Kabėti
Kabėti reikšmė
būti pakabintam, nusvirusiam, nukarusiam, kaboti, karoti, kabaliuotilaikytis pakibusiam (ore, erdvėje)būti prie ko nors; stovėti, sėdėtiišbūti kurį laiką pakabintam, kabančiamišbūti prie ko norsbūti pakabintam kurį laikąkabėjimu viršytipasvirti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: kabė́ti
Kabėti sinonimai
iškabėtipakabėtiperkabėti
Kabėti frazeologizmai
liežùvio galè kãba niekaip neatsimena (gerai žinomo žodžio): Šitas žõdis man liežùvio galè kãba.kir̃vis kabė́tų apie tvankų orą: Gryčioj kir̃vis kabė́tųiškabė́ti, i̇̀škaba, -ė́joišbūti kurį laiką pakabintam, kabančiam: Lašiniai per vasarą iškabėjo kamine. Vėliava ištisus metus bokšte iškabėjo.Kaip išsikabėjusį (išrūkusį, išsistovėjusį) kumpį vežiman nuleisim?.Kabink paltą ant kablio – sunkus, greit išsikabė̃s (išsilygins) išbūti prie ko nors: Iškabė́jai šiandie visą dieną prie knygų, prie laikraščių, nė gyvulių nepaliuobeipakabė́ti, pàkaba, -ė́jo būti pakabintam kurį laiką: Penkias minutes pakabėjo ir jau išdžiūvo.kir̃vis pakabė́tų apie tvankų orą: Gryčioj kir̃vis pakabė́tųpérkabėtikabėjimu viršyti: Mano šoblia kaklo neperkabės (šoblia greičiau sudils negu kaklas, ant kurio ji kaba) pasvirti: Pérkabąs kalnas (pasviręs, gresia nugriūti).
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas