Maišyti
Maišyti reikšmė
kokiu įrankiu aplink sukant, judinti, plakti, vartytimakaluotidėti kartu, jungti įvairius daiktus į vienągainioti į visas pusesjaukti, netvarką darytiversti, kratyti, ieškant kogurintipašyti (kortas)painioti vieną su kitu, neskirtikurstyti, kelti sąmyšįpainioti, apgaudinėti, meluotimiltus užpilant vandeniu ar kitu skysčiu, gaminti tešlą ar šiaip kokią masędaryti kitokį, keistimišti protuikištis kur, dalyvautikliudyti, trukdytiklaidžioti, vaikščiotibūti klaidžiambuvoti, sukinėtis, rodytisšiek tiek būti, pasitaikytilįsti, painiotisturėti reikalų, bendrauti, draugauti(minčių) antplūdismaišant į įmaišalą dar įdėtišiek tiek pamaišytisumaišyti su kuo, sujautiįsipainiotiapgautipadaryti tokį, koks buvo prieš sumaišymąatmieštinuolat ateiti, pasirodytimaišant įdėti ko norsparuošti kokią nors masę skiedžiant, maišantįpainiotiįsikištiįeiti, įsijungti (į būrį, minią)maišomą masę padaryti vientisą, vienodąkokiu įrankiu išjudinti, išversti iš vietosišpašyti (kortas)išlandžioti, išvaikščioti visurišmindyti, ištremptiišklampotiišdaužyti, išgurintiiškrapštyti, išvarytipamesti, prapuldytinuklysti, nueitigreitai nueiti, nuvažiuotišiek tiek sujudinti, pavartyti, kuo nors sukantpasirausti, pasiknistibent kiek pridėti kitos rūšies, sumaišyti su kuosukliudyti, sutrukdytipakrikti, į bloga pakryptipasirodyti kur retai, trumpą laiką, pasisukti, atsirasti kur norspadaryti pamišusį, sutrikdyti protątruputį užperėtipakartotinai išmaišyti, sumaišytipakartotinai supašytisumaišyti su kuo kitušiek tiek sumaišyti su kuošiek tiek pagaminti maišantprabūti, praleisti laiką kur maišantispridėti maišantpadaryti, kad sumištų, sujauktiparuošti kokią skystą masę maišantsunaudoti kokiai masei, maišaluisupašyti (kortas)sutrukdyti, sukliudytisupainioti, suardyti tvarkąatimti sveiką galvojimąužperėtiparuošti, įmaišyti kokią nors masę skiedžiantužduoti, užkirstiužperėti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: maišýti
Maišyti sinonimai
antmaišytiapmaišytiatmaišytiįmaišytiišmaišytinumaišytipamaišytipermaišytipramaišytiprimaišytisumaišytiužmaišyti
Maišyti frazeologizmai
bãdą maišýti teįstengti vos alkį numalšinti, neturėti pakankamai pavalgyti: Veikt nenori, tai ir maišo badądañgų su žemè maišýti kelti didelę pūgą, labai pustyti sningant: Lauke iš tikrųjų vėjas jau visą savaitę maišo dangų su žeme, kaituliais suka sniegą, neša laukais ir daužosi į mūsų trobelės sienasdangùs su žemè mai̇̃šosi apie labai didelę pūgą: Lauke dangùs su žemè mai̇̃šosi – negalima nė pro duris išeiti.(minčių) antplūdis: Bet kur tu užmigsi, jeigu dangus su žeme galvoje maišosigalvojè (galvõn) maišýtis prarasti protą, pamišti: Iš didelių rūpesčių vyrui ėmė galvõj maišýtis. Sako, kad jam maišos jau galvongálvą (prõtą) maišýti klaidinti: Tokios knygos maišo protą. Vaikams veltui maišote galvas. Nemaišýk vaikiuo galvõs, nepatark taipgalvà (prõtas) mai̇̃šosi kvaišta: Mano galva maišos. Jau tau kiba prõtas mai̇̃šosiliežuviùs maišýti paskalas skleisti.pẽklą maišýti kelti triukšmą, bartis, keiktis: Peklos nemaišýkiat: atimkiatės tą raištį, kad ans jūso buvęspo akių̃ (kójų) maišýtis atkreipti dėmesį, būnant netoliese: Šiek tiek pasižymėjusiems revoliucionieriams buvo geriau nepakliūti šnipams į akis ir nesimaišyti po kojų. Geriau nesimaišýk po akių̃po kójų (po kójomis) maišýtis lendant trukdyti: Ko tu čia, vaikeli, maišai̇̃si po kójų, eik šalin!. Vysiu lauk tave: nieko man nepadedi, tik po kojų maišaisi. Ko čia maišais po kojom!su dumblù (žemè) maišýti labai niekinti, peikti: Diena iš dienos kapitalistų spauda ir radijas su dumblu maišo mūsų visuomeninę tvarką, mūsų kultūrą ir literatūrąsu liežuviù maišýti plepėti.su velniai̇̃s ir kelmai̇̃s maišýti; keikti, vartojant keiksmažodžius „velnias“, „kelmas“.antmaišýti maišant į įmaišalą dar įdėti: Kad kep miežainį, įmaišo ruginius, antmaišo miežinius [miltus]apmaišýtišiek tiek pamaišyti: Ant košės viršaus užpilama taukų ir apmaišoma. Mergos apmaišiusios šutinį atnešė ant stalo.sumaišyti su kuo, sujauti: Ar vieno saldaus, ar apmaišýt?. Apmai̇̃šė prisvilimus košės, bemaišydamas iš dugno, ir sugadino valgį.Molį apveža velėnžeme, molis apsimai̇̃šo, ir auga viskasįsipainioti: Žiuvė apsimaišos į tas didžiąsias [tinklo] akis i paliektaapgauti: Tankiai esmi apsunkintas, gundytas, apmaišytas.prõtas apsimai̇̃šė kvaištelėjo: Ar jau tau prõtas apsimai̇̃šė?atmaišýtipadaryti tokį, koks buvo prieš sumaišymą: Sumaišęs nebeatmaišýsiatmiešti: Atmai̇̃šė vyną su vandeniunuolat ateiti, pasirodyti: Ta uošvė čia tankiai atmaišo.Ir Krekenavoj atsimaišýdavo, atsisukdavo vokiečiųįmaišýtimaišant įdėti ko nors: Į rugius įmai̇̃šė kviečių. Vainikan galit ir gėlelę kokią įmaišýt. Ji tiktai ir gal būti įmaišiusi nuodų!. Tarp tos geros sėklos inmaišė savų kūkalių. Tūlą žodį ir sudarymą lenkišką lietuviškon kalbon intmaišė.Bu[v]o in rugius insimai̇̃šę vikių, avižų. Tarp mūsų miežių yra daug avižų įsimaišiusiųparuošti kokią nors masę skiedžiant, maišant: Įmaišau duoną. Atnešk miltų, įmaišysime kokią bandelę. Įmaišyk duonos maišymą. Jau duoną įmaišiaũ, tegu per naktį įrūgsta. Rugieniais [miltais] įmaišýdavo, kvietieniais atminkydavo. Įmaišýt duoną tai įmaišýsiu, bet atminkyt – nepagalėsiu.Kaip įmaišýsi, teip ir kepsi. Kap įmaišė, tep įrugs.Vieną rytą ji buvo įsimaišiusi blynams tešlą. Įsimaišiau šventėm baltesnio pyrago. Ji tik įsimaišė pyragus ir kepė. Įsimaišė maišymėlį.įpainioti: Įmaišyti ką į vaidus.įsikišti: Jau kai vyras į tvarką įsimai̇̃šo (pradeda tvarkyti), tai prasta. Kad tik tokie lakudros įsimai̇̃šo, tuoj ir muštynės. Ko tu čia įsimaišei̇̃?. Į visokius svietiškus niekus įsimaišyti. Ir įsimaišysi į šneką jųįeiti, įsijungti (į būrį, minią): Daugiau nieko nepasakęs jis įsimaišė į žmones. Įsimai̇̃šęs tarp žmonių daug ko gali išgirsti. Ing kitas sveikas žmones insimaišyti. Kiti, įsimaišę su svečiais viežlyvais, be rūbo veselijos atėjo.išmaišýtimaišomą masę padaryti vientisą, vienodą: Išmaišýti lig dugno. Prieš dažant reikia dažus gerai išmaišýti. Ar išmaišei̇̃ kalkes?.Šiandiej vėjelis nors kiek šilmą išmaišỹs (atvėsins).Dažai sudžiūvę, neišsimai̇̃šo geraikokiu įrankiu išjudinti, išversti iš vietos: Kursi ugnelę – rasi išdraskytą, kaisi puodelį – rasi išmaišytą. Atejęs rado išmaišytą ir uždegtą skruzdyną. Karvė avims išmaišýs grobus (subadys). Kad paleidė vidurius, regis, kas su lazda išmai̇̃šė vidųišpašyti (kortas): Neišmaišýtos kortosišlandžioti, išvaikščioti visur: Ašiai visą miestą išmaišiaũ ir niekur negalėjau tavęs rasti. Visur išmai̇̃šė ir nerado jos. Duobes išmai̇̃šė, žmonių klausė (labai ieškojo) išmindyti, ištrempti: Įpuolė karvė į daržą ir išmai̇̃šė pusę ežių. Daržai išminti, laukai, kiek akys siekia, juoduoja išmaišyti. Ta karvė patrūks, tai daržus išmaišỹs. Nusidaužė jautis nu sieto ir išmaišė (suvertė, sujaukė) visą staldį.išklampoti: Grįžo purvinas ir šlapias – visus griovius išmaišęs. Jis ir tai balą išmaišė (turėjo bristi per balą) išdaužyti, išgurinti: Kaip neduos degtinės, langus išmaišysim!. Leibis atsargiai pro duris vedlavo bijodamas, kad jam langų neišmaišytų. Kai pradėjo su lazdom muštis, ir išmai̇̃šė vienas kitam dantis. Aš norėčiau, kad tu rėktum, kad tu keiktum, kad tu, paėmusi samtį, išmaišytum jiems akisiškrapštyti, išvaryti: Aš juos visus iš ten išmaišýsiugálvą (smẽgenis) išmaišýti iškvaršinti, protą atimti: Tu su savo „mama“ man ir galvą išmaišai. Galvà išmaišýta, nėko nebžinau. Su ilgu liežuviu i razumnam smagenus išmaišo.į gãbalus išmaišýti išplūsti: Į visokius gãbalus išmai̇̃šo, visaip išdirbaskùdurus išmaišýti kailį išperti: Reiks tai bobai išmaišýt skùdurussu liežuviù mariàs išmaišýti apie plepų žmogų: Jis su savo liežuviu ir marias išmaišytų.numaišýtipamesti, prapuldyti: Kur dabar mano ausinius numaišei̇̃?.Kur ta šluota čia nusimai̇̃šė?. Nusimaišė kur in šiaudus [drapanos], kaip bus šviesu, tai rasi.Ot, tarp daugelio nusimai̇̃šo (išminta nejuntamai) nuklysti, nueiti: Tas prūsukas nusimaišė į bobų pusę. Brolis ėjo sykiu, bet tarp žmonių kaži kur nusimai̇̃šėgreitai nueiti, nuvažiuoti: Kad numai̇̃šė, tai numai̇̃šė pro šalį. Brolis su dviračiu per laukus numaišėpamaišýtišiek tiek sujudinti, pavartyti, kuo nors sukant: Pamaišýk grūdus. Su pagaliu pamaišė senis ugnį, kad labiau degtų. Kruopas virinti pamaišant. Ir pamai̇̃šė kisielėlį ant žemės duobelėj . Biskį pamai̇̃šė (paragavo) tos sriubos i paliko.Aš jus čia kuolu visus pamaišysiu (primušiu). Toks karštumas, nė vėjelis nepamai̇̃šo (nepadvelkia) pasirausti, pasiknisti: Pamaišė po pelenus ir atrado raktą.bent kiek pridėti kitos rūšies, sumaišyti su kuo: Purvais pamaišytas.Apie Prienus jau pamai̇̃šo kalbą. Anų kalba y[ra] pamaišýta. Mūs pamaišýtas dudenimas (negryna kalba). Nepamaišýtos (tikros) litviokės.Jau pasmai̇̃šę: ženijasi su lenkais, su gudais.Kurie an Tytevėnų, į tą pusę, pasimai̇̃šę (kalba kita tarme) sukliudyti, sutrukdyti: Dar vėl čia tokis [mokytojas] pašoko ir pamai̇̃šė!. Būtau apliejęs, bet stulpelis pamai̇̃šė. Pamaišiáu vagiuo dviratį nuvažiuotipakrikti, į bloga pakrypti: Kap pamirė tėvai, tai ir pasmaišė (pablogo) vaikų buitis. Jau kap jam pasmai̇̃šė arkliai – vieną gerą pardavė, kitas puolėpasirodyti kur retai, trumpą laiką, pasisukti, atsirasti kur nors: Visi puldinėjo prie kiekvieno pasimaišiusio žmogaus. Ji salėje tik pasimaišydavo ir vėl išnykdavo už durų. Kai te buvo, ne teip nuobodu – žmonės dažniau pasimai̇̃šo, o čia tik saviejie. Piršlių da vis pasimai̇̃šo (atvažiuoja). Maž ir aš kada pasmaišýsiu Daugailiuos. Čia kur pasmaišýk, tai ir sustiksme. Žvėrys … pasimaišė jiem akys[e]. Pasmai̇̃šė (pasitaikė po ranka) nebloga aviotė, ir nuspirkau. Pas mum stirnos da kai kada pasimai̇̃šo. Vasaros laike nesunku išsimitint: tai uoga kokia pasimaišo, tai grybų prisirenkipadaryti pamišusį, sutrikdyti protą: Kalba, tarsi būtų pamaišytas.Anas ką šneka, tai vis kaip pasimai̇̃šęs. Pasimai̇̃šo žmogui, ir pradeda eit per laukus. Jam pasimai̇̃šo po kiek. Jau anam pasimai̇̃šė, ne kitaip, ka taip siuntatruputį užperėti: Tris dienas višta teperėjo, o kiaušinius jau pamai̇̃šė. Pramušiau vieną kiaušinį – vos vos pamaišýtas, bet pamaišýtasbãdą pamaišýti alkį nustumti, numalšinti: Žolės nėra nė saujos ko kiaulėmi pamest, nor badą pamaišyt. Pakepa kokią duonaitę, juodą kap anglis, kad tik badą pamaišytgalvõj pasimaišýti pamišti.prõtas (rãzumas) pamaišýtas (pasimai̇̃šęs) apie pamišimą: Jam prõtas pamaišýtas. Pamaišýto rãzumo. Jo viena merga truputį pasimaišiusio protopérmaišytipakartotinai išmaišyti, sumaišyti: Da pérmaišyk dažus – matai, kad tiršti. Reik vandenį su audimu atsikartotinai permaišyti. Pakilus antrą kartą tešlai, permaišytipakartotinai supašyti: Pérmaišyk kortassumaišyti su kuo kitu: Žemaičių patarlių (Valančiaus) tarmė žemaitiška, bet kartais ir lietuviškai permaišytapramaišýtišiek tiek sumaišyti su kuo: Jei karštas vanduo, pramaišýk su šaltušiek tiek pagaminti maišant: Pramaišýk kiaulėm ėdalo. Pramaišýsiu košės, i valgykiatprabūti, praleisti laiką kur maišantis: Tą vakarą nieko nenuveikiau, taip kažkur prasimaišiaũ. Ta viena prasimaišỹs šiap tep (prabus, pramis) bãdą pramaišýti turėti kiek pavalgyti: Va ažsiverpsiu duonos kąsnelį, tai bãdą pramaišýsiuprimaišýti pridėti maišant: Miltus prie pelų primaišýk. Ropučių prie miltų primaišýti. Nusipirko tokių žolių, kur nuog jų tuo užmiega, in arielką tų primaišė. Kas mėnesį prymaišáu [vaikams] piningų.Prie Tereko ūžimo ir trenksmo prisimaišo (prisijungia, prisideda) ramus ošimassumaišýtipadaryti, kad sumištų, sujaukti: Pelus su grūdais sumaišýk. Sumaišant įvairių rūšių sultis, pagerinamas jų skonis ir aromatas. Atlėkė žąsins su žąsų pulku, sumaišė vandenį į juodą purvą. Sumaišė kaip karvė su uodega. Sumai̇̃šė visą velnią į krūvą (visa sujaukė), ir dabar atskirk. Davė jam gert vyną, su mira ir su tulžimi sumaišytą.Dabar sumaišýta ir čia kalba (viena tarmė su kita sumišusi). Mūsų niūksmas (šneka) sumaišýtas. Sumaišýkim jų kalbą, jeib nė vienas kito kalbos nepermanytų. Dailidėmus stulpo Babilonijos … liežuvius sumaišė. Sumaišykim jų liežuvį.Kas čia orą sumaišė (pasmardino)?.Molis su šlyna susimai̇̃šė. Dūmas [cigaro] sujuda, susimaišo ir, apsupęs jo galvą, pamažu išsisklaido. Dabar ir orai susimai̇̃šę (pagedę). Su pulku susimaišė. Susimaišo dvi tarmės. Susimai̇̃šė kaip barkščiaiparuošti kokią skystą masę maišant: Sumaišaũ, tai jis nunešęs įkrečia į rindą. Einu, tik sumaišýsiu vištom [lesalo]sunaudoti kokiai masei, maišalui: Turiu žinoti, kiek kilogramų miltų buvo iš viso sumaišytasupašyti (kortas): Sumaišýk kortas ir dalink. Reik gerai sumaišýt [kortas], kad tos pačios neateitų!sutrukdyti, sukliudyti: Sumaišė ir sutrukdė mano darbą. Sumaišė visą susirinkimą.Pavasarį sėjimas buvo susimaišęssupainioti, suardyti tvarką: Ir sumaišiau taktą antrame ratelyje. Kareiviai atsigrįžo, nusikvatojo, ir visa rikiuotė sumaišė koją. Tu mane visai sumaišei (perkirsdama kalbą).Tu, mergyte, apsigausi, kad vynelio paragausi, apsuks tau galvelę, sumaišỹs širdelę .Viskas subirę, susimai̇̃šę (nėra tvarkos). Veselija susimaišė, teip ir parėjome, kaip ing uodegą papūtę. Mergučė mirė, dabar jos visa gaspadorysta susimaišỹs (pakriks). Marė užkaito, susimaišė (sutriko), nesumano ką atsakyti. Susmai̇̃šė liežiuvis, negalė[jo] susiūturt. Akys aptemo, galvoje viskas susimaišėatimti sveiką galvojimą: Jis toks kaip ir sumaišytas.Kur tik ėjo, ką tik darė, buvo lyg susimaišęs.užperėti: Du kiaušiniai buvo čysti, du sumaišýti, o keturiolika išperėjodañgų su žemè sumaišýti apie didelę audrą, pūgą, mūšį ir pan.: Pūgą vis dar siautė – čia prisilpdama, čia vėl sumaišydama dangų su žeme. Maniau, kad dañgų su žemè sumaišỹs (bus didelis mūšis) dangùs su žemè susimai̇̃šė apie didelę audrą, pūgą ir pan.: Dangus su žeme susimaišė. Audra šėlsta, dangus su žeme susimaišė. Lauke dangus su žeme susimaišė, tokiu oru nė šuns neišvarysigálvą (prõtą) sumaišýti(rūpesčiais) išvarginti: Galvà sumaišýta visų rūpesčiųsukvailinti, kvailą padaryti: Kas sumai̇̃šė man protẽlį, ir pati aš nežinau. Nepasisekimai sumaišo žmogui protą. Tu arielka, tu pilkoji, sumaišei̇̃ galvẽlęgalvojè (prõtas) susimai̇̃šė išprotėjo: Žmonės ėmė įtarinėti, kad senajam eiguliui iš skausmo susimaišė galvoje. Matos, tau jau galvõj susimai̇̃šė. Susimai̇̃šė prõtas nu gėrimoį dum̃blą sumaišýti išplūsti, suniekinti: Jūso prisivenga, o muni į dum̃blą sumai̇̃šo. Mane būtų už tai į dumblą sumaišęi̇̀šmintį sumaišýti kvailą padaryti: [Alus] išmintį sumaišo.kortàs sumaišýti suardyti planus, supainioti reikalus: Sumai̇̃šė man kortàs tie įvykiailiežuviùs (pliotkùs) sumaišýti apkalbėti: Sumai̇̃šė bobos liežuviùs, o ten nitnėkaičio nebuvo. Ta bjaurybė sumaišė pliotkus, dabar nebdrįsta nė akių parodytipėdàs sumaišýtipaslėpti pėdsakus: Lapė moka pėdas sumaišyti. Jis išbėgo ir pėdas sumaišėsusukti galvą: Su ta pasaka jis man visai sumaišė pėdas – nežinau ką darytisu dumblai̇̃s (su žemè) sumaišýti įveikti, nugalėti: Aš jį sumaišiaũ su dumblai̇̃s. Kaip puolė, visus su žeme sumaišėsu kelmai̇̃s ir velniai̇̃s sumaišýti iškeikti, vartojant keiksmažodžius „kelmas“, „velnias“: Pradėjo keikti, sumaišydama su kelmais ir velniais.su purvai̇̃s (su žẽmėm) sumaišýti apšmeižti: Bobos paleido gerklę ir nekaltą žmogų sumaišė su purvais. Ką nedarė! Jie mane su žẽmėm sumai̇̃šė (supykę visaip apkalbėjo) užmaišýtiparuošti, įmaišyti kokią nors masę skiedžiant: Piene tešlą užmaišysiu, daug ragaišio padarysiu. Vėdaras užmaišomas iš vakaro, kad kruopos išbrinktų. Ar jau užmaišei̇̃ duoną?. Ažmai̇̃šė blynus. Pusę grūdo užmaišau užmaišau, kitą pusę užminkau užminkau – pilną pečių prikepu prikepu.Užmaišýk karvei akselio. Ana ažmai̇̃šė kiaulėm, aš išpyliau.Gal šaltai ažsimai̇̃šė, kad nesikelia duonaužduoti, užkirsti: Kai užmai̇̃šė su basliu, tai visi išbėgiojo. Užmai̇̃šė par dugną (per užpakalį). Kad aš tau užmaišýsu par pasturgalį!užperėti: Iš dvidešimts kiaušių tik dešimt teužmai̇̃šėgálvą užmaišýti atimti sveiką galvojimą, atmintį: Žumaišýta galvà (nieko nebežinau)
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas