Riesti
Riesti reikšmė
Žiūrėti žodį "atriesti"daryti išlenktą, užlenktąlošti, versti atgalkreiptis, gaubtissukti į ritinįvynioti ant veleno (metmenis)rangyti, sukti, banguoti (plaukus)ringuoti, ripuotigaminti lenkiantlenkti (per sąnarį)daryti sulinkusį, susitraukusįritinti su grėbliu (vasarojų, dobilus) į plekus, pėduotiatlenkus apsiūtisupti, juostieinant siausti, suptisukti, tęstis, eiti vingiudaryti (vingį)vyniotis augantsmarkiai augti, plėstis, šakotisleisti, auginti, skleistismarkiai eiti, bėgtieiti, vilktiseinant imtynių, versti, lenkti prie žemėssmarkiai spausti, vargintimeluoti (gražiai pasakojant), perdedant pasakotivaduoti, gelbėtiprašmatniai, prabangiai ką daryti (rengti, statyti)dėtis, vaizduotisgretintis, meilintisgodžiai valgytiapsukti, apvyniotiužlenktiapvynioti, apsuktisuvynioti, susukti (apmatus ant veleno)apglėbti, apimti, apkėstieinant apsiausti, apsuptilanku apeiti, apvažiuotiaplink apdėti, aptraukti, apvestiapaugti (apie žievę)apipjautibūti išsidėsčiusiam aplink ką, apjuostiužlenkti, užriestiatversti, atloštisulenktą atitiesti, atlenktiatlenkti, atsiūlėti, apkraštuotiatraitotiatvynioti, nuvyniotiatgrėbti nuo kraštoateiti, atsivilktiužvynioti ant veleno metmenisišlenkti, išriesti (sprandą, uodegą)įbrėžti, paženklintiišplisti, nusidriektiįveiktipasakoti, postringautiįsilipti, įsiropštiišvyniotiišlenktiišsikreipti, išsigaubtibūti nusidriekusiam lankulenkiant pagamintiišsiristi, išliptiišaugti, nusidriektiišleisti, nudriekti, išaugintiišsukti, išvaduotiprabangiai, prašmatniai ką padaryti (aprengti, pastatyti)išsakyti, išringuotinuvynioti, nurištiišlenkti, nulenktilenkiant padaryti, pagamintinudrykti, nutįstinupasakoti, nusakytinupjauti, nukirstipasukti, pavyniotipadaryti lenktą, pakumpintisulenkti (per sąnarį)padaryti nelankstų, pritrauktiužversti, užkelti, atloštipasidaryti palinkusiam, susitraukusiampalenkti (drabužį)pasidaryti (lenkiantis)pameluoti, papasakotipareitiriečiantis iškreipti, susuktiiš naujo atlenkti, atsiūtiišsirangytidaug privynioti ant veleno (metmenų)lenkiant pakreipti artynsulenkus per sąnarį prispaustipadaryti nejudrų, pritrauktigalėti kiek palenktilenkiantis žemyn, pasiektibūti prie ko lanku prisišliejusprikabinti, pridėtipriaugti, išsiplėstipriversti, prispaustiprisirengtipripasakoti, primeluotisusukti (į gumulą, ritinį)atsiraitotisusitraukti, susirangytinepatogiai susirangytisuvynioti ant veleno (metmenis)padaryti lenktąsulenkti per sąnarįpadaryti sulinkusį, susitraukusįsubanguoti, susuktilenkiant padaryti, pagamintivyniojant padaryti, pagamintisugrėbti į plekussuręsti, pastatytinugalėti, įveikti, prigriebtisuimti ligai, skausmuisunykti, sublogtisužymėti įbrėžiant, paženklintisuvalgytipapasakoti, pameluotisu veiksmažodžiu, žymint smarkų veiksmąbaigtis, išeiti, pavyktiužsukti, užvynioti ant veleno (metmenis)apsuktigarbanoti, raitytipadaryti lenktą, užlenktiatlošti, užkelti, užverstiatlenkti kraštus, atraitotiapsupti, apjuostivešliai augant, užklotiapaugtiįveikti, nuginčytiužtikti, užspeisti, nutvertinupasakotiužkąsti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: riẽsti
Riesti sinonimai
antriestiapriestiatriestiįriestiišriestinuriestipariestiparsiriestiperriestiprasiriestipririestisuriestiužriestiišriestaisusiriestinai
Riesti frazeologizmai
abù galù riẽčia pyksta, aikštijasi.į [óžio] rãgą (pýpkį) riẽsti smarkiai spausti, varginti: Jau ūkininkus visai riẽčia į rãgą. Tos skolos jau mane visai į óžio rãgą riẽčia. Jis mus į pýpkį riẽčianósį (kuõdą, sprándą, úodegą, skélturę) riẽsti [aukštỹn, aukštai̇̃, į vir̃šų, danguñ] didžiuotis, puikuotis: Matai, nósį riẽčia: nenori susitikt net su gimine. Nors ir senas, sprándą riẽčia, ir gana. Sprándą riẽčia, kalbėti nenori. Kuõdą riẽsti. Neriesk aukštyn nosies – gali nulūžti. Riẽta riẽta nósį mergelės, ale vaikiai kaip prigauna, taip prigauna. Dar tik piemenė, o jau nósį riẽčia. Jis visada taip aukštai̇̃ nósį riẽčia, su prastu nekalba. Petras labai riečia nosį: kai eina – atrodo, ir žemės nemato. Neriẽsk nósį danguñ – dar nusimuši. Riečia nosį kaip kukutis. Riečia nosį kaip žąsinas kaklą. Didelis čia daiktas, neriẽsk uodegõs!. Nu ko teip rieti̇̀ skélturę lyg pulko vištų gaidys. Neriesk į viršų nosies, nes gausi lupt, ir viską sužinosi!prie žẽmės riẽsti varginti, išnaudoti: Tavi, biednas žmogau, spauda, riẽta pry žẽmėsúodegą riẽsti gretintis: Tas katinas besarmatis vis prie kanarkiukų uodegą riečiaantriẽsti, antriẽčia, añtrietėapsukti, apvynioti: Šunenų antriestai̇̃s batais i pūslėtais surdutais buvo žmonys senovėj.Antsirietė gyvatė ant kaklo i pasmaugė. Ant liežuvio antsiriẽs tau gyvatėužlenkti: Antriesta blužnis kiaulės būna pryš speigus: antlenktu galuuostùs antriẽsti pasipūsti: Matai, uostùs ančriẽtęs mauna sauapriẽsti, apriẽčia (àpriečia), àprietėapvynioti, apsukti: Merga àprietė galvą su kaspinais. Liuob apriẽs aplei visą galvą bukietus išpurėtus. Paėmei žalią medį, teip šitai àprietei, o čia įverti šniūruo ta skylė tur palikti. Apriẽsti reik puodus su tošėmis.Ko čia apsirietei kaip gyvatė apei kelmą?. Diedas seniausias guli, tris kartus aplink ugnį apsriẽtęs . Paskui buvęs naras įlindęs į dugną ežero varpo pažiūrėti, atradęs, bet tiktai ant jo širdies buvęs žaltys apsirietęs. Iš po akmino iššoko velnias, pasivertė į žaltį ir apsi̇̀rietė artojui ant kaklo. [Žaltys] apsiriesdamas parspaudęs visas tas septynias puodynes.suvynioti, susukti (apmatus ant veleno): Apriẽsk riestuvą su apmazgytuvu. Ilgai jos triūsia, kol apriečia rietimą ir viską galutinai sutvarko taip, jog galima pradėti austi. Jau àpriečiau devynis lankus austi. Šiandien abrūsus ir apmečiau, ir àpriečiau, ir suvėriau, liko tik užmazgyt ir aust. Vakar àprietėm valakninę, o dar tik dabar veriam nytysna. Metimą àprietėm, aust nė nepradėjom.Kai vakar rietėt milelį, ar gražiai apsi̇̀rietė?. Jau kelinta diena kap apsi̇̀riečiau, o dar vis neaudžiuapglėbti, apimti, apkėsti: Man rodosi, kad kiekvieną tų auksuotų paminklų velnias aprietęs tupi. Ana (vilkė) buvo dideliai nusigandus ir, aprietusi savo vaikus, gulėjo. Ta katė gulia, vaikus apriẽtusi.Aprietusi (prisispaudusi) laikau piningus, kad vyras neužeitų.Apriẽtęs gulia, nė pats ėda, nė kitam leida. Giminietis susiriẽtęs visą lauką apiriẽtęs (pjautuvas). Senas senelis susirietęs visus laukus aprietęs (dalgis).Grūdais aprietęs gulia, juo pelės neėdančios.Aprietęsis tūris, ka nematyčio kartos. Žaltys, apriẽtęsis kiaušius, guliaeinant apsiausti, apsupti: Neprietelius apeiti, apriẽsti. Àprietė į rinkį ir tujau nutvėrė vagį. Mūsų pulkas gavo uždavinį apriesti priešo sparną.lanku apeiti, apvažiuoti: Ant kalvelės Dainius pasuka vairą, kombainas gražiai apriečia kampą1aplink apdėti, aptraukti, apvesti: Vidurė[je] tos rūmės buvo ketvirtainiška lova, žemių išpurentų par uolektį storai pripilta ir velėnomis žaliomis arba rentiniu par vieną ar du rąstu apriesta. Ties durimis galinėje sienoje buvo didelis baltas apskritimas, apriestas juodu ratu. Tamsiose, ilgomis blakstienomis apriestose akyse buvo nejaukumo ir susirūpinimo. Ir paskui juos mūru aprietė labai veikiai.Mėsos kubilas geležies lanku apriestas (pirštas ir žiedas).apaugti (apie žievę): Didelę šaką nupjovus, negreit apriẽčia nauja žieve. Kai kiškiai nugraužia, labai blogai roną apriẽčia.apipjauti: Apriẽsk rantį, kad nekristų drotis nu suveržto klumpio1būti išsidėsčiusiam aplink ką, apjuosti: Žvilgterėję akim da toliau, išvysme miškus, girias, kurios apriẽčia aną plotą. Anykščių miestas kalnais apriestas; viduriu Šventa upelė teka. Reikėtų paminėti Birutės kalnelį, … aplinkui kaip vainiku apriestą pušėmis. O tų žiedelių ilga eilė glaudžiai laiko stiebą aprietus. Mus apriẽčia Reseinių rajonas. Miestą (orig. miestas) mūsų purpura aprėdytais ir toli ir plačiai svindančiais tuntais aprietė.Idant mes …, nukėlę visokią sunkumą ir nuodėmę, kuri mus àprietė, tekėtumbime ant kario, mumus parėdyto.Tas kelias biškį apsriesdavo apie ežeriuką. Apsi̇̀riečia aplinkui ganykla. Veižas (upelio vardas) čia apsi̇̀riečia aplinkatriesti 3: Apriẽsti, t. y. siūlę apsiūlėti. Siaura ryzeliūte kad apriẽstum [siuvinio kraštus]atriẽsti, atriẽčia (àtriečia), àtrietėužlenkti, užriesti: Atriẽsk aukštyn naginės nosį. Vaikų pagaudinės ragės buvo su atriestoms pavažoms. Pylinas uodegą atriẽtęs. Tavo visos kiaulės trumpais atriestais snukiais. Žmogus atarietė trinyčių skverną, bet kaip tik čigonas šoko, šis paleidė, ir čigonas plumpt žemėn. Atriesta apikaklė.Lai ans tur devynias noses ir vien kiteip atsiriẽtusias, aš eisu, by turtingas. Senovės batai buvo vis atsirietusiais galais.Tavo ir liežuvis atsiriẽtęs bemaluojant .atversti, atlošti: Reik stipriai atriẽsti pakaušį1sulenktą atitiesti, atlenkti: Štai, atriečia [toks ponaitis] atgal nykštį.Atsirietė pirštai po operacijos. O numazgokit kojas jūsų ir atsirieskit (atsišliekit) po tuo medžiu.atlenkti, atsiūlėti, apkraštuoti: Siūlę atriẽsk siūdamas. Siūles atriesti. Skepetą (skepetos kraštus) atriẽsti. Nusipirkus skarelę, reikia kraštelį atriẽsti, kad nerykštų. Reik tas nosines atriẽsti. Nosšnimstį (nosšnypštį) atriẽsk. Motina àtrietė mano marškinius. Audimą vis reik atriẽsti, šiaip jis išrykšta.Mun išeit nosinelis, aš ir atsi̇̀riečiauatraitoti: Rankoves atriẽsti. Dabar artinasi budelis … atriestoms rankovėms. Atriesti galai (atvartai).Kepurės antskrebus atsiriẽsti. Rankoves atsiriẽsti.atvynioti, nuvynioti: Audimo ritinį atriẽsti.atgrėbti nuo krašto: Kai atriẽsim visą pievą, tada nešim šienąateiti, atsivilkti: Àtrietei, tai pasėdėk dar – ką gi namie veiksi.Ko beatsi̇̀rietei teip vėlai?. Ko tas bebuvo atsirietęs?antrai̇̃p klišès atriẽsti primušti: Antrai̇̃p klišès atriẽsiu, jei girdys [girtuokliai] vaikąįriẽsti, įriẽčia (į̇̃riečia), į̇̃rietėužvynioti ant veleno metmenis: Įriest audeklą. Driką įriesti. Įriẽsk audimą į stakles, ant riestuvo. Kai inrieti̇̀, tada galą razpjauni paėmus, po vienam siūleliui inveri nytysnan, o po du skietan. Vakar apimetė, šiandien į̇̃rietė, rytoj suvers nytys ir skietan ir pradės aust. Mes šiais metais į̇̃rietėme penkias sienas kelninio. Dvylika sienų drobės buvo iñriesta. Į̃riečiau keturiasdešims aršinų, nežinau, ar suspėsiu lig pavasario išausti. Į̃rietė audeklą į riestuvą. Buvo įriestas audeklas. Kai randi metant audeklą, tai reikia sakyt: „Kas liks, tegul bus ataudam“. Ė jeg [randi] riẽčiant, tai [reikia sakyti]: „Mačiau, pakrūmy kiškis striunas taiso“. Aš viena audiklo neįriẽsu.O turėjau svetimą audeklą įsirietusi austi. Insi̇̀rietėm penkias sienas, ale, kada išausma, nėr žiniosišlenkti, išriesti (sprandą, uodegą): Eina lyg eržilas, sprandą įriẽtęs. Boikus, riebus arklys neša galvą inriẽtęs. Arklys, inrietęs kaklą, vis žvingina ir žvingina. Intriẽtęs uodegą.Kad įeina įsiriẽtus, kad įlekia!įbrėžti, paženklinti: Muno šaukštas buvo į̇̃riestas. Kiekvienoj krasėj buvo įriesta numaraišplisti, nusidriekti: Tie ežerai kitąsyk buvo daug didesni, bet dabar jau iš visų šalių samanos, toli įriẽtusios, juos sumažino.įveikti: Nugi mūsiškiai svečius iñrietė.Aš vienas šitų kopūstų neįriẽsiupasakoti, postringauti: Jis gerai iñriečia pasakasįsilipti, įsiropšti: Tas puodžius šoka įsirietęs tam erškėčių krūme, visas susibadė, susidraskė. Beregint velnias įsirietė į užgintą medį ir, gali būti, pradėjo griaužti jo obuoliusišriẽsti, išriẽčia (i̇̀šriečia), i̇̀šrietė1išvynioti: Ižtiesiu, ižriečiu. Išriẽsk driką iš riestuvo ir pataisyk, kur silpsta audimas. Aust pabaigėm, dabar reikės audeklą išriest. Jau aš audeklą i̇̀šriečiau1išlenkti: Buinas, riebus, blauzdos i̇̀šriestos, išklypusios. Baimė netekti gero darbo išrietė, iškuprojo nugarą. Išriesta nugara kaip katino uodega. Arkliai šeši, visi kaip nulipyti, kaklus išrietę, uodegas išpūtę. Senis staiga krūptelėjo visu kūnu, išrietė krūtinę į viršų, pasikėlė ant alkūnių.išriestai̇̃ Kardai rymionių buvo išriestai̇̃ dirbti, išriestais galais.1Kaip veda, to kumelė kad išsi̇̀rietė, kad graži!. Eina išsiriẽtęs, lyg per vandenį brisdamas. Valkiejai vaikiai moka išsiriesti par stutę, par mintuvus, paspyrus nosį į mintuvus. Vitingst ir išsirieta.išsikreipti, išsigaubti: Apatinis sienojis baigia išsiriẽsti.būti nusidriekusiam lanku: Į tave žvelgs pilkas gruodžio dangus, pliki pagriovių krūmai ir toli akiratyje išsirietusi juoda girių juostalenkiant pagaminti: Pavažos i̇̀šriesta. Iš seno medžio kriukio neišriẽsi.Primerktomis akimis jis vaizdavosi riebų dvejetuką, išriestą savo pažymėjimeišsiristi, išlipti: A negali iš tos lovos išsiriẽsti, ka nekeli?išaugti, nusidriekti: Kap miglynas i̇̀šrietė rietenos. Žiūrėk, kaip toli mūsų dyniai i̇̀šrietė. Jie (agurkai) išriẽs. Išžels žalia žolužėlė po mano staklelių, išriẽs dobilėliai po pakojėlių.Kad lapai leidžias (aba išsiriečia), žinote, jog arti yra vasara.išleisti, nudriekti, išauginti: Rietenos per sieksnį daigus išriẽčiaišsukti, išvaduoti: Advokatai vos bei̇̀šrietė [nuo bausmės]. Išriesti arklius iš vokyčių rankų yr sunkiau negu įduoti.Išsi̇̀riečiau be teismo, be nėko. Kad tik kaip nors jie iš tos skolos išsiriẽstų. Ans išsi̇̀rieta ir išsi̇̀rieta nu ratų dirbimoprabangiai, prašmatniai ką padaryti (aprengti, pastatyti): Ìšrietė, ištaisė kaip kokią lėlę. O Dzidorius namą gražų išriẽs – žada gyvent su broliu po vienu stogu. Kupiškio miestas vienodai išriestas, tarp kalnelių, tarp slėnelių vienodai išriestas.Ji tai vis vaikščioja išsiriẽtus. Kieno gi veseliõs taip išsi̇̀rietei?išsakyti, išringuoti: Gudriai prisimerkdamas, išriečia ilgą klausimągar̃nį išriẽsti kojas užversti.mẽšką (meškõs) išriẽsti atlikti tam tikrą gimnastikos pratimą: Tęnai viseip kūlio reikia parvirsti, meškõs išriẽstisprándą išriẽsti pasipūsti, didžiuotis: Eina, išrietęs sprandą, kaip didelis ponasnuriẽsti, nuriẽčia (nùriečia ), nùrietė1nuvynioti, nurišti: Audimą, milą nuo ritinio nuriẽsti. Nuriẽsk audimą nuo riestuvo. Seserėlė mano, lelijėlė mano, svočia nuriẽs kaspinėlius ir rūtų vainikėlį. Oi sesyte, jaunuolyte, neduok rankos žalnierėliui: žalnierėlis šalbierėlis nuriẽs tavo galionėlį1išlenkti, nulenkti: Zaras nueis, uodegą nuriẽtęs, o jis ir liks. Praėjo pro muni, nosį nurietusi į šalįlenkiant padaryti, pagaminti: Nuriẽsk man lazdąnudrykti, nutįsti: Tuose ežeruose pagavo samanos pirmiausiai augt, o po tam iš čia vis tolyn nurietė. Ja jūs mane (apynėlį) neprismeigsit, žemuže nuriẽsiu.[Taukų žvakei] bedegant, šalyje suburbėjo tokia lyg skiedra ir po tam kaip garbana nusirietė žemyn ir ilgą laiką nesutirpo kaip kiti taukai.nupasakoti, nusakyti: Tas jų Jonas jau kad nuriẽs ką nors, tai net gražu pasiklausyt. Tai gražiai nùrietė jis baiką. Kad prisimintau, tai gražiai nuriestáu pasakąnupjauti, nukirsti: Per dvi dienas tiek rugių nenuriẽsipariẽsti, pariẽčia, pàrietėpasukti, pavynioti: Ausdama atleisk lydį, kad galėtum pariesti į antrą riestuvą, kurs žemiau.1padaryti lenktą, pakumpinti: Dalgio koją tik kalvis tegal kalvė[je] pariesti. Plūguo norago netura iš ko pariẽsti. Kai lekia vilkas, tai uodega jo vis ištisa esti ir galelis bent kiek viršun pàriestas. Al uostelius visi laikė, neskuto, a senas, a jaunas: ans sau vieną pariẽs aukštyn, antrą žemyn. Sugriebė pelėda su savo pariestu snapu ir sukapojo žiogelį. Visi velniai ka lėkė, ka lėkė, uodegas pariẽtę . Bėk bėk, žirgeli, pariesk sprandelį.Visų nagai in save pariesti.1Mano bernelio ūseliai pasrietę . Riestsnapių kiaulių snukis kaip pypka pasirietęs. Tas [linų kultuvės] galiukas pasiriẽtęs biškį, tai ka devė, ka devė par tas [linų] galvikes!. Pasirietė linų galūnės, kad kiaurai neiškirtai su brauktuve linų.Bėga zuikis, nosį pariẽtęsis (rogės) 1sulenkti (per sąnarį): Į vandenį įkritau, sustyrau, tai kairę koją nepariečiù. Vieną koją jis (gužas) turėjo parietęs, kad ne taip būtų nuobodu stovėti sargyboj. Levukas jau sėdėjo užkrosny, parietęs kojas po savim.padaryti nelankstų, pritraukti: Tarpukalėdžio vakarais kuodelio neriečia, ba bijo, kad nepariest avytėm kojų .užversti, užkelti, atlošti: Devyniagalvis galvą pariẽtęs viršun i klausopasidaryti palinkusiam, susitraukusiam: Tau pilvą sopa, kad vaikščioji pasriẽtęs?palenkti (drabužį): Vaikuo marškinius pàriečiau, kad nesušlaptųpasidaryti (lenkiantis): Sviru lingu medelis, pasirietė lapei ragutelėspameluoti, papasakoti: Pariẽst mokajuokai̇̃s pasiriẽsti smarkiai juoktis: Pasi̇̀rietė juokai̇̃s visi, jo pasakų klausydamikóją pariẽtus smarkiai (eiti): Eina, koją parietęs.nósį (nósę) pariẽsti pasipūsti, išpuikti: Švelnienė jau ir teip gurklį pučia, o dabar tai ir nósį pariẽs. Nósę pariẽstum, daug uždirbdamas. Ko daba vaikščioji, nósę pariẽtęs?!posnãgą pariẽsti mirti: Tas jau posnagą parietėúodegą pariẽtęs nerimtai, kvailiodamas (bėgioja): Kaipgi, leisiu aš ją bėginėti, uodegą parietus!. O mes kaip paršeliai lakstom aplink, úodegas pariẽtęparsiriẽsti, parsiriẽčia (parsi̇̀riečia), parsi̇̀rietė pareiti: Iš vakarelio parsi̇̀rietė auštantpérriestiriečiantis iškreipti, susukti: Párrietęs strėnas begaluodamos, dabar serga.Kad duosiu su mietgaliu, ir pársiriesi. Irutei reik žuvies taukų – pársirietusi (susisukusi, sunykusi) visa. Parsiriesti (pasirangyti, kitaip susiriesti) reik, pilvui skaudant, ir pareis. Juk toks vyras kai užmeta bitką, karvė eina pársirietusi, dvilinkaiš naujo atlenkti, atsiūti: Pati rietės padelkas, reik párriestiprasiriẽsti, prasiriẽčia (prasi̇̀riečia), prasi̇̀rietė išsirangyti: Čia Babrungas prasi̇̀rietė ta vietapririẽsti, pririẽčia (pri̇̀riečia), pri̇̀rietėdaug privynioti ant veleno (metmenų): Kad pri̇̀riečiau audeklo, nežinau, kaip ir išaust reiks. Apmesta drobe nū pririẽsim stovus. Pri̇̀rietėm pilną volą audeklo, kada ir išausiulenkiant pakreipti artyn: Reikia pririest dalgė prie dalgiakočio. Štai jau pusvalandis, kai siuvėjas laiko pririetęs meistrelį prie gluosnio1sulenkus per sąnarį prispausti: Liepiau koją jam pririẽst įr jau daugiau neištiest . Iki smakro pririetęs kojas, rinkdavau iš padų usnių dyglius. Gulėjo jis, pririetęs prie krūtinės galvą.padaryti nejudrų, pritraukti: Ana ir vėl susgando, jai ir kitą kojelę pri̇̀rietė.galėti kiek palenkti: Strėnų nepririetu po virtimo1lenkiantis žemyn, pasiekti: Kad reiks rauti, negalės prisiriesti – tokie būs menki linai. Storiausi, neprisi̇̀rieta pri žemės. Lapė prisirietė ir pakando alksnį slastūse. O kaip kiaulė nelabai mikli prisiriest, negali inkąst, tai tas tuojaus išsitraukė tą peilį iš už aulo, tuo tai kiaulei in šoną.būti prie ko lanku prisišliejus: Pilkalnis yra 120 m ilgas, su abiem galais prie Ekytės su medžiais apaugusios krantos prisirietęs.prikabinti, pridėti: Lašinių rieklės pri̇̀riestos dvare. Pri̇̀riestas riekles tur šakalių, o su virbais cypina (kūrena) priaugti, išsiplėsti: Jie pasisodino aviečių, tai ir į mūs sodą pri̇̀rietė. Ta vyšnaitė visa pririẽtus buvo tų žolių, jau ją nustelbėpriversti, prispausti: Aną jau nepririẽsi pri darbo: slinkas yr, bestija. Pri̇̀riečiau velnį kartą skolą atiduoti. Jos nepririẽsi nėkaip galvos šukuoti. Ar galės pririẽsti žmonis šiaudus ėsti?. Sovietuose gerai – ten iš karto nuvertė visus ponus, ir dabar kita kalba. – Ech, kad taip pririetus juos čia!. Čia manęs vos bėda nepririetėprisirengti: Pakol tu prisiriẽsi daktarą parvežti, ligonas ir numirspripasakoti, primeluoti: Pripasakojo, pri̇̀rietė būta ir nebūta. Pririẽs diedas visokių baikų. Eikit, vyručiai, namo: pri̇̀rietėt baikų ing valiaisuriẽsti, suriẽčia (sùriečia), sùrietėsusukti (į gumulą, ritinį): Kai jau baltos [drobės], išplauni, sukočioji dvilinką, tada surieti̇̀ gražiai rietiman. Sùriečiau tabaką papužiukais. Armonikinį sijoną, suriestą į pavalkus, laikydavo skrynėse. Ažudengtė (užuolaida) suriečiama, suvyniojama. Ir suriesi juos kaipo rūbą, ir bus atmainyti.Riestum riestum dieną naktį, Dievo diržo nesuriestum (kelias).Plonas drobes susiriečiau į margą skrynelę.atsiraitoti: O tai aš čia tai liuobu braidysu, bėgsu, lig kelių kelnes susiriẽtęssusitraukti, susirangyti: Šuo susiriẽtęs rangso, guli. Susiriẽs [vaikas žiemą] į kamanikę i gulės pri šeimanto. To[je] šalto[je] trobo[je] guliu susiriẽtusi. Turbūt vaikui pilvą skauda, kad jis, susiriẽtęs į kamuolį, vartosi ir kniurza. Nuo šalčio susirietęs kaip žirnių kirmis. Pamačlyva ranka pasidaro nuo įkišimo į skruzdėlyną arba nuo įdėjimo į vidurį gyvačių, kada jų daug susirietusių ratu guli. Ežikas kap sùsriečia, tai jo nesekas paimt grynom rankom. Ežys kamuoly susriẽtęs, sussukęs ir guli. Durnas tę lįsi, kur šaudo – sėdėk susriẽtęs. Ka dės kituojuo [žiužiu], ta pri žemės susiriẽs!. Susiriẽtus i barankelę i begulinti gyvatė. Žiūri [senis], kad po krūmu, žiemių pusėj, guli šalna susirietusi. Ir susiriẽtę pas meilingą kakalį krankiam. Po pečiu susiriẽtęs – karšyba (tinginystė) užejo. Saulei betekant, pusbeždžionės traukias tankynėsna arba lenda į medžių drėves, susiriečia kamuoliu ir miega. Julė sėdėjo susirietusi ant sofos ir skaitė knygą. Susrietęs kai šuva pastalėj. Susirietė kaip šuva ant girnų. Susrietęs kaip gyvatė apie kelmą. Susirietęs kaip kipšas ant kampinės (lipynės).Mazolis mat susriẽtęs, ir trina autuvas.nepatogiai susirangyti: Susiriẽsme prie eglės ant šaknies kokios, prie eglės pridėsi galvą – jau i miegi. Vaikas susiriẽsdavo ant suolo ir per naktis miegodavo. Pasitrauk, noriu kiek susiriẽsti (prigulti). Ant plytos (viryklės) sùsriečiu ir pasėdžiu. Bobai nėr kur gult, tai susirietė an pripečko. Susi̇̀rietė į lovos galą, tiek parsigando. Jei kiaušinį pavogsi, po mirčio reikės jan susriest, o jei adatą, – jos bulin reiks perlįst.Tep jau yra – kap sùsrietei, tep ir paskėlei (visą laiką tas pats, nepakeisi).suvynioti ant veleno (metmenis): Ant velenų suriẽčia siūlus. Suriẽsim audeklą, tada versim nytis. Pačios apimetėm, sùrietėm i ataudus suverpėm. Paskun į stakles įdėdavom, verdavom į skietą, iš to skieto į nytis, suriẽsdavom, suruliuodavom. Mes visi supuolę audeklą sùrietėm. Minkštai sùrietėm, bus bloga aust. Audeklą blogai (minkštai) surietėm, audant baravykai dygsta (pūslėjasi). Dabar pirma audeklą suriẽsim, tada ausim. Mes da nespėjom suriẽst bovelnos. Jau sùriečiau driką ant ritiniųpadaryti lenktą: Kad užpunla pipčius, višta negali suriẽsti liežuvio par storumą žievės. Į kilpą suriestas gulbino kaklas su visa galva dingo puriose pečių plunksnose. Žąsys po rugius, krames surietusios, besiganančiossulenkti per sąnarį: Starkas stovi, koją surietęspadaryti sulinkusį, susitraukusį: Sùrietė ramatas, ir gyvenk, kad nori!. Suriesta esu, negaliu prisilenkti. Jo kojos sùriestos, vaikščiot nelabai gali. Jį kupron sùrietė. A tu čia nesušalsi, a nesuriẽs į bitį?. O kad tave taip visą suriestų, jei aš meluoju!. Iki šiolei nesti suriesta ranka tavo, idant mūsų negalėtumei gelbėti.Susirietęs vaikščioja. Sėdi, vaikščioja susirietęs. Dvilinkas susirietęs pro duris ištrūkau. Galvijai sušalę lynanti, susiriẽtę in kuprą, susitraukę kunkso. Bedirbdama daržuose, susi̇̀riečiau. Kruta (dirba) susriẽtus, ė niekas nė pagiria, nė nieko. Susriẽtęs darbuja – serga. Nu kad Povilas susiriẽtęs, dieglių suimtas. Uždegimas jeknų jai – atavežė susiriẽtusią. Susriesi in seniną krūvon. Da nesusiriẽtus į krūvą, velug savo metų tai da gerai. Eina Romukas, susriẽtęs krūvon. Ko tei susiriẽtus kai širšelė?. Kaip širšė susiriẽtus eina, eina. Susiriẽtus kai dvilinkė. Pastatė žvakę, ažudegė, šito i susi̇̀rietė – minkšta. Turi žiūrėti, ka runkeliui šaknikė nebūtų susiriẽtusi. Bėris susiriesdamas ir stenėdamas traukė vežimėlį. Tegu jy sùsriečia ir pasbučiuoja pilvan. Striūnos patrūkinėj[o], ir skripka sùsrietė. Miežiai susirietę, sudžiūvę, niekas jų nepjaus. Piemuo, ganydamas galvijus ir kiaules, pamatė, kad ponas susrietęs vaikščioja, lyg greitosios paimtas. Eina susirietęs kaip ožys. Susirietė kaip Vincento velnias. Mes pažįstam šeiminykę, ką svečių nemyli, ji susriẽtus po lentyna kap kurapka tyli.Liko da vienas susirietęs obalys.Susiriestum tu kur… Na, ir sakyk, išgalvojimas dabar to svieto!. Geriau į savo žemą bakūžę susirietus lįsti, nekaip į svetimus rūmus stačiam eiti. Pry darbo susiriẽtęs, pry valgio išsitiesęs. Susirietė, išsitiesė kaip cigono tėvas mirdamas. Juokai vieni tėvui mirštant: ir susiriečia, ir išsitiesia. Kad susriẽsčia – vagį pagaučia, kad išsitiesčia – dangų pasiekčia (kelias). Giminietis susirietęs, visą lauką apirietęs (pjautuvas). Senas, susrietęs, visus laukus apeina (pjautuvas). Susriẽtęs, kuprotas, visus laukus išlaksto (pjautuvas) subanguoti, susukti: Taip vieniems, plikiems be ūksmės ir uždangos vargstantiems, smiltynų tyruose spiganti saulė surietė ant galvomis plaukus į garbanaslenkiant padaryti, pagaminti: Buvau lazdą suriẽtęs iš vyšnios. Suriẽsk lazdą, ir bus gera pasiramsčiuotivyniojant padaryti, pagaminti: Eik, suriẽsk kuodelį. Nelydėm karvinio lajaus, sùrietėm į tokias taukines. Insūdžiau gerai i sùriečiau kumpį. Užtrino surietusi pardavė pasvariuo. Tuo tarpu Bigė, išsitraukęs iš kišenės avino mašną su namine taboka, mikliai suriečia suktinęsugrėbti į plekus: Mergos sùrietė miežius ir avižas.Riečiau dieną, riečiau naktį, tesuriečiau kai kepurę (stogas) suręsti, pastatyti: Sùrietė gūžtą (trobelę) iš kluono i tupi.Susi̇̀rietė kokią kalupkelę i gyvenanugalėti, įveikti, prigriebti: Tokį varlę aš viena ranka suriečiu. Na, gerai – katras katrą suriẽsim?. Pagavo jį vidury rinkos, tai kad sùrietė, išlojojo, išsarmatijo, tai visus metus bijos nosį iš namų iškišti. Tylėk, varle, ba tuoj kap suriesiu, tai net neužsimanysi!. Jau buvau sùriestas, bet vėl atsitiesiau. Aš suriečiau savo rendorių su medžiais, nebleidu skilų bekūrinti. Visai nabagę liga sùrietė. Surietė vargai, liko vieni kaulai. Geriau jaunam žūti, negu senatvės suriestam mirties laukti. Nei amžius, nei senatvė tokio vyro suriesti nesugeba, kaip matau. Stuk, stuk genelis į sausą šakelę… – uždainuoja tėvukas, džiaugdamasis, kad taip lengvai surietė močiutę. Dar pernai tu buvai savo ūkio šeimininkas, o šiandien tave surietė.Tik iš senos valdžios šiek tiek [žemės] gavau, bet tegul ją devyni gumbai suriečia (teprasmenga)!. Bėdos žmogų suriečia aršiau ligos.suimti ligai, skausmui: Ją jau buvo suriẽtę, ale atsigavo. Vakar po pietų pasidarė bloga, o šiandien visai surietė vyrą. Nesùrieta muni, plaunuos su šaltu vandeniu. Kap surietė pilvą, net po žemę raičiojos. Nieko negali valgyt, jei kiek suvalgo, tai ir sùrietė. Suriẽs taũ ant marių – važiuos mat Amerkon!sunykti, sublogti: Karvė susriẽtus kap špyga. Karvės susirietė, paliko kaip škrabalai. Veizėk, koks anų paršelis jau y[ra], kokie tavo susiriẽtę. I parvažiavo [nusipirkęs] tokį kuiną susiriẽtusį, tik ką paeitantį. Susiriẽtę visi, neėdę. Rietės sùsrietė žmogutis, in krūką padabnas pasdarė, o kokis tiesus buvo!sužymėti įbrėžiant, paženklinti: Į lazdą galima karpas suriesti: kiek karpų, tiek riečių įriestisuvalgyti: Visą pusbakanį duonos sùrietė.Kiek atrieksi, tiek ir suriesi.papasakoti, pameluoti: Senis sùriečia gražių šposų. Pats dabar nežinau, ką aš jam suriečiausu veiksmažodžiu, žymint smarkų veiksmą: Jijė susiriẽtus peikia aną. Tas susiriẽtęs dirba, duoda, o ji viską praleidžia. Aš veizu vienąkart, kumet čia ejom, [v]andenį velka susiriẽtusi. Kad ir susiriesdamas šauka, vis tiek ano nėkas negirda. Juokias net susriesdami̇̀. Giria brolį susiriẽtęs. Vaikali, maluoji susi̇̀riesdamas. Liūtas susiriesdamas norįs to žmogaus sulaukti.susiriestinai̇̃ Šimtai visokių „cnatų“ ir dar viena – susiriestinai nori vestibaigtis, išeiti, pavykti: Mun susi̇̀rietė blogai pry galo kartų (lošiant). Hitleriuo blogai besusirietėkai̇̃p alkū́nę (kai̇̃p óžio rãgą) suriẽsti įveikti, nugalėti: Tėvuli, kam be reikalo niekus kalbi ir veltui erzini skerdžių? Suries kada tave kaip alkūnę. Ach, kad tave suriestų kaip ožio ragą.bri̇́edžio ragù suriẽsti įveikti, nugalėti.į grañdį suriẽsti sutriuškinti: Hitlerį surietė į grandįį kõbinį suriẽsti suvarginti, nukamuoti: [H]itleris būtų suriẽtęs mumis į kõbinįį kõbinį (į rãgą) susiriẽsti suliesėti, sublogti: Tos motriškos bedirbdamos į kõbinį susi̇̀rieta. Tas jau į kõbinį susi̇̀rietė belėkdamas. Kad nepriveizėčiau, kiaulė į rãgą susiriẽstųį [óžio] rãgą suriẽsti 1įveikti, nugalėti: Šitas kalbėtojas visus kitus sùrietė į óžio rãgą. Saugokis, kad jis pirmiau tavęs į ragą nesuriestų. Anas visus sùrietė óžio ragañ. Juk reikia vieniems kitus paremti, kitaip ponai visus į ožio ragą suriessnùkį suriẽsti supykus susiraukti: Jei matai – snùkį suriẽtus, tai nereikia sveikint viškainagùs suriẽsti mirti.užriẽsti, užriẽčia (ùžriečia), ùžrietėužsukti, užvynioti ant veleno (metmenis): Užriečiu audeklą.Ant veleno užsirieti̇̀ tuos visus verpalus i veri: pirmiau į nytis, paskui į skietą.apsukti.Krisdama gyvatė ant kaklo jam užsirietė, prašneko balsu žmogaus. Užsirietęs jam ant kaklo žaltys.garbanoti, raityti: Ažuriečiu plaukus.padaryti lenktą, užlenkti: Šakės galą ùžriečiau par daug. Užriẽsti vinį, kablį. Plūgo rankos ažùriestos, nenaravus. Dantys kiaunės ilgi, ažriesti̇̀, kaip kabliai. Tada pažalius [linus] nuraunam pėdais dideliais, nušukuojam šukom užriestõm. Plikas, ūsai tie ilgi, užriesti̇̀ į šonus – i ko tu už tokio eitum!. Ūsai susukti, aukštyn užriesti̇̀. Kad drykstelė kančiuku, net uodegą [kumelė] ažùriet. Kaip ažùrietė uodegą kaip krapylą, kad ėmė prunkšt arklys, kad ėmė šnirpt!. Kap gyliai, šiltis, uodegą žùrietė ir skrenda [jautis namo]. Negalėjo suprasti, kas do liga [paršui]: uodegą užriẽtęs, laigo, kaip reik ėsti – dantis sukandęs, skystimą gera. Seselės supynė, seselės ùžrietė ma[n] glotnus kaspinėlius ant gelsvųjų kaselių.Jeigu viena karvė uodegą ažriečia, tai tuoj ir visos. Kas šuniui uodegą užriestų, jei pats neužsiriestų. Pagirk katę – užriẽs uodegą. Atvažiuoja rožytė, užrietus nosytę (rogės). Atbėga kipšytis, užrietęs nosytę (rogės). Laksto senelė užriesta kojele (pačiūžos).Šauniai užsirietę Gabriūno ūsai nulėpo. Kai aš be dantų, barza atsikišus, užsiriẽtus. Užsiriẽtęs kaip zelzino uodega. Karvės ragai ažusriẽtę šalysnan. Sulijo, [palto] palos ažsi̇̀rietė. Aš norėjau išlygyti, kad tie kraštai būt neužsiriẽtę. Plūksna ažsiriẽtus laikrodžio, gal i rodo blogai. Nulupto medžio žievė užsi̇̀rieta. Guli kūlys šiaudų, teip sudžiūvęs, kad net varpos užsirietę aukštyn. Daigo šaknis įleidžiama į padarytą skylę taip, kad šaknis neužsiriestų. Žmonių daugybės – eilos užsiriẽtusios.Ėdžiau tai ėdžiau: pilvas iki nosiai užsi̇̀rietė. Tiek priganė ožį, kad ožio net šonai užsirietė.atlošti, užkelti, užversti: Galvas ažriẽtę, dabo[jo]m araplanų (lėktuvų). Kurgi mėži, ažrietęs galvą. Eina, užrietęs galvą, ir nieko po kojų nemato. Eina, galvą užriẽtęs, kap eržilas. Šokste lig dienai, o ryt, barzdas užriẽtę, miegoste!. Karvė, ažriẽtus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sukas!. Žalktys ažriẽčia galvą kaip žąsinas. Tas bernas pasijungė ožį ir aria, o tas ožys rėkia, galvą užrietęs.Eina, galvą užrietęs, lyg danguj skylę pamatęs.atlenkti kraštus, atraitoti: Užriesta kepurė.Jei drabužio padalkos užsirietusios, tai būsi girtas. Kunigas suknelę ažsi̇̀rietė i bažnyčion nusiskubinoapsupti, apjuosti: Dvaro laukais ùžrietė mūsų laukus, t. y. užsiautėvešliai augant, užkloti: Užžels beržai kelelius, užries dobilai takelius.apaugti: Užžels tavo takeliai žolynėliais, užriẽs dobilėliais.įveikti, nuginčyti: Anos tu neužriẽsi, kad ana paleis savo burnąužtikti, užspeisti, nutverti: Jau ka užriẽsu kumet tą vagiušą, tas savo atsiims!. Aš užriesu velnį trobo[je], tik tu stovėk su šventu [v]andeniu durų tarpe. Šuo yr gudrus, dyku kampe ano neužriẽsinupasakoti: Gražiai tu čia ùžrieteiužkąsti: Kur tu dabar privalgysi – ažùrietei kiek, i gana!abú galùs užriẽčia pyksta, aikštijasi: Tik palik vieną [kūdikį], pyks ir abu galus užriečiair ùžriestas kriùkis ir baigta, ir viskas.kójas (bar̃zdą kakaruškàs, nagàs, rogès) užriẽsti nusibaigti, mirti: Tada pašoksi, kai kakaruškàs užriẽsi. Senis bėgo, bėgo, kol ùžrietė kójas. Kad ir dideliai mandrus buvo, vis tiek vieną sykį kójas ùžrietė. Už metų kitų i mas užriẽsim nagàs. Nesijuok iš kito, mažu pati pirma rogès užriẽsinagai̇̃ užsi̇̀rietė mirė: Užsi̇̀rietė nagai̇̃, i viskasnagùs užriẽsti gobšiai griebti: Kuo daugiau turi, tuo labiau užrietę nagus į dalias, pasogas, kraičiusnósį (gálvą) užriẽsti pasidaryti išpuikusiam, didžiuotis: Eina, užriẽtęs nósį. Jis, užriẽtęs nósį, sėdėtų, ka jis būt tokio mokslo. Anas nósį ažùrietė, kad tu ir nepasieksi!. Nósę ùžrietė, nebsusišnekėsi. Močikos duktė, ažriẽtus nósį, atsakė: – Aš neturiu kada. Pasistatė namą i ùžrietė nósį. Su juo nesusikalbėsi, eina, užriẽtęs gálvą, kaip karaliusnósis užsi̇̀rietė išpuiko: Ir jai nosis užsiriessnùkį užriẽsti supykti: Ko vaikštai, snùkį užriẽtus visą dieną?úodegą užriẽstisupykti: Úodegą ùžrietė ir į Telšius išvažiavo. Kelis metus dirbo, ir buvo gerai, o dabar dėl kažko ùžrietė úodegąpradėti merginėti: Jaunos užsimanė. Pakišo pirmąją po velėna ir užrietė uodegąúodegą užriẽsti ant nùgaros labai išpuikti: Úodegą net an nùgaros ùžriečia (kai atsiranda merginai kavalierius)
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas