Joti
Joti reikšmė
Žiūrėti žodį "prijoti"raitam keliauti, vyktilipti, rioglintisnešti, vežti, gabentivyti, varyti, mesti lauknedailiai, nešvariai, paviršium pjauti (neaštriu įrankiu); dėl neaštrumo neimti; ką nešvariai, paviršium dirbtiužjoti ant kojojant užtikti, rastijojant pasivytiaplinkui apkeliauti raitamapveikti, nugalėtiaplenktipaviršium padaryti, atliktisuversti iš kraštų į vidų kultuvais kuliamus javusatvykti, atkeliauti raitamatšipinti, atkirstiatnešti, atvilktiraitam įkeliauti kur norsįsismaginti jojant, galėti greitai jotiįpratinti arklį raitą neštiraitam iškeliautiišnešti, išgabenti; nudėti, pamestiatšipinti, išmuštiišvaryti, išgrūstiįpratinti arklį raitą neštipavogti, išneštiišmušti, išdaužtiraitam nuvykti, nukeliautinusidaužyti, nusitrankytinuveikti, nugalėtinugabenti, nukišti, nudėtinuplėšti; nulaužti, nusuktipavogtinumesti; nuvarytipaviršium žolę nupjautinedaug jotiįstengti jotiraitam palįsti po kuoprijoti prie koparkeliauti, pargrįžti raitamparvežti, pargabentiraitam perkeliauti, išjodinėtikiek pajoti, pajodinėtipro šalį raitam prakeliautinujotipratrinti, sugadinti jojantprajodinėtiprisiartinti prie ko raitamprisirinkti raitųsusirinkti, sukeliauti, sueiti raitiemssudaužyti, sulaužyti, sugadinti; sutryptisuprasti, išsiaiškinti, susiorientuotiužsukti, atvykti raitamraitam užkeliauti, užlipti ant koprijoti, aptikti; raitam rasti ką, sutikti, užtiktiužlipti, užsirioglintiužuiti, užengti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: jóti
Joti sinonimai
antjotiapjotiatjotidajotiįjotiišjotinujotipajotiparjotiperjotiprajotiprijotisujotiužjoti
Joti frazeologizmai
ant sprándo (sprándu) jóti išnaudoti, skriausti: Ant darbo valstiečio sprando jojo seniūnai ir viršaičiai (vargino, nedavė laisvės). Pirmiau dvarionys visų sprandais jojo. Toks asesorius, uredninkas, žandaras, raštininkas – visi žmogaus sprandu joja. (Žem).antjótiužjoti ant ko: Antjojęs kalną, pamatė miestąjojant užtikti, rasti: Ir antjojau (bejodamas užtikau, radau) girės viduj žalią liepuželę. Ir antjojėm vieškelelį, rūteliais barstytą.jojant pasivyti: Būrelis antjojo keletą sodiečiųapjótiaplinkui apkeliauti raitam: Apjojo bernelis aplinkui dvarą. Mano vargelio su žirgu neapjosi, mano vargelio su kalaviju nesukaposi.Apjoju arklį (pratinu arkliui odą bejodamas).Viena subine devynis jomarkus neapjosi (nespėsi vienas visur) apveikti, nugalėti: Kaip tik marti ateina į namus, tuoj močią apjója. Nemanyk, visų tu taip neapjosi: prieis žalis pri sieto. Nori vienas kitą apjót. Dar jis tave lengvai galės apjot. Kad jie žiūrėtų, savo dirbtų, ale vis nori visą svietą apjót. Ta merga tokia zdraicas, ana ten visas apjósaplenkti: Ji apjõs tave (jau ji bus mokytoja, o tu dar mokykloje tebebūsi) paviršium padaryti, atlikti: Apjójo žolę, gerai nenupjovė, dabar ir pačiam pažiūrėt negražu. Jis tik apjójo pievą ir parėjo ėst. Reikė gražiai morkas nuravėt, o tu apjójai, apjójai ir palikai. Koks čia grėbstymas – bet tik apjóta!suversti iš kraštų į vidų kultuvais kuliamus javus: Apkūlus žirnius, reikia apjot, kitaip negerai išsikuls. Dar apjosim, ir žirniai bus iškultiatjótiatvykti, atkeliauti raitam: Dar nenušlaviau pusės kiemelio, žiūriu – atjoja bernų pulkelis . Ir atjojo jaunas bernytis . Ir atjojo bernelis ant juodbėrio žirgelio. Vaikesas prie mergesos atjója su piršliu. Atjojo bernužėlis kaip balta gulbelė. Atjoja vaitas ant svirplio raitas . Jie atjojo dvikažiais, kaip čigonai su vaikais kad joja. Atjoti, atjoti šelmam berneliui, muštrindams, mandrindams bėrą žirgelį . Vieną sykį atjojusys į Akmenę Žvėdų kareiviai. Šis sau ir išgrįžo atjotúoju keliu. Per laukelį atjodamas, degutu smirdėjo. Laukiu bernyčio atjojant. Sako ir tavo bernelį netrukus atjosiant. Atjojom broliop tavo.Pinigai greit atjója, ale greit ir išjoja. Bus ruduo, atjos šiaurys, obelys pagels. Vėtros kaukdamos atjoja.Bėda raita atjoja, pėsčia išeina.Užaugs mano bernužis, iškirs ąžuolėlius, atjos bėrus žirgelius, nuės dobilėlius.Vai da neatjojau pusiaukelį, išgirdau bitutę girioj dūzgiant.atšipinti, atkirsti: Atjojo kirvį bebambydama į akmenis. Peilis atjotas, sugaląskiat. Nu, kad žirklės atjótos, visai neima. Kaip atjotas peilis, nei duonos nebepjauna!atnešti, atvilkti: Ką gi čia atjójai?ant sprándo atsijóti prisisotinti, kitą varginant, kankinant: Atsijojai tu ant mano sprando?!×dajóti prijoti 1: Dajojau dvarelį, varteliai užkeltiįjótiraitam įkeliauti kur nors: Perkūnas pro vartus įjojo. Žentas įjójo į bangą ir įklimpo. Nujojo pas stiklo kalną, bet tiktai į pusę teįjójo. Dar neįjojau į pusę kelelio. O da neįjojau į pusę laukelio, ir užkilo šiaurus vėjas, nupūtė vainikėlį. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas.Įsijósiu sau žirgelį žaliojon pievelėnįsismaginti jojant, galėti greitai joti: Aš neįsijosiu: arklys labai kratusįpratinti arklį raitą nešti: Visi žirgai buvo labai gerai įjoti.išjótiraitam iškeliauti: Išjojau, išjojau, į žalią girelę išjojau. Ir išjojo trys bernyčiai balandžių šaudyti. Ir išjojo sūnužiu du žirgučių girdyti. Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, kaip išjosiu, taip parjosiu. Lietuvis išjo[ja] į girę raitas, o parvažiuo[ja] važiuotas (miške pasidirba ratus). Aš, išjódamas į kareivėlius, mečiau šviesų kardelį. Išjojo ižg miesto. Ant šakos raitas išjojo.Vaikai arklius išjojo į ganyklą. Išauš šviesus pavasaris, išjos broleliai žirgelius.Aš išjojau [į] karūmenę karužį karauti. Lig išjojau žalią girę, išaušo aušrelė. O aš išjojau šimtą dvarelių. Išjojau dešimt mylių, prijojau žalią girią .Išsijósiu sau žirgelį ir pasiganysiuišnešti, išgabenti; nudėti, pamesti: Kad netingėtum išjót šitas pamazgas karvei. Tik viską išjok iš ratų, kad ko nepavogtų!. Kas tas akėčias kur išjojo, kad nėkame nėr?. Turbūt vaikai bus išjoję kur nors mano žiedąatšipinti, išmušti: Į ką tą kirvį taip išjójo (išmušė ašmenis)?išvaryti, išgrūsti: Ir jį vakar išjojo iš tenai. Išjójau iš stubos tą sukčių. Išjos iš kailio visus mumis ta karė. Ji baisiai trokšta mane išjoti už vyroįpratinti arklį raitą nešti.pavogti, išnešti: Vagys du arklius išjojo. Nedėk in aikštės, po tam da kas išjõs. Nepalik namų nerakintų, ba svetimas inejęs gali ką nors išjóti. Žiūrėk – šuva pagrandį išjojoišmušti, išdaužti: Jau vėl langą išjojai!. Ar nori, kad tau dantis išjóčiau?!nujótiraitam nuvykti, nukeliauti: Nujojau, nujojau, pas jauną mergelę nujojau. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelį, pas tėvelį į dvarelį, stainė[j] pastatysiu. Ans nujójo pirmąją kartelę mergintis. Dar nenujojau į pusę kelio, pražvingo bėras žirgelis.Tai neaštrus peilis – boba į Rygą nujotų!.Nuvargęs, sako, it laumės nujotas.Aš nusijočiau į tą kiemelį, kur aug mano mergelė. Pasibalnojau bėrą žirgelį, aš nusijojau į jaunimėlį. Aš nusijočiau į tą kiemužėlį, į tą kiemelį, kur daug mergužėlių. Būs nusijóti su arkliu i plėskę nusinešti [į pievas].Aš nusijočiau bėrus žirgelius, aš nuganyčiau žalią žolelę.nusidaužyti, nusitrankyti: Nusijojai kaip nakabis, per naktis besidaužydamas.Nusijojo su vaikiais.Nusijoju (bejodamas prasitrinu odą).nuveikti, nugalėti: Liga apsėda žmogų ir nujó[ja]. Bobos pamokė, kaip drugį nujoti galima, ir nujojau. Menkasis esi visumet nujójamasnugabenti, nukišti, nudėti: Jisai šakę nujojo. Kur tu viedrą nujojai?. O kur pirštines nujójai, kad grynom rankom vaikščioji?. Nenujok mano laikraščio. Peilius tai amžinai nujoja ir nujoja nuo stalo. Kur tu nujójai botagą?. Nenujók adatą: paskuo nebgalės berasti. Tik jau pasidėk ką čia, tujau vaikai būs kur nujojęnuplėšti; nulaužti, nusukti: Neseniai pasiūdinau anam šarką, ir jau nujojo (nudėvėjo). Aš tavo kaklą nujósiu (nusuksiu, nulaušiu), jeigu visada tokis blogas būsi.Ko ten karstais po tus medžius, nusijosi kumet sprandą, ir būs po visų karstymos!pavogti: Pasdėjau obuolių, kad sunoktų, ėmė kažkas ir nujojo. Nujójo aveles šiąnakt. Žiūrėk, kad tau kas dviračio nenujót. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigusnumesti; nuvaryti: Nujok tik tu nuo stalo lempą!.Antsninga ir nujó[ja] (nuleidžia, nuvaro) tą sniegą – nėr žiemos keliopaviršium žolę nupjauti: Pjovėjas, kad jį šunys: kiek pjovė, kiek ne – nujójo, nujójo paviršam!pajótinedaug joti: Jis, pajójęs biškį, sugrįžo. Padėkavojęs pajojo toliaus. Valandelę pastovėjęs, pajojo viduriniuoju keliu. Anuodu broliu vienas vienu, antras antru pajojo keliuįstengti joti: Par lauką jojau, keliu nepajójau. Nusilpęs jojikas nepajojo.Girtas ir ant lazdos pajojaraitam palįsti po kuo: Nuo lietaus po stogu pajojoprijoti prie ko: Jaunasis bernelis po gonkų pajojo. O ir pajójo jaunas bernelis po stiklelio langeliuparjótiparkeliauti, pargrįžti raitam: Neverk, mergele, neraudok, jaunoji, – kaip išjosiu, taip parjosiu. . Parjó[ja] mano brolužėlis. Nei pas vieną nesustojau, in tave parjojau. Laukiu bernelio parjojančio, rūtų vainikelį parnešančio. Mačiau išjojant, mačiau parjojant, mačiau žirgą balnojant .Kad parjosiu arklius, žiūrėk, kad man atsikėlęs būtum.Žmogelis svetimą arklį panorėjęs parsijoti namoparvežti, pargabenti: Parjójo vežimą malkospérjotiraitam perkeliauti, išjodinėti: Pérjojo su viena adyna tris žemes. Visą kiemelį perjojau, aš sau mergelės negavau. Tas bernas jau vėl pérjojęs kelias žemes. Dingojaus nepérjosiąs [per girelę].kiek pajoti, pajodinėti: Nevažinėjau dabar arkliu, tai nors pérjok (truputį pajodinėk), kad nuo kojų nenusistovėtų. Gerai balną turėt, ar kada pérjot reikia. Taigi, perjok (pajok, pamėgink), tada derėstaprajótipro šalį raitam prakeliauti: Vyrai prajójo pro šalįnujoti: Šimtą mylių prajojau, žalioj girioj sustojaupratrinti, sugadinti jojant: Aš be balno tuoj užpakalį prajóju. Man arklio negaila, ale naujas kelnes prajosi.Rietus prasijósiprajodinėti: Arklį prajodau, prajoju. Arklį prajóti, įjoti. Pilypas turėjo arklį, kurio niekas nemokėjo prajoti. Prašo bėrą žirgą prajoti . Gausi prajoti kumelę šimto metų. Turė[jo] broliai po žirgeliui, abu neprajoti̇̀ . Neprajotas arklysprijótiprisiartinti prie ko raitam: Prijójau vartus. Jojau dieną, jojau naktį, niekur nieko neprijojau.Vai aš prisijočiau prie to putelėlio, vai aš pasilaužčiau putelio šakelę.prisirinkti raitų: Prijojo pilnas kiemas bernyčių.sujótisusirinkti, sukeliauti, sueiti raitiems: Į kiemą sujojo būrys raitelių. Šuneliai sulojo, sveteliai sujojo. Kai tik piršleliai kieman sujojo, mañ jaunuolėlę pasidabojo . Kas mūsų kieme, kiemely sujojo? . Tuo kartu buvo dėl nekurių reikalų ūkės sujojusiu Algirdas su Keistutu. Abu riteriai pamažėl sujojo, sukryžiavo savo kardus ir vėl išsiskyrė.Sujojom arklius [į vieną miško vietą].Susijojo trys berneliai pas tą vieną mergužėlę. Arklininkai tegu nesusijoja į krūvą. Pulko vadai susijojo [į draugę]. Jaunūmenė visų žemaičių susijojusi mokės kariauti ir guviai neprietelius teriotisudaužyti, sulaužyti, sugadinti; sutrypti: Petrai, kodėl tu mano dviratį sujojai?. Sujosite (sumušite) visus butelius. Kol parejau į numus, vaikai spėjo sujoti lėles. Sujojo (sudarkė) subuvo mano šventadienį užsivilkimą. Baigia jau sujot (suminti) paskutinę pievelę. Žiūrėk, kaip lovą sujójot, net baisu pažiūrėt!suprasti, išsiaiškinti, susiorientuoti: Ar aš to ano rašymo nebsujosu?. Tos karvės buvo a dveigės – nebgal sujóti. Kaip greitai sujojo!užjótiužsukti, atvykti raitam: Užjok, berneli, pas savo mergelę. Užjok, broleli, nors medžiodamas, užjok, raiteli, nors medžiodamas. Jojant kur užjók pas manęs. Ažjók, berneli, int maneraitam užkeliauti, užlipti ant ko: Prieš kalnelį raitas užjosiu. Tie kalneliai labai aukšti, neužjojamiprijoti, aptikti; raitam rasti ką, sutikti, užtikti: Ir užjojau žalias lankas, baltuosius dobilėlius. Kai aš jojau per žalią girelę, ir užjojau putino kelmelį . Užjojau kryžkelę ir nebežinau, kur sukt. Abu sustojo, abu dūmojo, tokio darželio neužjojo . Užjojo pirmagalin (užjojo kelią iš priešakio). Užjoję raiti kaimiečiai visai netikėtai išgelbėję juodu iš tos nelaimėsužlipti, užsirioglinti: Kur užsijojai toks arklys ant suolo!.Užsijok (raitas užsisėsk) ant lazdos (vaikui sakoma) užuiti, užengti: Jin mum visus užjója, mes prieš ją visi nutylam. Anyta aštra, ė mano duktė nuolaidi, neatsispiria prieš ją, tai ir ažjoja darbais. Bet ką tu žmogus padarysi, kad pas mus turi užjoję tokie Usevičiai ir Kantičkos!. Kuris Dikojaus prekybos tarnautojas, darbininkas, tarnas gali būti taip užjotas, užguitas, atsietas nuo savo asmenybės, kaip jo žmona?
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas