽjo ir antras paršelispatikti: Jau ana man kad nusei̇̃na, tai nusei̇̃na. Kaip tamstai martelė nusei̇̃na?. Ar nuseinanti gi jam pana, kur piršlėm buvo?. Man švieži kopūstai nenusei̇̃nanetekti, prarasti: Nemokėjo žmogus laikytis, tai ir nuẽjo nuo žemės (nugyveno, nulaisino žemę) ant drãlo nuei̇̃ti niekais virsti.ant skūrõs nuei̇̃ti nudvėsti: Jei būčiau bėrio negydęs, būt an skūros nuejęsant šuñs [uodegõs, karnõs ]nuei̇̃ti niekais virsti: Tas jo mokslas ant šuñs uodegõs nuė̃jo. Ir antra diena ant šunies uodegos nuėjo!... Tavo darbas nuẽj[o] an šunio!į dõrą nuei̇̃ti pasveikti: Kadai duktė pasilpnėjus suvalgė džiovintą kirmėlę ir nuejo doronį giriàs nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jis bekalbėdamas nuejo į giriasį kapùs nuei̇̃ti numirti: Pirm laiko nuė̃jo vyras į kapùsį padùs nuei̇̃ti pajusti ką malonaus: Kap užgėrė, tai net į padùs nuẽjoį pū́dymus nuei̇̃ti nušnekėti nesąmones: Jau nebežino, ką kalba, visai nuė̃jo į pū́dymusį šárkų bažnýčią nuei̇̃ti padvėsti: Jau šitas žąsiokas, man regis, nuei̇̃s šárkų bažnýčion.nuo dỹvų nenuei̇̃ti neatsistebėti: Aš nė nuo dyvų nenueinunuo kóto nuei̇̃ti nusigyventi: Jo vaikai nuėjo nuo kotonuo laukų̃ (laũko) nuei̇̃ti apsidirbti, suvežant derlių: Šiemet žmonės greit nuo laukų̃ nuė̃jo. Kap nuei̇̃sim nuog laũko, tada bus geriaunuo širdiẽs nuei̇̃ti dingti (rūpesčiui): Visi sopuliai nuejo nuo širdies [išgėrus]padárgais nuei̇̃ti sunykti, išnykti.padaũkais nuei̇̃tiBsPnudumti tolyn.niekais virsti: Ir gerų tėvų sūnūs nuei̇̃na padaũkaispadaũkiais (padáužom ) nuei̇̃ti niekais virsti.pagaugai̇̃s (pagaugiai̇̃s, pagaugomis ) nuė̃jo drebulys apėmė išsigandus, pasidarė baisu: Kai tik pamačiau jojant, tai man tep ir nuėjo pagaugiaispapauribais (paperu ) nuei̇̃ti niekais išvirsti.pėdomi̇̀s nuei̇̃ti pasekti: Valstiečiai nuėjo darbininkų pėdomisper danti̇̀s nuei̇̃ti sukelti nemalonų jausmą: Net per dantis nuẽjo – koks šaltisper padùs nuė̃jo [diegliai̇̃] sakoma apie išsigandusį: Marti išgirdo meitėlio žviegimą, ir jai net diegliai per padus nuėjo (manė, kad vagia). O man tep nuė̃jo per padùs lyg grąžtuper ši̇̀rdį nuei̇̃tisuskausti, nudiegti: Kaip kandau plutelę, tai net per ši̇̀rdį nuẽjosukelti skausmą, nemalonumą: Tie skambalai visada Uršulei nueidavo per širdį. Ta žinia, kad sūnus mirė, jam per širdį nuėjoper tvõrą nuei̇̃ti padvėsti: Mano karvė nuejo per tvorąpo žẽmėmis nuei̇̃ti numirti: Tai daug jaunų nečėse nuejo po žemėmšùnio karnõn nuei̇̃ti neduoti naudos.šuni̇̀ms šė̃ko pjáuti nuei̇̃ti niekais virsti: Neprižiūrėtas vaikas nuei̇̃s šuni̇̀m šėko pjautivagà nuei̇̃ti pasisekti: Kai nenuei̇̃na vagà, tai tada blogaivė́jais nuei̇̃ti niekais virsti: Jau trečios piršlybos nueina vėjais. Viskas nuẽjo vė́jaisvelnióp (po velniai̇̃s) nuei̇̃ti blogai baigtis: Viskas velniop nuėjo. Kad paimsiu baslį, tai viskas po velniai̇̃s nuei̇̃s (sudaužysiu) žemỹn nuei̇̃ti nudvėsti: Karvė mūso nuẽjo žemỹnpanuei̇̃ti būriu nueiti: Vyrai panuẽjo balosna šienautpaei̇̃tieinant palįsti (po kuo): Paeimi po kuo. Paei̇̃na po tiltu. Po stogu paei̇̃ti.neilgą laiką, neilgą tarpą eiti: Aš dar paėjaũ kelis žingsnius į priekį. Keliaujant teko po keletą kilometrų pavažiuoti ir paeiti. Aš kad paeinù greičiau, tai iš širdies uždunstu.Kiek pasiėjo tylėdami. Jis pasiej[o] ing keliągalėti eiti: Teip pailsau, kad vos paeinù. Kojoms nebepaeinù. Nepaeina, kojas sopa. Dabar mašinos nedyvai, negali keliu par jas paei̇̃t. Radau vieną vištą nepaeinant. Buvo paeitama sniego viršu (nesmuko).Turi daug kojų ir paei̇̃t negali (akėčios).Ans su manim pasiei̇̃t (gerai eina) pasitraukti, pasišalinti: Tu nu vežimo toli nepaei̇̃k!. Kur tas būt paẽjęs?. Kad kitas nu stalo paei̇̃na, rodos, kad paršelis ėdė. Jis man iš kelio paė̃jo. Vyrai atsisveikino ir paėjo kiekvienas į savo namus. Dabar sėdos tėvas dūlių kepti, o sūnus paėjo baidyti. Sako, jog paeidamas anims liepęs sau donę mokėti.Kad tu ant galgių paseitumbei!.pasitraukti iš santuokos: Pati paejo šalin nu vyroišvykti, iškeliauti: Aš butą sau sudeginau ir nuo to čėso po svietą paėjau. Dvasia ateina ir paeina pagal savo tikslą.išvažiuoti: Šoko ant paeinančio traukinio bėgiųpaslinkti, patraukti: Saulė jau aukštai paė̃jusi. Vakarop buvo, saulė buvo paẽjusi į medžius (medžių aukštumo).Siena grinčios pasiė̃jo iš vietos.paplaukti: Pusę dienos laivas beveik iš vietos nepaėjopasrūti, aptekti: Mūs visos pievos [v]andeniu paeję. Jaujoj pečius išgriuvo – vanduo iš apačios paė̃jo. Jau prūdas vandeniu paẽjo, ledas tirpsta.Vandeniu paė̃jus duona. Vandeniu paẽjusios bulbės (vandeningos). Visi avies dūbliai vandeniu paė̃jo. Pienas išrūgom paẽjęs. Tavo dešinė akis krauju paẽjusi. Mėsa kraujais paė̃jus.Po gulinčiu akmeniu vanduo nepasei̇̃t.apsitraukti (kuo): Dūmais paė̃jo kaminėlis [lempos]. Juoda žemelė dūmais paėjo. Ilgai dairėsi į rūku paėjusį sienoje kabantį veidrodį. Šilas buvo kvapais it kokiais rūkalais paėjęs. Bluzganom paė̃jęs (bluzganotas) mesti darbą, tarnybą: Paẽjo tarnaitė. Nuo ūkininko paėjo, sakydamas norįs vėl iškeliautibūti kilusiam (iš kur ar iš ko): Ji paei̇̃na nuo Pašakių. Jis paei̇̃na iš Kybartų. Jis paei̇̃na iš geros giminės. Tai žmogus iš beždžionės paeina?. Ar šuo paeina nuo vilko ar nuo kito ko, sunku įspėti. Didesnė dalis šitų pasakų paeina iš Griškabūdžio valsčiaus. Alaus kartumas paeina nuo apynių daugumo. Ligos bičių paeina iš nemokėjimo apsiėjimo su jomis. Prūsai tuomet dar tvirtai laikėsi savo iš senovės paeinančios tikybės.Kas iš širdies paeina, tas širdį ir pasiekia. Iš sutikimo paeina tvarka, iš kovos – suirutėnusitęsti: Ežeras paei̇̃na po Gudeliaisįlįsti, įsmigti (po kuo): Rakštis po nagu paė̃jopasklisti, paplisti: Paẽjo kalba, ka dukterei jau nebgerai. Bet kokia kalba par žmones greit paei̇̃na. Seniai paẽjo žinia apie vestuves. Paẽjo paskalas, kad anys jau ženijas. Visi … sužiuro į tą pusę, iš kur balsas paėjo. Ir paėjo plačiai tas garsas. Paėjus tokiai žiniai net mums blusos užmirėsusinaudoti, susieikvoti: Aure kiek jau taukų paė̃jo!apaugti: Lėkšti, toli įbrendami ežero krantai paėję nendrėmis. Žolėm paejo tie akmenėliai, kur broliukai sėdėjoprinokti, pribręsti: Paei̇̃s rugiaiimti darytis: Kaip tik paei̇̃s naktys ilgyn, rudenį liuob ir vaikščios žvakelės po laukus. Mokslinyčia geryn paejo, vaikų kas metą buvojo į 200įvykti, atsitikti: Regėt, ką gali paeit šitep.Taip pasiė̃jo, t. y. iš netiesų atsitikoatsigimti: Nu gaidžio paẽjo viščiukai visi raudoni. Po kokiai veislei šitas arklys paei̇̃na?. Jūs kumeliukas po kumeliu paẽjęsįskausti, pasimušti (beeinant): Pasieit kojos nuo smilties, kad basa eini keliu, t. y. skauda padus. Toli eitant pasieita kojų apačios. Bevaikščiojant ir kojos pasiẽjo. Agatės pasiejo kojos, pasidarė papautai. Užvažiavom ant brukio, kojos [arklio] pasiejopalenkti į savo pusę, papirkti: Jis visus policninkus paejo. Sako, ans viršaitį su šimtine paejo. Iš kalbos matyti, kad viršaitis yra ano paeitas. Griežto žmogaus nepaei̇̃sisektis, pasisekti: Jam gyvuliai pasiei̇̃na – kokį tik užliks, tai kap iš pieno plaukia. Jau anam pasei̇̃na. Kai kada ir iš niekų pasei̇̃na prasgyventi. Pirktos bitės nepasei̇̃na. Šiuokart pasẽjo gera karvė pirkt. Nepasiejo mumiem su šita gira.Kas pasei̇̃s (klius), tą nutversimpasirodyti, pasireikšti (kuo): Ji visus ponams skundžia, žinoma, liežuviu pasieidama gera. Vytautas, norėdamas dar geru pasieiti kryžeiviams, patsai padėjo jiems piles suardytąsias atstatyti. Pašvęsk man druską gyvoliams, aš geru pasieisiu (atsilyginsiu). Gera pasẽjo, bičių spietlių davė. Nori darbščiu pasieit, todėl ir dirbapriklausyti: Laikas nuėmimo paeit daugiaus nu pribrendimo tabokųpalošti (kieno naudai išleisti kortą): Išeidamas gilę jam paėjai̇̃, dabar ims jo karaliusnustipti: Šį metą jau dvi karvės paẽjo. Pernai par lytotas dienas šmotas vištalukų paẽjo šalinpatikti: Man pasei̇̃na ta karviotėtikti, būti tinkamam: Paveizėk, ar tas raktas nepaseis į tas durispasilakstyti, pasivaikyti: Paeina karvė. Kumelė paẽjus.Pasiėjo karvė. Karvė tik iš antro karto pasiė̃jo. Pasėjo kumelė. Mano kumelė gal bus jau pasẽjusidienosè paei̇̃ti pasenti: O abu buvo paejusiu dienose savo.į kū́ną paei̇̃ti pariebėti: Į kū́ną paẽjo kaip gerą išėdį gavomẽtai paei̇̃na darosi suaugęs: Mergaitei jau mẽtai paei̇̃na, jau gali ir už vyro eitmẽtuose paei̇̃ti susenti: Ona buvo labai metūse paejusi×padei̇̃tiprisiartinti: Jau žiema. – Jau ir čėsas padei̇̃naneilgą laiką paeiti: Kiek padeinù, pasilsiu ir vėl einupakilti: Saulelė padeina aukščiaupatikti: Kaip tau, man tai nepadeina šitoj mergiotė.reikšti simpatijas: Tai jų Jonas an Stasią padei̇̃na?būti panašiam: Šitie liežuviai, latviškas ir lietuviškas, padei̇̃na vienas in kitąparei̇̃tieinant sugrįžti: Pareinù namo, gi žiūriu – nieko nebėr. Iš Tilžės, iš Karaliaučiaus pareinù. Vyrai jau pietų pareina. Jau trečia diena kaip nebepareina. Parein jauteliai būbaudami. Aš benoriu namolei pareiti. Sutikom seselę parei̇̃nančią. Laukė duktės pareinant. O aš parėjaũ pas savo močiutę. O kaip parėjaũ rugelius grėbus, siuntė anyta jautelių ginti. Kelias dienas parėjai atostogų?. Gintautas parėjo persivilktų. Parẽj[o] neparẽj[o] (tik parėjęs) ir už darbo griebė̃s. Iš kur parė̃jot?. Buvau parėjęs, bet paskui vėl išėjau. Kur taip ilgai užtrukai, namučių neparėjus. Parėjęs šokęs laukužį arė. Baudžiauninkas parė̃jęs galop stramūžija gaspadinę. Į lauką ėjau – lengvi darbeliai, namo parėjus – meilūs žodeliai. Ei barė barė mane motinėlė ilgai neparėjus. Nieko jai nedarykit, iki aš pats pareisiu. Ar greit pareisi̇̀ namo?. Ar pareisi kada, kai ežys su mielėm?. Parei̇̃s tėtukas priešpiečių. Toli mano tėviškelė, negaliu pareiti. Parent žmonėms ing namus savo.Veršiu išėjo, jaučiu parėjo. Ejau nenorėdamas, parejau šokinėdamas. Mainai verkdami parei̇̃ta (numaino). Neduos Dievas nueidamas, duos parei̇̃damas.Jis parsiėjęs iš karčemėlės, jis mane barė ir šalin varė. Parsei̇̃ (eik) nuo pečiaus – susdeginsi!parvykti, parvažiuoti: Parẽjo tryleka metų subuvęs Amerikoj. Po vienerių metų parėjo pirmasis sūnus. Po penkių metų parẽjo.O kad rogiakelį padarytų, tai mūs medžiai lengviau namo parei̇̃tųatvykti, atvažiuoti: Dėdė savo visą turtą pragėrė, veizėk, ant senatvės ims ir parei̇̃s (ateis gyventi) dar pas mumis. Ant pagalbos pareiti ledų dėlei nebuvo galima. Ar iš tolo parėjai čia gyventi?.pareitinai̇̃ Jis pardavė ūkį pareitinai̇̃.gimti: O kaip jam dar vaikų parėjo, ponu jau laikė jis save. Ne čėsu an svieto parė̃[jo] (netikęs). Per greitai parė̃jęs kūdikis (pavainikis).atslinkti, artėti, priartėti: Perkūnas parei̇̃ta iš pietų griaudamas – būs šiltas, geras metas. Parei̇̃ta lytaus – juodi visi pašaliai. Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris parei̇̃na. Bet jau dabar ir žiema parejo. Minija teka tingiai ir liūdnai nujausdama pareinančią žiemą. Nesijuokit, vyreliai, parei̇̃s ir jums tos dienelės. Dabar laikas parė[jo] su tom kiaulėm. Pareis toki čėsai. Rakas mano pareit. Parei̇̃ta tie daržai: vienas darbas po kito eita viršuo. Mislijau, kad man galas pareis.Kaip pareis laikas, bus ir vaikas.parlėkti, parskristi: Čia bitės jau su raudonomis, jau su geltonomis ir baltomis kojomis pareit taip, kaip yra buvęs žiedas, nu kurio tas dulkes parneš. Jei būs parei̇̃tančios bitys, pareis pačios.atvažiuoti (susisiekimo priemonei): Kada parei̇̃na autobusas?.atitekėti, atbėgti: Vilkė (upė) parei̇̃na nū Kamščių. Šaltuona, kas ją žino, parei̇̃na ji gal nuo Kauno.priartėti skirtam laikui, terminui: Parejo berneliu[i] in vainelę joti . Pareis mokestis mokėti, o kapeikos neturukilti (iš ko): Jis parei̇̃na iš Žūkų giminės. Vilkauja upė buvo, nuo jos parėjo vardas Vilkaviškis. Parėjo tas sprendimas iš to.Jei parei̇̃s iš šnekos, aš ir pasakysiu. Man neparė̃jo į šneką, tai ir nepaklausiauapsiimti tarnauti: Pareik pas mane į vaikius. Rasit pas mane pareitumėte už berną?tilpti: Kiek parei̇̃na rugių maišan?. Į maišą du pūrai avižų neparei̇̃na. Šitam maiše daug grūdų parei̇̃na. Neparei̇̃na aruodan grūdai. Šitan vežiman parei̇̃na pusantros kapos rugių. Į tą geldą parei̇̃na kokie trys viedrai. Kešenės didelės, daug parei̇̃na. Ar visi maišai parėjo vežiman?. Pienas kaip tik puodynėlėn parė̃jo. Šiemet linai į vieną marką neparė̃jo. Rugiai miežiai užderėjo, kluonan svirnan neparėjo. Parei̇̃s visi javai klėty. Obuoliai šiemet ant užlų neparei̇̃s. Tavo ranka į tokią pirštinaitę neparei̇̃s. Pasistumk, visi parei̇̃sma ažu stalo. Ar parei̇̃s skietan audeklas?. Maža stuba, kur tau tiek žmonių parei̇̃s!. Pareista visi namuos – kam muštis!. Ką gi pykstatės, ar jau gryčioj nepareinat?.Kaip mokytojai parei̇̃na (žino, moka) tiek daug?.Nedėk jo kišenėn, ir maišan nepareis. Jei į peklą nepareis, vis tiek į dangų suleis.sutikti, sugyventi: Neparei̇̃na su gyventojais. Ką jūs nepareinat, aš tuoj paimsiu rykštęsusinaudoti, susieikvoti: Kiek turėjau drobės išsiaudus, tai visa ir parẽjo marškiniam. Parei̇̃na sau, daug nėra. Iš kur čia, kūmutėle, sudėsim tą sviestą, patiem parei̇̃na – tiek šeimynos. Augančiam pareita du kilu duonos dieno[je]. Anam visas milas parejo – maniau, kad liks ir man švarkas. Visi pinigai jam vienam parejosklindant pasiekti: Garsas parėjo iki manęs. Parejo žodis, kad miręs vyras. Iš Rymo pareit žinia, kad popiežiaus paskiausioji adynėlė jau visiškai netoli beesanti. (bandom.numeris).nusmegti: Langai žemėn jau parėję, išsikreipę durys.Suvaikėjęs, in mažų dienas parė̃jęsreikėti, prisieiti: Argi jau parei̇̃s prie daktaro kreiptis?. Parei̇̃s i mums veselė kelti. Kam parei̇̃na važiuot?.Mūsų prabočiams nuolat parsieidavo kovoti už savo žemę. Pareitisi mumus visiemus rūpinties.atsidurti, pakliūti: Parė̃jo į bėdą, o kas kaltas?. Aš į didelius vargus parėjaũ, įpuoliau. Jis į skolą parė̃jęs. Taip ir parėjai ant prapuolimo kelio. Kad aš ir į cuktūžę pareisiu … [, bet mušiu]. Po kieno valdžia parei̇̃ti.patekti: Ir Brinkių ūkis parėjo į Gaičiaus rankasbūti atsiunčiamam, atsiųstam: Man grometa atėjo, parė̃jo. Laiškas parė̃jo. Pas mus net keli laikraščiai parei̇̃na. „Tilžės Keleivis“ pareit kas nedėlę. Dideli tau pinigai tuoj parei̇̃s. Kai žvirblis į lango stiklą atsimuša, tai pareis kokia naujiena.užaugti: Palauk, kai jis parei̇̃s į vyrus, tai tau vis tiek nedovanos. Palauk, nekirsk, tegul parei̇̃na nors į pagalį.sukakti: Kai parei̇̃si į septyniolika aštuoniolika metų, galėsi vaikščiot į vakarėliustapti, išvirsti: Vaikai visai į nėkus parejo. Žmogus ligoj ant niekus parei̇̃na. Koki gėda taip ant nieko pareiti. Ant naudos pareit. Šis paaukštinimas ir visiems jo broliams ant gero parėjoįeiti 16.Į garbę rūtos parėjo. Ir kopūstai šiandien parė̃jo į garbęatrodyti: Kaip tau geriau parei̇̃s, teip tu ir padarykatsitikti, išeiti: Taip nebus, ant to nepareis. Vis tiek ant to pačio parei̇̃s. Man teip sakė ir teip parė̃jo. Tai kaip žmogui pareina, katras save aukština!. Aš tau sakiau, kad tu teisybės niekam nesakytum, matai, kaip tau parėjo. Sakyk, kap tau ten parẽjo?.pasitaikyti: An svieto gyvenant visaip parei̇̃na. Ką matėm, tai matėm, daugiau neparei̇̃s matytpasisekti, pavykti: Jiems su žeme dabar gerai parei̇̃spriklausyti, priderėti: Po kiek jam ant dienos parė̃jo?. Mums malkų vežimas (už malkų vežimą) parei̇̃na penki šimtai. Tai kiek čia dabar man pinigų parei̇̃na už tuos kviečius?. Man dar penki centai parei̇̃na.parei̇̃nančiaipareitinai̇̃Parsieit padonims klausyti vyriausybės. Tie piningai man parei̇̃tis. Man parei̇̃tis duoti, o tau imti. Ne, gaidaũ, nesiūlyk joms, kas joms neparei̇̃tis. Nėsa čionai iš tiesų pareitis sakyti – juo veikiaus, juo geriaus. Kaip pareitis (pagal nuopelnus) būti priklausomam (nuo ko): Nuo to parei̇̃na jūsų likimas. Veršio sveikata pareina nuo karvės sveikatos. Pasigailėti ir dovanoti nuo teismo nepareina. Nuo jo pareidavo, kiek kuriam padegėliui miško duoti. Šis sakinys parei̇̃na nuo kito. Brangumas parei̇̃na ant sviesto [rūšies].Tuomet, kai suaugsi, nuo nieko nebepareisi.Kad ant didumo parei̇̃tų, karvė kiškį pagautų.parei̇̃namaitikti, pritikti: Miežiai pareina sėti po žieminių javų. Taip elgtis nepareina. Nepareina gi tep!.Elkimės, kaip mums pareitis. Mums pareitis klausyti.Ant drūtos šakos pareitisi drūtas vagis.praversti: Ačiū! Labai jau pareiskainuoti, kaštuoti: Kiek tau tas kostiumas parẽjo?. Su visu parei̇̃na lig dviejų šimtų rublių. Jai dvidešimt keturi šimtai parei̇̃na tas šienasbūti (pagal giminystės ryšius): Jis pareina man giminietis. Aš nepareinù jom tetaį aki̇̀s parei̇̃ti (kam) pasirodyti (kieno) akivaizdoje: Jis vengia man į aki̇̀s parei̇̃ti.į gálvą parei̇̃ti kilti minčiai: Vilkui parėjo į galvą, kad liūtas nestiprus. Man nė į galvą nepareitų taip kalbėti. Ma[n] apie tai visai neparė̃[jo] in gálvąį kẽlią (kẽlį, kójas) parei̇̃ti nusidėti, užkliūti (kam): Aš tau niekad į kẽlią neparėjaũ, ko tu mušiesi?. Jis man į kẽlį parė̃jo. Apie mano Vilių nesirūpink – jis niekam nepareina į kojasį metùs parei̇̃ti suaugti: Jau parėjau į metus – jau turite žentą imtie. Kai parėjo į metus, ir įgijo sau ragus.į prõtą (prie prõto) parei̇̃ti suprotėti: Vyriausias sūnus suaugo, parėjo į protą. Kada išeis už vyro, savaime prie proto pareisį véidą parei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Dabar ir išsimiega, ir pavalgo, o da į veidą nepareina, da sudžiūvuski̇́ek [ti̇̀k] parei̇̃na smarkiai (mušti): Duoda vagiui, ki̇́ek parei̇̃na. Prilupę kiek tik parejo, veselnykai sviedė Joną lovon ir vėl ėmė šokt.namõ parei̇̃ti mirti: Nedagalinėj[o] nedagalinėj[o] ir parẽj[o] namopaparei̇̃ti būriu pareiti: Mergos paparẽjo iš uogųpéreitiperžingsniuoti: Péreiti ribą. Ana párėjo par lieptą. Per lieptą tai aš neperei̇̃siu – galva sukas. Péreik per vieną lentą nesverdakuliuodamas. Nebijojau tamsią naktį laukelį pereitie. Purvais pereiti negali. O kur mes ėjom, kur mes parėjom, nežels žalia žolelė. A nepáreitamos buvo ganyklos. Laukas tiktai par tris dienas pareinamas. Jos vyras tarnavęs pereinamojo punkto viršininku.Lauko nepereisi, kelio neišmatuosi. Su neteisybe visą svietą pereisi, bet atgal negrįši. Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas nė per slenkstį neperžengsi. Duona – basas velnias nepereit (prasta).peržingsniuoti skersai priešais einantį: Už ką tu kęsi, už ką tu vargsi, niekam bloga nepadarius, viešo kelio niekam neperėjus. Jei tau par kelią pareis žmogus arba parbėgs katinas, arba sutiksi mergaitę einant, atsitiks nelaimė .išvaikščioti: Beieškodamas sau tinkamos vietos, jis perėjo dešimt namų. Perėjo kalnus, aprašė jų augalus. Jisai pérejo tą miestą skersai ir išilgai. Pereikite žemę, ją aprašykite ir sugrįžkite pas mane. Visą sodelį parėjau, vyšnių uogelių neradau.nustoti, baigti eiti: Didiejai žmonių būriai párejo, dabar tik viena kita boba dar kiūbrinaeinant peržiūrėti, patikrinti: Vis samdininkų darbą páreik. Kelį páreikiat, vyrai, – gubernatorius važiuosišeiti pasivaikščioti: Popiet péreisiu iš nuobodumo. Sėdi sėdi tamsta namie, nė nepéreini niekur. Neturėdamas apsivilkt nepéreisi. Reikia péreit ben kiek. Turiu geresnę drapaną, tai tą reik čėdyt péreit, o namie bile kap apseit galiu.Nor toli, ale pérsieisi, dar jaunasbeeinant pamušti: Pérėjau pėdą, dėl to nepaeinu skaudėjimu. Pérėjau turbūt koją, kad tep man dabar skauda. Páreitas kojas mes negydom – pasakė daktaras.pervargti beeinant: Ejo žmogus į Plungę ir parsiejo. Kitas arklys eina, ligi pérsieina, bet nestovės. Vieną dieną pérsieisi, tai kitądien kojų nepatrauksipersikelti: Žemaičiai lietuviai, viena valanda tokiose valtėse upę parėję, gudus iš nežinių antpuolė. Tę povaliau eis, ant kitų rėlių péreina. Pakilo da didesnis vėjas, perėjo liepsna į kitą pusę kelio. Štai mes pereitam pas vyrus šituos.Pereina tėvų nuodėmės ant vaikų ligi į trečią ir ketvirtą eilę. Dūšia su kūnu ne miršta …, bet pereit ižg mirimo ing gyvatą.Pérėjo kiton vieron.pakeisti (darbą, vietą ir pan.): Péreiti į kitą kursą. Iš teorijos péreiti į praktiką.atitekti (kitam): Jo turtas perėjo į svetimas rankas.pabuvoti: Péreis per jo rankas – sugadintas daiktasbūti suvartojamam: Augančiam páreita du kilu duonos dienõ[je]. Kvartūgelių turėdavusi po devynis, po dešimtį, o ir taip visi pareidavęperlįsti: O tai parėjo par jo širdelę ta kulka kaip bitelė. Pigesn verbliūdui pereit per bulį adatos, o neg lobingam įeit dangaus karalyston.prasiskverbti: Pereina saulė miglą. Ir saulė per purpurą nepéreina (neperšviečia).Ateit ubags, ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepéreit (žąsis).pasrūti, aptekti: Bulvės rūsė[je] [v]andeniu párejo.paveikti: Alus pereit mane. Ans yr aistros páreitas – lyg beprotis. Šaltis pérėjo, bet da tiko valgyti [bulvės].persmelkti: Šiurpas perėjo per visą kūną. Kuriam par kūną nepareis šaltis?.persmeigti: Nes ateis čėsai, jog kalavijas galingas pereis širdį tavo. Ir tavo dūšią pereis kalavijas.praslinkti: Gaidykste perėjo būrys lytaus. Vagis vagia, tai nors sienos lieka, o kai ugnis péreina, tai nieko. Pérė[jo] per kaimą krivuilė (raginimas raštu), kad važiuotų į stuiką.Kiek per jo rankas pinigų pérėjo!. Bylos péreidavo per jo rankaspervažiuoti, perslinkti: Dirbo ant geležinkelio, ir pérėjo mašina – kojas nupjovė. Tekinis párejo ir sulaužė šakę. Žemė minkšta – párejai porąsyk su drapaku, ir gerai. Dirvą reikia tik pereiti su akėčiom (lengvai išakėti).Koks čia siuvimas, páreina (susiuva) su mašina. Trobą, prieangį su šluota pereina (pašluoja).Marios kas diena pereit (užlieja) kraštus ir vėl sugrįžta.peršokti: Párejo par tvorąpavirsti, pasikeisti: Trečiasis taurėlaiškis panašus į vainiklapį ir pereina į pentinėlį. Jo meilė pérėjo į neapykantą. Jo balsas pérėjo į šnibždėjimąnustoti, liautis, pasibaigti: Tuoj pereis lietus, galėsma važiuot. Parėjo lyti. Perėjo noras. Pereina visas noras dirbti, kada nematyti jokios naudos. Užgėrė sviesto sūrymo, ir gumbas pérėjo. Gal péreis [liga], jau nebe taip karšta galva. Ar perėjo skaudėti dantis?. Nuo tų liekarstų pérėjo karštis. Pareis rūstybė brolio tavo. Išgąsčiui parėjus kėlės. Tep negali péreit. Sakai, jau visi rūpesčiai párėję. Laimė, kad tep gerai viskas pérėjo. Pakavojo tą tėvą, ir taip gerai jam perėjo. Prilygintas … miegui, veikiai perenčiamui. Dangus ir žemė pereis, bet žodžiai mano nieku būdu nepereis. 1pasikeisti: Laukiau mieste péreinant oro.nustoti skaudėti: Išgerk žolynų, tai ir pilvas pereis. Ar tau da nepérėjo galvą?. Kad tie dantys páreitų, vėl ateičiopraeiti, praslinkti (apie laiką): Vos kelios naktys perėjo, štai jau vislab buvo nuėsta. 1Pereina tas žmogaus gyvenimas kap vanduo. Péreina jaunysta. Atmena seniai perėjusių metų negirdėtą vėtrą. Pereis tiek metų, kiek yr lašų mariose vandenio. Péreitus metus, péreitą rudenį. Iki metui péreinant.pasibaigti (skirtam, įprastam laikui): Pusę metų buvau párejęs, dėl to manęs neėmė į kantoną. Taip norėjau valgyti, perejo per parą, ir nebenoriuišmokti: Visus mokslus pilnai ir tobulai perėjęs. Vaikelis gan gerai mokės – gavėnės būvė[je] parejo kiaurai lementorių ir į kningas įšoko.baigti (mokyklą, mokslą): Maža klasių pérejus. Perėjo mokslus didelių mokslainiųbūti pranašesniam, viršyti: Jį ne bet kas péreina. Vaikas péreis ir tėvą (bus piktesnis už tėvą). Su liežuviu ano nėkas nepáreis. Pri mokslo ana visas páreita. Šiaudiniai auliai toli pareit medinius. Drūktenis perėjo abu švogerius stovyla, galva ir iškalba. Visokią išmintį žmogaus pereit … ansai gražumas. Mokintinis nepereit savo mokintojį.Zopostingas pereit turtingąjį. Sveikata viską gi pereit. Sviets griekais, pekla velniais pereitbūti duodama viršaus: Kur mano nepéreina – imk sau ir šitą. Ką čia su tavim ginčysies, tegu mano péreina. Kad taip tai taip, tegul mano péreina (nusileidžiu)!. Motiejus tau oho – jo nepereis šiaudas!nulenkti, papirkti: Ans teismo nebijo – teisė[ja]s yr ano páreitas. Mano gi̇̀zelis buvo péreitas, greit sumalėsekti vienas kitą, pasikeisti: Kiek vainų párėjo jau man. Čia per metus ar aštuoni vargonykai perėjopakeisti objektą: Pradėti gydytis reikia nuo lengvesnių vaistų, o paskui pereiti prie stipresnių. Pereinu prie antrosios ataskaitos dalies. Jis dažnai pereidavo [nuo „tu“] prie „jūs“.imtis ko nauja: Kariuomenė pérėjo į puolimą. Jam nesmagu, kad svečiai į tokius ginčus perėjopasklisti, apimti: Ir perėjo garsas jo visą Siriją.perkęsti, pernešti: Jis jau pérėjo visus bandymus. Kožnas šventasis daugel vargų ir pagundinimų parejopereilioti: Kai péreisiu visus diržu, tai ir rejestys išbėgs. Ir teip pereik visus titulus, o rasi maža ne visus bažnyčiai duotus.ãkys péreina nužiūri: Pagenda pienas, kai ãkys péreinaper gálvą péreiti pagalvoti: Mislijau, aną į pačtą nusiuntė – taip sau par gálvą párejau. Per jų visų galvas perėjo tos pačios mintysper metùs péreiti senstelėti: Jau per metùs pérėjus ši panaper rankàs péreiti užeiti kitam iš priešakio (pjaunant javus): Anas man perejo per rankas – pjaut negaliu, kap sopa. [per]ši̇̀rdį péreiti sujaudinti: Par ši̇̀rdį párejo ta baisi žinia. Verkia ponas, ir man širdį perėjo, apsiverkiauširdi̇̀s pérėjo atsileido pyktis: Pérejo širdi̇̀s, ir nuejopieei̇̃ti ateiti: Žiema pieei̇̃ta, lõša grajy[ja] pasisėdępraei̇̃tipražingsniuoti (pro šalį): Niekaip nepraeisi jų nepastebėjęs. Nepraeik pro mane, užeik pas mane. Jis niekad nepraei̇̃na pro mus nepašnekinęs. Ižgirdo minią praenčią. Savo kelią praė̃jo (neatitiko kelio). Jau pro liepą praėjo. Potam ne tiktai kaip praeidams jiemus pasirodo, bet ir gerą valandą pas juos ir po jų akim pasiliekt.Nepraejęs šunų, strypų neišmėtliokis.Tylom kap kiaulė prasiejo (praėjo nepasisveikinęs). Mes prasiėjom visai tykai, be jokio žodžio.išvaikščioti, pereiti: Panūdo jaunas praeit pasaulįnueiti šalin, pasišalinti: Sakau tau, prasei̇̃k iš kelio!. Šuva iš viedro lakė pieną, kap prilakė, ir prasiẽjo. Prasei iš lango (neužstok lango), bo man nieko nesregėt. Prašom prasei̇̃t, jėg par mum nepatinka. Kad žinojęs, tai būč prasẽjęspraslinkti, nuslinkti: Lukterėk, kol praei̇̃s lietus. Griaustinis baigia praei̇̃t, jau saulė pasirodė. [Nustebus] tarytum šaltis per jo nugarą būtų praėjęs.pravažiuoti: Dieniniai traukiniai buvo jau praėjępranykti, pasitraukti, nustoti, liautis, dingti: Trumpalaikiai priepuoliai praeina, nesuspėjus panaudoti bet kokią terapiją. Ar jau tau tas galvos sopėjimas praė̃jo?. Sutinimas jau praėjo. Išėjau į orą, ir praė̃jo miegas. Ji apsvaiginta kanapėmis, ir tas svaigulys visai praeis. Man praėjo bet koks noras juoktis iš jo. Praejus pirmam džiaugsmui pradėjo vadžioti. Viskas šioj pasaulėj praeina ir mainos. Tai vis daiktai praeinami. Nepraeis šita giminė, iki tatai vis stosis.Kas praėjo, tas negrįš. Geras darbas nepraeis dykai. Kentėk, dantis sukandęs, nelaimė buvusi praeis. Žadėtoji nepraeis.praeitinai̇̃ Da ligšiole sopėjo dantį, ale praeitinai, ė dabar be perstojėsprasiskverbti: Griovys taip užakęs, kad vanduo nebepraei̇̃na. Jegu tik bus koks plyšelis, šaltis ir praei̇̃s. Pro taip uždangstytus langus mažai šviesos tepraei̇̃na.pralįsti, pratilpti: Norėjom išnešti bačką, ale pro duris nepraejoįsitraukti į ėjimą: Paki prasei̇̃na, vis iš tyko einapraslinkti (apie laiką): Taip praeina kelios savaitės. Čia brikšt, te brikšt, i praei̇̃na diena. Visas amžius praėjo, ir nieko gero. Praẽjo tavo jaunos dienelės. Naktis praėjo laimingai. Neilgai betrukus praejo baisi gadynė. Kai trys metai jau praėjo, tai pareit jaunikis šis. Šiemet taip praėjo uogos, nieko neprisiviriau. Praẽjusį metą taip nelijo. Nuo praejusio meto baisus badas buvo visoj Teutonijoj. Praėjusi žiema buvo ne per šalta. Laikai yra šie: dabarti̇̀nis, arba ẽsąsis, praė̃jęsis ir bū́siąsis. Praeis dienos, praeis metai, praeis amžiai. Šimtas metų praeis, mūsų nei vieno nebus. Žiema praeis, vasara ateis. Pràeitas laikas. Aš nebuvau ten nuo praeitų metų. Pràeitą naktį pasnigo. Šnekam čia su kaimynėliu praeitąsias (apie praėjusius laikus).Praeita ir užmirštabaigtis: Už tas šunybes nepraei̇̃s tau gerai. Nepraeis tau taip, vis tiek aš tau atkeršysiu. Tai ko čia pyktis, tegu jau taip praeina!. Prisiekiu, veltui nepraeis niekšybė.įvykti: Vakarai, spektakliai, paskaitos ir šokiai praeidavo su didžiausiu pasisekimubūti pranašesniam, viršyti: Jau jos niekas neprai̇̃s an tų dainų. Jis ir mane praei̇̃na. Jūs ožkas praei̇̃nat savo strainumu. Paūgterėjusi pradėjo taip guviai austi audeklus, jog savo mokytoją praejo. Praeimi kitą.būti duodama viršaus: Tegul jau tavo biskį praei̇̃na (tu daugiau mokėsi) būti išleistam: Jam pinigai praei̇̃davo su ta dienapasveikti: Nei numirsi, nei praseisi̇̀atvėsti, praaušti: Da tura pečius praei̇̃ti, negal da kepti – da karštà y[ra]būti išrinktam: Dvarininkai norėjo vieni praeiti atstovais.būti priimtam: Pasiūlymas praė̃jolaukañ praei̇̃ti galėti tuštintis: Eitu laukan, nepraeitùpriei̇̃tieinant prisiartinti (prie ko): Einu einu ir prieinù mišką. Prieimi artyn. Jau jis buvo arti priėjęs prie ežero. Pry lango pryejęs. Jis pėdina meilydamas prieiti vagičnai prie jos. Prieidamas pačiūčiuosu, atsitraukdams pabučiuosu. Prejau ežerelį, čystą vandenelį, randu randu bernuželį žirgelius begirdant.Priei̇̃s ožka pri vežimo.Aš prieituos arti ir girdu visą pamokslą. Prieikitės jop ir būkite apšviesti.užeiti (pas ką): Pri anų aš kiekus metus prieitù (dažnai nueinu). Neturia mieste žmogaus prieitamo, kur dings nuejusi?daug sueiti, prisirinkti: Priėjo kiemas didžių svetelių. Agranomas kai atvažiavo, tai kad priė̃jo žmonių – pilna gryčia stačių!. Vakarais prei̇̃na jaunimo pilna, padūksta.Bet dar ir kasdien prieinančių samdininkių samdodaug privažiuoti: Pilnas turgus priė̃jo mašinųpribėgti, prisisunkti: Laivas priė̃jo vandens.prisipildyti: Kambarys priei̇̃na dūmų. Priė̃jo daug dulkių. Prejo pilna gryčia garųprislinkti, prisigauti: Priėjusios prie javų ar prie vaisių, pradeda savo pragaištingą darbą. Vos ugnis pri šiaudo priejo, tujaus tas nudegė. Reikia žiūrėti …, idant oras prie jos (vopnos) negalėtų prieiti.Badas visur priė̃jo. Priei̇̃s galas ir jam. Nesijuok iš kitų, priei̇̃s ir tau bėda. Jamui trūdna prieit loskosp pono savo.Siūlas kamuolį turi prieiti. Pradėjo nuo virvelės, priė̃jo prie kumelės (apie vagį).(galėti) pasiekti: Ar ežeras priei̇̃namas?. Vietose taip pat neprieitamose. Aukštos neprieinamos uolos.Daugelio dokumentų negalėjau prieiti.įgyti palankumo, susitarti: Kaip anas priėjo prie teisėjo?. Jis moka prie visų priei̇̃t. Kai reikia kur prei̇̃t, tai be pinigų ir tuntuok (vaikštinėk) aplink. An jį be raudonos kepurės neprieisi. Yra tai vyras geras, prieitamas, nepasipūtęs. Prieitama merga (pasileidusi).pasiekti (mąstant, kalbant): Prieina prie tos nuomonės. Turime prieiti prie išvados. Jokių galutinių išvadų dar neprieita. Lyginimu pri̇̀einame gerą rezultatą.O kaip in kalbą prisėjo, ne kartą sakė, kad sūnų užmuštųprislinkti, priartėti (apie laiką): Priei̇̃na laikas, ir miršta žmogus. Šiliškė prei̇̃na. Vakarui prei̇̃nant, pakinkė motyna arklius. Tiek berasis – priei̇̃s ir vakaras parvažiuoti. Po tą mišką bevažinėjant, priėjus naktis. Jam vis anksti – priei̇̃s mirt, ir tai da bus anksti. Kenti kenti, bet priei̇̃na, kad daugiau nebegali iškęst.Kas prieis: be arklių važiuos, lakstys padebesiais.Ir jam prisiėjo laikas.ateiti terminui: Prieina jau ir mokesčiai mokėtsusitikti, pasimatyti: Man reikia dėdę priei̇̃ti. Ar tu jo dabar neprieini̇̀?. Jei pamatysi, prei̇̃k Joną. Ir norėjo, kad tik prieitų kokį žmogų. Ir dienai veikiai besibaigiant, priėjo jį jo mokintiniai. 1atlikti (tam tikras apeigas): Ar jau prėjai̇̃ velykinės?. Abi priẽjom [išpažinties]. Kas gyvas galįs nu Verbų lig pravadų nedėlios turėjo prieiti pri kunigo ir švenčiausį sakramentą priimti. Kartą metuose prieime.Sakyti kozonį … prientiemus Dievo stalop.Liepė munie prieities išpažintiesapžiūrėti: Reik visus priei̇̃ti, pašerti. Kai apsimušim (apsidirbsime), reiks prie bičių priei̇̃t. Dabar nėra kam pri gyvolio priei̇̃tirasti progą, rasti laiką: Vis neprieinù, taip stovi darbas. Kai turėsiu laiko, prei̇̃siu prie to mezgimo. Kada aš rašysiu, pats žinai, kad niekad nepriėjaũ. Dėl daug lauko darbų negalėjo prieit aust. Ot, prieidamas ir padariau. Priei̇̃damas, priei̇̃damas ir apsidengiau stogątęstis, siekti: Neprieina prieg ežero laukai. Ištisas žemės plotas prieina Baltijos jūrą.Ant tvoros stovia gaidys, uodega priei̇̃na lig žemei, o balsas – dangun eina (varpas).prigulti, tikti, nepaliekant tarpo: Durys nepriei̇̃na, žiemą reikės užkimšt. Ta lenta labai gerai priei̇̃na prie anos. Kurgi neis šaltis, kad durys an slenkstį neprei̇̃nabūti pelnomam, uždirbamam: Ką darysiu nedirbus – vis kokiu centu daugiau priei̇̃na. Jis turi gerą tarnystę, ir iš šalies dar prieina. Užsisiuva, da už seniūnystę dvidešimt penki litai mėnesiui priei̇̃napribręsti, prinokti: Šiemet anksčiau prė̃jo rugiai. Smėlėtoj žemėj ir kviečiai greičiau priei̇̃na. Vasariniai obuoliai anksčiau priei̇̃na kaip žieminiai. Pernai anksti priẽjo riešutai. Kasmet da nepriẽjusius riešutus išneša. Aviečių yra, gal priei̇̃s jaupasitaikyti: Kaip priei̇̃na, taip ir pasakau. Jei priẽjo kumet išgerti burną – neatsisakė. Ir mylimės, ir baramės, – kap kada priei̇̃na.Visaip prisei̇̃na – tenka žmogui ir pavargti, ir lengviau pagyvent. Gyvenime prisiei̇̃ta ir prastų, ir gerų dienelių praleisti. Prisiei̇̃nant kam prisiekti, reikia pirma gerai pasimislyt apie tatai. Taip prisiė̃jo, kad jis visus išvadavo. Kaipgi tau prisẽj[o] išgurint langą?. Prisieidavo man pačiam tarpininkauti. Kad sveikas gyvensiu, dar prisei̇̃s ir Kaunan nuvažiuot. Neprisejo sutiktreikėti, tekti: Tą daržo vietą priei̇̃s su dalgiais nupjauti.Prisiėjo mums vargti, kol prasigyvenom. Balsavimą prisiėjo atidėt, nes trūko kvorumo. Garbeniui prisiėjo liudyti.Oi nespjauk į vandenį, gali pačiam prisieit atsigert.prireikti: Vaikį ir piemenį tepriẽjo samdyti.Kur kokį daiktą turi, tai tę ir palieka, o kap kada prisei̇̃na, tai suk galvą, ieškok. Nemesk nei kokio daiktelio, kada nors prisei̇̃s, ir turėsi. Neskolinsi, tai ir tau, kai priseis, nepaskolinstekti, priklausyti: To ūkio ketvirtadalis man priei̇̃na. Ir jam, ir man po lygiai priei̇̃na. O ką mes apie anus sakėm, toktai ir mums priein.Da ir man dalelė prisiei̇̃na. Kas jam pačiam ir jo išrinktiemus prisieit, bus sugrąžinta. Ne tau toji dūšia, bet man prieitis, nes man tarnavo.sietis su kuo, liesti, priklausyti: O kas prieitis galo ir naudos …, tos yra didės ir tūlos. Tau nieko prieitis, nerūp nieko.atitekti: Jiems nereiktų nė trobų kelti, ir pievos prieitų kiekvienam.priderėti: Labai reiktų tuos baust, kurie svetimų nuodžių neuždengia, kaip jiems priei̇̃tis. Tesi pagerbimas ir liaupsė jam prisienti. Prisieinančiu būdureikšti požiūrį, elgtis, suvokti: Rūpestingiau ir teisingiau priėjo prie šio darbo kitos organizacijos. Poetas prie pasirinktų temų priėjo jautriaikainuoti: Misliji, rūbas pigiai prei̇̃na?būti (pagal giminystės ryšius): Brolienė priei̇̃na ji man. Jis man dėdė (giminė) priei̇̃na.Aš jam dėdė priseinu.būti tuo pačiu, sutapti: Ans nėr man gentis, tik pavardė priei̇̃taapibėgioti, susikergti: Geras jaučias – priẽjo kartą, ir pasivaikė karvė. Ar jau priẽjo arklys an kumelę?[liẽpto] gãlą priei̇̃ti atsidurti padėtyje be išeities: Liepto galą priėjo. 1Galą priėjau. Ilgai jam sekės su vogtu mišku, bet kartą priėjo liepto galą (pakliuvo) į savè priei̇̃ti pasitaisyti, suriebėti: Kai priei̇̃s in savè arklys, tada parduosimį ši̇̀rdį (prie širdiẽs) priei̇̃ti rūpėti, jaudinti: Įsišneko sena tarnaitė apie viską, kas prie širdies priėjo. Meilingi žodeliai in ši̇̀rdį priẽjoprie prõto priei̇̃ti susiprasti: Tu ir dabar dar prie proto nepriėjai×razei̇̃ti išsiskirti: Pasbars kada i razei̇̃s×parazei̇̃ti išsivaikščioti: Visi sūnai parazẽję, liš moma ir duktė pirkiojsuei̇̃tisusitikti: Ar jį kada sueini?. Aš su juo dažniau sueinù. Jegu sueisi dėdę, tai užprašyk, kad atvažiuotų svečiuos. Dabar man jo nebepapuola suei̇̃t. Jūs bijot į akis suei̇̃ti. Šiandie suėjaũ tavo pusbrolį. Kiekvienas, suėjęs su pažįstamu, sveikinasi.Kalnas su kalnu suei̇̃na, o dar žmogus su žmogum nesuei̇̃s.Šiandien susėjau ir tavo tėtušį. Jie dažnai susieina. Pasibūk, matai̇̃, retai susiei̇̃nam. Aš su juomi susiėjaũ. Vakar turguj dėdiną buvau susiėjęs. Ir susėjo du broleliu kalbėtis. Susiẽjova mudu kaktomušais tarp durų. Jėzus dažnai susieidlavo su pasiuntiniais savo.susirinkti į krūvą: Kitą dieną kitan kieman visos suei̇̃davo. Sueina žmonės paprašyti, kad jiems sudarytų įvairių aktų. Agatos išleisti į aną pusę (pas jaunąjį) visas sodžius suė̃jo. Kelkis, tėvuli, … jau suẽj visi susiedėliai.Visi darbai suė̃jo į krūvą (sykiu reikia dirbti). Vėl Vilnius, Kaunas, Klaipėda sena po mūs kovinga vėliava suėjo.Čia ir lietuvių darželio vaikai susieina. Be reikalo mes čia susiėjom. Susieidavo ir susitardavo savitarpyje dėl visokių bendrų reikalų. Penkiõs, keturiõs susiei̇̃davom verpti. Ciecorystės saimas ant pavasario … susieisiąs. Visas sodžius buvo susiė̃jęs prie galukiemio vartų. Susiėję gerkim, pasigėrę šokim. Kur du arba trys vardan mano yra susiėję, tenai aš esmi viduje jų. Tie visi susiėjo pakalnėj Sidim. Susieimi draugėn. Suėjose rodon vienon.Ir kitų mokesnių dabar labai menkai tesusieina. Daug piningų susiė̃jo. Rugiapjūtė ateis, visi darbai susieis. Dvi natūri suėjos.bendrauti, draugauti: Mes su Emile labai suei̇̃davom. Kolei nespykom, tai suei̇̃davom. Kaip anais metais susipykom, teip ir ligšiol dar vis nesuei̇̃nam. Jie labai sueinami̇̀ žmonės. Jie tokie šeškai, nesueinamas kiemas. Kaipgi eis – nesuei̇̃namas žmogus?. Treji metai, kaip jie sueinami̇̀ (mylisi). Dvylikos metelių suei̇̃ti pradėjom, penkiolikos metų viens kitą mylėjom.Seniau, dar gimnazijoj būdamas, su savo krašto jaunuomene beveik nesusieidavo. Mes susiei̇̃davom su ja, kaip mergaitės būdavom. Susieidavom su teisėjais, advokataisvisiems įeiti (į kur): Visi pirkion suẽjo. Juodvarniai tik sukranksėjo, nusileido ir suėjo žmonėmis į trobą. Anie suė̃jo į vidų. Arkliai pasiliko vieni, dar į javus sueis.Karvės susė̃jo į daržąsuvaikščioti: Daug kelio suejáu, kol į Vilnių nusigavau. Par visą amžių esu kokį šimtą mylių suejęssuvažiuoti, suplaukti: Visi vežimai suėjo į kiemą. Visi laivai suė̃jo į uostą.sutekėti: Eiškūnas ir Bartava suei̇̃na į vieną krūvą. Miestas pastatytas toj vietoj, kur sueina dvi upės. Trys upės suej[o], trys seserys suvažiav[o].susibėgti į krūvą: Buvo atvažiavę į stotį, kur sueina daugybė geležinkelių.Ten susieina visi trys keliai.susiderinti: Mūsų nuomonės nesuei̇̃nasukakti: Marytei sueina šešiolika metų. Jau aš suėjaũ aštuoniasdešimt vieną metą. Šiais metais man jau šešiasdešim antri suei̇̃s. Dar nesuė̃jo pusė metelių, jau ir prapuolė meilūs žodeliai. Termino sueinamoji diena.baigtis, praslinkti: Taip suejo diena pirmoja. Suėjo dvi valandossusituokti: Metų nėra, kaip susiėjom. Pirm nekaip susiėjo, rasta yra nėščia.grįžti po išsiskyrimo: Jis su pačia buvo persiskyręs, bet jau vėl suẽjopradėti (giminystę, draugystę, ginčą ir pan.): Aš noriu į pažintį sueiti. Sueinu in tavorčystą, t. y. kliaunuos su juomi. Suėjome į pažintį. Nemaniau, kad teks mums suei̇̃ti į gimines. Ir seniau kviesdavoms, o dabar giminėn suė̃jom, tai kurgi nebesikviesma?!. Taigi labai metas, pamiršus savybės ginčus, santarvėn sueiti. Suei̇̃ti į derybas.Kada žmonės susieis ing vienybę.susidurti, ribotis: Jie kaimynai – laukas su lauku sueina. Jų sodybos suei̇̃na. Su šventorium sueina kapinės.Jų laukai su laukais susei̇̃na. Žiemiuose Lietuva susieina su Latvija. Rubežiais susieimi. Mūsų ganyklos susiei̇̃n. Kelyje susieina trys kaulai – šlaunikaulis, blauzdikaulis ir šeivikaulis. Dainavos laukai sasiei̇̃na [su Zasečių laukais].sutekti: Tas ploščius per siauras, nesuei̇̃na, susegt negalima. Marškinių apikaklė nesuei̇̃na. Tempk, kad galai suei̇̃tų. Pasiuvo tokį siaurą žiponėlį, kad nė vienas guzikas nesuei̇̃na.Žiūrėk, ar sueina galai, tada pjauk.Suei̇̃s pienas su pienu (viena karvė užtrūks, kita atsives). Dabar nelabai su pinigais suei̇̃nam.Apsiausto skvernai nesusiei̇̃na. Tujau reik įkišti medžio kylelį, idant plyšiai nesusieitųsusinaudoti, susieikvoti: Ant tiek šeimynos greit viskas suei̇̃na. Apsiaustui milo suei̇̃na šeši mastai. Padėjau pilną bliūdelį košės, tai ir suẽjo visas. Kai šonuos (į užsienį) linus traukdavo, tai visoki suei̇̃davo. Kai norėsi valgyt, tai visa suei̇̃s. Kiaulėm visi šiaudai suei̇̃ssusidėvėti: Apsiaustas visai susẽjopavirsti (kuo smulkiu), subyrėti, suskilti: Visos malė, nesumalė, kaip svočiutė priėjo, į miltus suė̃jo. Nukrito puodas nu stalo, ir suẽjo į čeženas. Kaip šavo trakš! trakš! muškieta šupuliuos suejo.derintis, sutikti: Tie žodžiai gražiai suei̇̃na. Mūsų, bobul, kalba suei̇̃na. Avelės nepardaviau – dviejais zlotais nesuvejau, tai parsivežiau namotikti: Paderu ant to, susieimi.sulįsti: Vinis suė̃jo į sieną. Suei̇̃ti į skylę. Tuomet velniai išėjo iš žmogaus ir suėjo į kiaules.visiems įsmukti, nugrimzti: Upiuos (pelkė) arkliai suė̃jo.susisunkti: Vanduo greit suei̇̃na į žemęsusimušti (apie sviestą): Jau pradeda sueiti sviestukas. Mušu mušu, nieko negaliu padaryt – niekaip sviestas nesuei̇̃na. Šiltas smetonas su pienais sukamas sueita į didžiąjį sviestą – trupa, yr apsirėkęs.rūgstant sustandėti: Kažin ar da nesuėjo pienas, man tep rūgštaus norisiį metùs susiei̇̃ti suaugti: Kai mergaitė susieis į metus, jai žemę paliksimį kū́ną suei̇̃ti pasitaisyti, pariebėti: Kū́nan suė̃jus, kaip mulas. Taip atsitaisė [vaikas po ligos], suėjo kūnelinį kùprą suei̇̃ti susikūprinti: Iš senystėlės kuprelėn suejauį pórą su[si]ei̇̃ti susituokti: Tai jei tu iškentėsi, tai gal mudu sueisim in porą. Kol du į porą susieina, kipšas devyniasdešimt devynias poras batų nudrasko belakstydamas, piktas kalbas bekeldamasį prõtą (rãzumą) suei̇̃ti suprotėti: Ir vaikai gudrūs, visi suėjo į protą. Dabar svietas suėjo į protą. Kai suaugs, tai suei̇̃s razumañį ragùs suei̇̃ti sumažėti (pienui): Dabar pienas karvei raguos suejosùeitas kẽlias be ypatingų pastangų gaunama nauda, abipusė nauda: Kad tu, pakeliui eidamas, atneštum man grėblį – būt sùeitas kẽlias. Čia labai sùeitas kẽlias: anas man šieno papjūvės, o aš jam toj vietoj paorėsiupasuei̇̃ti daugeliui susirinkti: Bobos su mintuvais pasùeima ir mina. Pasuẽjom pirkion ir papietujomužei̇̃tieiti (už ko): Užė̃jo už medžių, ir nebemačiau. Neseka užei̇̃t už stalo. Ažei̇̃k priekin [vežimo], pažiūrėk, ar arklys gerai pakinkytas. Tegu, iš kito šono užei̇̃siu.Užsiejáu už pelkių. Neužsiei̇̃k už akmenų.greičiau paeiti: Širvi, užei̇̃k, širvi, atleisk! (sakoma, jaučiais ariant). Bet tas velniūkštis vis užeina pirma tos bobos ir išrenka kur geruosius grybus.einant užuolankomis, užstoti: Bėk, karvę užeisi. Užei̇̃k karvę nuo vasarojaus. Nekliudyk, skubu – noriu užei̇̃t dar jam už akių. Ir einančiam ing vieną miestelį užėjo jam dešimtis vyrų raupuotų. Užejo jiemus Ponas Jėzus kelią.eiti (ant ko), užlipti: Snigti pradėjo, ne vienas ant pečiaus greitai užėjo. Užėjau ant kalnelio, ant močiutės kapelio. Kalnas čionai buvo labai status, beveik ir dabar neužeinamas. Tęsėsi neužeinamas raistas. Galvijai ant dar labai minkštų laukų užeina. 1Užei̇̃k an kalnelio, ir matysi, kur galvijai. Vincukai mano, broliukai mano, užgititei̇̃kai aukštan kalnelin . Kuo aukščiaus užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite.apsilankyti (einant): Užei̇̃na kartais koks svečias. Joks žvėris neužeina, joks paukštis neužuskrenda. Karalaitis eina ir užeina į karališką miestą. Taigi užeikime į tuos gražiuosius laukus. Aš šiandie vakare pas tave užei̇̃siu. Aš savo amžiuo[je] kiemo anų nebužei̇̃su. O kas čia tave, Jonai, į tą taip tolimą ir niekam neužeinamą šalį atgabeno?. Ten labai užeinama vieta. Užeinamesnėse vietose yra ir kitas namų galas, vadinamas seklyčia. Visi murmeno bylodami, jog žmogausp nuodėmėtop užėjo.aplankyti: Šitai, pone, užeikite namus tarno jūsų.užslinkti (už ko): Saulė ažẽjo až debesio. Mėnulis užẽj[o] už debesio.nusileisti: Saulė ažẽj[o]pakilti: Oi tai užėjo aukštai saulelė. Saulė jau buvo gerokai užejus, kai jie atsikėlė.užtekėti: Paki saulė užei̇̃na, tai labiau šalta. Užeis šviesi saulelė, ištirps ežero ledelis.atslinkti: Lietus užei̇̃na. Lietui užėjus, nebėra kur pasidėti. Užė̃jo lyt. Užeis didis debesėlis, sulis lankoj šienelį. Kai užei̇̃na vėtra, ir medžius išlaužo. Nuo tos balos užei̇̃na toks rūkas negeras. Rasa užeina.pasirodyti: Ant stalų vėl geresni daiktai užėjo, ir suvytę veidai vėl atsigavo.atkilti: Kai užẽjo vokiečiai, valgyt nelabai buvo kosutikti (einant): Užėjusis Juozą žmogus buvo netolimas kaimynas. Juda nuėjo (atstojo) nuog savo brolių ir užėjo vyrą iš Oddam. Užėjau jį ant turgaus Įstrutyje.Dveigys treigį užẽjo (gudrus sutiko dar gudresnį) užvažiuoti, užplaukti (ant ko): Lengva dirbt – užėjai̇̃ akėčiom, ir tuoj supurejo žemė. Parvažiuojant kam užejo ratas, ir toj vietoj išlaužė rugius. Ne tiktai ledynai buvo pavojingi, bet ir seklumos, ant kurių laivas užeidavo.Mašina užei̇̃nant (ne perdėm) tik gal pjautužlįsti, užsimauti: Kepurė vos užei̇̃na ant galvos.pritekti: Per mažas kaunierius, an ausų neužei̇̃na. Tvarkingai, kad vieno [mėsos] griežinėlio kraštas užeitų ant kito, sudėti į pusdubenį ir užpilti padažu.Turime pieniško, mėsa ant mėsos užeina (senosios mėsos nesuvalgius, pasipjaunama naujos).paplūsti, pasrūti: Kaip tik pradeda malūne malt, ir užei̇̃na ant ledo vanduo. Šįmet visos balos užejo vandeniu. Kasant [v]anduo ažẽjo, tai ir pametė. Pašluostysiu akis, užėjo ašarom, nematau. Besiklausant ašaromis užeidavo jos akys. Kraujas užė̃jo, ir negali ištraukt rakšties.apsitraukti: Visas dangus ažẽjęs – ar tik lietaus nebus?. Akys kai dūmais užėjo, nieko nematau.Pamastas (grindys) lengviau mazgot neažẽjęsužslinkti (apie laiką): Bebūnant Elzytei miške, užėjo naktis. Įšilęs pavasaris tiesė rankas užeinančiai vasarai. Visokių laikų užė̃jo. Užei̇̃s jums tamsi naktis, neatrasit kelio. Senatvė mus pamažu užei̇̃t.kilti, prasidėti: Užė̃jo baisūs karščiai. Man užvalgius dažnai užei̇̃na pilvo skaudėjimas. Vaikui užẽjo kirmėlės. Kad užei̇̃s kada sopstas – nors rėk. Buvo užeję dantis gelti. Užė̃jo negera, ir nuėjo gult. Bernui užeina kvaitulys – eisiu, sako, į Ameriką. Kas tau užė̃jo, kad taip dūksti?. Mūs visiem paršam galas užėjo. Man užėjo striukė. Vos dagas buvo pabaigtas, tai brangybė užėjo. Kalba užėjo apie grožį. Kaip tik šuva pamato katę, tuoj užeina jam mislis, kad ana nugaišeno jo gromatą, ir veja katę. Man visai į galvą ta mintis neužejo. Galėjo perti kailį dvarponiams, kada tik užeidavo noras. Jam užėjo pyktis.pradėti: Grybai buvo užė̃ję dygt, paskui vėl nustojo.apnikti: O kad tave vargas užei̇̃tų!. Kad užė̃jo man miegas!. Miegas man užei̇̃t. Visokias rūpestis jį užeis. Piktenybės mano užejo ant galvos mano.ateiti į galvą, užsimanyti: Par tą laiką iš ploščiaus kišenių galėsi semti piningų kiek tik užeina.atlikti, nuveikti (vietoje kito): Aš esmi jaunas, galu ankstie kelti ir tėvelio žygius užeiti. Nėr kam užei̇̃ti sunkių darbelių, nėr kam ma[n] užtarti šaunių žodelių.vesti: Užėjęs an seseries užkurion. Kad užėjau už mergelę, kaip karklynas pavytau. Vyrelis jau kelintą žiemą laksto, ar neras kur užei̇̃t už žentussekti vienam po kito, keistis: Toj bažnyčioj popiežius paskui popiežių … užeit … kaip diena paskui dieną. Paskui Anicetą užėjo Soter.rasti, aptikti: Šiandiej daug uogų užejaũ. Kad užėjom grybų!. Paslėpk peilį, kad vaikai neužei̇̃tų. Tik spėjau saldainius pasidėti, vaikai ir užejo. Užẽjo uogas vaikai ir nuskabė visas. Toliaus eidami užẽjo jie medy bites. Javai taip gražūs, kad retai kur tokius užeisi. Ir tenai miltų kalno neužei̇̃si. Ir man dažnai pasiseka grybų užei̇̃t. Kad užeič kur gerą karvę, tai negailėč pinigų. Padėk butelį į rugius, kad kas nors neužei̇̃tų. Užeitas grybas nebauga.užklupti: Aš jį užejau obuolius beskinant. Visi mane užei̇̃na, visi mane pabaido.pakliūti, pataikyti (ant ko): Užei̇̃ti ant minos. Jis neužejo kur ant gero, o jam būt parodę!. Užeisi kada ant tokio, kur ir tau galvą nusuks.Nuo vilko bėgo, ant meškos užėjopasitaikyti: Man nebūtų įveikę, bet tokia minutė užėjoužimti, okupuoti: Vokiečiai užė̃jo mūsų kraštą. Taip tai įviso biurokratija užeituose kraštuose.būti pranašesniam, viršyti: Užeit pasiutęs nerimstantįbūti viršaus: Kaip reik atidavėm grūdus – koks sykelis dar užė̃jo. Tegu nors kiek užei̇̃na ant maišo (užpilk daugiau, kiek maišas sveria). Ar svorio dar bent kiek užei̇̃na?.prisidėti: Nuo Kalėdų pradės po minutėlę užeit [dienos]versti (apie kiaušinius), užsiperėti: Iš aštuonių tik trys kiaušiniai ažẽjo. Kai ančių, tai visi kiaušiniai ažei̇̃na. Leidėm perėt vištą an šešių žąsų kiaušinių, ir tik vienas ažejo. Šį kartą kiek tik kiaušinių pasėdinau, tai visi ažẽjo. Nė vieno kiaušinio nėr ažẽjusio. Neažẽję kiaušiniai esti paperaibūti pelnomam, uždirbamam, vertam: Jam mažai užei̇̃na, jis ir neduoda. Kad keli skatikai ir užeina viršaus, tai niekis. Jam užei̇̃na kokis svaras [, dalijant lašinius]. Anos ta žemė ir tie trobesiai už tą skolą nebužei̇̃na. Už darbą nebužei̇̃na, pasėjus linus į pavasarį suartas dirvas. Ant šito tavoro man nė kiek neužei̇̃na. Man daugiau užei̇̃ta nu ponų nekaip algos gaunu.Ji siuvėja, jis kalvis, tai ir užsieina po truputį. Iš vištų neažsieisi̇̀ (nepragyvensi).būti atlyginimu už darbą: Paršelio nepirkom – dienoms užejom. Kailių išdirbimas užeita už egles pirktas.uždirbti: Ir asmoką neseka niekur ažuei̇̃t.Jis jau užsieina pats ant savęužželti, apaugti: Vel visa pieva karklais ažẽjo. Usnėm visas daržas ažejo. Dabar mišku ažẽjo. Dirvonas užei̇̃s berželiais, ir bus miško. Žemė gera, tik pievos raistu užẽję. Mūs rugiai dirsom užẽję. Jau tie šaltinėliai žolele užẽjo. Ta mūs bala tuoj jau visai užei̇̃s (užaks) nulenkti, papirkti: Kaip jis bylos nelaimės – visus liudinykus užė̃jo. Jau viršaitį jų radau ùžeitą, todėl ką bepapūsi. Visi sūdžios jų užeiti̇̀.Pinigais ir patį velnią užeisi.Jau ãnas užsiẽjo (įsiteikė).pamušti einant: Labai toli ėjau, koją užėjaũ, skauda, sustingo. Matyt, užėjaũ koją, kad dabar skaudaužtirpti: Jautė, kad viena jo koja užėjusi ir nebegali pajudinti pirštųužgelti nuo šalčio: Jam dažnai žiemą rankos užei̇̃na. Kad užėjo rankos, tai nežinau, kur dėtis. Velėjant žlugtį, labai ažẽjo rankos. Kad rankos neužeitų, reikia trinti sniegu. Nušalęs rankas tuoj prie ugnies šildžiau, tai kad užẽjo, tai negalėjau iškęst, kaip skaudėjo. Pirštai labai atšalo, o dabar užėjo. Sušalau beieškodama [šalty], nagai užė̃jo. Aš negaliu mėtytis sniegais, man greit panagės ažei̇̃na. Ploviau rūbus, tai kad užẽjo už nagų, tai nor imk ir rėk. Užei̇̃na už nagùčių [sušalus], verkia. Šaltas vanduoj – net už dantų užejo (atsigėrus) sugyventi, sutikti: Taip nieko gyvena, tik su žentu neužsiei̇̃na. Jonas su Petru dėl kiaulių jau antri metai neužsiei̇̃na. Kam pjaunas gyvuliai tarp savęs, kodėl ir jie neužsieina?apibėgioti, susikergti: Bulius ant karvės užė̃jo. Bulius dusyk užejo, i karvė pasiieškojo. Jautis tris kartus užė̃jo ant karvėsant mi̇̀slės užei̇̃ti kilti minčiai: Kas jai … užei̇̃na ant mi̇̀slės. Užejo jam ant mislės pasižiūrėt, kas tam maiše yraant prõto užei̇̃ti atsiminti: Gerai, kad man užejo ant proto, o būtau užmiršęsant séilės užei̇̃tikilti minčiai, pagalvoti: Užė̃jo kas ant séilės, ir pasakė. Jis tai viską išplepa, kas tik ant séilės užė̃jokilti norui, įsigeisti: Kur užėjo ant seilės, te ir eina. Kas jai tik užei̇̃s ant séilės, močia tuoj ir perkaprisiminti: Kai užeis ant seilės, pasakysiuį pãnages (panagė́sna) užei̇̃ti užpykti.į ši̇̀rdį užė̃jo supykino: Tas laidokas man teip žuẽjo širdiñ, kad in jį ir širdies neatvertaukraũjas užei̇̃na supyksta: Jei jam užei̇̃na kraũjas, kerta, kuo papuolašilimõs užei̇̃s klius, nukentės: Da ir tau šilimos užeis dėl to šautuvoširdi̇̀s užė̃josupyko: Užėjo širdis, apsisukau ir išėjau. Man užė̃jo širdi̇̀s, ir pasakiau ne vietoj žodį. Širdžiai užejus pasakiaususigraudino: Taip širdi̇̀s užė̃jo, kad kiek neapsiverkiauuž nagų̃ užei̇̃ti nepatikti, įsižeisti: Jam tai užejo už nagų

Lietuvių kalbos žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z