Kaisti
Kaisti reikšmė
Žiūrėti žodį "kąsti"Žiūrėti žodį "užkaisti"statyti puodą ant ugnies, kad šiltų; šildytigreitai eiti, bėgti, važiuotišildytinukaisti, nukelti nuo ugniesužkaisti, įdėti krosnin, kad kaistųįkirsti, įpiltinukaisti, nukelti nuo ugniesnukelti nuo ugniesgreitai nuvažiuoti, nueiti, nubėgtipastatyti į pečių, kad šiltų, virtųsmarkiai parbėgti, parvažiuotiperkelti virti į kitą vietąpravirtiuždėti ant ugnies, užkaistikaičiant daug puodų pridėtiišvirtiprikišti, netektiprikibti, prisikabintisustatyti ant ugniespastatyti ant ugnies, užšildytiužkirsti, suduotišilti, karštam darytis (apie negyvus daiktus);džiūtišilti (apie organizmus),prakaituotiraudonuoti (iš gėdos, išgąsčio ar kito susijaudinimo)degti iš pykčio ar šiaip kokio susijaudinimošusti, trokšti, gesti nuo drėgmės ir šilumoskiek pakaisti, apšiltikiek įkaisti, apšilti (apie organizmus)nuo judėjimo, šilumos, alkoholiokiek ar visai užkaisti, parausti (iš gėdos, išgąsčio)įpykti, susijaudintitruputį pakaisti, apšusti, aptrokšti, apgestikaistant atsigauti, atšiltiatvėstikaistant įšiltiįšilti (apie organizmus)nuo judėjimo, susijaudinimo, šilumosįpykti, įširstiįšiltiįšilti (apie organizmus)nuo judėjimo, šilumosparausti (iš gėdos, išgąsčio)išdžiūti nuo kaitimo, išnykti nuo karščiosušilti (apie organizmus)parausti (iš gėdos, išgąsčio), susigėstikiek sušiltikiek pakaisti, įšilti (apie organizmą)parausti, susigėstipašvinkti, pagesti, pašustiperdėm įkaisti, labai įkaistiperšilti (apie organizmus)labai suprakaituoti, sušiltiprišiltiįprakaituoti, įšilti (apie organizmus)suprakaituoti, sušiltisugesti, sušusti, organiškai sudegtisušilti, užvirtisušilti (apie organizmus)parausti (apie veidą)susijaudinti, supyktiužkaitinti (apie saulę)
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: káisti
Kaisti sinonimai
pakaistiantkaistiatkaistiįkaistiiškaistinukaistipakaistiparkaistiperkaistiprakaistiprikaistisukaistiužkaistiapkaistiatkaistiįkaistiiškaistinukaistipakaistiperkaistiprakaistiprikaistisukaistiužkaisti
Kaisti frazeologizmai
káilį kai̇̃sti mušti: Kai pareisi namo, tai, vaikel, tau tėvas káilį kai̇̃s2 antkai̇̃sti, antkai̇̃čia (añtkaičia), añtkaitė 2 užkaisti 1: Antkaitė jovalinį katilą. Ar jau kitus viralus añčkaitei?.Katilus antsikai̇̃tę, beverdą ir bandelį bevalgą2 atkai̇̃sti, atkai̇̃čia (àtkaičia), àtkaitė nukaisti, nukelti nuo ugnies: Kunkuliuoja visi puodai, reikia atkai̇̃st. Katilą atàkaitė ir neša2 įkai̇̃sti, įkai̇̃čia (į̇̃kaičia), į̇̃kaitėužkaisti, įdėti krosnin, kad kaistų: Aš jau kavą į̇̃kaičiau, tik užkurk ugnį. Pienelio reik įkai̇̃sti. Įkai̇̃sk prosą, reiks kelnes išprosavoti. Gelžį į ugnį įkaitė. Įkai̇̃sk kiaušį į puodelį. Mano puodas iñkaistas pečiunįkirsti, įpilti: Pagavo – inpylė, iñkaitė gerai. Kad aš juos (arklius) inkaičiau, tai tie kap viesulas2 iškai̇̃sti, iškai̇̃čia (i̇̀škaičia), i̇̀škaitė nukaisti, nukelti nuo ugnies: Ar mėsą išvirei, kad kopūstus iškaitei?2 nukai̇̃sti, nukai̇̃čia (nùkaičia), nùkaitėnukelti nuo ugnies: Katilą nukai̇̃čia ir pastato ant žemės. Kai užvirs vanduo, nukai̇̃skit puodus. Nukai̇̃sk puodą nuo ugnies, bo košė prisvils. Kopūstus nùkaičiau, ką ant ugnies uždėti?. Nùkaičia puodus. Šeimininkė nùkaitė sriubą. Bulvienė jau užvirus, laikas nukaisti. O košė da ir nukaistà ilgą čėsą plepėjo.greitai nuvažiuoti, nueiti, nubėgti: Ant dviračio kas nukaitė sodžiun2 pakai̇̃sti, pakai̇̃čia (pàkaičia ), pàkaitė pastatyti į pečių, kad šiltų, virtų: Pakai̇̃sk po pečiaus puodą. Pakai̇̃sk bulbių po pečium, kol kūrinasi. Pilną puodą pakaičiau vandens. Pakai̇̃sk barščių puodą. Ar pàkaitei viralą?. Pakaičiau bul'bas, teverda2 parkai̇̃sti, parkai̇̃čia (par̃kaičia), par̃kaitė smarkiai parbėgti, parvažiuoti: Parkaitęs tuoj atsiguliau kap stoviu (nenusirengęs) 2 pérkaisti perkelti virti į kitą vietą: Párkaisk košę į kitą vietą – čia prisvils. Ar bulbes kas perkaitė?2 prakai̇̃sti, prakai̇̃čia, pràkaitė pravirti: Ji mums prakaitė šį tą2 prikai̇̃sti, prikai̇̃čia (pri̇̀kaičia ), pri̇̀kaitėuždėti ant ugnies, užkaisti: Čėdyk, neprieteliau, kol riebų šutini puodą, tai tau kūdą nereiks prikai̇̃st, kad vasara grįžta. Prikaisk puodą pečiun. Vieną puodą ištraukė, kitą pri̇̀kaitė. Prikaisk alaus, pridėk medaus. Virėjas prikaitė katilėlį ir verda košę. Prikais liuob žirnius su gruce ar batvinius su pupoms ir virsmos, kol išvirs pusrytis. Negalėtų žmogus puodą prikaistą išlaikyti.kaičiant daug puodų pridėti: Pilną pečių puodų pri̇̀kaitė, kad ir kačerga nėr kur apsuktišvirti: Pri̇̀kaičiau bul'bų pilną puodąprikišti, netekti: Nemokėsi dabar, tai paskui daugiau prikai̇̃si (užmokėsi daugiau negu reikia). Ne tik neuždirbo, ale da pats keliasdešimt pri̇̀kaitė. Prikaičiau daug pinigo. Aš dar ir pusbutelį pri̇̀kaičiau magaryčių. Aš kerdžiui alaus prikaičiau.gálvą (káilį) prikai̇̃sti patirti nemalonumą: Už tai, kad karves suleido į dobilus, dar jis man prikai̇̃s savo káilį. Višta gálvą pri̇̀kaitė (vanagas vištą sudraskė) 2 sukai̇̃sti, sukai̇̃čia (sùkaita ), sùkaitė sustatyti ant ugnies: Sukaitė puodus, sudėjo mėsą ir verda. Penkių puodų ten nesukai̇̃si. Kam taip arti prie vienas kito puodus sukaiti?2 užkaisti, užkai̇̃čia (ùžkaičia ), ùžkaitėpastatyti ant ugnies, užšildyti: Namuose paliko ant ugnies užkaistą vakarienę. Užkaisk puodą, reiks bul'bos virtie. Ot galva! užkaitė puodą, o neįpylė vandenio. Užkai̇̃sk pietus, juk jau dvylekta valanda. Užkai̇̃sk vandenį, pasidarysim šarmo. Kad jūs nevalgot kopūstų, tai aš jum pieno užkai̇̃siu. Nėra sausų skiedų, bus sunku vakarienė užkai̇̃st. Prosą užkai̇̃siu, tuoj išprosysiu. Dargi samavoro neužkaitė. Užkaitęs katilą išvirk košės.Neaušo dar, kada senutė ugnį užsikūrė ir pusrytį užsikaitėužkirsti, suduoti: Užkai̇̃sk šitam nevidonu[i] rykšte per šonus. Kap ùžkaitė per ausį, tai net kepurė nukrito nuo pakaušioaki̇̀s kai̇̃sti jausti gėdą: Lengva pameluot, o paskuo ir kai̇̃sk aki̇̀sširdi̇̀s kai̇̃sta troškina: Laka šuo čystą vandenį, mat jam širdi̇̀s kai̇̃sta3 apkai̇̃stikiek pakaisti, apšilti: Kai pienas apkaista, nukelti nuo ugnieskiek įkaisti, apšilti (apie organizmus) nuo judėjimo, šilumos, alkoholio: Aš apkaitaũ bedirbdamas, t. y. apšilau. Ir ranka apkai̇̃to bemušant. Kaip apkai̇̃to aniems kaktos, pradėjo bučiuotis. Pavažiavom porą varstų, ir jau apkai̇̃to arklys. Tai kurgi, apkai̇̃tę abidvi dirbam!. Žiūriu – ir Poviliuko arklys delto apkaitęs.Apkaitę kaimynai, užkandžiaudami silke ir duona, minėjo gerus mirusiosios darbuskiek ar visai užkaisti, parausti (iš gėdos, išgąsčio): Apkaistu iki pat ausų nuo gėdos. Agnieška, žinoma, apkaito kaip rožė.Aš taip apsikaitaũ, kaip ištarė tą žodį, t. y. sugėdau. Jo veidas apsikai̇̃to.įpykti, susijaudinti: Dėl tos kalbos aš buvau taip apkai̇̃tęs, kad ko tik nerėžiau antausį. Joneliui širdis apkaitotruputį pakaisti, apšusti, aptrokšti, apgesti: Pilk druskos, tai pašaras neapkai̇̃s. Drėgnus dobilus suvežėm, tai ir apkai̇̃to3 atkai̇̃stikaistant atsigauti, atšilti: Nuo eglės šakos atkaitusi nučiuožia sniego pluta. Jau atkai̇̃to vanduo, t. y. atvirė, atšilo. Saulėje atkaitę vabalai.Alus šviežiasis ir senąjį atkais.Širdis džiaugsmu atkaitoatvėsti: Geležis greit įdenga, bet greit ir atkaista3 įkai̇̃stikaistant įšilti: Dangus įkaitęs nuo žarų. Įkaitęs kopose auksinis spindi smėlis. Įkaitęs oras ribuliuoja ir mirga viršum laukų. Tarsi girdėdavau, kaip alsuoja dienos metu įkaitusi žemė. Kap geležis įkai̇̃sta, tai net raudona būna. Žarijas paskirsto, kad lygiai įkai̇̃stų laitas. Vanduo iki virimo įkaitęs.Rytoj jau bus išgelbėjimas, kuomet saulė įkaisįšilti (apie organizmus) nuo judėjimo, susijaudinimo, šilumos: Įkaitaũ aš prieš tą pečių. Kad įkaitau bebėgdamas, net prakaitas išmušė. Ė raudonumas, kai inkai̇̃to šokdama!. Įkaitę buvo jos skruostai, paraudę. Degtinės butelį pasistatę, visi jau įgėrę, įkaitę.Varna įkaitusi (labai užsigeidusi) perėtiįpykti, įširsti: Žodis po žodžio, ir klebonas jau įkaito, kad Graužiniuką piemeniu išvadino. Moterys, nesitverdamos apmaudu, įkaito3 iškai̇̃stiįšilti: Saulėje gražiai iškaitęs žydi mūsų vynuogynasįšilti (apie organizmus) nuo judėjimo, šilumos: Iškaito, net jį prakaitas išmušė. Išgerk liepos žiedų, apsiklostyk ir gerai iškai̇̃sk, tada sveikas būsi. Arklys net iškai̇̃tęs veža, tęsia. Žirgas iškaitęs, net visas garuoja.parausti (iš gėdos, išgąsčio): Ji iškaito ir išbalo. Ko taip iškaitai̇̃ lyg žarija?. Net iškaito vaikas, kai pamatė kareivius. Nesijuokit, bo aš iškaitaũišdžiūti nuo kaitimo, išnykti nuo karščio: Iškai̇̃sta javai spalių įvežtoj dirvoj, ir usnys metas. Medeliai greit nuo karščių iškaista3 nukai̇̃stisušilti (apie organizmus): Vežė vežė, ir nukaito arklys. Taip nukai̇̃tęs negerk vandens. Išgėrei, nukaitai, ir gerai. Vaikas atkišo jam savo veidelį, nukaitusį nuo šalčio. Jaunyste nukaito mums veidai.Nukai̇̃sta (išsigąsta) širdis, kad toks baisus mirimas žadėtasparausti (iš gėdos, išgąsčio), susigėsti: Jam net ausys iš gėdos nukaito. Kai pasakiau teisybę į akis, tai tik nukaito. Pasakiau į akis teisybę – tik nukaito visas kaip žarija. Jos veidai pirma nukai̇̃to, paskui pabalo. Nukai̇̃to veidas iš baimės. Tai girdėdamas žmogus nukaito kaip vėžys keptas3 pakai̇̃stikiek sušilti: Aš truputį trobą apvalysiu, kol pakais pietūs!. Ant karštos ugnies vanduo greit pakaito. Būs pakaitęs alus, be ledų atvežtas į Kalvariją, kas aną bepirkskiek pakaisti, įšilti (apie organizmą): Nuo degtinės gal kiek pakai̇̃sta kūnas, daugiau nieko. Arklys buvo labai pakaitęs, net pečiai šlapiparausti, susigėsti: Pakai̇̃siu, tai pakai̇̃siu, ale mažu gausiupašvinkti, pagesti, pašusti: Meisa pakai̇̃to be druskos ir pasiemė ūmą (neskanų kvapą). Pakai̇̃tę miltai, dėlto ir duona kimbanti išejo. Tie miežiai šįmet pakai̇̃tę ar kas galas, kad tas miežienis toks aitrus3 pérkaistiperdėm įkaisti, labai įkaisti: Dusliai murmėdama trūkinėja perkaitusi žemė. Aliuminius greit pérkaistaperšilti (apie organizmus): Vilkis ir kailinius, nebijok, nepérkaisi. Parkaitęs it šuo saulėje. Vilkas …, šiltą dieną perkaitęs, ištroško.3 prakai̇̃sti labai suprakaituoti, sušilti: Jo pažastys vis prakaitę. Kiaurai visas prakaitaũ3 prikai̇̃stiprišilti: Virk lauke, kad neprikaistų trobaįprakaituoti, įšilti (apie organizmus): Kolei atjojau daiktan, tai arklys buvo gerai prikai̇̃tęs3 sukai̇̃stisuprakaituoti, sušilti: Pjovėm rugius greitai, net kaktos sukaito. Tuoj arklys sukai̇̃sta, net šlapias esti. Jau arklys sukai̇̃to. Arklys sukaitęs švenkščia. Sukaitęs Kanopa lyg tėvą mušdamas.Oi mums kakta susikaito!sugesti, sušusti, organiškai sudegti: Sukaito miltai maiše. Neminkit taip smarkiai: šienas nelabai sausas – sukai̇̃s. Sukaisti gali drėgni ir sausi grūdai. Vilgšniams dobilams dėkiat gerai druskos, kad nesukai̇̃stų3 užkai̇̃stisušilti, užvirti: Ar puode vanduo užkai̇̃to?.Žinai pats, kad dieną užkai̇̃stasušilti (apie organizmus): Kai užkaito, kojas raito, kai atšalo, dantis kala. Truputį išgėrė, ragai užkai̇̃to – pradėjo daugiau ieškot. Viliui [nuo alaus] užkaito galvaparausti (apie veidą): Mokytojo veidas užkaito džiaugsmu. Kai tep aš pasakiau, jis kap žarija užkai̇̃to. Jei nebūtum kaltas, nebūtum taip užkaitęs. Kad užkaito, tuoj matos, kad kaltas. Iškoliotas atsikėlė ir užkaitęs nuėjo namosusijaudinti, supykti: Jis taip užkaito, kad gatavas buvo galvą praskelt. Kad jas (kankles) pirštais užgaučiau, užkaistų krūtinės nuo balsų įstabiųužkaitinti (apie saulę): Vai užkais užkais giedri saulelė. Kap tik saulelė užkai̇̃sta, tai miego ir nebėr. Saulelė motule, užkai̇̃sk užkai̇̃sk!. Rytoj sušilsią užkaitus saulutei. Neužkaito saulelė, nenunoko uogelė.širdi̇̀s užkai̇̃to apėmė pyktis: Taip širdi̇̀s užkai̇̃to, kad tik tik nepradėjau bartis. Pradėjo su užkaitusia širdim
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas