Ragas
Ragas reikšmė
kieta, smaili gyvulio (ppr. žinduolio) kaktos išaugakaktaišdidumas, priekabumasjėgos, galingumo simbolistokio išaugos pavidalo pučiamasis muziko ar signalinis instrumentastokios išaugos pavidalo arba iš jos padarytas indelis tabakui, parakui, aliejui ir kt. laikyti ar vynui, midui gerti; jame telpantis kiekisvalties galo išsikišusi viršūnė ar vieta prie josstogo žirgelisgumbassmailus žemės plotas, įsikišąs į jūrą, ežerą ar mišką, pusiasaliskoks nors smailus, riestas daiktas, įrankis; jo smailioji daliskai kurių bestuburių gyvūnų įvairios paskirties ataugakampas, kertė (namo, gatvės, vežimo, stalo ir kt.)duonos kepalo kampelis, žiaunėskarelės, nosinės kampasketvirtadalis lanko (metant audeklui siūlus)tokia padėtis, lošiant kortomis „vežimą“, kai visi lošėjai išeina (po to pralaimėjusiam keturis kartus užrašoma po du vežimus)galvos smegenų šoninis skilvelissausio mėnuo
Kalbos dalis: vyriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: rãgas
Ragas sinonimai
ragai
Ragas frazeologizmai
ant rãgo viešoje, matomoje, judrioje vietoje: Mes gyvenam ant rãgo ir viską matomant rãgo (į rãgą) parei̇̃ti (daei̇̃ti) sunykti, suvargti: Tiek jau dàeita jų ragañ. Jeigu jin būtų žiūrėjus ant jį, būtų ant rãgo parė̃jusant ragų̃ nešióti pykti: Kas čia yra, kad ana mane ant ragų̃ nešiója?!ant ragùčio stovė́ti būti keblioje padėtyje: Aš jau an ragùčio stovė́jaube ragų̃ geras, taikus: Kur rasi, kad būt visai be ragų̃į (ant) [óžio, ožkõs] rãgą (ragẽlį) riẽsti (suriẽsti, varýti, suvarýti) priveikti, įstumti į keblią padėtį, suvarginti: Gyvenimas riečia į ožio ragą. Jis ir gudriausią ožio ragan suriestų. Gaila, kad tu toks beragis, o tai dvikovon pakviesčiau ir ragan tave suriesčiau. Kaip bemat ir sùrietė į óžio rãgą. Bėdos ir bėdos, ragañ čyst suvari̇̀s. Suvãrė į óžio rãgą. Ožkos ragan suvarysiu. Suvarysim ant rãgą. Suvarė manę jau čyst į ragelį. Yra moterų, kad ir geriausią vyrą (pjovėją) suvaro ožio ragan. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragąį [gývą, óžio] rãgą labai (sušalti, sudžiūti, nusigerti): Sustyro, sukietėjo žemė į ragą. Sudžiūta ragañ čebatų. Džiovino sūrius į ragus, bet nepardavė nėkadais. Iš laibų dešrų niekai – sudžiūvo ragañ. Darbo nedirba, nusisėdėję, sustyrtum į rãgą, jei nevarinėtum. Padžioviau išskalbtas paklodes daržinė[je], tai ragañ sušalo. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai, ištežusiom ir vėl į ragą sušalusiom pirštinėm. Slinkis, vaikeli, arčiau prie ugnies, į gyvą ragą sušalai!. Ji jau net į ragùtį sušalo. Bėk greitai šiltis, jau sušalęs ožio ragan. Grumtai sudžiūvę ant óžio rãgą, nė su velenu sutrupyt nebegalėjo. Nusigėrė jis ožio raganį [óžio] rãgą riẽstis (tráuktis) vargti: In skolę insivarė, in rãgą riẽčiasikūprintis: Nugara į ožio ragą riečias nuo tokio darbo. Senstu, tráukuos į rãgąį rãgą (į ragùs) ei̇̃ti (susiei̇̃ti sulį̇̃sti) sumažėti, išnykti, dingti: Pienas į rãgą ei̇̃na, paėst [karvei] nėr kur. Pienas į rãgą suliñdo. Ganyklos nėr, pienas į rãgą sulį̇̃s. Ant Joninių pienas į ragùs [sulenda]. Ir jo turtai jau suliñdo į ragùsį ragẽlį pū̃sti miegoti: Pečių kūrina marti, o močia pùčia ragẽlinį rãgą ši̇̀kti daryti, ką nori: Galės šikti į ragą munasis – aš išeisiuos nu tokio prasto vyro!. Šik į ragą, kas mun darbo!. Tada nors ši̇̀k ragañ, kai jau ištekėsiukai̇̃p į ragùs sulį̇̃sti išnykti, sumenkėti: Sveikata kai į ragùs suliñdokai̇̃p (lýg) iš gausýbės (perkū́no) rãgo labai smarkiai, gausiai: Lyg iš gausybės rago pasipylė daugybė naujų romanų, novelių, apysakų. Patarimai pasipylė lyg iš gausybės rago. Pinigai pylėsi kaip iš gausybės rago. Tų ateivių žemaičiams Dievas davė kai̇̃p iš perkū́no rãgokai̇̃p iš [vélnio] rãgo gerai, sėkmingai: Kai̇̃ iš rãgo viskas išėjo. Eina darbas kaip iš rago. Šneki kai̇̃p iš rãgo (greitai, sklandžiai). Gieda merga kai̇̃p iš rãgo. Gyvenam kàp iš vélnio rãgonei kárvei ant ragų̃, nei árkliui ant stim̃burio netinkamas, nepadorus: Jau, sakau, dabar tų jaunų apsirengimas – nei kárvei ant ragų̃, nei árkliui ant stim̃burionuo rãgo atski̇̀lęs apie labai šykštų: Tas yr nu rago atskilęs, skūpas, kietas kaip ragasóžio ragai̇̃ užsispyrimas, nepaklusnumas: Knipeliai apdaužė gerai bobos ožio ragus.paródyti, iš kur̃ ragai̇̃ dýgsta nubausti, nulenkti puikybę: Aš tau paródysiu, iš kur̃ ragai̇̃ dýgsta!ragùs apdaužýti sutramdyti užsispyrimą, nulenkti: Ar negali jam lazda ragų apdaužyti!.ragùs apsidaužýti nusiraminti: Maž (galbūt) apsdauži̇̀s ragùs, apsispakajisragai̇̃ atslū́go praėjo noras, įkarštis: Jau, sako, atslū́go ragai̇̃ su statybomrãgą (ragùs) dė́ti (dúoti) atsigulti miegoti: Dė́jau rãgą (ragùs) ir išpūčiau visą dieną. Pabudau penktoj, paskui kaip dė́jau ragùs, tai taip lig vienuoliktos. Dúok ragùs į podušką i miegok.ragai̇̃ dýgsta (išdýgo, áuga, išáugo, užáugo) keliasi į puikybę, darosi nepaklusnus: Jau ir jam dygsta ragai. Su geru glostomam ragai dygsta. Mun buvo išdýgę ragai̇̃, ale i tavo par sprindį!. Gailėk [vaiko], o dabar ragai̇̃ kokie užáugo – nebenulauši!. Vaikam greit ragai̇̃ áuga. Cit, ba jau tavo ragai per daug išaugo!. Niekas nelupo kailio, tai ir išáugo ragai̇̃ už patį didesniragùs gráužti būti labai alkanam, išbadėjusiam: Karvė ragùs begriáuža, bėk – parkelsi!ragùs įdúoti išpaikinti, valią duoti: Tas vaiko glostymas tik ragùs įdúoda. Kitam tokiam įdúoda ragùs, tas i valiai (ima triukšmauti)!. Tokius ragùs negal įdúoti vyriškuoragùs (rageliùs) įgáuti (gáuti, įsigáuti, įgýti, užsiaugi̇̀nti) išpuikti, pasidaryti nesukalbamam: Ir kunigai, ragus įgavę, buvo pašėlę. Įgãvo ragùs, nebgal susišnekėti. Gyvenime bebūdama, įgãvo didelius ragùs. Kol dirbo su visais, buvo kaip žmogus, o kai pasidarė vyresniu, tuoj ragùs įgãvo. Iš mano gero ragelius įgavo. Tavo sūnelis jau par didelius ragus įgavo. Didelius ragus įsigavo. Per daug didelius ragùs užsiaugi̇̀nopasidaryti valdingam: Jei jis ragùs gáutų, tai man po gyvenimui. Pirmiau ji nebuvo tokia ragė, o kai išponėjo, tai didelius ragùs įgi̇̀jo. Mažą mokyk, o ne tada, kai ragus įgy[ja]. Jau tas įgijo ragusragùs įki̇̀šti įkliūti, patekti į keblią padėtį. ragai̇̃s ir nagai̇̃s energingai: Laimę reikia imti ragais ir nagaisrãgą laikýti (paim̃ti) turėti kur pirmumą: Jonikienė ten rãgą paė̃musragùs (rageliùs) láužyti (apláužyti, nuláužyti, suláužyti, nuláužti) suvaldyti, nugalėti, sutramdyti, įveikti užsispyrimą, puikybę: Laužyk ragus mažam, pakol įveiki. Anots tėvo nabašninko (velionies), láužyk vaikui ragùs, kol tėvo kurpės ne į sykį (per didelės). Ne aš būsiu, jeigu tiems piemenims ragų nenulaušiu. Mokėsiu dar aš tokiam varvanosiui ragùs nuláužyti!. Nesididžiuok dideliai, da aš tau ragùs nuláušu. Reikėtų ir tam ponui ragelius aplaužytiragai̇̃ minkštė́ja rimsta: Jau jo ragai̇̃ minkštė́jaragùs leñkti (nuleñkti, nusùkti) suvaldyti, sutramdyti: Reikėjo mažam ragùs leñkt, o ne daba. Daba jam ragùs nùlenkė, paprastu dirba. Reiks ragai̇̃ nusùktragai̇̃s neši̇̀ks nieko neatsitiks, nekenks.ragai̇̃ nulū́žo (aplū́žo, nukri̇̀to) sumažėjo galia, puikybė: Pažadėjo bobos skųstis, tujau nulū́žo ragai̇̃. Ir aplū́žo ragai̇̃. Nukri̇̀s nukri̇̀s ir anam ragai̇̃.ragùs nusidaužýti išsidūkti, išsisiausti: Jaunieji turį popirm savo ragus nusidaužytiragùs nusiláužti prarasti puikybę, galią: Tai ir puikumas Kindės, bet nusilauš sau ragusragùs pakélti pasipriešinti: Prieš jį ragų̃ nepakélsiragùs (rãgą) statýti (ródyti, paródyti) pūstis, būti išdidžiam: Aš užėjau pasikalbėti su juo kaip su žmogum, o jis ragus stato. Jei per daug ims rodyti ragus, tai susilauks blogesnio likimo. Dabar, ka paliko su kupra, i vyras geras, o pirma rãgą stãtė, ka ui!. Mano marti ankstokai parodė savo ragusragùs ūgénti duoti valią, paikinti: Ragus jam da ūgen' (pataikauk) ragai̇̃ užkai̇̃to įkaušo, įsigėrė: Truputį išgėrė, ragai̇̃ ažkai̇̃to – pradėjo daugiau ieškot. Išgėrėm tris pusbonkius, mum ir ažkai̇̃to ragai̇̃ragù rė́žti dañgų keltis į puikybę, didžiuotis: Ragu dangų rėžia, barzda žemę šluoja. Kaip gaspadinė prie kunigo dasisto[ja], ragu dangų rėža, didybę kelaragùs sùka ant kapų̃ greit mirs: Suka ragus ant kapų – blogai sergasu ragai̇̃s piktas, išdidus: Bet kad ji su ragais… Pasakyk jai žodį, jau ir susuka snukį. Na, ir boba – su ragai̇̃s!su ragai̇̃s ir su nagai̇̃s viską (suėsti): Jeigu visas tris laikysit, suės su ragai̇̃s ir su nagai̇̃ssu ragai̇̃s nudùrti mušti: Nerodyk dantų jam, bo su ragai̇̃s nudur̃s, kai supyksuž ragų̃ energingai, smarkiai: Čiupk gyvenimą už ragųvélnias ki̇̀ša rãgą į sùbinę verčia, spiria: A vélnias rãgą į sùbinę ki̇̀ša, ka skubi?!vélniui lū́žta ragai̇̃ netvarka.vélnias nusiláužtų ragùs labai sunku, blogai: Mano ruožas šiaip nieko, bet vienoje vietoje velnias ragus nusilaužtųvélniui nusùkti ragùs ką nepaprasta, ką tik nori padaryti: Šitiek vyrų išsipalgavoję gali ir vélniui ragùs nusùkti, ne tik apsidirbti
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas