Imti

Imti reikšmė

čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiudirti, lupti (odą, žievę)valyti, doroti (javus, šieną, daržoves)rėžti, užsibrėžti (vagą, pradalgį, barą)žymėti; darytinešioti, dėvėti (drabužius)dirbti, įtempus jėgas; traukti (sunkumą)pradėti dirbti, stvertis (darbo); ryžtis; įsipareigotimokytispratintislengvai (aštriai) pjauti, rėžti, kirsti, kirpti (apie peilį, kirvį, žirkles)trauktikąsti (apie dažus),dažytidėti (į burną); valgyti (ėsti, ryti); gertireikalautišaukti (į karo tarnybą); mobilizuotipirkti gyvulius, grūdus (valstybei); rekvizuoti (karo reikalams)vesti (į nelaisvę); areštuotiužkariauti; laimėtieiti (miegui, juokui); ištikti (pykčiui, baimei); paliestipriimti; priglobtivesti (pačią); gauti į namus (užkurį)samdytirinktis, skirtis (globėju, pavyzdžiu)savintisgauti; įgyti; turėtiskolintispirktinuomotiprašyti; reikalauti (parduodant); plėšti, lupikautivogtikilti, rastispradėti augti; smarkiai augtirūgti, fermentuotispradėti degti, įsidegtikepinti, kepant gelsvinti, rausvinti (duoną, pyragus)versti, velti (imtynėse)rungtis, ristis, eiti imčiųpulti (kovoje, rungtynėse)kovoti; grumtis; ginčytis, spirtisprispyrus klausti, kvosti; barti; erzinti, pašieptiloti, pjauti (apie šunis)pradėtivartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo staigumui, stiprumui, netikėtumui reikštipasibėgioti, pasivaikytiparduodant daugiau paimti, gauti negu prekė verta, sulygta; perimtisuimti, suareštuotivaišinti, priimtiužpulti; nubarti; kaltintipradėtiapsiimti, sutiktiužmušti, nužudytikiek nuo paviršiaus paimti, aprinktinuimtiapgniaužti; apglėbti, apkabintiapsupti; apsemtiaprėpti, paliestiapsitraukti, apsineštipasižadėti, sutikti (ką padaryti); įsipareigotiaprinkti (rekvizuojant)paimti (į nelaisvę); užkariauti (miestą, žemę), paimtiužimti (valdžią, sostą), paimtipaveldėtipradėti (įsčiose)pagauti; paliesti; apsvaiginti; sujudinti; sujaudintiišnuomoti, nusamdytiskolintisapsikrėsti, prisilipdyti (apie ligą)apsupti; paliesti; siektikiek apkepinti, apgelsvinti iš paviršiaus (duoną, pyragus)pulti, įveiktisuvaldyti; apramintinuramintipasibėgioti, pasivaikytipasibėgioti, pasivaikytiką iš ko išplėšti, išveržtiatitraukti; pašalintipaimti, pasiimtipaimti, nusavintisuvalyti, sudoroti (javus, šieną)pareikalauti; užimti (laiko)pašaukti, paimti (į karo tarnybą)daryti nejautrų; suparalyžiuoti; apsvaigintigautinupirktidaug paimti už darbą, nuplėštipavogtiatskirti; nutraukti, nujunkyti (žindomą vaiką ar gyvulį)sunaikinti; panaikinti, uždraustiatskaičiuoti; sumažintimirtiatsitraukti, atšaltinepaimti kiek reikiantįgriebti; paimtiįdėti, įsiurbti (į burną); suvalgytiįsmaugti, įtraukti, susiaurinti (drabužį)įsiminti, įsidėmėti; išmoktiįprastiprisigydyti, įsisavintisurinkti, pelnyti (pinigus)įsiskolintipirkti išsimokėtinaiįsidegti, įsigalėti (apie ugnį)apkeptiužkariauti, paimti; laimėtiužimtiįveikti, nugalėtipradėti dirbti, užsiimtiištraukti; pašalintiišgelbėti, išvaduotiišvalgyti; išgertiišnaikinti; išdildytiišskirtiišlygintiišmokti; pasisavinti; nukopijuotiiškirsti, išpjauti, išgriežtiišpildyti (drabužį, autuvą); tikti matuiiššaukti, išmobilizuoti; išrekvizuotigauti; paimti iš ankstoišpirkti; nupirktiišreikalautipavogtiišskirti, daryti išimtįpašalinti; nutrauktinudirti, nulupti (odą, luobą)suvalyti, sudoroti (javus, daržoves)padaryti planą, nuotrauką ir ktiškirsti, nupjauti, nukirstiužmušti, nušautinukąsti, nudažytinuvarginti, nukamuoti; apsvaiginti; sustingintisujaudinti; paveikti; nupurtytipasigertipačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiuįsmaugti; patrumpinti (drabužį)sudoroti, suvalyti (javus)patempti, pajudinti; pagalėti ką dirbtipriversti; paspausti prie darbo; prialsintipasiryžtiapsiimtiužmušti, nudėti, nušautipaveikti, paliesti; priimti, pritrauktiįdėti, įtraukti į burną; pavalgyti, paėsti; suėsti, išgertipareikalautipasižadėti; apsiimtisuprasti; įsidėmėtipašaukti (į kariuomenę)išvesti (į nelaisvę); areštuotiužkariauti; laimėtiužeiti, ištikti, apimti (baimei, juokui)vesti (moterį); ištekėti; gauti žentą, užkurįpasamdyti, priimti į darbąpasisavinti; nusavintigauti, įgytipasiskolintinupirktiišsinuomotipavogtipaaugti, patarptiįveikti, nugalėti (imtynėse); laimėtipabarti, prispirti, griežtai su kuo pasielgtiapgautipasivaikyti, pasibėgiotiimti ką per pusiau, pusiaukiaurai paimti, pereiti; patraukti, paimtinukelti, sugriauti (tiltą)paimti iš vienų rankų į kitasper daug paimtipertrauktinuramintinustoti (ppr. su neiginiu)paimtiprisispausti (prie darbo)sujaudintiimti kiaurai; persunktiperdažyti kiaurai; perkąstiišsirpintisuvartoti; suvalgyti, suėsti; sugertipaveikti, ištikti (apie baimę, ligą ir pan.)pervarginti, pertemptiperkirsti (rankas lažinantis, derantis)surišti (rankas tuokiantis)apsiimtiprisiimtisulaikyti (einantį, bėgantį), užstoti; užpultinustabdyti; nustelbtipatikti, pasitikti, sutiktisuprasti, suvokti; išmoktipersvarstyti, pergalvotipersikelti, perrūgti (apie tešlą, pyragus)perliepsnoti, perdegtipersirungtiginčytis, bartissusitaikytipermušti, panaikintisumažėtiimti pro šalį, nepaimti, nepataikyti paimtipradėti imti, pradėti vartoti, leistipaimti, pašalintiiš anksto paimtiapsiimti (tarnauti), parsisamdytipaimti, pačiuptipriliestidaug išimti; daug pridėtipriglobti, sugauti gimstantį (apie priėmėją)sutikti paimti, neatmestinesipriešintipasižadėti atlikti, apsiimti, įsipareigotipritarti kam; ką pripažinti, patvirtintipaimti; įsitvertiprispausti (prie darbo)prisiurbti, pritrauktipavartoti; pritraukti į burną; privalgyti; prigertireikalauti; mėgtipalaikyti kuo, už kąmielai sutikti įsileisti (į namus); priglausti, leisti kam būti savo tarpeįrašyti, įregistruotiišklausytipavaišinti, vaišinti, mylėtiužimti (užkurį, žentą)rinktis, skirtisgauti, turėtiįgytipridėtiišimti, pripirkti (išsimokėtinai)prigytiįsigalėtiužperėtisugriebti; surinkti; paimtisuvalyti (javus, šieną, daržoves)įsitverti; iš abiejų pusių paimti ką ir spausti; suspaustitam tikru būdu sudėti (rankas)susiaurinti, sutrumpinti (drabužį)surinktisupulti (prie darbo), pasispausti, pasistengtisutraukti, susiurbtisušaukti, sumobilizuotisulaikyti, areštuotipriimtisuvaryti, uždarytiištikti, užeitivaišintisuprasti; suvokti; atsimintigauti, sudarytiįsigytipradėti smarkiai augti, vešėtipradėti rūgti, degtiapkepinti; apimtisueiti, sulipti į vieną vietą; susitraukti, susimuštiužpulti, lotiužpulti barti, kvostisusibarti, susiginčyti, susipyktieiti ristynių, imtyniųsusikibti, susikirsti, susikautisuimti; pagauti; pasiektiuždengti, uždarytiužkimti; imti skaudėti (gerklę, kaklą)sulaikyti, užturėtineleisti, uždraustiužstoti, neleisti eiti, važiuoti; grąžintiužsibrėžti, pasiskirtipradėti, užsidėtipasiryžti; užsispirti; pradėtipriimti, prisiimtiužstotiišgerti (vaistus)įgerti, įkauštipaimti, okupuotiturėtiužvaldyti, pasisavintiapgyventiprikrauti, pripiltiuždėti; užsėsti; užstotinenuvalytas (apie lauką)paimti, reikalautipaliesti; užlietipaveikti, ištikti, užeitiprasidėtisudominti kuo (pvz., svečius)vaišintigauti (užkurį, žentą)užpirktinusinuomotiparsisamdyti, apsiimtipradėti augti; augtiužraugtipradėti rūgtiužsidegti, pradėti degti, įsiliepsnotibūti nelaisvam (nuo darbo), dirbti, neturėti kadaprasidėti, sueiti į draugystę

Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis

Kirčiavimas: im̃ti

Imti sinonimai

antimtiapimtiatimtidaimtiįimtiišimtinuimtipaimtiperimtipraimtipriimtisuimtiužimtiišimtinaipriemė

Imti frazeologizmai

im̃ti sė́klą rinkti gėlių ar daržovių sėklą: Emù jau našlaičių sė́klą.Emù astrus (astrų sėklą) im̃ti stãlą kraustyti, rinkti po valgymo nuo stalo indus: Im̃k greičiau stãlą: man reikia rašyt!. Baikit valgyt, bo aš stãlą emù!im̃ti (im̃tis) kepùrę sveikintis ar reikšti pagarbą kepurės pakėlimu: Jis man sutikęs kepùrę ẽma (ẽmas). Prieš ponus reikė kepùrę im̃t (im̃tis) im̃ti mẽdų kopti, kopinėti (bites): Šiandien bus gera diena bitėms kopti, medui imtiim̃ti dróbę (áudeklą) traukti, lankstyti paklotą baltinti audeklą: Ji rado tetulę, pievoj drobę imančiąim̃ti mãtą (miẽrą) matuoti ir pažymėti dydį: Rankovės mierą imsiuim̃ti fotogrãfiją fotografuoti, traukti: Jis moka patagrãpijas im̃tim̃ti rugiùs griebti pjaunamus dalgiu rugius ir rišti į pėdus: Kas ims rugius?. Kai aš buvau dešimties metų, rugius imdavauim̃ti linùs grėbliu ar kabliu kasti į kūlius paklotus linus: Linai atsistovėję, o nėra kam im̃t. Mūsų linai do neimti, do lineliai do neimti, daililia, daililia, dailiute, daililia!im̃ti pi̇́eną grieti (grietinę nuo pieno): Daba neturiu laiko: pi̇́eną emù. Do trys puodynės liko im̃tim̃ti gálvą nuo smalkių pradėti skaudėti galvai: Išimkit juškas: gálvą ẽma [garai]!imti jautį (aviną, kuilį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulius): Ar ėmė karvė jautį?. Ale kas yr, ka (= kad) ana (kiaulė) neema kuilių?. Pjauk tą avį, avinų neėmusią (nepasiburkštusią) im̃ti į gálvą (į širdį) atsiminti, bijoti, rūpintis, jaudintis: Neimk į galvą tų mano žodžių. Nereikia blogi daiktai ir galvõn im̃t. Baras, tegul baras, o tu neim̃k galvõn (nekreipk dėmesio, nesirūpink, nebijok)!. Iš pradžių nelabai tai ėmiau į širdį.Girdėtus žodžius imkiat į širdis savas.Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos.im̃ti žõdį susirinkime gauti pirmininko leidimą kalbėti; kalbėti susirinkime: Žodį ima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovasim̃tis prõto mokytis; susiprasti: Vaikai, skaitykit ir imkitės proto!. Ak, ben proto imkitės ir bandykit, o ne vis abejokit!. Imkis ben biskį proto, ką šneki!. Bent dabar reik imties proto (susiprasti). Imkis proto vieną kartą!im̃tis gė́dą gėdintis: Tu gėdą imkis taip ir sakyti!antim̃ti, añtima (añtema), añtėmėparduodant daugiau paimti, gauti negu prekė verta, sulygta; perimti: Ana už sviestą pusę rublio añtėmė. Aš neantemu už vaistus: už pirktus piningus atiduodu. Man miltų añtėmė daugiau. Neužmiršk ir ant muilo antim̃ti (uždirbti) suimti, suareštuoti: Antsiėmė tris keturis žmonesvaišinti, priimti: Antėmė visus, prašė, kad vaišintumėmosužpulti; nubarti; kaltinti: Añtėmė mani pati už arielką. Visi tą mažąjį añtema.Tau tik rūpa kitą antsiim̃ti, o pats esi kelmų prisiėdęs. Ant žmogaus pratekusio visi antsi̇̀ema, t. y. kaltina. Ar vienas Juodeikis beantsiemapradėti: Añtėmė muni varginti.Vyras pačią antsiėmė pjūklyti. Antsiimk mane lojoti už ką norintapsiimti, sutikti: Nebantsiimk nė prašoma gaspadinautiužmušti, nužudyti: Esu antsiėmusi žąsis, kiaules.Brolių gyvastį jis yra jau vieną kartą antsiėmęs.apim̃ti, àpima (àpema, api̇̀ema, api̇́ema), àpėmė (api̇̀ėmė, api̇́emė) I.kiek nuo paviršiaus paimti, aprinkti: Aš visų [giliukų] nerenku, paviršį àpimu tik.nuimti: Kam skepetą apim̃ti (nurišti) apgniaužti; apglėbti, apkabinti: Apimu, apkabinu. Ką turiu apėmus, tai mano. Neim̃k tiek, kiek neapi̇̀emi (neapi̇́emi)!. Apimk mane rankomis savo!. Uoselis jau drūtas – glėbiu nebapi̇́emu. Mano pati tiek pastorėjo, kad net apimti negaliu.Kluonas glėbiu sekas apim̃t (labai mažas). Žu stalų sėdi ponai – visi neapimami̇̀ (labai stori, drūti).Pyragą nuvežiau daktarui klėbiu neapėmęs (labai didelį). Saujo[je] apsiėmusi benešanti tabokąapsupti; apsemti: Apėmė vanduo iki juostai.Seniai yra žeme apimtas (miręs).aprėpti, paliesti: Ateinančius lygiai kaip ir dabarykščius daiktus apiema.apsitraukti, apsinešti: Peiliai tokie apsiė̃mę – negal benušveistipasižadėti, sutikti (ką padaryti); įsipareigoti: Ona su džiaugsmu apsiėmė viską sutvarkyti. Apsiimu, ant savęs imu. Nenoriu, neapsimu to. Aš apsi̇̀ėmiau (pasižadėjau) žinią duoti. Aš esmi apsiė̃męs keliauti. Donį žvėdams (švedams) mokėti apsiėmė. Ar apsiimsi padirbti mun ratus?. Siuvėjis iki šeštadienio apsiėmė pasiūti. Jis neapsiima mums padėti kulti. Neapsima padaryt. Viską apsim̃čiau, viską apsim̃čiau, ale valgyt virt nenoriu – smertis į akis (nenoriu kaip mirties). Šunys apsiėmė vergauti žmonėms. Apsiėmė viens bernelis dėl vainiko plaukti. Aš, niekad melagiu nebuvęs, meluoti neapsiimu.Tumaitienė apsiėmė (pasižadėjo) jau daugiau nebepiršti.Apsiimkim (susitarkim) kits kitą graudenti ir vesti. Aš n’apsiimsiu, kaip jis nor.Jei tave didis koksai nor prie savęs vadinti, tai neapsiimkis (nesutik).Aba tatai išpildytų, ką apsiėmė. Apsiimu ko ažu kitą. Apsiimu kam.II.aprinkti (rekvizuojant): Vokyčiai apėmė arklius – nebėr doro arkliopaimti (į nelaisvę); užkariauti (miestą, žemę), paimti: [Rymionai] apėmė neprietelius į nevalią.Piles apėmė. [Mindaugas] yra lietuvių valstybės įsteigėjas, kuris vėliau apėmė didelius žemės plotus. Italijos karumenė apėmė Rymą.užimti (valdžią, sostą), paimti: Naujas karalius apėmė valdžią. Apėmė valdžią jo sūnus. Apimant naujam ciesoriui sostą, visi valstijos gyventojai priversti yra prisiekti.Vyriausybę (valdžią) apimti (paimti). Apėmę vyskupijos valdymą, išsikėlė iš Petrapilio į Alsėdžius.paveldėti: Po jo smerties vaikai àpėmė gaspadorystę. Apėmė namus, vedė sau pačią. Sūnus Justinas, dailiai jį palaidojęs, apėmė tėviškę. Po mano galvos apimsi didelį turtą, būsi turtingaspradėti (įsčiose): Sūnus, kurį tu žyvate apimsi ir pagimdysi, bus karaliuspagauti; paliesti; apsvaiginti; sujudinti; sujaudinti: Ją visą apėmė baimė, ir ji pagaliau pradėjo verkti. Jis baimės àpimtas. Apimti baimės, nedrįso nė akių pakelti nuo žemės.Miegas api̇̀ėmė, ir atsiguliau. Vaiką miegas àpėmė. Miegas teip apėmė, akys pačios merkiasi. Kad api̇̀ėmė mane miegas, tai nors mirk. Ją apimdavo tingulys. Per šilumas mane baisus tinginys àpima. Buvau skausmo apimtas. Nededa višta, turbūt bus džiovos apimtà (serganti džiova). Tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtas. Tankiai užeina sunkios ir smertelnos ligos ir apima daugelį. Pasiutimo ligos apimtas (serga pasiutimo liga). Tėvas, didžiausio sielvarto apimtas, lakstė po kabinetą. Mane apėmė pyktis. Jį apėmė pykčio jausmas. Žmones apėmė panika. Prakaitas apema (išpila), kad adatą nulauži. Apėmė raudonis (paraudo) par tokias kalbas nepadorias. Šilima apėmė (išmušė, sušilau), lig išpasakojau visą pasaką. Žvilgsnis nerimo apimtas. Jį apėmė gobšumas. Viena mintis apėmė smagenis (jis tik viena tegalvojo). Degtinė apėmė, paršlijo ir užmigo pas ugnį. Galvą apimanti (apsvaiginanti) kūpka. Rodos, tik tris čėrkas išgėriau, o taip mane àpėmė. Atves karaliui širvą žirgą, išteptą nuodais; kaip tik karalius sės ant jo, apims (paveiks) visą nuodai, ir bus mirtis. Užmiršti jausmai apėmė dūšią. Drebėjimas ir išgąstis jas apėmė. Išgąstis apėmė sargus. Liga apimts.III.išnuomoti, nusamdyti: Apim̃k sau tą gyvenimą ir gyvenk. Ir kambarį ten àpėmiau, ir baldą įsitaisiau pradžiai gyvenimo. Numeliai buvo apimti. Apėmė artimam mieste namelius. Vakar buvo koks [žmogus] apim̃ti malūno. Žemę turim apėmę, bet keturiūse hektarūse su karve, su arkliu neišsitenkam.Aušelis buvo dvare padriačikas: pats stogų nedengdavo, bet tik apimdavoskolintis: Nekreipkis nuo to, kurs prie tave apimti norapsikrėsti, prisilipdyti (apie ligą): Karpas visuomet apsi̇̀imaIV.apsupti; paliesti; siekti: Revoliucinis judėjimas apėmė visą šalį. Taikos šalininkų sąjūdis apima vis naujus gyventojų sluoksnius. Požiediniai lapai apima (apauga) stiebą. Gumbas apėmęs šaknies kaklelį. Krapų aliejumi trinama sausgilos apimtas vietas. Sako, maro liga tuoj visą kraštą apima. Tamsybės apėmusios žemę turėjo. Ugnelė buvo apėmusi visą trobą (per gaisrą). Kur būta jo trobų, plieskia ugnelė, kluonas ir tvartai jau apimti. Ji viską apėmė akimis (apžiūrėjo). Jis apė̃męs iš karto dvi vieti (dviejose vietose dirba).kiek apkepinti, apgelsvinti iš paviršiaus (duoną, pyragus): Pečius nekarštas buvo ir neàpėmė (duonos). Taip gražiai duoną apėmė (duona pradėjo kepti, pluta parudavo). Pečius nelabai karštas, tai nei kiek neapiima duonos. O gerai paskėlė, api̇̀ėmė, bus gera duonaV.pulti, įveikti: Aš jį lengvai àpimu. Ma[n] dabar atrodo, kad anuos apim̃s. Žvėrys jau paukščius apima . Mus jis du kartu apėmė (puolė), o mus nė vieno neužmušė.Trys pjovėjai, ir tiek rugių perdien negalėjo apimti (įveikti, nupjauti) suvaldyti; apraminti: Negaliu tą eržilą apim̃t. Kas juos apim̃s tokiuos išdykusius vaikus!. Na, kap tu ten àpimi tuos vaikus?. Ta žmona nelabai (nedaug) jį apima. Mūs vaikai toki išdykę, kad niekas jų negali apim̃ti.Plati gaspadorysta – sunku apim̃t (sutvarkyti) nuraminti: Išlaistykit man kelelį, kad anas nerūktų, ir apimkit motinelę, kad ana neverktųVI. būti nelaisvam (neturėti laiko); susilygti (kokį darbą atlikti): Žmogus àpimtas, neturi laiko.Jis tada apsiėmė darbo kitam sodžiu[je]. Pas mus jau berniokas apsimė (sutiko už algą tarnauti). Vėl apsi̇̀ėmė avelių ganytų. Žmonės, kuriems jis buvo apsiėmęs tarnauti, buvo kažkokie keisti. Jis didžiu daiktu apsiėmęs yra.apim̃ti jáutį (ãviną, kui̇̃lį, óžį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Apėmė jautį – būs vesianti. Žalionė (žaloji karvė) apėmė jautį. Ta karvė yr neàpemanti jáutį. Ir mūsų žiemmitė apėmė jaučius. Ožka mūsų ožius apė̃musiapsiim̃ti su jáučiu (ãvinu, kui̇̃liu, óžiu) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Varom kiaulę jau pri trečio kuilio – neapsiema, ir gana. Karvė apsiėmė su jaučiuatim̃ti, àtima (àtema, atàema), àtėmė (atàėmė) ką iš ko išplėšti, išveržti: Atim̃ti parsimetęs atimsi, bet induot neinduosi. Iš žmogaus možna atim̃t, o neseka insiūlyt.Atsiim̃k, kas tavo. Liepė atimtis (pasiimti atgal) pinigus. Tavorą atimtis, o pinigus sugrąžintiatitraukti; pašalinti: Atim̃k (atitrauk) koją – tik nesugriuvau. Tarpai tarp kolonų paprastai užstatomi atimamomis sienomis. Ar žirnius atimk (pašalink), ar kiaulę paimk – abiejų neteksi. Arba gyvulį užmušk, arbą iškadą atimk. Akmuo buvo atimtas nuo kapo. Viskas nuo stalo buvo atimta (nukraustyta). Kai kada ir bobų vaistai pamačija – vagi, kaip ranka ataėmė tinimą. Ot pridėk šito tepalo, tai pamatysi, kaip greit sopę atim̃s. Tik išgėrė [vaistus], ligą kaip ranka atėmė. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima. Ir tą pačią sveikatą àtima kaip su ranka.Nukertu, atimu. Visi beržų drūtgaliai atimti.Pirma protą àtima, paskui pinigus. Afektą nopykantos idant nuog jų atimtų.Atimu žodį iš burnos (susilaikau kalboje). Velnias tave atimtų taip baisiai dejuoti!. Kad tave tūkstantis peklų atimtų!. Kad tavę paraliai atimtum!. Velniai kur atim̃tų, tai smagiai pasijuokiau!. O kad tave, kumpi, kelmai atim̃tų!.Viens vieną, kits kitą atsėmė (atsiėmė, pasiėmė).Durys neatsidaro, taip atsiima [be pakabų].Kiba mano vaikeliam protelis atsi̇̀ėmėpaimti, pasiimti: Sūnus visus àtėmė (išsikvietė pas save): ir brolius, ir seseris, ir tėvus. Atimk tą nedorą karalių!.Dievai, atimki šelmį bernelį – našluže benašlaučiau. Atėmei tėvą ir motinėlę, atimk ir mane šią našlaitėlę . Oi žeme, juoda žemele, atėmei matušę, atimk ir mani! . Verčiau mane [, Dieve,] būtum atė̃męs į jo vietą (verčiau aš būčiau jo vietoje miręs). Neatimk manęs iš šio svieto viduj dienų mano.Atsiimk tą savo vaiką: jau jis man nusibodo nešioti. Mažesnę seserį atsiėmėpaimti, nusavinti: Kas čia mano kiaušius àtėmė?. O švogerėliai, balti broleliai, atėmė žirgužėlį, įvedė į stainelę. Ir atėmei tiemdviem (iš tų dviejų žmonių) tą meitėlį. Jam àtėmė visą turtą. Vis ką gerą radę atėmė. Toj kumelė kaip paseno, o velnias neatėjo jos atimt, tai jis ją pardavė. Jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo.Tu iš meilės vis esi man davęs ir atpenč nuog manęs ataėmęs.Kad velnias atėmė kirvį, teima ir kotą (tegul viskas prapuola)!. Jis pagatavas (pasirengęs) iš ubago terbą atimti (jis godus). Neatimk nuo ubago lazdos – šunes papjaus. Atėmei, Dieve, karvę, tai pasiimk ir ožką (tegul viskas prapuola). Beatimsi iš žąsino avižas (ką davęs, nebesugrąžinsi). Iš šunies kaulą neatimsisuvalyti, sudoroti (javus, šieną): Cibulius nurausiu, į terbeles sukimšiu, ir bus iš po kojų àtimta. Ar javas, ar vaisius – sykį laikas atėjo atim̃ti, turi atim̃ti: paskui gadinasi. Geriau, kap visus dobilus gerus àtimi. Negalėjo atimti vasarojaus [per lietų]. Atėmus javus, ražienas apartipareikalauti; užimti (laiko): Mano dalykai man visą laiką atima. Daug laiko Aldonai atimdavo komjaunuolių būrys, mugės paruošimas ir visa kitapašaukti, paimti (į karo tarnybą): Man sūnų atėmė į žalnieriusdaryti nejautrų; suparalyžiuoti; apsvaiginti: Visą pusę jo atėmė. Koją atėmė paralyžius. Jis pajuto savo rankas ir kojas jau nutirpus, tarytum kas jas atėmęs būtų. Man dažnai atima visą kūną, jau tik kas negerai yr vidury (viduj). Kai išgeri tų liekarstų, tai atima ir rankas, ir kojas. Tas vynas toks stiprus: mun atėmė visus kaulus. Ag aš negi girtas, visą protą tebeturiu, ale vot rankas, kojas atàėmė, ir nebegaliu paeit. Paralyžiaus atimta, Nastelė išgulėjo 36 metus. Banaitienei viena ranka atimtà ir sutinus. Atėmė ir rankas, ir kojas – nebevaldo. Jy labai serga: pusė atimtà (nebevaldo vienos kūno pusės). Kojas àtėmė, nebegalėjo vaikščiot. Jam atėmė žadą (jis nebegali kalbėti). Atėmė kryžkaulį kumelei. Gal gripą turiu, kad atėmė skonį.Teip atsi̇̀ėmė kojos visai (negaliu vaikščioti). Bėgtų boba, bet kojos rankos atsiėmė. Jis tep kap atsiėmęs šiandiengauti: Už savo nedorus darbus teisingą užmokesnį atėmiau. Prašykit, o atimsite. Atėmęs tokią žinę, patsai nenorėjo nėkaip tikėti. O kada pasibaigė metas, atėmė algos dvylekį. Jei gerai darysi, atimsi užmokesnį. Idant kožnas pagal savo gyvenimą atimtų algą. Kas teisu bus, atimste.Atsiimsi (būsi nubaustas), vaikeli, kada nors už savo nedorybes. Nale (= na, ale) jis nuo jos ir atsims. Atimsitės rytoj Šatėse (jums atkeršysiu)!. Ele, sudraskei sąsiuvinį – atsiim̃si!. Kai parvažiuos tėtė, tai atsiim̃si diržų už išdykavimus. Na, tu už šitą darbą gerai nuo tėvo atsiimsi (gausi mušti)!. Bernai ilgą popietį sau atsiėmė (ilgai po pietų miegojo). Padielnyką atsiimti (iš sekmadienio pirmadienį pagiriomis sirgti) nupirkti: Atvežkiat visus viščiukus, aš atimsu. Jei man būtų tikęs, tai aš būčiau iš jo atėmęs už kokius dvidešimt rubliųdaug paimti už darbą, nuplėšti: Dvi skrandas pasiuvo, šimtą keturiasdešimt rublių àtėmėpavogti: Jekė su klasta slaptoms Katrynos àtima ražąatskirti; nutraukti, nujunkyti (žindomą vaiką ar gyvulį): Atimu, atskiriu. Per anksti ir negerai vaiką nuo savęs atim̃t. Kumelys sušiuro, kaip atėmiau nu kumelės. Atimk teliuką nuo karvės. Būtum jau seniai atė̃mę telioką, kad nemislytumėm veislei laikyt. Levas atimtas vaikus (nuo levo atėmė vaikus).Bliauna kaip telias, nuo karvės àtimtassunaikinti; panaikinti, uždrausti: Yra tokių vaistų, kai užduoda karvėm, tai iš kitų [karvių] atima pieną. Raganiai karvėm pieną atimdavo, avelėm vilnas sumažindavo. Ir atėmė (pašalino) gnusus nuo Paraono.Aš tau kalbą atimsiu, kad tu nesisakysi. Ir atėmė (nuplėšė) tavo šlovę, visą gražumėlį . Protą atim̃ti. Visoki laimė yra jiems atimta. Ir atimčiau ligas iš jūsų tarpo. Ans nor martės (= marčios) sveikatą atimt. Liga ataėmė iš žmogaus energiją. Ka užspiegia tokiu plonu balsu, tai ma[n] visai atima balsą (negaliu giedot).Atimu, pametu įstatymą.Iš jo paskaitą atàėmė, nebedavė skaityt.Linksmybės … niekas jau mumus … notims.Grafas atėmė sau gyvybę (nusižudė). Ir dėl to norėjo atimti gyvenimo (nužudyti) atskaičiuoti; sumažinti: Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju. Atimti vieną atkarpą iš antros reiškia sudaryti tokią naują atkarpą, kurią sudėjus su atimtąja gautume tą atkarpą, iš kurios buvo atimta.Kas tas per daiktas: kuo daugiau atimsi, tuo didesnis bus? (duobė). Kad pridedi, lieka mažiau, o kad atimi, lieka daugiau (pridenk žiburį ir atidenk). Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi.Daug vingio atsiema einant tiesiáu. Tiesiau važiuojant, žinoma, vingis atsiema (atsimeta) mirti: Laukėm laukėm per visą naktį, niekaip ligonis neatsiima. Baigdamas tuos žodžius, atsiėmė. Jau vienas atsi̇̀ėmė, tuoj gal ir kitasatsitraukti, atšalti: Jie kažkaip nuo mūs atsiėmę. Nuo pernai metų Tamulioniai nuo mūs atsiėmė. Kas tu nūnai tep atsiėmęs (nenusiteikęs) dirbi?!×daim̃ti, dàima, dàėmė nepaimti kiek reikiant: Dračka (užrėžimas, žymė) kai kur perimta, o kai kur nedaimtaįim̃ti, į̇̃ima (į̇̃ema), į̇̃ėmėįgriebti; paimti: Kiek riešučių į̇̃ėmei saujon?.Lapė nešės lapytį insiė̃mus (dantimis paėmusi, įsikandusi) ažu kaklo.Jis augdavo taip sparčiai, kaip sužeistas, bet giliai šaknimis į žemę įsiėmęs (įsirausęs, įsikabinęs) medelis.Į širdį įsiėmė alkanos šaknysįdėti, įsiurbti (į burną); suvalgyti: Vos tik į̇̃ėmei arbatos į burną, turi vėl išspjauti. Įemu druskos ir gargaliuoju. Į burną nieko negalėjau įimt. Per visądien nei kąsnelio duonos neinėmiau nastruos – nesuvalgiau. Jis sveikas: gerai į̇̃ima į save.Per didelis stikliukas, negali įim̃t (išgerti). Aš jau buvau drūčiai įėmęs (įgėręs) ir nebepastovėjau ant kojų.Tos šaunios žolės (vaistažolės) lengvai įsiima (nešlykštu gerti).įsmaugti, įtraukti, susiaurinti (drabužį): Nesiūk tik tep maišiškai, ale įimk šonus!. Jakutė ties viduriu įimta, tai nereikės prie jos nė dirželio. Pasiūk sermėgą, per liemenį į̇̃imtąįsiminti, įsidėmėti; išmokti: Reikia stiprinti atmintį jau tuomet, kada ji yra gebsni nedaug ką įimti.Ji viską sunkiai į galvą įsiima.Kokį norint tinkamą sau amatą įsiimti ir verslijąįprasti: Įsiim̃k tik teip sakyt, ir turėsi paržodį.Insiėmė kokią durnystę galvon, ir pliauškia. Insiėmė kai šuva nuo metų lotprisigydyti, įsisavinti: Jaunuolė tarytum įsiėmė visus geriausius jausmus, mūsų liaudies išpuoselėtus. Ksaveras vis sąmoningiau įsiėmė Kauno įspūdžių į sielą. Prisiminė jaunystė ir jos giedros, skaisčios akimirkos – tos, kurias siela įsiėmė ir saugojo. Moksleiviai privalo savintis ir įsiimti visa, kas žmonijos pelnytasurinkti, pelnyti (pinigus): Jis daug piningų įrinko, į̇̃ėmė. Kursai daug įima, turi ir didelius išdavimus. Kokios žemės įimami̇́ejie (perkamieji) piningai. Jos augintinis buvo … daugiau pinigų išdavęs nekaip įėmęs. Jis jau daug įėmė pinigų (avansu išėmė) įsiskolinti: Esav įėmusiu už butą, kaip beišsimokėsiav?. Skolės iñėmėpirkti išsimokėtinai: Javų daug į̇̃ėmė uošvis ant bargo. Daug visokių prekių įėmiau sankrovoje. Jau už kokį šimtą įėmiau.Lig galui mėnesio daug įsi̇̀ima prekių krautuvėjeįsidegti, įsigalėti (apie ugnį): Ugnis ėmės ėmės ir insi̇̀ėmė, dabar jau gerai degaapkepti: Juk jin (duona) įimtaužkariauti, paimti; laimėti: Miestą įim̃ti. Vokiečiai norėjo inimtie žemę, ne žmones. Užpuolė sultono vaiskai miestą Tacca ir jį su šturmu įėmė. Pilis buvusi netoli Vilniaus, kurią kryžokai 1393 m. norėjo įimti. Rymą įims jo priešininkai. Pilis neinimama būsianti.užimti: Ir Lietuva yra inėmusi menką [pasaulio] dalelę.įveikti, nugalėti: Tokia boba kap melnyčia, ir jei su ja susiimtai, tai kažin ar inimtái. Jau aš savo draugų neinimu. Aš jį lengvai iñimu. Šitą meškos inimt negalėjo, jį levai … sudraskė. Spiečių leisk per vilko gerklę – jo jokios bitės neįims!. Kazys savo brolio neinimspradėti dirbti, užsiimti: Kokį norintis darbą įsiimtiišim̃ti, i̇̀šima (i̇̀šema), išėmėištraukti; pašalinti: Išim̃k iš akies krislą. Tėvas su dviem žentam atėjo ir išėmė kumeliuką iš balos. Atklapos (kamanų dalys) yr išimamos [važiuojant] ir įdedamos [jojant]. Duoną iš pečiaus išimti (ištraukti).Gražiai išema (išskiria) vikus iš miežių [trejeris]. Sėmenai, linai trąšas [dirvos] i̇̀šima. Kai įlenda liga, tai neišimsi. Argi aš tau išimsiu sopulį?.Išėmėme (išlupome) kuprą, pripylėme pupų. Mes išimsim (išgriešime) akis. Skerdžius išėmė (iškėlė iš lizdelio) mano vaikelius.Bulvių išėmei (išvertei) krūmą, tai vanduo tik gur gur.Plauksiu jūres maružėles, aš išimsiu (išgriebsiu iš vandens) žiedužį. Kaip išimsiu žiedelį iš jūružių dugnelio, perstos visi kalbėję. Antelės išims man vainikėlį. Mėsą iš puodo išim̃ti, lizdą išim̃ti, bitis išim̃ti. Nėra kada grūdai iš pečiaus išema (išsemia). Aš, atėjus namo, neguliau, išėmus pečių kūriau. Iš rūsies i̇̀šėmė bulbes.Tu išėmei ger gyvatoj savoj (tau gera buvo gyventi).Ant delno širdies neišimsi (jei netiki, neįtikinsi), piktiem žmonėm nasrų neužimsi (pikti žmonės vis ką pikta kalbės, jų nenutildysi). Nupjauk galvą, išimk (išplėšk) širdį, duok kalbėt (birbynė, plunksna). Nors tu jam širdį išėmęs parodyk – netiki, ir gatava. Motynišką savo širdį išėmus parodyč. Ką prastas įdės, nė geras nebišims (kai gausi mušti, reiks kentėti). Ką mes įdėsim, ponas neišims (gausi mušti, nepadės nė pono užtarimas). Bėga kaip akių i̇̀šimtas (bėga skubėdamas, nieko nežiūrėdamas). .Turi išsiė̃musius (išsiė̃musis, išsiė̃musi). Per žiemą visas galas dobilų išsiima (daržinės galą sušeriame). Išsiim̃k pats, aš negaliu. Išsiim̃k peilį. Išsiėmęs iš pastogės grumstų mušamąjį kūjelį, iššliaužė tyloms į sodžių.Išsiėmiau porą šimtų rublių sidabru. Vienądien įdedami pinigai (į kasą), o kitą išimami̇̀ (atgal paimami) išgelbėti, išvaduoti: Teatmen Poną savo Kristų iš numirusių prisikėlusį ir norintį bei galintį jį iš tos bėdos išimti. Aš juos iš smerties išimsiu. Idant mus išimtų ižg prakeikimo. Idant mes … galėtumbim išimti būti.išvalgyti; išgerti: Kai padirbi, tai pusbliūdį išimi lengvai. Kaip griebė, tai visą stiklinę iškart išėmė. Įpuolęs į karčemą, išėmiau malkąišnaikinti; išdildyti: Išim̃ti dėmes. Spalvas išim̃ti. Karštas vanduo visa ką i̇̀šima.Da ne visą várputį i̇̀šėmei (išakėjai).Gilią duobę i̇̀šėmė.Žuviai vidurius i̇̀šėmė.Dantį i̇̀šėmė (ištraukė).Pragyt pragijo, bet sveikatą išėmėišskirti: Neišema pasukų, ir yr greitasviestis.Sako, kad išims [iš susisiekimo] šitą autobusąišlyginti: Pardžiūvus skarelė – neišima rukšlių [laidynė].Pabuvęs vieną mėnesį pas mane, išėmė jis garankštes (pariebėjo) išmokti; pasisavinti; nukopijuoti: Mano kalba neprigimta: iš kitų šalių, pusių žemaičių išimta.Durną madą išsiėmei neit gult iš vakaro. Kokią jūs madą, vaikai, išsiėmėt vis vienas kitą draskiotis?. Po žodį išsiimsi (prisiminsi), ir bus graži [daina]. Raštą [audeklui] buvau išsiėmusi nu kaimynėsiškirsti, išpjauti, išgriežti: Kalaviją išimu. Va, čia kiek išimsi, ir bus geraiišpildyti (drabužį, autuvą); tikti matui: Platumas nei̇̀šima ilgumo. Man per erdvą žiponą pasiuvo, aš jo neišimu. Aš šituos kailinius gerai i̇̀šimu. Kur tau jis išims tokią mierą!. Jo siuvimus visada labai gražiai i̇̀šimu. Pečius kailinių dėlto i̇̀šimi, nor neišrodai storas. Da ir ãnas gerai (kaip reikiant) šitų kalniokų nei̇̀šima. Tu, vaike, dar mažas, dar tėvo kelnių neišim̃si. Ne kožnas sūnus tėvo išsegtą išima. Šituos pavalkus išimdavo Sartasai. Jo koja neišima čebato. Vaikas dar neišima tėvo batųiššaukti, išmobilizuoti; išrekvizuoti: Išėmė į karą visus vyrus. Į vainą išimti̇̀ vyrai. Nebėr arklių, visus i̇̀šėmė [kareiviai]gauti; paimti iš anksto: Kiek ans iš tos pasėlės i̇̀šima, o netura ir netura piningų.Berniokui buvo 400 algos, du šimtus i̇̀šėmė, da du likoišpirkti; nupirkti: Žmonės apstojo ratus ir kaipmat išėmė visus paršus.Paprašyk, kad bilietą išim̃t. Nuėjo stotin ir i̇̀šėmė bilietą.Išimk alaus tuziną, aš pagydysiu tavo švykštulį. Išėmė ans ir antrą pusbutelkę – beturįs piningų.Nuėjom stotin, išsiėmėm bilietus. Aš išsiimsiu bilietą. Ar jau bilietą išsiėmei?. Jurgis su savo draugu išsiėmė degtinės butelį ir pradėjo gertiišreikalauti: Išėmė iš mane mokestį.Išsiimsiu išimtinę ir eisiu į miestelį gyventi. Butą pragėrė, beišsiėmė išimtinę. Išsiėmė arklį, karvę ir gyvena karšybo[je]pavogti: Jam bažnyčioj pinigus iš kišenės išėmėišskirti, daryti išimtį: Klausykitės tada visi, neišemu nei vieno ir visiems sakau. Visas salas mes gerai žinome, tai tiesa, bet išėmus Šventąją. Išėmus vieną mirtį, nėr ant šio pasaulio nieko be vaisto. Visas žmones mylėt liepia, o nieko ižg čia neišima.išimtinai̇̃ Žmonės … tebesitenkino beveik išimtinai maldų knygomis ir kalendoriais.Par nedėlią vieną dieną išsiemu, neitu pri darbomedų išimti pažiūrėti, iškopinėti bites: Išimu medų. Dar kiti labai gudriai nora daryti, ir medų išema pirm šilų žydėjimo.ant parankos išimti už užstatą laikinai, iki teismo iš kalėjimo išvaduoti: Sėdėjo kalėjime, dabar tėvas išėmė ant parankos.mierą išimti išmatuoti: Vesiuos pri siuvėjo, išims mierą, suknę juodą pasiūs. Jis atėjo mūs langų mieros išim̃tnuim̃ti, nùima (nùema), nùėmėI.pašalinti; nutraukti: Pūtė toks didelis vėjas, jog reikėjo nuimti visas bures. Medinis tiltas, pradėjus šalti arba ledams eiti, būdavo išardomas ir nuimamas. Nuėmė jam pančius. Nu stalo nuimti. Nuims šinkorka kepurėlę. Man vis vien kai kaltūną nuėmė, kai dukterį išdaviau. Pamačijo šitos liekarstos, kaip ranka nuėmė [skausmą]. Šiemet jau obuoliukų nesimato – kap ranka nùimta (visai nėra). Išsimiegosi – kaip ranka nuim̃s (nebebūsi pavargęs). Aš nùėmiau (nurinkau) kaupą, nebebirs bulvės iš pūro. Nė dešimtos dalies [kiaušių] nesuvalgys, nė kaupo nenuims. Nùimam (nukeliam) puodą nu ugnies. Subėga vilkai an eglę ir rodavojas, kaip reikia nuimt siuvėjas nuo eglės. Būt jie nuėmę vainikėlį, būt jie pašėrę žirgužėlius. Jis nuėmė vainikėlį kaip ryto raselę, jis uždėjo nuometėlį kaip tamsią naktelę. Vainikeli muno, žaliukeli muno, šį vakarą ant galvelės, o ryto[j] rytelį užtekės saulelė, nuims tavi nu galvelės.Jau geriausias vyšnias strazdai nuėmė (nulesė). Sugrįžk, bernyti, sugrįžk jaunasis, tu, nuėmęs vainikėlį, pats šalin išjosi. O ir ateina tas šelmis bernelis ir nùėmė vainikėlį nuo mano galvelės. Galvojom, kad lis – truputį dažtelėjo (tekštelėjo), nùėmė (nuplovė) dulkes, ir vėl gražu. Nuėmė kietumą, kad patryniau dalgį su raudonai įkaitintu gelžiu (atleido ašmenis). Noriu, kad mokesnis būtų sumažintas arba kad jis būtų nuimtas. Nuimti sopulį. Jam šlovę nùėmė (nuplėšė). Visai tau garbę nùėmė. Anas man nei uždės, nei nuims garbės. Žmogeli, aš nuimsiu nuo tavęs vargus ir nelaimes. Jau jį nuėmė nuo darbo (atleido iš tarnybos). Sunkumas arba našta sielos est nuimama.Nusiėmiau nuo pečių uodus ir musis. Sako, esą plaukų, katrie nusiima (galima nuimti). Atsitikdavo dažnai, labai dažnai, kada tėvas Karalius nusiimdavo (nusijuosdavo) diržą. Palik mus – tarė, skubiai nusiimdama (nusimaudama) pirštinę. Mes jį (šunį iš medžio) nusiimsma (nusikelsime). Be vainiko pasilikus, nusiimsi ir kasnykus.Jis nuo savęs kaltę nusiima (išsiteisina). Dienos prisidėjo, o nakties nusi̇̀ėmė (sumažėjo) nudirti, nulupti (odą, luobą): Daktaras nuėmė akių vilkį. Negalėjo viens odą nuimti. Žumušė lapę, kailį nuėmė. Nušaus tave strielčiukėlis, nuims tavo kailelį. Kad tiktai [dvylis] pagaišo, rakalis nuėmė jam skūrą. Mes nuimsim lokei lūpas. Indėnai gali kartais apiplėšti keleivius ir nuimti jiems skalpus.Nuo vieno jaučio dviejų kailių nenuimsi (per daug neuždirbsi). Tėvas žadėjo tau skūrą nuimti (mušti) suvalyti, sudoroti (javus, daržoves): Rudenį kolūkiečiai nuėmė neblogą derlių. Kolūkiai be nuostolių nuėmė visų žemės ūkio kultūrų derlių. Ar jau baigiat imt? – Jau mes viską nùėmėm. Jau nùėmėm javus, suvežėm. Kai nuimi javus nuo laukų, visi darbai gynėti. Bulvės ir burokai jau nuimti (nukasti, sudoroti nuo daržo). Prieš nedėlią ir daržus nuims. Da pašariniai runkeliai nenuimti. Tujau reik apynius nuimti.Kai javai nusiims, bus lengviau ganyti. Po tam einam germūles nusiim̃ti.padaryti planą, nuotrauką ir kt.: Jis turėjo nueit dvidešimt penkis kilometrus, planus nuim̃t, viską sužymėt.Dukryte, nueik į miestą ir nusiimk (nusitrauk, nusifotografuok). Nusiėmėm dėl paso. Reiks ir man kada su tėveliu nusiim̃tiškirsti, nupjauti, nukirsti: Mūsų atminime miškus nùėmė. Pirmiau šilo būta, dabar šilas nùimta. Nuim̃k tą šaką nuo rąsto!. Nuim̃k šitą išsikišimą. Aš labai bijau, kad man rankos nenuim̃tų. Skaldė kūlius, ir nuėmė rankos pirštus su paraku. Tam nelaimingam žmogui reikėjo visą ranką nuimti. Pakaustei ant visų keturių – ar nenuim̃s kam kojas (ar neišspirs, neišmuš)?. Budelis nuėmė galvą. Aš tau galvą dalgiu nuimsiu. Jau žino katinas, kad jau visiem galvas nuėmė. Aš tau nuimsiu galvą su šituo kardu. Girdėjau, kad tu vienu rankos pakėlimu šimtą galvų nuimi!. Nùėmė mano sūnelio galvelę ant baisios vainelės . Šviedrią šoblią parodė, jai galvelę nuėmė. Kaip tik ėjo pirma kulka, galvelę nuėmė. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji galvą nuėmė . Aš tau galvą nuimsiu, kad tu mane apgausi. Padarytų jis man teip, aš jam galvą nuimčiau. Jeigu neišgydysi apsiėmęs, tai aš tau galvą nuimsiu. Tu jam galvą nuimk, o anas vis savo gieda, ir gana. Žybt, ir nùėmė vokytį nu kojų.Nenuėmiau taikinio (nepataikiau, nekliudžiau), ir šūvis nuejo pro šalį.Taip gerą banką [kortomis lošiant] nuimi (nukerti, išloši).Imsiu šoblią, imsiu šveitrią, sau galvelę nusiimsiuužmušti, nušauti: Jis iškart tris antis nùėmė (nušovė). Šautuvas nenuema zuikį. Jo strielba ir iš tolo nuima kiškį. Aš jį iš dubeltaukos nuimsiu. Patruliai tyliai prislinko prie apylinkės, nuėmė sargybinius. Ir kvailys, kad tik turėtų šautuvą, teip lekiantį kiškį nuimtųnukąsti, nudažyti: Kur gera kvarba, tai ir siūlus gerai nùima. Kad nors jau kvorba gerai nuimtų. Kaip tik prastus siūlus kišt ton pačion kvarbon, tai nùima gražiausia. Prasti dažai nenuėmė baltų vilnų, tik apžilinoII.nuvarginti, nukamuoti; apsvaiginti; sustinginti: Nùima rankas, kol priverži vežimą. Kas šiandien buvo Alytuj, tai arklius ratais nuėmė. Nùėmė nuog visko, ne tik jau nuog kojų – visą pagynėsujaudinti; paveikti; nupurtyti: Aštrus tėvelio pabarimas baisiai mane nuėmė. Ji išėjo į gatvę, ir ją visą net nuėmė: netoliese nešė grabą. Kai pamačiau Jonuką, tik nuėmė visą. O žmogų daug nùima kokis nesmagumas. Pamatau jį, ir nùima visą. Baimė nuėmė ją visą, širdis nuo krūtinės tartum atitrūko. Pamačiusi savo draugę, ligos nuimtą, dar labiau nusigando. Kai tik išejau iš pirties, visą ir nùėmė (apsirgau). Visas tik nùimtas, koks perbalęs. Liga nùėmė visą. Nieko jam nesopa, tik taip visas nùimtas guli. Žmogus nuimtas kvarabos guli kai malkapagalis. Taip bloga man pasidarė, taip nuėmė visą, kad net pastovėti nebegalėjau. Man kažin ko pusiau nùėmė, gal jau reiks sirgt. Geras vynas greičiau žmogų nuima (apsvaigina) kap arielka. Spiritas gali taip nuimti, kad nieko nebejausi. Išgėriau keletą stiklelių – tik šiulta šiulta, ir nuėmė visą. Kap parūkau stiprą tabaką, tai tep galvą ir nuima. Kap pabuvau in oro, tai šaltis suvisai kojas nùėmė. Mane šaltis kad nùėmė – jau reiks turbūt sirgt. Išėjau ant orą, tuoj šiurpas nùėmė. Šaltis nuema ligoną. Šaltis nùėmė visą. Visą nùėmė šaltispasigerti: Ėmė nùsėmė gražiai. Nusėmęs buvo visai. Išgėrė kelias čėrkas ir tep nusi̇̀ėmė, kad nei paeit negaliIII. samdyti; nuomoti: Reikėjo tau vienam visas vagonas nuim̃tiej. Čia jau Jusys nuėmė ganiavą, reikė anksčiau. Kad nùima ežerus, tai ir tinklus turi.Tura nusiėmusi miestalė[je] kvaterąpaim̃ti, pàima (pàema), pàėmėI.pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę. Paimk raktelius, padėk ginklelius, eik į svirną ilsėti . Paėmė nešioti ant rankelių. Aš paduškos nevogiau, penkiais pirštais paėmiau. O meška, paė̃mus su savo kanopa, metė jam an akių. Paėmė vaiką iš karalienės. Man iš po akių vilkas pàėmė paršą. Aš paėmiau (įsitvėriau) jam už rankos. Paimk trumpai kamanėles, kad nė neskambėtų. Žuvų yra, tik neina jas paim̃ti (sužvejoti). Niekas nepàėmė to lydžio – vis išlekia. Nubėgs lig keliu[i] [pasibaidęs arklys], ir paims (sulaikys) žmonės. Puci, puci, Briseli, paim̃k (siundo šunį)!. Šuo ne visada katę pàima (pagauna). Paim̃s (pakels ir pradės vyti) šuva kiškį, tai penkius kilometrus nepaleidžia. Mūsų šunes buvo ne bet kokie: jie paimdavo hienas ir vilkus naguosna. Tai kad ką norėsi paimt (įsidėti) in krepšį, tai tik sakyk: „Eik in krepšį!“. Kažno ar an du vežimu paimsma (sukrausim). Dėl to litra (= litras) daug pieno paima. Ėjau arklių paimti (išvesti) nuo rugienų. Jonas ir tai nepaėmė šio pikčiurnos [arklio], o tu paimsi̇̀. Ko gi šitie sveteliai čionai suvažiavo? … Argi mane jaunuolytės pagiimtų (paimti ir išvežti)? . Vėl paėmė (nusivedė) į labai aukštą kalną. Pàimamas (pakeliamas) tiltas. Paimk (atmatuok) šimtą žingsnių nuo čia ir įkišk biržį. Niekas mus neįtikins paimti kitą kelią (pasukti kitu keliu). Aš paskui nepàėmiau (nepasukau) tuo keliu.Pakilo vėtra, paėmė jo akrotą, metė ing akmeninį krantą marių. Mus žiemys nepàima (neužpučia) per girią. Kai pàėmė vėjas, tai dakalkos skalam skalam. Nėra kas paim̃t (pjaunant maža žolės). Čia visai maža žolė, net dalgis nepàima.Paimk tu ją kokiam darbe (ji gerai dirba, nesusilyginsi su ja)!. Iš ausies pàemu (įsidėmiu, išmokstu) natį. Syla meilės nepaimsi (mylėt nepriversi). Košės yla nepaimsi. Do ir jos plika ranka nepaimsi (ji neprasta, nepaniekinsi). Ketvertą [vaikų] paėmė žemė (keturi vaikai mirė). Jokūbas jos žodžius taip į širdį paėmė (atkreipė į jos žodžius dėmesį). Reik vaiką pri savęs paim̃ti (žindyti). Kad vel[nia]s paėmė kirvį, teema ir kotą (kad jau daug kas žuvo, tegul žūva ir kas liko). Tylėk, paimsuot rykštę (plaksiu tave, mušiu)!. Paimkit jam pagalį!. Ar nereiks tam svečiui šluotą paim̃t (ar nereiks svečią išvaryt)?. Bent sykį savaitėj netikėtai paimdavo šluotą (pašluodavo kambarį). Kad tave velniai paimtų!. Kad jį pirmutinė kulka paim̃tų!. Kad taũ žemė paimtų!. Kad taũ paimtų̃ smertis!.Patamsy toks mažas obuolys pasiėmė. Žmogus, ant kelmo pasilipęs, mietą pasiėmęs. Pàsėmiau nosinę. Ana pati pasi̇̀ima, nereikia duot. Ar tas siūlas pasi̇̀ėmė (audžiant įsiaudė)?. Ar negali pats pasim̃t sau valgyt?. Pasiėmė krėslą ir atsisėdo priešais. Vaikiukai pasiėmė pančius vyti. Jau toks pats darbą pasiima (žino, kada ir ką dirbti). Aš jau turiu pasiim̃t vyšnią ant širdies (turiu suvalgyt vyšnią), taip rūgšties noriu. Iš pasiimtų (įsidėtų) tų pinigų kelionei beliko visai maža. Laivas turėjo pasiimti kuro. Kiek pàsimi ant stalo, tiek suvalgai. Vėl vaikščiosiva, pasiėmę (susikabinę) už rankų. Pasiėmęs už rankelės, į dvarelį vedės . Pasiimk (pasikelk) andaroką: susišlapinsi. Jis kas rytas eidavo žemyn į kaimą, pasiimdavo ožkas ir varydavos aukštyn į ganyklas. Pasiėmęs šunis, eina medžiotų. Nuvažiavo į viešbutį pasiimti Audos su Paspartutu. Tėvą pasiėmė pas save.Mes negalime laukti malonių iš gamtos; mūsų uždavinys pasiimti jas iš jos. Pasiimk akis į ranką (gerai žiūrėk) ir atrasiįsmaugti; patrumpinti (drabužį): Matai, Marė dar su paimtu jaku. Gali paimti paimką bent par porą pirštųsudoroti, suvalyti (javus): Vasarą visko yr, viskas gera, tik reikia paim̃t. Ka trąšų būtų, paim̃tų savo derliųpatempti, pajudinti; pagalėti ką dirbti: Kumeliotė nepaima šito vežimo. Šyvasis kad paėmė vežimą, ir bėrasis pagavo traukti. Jeig arklys iš karto gerai nepàema, tai paskui sunku beprisivyt. Nepaim̃s (nepaveš) ir iš vietos tavo kuinas šito vežimopriversti; paspausti prie darbo; prialsinti: Vakar arklį gerai pàėmėm, tai šiandien štyvas.Na, bet reiks save paimti į rankas (susidrausminti, prisispausti prie darbo). Paėmęs save į rankas, aš abejingai pasakiaupasiryžti: Pasiėmė eiti svieto žvalgyti. Pasiim̃siuos ir išmoksiuapsiimti: Tenepasiema nėkur eiti, teateita linų rautiužmušti, nudėti, nušauti: Vienu kirčiu penkias muses paėmiau. Tokiu šautuvu kiškio nepaimsi̇̀paveikti, paliesti; priimti, pritraukti: Sviestą gali paim̃t koks kvapas. Šalčio pàimtos bulvės.Taukai nepaema sūrimo, nepriema druskosįdėti, įtraukti į burną; pavalgyti, paėsti; suėsti, išgerti: Jei jos vyras paims tavo vaistų, tai tuoj liks sveikas. Išalkęs buvau, nu tai gražiai pàėmiau. Ta kumelė daug į save pàima – neiššersi. Ir paršiukai paima daug grūdų. Mūs kiaulelė tai pàima to ėdesio: tuščias ir tuščias lovys. Kai lauke sniegas, vištos maisto pàima (reikia joms daug lesalo). Pàėmėm (išgėrėm) užėję po porą burniukių. Mudvi dažnai pàimam Šilinėj. Pàima per viršų (per daug išgeria). Dalba jau beveik neabejojo, kad jie abudu su savo svainiu paimsią tą statinaitę kaip nieką. Mūsasis kunegas yr šnapšę paemąs ir numinę pakeląs. Keturias stiklines pàemi kavos, tai drūtas. Steponą vėl sakė esant slinką, savo burną paimantį (išgeriantį, girtaujantį). Šnapso daug į save pàima (daug išgeria).Petia pasiėmė pilną burną oropareikalauti: Tiek arklių iššert, kiek tai pàima. Tas darbas paėmė daug laikopasižadėti; apsiimti: Mindovė (= Mindaugas) krikštytis pasiėmė. Yra didelė gėda nu kitų paskolyti ir pasiimti jiems atduoti, o nėkados skolos nemokėti. Jokūbas, didžiai įsimylėjęs, pasiėmė tarnauti. Kiti pasiima padirbti … trobesius, gelžies kelius, tiltussuprasti; įsidėmėti: Ne mūs galvai paim̃t, ką jis čia rašo. Aš tų litarų negaliu paimt. Senis tuoj paėmė jo nupasakojimą, o aš nė kaip negalėjau paimti. Ko paimt negal silpnybė mūsų. Kad mokslą nori paimti, turi gerai valgyti. Mokslą yr paėmusi (mokyta).Nė vienas vaikas nepasiėmė, tik aš vienas buvau išmokęs, supratęsII.pašaukti (į kariuomenę): Murka nepaimtas. Ir paėmė mane jauną į kareivių pulkelį.išvesti (į nelaisvę); areštuoti: Visą dešimtį giminių į nevalę paėmė ir į Asiriją nuvedė. Buvo ir sekretorių paė̃mę. Ar tiesa, kad tavo gaspadorių pàėmė?.Jie nedavė pasiim̃t (nepasidavė) užkariauti; laimėti: Nėra tokių tvirtovių, kurių bolševikai negalėtų paimti. Supraskite pagaliau, brangūs draugai, kad valdžią reikia paimti jėga, kova, sukilimu. Laisvės nekrinta iš dangaus, jos yra paimamos, tarp kitko, gerai organizuotos darbininkų partijos dėkaužeiti, ištikti, apimti (baimei, juokui): Jį paėmė rūpesnis ir baimė. Kad pàėmė juokas!. Jau jį visą baimė paėmė. Lakstė boba, bailės paimta. Vilių paėmė nemalonus šiurpas. Mane paėmė miegas. Arklys gulasi, keliasi, paima jį karštis. Tik išėjau į orą, tuojau paėmė šaltis. Tus būtum ir piktumu paėmęs. Kogi juokies lyg durno (= durnumo) paimtà?!. Paėmė rūpestėlis, kad atjoja bernelis . Žmogus rūpesčio pàimtas. Maža ką pykčio paimtas gali prisakyt ant žmogaus. Ka pàėmė jį liga, vos išsigaiveliavo. Gal ir šita akis paimta [ligos], kad vis juoduliukai maišosi, kaip musytės skraido. Eik gult – atrodai kap visas ligos pàimtas. Paėmė jį kokia nogloji, va jau trečia diena guli. Jei mane paima skaudulys, tai aš gulu. Pàėmė mane gailestis į jį bežiūrint. Ūkininkę džiaugsmas paima. Ją visą paėmė skausmas. Paėmė ir juos noras pašūkauti. Pamotę paėmė pavydas.Mane širdis paėmė (užpykau), kai supratau, kad anas pavogė mano rūbus. Kolei jis prisiruošia išvažiuot, tai jį ir pusrytis pàema (ateina pusryčiai). Man gailu paėmė (pasidarė) bičių. Negulėk ant pečiaus, ba paims (sugaruos) galvą. Kad mielės paimtų (kad prasidėtų rūgimas), deda miltų į numinę. Ale greit pàėmė rūgštis agurkus (greit įrūgo).Stingulys pasėmė jį kiauraiIII.vesti (moterį); ištekėti; gauti žentą, užkurį: Paimu moterį. Kriauza apsisvarstė ir paėmė jo Mortą. Bet kur tu, Onike, dingsi, neturėdama pasogos? … kas gi tave paims pliką?. Auk ir lauk, aš tave paimsiu. Vaitkiukas pàėmė Dailidžiukę. Jis turi paėmęs mano seserį. Mes tavo dukrelės paimt norėjom. Tai kas, kad jauną paim̃s. Labai noriąs paimt sau jauną mergytę až pačią. Pàėmė ir su namais, ir su žeme. Pasėjau linelius, kur lyguma, paėmiau panelę, kur mylima. Cit, neverki, panytėle, sugrįšiu ir sugrįžęs iš vaiskelio paimsiu . Tobijošius užaugęs paėmė moterį. Paėmiau pačią ir todėl negaliu ateiti. Suliūbiju, jog tave paimsiu. Bau nežadėjai kuriai kitai paimti jos ažu moterį?.Ar turi gerą ir nepriverstą norą šitą, kurį regi ties tavimi stovintį, ažu vyrą paimti?. Ant Zosikės trakšt ir paimu žentą!.Tu pasiimsi sau lygią. Pabus pabuvęs (pagyvens), o paskui, kokią norės, tokią pasiim̃s. Vainikais rėdydavo senieji tuos, kurie pasiimdavo.pasamdyti, priimti į darbą: Buvome paėmę plūkėją linų plūkti. Reiks paim̃t vaiku[i] nešiotoją.Pasiimsiu dienyką (padienį), padės mišką suvežtpasisavinti; nusavinti: Gaspadinystę pàėmiau. Kad pergalė būtų visiška ir galutinė, reikia dar paimti visa tai, kas vertinga kapitalizme, pasiimti visą mokslą ir kultūrą. Čia yra šis tas paimta ir iš Kuršaičio žodyno.Atiduok, kas mano, ir pasiim̃k, kas tavo. Savo radęs, gali pasiimti.Vokiečiai tiktai prūsų vardą turi pasiėmęIV.gauti, įgyti: Kiek pàėmei ažu rugius?. Keletą rublių už uogas paėmėm. Ar jau pàėmei kokius devynis rublius už pamidorus?. Nėr iš ko paimti pinigų (neturiu ko parduoti). Juo daugiau paimsi, juo daugiau išleist reiks. Paėmiau paėmiau, tris šimtus rublelių paėmiau . Paėmė kaip už kviečius (brangiai). Laišką nuo tavęs paėmė Jonas. Dažnai iš pašto grometą paimdavome. Ar pàėmėt pinigus, kur siuntėm?. Jeigu jūs paimsite šį laišką, tai prašom atsakyti.Gira plutą paema kaip dangtį (ant giros pluta užsideda). Kad ėstų kiaulė, veikiai paimtų kūną (suriebėtų). Tai jau jis, drąsą paėmęs (įsidrąsinęs), kai davė jai, kai davė!.Ar jie pasiima sveikatos to[je] Palango[je], ar nu papratimo važiuo[ja]?. Su žmogumi nuolatos begyvendamas, [arklys] žmogaus būdą pasiimapasiskolinti: Puidokas iš banko pàėmė pora tūkstančių.Savo [pinigų] nesutekdavom, reikdavo ir iš bankos pasiim̃tnupirkti: Gaila buvo nepaimti. Turėjo aviečių – tuoj pàėmė. Paim̃k kokią bandutę vaikam lauktuvių. Mieste be pinigo nė aguonos grūdo nepaim̃si. Ale tai dyvai, kad ir už du šimtu nemožna paim̃t.Turim pasiė̃mę šiek tiek miškoišsinuomoti: Cigonai ant žiemos paima kambarį ar mieste, ar kur kitur. Trejus metus turėjau tą sodą paėmęspavogti: Nepalik pernakt drapanų ant tvoros – da kas paim̃s!. Kaipo gal kas ineit namuosna stiprojo ir jam paimt šarvus jo, jei nesurištų pirmai aną stiprąjį.paaugti, patarpti: Gerai tas lietus – gal kiek pasiims vasarojus. Kaip tik palijo, tai tep žolė ir pasėmėV.įveikti, nugalėti (imtynėse); laimėti: Kas, kad jis mažas, o gerą vyrą pàima. Vyras kaip bačkiukas, nedaug kas jį ir paims. Jis stipras, aplinkui nėra nė vieno, kas jį paimtų. Mūsų avinas jūsiškį labai lengvai pàima. Šuva geros katės nepaima. Kiekvienas šuo mūsų kudlį paims. Anys turėjo seniau meitėlį, kad visos ūlyčios šunes nepaimdavo.Šiandien visos dirvos nepaimsma (neįveiksim aparti). O jie puikiai vedasi, ne bet kas juos paims (susilygins su jais)!. Iš nieko pinigų susikrovė, ir paimk tu jį, kad nori!. Paim̃k tu ją (ji labai gudri)!. Tu jo nepaimsi̇̀: kur prieis, te jo viršus. Kazys daugiau rado riešutų. – Paim̃si Kazį!. Paim̃k tu ją kokiam darbe!. Jį sunku paim̃t ant kalbospabarti, prispirti, griežtai su kuo pasielgti: Paim̃k gerai [vaiką], tai nebelakstys, kur nereikia!. Paim̃k, ir prisipažins. Ją kad paėmė močia, tai net raudot pradėjo.Pasiima pasiima su bobom, ir vėl tuoj geras. Einam pasiimt!apgauti: Manęs nepaimsi: aš vėtytas ir mėtytas. Dabar ir mažo vaiko nebepaimsi. O jo geruoju nepaimsi (lengvai neapgausi): ne pirštu perintas, ne bačkoj augintas.Aš jį paėmiau į maišą (apgavau, apsukau) VI. pradėti: Trečią nedėlią paėmėm gyvent. Kad būt dviejuo paimta velėti, būt jau pabaigta. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti!. Nuėmėm pusę rugių lauko, paimam kitą valyti.Duona pasiėmė rūgti. Kad susitūrėtų stogas, reik kloti su prielotėms: stogas kiteip pasiema eiti. Du metai suėjo, treti pasiėmė. Pasiema vėl gailėtisVII. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo stiprumui, staigumui pažymėti: Rodosi, papūtus vėjeliui, paims pasikels rūkas. Paėmė ir numirė. Jis norėjo paimti ir šaudyti į bizonusžõdį (bal̃są) paim̃ti gauti susirinkime pirmininko leidimą kalbėti: Žodį paima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas. Staiga paėmė balsą Raidžiuskantrýbę paim̃ti iškęsti, susivaldyti: Kantrýbę paė̃mus, reik kęst ir tylėt. Klausydamas jo kalbos, aš kantrybės nepaimupasiim̃ti ùždavinį (páreigas, priédermę, atsakomýbę) įsipareigoti: Jau pasiėmė pareigas šiuo atžvilgiu. Vadas pasiima ant savęs priedermę ginti silpnesnius nuo pavojaus. Pasiimti atsakomybęrū́gštį paim̃ti pradėti rūgti: Duona labai rūgštį paėmė negardžią (negardžiai įrūgo). Įkišė [giron] dvi riekes [duonos], ir pàėmė nuo duonos rū́gštįvir̃šų paim̃ti nugalėti, laimėti: Mes tvirtai tikėjomės, kad partinė pareiga labai greitai paims viršų prieš natūralų norą „išlieti tulžį“. Paėmė prekybos kovoje viršųpaim̃ti į nãgą (ant nagų̃) pabarti: Miestely kad pàėmė jį ant nagų̃ (ėmė barti). Ka pàėmė gerokai į nãgą, vaikelis ir krokti pradėjopaim̃ti ant dantų̃ pabarti; apkalbėti; pašiepti: Susitikęs savo švogrių, kap paimsiu ant dantų (išbarsiu), tada jis žinos, kap gyvena ant svieto. Kai aš ją paimsiu ant dantų, tai ji žinos, kap pletkus vedžiot!. Tai da Kaziokas kad paimt an dantų, neturėtum ką sakyt. Jie mane kap paėmė ant dantų, tai vos aš ištrūkau. Jis tai jau kad paima ką ant dantų (apkalba)!. Paimk paimk in dantų, o tai labai razumnas. Ka mans visi tave paimsma ant dantų, tu į trobą daugiau bijosi įeitipaim̃ti ant liežùvio pašiepti: Bandydavo jam įskaudinti, paimdami ant liežuvio (pašiepdami, erzindami) paim̃ti ant barõno kamantinėti, tardyti: Paėmė jį ant barono, kur jis pavadį padėjolinùs paim̃ti paklotus linus pakelti, sugrėbti į kūlius: Oi kas tau, motule, linelius paims?. Ir paėmiau žalią liną, tindralialia žalią linąpaim̃ti jáutį (kui̇̃lį) pasivaikyti, pasibėgioti (apie gyvulių patelę): Karvė jau paėmė jaučiuspérimti, périma (pérema, per̃ima), pérėmėI.imti ką per pusiau, pusiau: Kalė parema šunytį par pilvą ir nešas. Párimk (sulenk) tą siūlą, ir susuksiam trilinką!kiaurai paimti, pereiti; patraukti, paimti: Ot smarkus vėjas – ir per kailinius périma!. Párėmė vė[ja]s, ir gavau reumatizmą. Tas vė[ja]s párima žmogų kiaurai.Mariutė tik perėmė akim ir mirė. Jau ir anas velnio périmtas (nebegeras, niekai). Kas jam rėžt, kap jis velnio perimtas (užpykęs, pagedęs) nukelti, sugriauti (tiltą): Tiltas yr parimtas, kad negalėtų kareiviai par upį parsikelti. Kryžiokai, užstalė[je] sėdėdamys, pamatė atskriejančius žemaičius, vos bepaskubėjo tiltus parimti ir tuomi savi gelbėtipaimti iš vienų rankų į kitas: Lotsas tuoj nuėjo perimti vairo iš kapitono. Perima sūnų iš mano rankų ir stato aslon. Išeina mergelė, balta lelijėlė, mano žirgą perimdama, mane žadindama . Toliau périms malūnas. O su laiku ir sklypininkų žemeles perimsime mūsų familijos nuosavybėnper daug paimti: Aš arkliu[i] ėmiau seradėliaus, bet perėmiau per daug. O ką man reiškia ir perimt pinigų – mokėsiu, kur juos dėt!. Tau párėmė, vaikali, tu parmokėjai. Laukia, kad terminas išplauktų, o sumą périmtų. Viršų perėmei (per daug įsigėrei). Negalimas yra dalykas, kad žmogus, kiek tiek gerdamas arielkos, neperimtų saikopertraukti: Perimsiu tavo ūturką (kalbą) nuraminti: Niekas man neparims mano širdelėsnustoti (ppr. su neiginiu): Nepersiima žmonės eit, eina ir einapaimti: Neperėmė niekur kareiviai. Kad tu mano gėrybą perėmei, tai ir mano dukterį im'. Ans parema gromatas iš pačtosprisispausti (prie darbo): Kai pati pérsiėmiau, tai ir išmokau skaitytisujaudinti: Jį šita žinia buvo labai pérėmusi. Taip buvau perimtas, kad užsidegiau žiburį. Tai buvo širdį perimąs atsisveikinimas. Jo žodžiai mano širdį pérėmė. Perimtõs dvasios (entuziastiškas).Saulius visais dalykais taip pérsiėmė (susirūpino), kad nei miegoti, nei valgyti nebegalėjo. Baltos rožės likimą dainavo taip persiėmusi. Persiėmęs (karštai) kalbėjoimti kiaurai; persunkti: Ardami vejos neparema (negiliai aria). Alkogolis priguli prie tų nuodų, kurie perima visą organizmą. Koks medis duoda vaisių, tas párimtas (šalčio griebtas, nušalęs). Párėmė šaltis mane. Sušąlu, šaltis perima. Mane visą párėmė šiurpas. Esu skaudumų parimta. Vakarop šaltis mus perėmė kiaurai. Kaip ledu perima žmogų. Kad ne vėjas, tai šitoks šaltis da taip greit neperimtų. Tos smarvės jis visas périmtas. Šitas sopulys perimantis ligi smegenų. Negardūs kopūstai, kad dūmų perimti. Šitie vaistai visus kampus pérėmė (visi kampai nuo tų vaistų kvepia). Barščiai périmti silke (= silkės).Tas ypatingas liūdnumas, kurio beveik visos [dainos] perimtos.Perėmė apvyniai misą (ir ramusis supyko). Su juo nebesusikalbėsi, jis kitų périmtas (įtikintas).Kvepėjimais visokiais pérsiemi, prisigeri.Ir mobilizuotieji, ir palydintieji susikaupę, rūstūs, persiėmę viena nepalenkiama valia: sutriuškinti fašistinius įsibrovėlius. Dailininkai, kaip ir rašytojai, turi labiau studijuoti marksizmą-leninizmą, persiimti komunizmo moksluperdažyti kiaurai; perkąsti: Vis tiek da raudona – ir mėlyni darylai nepérėmėišsirpinti: Dar nepérimtos (neišsirpusios) kap reikiant avietėssuvartoti; suvalgyti, suėsti; sugerti: Mes páremam karvių pieną, neparduodam. Aš vienas párimsiu visus taukus. Sugrįžę pavalgėm juodo vėdaro su dešromis, dar atnešė mergelės batvinių, ir tus perėmėm. Karves prasčiausiai tešera, vien šiaudais: arkliai viską parema (ir dobilus, ir šieną, ir miltus suėda). Katės parema anai visą pastijolką, visas varškes, visą pyragąII.paveikti, ištikti (apie baimę, ligą ir pan.): Perima žmogų baimė. Bailė perėmė, net šiurpulys nukratė. Matos gi, kad visas išgąsčio perimtas. Baimė párėmė mani. Mergaitė buvo baimės siaubo perimta. Jonas, visas baimės perimtas, akies mirksny viską permislijo. Vargonai perima kūną šiurpu. Ją perimdavo drebulys, kai tik pamatydavo pastorienę. Perima mus didis pasipiktinimas. Esti laimingas, kad liga neperima. Mūs šunį pérėmė (šuo pasiuto): jau iš po nakties neradom. Jis man lyg périmtu atrodo!. Ko tu čia keikies lyg perimta?pervarginti, pertempti: Pérėmė ranką, linus raudama. Berinkdamas bul'bas, visai pérėmiau ranką. Pérėmiau, linus bebrukdama, per riešelį dešinę ranką. Žalius rugius bepjaudama, ranką pérėmiau. Rišdama kviečius, pérėmiau ranką, tai visa nedėlia skaudėj[o]. Negręžk viena paklodžių, ba ranką périmsi. Neimk tep pilna sauja, ba ranką perimsi!.Jaunas persiim̃si, ant senatvės atsirūgs. Visas šlapias šiaudus vilko, mat ir persiėmėperkirsti (rankas lažinantis, derantis): Susilažino [juodvarnis su skruzdėlėmis], kitos perėmė rankas. Kunigaikšti, tu perimki jų rankassurišti (rankas tuokiantis): Ir išeina kunigėlis, išsineš knygeles, párem rankas su stulele, parkeitė žiedelius.apsiimti: Ans pársiims nuvažiuoti ir skolą užmokėtiprisiimti: Ana papirkta pársiėmė ant savęs visą anų kaltę. Pársiimk ant savęs tą vagystęsulaikyti (einantį, bėgantį), užstoti; užpulti: Gal kas arklį pérėmėt?. Périmk mano kumelį!. Ana, kiaulė namo lekia, vykis, Juozuli, gal dar perimsi!. Vakar aš ėjau, tai Abieciūnas mane perėmė. Ryto metą pradėjo žmonės pasakoti kaži ką paštą parėmus, paštorių nušovus. Geriau nakvok, nes dar gali vilkas périmt. Mokytojau, neikit ing mišką – perims vilkas!. Neikie neikie, duktele, vakaruot, perims tave berneliai žemaičių! . Seniai čia vagiai (= vagys) périmdavo žmones.Žiūrėk, tavo kiaulė bėga namo, bėk pérsiimsi!. Būdavo, važiuoji kur – ponas persiima ir atima arklius su vežimu. Vakar persiėmiau moteriškę, uogas nešančią, ir pirkau [uogų]. Beeinančias per mišką moteris pérsiėmė plėšikas su peiliu rankojenustabdyti; nustelbti: Įsidedi gerai pipirų į burną, tai périma kartumas skaudėjimą [danties]patikti, pasitikti, sutikti: Šiandie mūsiškiai atvažiuos iš Vilniaus, reiks eit jų perimt. Pati ejau tėvelio perimtie. Išeik tu, tėvai, périmk svečius!. Mesiu sviesiu verpstelį pasuolėn, bėgsiu greitai tėvelio perimtieIII.suprasti, suvokti; išmokti: Nu, o aš to vis negaliu párimti. Dar ans nebaigė pasakoti, o aš jau viską párėmiau. Kol perimi, tai, rodos, viskas sunku. Ar dabar jau périmi?. Aš niekap negaliu périmt, kas jis do vienas. Jau visokį raštą galiu šiap tep périmt. Žiūrėk, kap aš dirbu, tai ir tu périmsi. Jis greitai perėmė [lošimą]. Pérėmei tu ją (dainą). Aš greit perėmiau lietuvišką raštą.Negaliu aš persiimt tų visų giminysčių. Mano berniokas labai sunkiai persiema uždavinius. Mokiau mokiau, rodžiau rodžiau, kaip tą keturnytą užtaisyti – nepérsiima, ir gana. Sunku persimtiej tokiam vaikui. Ką jam paaiškini, tuoj pérsiima. Elementorių greit persiėmė, tik su uždaviniais nekaip stumiasi. Greitai persiėmei pats siūti. Žiūrėk, kap jis daro, tai ir tu persiimsipersvarstyti, pergalvoti: Taip viską galvoj perėmęs, verčiasi [jis] ant paskutinio šonoIV. barti; mušti; su visais iš eilės persimušti: Kai perėmiau gerai, tai tuoj atanešė viską, ką buvo pavogęs. Kad jį perėmė ta boba, net man sarmata. Aš jį taip pérėmiau, kad net išraudo. Antrą dieną jau susimušė su Kaze, piemeniu susiedo, ilgainiuo visus vaikus parėmėV.persikelti, perrūgti (apie tešlą, pyragus): Persiėmė pyragaiperliepsnoti, perdegti: Namai jau buvo persiėmę, kol gesintojai subėgoVI.persirungti: Eime pérsiimt!. Tas stipresnis, tas stipresnis – persiimkit glėbiais, tai ir be kalbos žinosit!. Ekše (= eik šen), padėk ma[n] medį perskelt, tada ir persimt galėsim!. Matai, gyvulėliai turi pérsiimti, kai sugenam: be to nežinotų, kas vyresnis, kas turi klausyti. Einam pérsiimti, tai žinosim, katras drūtesnis!. Porą kartų parsiėmė, ir papluko krau[ja]s. Jei nori, su tuo gali parsiimti. Kuris eis su manim pársiimti?. Dar aš turiu senį – prosenį, apžėlusį, apsamanojusį – eik tu su juom persiimti.ginčytis, bartis: Man tas jau iš dienų įkyrus daiktas dėl tokių dalykų su sudirgusiu svietu pársiimties.susitaikyti: Kaip anie besugyvena? – Tai nėko, jau pársiėmęVII.permušti, panaikinti: Perfumai prakaitą (prakaito kvapą) paremasumažėti: Na, turguj avių kaip balos. – Ruduva (= ruduo). Bet greit avys pérsimsrankàs périmti pavaduoti: Keturiolikos metų dukrelė … jau motynai rankas parima. Sūnus, kad būtų nemiręs, būtų tėvuo rankas parėmęs. Tu nė raišo žmogaus neparemi rankųpraim̃ti, pràima (pràema), pràėmėimti pro šalį, nepaimti, nepataikyti paimti: Ėmė ėmė ir praėmėpradėti imti, pradėti vartoti, leisti: Turiu šimtą nepràimtą. Ana pràėmė naują puodą sviesto. Nepraim̃k paskutinės taukų puodynėlės!. Trys sviesto palivonai dar nė nepraimti̇̀. Kai praimi išsimainęs dešimčiavą, tai tuoj išeina pinigai. Jau mes bulves iš rūsio pràėmėm. Ano rūsio nenorim praim̃t. Mes jau kitą duobę bulvių pràėmėm. Vienas maišas pràimtas, o kitas čielas. Na, da to[ji] sierčikų skrynelė nepraimtà (dar nė vienas degtukas iš jos neišimtas). Abi pràimtos [degtukų dėžutės]. Da nepraimta bačka vyno stovėjo. [Duok, Dieve, svočiai] aruode kampelio nepraimti. Nupraustas muilo galas, o prašo kaip už nepraimtą. Matosi ir kalnas, tada dar buvęs nepraimtas (nepradėtas kasti), nužėlęs čiobreliais, bitinėliais. Viršuj kalno praimta skylė. Bagota kaip eglė šakota: šimtą nepraimtą, tūkstantį tura. Kaip praimsiu daržinukę, gersim saldžią arielkutę.paimti, pašalinti: Praim̃' šitą staluką iš po kojų. Praim̃k kraustulius iš po kojų. Praim' (nukelk) savo katilą, man reikia statyt. Aš savo katilą praim̃siuiš anksto paimti: Praėmė šoferis piningus, o nenora bevežti į Šidlavąapsiimti (tarnauti), parsisamdyti: Rasi ir prasi̇̀ėmė ana pri Keblio. Mūsų buvusiasis vaikis jau prasiėmęspriim̃ti, pri̇̀ima (pri̇̀ema, pri̇́ema), pri̇̀ėmė, pri̇́emėI.paimti, pačiupti: Penki geležiniai pirštai priima spausdintą arkužą ir kloja krūvon. Koją priėmęs beiškelsi iš lovos – taip buvom pavargę morinę vežę [per Užgavėnes]. Še, da priimk šitą triūbelę. Sarmata rankosna priimt ito bliūdo. O tu, mano broleli, priimk šviesų kardelį, o ben iškirsi mano vargelį iš anytos vartelių!. Ir priėmė žalią vyną į baltas rankeles. Iškeltą apynvarptį priema antras darbininkas. Parnešė pilnas rankas priėmęs obulų. Verkė tėvelis, mandieružę nešdamas, da gailiau verkė sūnelis priimdamas. Tamsta gausi arklius priimti (atvažiuotus paimti, nukinkyti, pagirdyti).Žodžius mano ausimis priimk (išgirsk).Per visądien nepri̇̀sėmė jokio darbo. Kad sunku, tai prisiim̃k ranka. Reik medžių prisiim̃ti (pasirinkti), eitant par sodą, nu šunų. Buntą siūlų prisiėmusys, beneranti pirštinę. Prisiėmęs klėbį knygų benešąspriliesti: Rankos sutrūko, nieko negaliu priim̃ti. Įsuodino ragažę, kad jau baisu priimt. Kartis tokia apteršta, kad negali nė priim̃ti su ranka. Su balta ranka nepriėmiau. Karšta geležis – nė priimti negali. Ranka suplyšus, tai ką tik pri̇̀ėmei, tai kaip peiliu. Pečius teip prikūrintas, kad negalima nei ranka priimti. Gelžis įkaista, nė priimti negal. Ot kad sudžiuvo dobilai – nė priim̃ti nemožna!. Kad jau nušalau visą veidą, o už nosies tai nė priimt negaliu. Baisu čia priim̃ti tuos kviečius – byradaug išimti; daug pridėti: Daug medaus pri̇̀imat. Priėmė kubilus medaus par vasarąpriglobti, sugauti gimstantį (apie priėmėją): O turėjo tokią lengvą ranką, jog nė vienas jos priimtas vaikas negavo nei bamba klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti.Onai, ką priėmė veršį, septyni darbadieniaisutikti paimti, neatmesti: Priimk tu šitą mano naštą kaip dovaną iš grįžusio sūnaus. Dovenos priimtos suriša žmogų. Jam ir marškinius nusivilkęs atiduok, ir tai priims. Dėku broliui už tą meilę, kad priėmei vainikėlį. Mokykla jau pilna, pareiškimų nebepri̇́ema.Mes priimam teisingą kritiką ir sveikiname ją. Radęs Lietuvoje tą rašybą, priėmiau ją ir savo vadovėliui. Išsikalbėjimų nepriema. Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat. Id tave tikrai mylėtumbim, žodžius tavo priimtumbim. Idant mumus … išmintį jam priimtiną … dovanot teiktųs. O anas nori su manim kalbėtis, visada mano kalbą priema. Ji nepri̇̀ima mano kalbos (nenori su manim kalbėtis), snukį suka tolyn. Gerai priimu, nepadyviju. Juoką priimąs žmogus buvo ans (nepykdavo už pajuokavimą). Kur pri̇̀ima juoką (nepyksta už pajuokavimą), te ažeinu. Juokas juoką priema. Tavo malda nebus priimtà (išklausyta). Padaryk mus sau mielus ir priimamus. 1Širdis nepriima (nesinori valgyti). Senis davė jam pietus, ką tik širdis priėmė (ko tik jis norėjo). Jei nepriima (nėra apetito, nesinori), tai ir alkanas būdamas nevalgysi. Akys nora, bet širdis nebepriema. Nu, kad ir negersi, ale nors sveikatą priimk (nors gurkšnelį išgerk, neatmesk sveikatos linkėjimo užgeriant). Kiek valgysi, tiek – nors loską priim̃k. Jam labiausiai pieną pri̇̀ima (jis labiausiai mėgsta pieną). Galima viską valgyti, ką tik širdis priema (ko tik nori). Dabar nieko širdis nepriema. Ar tu priimi šalimą (ar mėgsti pirty vanotis)?. Mano akys nepriema akuliorių: skaudanesipriešinti: Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios, kuri kokios prisiėmė (sutiko išgerti). Pradeda pradeda šidyt, ale kaip tik prisi̇̀ema (nepyksta), tai ir nebėr kas daro. Kur nori praleis arba prisims (priskirs sau) nebūtą sužeidimą. Kito neprisiema (nesutinka) nešiojama kaip tik motynos. Tie suvis neprisiėmė gerti?. Svečias nieko neprisi̇̀ima (nieko nevalgo). Kai vaikai kitų nemato mėsą valgant, ir patys neprisiima.Prisim̃k, Boles, durnių (sutik, kad pralošei)!. Ana prisiima viską ant savęs (sutinka už viską atsakyti). Nebeprisiėmė daktaro (nebenorėjo gydytis, nesutiko, kad gydytoją atvežtų). Sakiau, ale neprisiima (neprisipažįsta) jisai iš tolopasižadėti atlikti, apsiimti, įsipareigoti: Laikraštyje tėra maža žinutė apie darbo valstiečių prisiimtus įsipareigojimus . Prašė prisimti tą garbingą pareigą. Jonukelis vėl prisiima, ka pavogęs iš ponios marškinius . Jin pabūt prisiėmė. Smertį priimiaus (sutikau mirti) pritarti kam; ką pripažinti, patvirtinti: Galbūt taryba galėtų bendro reikalo labui priimti rezoliuciją, kurios projektą, mano paruoštą, aš tuojau perskaitysiu. Pasiūlęs ir kelis projektus, kurie buvo visų priimti. Priegaidžių skyrimas vėliau buvo visų priimtas. Jų parėdką priimt nakčia galiu (jų tvarka man patinka), su jais gyvent – nepaimti; įsitverti: Priėmiau už rankai, ka nepavirstų, ir nuvedžiau į vietą. Už baltųjų rankelių tėvelį priimsiu. Močiute, tai priimdavai už baltos rankelės.Prisiimk rankoves, palietą vilkdamas, kad rankovių nesusmauktumi. Nagi prisim̃k rankoves ir vilkis, pažiūrėsim, ar gražiai pasiuvoprispausti (prie darbo): Jie darbinyką moka priimt prie darbo. Na, dabar jie tą savo Petrutę ir pri̇̀ėmė. Jį gerai priėmė darban. Rytoj tave priim̃siu prie rugių. Kai gerai priimsiu pri darbo, išlakstys visos kvailystės. Darbu gerai priima.Perdien priim̃tų (privargintų) prie dalgės.Gana jau man darbuit, jau nemaža prisiėmiau (privargau) per visą sa[vo] buitelęprisiurbti, pritraukti: Brandingų (gerai pribrendusių) rugių miltai daug vandens priema.Pažinimas yra receptyvus aktas, jis tepriima tai, ką jam teikia objektas.Prisi̇̀ėmė [v]andens traukinys ir nušniokštė toliau. Audinys neprisi̇̀ima dažų (nesidažo).pavartoti; pritraukti į burną; privalgyti; prigerti: Priims pilną burną [arielkos]. Nenoriu vyšnių, aš jau šiandien rūgšties iki soties priėmus. Idant … vaistą priimtų.Kaip į burną vandenio priėmę, tylėjo ir smalsuoliaireikalauti; mėgti: Žemė labai priima darbą (reikia gerai išdirbti, kad javai augtų). Jis pri̇̀ima didelį prašymą (jį reikia labai daug prašyti, kad ką padarytų ar į svečius ateitų). Žirnis pri̇̀ema sūrumą (nesūrūs žirniai neskanūs). Retas, nuskydęs audeklas nepriema ataudų. Baikštus arklys nepri̇̀ima botago (baikštaus arklio nereikia botagu kapoti, baikščiam arkliui nereikia botago). Priimu, kenčiu darbą.palaikyti kuo, už ką: Ką už juoką priim̃ti. Per ger priimu. Tai jau nepriimk nieko už pikta. Ir, ką aš steliavau, už ger šį sykį priim̃kie. Aš tik pasijuokiau, o jis kaip teisybę pri̇́ema. Ažu gera priimu (orig. prijmu). Neapsirik, avies už bobą nepriimk!II.mielai sutikti įsileisti (į namus); priglausti, leisti kam būti savo tarpe: Mielai priimčiau tave, dukrele, vargelio nepaimsiu. Kad pri̇̀ėmei mane jauną, priim̃k ir žirgelį! . Priimti priimtum prie savo dalelės, ale kad mes matom, kad tu be rūtelės . Priėmėm kaip žmonės, ė ana man trobą terš. Visi jie mane nuoširdžiai priėmė ir džiaugėsi. Kad tavęs nei svietas, nei Dievas priimtų!.Dukrele, priimk (suvaryk tvartan) karveles!. Karo vartus atdarykie, žirgelį priimkie. Išeik, tėvuli, ant dvaro, priimk (pasitik, sutik) talkelę nuog baro. Svečią namuosan priimti. Ir priimtų jus ing … gyvenimus. Kas jus priims, tasai mane priim. Oi žeme, žeme, žeme sieroji, oi kam priėmei tėvą, motulę?. O mergelės, mergužėlės jaunosios, ar priimste kareivėlį nakvoti?. Ar nepriim̃tumėt naktigulto?. Kad nepriimi pargulėt, priimk nors parstovėt.Priimu išsūnį, išdukterę. Priimu per kūdikį, įsūnį, išdukterę, per priepeną.Priėmė kai šiltą vilną (mielai, gerai priėmė).Jau ją tėvai prisiėmė. Prisimkitės kits kitą. 1įrašyti, įregistruoti: Daug studentų šiemet priėmė į universitetą. Ar pri̇́emė jūsų vaiką mokyklon?. Ir jį jau pri̇́emė kolektyvan (į kolūkį) išklausyti: Apie dvyliktą valandą viršininkas priimdavo interesantuspavaišinti, vaišinti, mylėti: Priėmė, pavalgydeno kaip žmogų (kaip reikiant). Kuo svečius priim̃sim? – Žąsiena, antiena, vištiena. Priimti svečią. Svečius priim̃ti. Ar gerai te tave priėmė?. Toki geri žmonės – gerai priėmė. Kad jau neturi kuo priimt, tai nė neprašyk [svečių]. Ar gražiai pri̇̀ėmei svečius?. Nuėjom pas Skrinskus, tai dar mudu priėmė. Ne tik nakvynę davė, ale da ir pri̇̀ėmė. Jos mane priėmė kap geriausią svečią. Neturim mėsos – kuom priimsim svečius?. Jį gražiai priėmė, sodina ir girdo, valgydina. Kuom priimsiu tuos svetelius?. Buvau svečiu, o nepriėmėt mane. Svečius mylįs, priimąs.Meiliai šneku, meiliais žodžiais priimu (kalbinu, užimu).užimti (užkurį, žentą): O tai dukteriai žentą pri̇̀ėmė.Ir Banaitienė prisi̇̀ėmė žentą. Jis an jos prisiėmė žentą. Toj mergaitė pri̇̀sėmė žentąrinktis, skirtis: Jonas … už motiną sau ją priima.Kurs jį per mokytojį savo jaunystės prisiėmęs buvogauti, turėti: Kurgi priimsi mėsos žėdnai dienai. Kur te priimtum mes šieno, kad karves šertum šienu!.Jau, sūnel, kiek aš vargo priėmiau (turėjau, iškentėjau), tegu Dievas lenkia!įgyti: Kad vieko neteksi, protą priimsi. Kaip tiektai jis savo tikrus metus prieaugs, ir protą prieims.Kiek tu iž (= už) tą nusilpusį gaidį prisiimsi̇̀ (gausi parduodamas).Duodu labą dienelę šitai aukštai klėtelei, kur ištiesiau savo krasną stogelį ir prisiėmiau razumėlio.Gyvulys nuog gyvulio pri̇̀sima tokios veislės (atvedamas toks, gauna tokią pat ypatybę). Prisiėmęs mažesnius intakus, gauna Ebro vardą. Pakorė vieną tėvūną už tą, jog priėmė krikštą (leidosi apkrikštijamas) nuo mečeivių, ne nuo danų. Sakramentą priimsi. Prieims krikštą (apsikrikštys). Minichai, … į klioštorių eidami, pašventinimą priimlavo.Senas jautis sunkiai mokslą priima (senam sunku mokytis) pridėti: Stačiai kelias blogas, aplink – daug priimsi̇̀ (bus toliau eiti, važiuoti).Jis bešienaudamas ir iš mano pusės pievos priėmė (prigriebė, sau prisidėjo, pievą perpjovė) išimti, pripirkti (išsimokėtinai): Priėmė tiek daiktų ant skolos, dabar, jei nori, pasiusk bemokėdamas. Labai daug priima prekių be pinigųprigyti: Daug obelaičių buvo pričiepijęs, ale pasitaikė lietus, tai mažai teprisiėmė. Priskiepinau penkias obelaites, ir tik viena prisi̇̀ėmė. Visi skiepai šiemet prisiėmė.Čiepai neprisiėmė. Jį triskart čiepijo, ir vis neprisi̇̀ėmė. Šitą vaiką jau duroz (du kartus) skiepinom, ir nepri̇̀sima. Raupai prisi̇̀ima.įsigalėti: Bielinskis, Gercenas savo mokslo, publicistikos ir meno veikalais paruošė dirvą marksizmo-leninizmo idėjoms Rusijoj prisiimti. Prisiimti svetimų papročių. Tokie numanymai, žinoma, visur labai prisiėmė. Sėkla prisiėmė širdy jo.užperėti: Po šita višta visi priimti kiaušiniaipriim̃ti sė́klos pririnkti augalų grūdų sėklai: Pri̇́emiau sė́klos ir glazdikų, ir razetų.Prisi̇́emiau ir morkų sė́klos, ir rasodos. Prisi̇̀ėmėm šiemet daug rūtų sė́klosprisiim̃ti jáutį (kùmelį) (apie gyvulių patelę): Karvė neprisiėmė jautį, neapkuldino karvės. Kumelė nė iš tolo kumelio neprisiimatai̇̃p pri̇̀imta toks paprotys, taip įprasta: Pas mus tai̇̃p jau pri̇̀imta. Tai̇̃p nepri̇̀imta.kai̇̃p pri̇̀imta kaip daroma, kaip įprasta: Padavęs man ranką, kaip priimta baltųjų, parodė į tą pusę, kur buvo matyti sniego trobelėssuim̃ti, sùima (sùema), sùėmėI.sugriebti; surinkti; paimti: Suim̃k šiaudus nuo klojimo laito!. Lošikai suėmė kortas ir sukilo nuo žemės. Kai medų (labai norėdami) visą turtą sùėmė. Žentas suim̃s senio visus turtus.Ale suimkim tai tuoj krūvon ir priveskim pavyzdį. Visos raidės, draugėn suimtos, vadinasi abėcėlė. Į savo rašinį suimu daugiausia tuos linksnių ir prielinksnių kalbos dalykus. Reikia visuomet medžiagą iš visų kronikų suimti. Nesilytėdamas variantų, keliais žodžiais suimsiu tik nuogą faktą. Plačiau išplitę kalbos reiškiniai yra suimami (suvedami) į dėsnius. Akys nebsuema (nebemato) ir par akuliorius.Kad jį diegliai suimtų!.Atsipeikėjo ir, susiėmusi kibirus, kopė į kalną. Paskui susiėmė nuo stalo valgymus ir išjojo. O ji jaijai liepė susimt viską ir eit šalin. Jis, nieko nežiūrėdamas, tuos pinigus sau susiėmė, pakavojo.suvalyti (javus, šieną, daržoves): Ar jau suėmė javus?. Suim̃ti nuog laukų gėrybą. Mes jau nuo lauko suėmėm, liko tik bulbės nukasti. Šiemet par mus darbas spėja, jau visa ką suėmėm nuo lauko. Kai vieni nesuima javus, kiti bėga [padėt] suimt. Kad ščeslyvai suimtum rugius, tai šiemet duonos turėtum. Pas mus kai kurie jau javus suėmė. Supulkim, vyručiai, suimkime šienelį!. Nupjovęs šieną, veiza, kad tik galėtų suimti. Kas dirba, tas ir sùima javus.Susiėmęs nors tiek, parejau. Kai lietus pakęs (kai nelis), tai ir vasarojus susims [nuo laukų]įsitverti; iš abiejų pusių paimti ką ir spausti; suspausti: Plaukai striuki, suimt negali. Tavo plaukai striuki – nėr už ko suimti. Sùėmiau Jurgį už kaklo. Jis man kad sùėmė (suspaudė) ranką, tai ko neatsisėdau. Anyta suėmė kirmėlę pirštais. Pakelk dureles – negirgždės, suimk raktelius nežvangės. Ei, tu lokė, tu lokutė, suimk mano galvą!. Pakelk duris girgždančias, suimk raktus skambančius. Palaikykie žirgužėlį, kad nešokinėtų, suimk trumpai kamanėles, kad nesuskambėtų. Reikėj[o] suimti (susupti, suvynioti) į vystyklėlį, reikėj[o] įmesti į Dunojėlį . Priėjęs suėmė Oną už pažastų ir kėlė juokaudamas. Jis koją kuo rūpestingiausiai suėmė (sulaužytą sudėjo) ir įdėjo į luobus, kad sugytų. Vilką visi suėmė (surėmė) ir išstūmė. Jau ne laikas, močiute, jau ne laikas, širdele, kad suėmėm baltom rankom ir sumainėm žiedeliais . Suimk akis saujon, tai užvysi. Suėmė kaip bagočių už širdies. Sùema strėnas linus beraunant (įskausta, įsopsta strėnas). Dievaži, tylėk – arba liežuvį tau suimsiu (nutildysiu, gausi mušti)!. Jei aš tau nesuimsiu dantų – nekur aš būsiu!. Bėk, galvą suėmęs (greitai bėk, bėk, nieko nežiūrėdamas). Niekas labai nesuima, kad tu čia ir šokinėji (niekas nebijo). Gal kas apie jį ir suima galvą (gal kas jo ir bijo), ale tiktai ne ašiai. Visi žmonės jį sùėmė (laikė) už didžiausią poną. Ar tankiai tave suima (ar dažnai tu apkvaišti)?. Toksai buvo, trumpai suimant (trumpai sakant), atsakymas. Jisai darbą sùima gerai (greit ir gerai dirba). Verdantin [vandenin] indeda [kiaušinį], tai aštriai sùima (greit išverda). Rūpesniai sùėmė širdį.Susiim̃k (susitvarkyk) plaukus!. Iš išgąsčio jis susiėmė galvą. Eita širdį suė̃musys (susiėmusi), stingsta visa. Jog regime, kad medžias ir akmenes stipriai suguldinos ir suėmės, drąsiai įeime. Kad ėmė varyt (plūsti), kad ėmė kantuoti, žmogus, ausis susiė̃męs (labai greitai) išlėkė. Pabūtum su tokiu ligoniu vieną naktį, galvą susiėmusi bėgtumi. Reikia, susiėmus galvą, bėgti šalin. Nuo šitokio bėk, galvą susiėmęs. Jie šaukia galvas susiėmę (balsu šaukia). Kap papaisiau aš in tų rugelių, tai plaukų susėmiau (nustebau, išsigandau). Jos visos trys, šonus susiė̃mę (skaudamais šonais), eina. Vienakis juokėsi, susiimdamas šonus, iš neregio (labai juokėsi). Pilvus susiėmę juokęsi tuokart pamariškiai. Nerėk kaip smaugama, susiim̃k biškį (susivaldyk), ir neatrodys taip baisiai. Jai labai reikėjo susiimti (susivaldyti, susilaikyti), kad nepatrūktų juokais Raudienei čia tebėsant. [Ji] paraudo ir kalboje užsikirto, bet tuoj susiėmusi (susivaldžiusi) ėmė vėl pasakoti. Prieš mūsų žmogų visi susiima vienon kekėn (susivienija, eina iš vieno) tam tikru būdu sudėti (rankas): Rankas suimti. Verkia gailiai mergužėlė, rankeles suėmus . Kai pašalo, tai visi džiaugias suėmę rankas, kad purvo nebebus.Susiimu rankas. Jis stovi, rankas susiė̃męs. Nieko nedirbantis žinogus gal sau vaikštinėti, susiėmęs rankas. Senelis susiėmė rankas, atsiduso, akis užmerkė ir numirė. Keiksi, rankas susiėmus, rytą vakarėlį . Liepė rankas susiimti. Aš su ištiestoms ir susėmusioms rankomis tau liaupsę sakysiususiaurinti, sutrumpinti (drabužį): Kleidą suim̃ti. Sijonas krenta nu strėnų, reik suim̃ti apjuostuvę. Suimk dar ir antrą suimką – matai, kad dar smuks par kulšissurinkti: Suėmė visą drąsą (įsidrąsino) ir drebančiu balsu pašaukė. Ant galo smakas, teip įskaudytas, suėmė visas savo spėkas ir pasijudino. [Berniukas,] suėmęs visas savo jėgas (labai greitai, kiek galėdamas), pasileido bėgtisupulti (prie darbo), pasispausti, pasistengti: Led tik visi suėmę užkūrė ugnį. Kai sùėmėm vakar visi – dobilų laukas ir ant šono (nupjautas).Nemanyk, kad pradžioje tereikia susiimti, o paskui galima ir šiaip sau švilpauti. Truputį susiim̃kit, vyručiai, kad ligi vakarui šitą plotelį nupjautumėt. Reikės susiim̃ti ir atkasti duobę. Teks ir tau, moč, rimčiau susimti. Su tais tvartais turi susiim̃t (pasistengti daugiau, smarkiau dirbti, kad pastatytų). Rygiečiai [futbolininkai] antrą kėlinį smarkiai susiėmė ir jį užbaigė 2:0 savo naudaisutraukti, susiurbti: Balta spalva nesuima šiluminių spindulių. Garuojantis vanduo daug suima (suvartoja) šilimos. Gutacija pasireiškia tais atvejais, kai šaknys daug vandens suima, o lapai mažai jo teišgeria.Daugumas rašytojų suėmė savin (pasisavino) senųjų rašytojų pažiūrasII.sušaukti, sumobilizuoti: Vsevolodas, suėmęs daugybę kareivių, puolė ant lečių. Kur jai dėt, tiek suėmus!sulaikyti, areštuoti: Nusikaltėlį sùėmėpriimti: Avių turiu suimtų [ganyti], negaliu išeiti iš numų.Tura susiėmęs dešimtį karvių į ganykląsuvaryti, uždaryti: Šiandien suėmiau tris karves tvartan. Ir atėjo mergužėlė, ir paprašė tėvulėlį, kad suimtų žirgužėlį in stonelę, in naująją.ištikti, užeiti: Suėmė juokas. Baimė sùėmė. Tuojau vėl jį suėmė baimė, kuri buvo pranykus. Daugiau taip šį suėmus baimė, taip suėmus, kad šis nebeišmanąs nė penkių. Kai jau miego suimtas, tai ar kelsi, ar ne, nebeis valgyti. Moteriškę snaudulys suima. Sùėmė toks miegas, nuėjau ir atsiguliau. Į rytą tai jau tikrai snaudas suim̃s. Mortą suėmė saldus, svaiginąs silpnumas. Kap sùėmė [skausmas] dantį, tai neturėjau kur dėtis. Kap sùėmė dantis, nor tu gyvas žemynon kaskis!. Bene karštligė tiktai mane norėtų suimti. Kap suėmė sunki liga, viso padūmojau. Atkratos kai sùėmė, paleipėjau gerokai. Ligos suimtas, mirė. Ir valios susmukimas suima žmogų panašiai kaip liga. Strėnas skausta, vėruliai sùėmė. Mislijau nesulauksiu ir ryto, kai sùėmė diegliai. Smarkiai suėmė liga. Naktį staiga suėmė šaltis. Sotus žvirblis ir smarkesnį šaltį pakenčia, o kai suima kartu šaltis ir badas, tai ir galas. Miške toks suėmė šaltis, nors ant ugnį gyvas lįsk. Kap namie sėdi prie šilto pečio, tai sveikas, o kaip tik išeina laukan, tai suima kaip kartelį. Jį suėmė diegliai, sopuliai. Deginantis skausmas suėmė vidurius. Mane suėmė ilgumas (ilgesys). Mane apmaudas suėmė. Gal paskui ir mus suims noras (gal įsinorėsime). Sopuliai suims. Skraidė skraidė miegas ir sùėmė galvą (apėmė snaudulys). Kai suema galvą sopčius imtinai, tai tik galva neskyla. Nedaryk anksti juškų: galvą suims (sugaruos). Man smalkės sùėmė galvą. Kraustykis nuo pečiaus, da suims galvą. Smalkės man galvą sùėmė. Garai galvą suim̃s. Teip sùėmė pirty galvą, kad ledva nameliokan išsverdėjau. Suėmė galvą, kad ir atsikelt negaliu. Jaujoj taip buvo galvą suėmę, kad ko tik nenumiriau. Dėl tavo bėdų kitos galvos nesuim̃s (neskaudės). Degtinės stiklelį išgėrė, vienu akies mirksniu suėmė jį (apsvaigino) vaišinti: Svečiuose smarkiai nesuėmė, tai tuojau grįžo namosuprasti; suvokti; atsiminti: Man aiškina, o aš vis nesuimu. Ar suimi, žmogau, ką tau pasakoja?. Kas gali suimti, ką jis kalba!. Negaliu suimti, kaip tai gali būti. Anas jau nieko nebesùema. Tokia tavo ir smagalvė, kad nieko nesuimi. Moč, ar suėmei, ką kunigas kalbėjo?. Jis man ilgai aiškino, bet aš nė kap negalėjau suimt. Nesuimsi dar̃ nei kur pradžia, nei pabaiga. Būta ko nesuimt, kaip padirbt didžiulė (smuikas bosas)!. Gera galva visa sùima. Tiek pripasakojo, kad mano nė galva negalia suim̃ti. Nesuimu (neišmokstu) taip greitai dainą. Kad nesuima (nemoka, neišmano), tai ko dar būva pašte?. Dainuoja dar ir kitokias dainas, tik visų daininykė į galvą nebesuima (nebeatsimena). Taigi nežinau, ar daug atsiras darbininkų, kurie lengvai suims į galvą (supras) svarbią laikraščio įtalpą.Suim̃k tu kreivo rato sliedą (suprask tu jį, supaisyk) III.gauti, sudaryti: Tiek pinigų suėmiau pernai, ė kur dėjos?. Daug pinigų sùima. Žiūrėk, kiek anas iš visur tų pinigų suima. Buvo galima suim̃t šimtą rubliųįsigyti: Nedavė man jaunai nei stogelio ištaisytie, razumėlio susiimtie, pasogėlio susaugytie (susiauginti) IV.pradėti smarkiai augti, vešėti: Kad susi̇̀ėmė mūs miežiai, net juodi!. Po šio lietaus miežiai tep susiėmė ir žaliuoja kap rūta. Ale tavo taboka susi̇̀ėmė. Po šiltaus lietaus vasarojas tep gražiai susiėmė. Po lietaus ir pievos susi̇̀ėmė. Reiks burokai su trąša palaistyt, tai maž dar susim̃s. Tik po lietaus tai tep viskas ir sùsėmė augtpradėti rūgti, degti: Pats gardumas pieno, tik susiėmęs, nerūgštus da. Ar surūgęs pienas? – Biskį gal susėmęs. Man daros (rodos), kad visas miestas susėmė ugnėn (pradėjo degti, suliepsnojo) apkepinti; apimti: Labai suėmė ragaišį, pluta kieta (krosnyje šiluma griebė, apkepino). Pečius gerai iškūrintas, ragaišį sùėmė. Reikia gerai prikūryt pečius, kad duonelę suim̃tų. Duoną greit suėmė, pečius buvo karštas.Duona nesusiima, kad kaminas atdarytassueiti, sulipti į vieną vietą; susitraukti, susimušti: Sidabra (upė) … miesto lauke išsišakoja ir po kokio viorsto vėl susiema į vieną vietą. Dar virink nors valandą, tada tik susiims. Sviestas blogai susiima, tai bus didžiasviestis. Tuoj susiims sviestas, tai užvalgysim. Kol sultys nesusiims, neišeis kastinisV.užpulti, loti: Ką tie šunys teip sùėmė?. Šuva kaip sùėmė aveles, tuoj atsirado daržuoseužpulti barti, kvosti: Kad sùėmė jį visi!. O, jis juos gerai sùėmė!. Vagis, smarkiai suimtas, tuoj prisipažįsta. Mokinį, kai nusikalsdavo, striukai suimdavo (griežtai apibardavo). Aš tave kap šiltą vilną suimsiu (įveiksiu, nugalėsiu) susibarti, susiginčyti, susipykti: Vedu ten stipriai susiėmėm. Dėl šio reikalo mudu gerokai susiėmėm.Jiedu susimdavo liežuviais (susibardavo) eiti ristynių, imtynių: Nu, susiim̃kiam – matysiam, katras stipresnis. Susiėmė, ir nė vienas, nė kitas neįsiveikė. Susiimsim, pažiūrėsim, katras stipresnissusikibti, susikirsti, susikauti: Susiėmė kardomis muštis. Susėmė kautis. Atsprogo staibio kaulas, taip buvo susiėmę mušties. Iš pykčio susiėmė du vyrai. Ląstoj gaidžiai tas prieš tą ir susėmė pešynionVI. pradėti: Žiogai suimdavo labiau čirkšėti. Kad sùima mergos dainuot, net medžiai linksta. Atdaręs aulį, skubiai suimk dirbti, kad kaimynų bičių nepagundytum prie vogimo. Ir man nakčia kad suėmė krūminį gelti, maniau neiškęsiu, ir gana. Kad suėmė vidurius pjauti!.Kaip susima žuvys nerštis, tai ir apkursta. Kad susėmė bartis, net jų ausys paraudo!. Kad susi̇̀ėmė su Petru bartis, net už kriūtų nusitvėrė!. Kai susim̃s giedot, tai net giria žvaga!suim̃ti į nãgą (į rañką) sudrausminti: Suimk gerai save į nagą (prisiversk, susivaldyk), ir atsikratysi nu to kūrinimo. Kaip suim̃s tave gerai ant nagus (kai prispirs), viską pasakysi. Aš tave suimsiu nagan (griežtai su tavim pasielgsiu). Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošiussuim̃ti stãlą nukraustyti, nurinkti nuo stalo indus: Suimk stalą!suimti rugius surinkti ir sudėti į pėdus nupjautus rugius: Mergaitė visus rugius po dalge suėmė, motinai nė iš gryčios nereikėjo išeitisuim̃ti linùs pakelti ir surišti į kūlius paklotus linus: Mes jau linus suėmėm ir išmynėm. Sùėmėm broliuko geltonus lineliùsužim̃ti, ùžima (ùžema), ùžėmėI.suimti; pagauti; pasiekti: Nekirpk (nepjauk) morkų lapų taip trumpai, paskuo nebužimsi.Užuėmė (pagavo) jie žuvų daugybę.Įkelk karves tik kiek liežuviu užima (pasiekia, užsiekia).Maž koto teužsiima, ir lūžta dalgio kotas. Užsiėmė už baltųjų rankelių, nusivedė an didžiąją karčemelęuždengti, uždaryti: Senutė priejuoste užima jam burną. Užima burną, kad nė kvapo neišleistumėte. Užimk kraną, ir nebėgs vanduo!. Ką smaugti, kam kaklą užim̃ti. Užėmus tada akis, graudžiai ašarojo. Užimk duris, neįleisk to bestijos. Ažimk duris, tai per aukštinį išbėgs. Dėdule, ir aš eisiu rozu. – Nogi kiba aš užimsiù (pastosiu) tau kelią.Ar užimsi, kad visiems pasakoja. Pradės juoktis – žmonėm burnos neužimsi.Juokiasi, užsiėmęs rankom burną. Užsiėmiau akis su ploščium. Užsiimk burną su ranka, kad dedi nuodus lapei. Motina, lyg nusigąsdama, užsiėmė ausis. Užsiim̃k (suspausk pirštais) nosį, ir nebetekės [kraujas]užkimti; imti skaudėti (gerklę, kaklą): Ir galvą sopa, ir kaklą ažùėmė. Nevalgyk šaltų obelių, bo vėl gerklę užim̃s. Kad ažùėmė gerklę, tai ir iššnekėt negaliu. Ažùėmė gerklę, negaliu šnekėt. Kaklą užėmusi, žekes pri kaklo tvėrė. Kaklą liga užėmė, ir nė kalbėt negali. Man vis, kad tik pašąlu, ažùema gerklę. Piktas kaklas, ùžimtas kaklas. Da va pašalai, ir užùema gerklęsulaikyti, užturėti: Neužim̃si, kad lis. Kulkos neužim̃s. Lietaus neužim̃si.Tuoj mane užims (sučiups, sulaikys) girinykas.Pailsau, net kvapą ùžėmė. Aš išsigandau, kad ir dvasią užėmė. Kaip aš nusileidau [rogutėmis nuo kalno], man širdį užėmė. Užėmė žadą, ir nebegali ištart nė vieno žodžio. Jam taip suspausdavo širdį, kad jis nieko galvoti nebegalėdavo, net žadą užimdavo. Dvasią ùžėmė lekiant (uždusau). Speigas užimdavo kvapą. Elementoriaus lapai paveiksluoti, užimdavo net amą mums.Man Pondzies (Dievas) yr davęs, neužėmęs (dosniai davęs) neleisti, uždrausti: Argi tu man užimsi rūkyt!. Bene tu man užimsi: jei aš noriu, tai ir eisiu. Teisėjas man toliau ùžėmė kalbėtiužstoti, neleisti eiti, važiuoti; grąžinti: Ji įsileido bėgti, bet aš toks greitas, ir ją ùžėmiau. Užimk karves – jau artinasi prie javų. Užim̃k avis nuo javų. Užim̃k karvę nuo javų!. Vijausi, vijausi ir tik nuo Kazio kluono užėmiau arklius į namus. Užėmė jis tą jautį ir varo namo. Atėjo bernelis iš dvaro, užėmė jautelius ir varo .Ažsi̇̀ėmė skatus iš avižų ir nusvarė kieman. Ale vėl iš po akmens pakalnėje išlindo dar didesnis milžinas; užsiėmė kelis galvijus ir nusivarė.užsibrėžti, pasiskirti: Ùžėmė rugių lauką pjauti per pusę (užėmė pusę lauko per kartą). Gera gervė (mentelė) tura užimti platų blomą, tura trąšiau kasti. Kam ùžėmei tokį didelį barą?.Vieną vyšnią užsiim̃kit ir nuskinkit gatavai. Aš nusivariau į pūdymėlį ir užsiėmiau ilgą varstelį. Aš tokią didelę kelionę užsi̇̀ėmiau.pradėti, užsidėti: Jie jokių darbų neùžima. Reiks užim̃ti kada lopyti kaldras. Viską mes ùžimam dirbti, ale kad nepaspėjam. Ot velyk užimkime kitą šneką. Nereikalingą daiktą ùžėmė. Vakar ir aš ùžėmiau naują darbą. Žiūrėk, jau jis kitą kokį darbą ùžėmė. Aš jau buvau užmigusi ir sapną užėmusi, kai pabudino. Tuokart užėmė mokyt aną kalbos. Vieną vakarą anie (zuikiai) buvo užėmę ūkštauti. Žiemą, kai nesi kokio darbo užėmęs, gali ir padykautipasiryžti; užsispirti; pradėti: Tvartus plytinius užėmė (pasirengė statyti). Pono siuntiniai pamatė tokį arklį, užėmė pirkti.Ans užsiema darbą dirbti. Užsiėmiau būdą išrašyti. Pasistatė gryčelę ir gyvent užsiėmė. Be reikalo tu užsi̇̀ėmei šitą darbą. Užsiėmiau karštai dėl savo brolių lietuvių storoties. Oi neužsiimk, jauna seserėle, neužsiimk šių sunkių darbelių . Užsiėmiau jo nebepriimti į namus. Užsi̇̀ėmė ją išvaryti [iš namų]priimti, prisiimti: Visai tai ant savęs užėmė. Ant savęs užėmė mūkas.užstoti: Aš užsiėmiau už jįjį ir išgelbėjauišgerti (vaistus): Pirma reikėjo šituos vaistus užim̃tįgerti, įkaušti: Jau tas vyrukas yr užė̃męs. Aš vakar smarkiai ùžėmiau degtinės. Tas girtuoklis jau buvo gerai drąsos užėmęs (iki drąsumo įkaušęs).II.paimti, okupuoti: Užima pabriką.Siernauskis su ponu Šimonavičia ir būriu žmonių norėjo užimti gabalą žemės, būk kalvinams priderančiosturėti: Visi žino, kad Indija užima žemės ploto milijoną keturis šimtus tūkstančių ketvirtainių mylių. Aleksiukas užima tikrąją pirmininko vietą tarp abiejų tėvų. Jaunieji tarybinės inteligentijos kadrai užima vis žymesnę vietą socialistinėje statyboje . Kadrų parinkimas, paskirstymas ir auklėjimas užima (turi) ypatingai svarbią vietą mūsų partijos veikloje (į kadrų parinkimą, paskirstymą ir auklėjimą kreipiamas ypačiai didelis dėmesys) užvaldyti, pasisavinti: Jis nori sostą užimti. Nutarė jie karaliūną Joną nužudyt ir užimt jo karališką vietąapgyventi: Namus užimu. Atbėga lapė, atranda savo gyvenimą užimtą. Mano avilį turi kano bitės užėmęprikrauti, pripilti: Daržinė dabar su vasariniais šiaudais užimta. Turiu maišą, ale užimtas (netuščias). Paskui atsigersi: sklenyčią ažuėmiau su pienu.Kaip arpavojom, tai visi maišai grūdais ažsiėmė. Užsiėmė visos puodynės – nebėr kur košt pienouždėti; užsėsti; užstoti: Užim̃k man vietą traukiny!. Ažim̃k ir man vietą eilėj!. Vaikai, sėskit – langus turit užėmę!. Mama, neužim̃k stalo – mum reikia!. Skubyk, sėsk, kad tavo vietą kitas neužim̃tų.Rentinys mažne pusę rejos užimąs. Briauninę jos zoną užima kareivių žygis.Moterys užėmė mūsų vietas siloso duobėj (stojo į mūsų vietą, mus pavadavo) nenuvalytas (apie lauką): Laukas buvo ùžimtas – žirniai nenukirsti. Laukai da užimti – nėr kur ganytpaimti, reikalauti: Staklės trobo[je] ùžema daug vietos. Vietos visuomet daug užimdavo.Nedaug užims tas darbas laiko mumspaliesti; užlieti: Užėmė dyguliai abiejose pusėse plaučių.Pavasarį upė visas pievas užėmė.O visokių piktybių ir bjaurybių šaknys jau užėmė visą dirvąpaveikti, ištikti, užeiti: Ir miegas ją užùėmė. Kad ažùem jį sopė!. Kad teip drūčiai zapalenija ùžėmė, tai jau neišgisprasidėti: Užsiėmė kepenų ligaIII.sudominti kuo (pvz., svečius): Užim̃k tu anus, o aš bėgsu kiaušinių pri Sketrėnės. Jei manęs nebus, tai užimk svečius.Sunku širdį užimt kvietkoms, širdis klaus, kur mielas yr.Jis buvo geras užimt estrados laiką (estradoje dainuoti, vaidinti, neduoti publikai nuobodžiauti) vaišinti: Užimant svečius, visados reikia atminti, kad visi tam reikalingi indeliai būtų išmazgoti. Ar kuo ùžėmė tave?. Aš nuėjau pas juos miežių paprašyt, o jie man' kaip viešnią užėmėIV.gauti (užkurį, žentą): Iš tų dukterų ant vyriausios užimtas užkurys. Ji viena mergučė buvo, ir jai žentą ùžėmė. Vienas bajoras apgarsino visose karalystėse, kad jis turi dukterį ir nori sau žentą užimti ant savo dukters.Viena sesuo ištekėjo, ė kita užsi̇̀ėmė užkurį. Ji užsi̇̀ėmė žentą ant to gyvenimo.Neikie, dukrele, už seno bernelio, neužsiimkie sau didžio vargelioužpirkti: Jau mišia ažuimtanusinuomoti: Būdavo, ùžimam svetimų žemių. Kas užėmė prūdą, tas ir žvejo[ja]. Velnias prikalbinėja senelį, kad ažimtų nuo pono dirvonus. Neik su rasa pievos ažimt, o kermošiun mergos (pačios) rinkt .Užsi̇̀ėmiau pryšininkę ir gyvenu. Užsiėmė tėvas Giratiškėse balos šmotą. Mes par ją gyvenam, užsiėmę pirkią. Užsiim̃ti reik nakvynę. Noriu užsiimti krautuvę. Užsiimdavęs ir linam žemės. Ažsiėmė žemės iš dvaroparsisamdyti, apsiimti: Ažsiimtum ganyt, tai daugiau per metus aždirbtum nei Latvijoj. Išsyk bekalbėdamas pamatei, koks ūkinykas – kad geras, gali užsiimt pas jį dirbtV.pradėti augti; augti: Iš pat pavasario cukriniai gerai užsiėmė. Pavasarį užsiėmė žolės želti, bet be lytaus išstembo. Miežiai taip gražiai buvo užsiė̃mę, net buvo miela žiūrėti. Kad kerpė pievoj prapuls, užsiims dirsės augti. Batviniai buvo užsiėmę augti, bet išdegė. Užsiėmė ir auga pušynėlis vidury laukų. Berželių pilna, pušiukė kur ne kur užsi̇̀ima (auga, išdygsta).Senoji žaizda jau vėl užsi̇̀ėmė (pradėjo tvinkti) užraugti: Nekokios buvo mielės, o dėlto užėmė alųpradėti rūgti: Šiandien rytą jau alus buvo užsiėmęs, apsitraukęs puta. Dar tik neseniai padarytas alus, teip greit neužsiėmė. Žiūrėk, kad užsiimtų rūgti, įmesk duonos plutą. Kad užsiimtų mielės, deda įkaitintą akmenį, alų darydami. Alus užsi̇̀ėmė (ėmė apynius į viršų varyti, putoti). Jei višta palesa salyklos, alus užsiima savo rūgščia .užsidegti, pradėti degti, įsiliepsnoti: Eglinės šakos tuojau užsiėmė, ir šimtas kibirkščių nulėkė į padangę. Marškinėliai įkaito, blykst liepsna užsiėmė. Žiūriu – jau ir visas stogas užsi̇̀ėmė. Gesters ugnelė – ir vėl ažsi̇̀ema. Nu nu, durniuok, durniuok, kol liepsna šiauduos užsiims!. Jau kluonai baigė degti; užsiėmė tvartai. Kaip tik matai užsiėmė ir visa daržinė. Kaip žùsėmė (užsiėmė) ugnis – nuo vieno galo sodžiaus net kitan, ir supleškėjo visas.Ūmai, re (regi), toks gabalas dangaus užsiima pazaru.Vyras užsiėmė (užsispyrė) ir neleido kitur danginties – kilo barnis.Nieko sau šaltelis: visi mūsų langai užsiėmė (užšalo) VI. užpulti; smarkiai pabarti: Aš jį užim̃siu, kam jis tokias kalbas paleido. Ot dabar kad užim̃tumėt gerai, tai ir prisipažintų. Jį gerai užim̃k už tą melą. Užim̃k gerai, ir pasisakys, kur padėjęs peilį. Jeigu jis negerai dirba, tai užimk jįVII.būti nelaisvam (nuo darbo), dirbti, neturėti kada: Meistrai labai ažimti̇̀ per šiuos metus. Moterys gi tuo laiku tankiausiai užimtos esti su audimu. Ji dabar užimtà. Vilius nepakėlė akių, o dėjosi esąs labai užimtas valgio.Tą senį užėmė mislys visokios.Visi darže užsiėmę su darbu. Tep užsiėmęs darbu, kad nė negirdėjo, kai aš jį pavadinau. Kiek ji dabar užsiė̃mus!. Žmonės dabar su miškais užsiė̃mę (kerta, veža mišką). Ilgą laiką gali būti užsiėmęs tuo pačiu dalyku (dirbti tą patį darbą, tuo pačiu dalyku domėtis).Aš laikraščių platinimu visai neužsiimu. Mano vyras knygom užsiėmė. Jis nieku neužsiimdavo (nieko daugiau nemėgo, nieko neveikdavo) kaip tik šaudymu. Jis, būdavo, užsiima vis gaudymu žuvų.Nemoki meluot, tai neužsiimk meluprasidėti, sueiti į draugystę: Ko tu užsi̇́emi su tuo durnium – neužsiim̃k, ir nelįs!. Ji su kokiais piemengaliais neužsi̇̀ima

Lietuvių kalbos žodynas

Vertėjas

Terminų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z Q

Sinonimų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

Frazeologizmų žodynas

Žodžiai pagal abėcėlę: A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z