Gailėti
Gailėti reikšmė
Žiūrėti žodį "atgailėti"Žiūrėti žodį "apgailėti"Žiūrėti žodį "prigailėti"jausti gailestį, gailestautišykštėti, taupytiužjaustigraužtis (ką padarius), krimstis, apgailestauti; daryti atgailąjausti gailestįkrimstisblogai ką nors padarius atkentėtinepašykštėtibesigailint ką nors atitaisyti, sugrąžinti; gailėjimu kam nors gera padarytiliautis gailėti; nugalėti gailestįapgailestautigraužtis, kankintispajausti gailestįpasaugoti, pataupytipašykštėtiimti graužtis, sau priekaištautibaigti, nustoti gailėtišiek tiek pagailėti, pasirūpintipakankamai gailėtipasigailėtilabai gailėtisdarytis gailiam, eiti gailyn (apie šarmą)galutinai virsti gailiamšiek tiek gailesniam pasidarytipamažu pasidaryti gailiam
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: gailė́ti
Gailėti sinonimai
apgailėtiatgailėtiišgailėtinugailėtipagailėtipergailėtiprigailėtisugailėtiužsigailėtiapgailėtinaipagailėtinaipergailiįsigailėtipagailėtisusigailėti
Gailėti frazeologizmai
akių̃ gailė́ti kaktojè pavydėti: Našlaitei ne vienas kaktõj akių̃ gai̇̃li1 apgailė́tijausti gailestį: Aš apgailiu tave, kad tu išalkęs. Apgailė́jom apverkėm – mislijom, kad jau miręs. Vyras dažnai apgailėdavo savo mirusią žmoną. Nėra tėvo motynėlės, nėr kam apgailė́t.Mirk – būsi apgailė́tas, ženykis – būsi apkalbėtaskrimstis: Mažne apgailiu, kad pradėjau dirbti žinomoj draugystėj. Anė esanti nieko sau merga, gavęs ją vyras tikrai neapgailėsiąs.apgailė́tinai Murinai … savo žemėsa didei vargingai bei apgailėtinai gyvena.Jei nepirksi teip pigiai, tai paskui apsigailė́si1 atgailė́tiblogai ką nors padarius atkentėti: Reik atgailė́t, kad kitam ką negerai padarei.Gailiuos gailiuos ir negaliu atsigailė́ti teip kvailai padaręsnepašykštėti: Atgailė́k tu man tuos kelis rublius.Teip tas atsigailėjo ir tų piningų, kuriuos užmokėjo. Atsigailė́k šimto ir nusipirk važįbesigailint ką nors atitaisyti, sugrąžinti; gailėjimu kam nors gera padaryti: Gailė́k negailė́jęs – numirusio nebeatgailė́si.Viso svieto neatgailė́si (negali visų gailėti) liautis gailėti; nugalėti gailestį: Paskuo atsigailėjo ir papjovė veršelį. O kaip pratarsi … žodelį, tai aš tavęs n'atsigailė́siu. Aš rūteles ir kitas pasėsiu, bernelio žirgelio neatsigailėsiu1 išgailė́ti1 atgailėti 2 Nègailiuos valgyti – ką čia išsigailė́si nevalgęs1 atgailėti 3: Ką čia beišgailėsi – mirė tai ir mirė žmogus1 nugailė́ti1 atgailėti 4: Jie jau nugailė́jo, t. y. numaudė, numiršo. Ko gailėjo, nugailė́jo, ir širdelę nusopėjo1 apgailėti 1: Mes jau labai jį nugailė́jom.Daug nusi̇̀gailia [mirusio] daktaro. Tie žmonys nusirėkė, nusigailė́jos savo vaiko. Bernelis apsiverkė, mergelės nusgailė́joapgailestauti: Tas yra nugailėtinas daiktas, jog tos dainės mažne visos yra nepilnos. Nugailėtina, kad nėra daugiaus tokių raštų. Per tai yra vargu žinoti, katras daiktas būtų nugailėtinesnis.graužtis, kankintis: Jei apsimislysi, vėliau nenusigailėsi1 pagailė́tipajausti gailestį: Neturiu bernelio, niekas nepagaili. Kad aš augau pas matušę, matušelės nemylėjau, o kad reik man išeiti, matušelės pagailėjau. Šoko trypė jaunimėlis, o man pagailėjo. Verk, mergele, ir mes pagailė́sim. Paguosk mane, t. y. pagailė́k ligonį.pagailė́tinai Priverstas esi pagailėtinai vėplioti svetimu [liežuviu].Pasigesi manęs ir pasigailėsi. Argi tat nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš tavęs pasigailėjau?. Anas … pagailėjos pavargėlių. Luizė turėjo pasigailinčią širdį. Pamigailies vargstančio, teip sunkioj ligoj sančio.Badas ne tėvas – nepasigailė̃s. Bepigu dejuoti, kad yra kam pasigailė́tipasaugoti, pataupyti: Nepagailėti jėgų. Nebepagaili̇̀ nė kojų – vaikštai basa tokiam šalty.pašykštėti: Tėvai vaikam nieko nepagai̇̃li. Traukis iš čia, kitaip nepagailė́siu virvẽlinio. Jau tavo nepagailė́ta druskos viralan įdėtimti graužtis, sau priekaištauti: Marė nuliūdo ir pagailėjo, jog nepasakė teisybės.Geriau nieko nekalbėti, negu paskui pasigailėti1 pérgailėti pergailė́ti, pergai̇̃li (-ia), -ė́jo baigti, nustoti gailėti: Jau gailėjo pergailėjo, širdelę persopėjo.Man gailė́jos pérsgailėjo ir širdelę persopėjo1 prigailė́tišiek tiek pagailėti, pasirūpinti: Ką turėjęs, tai atnešęs paaukoti, kad prigailėtų ligoniespakankamai gailėti: Nė jau tu dirbk teip smarkiai, nė nieko – jau su tuo vis tiek neprigailė́si dukters1 sugailė́ti1 prigailėti 2:Tesižino, viso svieto nesugailė́sipasigailėti: Rado gryčelėj bobą seną, katroj susigailė́jo.1 užsigailė́ti labai gailėtis: Ans vis to pjaunio kaip užsigailė́jo ir užsigailė́jo
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas