Kabinti
Kabinti reikšmė
Žiūrėti žodį "užkabinti"daryti, kad kabėtų, karti ant ko nors; daryti, kad būtų nusviręs, nukaręs, nulenktas, panarintasužsklęsti; vieną su kitu segti, sieti, jungti, rištisiekti, liestiglėbti, imti aplinksemti, imti; mėžtitraukti, sukti (į šalį)griebti, čiupti, stvertikastilipti, kopti; smarkiai eitiįstengti, pajėgtikartis, liptikibti, rigzti, segtis, stvertispriekabių ieškoti, pristoti prie kokabinant apdengtiapglėbti, apimtiatkliudyti, atjungti, atrišti, atsietiatsemti, atkrėstiatimtiį ką nors pakabintiįsegti, įkliudytiįsikibtipakabinti, pasemtiįstengtiįkopti, įžengtipakabinti, kad karotųatkabinti, atsegtiišsemti, išimtiištraukti, išpešti, išverstiišsiristi, išliptinuimti ką pakabintąapkabinėti (ištisai), nukarstytinukarti žemyn, nuleistinuimti, nusemti kokį nors tirštą daiktąnuvykti, nusikastipadėti, kad kabėtų, pasverti, pakartipasemti, paimti kokį nors tirštą daiktąužkabintipasikartiper ką pakabinti, persvertiiš vienos vietos į kitą kabinant perkeltipersemti, perdėti kiturpersegti, perdurtipereiti, perliptipro šalį nukabintiprasemti, praimtipradrėkstidaug, visur pakabintiprisegti, pririšti, prisietiprikibtisilpnai, netvirtai pririštiprisemti, prikrėsti ko nors tiršto, birausprivalgytiatgaivinti, atgautivisus sudžiauti, pakabintisurišti, susieti, sujungtisusiimti, susikibti, susistvertisulipti, susikartisučiupti, sugriebti, suspaustisusemti, suimtisuvalgyti, suėsti, sulestisuimti, suspaustiuždžiauti, pakabinti, užkartiužleisti kablį, ušdarytiužkliudytipaimti strigtą (meškeriojant)išliktipaliesti, palytėtiužkibinti, priekabių ieškotiužlipti, užsirepečkotipradėti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: kabi̇̀nti
Kabinti sinonimai
antkabintiapkabintiatkabintiįkabintiiškabintinukabintipakabintiperkabintiprakabintiprikabintisukabintiužkabinti
Kabinti frazeologizmai
danti̇̀s kabi̇̀nti į si̇́eną neturėti ko valgyti: Jei lašinių nepirksi, tai galėsi danti̇̀s kabýti į sienąį aki̇̀s kabi̇̀ntis priešintis, nenusileisti: Drąsus vaikiščias, tik ryzga, į akis kabinasipirštù nekabi̇̀nti nepatirti: Gerumo jos tu dar pirštu nekabinaišuni̇̀s kabi̇̀nti ant kãklo kenkti: Geri draugai viens kitam šunes an kaklo nekabi̇̀naantkabi̇̀ntiužkabinti 1: Katilas antkabintas valgiui virti.Kad aš tūkstantį antkabinsiu ant nosies, gaus vyrą, kad muno duktė ir kumpnosė.Eina virves ančsikabinęsužkabinti 8 Buvo vienok ir tokių kareivių, kurie buvo ant pačius krantus mūrų antsikabinęapkabi̇̀ntikabinant apdengti: Apkabi̇̀nk paltą kitais rūbais, kad nedulkėtų.Kasdien pareidavo namon kiškiais ir kurapkomis apsikabinęs.Veidmainystės dangalu apsikabinęsapglėbti, apimti: Drūti medžiai, apkabi̇̀nti negali. Apkabi̇̀no kaip meška avilį. Turi turi apkabi̇̀nus pėdą, kol suriša. Turi kaip šuva kaulą apkabi̇̀nęs.Mylimą Nemuns, smarkiai apkabinęs, neša pro kalnus, per laukų platybes. O iš toli laiko vandenis apkabinusios tamsios miško sienos.[Sigutė] apsikabino juodos karvutės kaklą ir … rauda . Apsikabi̇̀nusiu kaklus sveikinos anuodu. Tėvas tuojau apsikabi̇̀no sūnų už kaklo. O mano mergelė apsikabi̇̀ndama labai meiliai kalbėjo. Verkia seselė rūtelių daržely, žaliąsias rūteles apsikabi̇̀ndama. Guli vilkas, kojom apsikabinęs girinį kuilį. Patis ciesorius prieit, idant apsikabintų anuos grabus tarnų. Turime … aprėpt ir apkabintis jį.šùnį apsikabi̇̀nus graudžiai (verkti): Dabar tu negodoji tėvų, neklausai jų, o paskui, kap neteksi, tai verksi šunį apsikabinusatkabi̇̀ntiatkliudyti, atjungti, atrišti, atsieti: Atkabi̇̀nk durų kablį. Atkabi̇̀no lenciūgą nuo kuolo. Atkabi̇̀nk kambarį (atidaryk). Arklius atkabi̇̀no, o ratus paėmė.Durys užsikirto ir nebatsikabina.Aš nieko nežinau, atsikabi̇̀nk (atsitrauk) nuo manęs. Neleiskit vaikų į mano kambarį: pripras, tai negalėsiu atsikabi̇̀nt (atsikratyti) atsemti, atkrėsti: Nenešk viso ėdalo kiaulėm, atkabi̇̀nk pusę pietumatimti: Sunkus darbas atkabi̇̀na daug sveikatosaki̇̀s atkabi̇̀nti padėti susiprasti: Aki̇̀s atkabi̇̀noįkabi̇̀ntiį ką nors pakabinti: Senelis liepė pilvą išsiimt ir įkabint į ąžuolo viršūnę.Įsikabino į kukšterą savo šikšnos skrynelęįsegti, įkliudyti: Įkabink irklus į valtį. Į ąsą įkabi̇̀nk kobinį šieną vežantįsikibti: [Žiemkenčiai] vos laikosi įsikabinę į nuogus grumstus savo iškeltomis šaknelėmis. Jų žirgai įsikabino dantimis vienas kitam į karčius. Vaikas eina įsikabinęs močios sijonan. Neužilgo (= Netrukus) jis pajutęs, kad į meškerę įsikabinus žuvis.Kasparas nė nepasisveikinęs įsikabino tos kalbos. Bet ji (matematika) manęs teip įsikabi̇̀no, kad ir nebepaleidė, pakol jos nepabaigiau. Tą arklį įsikabinęs (pamėgęs), matyt, neparduos. Bile tik įsikabi̇̀na (prigyja, pradeda augti), lazdynas greit auga. Ugnis neinskabi̇̀na (nepradeda gerai degti) – užpilk žibalo. Inskabi̇̀no jau gyvent Jėvaišai (pradėjo gerai gyventi, kilti). Ką beveiki, kaip taviškiai įsikabina (gyvena)?pakabinti, pasemti: Tau, kaip svečiui, inkabi̇̀nsiu smetonos, jie tai tegul su pienu. Negalima košės įkabint, tokia tiršta, net kieta.Inskabi̇̀nk uogų, kiek žinai suvalgysi. Įsikabinsi anglių į klumpius, prišildysi ir bėgsi žiemą (batų nebuvo senovėje) įstengti: Lėk, kiek įkabini̇̀. Tempia arklelis kiek įkabi̇̀ndamas. Leki leki per vasarą, kiek įkabini̇̀. Petriukas dirbo kiek įkabindamas. Prakaituodamas didina savo miestą, stiprina jį kiek įkabindamas. Aš žiūriu, kaip tik įkabi̇̀nus. Ir ėmėm lukštenti varpas kiek įkabindami. Arklį paleidžia, kiek tik gal įkabi̇̀nt (bėgti). Vaikai, kiek kojos įkabina, pasileido laukais namo. Jojo, kai[p] tik arklys įkabino.įkopti, įžengti: Įkabi̇̀nusi esu į devintą dešimtį, o dar matau knygas skaityti be akuliorių. Saulė jau buvo įkabinusi į pavakarę, kad tėvelis sugrįžoiškabi̇̀ntipakabinti, kad karotų: Šviesas iškabi̇̀na (raketas išleidžia), paskui meta bombas. Mieste iškabintos vėliavos. Iškabi̇̀nk kailinius kieman, kad prasivėdintų. Nevažiuok kojas iškabinęs. Valsčiuj labai daug iškabi̇̀nta (paskelbta) varžytynių – pradės taksavoti, varžytiatkabinti, atsegti: Kažkas kailinius iš gembės iškabino (pavogė).Lenciūgas išsikabino iš plunksnos, šuo ir pasileidoišsemti, išimti: Iškabi̇̀no visą medų [iš torielkos]. Bulką parlaužiau, minkštimą iškabinaũ ir padaviau senajai. Kudlius, bjaurybė, visą jovalą iškabi̇̀no.ištraukti, išpešti, išversti: Gelžinės ekėčios iškabina bulves. Dainų iš manęs nė su kibekliu neiškabinsi. Iš akių piningus iškabina (per prievartą ištraukia) išsiristi, išlipti: Tupi visi trys duobėje, o kaip išsikabinti – neišmano. Jie visi įlūžo, bet tik jis vienas išsikabi̇̀no. Išsikabináu aš pati viena iš prūdelionukabi̇̀ntinuimti ką pakabintą: Kalvis, nė žodžio nesakydamas, nuo vielos nukabino lempą ir nunešė ją į virtuvę. Mėsą nukabinai̇̃. Nukabi̇̀nk kepurę nuo gembės.Nusikabino nuo tvarto duris ir nešasi. Prišokęs jo kardą nusikabino.apkabinėti (ištisai), nukarstyti: Sienos nukabintos paveikslais. Nukabi̇̀no virves marškiniaisnukarti žemyn, nuleisti: Misliau, ar vemia: rankas nukabinęs per tvorą. Karvė neryja, stovi galvą nukabi̇̀nus (nuleidus) nuimti, nusemti kokį nors tirštą daiktą: Smetoną nukabi̇̀no nuo viršaus puodynės. Mėšlus nuo vežimo pešekliu nukabi̇̀nti.Kaip mes tuos rugius lig vakaro nukabi̇̀nsim (nupjausim) nuvykti, nusikasti: Kaip reik į miestą nusikabi̇̀ntiaki̇̀s nukabi̇̀nti įdėmiai žiūrėti (grožintis): Visos mergos į jį akis nukabinonósį nukabi̇̀nti nusiminti: Ko tu, Povilai, sėdi teip nosį nukabinęs?. Tik kokia bėda, tu tuoj i nukabini nosįpakabi̇̀ntipadėti, kad kabėtų, pasverti, pakarti: Mėsą pakabino ant klėties. Tenai aukštai buvo pakabintos raumenų dešrelės. Pakabýk į lingę lopšį. Pakabink pantį kur aukštai, kad vaikai nepasiektų. Nusisamdė sau stubą, tą toblyčią pakabino ir sėdi sau. Palenkčiau aglės viršūnę, pakabi̇̀nčiau (pakarčiau) paiką bernelį. Apjuokts … nuog latro, po kairės pakabinto. Pakabintas žmogus ne tuojau mirė.Stovėjo pakabinę (nuleidę) galvas iš nakties priėdę arkliai. Eina galvą nuleidęs, susikūprinęs, uodegą pakabinęs (nuleidęs).Kepuraitę į gembę pasikabink. Papūgos miega pasikabinusios. Lytus, kaži kur aukštai pasikabinęs, kenčia nekritęs žemėn. Po nosia snargliai pasikabi̇̀nę. Patelės nešas savo vaikus, pasikabinusios tai ant pilvo, tai ant uodegos. Kaimynas vaikšto, padaužtą ranką pasikabinęs. Tau nekaip tas užsivilkimas guli – kaži kaip pasikabi̇̀nęs vietom (neprigula). Pasikabino laivas ant rievės ir apvirto. Pasikabinęs ant lentos, vilnys ir išmetusios dar gyvąpasemti, paimti kokį nors tirštą daiktą: Pakabi̇̀nk ir įsikrėsk košės. Meška pakabi̇̀no lopa (letena) medaus ir kyšt koserėn. Pelėda pakabinus purvais drėbė . Virino šiandie uogas, ir man teko gerai pakabi̇̀nti. Pakabinaũ naga sviesto, paragavau – tada regėjos gerasužkabinti: Pakabýk tokį vaiką, ir gausipasikarti: Senelė išėjo iš galvos ir pasikabinodanti̇̀s pakabi̇̀ntižiopsoti, spoksoti: Truktels porą kartų, veizėk, jau ir pakabinusi dantis į šienpjovįuiti, graužti: Jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokatekai̇̃p ant miẽto pakabi̇̀ntas turi rūpestį, nusiminęs: Širdis yra kaip ant mieto pakabinta po tokios nelaimėsliežùvį pakabi̇̀nti klausytis (svetimų kalbų): Ką čia pakabinai̇̃ liežùvį!lū́pą pakabi̇̀nti rodyti nepasitenkinimą: Kad tik kas, tai tuoj ir pakabi̇̀na lū́pąnósį pakabi̇̀nti nusiminti: Visi vokiečių sėbrai nosis pakabinopérkabintiper ką pakabinti, persverti: Parkabinau drabužį, kad į antrą pusę tvoros nusviro.Vyrai, persikabinę sėtuves, barstė grūdus. Per didelius karščius vaikščioja vyrai, persikabinę per ranką švarkusiš vienos vietos į kitą kabinant perkelti: Pérkabinau iš vienos vietos į kitąpersemti, perdėti kitur: Kai pérkabini medų (perdedi iš vieno indo į kitą), tai susijudinęs ima vandeniuotipersegti, perdurti: Devynakių (žuvų) skūra stipri, negal parkabintipereiti, perlipti.Ji paliko penkis sūnus, kurių jauniausiasis 70 metų yra perkabinęs.Per tvorą persikabino.prakabi̇̀ntipro šalį nukabinti: Kabino kepurę, bet pro šalį prakabinoprasemti, praimti: Pabaigiau iš šitos puodynės sviestą ir dar kitą prakabinaũ.Prakabi̇̀nk (pradėk) kalbą, ana tau pripasakos visokių baidymųpradrėksti: Man katė koją su krauju (kruvinai) prakabi̇̀noprikabi̇̀ntidaug, visur pakabinti: Ir prikabi̇̀no pilnas sienas kardužių. Pilnas kambarys diržų prikabintaprisegti, pririšti, prisieti: Dabar prikabintos gražios austos užuolaidos. Šalia angos prikabinta mėlyna pašto dėžė. Prikabi̇̀no prie sunkvežimio ratus ir nuvažiavo. Prikabino luotą prie galo laivo, pasodino tą vaiką ir išvažiavo.Prikabino prie darbo ir nebepaleidžia.Pats kaip kibiras, o prikabintas kaip prie virvės (arbūzas).Lakstė aficieriai, prisikabinę po du kalavijus. Tas baslys labai gerai arkliui prisikabi̇̀ntprikibti: Prisikabino kaip šašas. Voratinkliai laikėsi prisikabinę prie medžių ir smilgų.Buvo prisikabi̇̀nus liga (buvau susirgęs). Kiauras dienas prie karvių prisikabi̇̀nus. Vištos prisikabi̇̀nę, nuo durų toliau nenueina. Tik pasakyk žodį, jis tuoj ir prisikabi̇̀na. Visai bereikalingai prisikabi̇̀no ans prie manęs: nei aš ėmiau, nei man rūpiasilpnai, netvirtai pririšti: Prikabinaũ arklį prie tvoros, kana ar nenusitrauks. Prikabink gyvulius panuovoliuos nuvedęs, kad užėstų lig nakčiai. Ir prikabi̇̀no bėrą žirgelį pri alyvo šakelių. Prikabi̇̀nk šitą rankovę (silpnai, laikinai prisiūk), kad nenudribtų, paskum geriau prisiūsiprisemti, prikrėsti ko nors tiršto, biraus: Prikabinaũ kandalus sniego. Aulus prikabini̇̀ sniego per tokias pusnisprivalgyti: Prikabino senis avižų kisieliausatgaivinti, atgauti: Prikabinaũ širdį su rūgusiu pienusukabi̇̀ntivisus sudžiauti, pakabinti: Drobužiai ant jo nugaros kaip ant gembės sukabinti. Jau sukabi̇̀no rūbussurišti, susieti, sujungti: Kabliais sukabinu. Padaryk ryšių, reikia anie miežiai sukabýt. Prastai pasiūta, bet kap sukabi̇̀nta. Tėtė tvirtai laikė rankas sukabinęs. Tiltas salą su miestu suvienija, sukabi̇̀na.Žodžius galima susieti, arba sukabinti, visokiais būdais.Suskabi̇̀no arklius ir parjojo namosusiimti, susikibti, susistverti: Galime abu susikabinti už milinio ir drauge sukti. Jau jie eina susikabinę. Krykštė žąsele susikabinę vaikai. Kaip tik tu pasisuki an mum, tuoj ir suskabinat (susimušat). Jaunimas šokti susikabindavo.Gražu, kai du dantyti suskabina: vienas gražiai pasako, o kitas da gražiausulipti, susikarti: Vaikų visa čiužmà (būrys, daug) susikabino į vyšnias ir branija (skina). Vaikai susikabinę – ant duonkepio ir besišildantyssučiupti, sugriebti, suspausti: Sukabi̇̀no už pečių mane du vyrai ir išvedė oran. Lengvas kiklikutis sukabinęs laikė jos lytį. Vanagas su nagais vištą sukabi̇̀nęs neša. Sukabinau su savo pirštais adatą ir ištraukiau. Kai sukabi̇̀no ranką, tai net suinkščiau. Sukabinai̇̃ pėdą [rugių] ir rišk!susemti, suimti: Aš vis tą ėdalą sukabinù, kur kiaulės išverčia žemėnsuvalgyti, suėsti, sulesti: Visą košę sukabi̇̀no. Višta sukabi̇̀na, viščiukam netenkasuimti, suspausti: Toks mirštmiegis užejo, taip širdį sukabino, kad beakėdamas užmigau. Kaip replėms sukabi̇̀ns širdįužkabi̇̀ntiuždžiauti, pakabinti, užkarti: Abiem rankom ant ausų užkabino akinius. Antanas tylėdamas užkabino ant gubos dalgį su grėbleliu. Užkabina ant kaklo aukso lenciūgą. Užkabink sruogas ant tvoros.Vieną dieną užsikabino brolis šautuvą ir išėjo į mišką medžioti. Ji pasidabinus užsikabino kurbelį ant rankos. Šit kažkas už karties galo užsikabino.Kokį ryzą užsikabinu (užsivelku), ir geraiužleisti kablį, ušdaryti: Uošvė žento nepažino, vartus užkabi̇̀no.Užkabi̇̀nk (pakinkyk) arklį ir parvežk tuos žabus.Vakarais ji užsikabindavo duris dideliu kabliuužkliudyti: Gi jautis kad užkabi̇̀no avelę su ragu, tuoj visi dūbliai išėjo. Kai užkabi̇̀no per akis nagom – sakiau, ir akis iškabiñs. Už klingės užkabi̇̀no skverną. Važiuodamas užkabino mano vežimą ir nulaužė drangą.Akys mūsų nenorom ažuklius, ažsikabiñs … kur nor. Aš čia turiu vieną vietą užsikabinęs (įsižiūrėjęs merginą) paimti strigtą (meškeriojant): Meškeriojant kai ažsikabino šapalas, tai tik iškėliauišlikti: Šiemet užsikabino visur rugiai (nežuvo, užaugo). Kai avižos prapuola, tai vikai užsikabi̇̀na (apie mišinį). Du žąsyčiai užsikabino, o trys padvėsė. Užsikabináu dar, nemiriaupaliesti, palytėti: Yra mėsos privirta, ale niekas neužkabi̇̀na, visi žiūria į pieną. Aš adatos svetimos neužkabinu. Neužkabinkiat, vaikai, to dėdės daiktų, o jis pradės jumis mušti.Jau ir plaučiai [ligos] užkabintiužkibinti, priekabių ieškoti: Anas mane ažkabino. Aš niekam bloga nedarau ir nesibaru, jei kas mane neužkabina. Makaucką tik užkabýk, tada jis papasakos daug. Pabaidytas bėga, bet užkabintas ginas ne juokais.Geriau šunį paerzinti, negu piktą bobą užkabintiužlipti, užsirepečkoti: [Zuikutis] su pirmutinioms kojoms ant kelių užsikabino ir galvą vis aukštyn kėlė.pradėti: Žiobrė lengvai atleido atvarslus, arkliai užkabino šuolį (pradėjo šuoliu bėgti). Tu, Jokūbai, sakyk, kiek turi metų? – Devintą dešimtį užkabinau
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas