Galėti
Galėti reikšmė
Žiūrėti žodį "pagalėti"Žiūrėti žodį "galėti"Žiūrėti žodį "nugalėti"turėti galios, pajėgti, įstengtiturėti galimybępagyti (iš ligos), būti sveikam, stipriamkovoti; imtis, rungtisplėstis, augti, tvirtėtiįveikti, nugalėtiapgalėti, nugalėtiįeiti į galią; įsikeroti, įaugti; išsiplėstiįstengti, pajėgtipasveikti, sustiprėtiįveikti, viršų paimtipajėgti, įstengtipasveiktipasiimti, pasigalynėtipasveikti, pradėti galėtiprasigyventi, kiek praturtėtiįveiktiįstengti, pajėgtiįveikti, įstengtinugalėti, nuveikti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: galė́ti
Galėti sinonimai
apgalėtiįgalėtiišgalėtinugalėtipagalėtipergalėtipragalėtiprigalėtisugalėtiužgalėtigalinčiaipergalėtinai
Galėti frazeologizmai
gãlįs už gãlį už kits kito: Ėmė visi galįs už galį ginkluotisgývas gãlįs kas tik gali, kiekvienas: Gyvas galįs turi eiti į kariuomenęapgalė́ti, àpgali (api̇̀gali), -ė́joįveikti, nugalėti: Gal pasiseks ir jai apgalėti vilkas. Plikąsias vietas apgali varputis, kurs sudergia dirvą. Mane vargšą apgalėjo ir da kupron man pridėjo. Apgalė́ti yra tai paveikti. Daug darbo neapi̇̀galiu. Vienas žmogus negali visų darbų apgalė́ti. Viena neapi̇̀gali visus darbus. Netikėsi, tas mažas vaikas aną didesnį àpgali. Jis su savo išminčia visus žvėris apgali. Aš ano neapgalė́siu – ans stipresnis už mani. Katras katrą apgalė́sit. Visi tiktai ant apgalimojo sustoja, už save didesnį neskriaudžia nei su liežuviu, nei su turtu.Turėjo žemes, neapgalimas bepragerti, o dėlto pragėrė. Pati viena visą žemę apgalėjusi (aprėpusi, užvaldžiusi) yra, neduoda kitims dirbti.Miegas jį apgalė́jo. Ot prakiuro lyti, kad ir pelkė kalną apgalėjo.Mergės neapsi̇̀gali (neapsigina) su vaikiais. Neapsi̇̀galiu nuo musių. Ji viena neapsi̇̀gali (per daug ruošos turi). Nežinau, ar šiandien apsigalė́siu darbus. Jis būtinai turi mokytis apsigalėti, atsižadėtipagalėti 1: Aš jau neapi̇̀galiu eiti (dirbti). Aš dar àpgaliu dirbti. Mūs motka ne teip labai sena, tik nieko neàpgali.Teta kaip tik išvirti apsi̇̀gali. Kad apsigalė́tau, tai cielą rąstą parneštauįgalė́ti, į̇̃gali (įgãli), -ė́jopagalėti 1: Čia šikšnosparnio širdis taipo nusigando, kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo. Ar įgalėsi viską padaryti?. Aš neįgaliu jo vienas įveikti. Kiek įspėsime ar įgalėsime padaryti, ateitis parodys. Jo visi draugai, o pešasi, o mušasi, kaip tik katras ingal. Prūsai, regėdami save neįgalinčiais, pavadino lietuvius ir žemaičius. Tokiam vaikui šitas mokslas dar neįgãlimas. O visi taisosi ir savo gyvenimo būdą kiek įgalėdami kitaip. Pamatė … vaikiną kiek įgalint vandeniop atbėgantį maudytis. Aš save ir visus man priklausančius papenėt įgalėčiau.Austi irgi neįsigali, prie to neturi nė įtaisų audimui. Įsigãlįs (pasiturintis) žmogus, nenušapęs buvogalėti 3: Kaip tamsta beį̇̃gali?. Vakar įgalė́jau dirbti, o šiandien toks neįgalį̇̃s (neįgãlįs) apgalėti, nugalėti: Tėvas žiūri, kad jau sūnų įgalė́ti neįveiks. Kaip jiedu kur susikabindavę, tai vis baudžiauninkas jį ingalėdavęs ir ingalėdavęs, nes buvęs drūtesnis. Įgalėjo prieš juos taip, jog nuogi ir išronyti išbėgo iš anų namų.įeiti į galią; įsikeroti, įaugti; išsiplėsti: Šį pavasarį ūmai įsigalėjo šilima. Šalta ir niūri žiemos naktis įsigalėdavo anksti ir be galo ilgai drūnėdavo, prislėgusi žemę. Lietuvoje galutinai įsigalėjo socialistinė santvarka . Buvo jau įsigalėjus žiema. Sūnus įsigalė́jo (į darbą), t. y. dirba dideliai (?). Nakties tamsa įsigali. Pelės labai įsigalė́jo mūsų namuose, reikia katės. Rymionys toje gadynėje teip buvo įsigalėję, jog didžiuodamies klausinėjo, ar bėr kame giminių šioje pasaulėje, kurios rymionų neklausytų. Piktžolės kai įsi̇̀gali [lauke], tai sunku ir išnaikinti. Gera buvo jam įsigalėti, kad vaikai padėjo. Ir įsigalėjo balsai jų.išgalė́ti, i̇̀šgali (išgãli), -ė́joįstengti, pajėgti: Valstiečiai visiškai neišgalėjo savarankiškai ūkininkauti . Atsiras kiti, kas išgali apsimokėt!. Susodino, vaišino kuo beišgalėdama. Daugiau, kaip išgali, neduok. Aš šito darbo dirbti nei̇̀šgaliu. Bėk, kiek tik išgali. Kaip dar̃buit (dirbti), tai nei̇̀šgali, o bartis – nebijok, i̇̀šgali. Ans nei̇̀šgalia bepabengti. Nebei̇̀šgali skolių mokėti. Kas kokius išgãli, tokius laiko [arklius]. Kaip buvau jaunas, tai išgalė́jau visa daryt. Aš, dėdina, neišgalė́siu čia būti daug darbo. Padėk išgalė́damas ir atpuldamas man apsidirbti. Skardas stoguo i̇̀šgalimas buvo pirkti. Išgalių visų išreikšti neišgalėjau. Gyvenk, kaip išgali. Kiek išgali, tiek dirbk. Nieko nė vienam neįsako, ko neturėtų ižgalėt.Kad žąsinas išgalė́tų, tai visiem šlaunis apgnaibytų.Savo senumu nebišsigaliu kalbėti. Jei neturi daugiau, duok, kiek išsigali. Ar neišsigalėtumei (neišsitarpuotum) rytoj į talką ateiti su vaiku?nugalėti: Ir velinas mane neišgalės. Ir išgalėjo visus šius karalius su jų žeme vienu kartu. Jau smertis est išgalėta. Visus vargus išgalėjęs.pasveikti, sustiprėti: Aš dar vis neišsi̇̀galiu kaip reikia, ir gana. Dureles vėriau, mergelę klausiau, kada išsisirgsi, kada išsigalėsi?nugalė́ti, nùgali, -ė́jo įveikti, viršų paimti: Taikos jėgos nugalės karo jėgas. Mirtį galima nugalėti savo žygiais. Abu staiga pajuto nenugalimą smalsumą. Socializmas ir demokratija yra nenugalimi . Šiaip ar taip, susenęs, pūvantis kapitalizmas negali tikėtis nugalėti . Jis nugalė́jo jį grumdamosi. Jau žentas uošvį nugalė́jo. Lenktynėse Petras visus nugalė́jo. Kad visi ant to nùgalimojo puola.Jie nei vienas, nei kitas nenusi̇̀gali (neįsiveikia per imtynes). Mynės mynės abu, ir nenusigalė́jopagalė́ti, pàgali (pagãlia), -ė́jopajėgti, įstengti: Tenais ir aš kai ką pagaliu. Ji vos pagalėjo apversti pėdą. Juk dar kiek pagalėtum nors apie namus padirbinėti. Aš nepàgaliu nueit. Ar tu, seneli, dar pagali tokį maišą nešt?. Jis da už mane daugiau pagãlia. Kažin, ar aš pagalė́siu vienas išturėt tokį arklį. Tiektai tiek bereik, jog drukavodint nepagalim.Nebekoros jo už tat, ko išpildyti nepasigalėjonugalėti: Mūsų gaidys anų gaidį pagalė́jo. Pasigavo skolos, skola aną ir pagalėjo, paliks be butos. Nekibk, jei nepagalė́si. Pagalė́t ir perlaužt visus priešinykus.galėti 3: Nekaip pagaliu. Kolei pagalėsiu, dirbsiupasveikti: Aš tą drugį ten jau tris kartus turėjau, bet vis vėl pasigalėjau.pasiimti, pasigalynėti: Na, Jokūbuti, eiva mudu pasigalėt: meskiva šitą lazdą – katras aukščiau išmesiva, to pati bus.Pasigalėjom (pavargom) su šienais, pasilsėkiampérgalėti nugalėti: Priešą pergalėjo. Drąsiai stovėkiam ir nedrebėkiam, rasi mes pergalėsme. Grumkias stipriai, o pergalėsi paprotį su papročiu. Mes turim pergalėti. Mešką sykį pergalėjęs, drąsiai važiuosi. Rusai pergalėjo orą (nugalėjo vokiečius ore). Ilgai juodu barosi, ir nėkaip vienas antro nepérgalėjo. Teip tatai lietuviai nepergalimus kareivius Čingischano pergalėjo. Turėjo patirti, kad jie nepergalėtini yra.Pati ir kaimynai norėjo pergalėt Juro užsispyrimą. Kažin lig saulės sėdimu ar tą darbą pérgalėsim. Idant teip tuos meile pérgalėtų. Stipresnis už jį ateit ir jį pergal. O guli pergalėtas po kojomis.pergalėtinai Didės būdami drąsos, vis pergalėtinai kariavo.Niaugi tu negali taip savęs pérsigalėti, kad nebegertum šitos smarvės?. Broliai ilgai ginčijosi, pešėsi, kol pérsigalėjo ir susitaikino. Viešnėmis (vyšniomis) negaliu bepársigalėti, tiek užderėjopragalė́ti, pràgali, pragalė́jopasveikti, pradėti galėti: Kad pragalėsi, ateik kokiu apyvakariu. Vasarą ligonis pràgali ir vaikščioja. Nebsergu, pragalė́jau. Kai pragalė́si, ateik.Niekaip jis iš tos ligos neprasi̇̀gali. Peržiem pragulėjo, pavasarį prasigalėjo. Kad greit prasigalė̃s. O kad aš prasgalėsiu ar neprasgalėsiu, vis aš tavo nebūsiuprasigyventi, kiek praturtėti: Buvo biškį prasigalė́jęs. Jeigu prasigalė́č, tai pirkč sau antrą karvęprigalė́ti, pri̇̀gali (prigãli, prigãlia ), -ė́jo įveikti: Darbo daug buvo, lig vakarui kaip tik prigalėjom. Tik ką suspėjom prigalėti sugrėbt šieną prieš lietųsugalė́ti, sùgali, sugalė́jo įstengti, pajėgti: Nesùgali krutėtie, tai suvis neturi nieko. Kaip dar jaunesnis buvau, tai sugalėjau vienas pašert, ė jau darkos, kaip pasenau, tai jau nieko nesùgaliu. Nebsugalė́jo turto sulaikyt. Narimantė- lis viensai pats bebuvo sugalįs prieš visą galybę lenkų ilgai turėtiesužgalė́ti, ùžgali, -ė́joįveikti, įstengti: Vienas neùžgaliu maišo įkelt į ratus.Šito didžiulio agurko nebeužgalė́siu (nesuvalgysiu) nugalėti, nuveikti: O, jis jį ùžgali. Tu jo niekaip neužgalė́si.Anys, kaip du gaidžiai, vienas kito neužsi̇̀gali
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas