Sakyti
Sakyti reikšmė
Žiūrėti žodį "pasakyti"žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėtitartisekti, pasakoti (pasaką)deklamuoti (eiles)pasakoti (kokį įvykį)tvirtinti, teigtinurodyti, aiškinti; mokytiskelbti, dėstyti, perteikti žodžiuskelbti (užsakus)perduoti žinią, praneštilieptilaikyti kuo, būti kokios nuomonės apie kąvadinti kuomanytiblogai, nepalankiai apie ką kalbėtiskųstis, dejuotibartis, priekaištautiprieštarautiprisipažintigarsintisišpažintivartoti kalboje (žodį, formą ar konstrukciją)palikti po mirtiesprenumeruotispasirinkti, pasiskirtipapasakotiištarti, pasakytiapibūdinti, išreikštipaskelbti, pagarsintiduoti žinią, praneštinusakyti (būsimus dalykus), pranašautipasireikšti, pasirodytipasipasakoti, prisipažinti, pasisakytipasisakyti (kas esąs), prisistatytiišpažinti religijąpasižadėtipažadėti atvyktipareikšti nusistatymąapkalbėtiįvardyti, nurodytiįspėti, sulaikytiduoti informaciją į klausimąreaguoti žodžiu ar raštu į kreipimąsi ar veiksmąpasiaiškinti, pasiteisintiprieštarauti, atsikalbinėtiatkirstipasakyti atsisveikinantsugrįžti atgal, atsimuštiketinti, grasintitam tikrais veiksmais ar elgesiu reaguoti į kokį veiksmą ar elgesįperduoti kalbas apkalbėtam asmeniui, persakyti ką sužinojusbūti atsakingam, įpareigotam užtikrinti kokią veiklągauti atpildą, nukentėti už kokį veiksmąatstoti ką trūkstamą, kompensuotiatsilygintipatenkinti, atsikratytinesutikti ką daryti, ką suteikti; duoti neigiamą atsakymą, nutraukti susitarimą, atmestipareikšti nenorint, nemėgstant, neimsiantatsižadėti ko, nebereikšti pretenzijųnustoti laikytis ankstesnių pažiūrų, metodopavargti, nebepajėgti, paliegtipasidaryti netinkamam, susidėvėtipastipti, nudvėstinumirti, nusibaigtipalikti, paskirti kam po mirtiesatsidurti, pakliūtiatitikti, derėtipasakyti, nurodytiįrodytisuspėti kur ateiti, dalyvautiprilygtiįkyrėti (ppr. kalba)lieptinurodyti, nustatyti (tvarką, reikalavimus)įkalbėti, įprašyti, įtikintipasakyti, nupasakotisugebėti gerai, gražiai, įtikinamai kalbėti, sakytiįsitraukti, įsismaginti sakytiįgristi, įkyrėtiatsimokėti už negerą darbą, nedovanotiišpasakoti, papasakotiatvirai pasakyti viskąnurodyti, nusakyti, išdėstyti, išskaičiuotiišreikšti žodžiaissugebėti gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti, dėstyti, perteikti žodžiaisištarti, iškalbėtiprisipažinti, pasisakytiprasitartiatsisakyti, atsižadėtiišsigintipaskelbtinupasakoti, apsakytiperdedant nupasakotipaskelbtiišreikšti, apibūdintinurodyti, išdėstyti, paaiškintinustatytikalbėti, patartiiš anksto pasakyti, numatytiatspėtiklaidingai nupasakotiką bloga pasakytisuversti kaltę kitamnusistatyti, pasižadėtižodžiu ar raštu pareikšti nuomonę, mintįteigti, tvirtintipažadėtipakalbėti, ištartipraneštipaskųstiišpranašautipaskelbtipateikti žinių apie ką, duoti informaciją, atsakyti, paaiškintitiksliai iš atminties nurodytiišreikšti, apibūdintipapasakotipasekti (pasaką)padeklamuotiišdėstyti žodžiupalieptinurodyti, pamokyti, patartinustatytipaskirtinepalankiai kalbėti, peikti, prikištipiktai, vienas kitam priekaištaujant pasikalbėti, pasibartipasipasakotiprisipažintiišpažintipasiskelbti; pasigarsinti, pareikštiprisistatytipasirodyti, pasidaryti žinomampareikšti nusistatymąateiti (apie laiką)praeitiapsakyti, išpasakotiišreikštiišdėstyti, išaiškintipapasakotiįsakmiai kelis kartus pasakytiperpasakoti ką išgirsta, sužinotapakartoti pasakytąiš naujo pasektiišversti iš vienos kalbos į kitąpapasakoti, apsakytiatkalbėti, kad nedarytų ko nors, išaiškinti, perkalbėtiper daug, labai daug pasakytipertraukti ką sakantį, sudraustipakalbėti kiek, pratartiprasitartipapasakotiišpranašauti, numatytiišverstipaliepti, įsakyti, paskirti ką darytipakartotinai įsakyti, įkalti, prigrasintiįpareigoti, nurodyti, kaip elgtis, ką darytiišaiškinti, įkalbėti, įtikintiprikalbėti, pripasakotidaug prisekti (pasakų)suminėti, nurodyti ką nors esantbaigti sakytiteigiamai atsakyti, prižadėtiprisipažintipaskelbtiišpranašautipavestiištartipranešti, pagarsintiišpasakotipaaiškinti, išaiškintipasakyti, pakalbėtigreit pakalbėti, pasakytidaug pasakytipaaiškinti, nurodytipranešti, priskųstisuminėti, įvardytipapasakoti, išpasakotisugebėti gerai pasakotipalieptisusitarti, susikalbėtipaskelbti, praneštiįpasakotipakalbėtiiš anksto paliepti, įsakytinurodytipavesti padaryti, užprašyti, kad padarytų, atsiųstų, patiektųužprenumeruotipakviesti, užprašytiuždrausti, užgintinuspręstiprisišaukti, susilaukti apkalbųŽiūrėti žodį "sakinti"Žiūrėti žodį "apsakinti"įmirkyti sakuoseužlaistyti sakaisįdėti sakųužtepti sakais
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: sakýti
Sakyti sinonimai
antsisakytiapsakytiatsakytidasakytiįsakytiišsakytinusakytipasakytiišpasakytipapasakytipripasakytipadsakytipersakytiprasakytiprisakytirazsakytisusakytiužsakytiapsakytinaiatsakytinaiatsakomaiįsakančiaiįsakytinaiįsakomaineišsakytinainepasakomaiužsakytinaiapsakytiįsakytipasakytiužsakyti
Sakyti frazeologizmai
nė̃ [pùsės] žõdžio nesakýti nepriekaištauti: Dar kiek paskui ryšiais išnešiojai. Niekas tau nė žodžio nesakė. Jis jam nė̃ pùsės žõdžio nesãkoširdi̇̀s sãko nujaučia: Širdis tačiau sako, kad vis dėlto ir kitas kelias turi būti1 antsisakýti pasirinkti, pasiskirti: Tokią bjaurią pavardę antsisãkiusi: Šatrijos i dar ragana (apie M.Pečkauskaitės slapyvardį) 1 apsakýti 2papasakoti: Daug ką apsako seneliai žili iš tolimos praeities. Jis man apsakė, kaip tuos raštus žmonės slapta rašą. Tik anas gali gerai tau visa apsakýt. Tenai jum apsaki̇̀s tokie senesni žmonys. Gaspadorius vis teip apsãkė, kaip buvo. Nebėr senų žmonių, kad kas daug žinotų, apsakýtų. Gražiai apsãko – klausaus, liežuvį pasidėjusi. Ans tau must visas naujynas apsãkė. Apsakiaũ visą ką. Mažiukai bėgo savo motinoms ką girdėję apsakytų. Elenytė apsakė visą gyvenimą savo. Sūnus apsãkė savo visą bėdą. Apsakýk, ką matei. Apsakė, kiek pikta datyrė Žemaičių šalis. Apsakýk, ką anie uždirba. Tylioj nakty ji (namų ugnelė) apsakys tau slėpinius taip tavo, kaip visų ir mūsų amžių. Nemokėsiu tau, broleli, nė apsakyti ką matęs. Padėk, Dieve, man rašytie, aiškiai apsakýtie. Piemenys …, nuėję miestan, vis apsakė tatai.Nuėjo jaunikaitis pas vilką ir viską apsisakė. Tas žmogelis jam savo reikalą apsisakęs. Tėvuo bliaudamas apsisakiau visus savo vargus.Toj knygoj apsisako stebuklingi darbai. (įžanga).ištarti, pasakyti: Kol dviejų žodžių neapsisãkėt, tai nepažinauapibūdinti, išreikšti: Apsakėme jaunimą ir jaunųjų apsėjimą . Paskui jis apsakė vilkišką gyvenimą. Apsakęs obelį, aš apsakiau beveik visus mūsų medžius ir krūmus. Yra tai keisti žodžiai, kuriais kalbąsis žirgas apsako smertį savo raitininko. (paaiškinimas).Kokia ta kelionė buvo, sunku apsakyti. Kiek esu nukentėjusi nu bobų [plepalų], sunkiai galiu apsakýti. Naktį kaip lijo, baisu apsakýti. Baisus ligonis, kad nėr kaip apsakýt. Kai pridėjo visokių valgymų, gėrimų, rūtelėm, mirtų šakelėm padabino, nu gražumėlis stalo – nėr kaip ir apsakýt. Nė kaip žmogu[i] apsakýt (labai blogai). Kokios mandrybės yra pasauly, tai jau nebegal apsakýt. Pirmu ka plėšėm velėnas, negalėjo nė apsakýti, kiek piktžolių. Aš negaliu nė apsakýti, kaip ten pasakas pasako[ja]!. Čia liek, čia diek, čia bulbes laužyk – nu tų darbų neapsãkom. Kaip bjaurios šių laikų mados, žmoguo apsakýti negalpaskelbti, pagarsinti: Apsakau, žinomą padarau. Prekė tų knygučių buvo apsakyta „Garse“ ir kitur daug mažesnė. Kryžokai apsakė tą karę visai Europai. Apsakau kam karionę. Kanados valdžia apsakė didį karą varnoms. Apsakys pagonims sūdą. Vienok neapsakyki, kad gesina kitur šventas jau Lietuvos ugnis. Jau varpininkas apsakė kalėdninkus. Jau mano vardužėlis bažnyčio[je] apsakýtas. Apisakau jumus didį džiaugsmą. 1Per prarakus plačiai apisakė mumus …, tas est sūnus mielas. Apsakau … didį džiaugsmą jumus. Aš apsakaũ tau džiaugsmą. Apsakau ženklus ir stebuklus. Kaip skaisčios yra kojos tų, kurie pakajų apsako, kurie ger apsako. Apsãkė mums Viešpatis, kas yra valia jo. Nusiuntė manę, idant Evangeliją apsakýčia. O noris anielas iš dangaus mums ką kit nuo to, kas parašyta, apsakytų, netikėkime. Esmi … seniai per pranašus apsakytas.apsakýtinaiApsisãkė, ka važiuos, ale nevažiuoja. Nesnori visiem apsisakýt. Per jį apsisako jumus atleidimas griekų. 1Tikėjimas jūsų apsisako po visą svietą. O aniemus pavadintiemus jau apisakos, jog niekad neturi paragaut večerios jo.duoti žinią, pranešti: Apsakau, duomi žinią. Aš jums noriu didelę naujieną apsakyt. Aš tikt vienas beišsprukau, idant tau tai apsakyčio. Jiedu teip susišnekėjo: katras pirma mirs, tai kitam ateit apsakyt, kur esąs kitam sviete. Ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra. Paslėpk praguituosius ir neapsakyk bėgančius.Nei vienas netur pasidrąsinti neapsisakydamas su vežimu pravažiuotinusakyti (būsimus dalykus), pranašauti: Prarakauju, apsakau, pranašauju. Kikilis ateinantį orą apsako. Apsãkė, kas būs, kur būs – viskas išsipildė. Tu esi mums svieto galą apsakęspasireikšti, pasirodyti: Liga apsisako staigiu skaudėjimu žemai pilve dešinėj pusėj po greito ėjimo. Velei žmonėm apsisakė pasiutinis šuva. Kap tiktaik išvažiavo girion, tėp užžvengė pisorio arklys – potem apsisãkė ir kiti arkliai. Až kiek čėso apsisãkė zmeja su šešiom galvompasipasakoti, prisipažinti, pasisakyti: [Senelis] apsisakė, kad jo žmona liepė mainyt karvę. Būdamas nuvargęs ir nuilsęs toj blogoj kelionėj, apsisakau tiesiai, jog vasarą išėjom, o žiemą tedaeinam į tą linksmą ir veselną vietą. Bet mūsų karaliūnas Jonas neapsisako taip, kaip anam buvo. Sakom, apsisakýtum ir mes, kad litvinai. Apsisakaũ jums šiandieną, jog esmi čystas. Kam tu tylomis pabėgai ir vagikšnai išėjai ir man neapsisakei. Kristus apaštalams savo apsisako, jog … turės kentėti ir mirti.2pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Apsisakýk, kas tu par tokia esi?. Jis apsisãkė esąs pirklysišpažinti religiją: Dovydas giria tus, kurie Dievu liudijas ir apsisako. Kurie nopsisako …, neturi būt … prileisti tosp šventosp sprovosp.pasižadėti: Paskiaus abudu apsisakė linksmai kentėsiančiu, ką tikt Viešpats daleis.pažadėti atvykti: Svečių apsisãkė.pareikšti nusistatymą: Apsisakau prieš ką. Apsisakau kam esąs neprietelium. Vyskupai apsisakė už apaštolišką moksląapkalbėti: Bernyti jaunasis, tu neverts nieko: pragėrei žirgaitį ir tymo balną. – Mergyte jaunoji, mane apsakė. Mislija, jog tas žmogus iš tiesų teip nedoras, kaip jį apsakė apmeluotojusįvardyti, nurodyti: Prašom apsakýt, kaip kokis daiktas vadinasi. Jonas išėjęs ir sutikęs apsakytąjį žmogų. Kožnas tur visą turtą tikrai apsakyti. (1715m.). Jis samdo berną ir apsako savo visus darbus.Tame paguldyme apsisako patamkai Adomo. 1(turinys).įspėti, sulaikyti: Ginu, apsakau nuog pikto. 31 atsakýtiduoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi. Ir va ką jis man atsakė paklaustas. Kaip klausia, teip ir atsãko. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė. Kurmonas atsãkė žūklaująs nuo ryto, ir niekas tuo keliu neję. Kiti nepažįsta (nesupranta), tai nieko ir neatsãko. Suprasti ana supranta, bet atsakýti nemoka. Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato. Paklausti nesunku, bet atsakyti niekas negalėtų. Kad šneka žmogus, tai atsakýk žmoniškai. Tie atsakė labai didę daugybę sančią. Bet jei geru būdu nor žinot, kurijig tatai žmona buvo, atsakysiuot, jog Marija Magdelena. Ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs, totsãkai ir nū kas nor už jį. O Dievas atstojo nog manęs ir notmisako daugiaus nei per tarnavimą pranašų, nei per sapnus. Jei jus klausčio, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite. Atsakykiatėm, prašau. Po rašomųjų būsią atsakomieji egzaminai.Bandymas neatsakė į išradėjų klausimą.Jei klaus, ar myliu – jam širdis atsakys.Tie atsisãkė, ka nieko nematėm. Tie (paukščiai) visi atsisakę nė vienas niekur [jos brolių] nematę, nė vienas nieko nežiną. Ar šitaipo byskupui atsisakai?. Ir jo broliai negalėjo jam atsisakyti, teip nusigando po jo veido. Teip galime klaustis, kas šitomis dienomis tarp krikščionių destis. Atsakytis gali teip.reaguoti žodžiu ar raštu į kreipimąsi ar veiksmą: Na, ir ką tu jam tan žodin atsakei?. Kap jis pasakė „labas“, tai aš nei juoda, nei balta neatsakiaũ. Aš atsakiaũ jiem, kad tu negalėsi nuvažiuoti. Keli balsai iškrikusiai atsakė į sveikinimą. Seniau oracijos buvo prisakomos ir atsãkomos. Siuntė vyras mane mestie, aš atsakiaũ, kad nemoku. Draugams parspėjant, kad par daug tankiai ir ilgai žmones mokydamas nepasižeistum, liuob atsakyti: – O kam derės mano sveikata, jei nedarbuosuos. Ponas atasakė: – Tu nežinai darbų mano. Tada atsakė visos anos žmonės vienu balsu. Bet atmisakė antru kartu iš dangaus balsas. Ką turiu atsakyti barančiam mane. O šimtininkas atsakydamas tarė: – Viešpatie, neesmi vertas. Nežadžia geras, kuris ižgirdęs piktą žodį nuog artimo prieš save ištarytą, notsako nieko.Steponas retai rašė Vaciui laiškus ir labai trumpus, Vacys ir į tuos ne visus atsakydavo. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas?.Padėkojo, o tas irgi moka gražiai atsisakýt (atsakyti į padėką). Sako, jei par miegą pašaukia, tai nereik atsisakyti. Ir atsisakė jauna mergelė, po svirną vaikščiodama: – Neparduok žirgą nei tymo balną, aš būsiu audėjelė. O kita vištaitė atsisakė: – Mes negersim [v]andenio, mes pienelį gersim. Tu mūsp neažūtariji, tu mūsp neatsisakai̇̃ . Yra tokis žmogus, ką neatsisãko nei žodžio.Atsisakė mano dalia anoj pusėj krašte marių.pasiaiškinti, pasiteisinti: Notsakai nieko ant to, ką tie ant tavę kalba. Klausė Jėzų bylodamas: – Neatsakei tu top nieko, jog tie prieš tave liudij?.Kristus ant to jų lojojimo atsisako bylodamas. Turiu po akim tavo atsisakyt.prieštarauti, atsikalbinėti: Tam nebuvo kap atsakýt, išgėrė ir numirė. Tokia tyki: sakyk, ką nori – neatsakys. Žodžio neatsako, duoda, skolina, mylia visus. Aš jau nesu barusys su savo marčia, nesu nė žodžio atsãkiusi.Vaikai, ar klausote gimdytojų, ar neatsisakote prieš anus?.atkirsti: Ot atsakė – kai varlę ažantin ažumetė!.pasakyti atsisveikinant: Dabar ūkininkas atsisako savo pačiai ir sūnui sudiev.sugrįžti atgal, atsimušti (apie garsą): Miške šauk – ima ir atsisãko. Kai vyrai pūtė, tai vis kožną sykį arčiau atsisakė.ketinti, grasinti: Jonas tėvūnas su Adomu, Tverų tėvūnu, Stankevičiu atsisakė išgysiančiu dominikonis iš Raseinių. Šitai Ezavas atsisako, jog tavi užmuštam tikrais veiksmais ar elgesiu reaguoti į kokį veiksmą ar elgesį: Į policijos vykdomus Gorkio persekiojimus buvo atsakoma demonstracijomis. Į šūvius atsakė šūviu. Į partijos, Tarybų valstybės rūpinimąsi kaimo darbo žmones atsako pasiaukojamu darbu . [Gediminas] žiūri į rankas, dedančias valgį ant stalo, ramia šypsena atsako į šypseną. Atsakomasis veiksmas.perduoti kalbas apkalbėtam asmeniui, persakyti ką sužinojus: Aš jai kaip draugei pasakiau, o ana ir atsãkė Jonienei, to dabar baisiausia pyksta. Motriškai sunku iškentėti neatsãkiusiai. Ką tik prieš jį pakalbi, ji tuoj jam atsãko. Neiškenčiau, susbarau, tai atsakýta, supinta liežiuviai. Tik tu jai neatsakýk atgal, ką aš tau apie ją pasakiau.Seniai sakoma: kaltas ne kas pasakė, ale kas atsãkėbūti atsakingam, įpareigotam užtikrinti kokią veiklą: Aš atsakaũ už šitą darbo barą. 1Jis duoda apyskaitą globos įstaigoms (apylinkės teisėjams) ir atsako už nuostolius. Mun reikėjo atsakýti už viską: i tą duoną minkyti, i kepti. Kožnas atsãko ažu saũ. Su manim nesirūpink, aš už save atsakaũ. Aš neatsakaũ až save, kas bus toliau. Tai mano tokia nuomonė, ir aš tik už ją atsakau. Ar tu labai atsakýtum už savo brolius, seseris?. Aktai, kurie išeina karaliaus vardu, turi būti pasirašyti vieno ministerio, ir tuomet tasai ministeris yra už tai atsakomas. Už save atsakąs, sveiko proto. Kas čia yra atsakomasis redaktorius?.atsakýtinai atsakytinai̇̃; Jis atsakytinai̇̃ atsakė, kad padarysiąsgauti atpildą, nukentėti už kokį veiksmą: Karalius pasišaukė jį pas save ir pasakė, kad jis turės atsakyti savo galva, jei per vieną dieną neras kaltininko. Savo galva atsakote už juos. Visuomet juk taip būna, kad už valdovų darbus mes atsakom savo kailiu. Kuriam daugiaus yra duota, daugiaus ir atsakyti reiks. Prieš Dievą atsakýsi. Atsakytinas.Truks laikys – ponas (Maušius. ) atsakys!. Už durną galvą rankos ir kojos atsãko. Jei akys nematė, kišenė atsakė. Protas pasako, kaulai atsako.atstoti ką trūkstamą, kompensuoti: Daba, žinai, mašinais, macakletais, jeraplanais, tai kuo [važinėja], o tada arklelis viską atsãkė. Pas mus kačerga viską atsãko. Šiemet rugiai buvo menki, tai viską bulvės atsako. Daktaras liepė nuo mėsos prisilaikyt – pienas atsãko. Geras megztukas už du atsãko. Dabar javai, lašiniai atsãko (už juos galima ką kita gauti).atsilyginti: Už dėkui neatsakýsi, reiks litra statyt.patenkinti, atsikratyti: Tokio šunio su samtiniu bliūdeliu neatsakýsi1nesutikti ką daryti, ką suteikti; duoti neigiamą atsakymą, nutraukti susitarimą, atmesti: Atsakau kam ką. Ji prašė, ka aš jai užgyvęčiau daržą, o aš atsakiaũ. Kai jau sausai atsaki̇̀s, nebeisiu. Tą kambarį atsãkė, eik kur nori. Nuo to laiko ir atsãkė butą, ir karvės nebeleido gurban. Niekam neatsako pagalbos, kas jo šaukiasi bėdoj. Jeigu taisantis eit sėt užėjo ubagėlis, tai jokiu būdu neatsakyk išmaldos. Atsakom joms tos alužnos. Aplinku ežerą ribokai atsãkė gaudyt. Nėščiai moteriai ko nors prašant, negalima esą atsakyt: žiurkės daug turto sugadinsiančios. Tavo prašymas atsakytas. Karalius taigi prižadėjo nieko jai neatsakyti, noriant ir pusę karalystės prašytų. Pirma prižadėjo būt par vaiką, in rytojaus atsãkė. Merguta atsakė bernui [,atvažiavusiam pirštis]. Buvo suvisu jam atsakýta. Atsakau stačiai. Išeiki, tetušėl, svečiam atsakyti …, vartus uždaryti. Penkiems šešiems atsakiau, mylimojo nebgavau. Ar čia man eiti, ar atsakyti [piršliams], nebeišmanau, kaip padaryti. Atsakiaũ pieną, daugiau nebeneš. Iš ligoninės atsãkė – nepastaisis.Nei prisakė, nei atsãkė. Nei prisakyta, nei atsakýta. Šiemet piemenam tarnai atsakyta (sakoma, kai jaunesnis vyresnį pasiunčia).Nu jo visi daktarai atsisãkė, jau mirs. Atsisakyt slūžbos. Atsisakyti urėdą, iš urėdo, nuo urėdo. Atsisakau iš slūžbos. Atsisakau nuo slūžbos, nuo gyvatos. Visi [baudžiauninkai] kaip vienas atsisakė nuo lažo ir nuo visokių prievolių. Neatsisakiáu nu darbo, kokį tiktai kas besakė. Būdavai, paduos gromatą vidurnaktį, ir nešk – neatsisakysi. Kieliškėlis buteliuką parsimušęs plaka, buteliukas atsisãkė: anė vieno lašo . Aš atsisakiau savo močiutei, o aš nuo pusės jau vasarėlės: ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę. 1Jei eisiu eisiu, atsisakysiu, atsisakysiu mielai matutei. Žiūrėka, motinėl, sau dukterėlės. Bernaiteli, kodė taip atsisakei man kitaip: suvytenai vainikelį žaliam rūtų daržely .Gaidžiui degtukai lūžinėjo ir atsisakė degti. Jau svaigsta galva, ir kojos tarnaut atsisako.pareikšti nenorint, nemėgstant, neimsiant: Tėvas buvo ir buteliuką pastatęs, bet aš atsisakiau – negeriąs. Vaikinas atsisakė nerūkąs ir neėmė papiroso. Dėl akių atsisãkė algos.Kad akys i mato, širdis atsisãko. Atsisako kaip ubagas nuo sviesto.atsižadėti ko, nebereikšti pretenzijų: Atsisakaũ nuo ko. Atsisakyti nuo tolesnės kovos, nuo tolesnių ginčų. Vis nuo savo negali atsisakýt. Atsisakau provai savo. Kad jų šitas mokinys nuog lauko neatsisãko. Atsisakýta jau nuo visa ko (artėja senatvė). Jei tinka kavalierius, važiuosi į ūkvaizdžius, o jei netinka, atsisakýsi, i viskas. Jis nuo žemės atsisãko, nenoria būti prie žemės – knygom vis apsidėjęs sėdi. Aš norėč nuo giminių atsisakýt (atsiskirti), ale man nuobodu. Paeina tas laikas, kad reiks atsisakýt nuo to balto svieto.Boba vėjo pučiama, o neatsisakai̇̃ karvės (nori vis laikyti).Neatsisãkai nuo terbos ir nuo turmos.nustoti laikytis ankstesnių pažiūrų, metodo: Šiuolaikinis menas, poeto supratimu, atsisako nuogo fotografiškumopavargti, nebepajėgti, paliegti: Pusdienį šieną papjovė ir atsãkė. Pradės jau atsakýt tos milžėjos: jau penktas metas, kai melža tos pačios. Jeigu tą darbą patrauktum savaitę, tai ir atsakýtum visai. Tokį darbą dirbdamas, greit atsakái. Kojos jau šį rudenį atsakýt pradėjo. Širdis yr atsãkiusi, pasibengusi. Vieną galą gydo, kitas atsãko. Jau muno sveikata suvisam atsãkė. Viskas muno atsãkė. Visai atsakiaũ, koją skauda – nė krust. Atsãkė visai Žąsytėnė: be lazdos nepavaikščio[ja]. Žiemą aš jau visai buvau atsãkiusi. Arkliai jau visai atsãkė.Par šventes buvo taip nusigėręs, kad i kojos atsisãkė. Atsisãkė sąnariai visi nu darbo. Pinigų norint, gali žmogus greita atsisakýt.pasidaryti netinkamam, susidėvėti: Mano batai jau visai atsãkė, reik pirkt naujus. Brika visai atsãkė, reiks naują dirbdinti.Jau mūs tvartas atsisãko. Šita suknelė jau visai atsisãkius. Paskui stabdžiai atsisakė – ir vėl sustojompastipti, nudvėsti: Jau bėris atsãkė, gali eit užkast.Jau mano šitas širmasai dvėselena atsisãkė, jau ir skūrą nulupiau. Šimo tekis išguldytas atsisãkė.numirti, nusibaigti: Jeigu visą suimtų [skausmai], tai tuo atsakýtum×(l. odkazać) palikti, paskirti kam po mirties: Bobutė mirė, skarą man gražią atsãkė. Kam gi mes juos atsakýsim, tuos namus?. Gerk, kol gerias, ba kai numirsi – visa atsakýsi. Daiktus, ant to testamento atsakytuosius, turi afieravoti. Tėvainumop gyvatos amžinos testamentu atsakei̇̃.×atsidurti, pakliūti: Palauk, atsisakýsi tu mano rankosna, paminėsi!. Kap duosiu, tai net trečioj žemėj atsisakýsi!. Anys sėdos ir kap žodžiu atsisakė prie ožiukui.atitikti, derėti: Raitelis buvo dailus vyras, ir jo drabužiai visai atsakė arklio gražumui. Ogi ir stovyla mano argi ne atsakanti drabužiams?!. Užimsite atsakančias jūsų išgalėms vietas žmonių draugijoje. Kitose tarmėse jiems galės atsakyti truputį kitokios vardų lytys. Čia vėl nėr ko stebėtis: raštai atsako žmonių jausmams. Reikia visur būti su protu, jei nori būti atsãkomas (jei nori visur įtikti).atsakýtinai Raštininkai turėjo atsakytinai kalties naujus žodžius.atsãkomainùgara (káilis) atsakỹs gausi mušti: Nedrįsk valkioties, atmink, nugara tavo atsakys. Kaip tu nori, tavo paties kailis atsakys: kad neklausysi, gausi nuo tėvo.nuo krỹžiaus atsakýti susenti, sukriošti: Tie seniai visi atsãkę nu krỹžiausnuo šáukšto atsisakýti mirti: Vakar du nu šáukšto atsisãkėpi̇̀nigus atsakýti numirti: Jau pi̇̀nigus atsãkė1 ×dasakýtipasakyti, nurodyti: Aš jam dasakýtau akysna. Nedasakýsi nūnai, kiek man metų. Mergužėle mano, liūdna širdis tavo, pasakyk dasakýk, per kur juos inleisi?.įrodyti: Nėra sviedkų – nedasakýsi. Kuo jis dasakis?suspėti kur ateiti, dalyvauti: Aš negaliu vienas visur dasakýt: i melnyčion, i girion, i an rinko. Anas žmogus sumanus, kur reikia, te dasaki̇̀sprilygti: Kap mūs širmis an ejimo, tai jam nei jokis arklys nedasakisįkyrėti (ppr. kalba).Jau jiej seniai sakės ir dasisãkė1 įsakýti1liepti: Įsakýk bernui, kad taip padarytum. Vaikis padarė, kaip buvo įsakytas. Ir teip jo visos klauso, jog, ką įsakytos, tujau nudirba. Juk mes darom, kas mums įsakyta. Greitas kitiems įsakyti, bet pamėgink pats kitų paklausyti. Jaunam kareivėliui namo jot įsãkė. Tai mokyta močios dukrelė, įsakyta mielo tėvelio. O motinos įsakantis tonas vis dėlto jį kiek įbaugino. Todėlei klausyk, manas sūnau, mano balso, ką aš tau įsakau. Tatai intisakau. (MPInsakaũ jumus, idant mylėtumbitės bendrai. Padarė teipo, kaipo įsakė jam. 1Įsakomasai vekselis.įsãkančiai Motina įsakančiai prašneko.įsakýtinaiįsãkomai Įsãkomai pabrėžti.nurodyti, nustatyti (tvarką, reikalavimus): Žmonėms buvo įsakęs žvirblių galvomis ir mokesčius mokėti. Įsakė, kad valsčius kas metą kunegui piltum pyliavą ir suneštum rinkliavą. Iš valdžios buvo įsakýta, kokį įrankį turėti, gaisruo atsitikus. O ką čia daba velnią ištaisysi: jug ka jau Dievas taip įsãkė, reiks taip i daryti. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą. Tatai darysime, ką mumus Viešpatis įsãkė. Visokius gerus darbus įsako. [Geri darbai] mumus liepti ir įsakyti est dešimtyje prisakymų Dievo. Nusižengė, nepranešęs iš anksto įsakytąja tvarkaįkalbėti, įprašyti, įtikinti: Vai aš insakiau savo berneliui rudenužyj atjotie. Kuris laikas, ir dar jo nėra namie, nors vakar gerai įsakiau, kad anksti parjotų. Tau negalima nieko insakýt, tu vis savo ir savo. O taip yra įsakýta, mūso žmonys kalba. Reikėjo sakyti, ale ką tokiai žioplei įsakýsi!. Par laiką gal anai įkaliavoti, įsakýti. Įsakė, kaip kaltais įkalė. Šitai aš tau insakiau, idant būtumbei drąsus ir nenusiminęs.Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia, įsisako. Įsisakýčiau savo broleliams, kad mane atlankytų.pasakyti, nupasakoti: Kas čia jum insãkė, kad čia gyvenu?. Insakyk gerai, pro ką te in jus eina, gal ir rasiu. Jis būt insãkęs, kad būt parvežęs. Anas insaki̇̀s jumiem visa. Bei jis insakė jiemus vis, ką ponas su juo kalbėjęs buvo. Vai tėvuli, tėvuli, kad neįsakai, kada pareisi, katruoj keleliu .Tai jau ir pati įsisakė, kod esanti nedora mergelėsugebėti gerai, gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti: Kumelį nuo kumelės būt atkalbėjęs, – toks įsakąs buvo. Koks ans buvo vykęs kunigas, kaip ans liuob pamokslus įsakýs. Nė par kiek kame nebėr tokio įsãkančio kunigo. Jau mūsų senis klebonas pamokslo neįsãkoįsitraukti, įsismaginti sakyti: Kai įsisãkė, tai pusantros valandos sakė kunigas pamoksląįgristi, įkyrėti: Jau kap man insisãkė šįmet tos žąsys: daugiau niekap nelaikytau. Tą vasarą jos man sakės ir insisãkė, tegul jas galas!. Jau jis man insisãkė ik gyvam kauli. Man įsisãkė tas nakties darbas. Kap jau insisãko, tai mislini: eisi, kur akes nešaatsimokėti už negerą darbą, nedovanoti: Anas mane pomėtis (atsimins), kap aš jam insisakiaũ. Palauk, aš jam insisakýsiu ažu itą mušynękur̃ vélnias (giltinė̃) įsãkė nežinia kur (eina, išvažiavo): Išvažiavo, kur̃ vél[nia]s įsãkė. Eit, kur̃ gi̇̀ltinė įsãkė1 išsakýtiišpasakoti, papasakoti: Anas išsãkė momai visa, kap dirbos. Gal dabar visas tokias [vietas] išsãkėm?. Juozapėlis visa jai išsakė: obelis nudžiūvus, vyno šulnis išdžiūvęs, visi galvijai nebelinksmūs. Jis visą dvarystą išsakýdavo. Visus savo vargus išsãkė. Nei liežuvis išsakyti gal, nei plunksna aprašyti. Sunku išsakyti, kas dėjosi jos širdyje. Išsãko, taip i taip buvę, vis iš kningų, kur surašyta. Tas vėl šį tą sakinėja, sakinėja, nieko neišsako (nepaseka pasakos), ir gana. Kol išsakė, ir užgiedojo gaidys. Ma[no] tėvas buvo geras, nė išsakýt, nė pamiršt negaliu. Kas gal gyvenimą jo išsakyti.atvirai pasakyti viską: Kad galėčio atminti, ką pradėjęs kalbėti, lig galo išsakýti, tad kas kita. Ją kap primygs, visus galus išsaki̇̀s. Laimingas jautės, visa tai išsakęs. Našlelės žodeliai išsakýti, našlelės paduškos išgulėtos . Jėzus, išsakęs tus prisakymus savo dvylika mokytiniams, išėjo iš ten toliaus mokyti. Išsakysiu tad Ponui savam didį krūpavimą mano.Saliutė vis labiau nerimavo – ją ėmė noras išsisakyti, išsilieti. Žmogui išsisakyti yra būtina. Išsibliovė, išsisãkė [pati] tam seniuo ir jaunikliuo. Kai išsisãko piršlys savo [gėrybes], klausia tėvų, ar duos pasogos arklį pakinkytąnurodyti, nusakyti, išdėstyti, išskaičiuoti: Nemoku tą gatvę išsakýti, kur anie gyvena. Bobutė pamatė ir gerai išsakė ponui, kur paslėpti pinigai. Negalės nei rykštelės išsakyti pradėjimo. Idant išsakytumbiau visas garbes tavo ūlyčiosu. Dievo nė vienas niekadais neregėjo, viengimis sūnus, kursai yra prieglobstyje tėvo, tasai išsakė. Atversiu priežodžiuose nasrus manus, ižsakýsiu uždengtus daiktus nuog pradžios pasaulio. Išsakysiu daiktus paslėptus nuog pradžios svieto.išreikšti žodžiais: Savo mintis, jausmus, norus kalba išsakome. Ir mes vėl tylime nerasdami tinkamų žodžių susikaupusioms per daug metų mintims išsakyti. Dienų trumpumas, nakčių ilgumas – neišsakytas visiem ilgumas. Beveliju jausti sutrynimą širdies, nekaip mokėti ją žodžiais išsakyti. O kasg išsakys, koksai tatai gerbimas bus. Darbus jo rankų išsako dangaus stiprybė. Girdėjo neišsakytus žodžius, kurių nedera žmogui kalbėt. 1neišsakýtinai neižsakytinai Bet koks neišsakytinai didis buvo jo nusižeminimas.sugebėti gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti, dėstyti, perteikti žodžiais: Kad mokytas būt buvęs, tai pamokslą būt labai išsãkęs. Kitas labai gražiai išsãko [oraciją per vestuves]. Išgieda jis geriau, negu išsakoištarti, iškalbėti: Nė žodžio nebišsakė ir susmuko. Anas sunkiai ūtura, neišsãko gerai. Nebeišsãko, kas yr. Kad tu „Jezus“ neišsakýtai, kap tu negalėjai jam žodelio pasakyt.To žmogaus kažkaip dyvinai pavardė išsisakoprisipažinti, pasisakyti: Nuodėmes ižpažint ir ižsakyt. Ižsãkęs pirm kunigui visus pražengimus savus. Dievui nuodėmes savas ižsakys. Savo prastojimus po akimis Bažnyčios išsakydlavo.Ne gana po Dievo akim ir kunigo ižsakýtis nuodėmių, bet reikia ant to gana daryt kiekvienam.prasitarti: Neišsisãko, ką anas buvo vogt. Ką jūs girdėjot, niekam neišsisakýkitatsisakyti, atsižadėti: Tu pirmai išsisakei̇̃ šito šniūrelio [žemės], dabar i vė su akėčia lendi. Nuog tokių tėvų išsisakýk ir eik žusirišęs akis kraštan svieto. Reikia iš darbo išsisakýtišsiginti: Dabar išsisakė, ką neturi pinigųpaskelbti: Karę jiems išsakė1 nusakýtinupasakoti, apsakyti: Ir Ona nusakė visa, ką mačiusi ir girdėjusi. Viską nusakiáu, kaip buvo. Nebeatamenu visko nusakýt kaip reikia. Anas pasaką gražiai nusãko. Ir kaip jis visa nusako – ot kalbočius!. Ans senesnis, ano paklausk, daug nusakýs. Mūsų senutė nusakýdavai apie lažus. Svietas jau buvo nusakęs, kad ligonas nė musų nebepasigynio[ja], o dėlto išgijo. Nusãko kaip te buvęs. Matai, anas nusakýt moka gerai: kad nusakis, tai, regis, tikrai te teip ir buvo.Velnias nėr teip baisus, kaip nusãko.Žmogus nusisakė visa savo bėdą nuo pradžios liki galui. Žinai, boba: sustiko kitą tokią ir nusisãkė visa. Kaip anas nusisãko, tai pas juos viso kalnai. Nusisakaũ, kad dėl momos verkiu, bet ne dėl dainų. Nusisãkė eisiąs mokinties Vilniun.perdedant nupasakoti: Gal ir nusãko, ale ir iš tikro geras jų arklys. Tu jau per daug nusakai: nei taip buvo, nei niek. Ta Jonienė kad nusãko, tai nusãko, tik tu klausyk jos!. Oi nusãko senis – virsti iš juoko. Melagius buvo žmogus, bet nusakyt tai mokėdavo.paskelbti.išreikšti, apibūdinti: Visa tai galima buvo dešimtim žodžių nusakyti. Petrui ėmė rodytis net įdomu, kaipgi tie žemaičiai šį ar tą dalyką nusako. Tavo veiksmai nusako tavo vertę. Tam gražumui nusakyti jai trūko žodžių. Kretingiškiuose ši mįslė – pilnas puodas mėsos, abu galu kiauru – nusako žiedą. Jeigu arklys buvo baltas, tai ir nusãko, koks jis buvo. Baranauskas atskleidė sunkiai suvokiamus ir dar sunkiau nusakomus vidinius žmogaus ryšius su gamta. Koks gražumas to bernioko: čiupryna šviesi, kakta plati, nu, bet tokie dalykai nenusãkomi, reikia pačiai pamatyt. Ant jo didelės, mašinėle kirptos galvos kėpsojo sena, nenusakomos spalvos veltinė skrybėlė. Taip nusako, kad visi suprantanurodyti, išdėstyti, paaiškinti: Paprastai liaudies pasakose veiksmo vieta nenurodoma arba nusakoma labai trumpai: „viename krašte“, „vienoje karalystėje“. Stengiausi vieną kitą mažmožį tiksliau nusakyti.Kaip nusakei̇̃, teip ir gersiu [vaistus]. Kirtis nusako kartais ir žodžio reikšmę. Jis nusãko visa, kur kas padėta. Anas man gerai nenusãkė, tai nežinau, kada pas jį nuvažiuot.Nusakomieji sakiniai dažniausiai žymi priežasties-padarinio santykius: pagrindinis dėmuo iškelia tam tikrą reiškinį, o šalutinis jį paaiškina, nusakydamas iš jo plaukiančius padarinius. Brūkšnį vartojame kartais ir nusakomajame sakinių sujungime dvitaškio vietoje.Durnas durnam kelio nenusakis.nustatyti: Gyventojai mokėjo tam tikrus papročio nusakytuosius mokesčius.kalbėti, patarti: Tėvas teisingai nusãko, turi klausytiiš anksto pasakyti, numatyti: Nusakiaũ teisybę, ir stojosi taip. Aš nusakiaũ, kad taip bus blogai, ir įvyko. Buvo nusakę, kad pintuvės būs su trūbais, o kaip reik – nė kokių. Orai pasikeitė greičiau, negu spėjo pilnatis pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis Doveikos piemuo.atspėti: Jagu man susės šeši, tai iš akių aš kaltąjį nusakýsiuklaidingai nupasakoti: Sakė sakė ir nusãkė. Bobos kelio neklausk: sako sako – nusãko velniai žino kur. Per kitus pasakysi, tai į šoną nusakýsiką bloga pasakyti: Kodėl kiekvienas ant jos tep nusãko?suversti kaltę kitam: Vienas ant kito nusisãkė, o kalto nerasi. Jis išdaužė langą, bet nusisãkėnusistatyti, pasižadėti: Aš nusisakiaũ, kad tylėsiu ir nė žodžio nesakysiu1 pasakýtižodžiu ar raštu pareikšti nuomonę, mintį: Mislį savo dėl ko pasakau. Visą tiesą pasakysiu. Pasakaũ trumpai ir aiškiai, kad ne. Pasakiaũ, tai kap kirviu įkirsta. Pasãkė, kaip kirviu inkirto. Ką Matulis pasakýs, tą visi pasakýs. Ma[n] kas par nosį – aš turiu drąsos i pasakaũ. Ji kreipiasi į humanitarinių mokslų fakultetą, prašydama pasakyti savo nuomonę dėl to vertimo. Jis man balsu ką pasakė. Čia nieko nėra, galiu akis į akį tau pasakýti. Nesikarščiuok, pasakýt suspėsi. Kas ką pasãko, ažmirštu. Pasakýta, ir baigta, daugiau neduosiu. Kad kas būtų pasãkęs, kad iki vakaro gyvensi, būčiau nepatikėjęs. Bet ką pasakydavo, tai būdavo iš širdies pasakyta ir įtikindavo. Pasakė kaip šlapias nedega. Tai kad pasakė: nei vežt, nei nešt. Pasakýta – kirviu nukirsta. Man kad gražiai nepasakýta, tai visai nesakyt. Pasakei̇̃ – nė vienas, nė du. Ka pasãkė, tai pasãkė: nė penki, nė devyni. Vat pasãkė: nei grūsta, nei malta. Tai kad pasãkė: nei Dievui, nei svietui. Pasakė kaip į stebulę (nušnekėjo). Pasakė, kaip lazdon paperdė. Pasakė, kaip nuo tilto nutriedė. Teisingai žmonių pasakýta: negirk dienos be vakaro. Gerai pasakýta: mažam, kur raudona, ten gražu. Pasakýta yra: alkanam ir nuogam miestas negražus. Seniai pasakýta: kad gaspadorius žinotų, kada vagis ateis, anas nemiegotų. Tu jam taip ir pasakýk į akis. Pasakyk tu jam, kad jis, kvailys, eitų nuo tavęs šalin. Kap misliji, teipo ir pasãkai. Pasakiaũ žuminčioj (padariau užuominą). Pamisakai, esigu tu krikščionis?. Aš gan nūlaidi esu, ale to pasakýto (tų skaudžių žodžių) niekaip negaliu užmiršti. Tik turėk tokio šieno – pasaki̇̀s (dar mat peiks)!.Ką negirtas mislija, tai girtas pasãko. Kiti ir juokdamies teisybę pasãko. Žmogus dirbdamas padaro, kalbėdamas pasãko (reikia ir gerų kalbų). Greitai gerai nepadarysi ir greitai gerai nepasakýsi. Čia pasãkant, čia paliekant (tegu niekas nesužino, kas buvo kalbėta). Nu tatai, pasakė – nebliko (niekus pakalbėjo). Ką jau girtas pasakis, tą nė velnias neišmanis. Daug sakyta – maža pasakyta. Kaip čia pasãkius – gal ir nieko būtų to mezgėja. Trumpai pasakius, nėra jokios tvarkos. Ir vis tiek šypsojosi Juzukas, tikriau pasakius – šaipėsi. Tep pasãkant, biednai gyvenom. Ką tu pasakysi! – stebisi Akvilė.Ne tam savo sūnų auginau ir turtą jam kroviau, kad jis kampininko dukterį man į namus parvestų, – skildamas pintį, iš lėto pasisakė Grigas.teigti, tvirtinti: Negalima pasakyti, kad visi gyvuliai miegotų naktį. Toj dainoj pasakyta, jog dieveriai marčią virkdė, o pri anytos vartų ji pamatė savo vargą. (pastaba).pažadėti: Valdybo[je] nieko gero nepasãko, tik akyse paglosto. Tėvo prašiau vartelius pataisyt, visą savaitę žada žada, sakau: tavo liežuvis pasakỹs, o mano rankos padarys.Karalius, tą kalbą gerai įsidėjęs, pasisakė užmirštąs visas senas jų kaltybespakalbėti, ištarti: Kap man sako, eš žinau, ė pasakýt negaliu. Aš truputį moku prastai ką pasakýt. Per mus da kitep pasãkai, tai da išjuoks. Susgauna, pasãko ir tikrą lietuvišką žodį. Jau žodeliai pasakyti, sumainyti žiedeliai. Pagisakýk, mielas, nor vieną žodelį. Ir užkrito munie – pati širdis norėjo pasakýti. Kap tik pasakaũ, tai tep i eina ašaros (verkiu). Būdavo, prieš tėvus i žodelio nepasakai̇̃, ė dabar…. Žodį pasaki̇̀s, tai kaip nukirsta. Tep pasãkai, kap gerai. Ko čia vis griaudi, neduodi nė žodžio pasakýt. Kur daug raidžių, i nebipasakáu visų. Iš mūs niekas nepasãkė nė pusę žodžio. Iš baimės žodžio negalėjau pasakyti. Seniau jaunimas žodžio bijojo kokio pasakýt. Ir atminė Petras žodį Viešpaties, kurį jam buvo pasãkęs. Pirmiausia ji pasakė jam labą dieną. Ir visi, kaip dera kaimo žmogui, nesakė tiesiai, ko atėję, o įeis, pasakys pagarbintą, sustoja prie slenksčio ir stovi. Susitikęs tai labas nepasakýčia. Ka jis ma[n] būt dėkui pasãkęs – anė tiek. Pasãkai dėkui. Pasakytų̃bi: – Eima drauge, – ir visa. Šuo ruobas, kelas bėgti, kad pasakaũ uži. Jis ma[n] čėsą pasãkė (pasveikino „labą rytą“, „labą dieną“…).Kad ta kiaulė būt nors kriukt pasãkius!.Nuimk nuog ùgnės kopūstus, anys tę virė virė ir gana pasãkė (labai suvirė).Pasakytas žodis yra sidabrinis, o nepasakytas – auksinis.Davė jam (suimtajam) broliu[i] sudieu pasisakýt. Susirašinėkiva, meilių žodelių pasisakykiva, tai ir būsiva laimingupranešti: Pastatykit kvortą arielkos, aš jum gerą navyną pasakýsiu. Kad būtų kas pasakęs – ji namie, būtau sakius – nėra. Tris kilometrus atėjo pasakýt, kad serga. In krikštynų tai prašo, o kap numiršta, tai pasãko. Kai dažinosi, kad atvažiavo, pasakýk. Priėjęs tylom pasakė giminėm, kad anas atsivežęs pačią, bet ji nedrįstanti vidun eit – esanti pusnuogė. Diedas žino: su boba kap supyksi, tai gali [kam] pasakýtie. Ko nepasakéi? Būtumėm nuvažiavę. Seselė pamatė, matušei pasakė. Jos nueita i pasakýta. Valgaite ir savo draugam pasãkaite: tepavalgai ir tepamiegti. Tai tu pasakýkie motulei mūs didelius vargelius . Jie nueina neprašyti, nepasakýti. Pasakė par burnas pranašų savo. Pasakyčiau kaliniams paleidimą. Potam tapo Jozefui pasakyta. Pasakýkite dukteri Siono: šitai karalius tavas eit tavi romus. Bet saugokitės, štai pasakiau jums pirm visus daiktus. 1Jeigu padarysit geradėjystę …, pamisakykit.Atlėkė paukštis be sparnų, pasakė žinią be liežuvio (laiškas).paskųsti: Gerai, neklausai – bus pasakýta ir tėvui, ir močiai. Aš tavim būvant pasakýčia. Kaip tau negėda – būsi pasakýtas mamytei!. Ievele, ievele, neganyk po pievelę, pasakýsiu ponu[i], nukirs tau galvelę.išpranašauti: Išvysite bjaurą išnaikinimą, kursai yra pasakytas nuog Danieliaus pranašo.paskelbti: Užgimimas tavas … pasakė linksmybę visam pasauliui. Priš Užgavėnes daugiausiai šliūbų: ligi dešimt penkioleka užsakų pasakýdavo kokį sekmadienįpateikti žinių apie ką, duoti informaciją, atsakyti, paaiškinti: Aš pasakaũ, kaip y[ra] – nė pridedu, nė atimu. Jaunesnių paklausi, tai pasaki̇̀s, kap kas vadinasi. Negaliu pasakýt, kaip kada rados tie lietuviai [Ciskuode]. Paklausk jos, tai pasakỹs kai aguonos grūdą (viską). Galva nebeišneša, ką jau te pasakýsi. Kataras jūs pasãkėt, kaip tatulį vadintie?. Vyresnį sūnų ir mušė, ir ką nedarė, kad pasakýtų. Ka būtų dėl to klaususi, būčiu pasãkiusi. Pasakyk, Siguti, kurgi mamytė?. Šis laiškas tau pasakys [teisybę]. Aš ratelį (visas ratelio dalis) greit pasakýčia. Ko tu vaikščioji plika galva, tu man pasãkai. Pasakýta gi man nuo dieduko, aš atamenu. Ką mažam pasãko, ir neažmirši. Yr aiškiai pasakýta, ir anie žino, kiek reik supilti. Pasakyk man, ar yra neplyštamas daiktas?. Vargu ar kas pasakytų jo pavardę – Malūno Juozas, ir tiek. Pasakyk, mergele, iš kur svečių lauksi?. Oi tu martelė, tu niūronelė, kas tau pasakė, kas pamokino?. O jūs paukštelės, o jūs paukštytėlės, pasakýkit man teisybę, iš katros šalelės . Pasãkai, mergele, pasãkai, dienele, kas gražiai žaliuoja žiemą vasarelę? . Pasakýkai, panaitėle, ar tu mane myli? . Pasakýk, berneli, man dalyką šitą, kodėl išsirinkai sau mergelę kitą?. Niekas nepasakỹs tą, kas žmogui yra (kokia liga). Trūsiau par dieną – negaliu įsakmu pasakýti darbą. An šitokį žmogų nueik, paklausk, tai nieko tau nepasaki̇̀s. Noris jums pasakyčia, neintikėsit. I pasakýk tu kam (niekas nepatikės), kad aš matydavau [aitvarą]!. Kap tik grieką pasãko, obuolys papt . Prašau tave, pamisakyk, kur anys gano. Meldžiamas pamisakyk, kame tavo didė syla. Pamisakyk, meldžiu, visus didžius darbus, kuriuos darė Elisa.Kitam tie [mechanizmo] garsai – vien burzgimas ir trinksėjimas, o Dainiui jie labai daug pasako. Tai ne koks eiliakalys, o vienas tų, kurio jau pats vardas daug ką pasako. Ir eigastis daug pasako, kas do žmogus. Ką tos kortos gali pasakýt!.Ausų pasiklausk – pasakys. Viską pasako be liežuvio (knyga). Be dūšios, be kvapo – teisybę pasako (laikrodis).Kad turėčiau „Aušrą“, „Šviesą“, „Varpą“ ir Vilniaus meto laikraščius, galėčiau pasisakyti dabar, ir ką kada skelbęs ar rašęs. Apie … niekybę nuodėmės gali pasakýtis.tiksliai iš atminties nurodyti: Kad, mat, tų metų aš nebegaliu pasakýt. Koks žodis iš vieno punktelio išsitraukia, iš kito, o visos dainos nepasakýsiu. Prieš karą, nepasakýsiu dabar kuriais metais, jis pirko Alksnėnuose namus. Nepasakysiu, tris ar keturis rublius mokėjau. Katras [mėnuo buvo], nepasakýsiu tikrai. Nepasakýsiu, kap ana toj upė kur vadinasiišreikšti, apibūdinti: Perkeltinės reikšmės būsimuoju laiku paprastai pasakomas kartojamas, dažninis veiksmas. Antano Juškos raštai yra mūsų rašliavoje nepasakomos verčios. Gimdytojai … nepasakomas širdperšas patirti tur.Nepasakomasis reiškimas (bendratis). Veiksnį sudaro dažnai ir linksniuojamojo žodžio vardininkas, suvestas su nepasakomuoju veiksmažodžio reiškimu.Gi ir melavimas jo – nebėr kaip žmogui pasakýt!. Jau tu buvai avinas, bet dabar tai nei kaip žmogui pasakyti.nepasãkomai Ji nepasakomai bijojo vandenų. Vertas ir nepasakomai brangus daiktas yra kariauti už savo gimtąją kalbąpapasakoti: Jin pasãkė, kaip buvo. Aš pasakýsiu, kap gyvenau seniau. Ekšin, ką aš tau pasakýsu. Niežti liežuvis pasakýtie. Kūmule, mes abi, o Dievas trečias – tau pasakysiu, kad niekas nežinot. Kad nežinau pasakýt nieko. Prašom prašom paklausyti, ką mes turim pasakýti . Geriau galiu pasakýt, kap kas parašyt. Pasãkai tu man, ką regėjai. Kitandie pasãkai tu man, kiek darbo su linais. Tep gražiai nepasakýčia. Nu, pasãkai, ką rašo. Jam visa pasakýčiant apie tą paną. Ko žmonės nepasako, žemė pasako. Yra ko klausyti, o nėra ko kam pasakyti.Be burnos, be liežuvio, bet daug ką pasako (knyga). Kad prakalbėtų, daug pasakýtų (kelias).Ką ži̇̀nos, pasãkos.pasekti (pasaką): Da vieną aš jum pasaką apie vilką pasakýsiu. Bobut, pasãkai pasaką. Jeigu giedot nemokate, tai pasãkaite. O ana pasakė aną pasaką vaikamus žmonių savo.Greitai pasaką pasakysi, bet ne taip greitai darbą padarysi.padeklamuoti: Pasakýk eilėraštį, katrą prie eglutės sakeiišdėstyti žodžiu: Bevartydamas savo popierius, užtikau vieno prancūzo prakalbą, pasakytą akademijoje. Paveikslavo, da prakalbą pasãkė [pirmūnams]. Išnešant kūną iš rūmų, kunegas Tamošius Dobševyčia … pasakė susirinkusims žmonėms gražį pamokslą. Pasakyti prilyginimąpaliepti: Pasakýk jam, kad tuoj ateit[ų]. Grįžk atgal ir pasakyk tam aklam elgetai ateiti į mano namus rytoj. Kaip jis pasakė, kaip kirviu įkirto, taip ji tikriausiai pildė. Kas pasakýta, turi būt padaryta. Jau tam išdykai nė žodžio nepasakýsi, nieko ans tavęs nepaklausys. Liepia važiuot jam miške ir parvežt vienam pasakyto storumo medį. Girdėjot, jog pasakyta yra seniems: neužmuši.nurodyti, pamokyti, patarti: Led išdrežėjo atžūlai pasakýti, ko virti. Aš mergiotei pasakýsiu, ką daryt, ir ateisiu. Pasakýk, gegute, kur dabar man eiti . Oi pasakai man, mano motule, kap man an svieto gyvent. Ar tu jam pasakýsi – nė balso (nė nemėgink). Geriau padaryt, nekaip pasakýt. Kvailam nepasakýsi. Pasakýtei kožnas razumnas, tik padaryt ne. Tėvas mirdamas pasãkė vaikui, ka nebūk ponui ištikiamas, nesakyk žmonai teisybės ir svetimo vaiko neaugyk . Tu man nepasakýsi!. Mokytojau, pamisakyk, ką aš teipag daryčia.nustatyti: Be daugskaitos linksnių kirčio vietos negali pasakyti, katro jie kirčiavimo. (J.Balč). Kas parduoda, tas ir kainą pasako.paskirti: O kaip jau diena pasakýta buvo prašvitus, štai baudžiauninkai visi pulkais susirinko. Pasilik toje žemėje, kurią eš tau pasakysiu.nepalankiai kalbėti, peikti, prikišti: Nieko negali pasakýt, žmogus buvo geras. Pasakýt daug kas ką pasãko – ar suvaikysi žmonių kalbas. Išvažiuok pas žmogų [su reikalu], niekas nepasakỹs nieko. Argi tai yra verta klausyties, ką kas pasakys?. Aš jumes nebjauroju, žodelio nepasakáu. Žodį pasãkė – verki. Pasakýsi [ką nepatinkama], tai peklą razversi.piktai, vienas kitam priekaištaujant pasikalbėti, pasibarti: Pasisãkė vienas kitam – ir vėl gerai. Mes kad ir kada ką pasisãkom terp savę, tai niekas nežino. Ji gera: ir vaikus mylėdavo, ben žodį kokį pasisakýdavom (kartais susikirsdavome). Pasisakai̇̃ žodį su žmogum (vyru), i vė gerai. Nė vienas kitam žodžio nepasisãkėmpasipasakoti: Ji beveik ir neturi žmogaus, kuriam galėtų pasisakyti savo vargus. Kiekgi jie pinigų praleido, nepasisakė?. Jug broliuo reik senuojuo viską pasisakýti. Nepaleisma tavęs, aiškiai pasisakyk, kame buvęsprisipažinti: Jis jai pasisãkė, kad jis ją mylįs. Jis savo meilę jai pasisãkė. Pasisakýk mamai, kad smetoną išlaižei. Pasisakýsiu žmonai, kur tie piningai. Pasisakýk, ką padirbai, būs geriau – nemušu. Nepaspėjau ineit pirkion, jau ir pasisãkė [,kad sudaužė puodelį]. Kada Vilius buvo geras, ji (Grėtė) pasidrąsinusi jam ir pasisakė. Arti, pasisakiáu, ka nemoku. Aš su žvake nuėjau arklių pašerti, pasisakysiu – jau kiek galva sukosi (buvau įgėręs) išpažinti: Žinoma, kai kam labai patiko, kad nebereikės pasisakyti kunigui savo nusidėjimų. Visi kalti pasisakýti, kurie nor turėt nuodėmių atleidimą. Jog mes … pasisakýtumbime, ką piktai iž notbojimo darome. Idant vėl teipajag širdimi graudžia nuodėmes mūsų apraudotumbime ir iž jų pakaktinai pasakýtumbimės. Tepasisãkai, jog … neužsilaikė …, kaip priderėjo.pasiskelbti; pasigarsinti, pareikšti: Pasisakau tamstai esąs žemaitis. Pasisãko, kas, – ir įleidžiam. Atėjo vieną vakarą [vaikinas], pasisãkė, ko atėjęs. Karalienei … pasisakė karalius, kad jis ženysis kitą pačią. Bernas pasisakė norįs gauti karališkąją karietą ir ristus žirgus. Tylėjo tylėjo, užraukęs burną – i pasisãkė, kvailiukas. Jie pasisakė, kad radę kaulą ir negalią pasidalyti.Angelu pasisakęs, velniu nepavirsk.prisistatyti: Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? O kai tas pasisakė, nenorėjo patikėti. Tiems žmonėms pasisakiau, kad aš esantis pirklys. Merga pasisakė ėsanti karaliaus duktė. (Bs).pasirodyti, pasidaryti žinomam:Geri darbai reikia surasti, o pikti patys pasisako.pareikšti nusistatymą: Jis visą laiką buvo neramus dėl paliktų Anykščiuose savo raštų, kuriuose gan griežtai buvo pasisakyta prieš caro valdžią. Užėjus kalbai apie sukilimą, Bytautas atvirai pasisakė sukilimo idėjai nepritariąsateiti (apie laiką): Paki visus kunkolus suskrausi, tai ir pietūs pasaki̇̀s. Šite dirbant tau vakaras pasaki̇̀s. Kolei tu itą mierelę išgersi, tai i rytas pasaki̇̀s. Ir vidunaktis pasãkė, o tėvo vis nėr iš miško. Trumpa jau nakties, ligi ažmiegi, ir rytas beveik pasãko. Naktis pasãkė, paki pasiekiau namus.praeiti (apie laiką): Pusė dienos pasãko, pakol ruošą apeiniámžiną ãtilsį pasakýti laikyti sunykusiu: Studentų judėjimams dabar galima kuone ir amžiną atilsį pasakyti1 išpasakýtiapsakyti, išpasakoti: Aš galėčia jum viską išpasakýt. Negalima išpasakýt, kaip negera man. Man pasidarė taip baisu, kad ir išpasakyti negalima. Nėr kap išpasãko, kap ingyrė šitą kraštą. Išpasakýt negaliu savo vargų. Kas išpasakys, kokį skausmą jautė saviep, matydama myliausį sūnų kybantį. Viso tikro mokslo tu neišmanysi, anei giesme, anei žodžiais neišpasakýsi. Kažkokie neišpasakomi šiurpuliai gysloseišreikšti: Aš išpasakiau savo nustebimą tokiais žodžiais, kad ji susijuokėišdėstyti, išaiškinti: Tai galima išpasakyti trumpais žodžiais1 papasakýti papasakoti: Aš papasakaũ pasaką1 pripasakýti įsakmiai kelis kartus pasakyti: Sakiau ir pripasakiaũ, o vis tiek nepadarė1 ×padsakýti 1 pasakyti.1 pérsakytiperpasakoti ką išgirsta, sužinota: Ką mes šnekam, tai jin vis parsãko. Nemoku aš visko parsakýt, ką man dėdina kalbėjo. Aš jau žinau, man Gasparienė visa pérsakė. Marikė iš pradžios parsakė vis, ką nu senelio išgirdo. Bobos man viską pérsako. Eidamos per eilių eiles, žinios dažnai išsikraipydavo, būdavo persakomos kitaip. Jį (Jėzų) persakydamas ir išguldydamas. Pérsakykite evangeliją.pakartoti pasakytą: Pasigink Petrį ir anam pársakyk, ką nupirkti. Matydama, kad nesuprato, dar kartą persakė. Žinoma, ans persakė savo prižadėjimą.iš naujo pasekti: A tą visą pasaką reik pársakyti iš naujo?išversti iš vienos kalbos į kitą: Rusiškai i paskaito, i pársakyti moka. Ką rusiškai sako, lietuviškai pársako. Kad aš rusiškai mokėjau, tai aš galėjau da kitiems pérsakyti. Persakau į kitą liežuvį.papasakoti, apsakyti: Vis jam pársakyk, kaip buvo. Persakaũ aš tau visą teisybę, kaip būna gyvenime. Ir parsãkė broliam visą šios dienos atsitikimą. Berniokas buvo atejęs, tai visas navynas pérsakė. Persakyk man plačiau, aš lig šiol nieko nesupratau. Senutis pársakė apei lažus. Dabar pérsakiau visą senovę. Mano žmona tik pársakydavo [apie meškininkus]. Man tas brolis parsakýdavo apie tą seselę. Jis pérsakė, kap sirgęs. Prosenučiai pársako, jog švedai ant to kalno pakavojo didelius piningus. Kad ir to marti, kaip parsãko žmonys, an kešenę nedėk. Kaip mama parsakýdavo, sunku tada jiem buvo gyvent.Tėvas parsisãko, kokį turėjo arklį. Iš pradžių nenorėjau priimt, ale kai pérsisakė, kas toks, iš kur – ir priėmiau. Ar parsisakė Jonas tau apie savo kelionę?. Parsisakiau, už durų būdamas, visas savo bėdas.atkalbėti, kad nedarytų ko nors, išaiškinti, perkalbėti: Kas yr, kad negal pársakyti?!. Tokį pasiutusį vaiką nė pársakyti negaliu. Vaikas yra pársakomas: neduok – ir nenori. Sakyk, kiek nori – nepársakysi. Nepársakomas, nepáršnekamas jau toks krupis. Matai, koks ans yr nepársakomas. Neduok Dieve gyventi su paiku i da nepársakomu žmogu. Katram daba vaikuon gali pársakyti – dirba savotiškai, i gan. Ka tau negal pársakyti, tu vis savo i savo šneki. Kas tai žino, koks tai būdas, ja ans nebus koksai dūdas neparsãkomas.per daug, labai daug pasakyti: Verčiau mažiau pasakyt, negu pérsakyt. Žinai pati, kaip reikėjo man tavęs, sakyta buvo tau ir persakyta. Tegu sako pérsako (tegu kalba kiek nori, aš vis tiek neklausysiu). Kas nedasakyta ir pérsakyta. Dovanokit, tėveliai, kad žodelį pérsakiaupertraukti ką sakantį, sudrausti: Kad svetimas iš kitojo sutvėrimo džiaugiasi, tai reikia tokiam šiaip persakyti: – Ko veizi, nedyvykis!.1 prasakýtipakalbėti kiek, pratarti: Jis biskį prasãko ir vėl tyliprasitarti: Tik ir laukia išsižiojęs, kad kas prasisakytųpapasakoti: Tai aš jai prasakysiu visaišpranašauti, numatyti: Ir pagimdė sūnų senatuvėje savo, mete, kurį Dievas buvo prasakęs jai. Pats prasakęs dieną savo smerties, numirėišversti: Aš jum lietuviškai prasakýsiu1 prisakýtipaliepti, įsakyti, paskirti ką daryti: Prisakiaũ, kad vaikai niekur neitų iš namų. Prisãkė, kad sargai stovėtų. Sūnus paklausė: taip padarė, kaip tėvas prisakė. Man visko prisãkė, prireikalavo, aš nevalioju. Jam prisãko, kad nieko neleist[ų]. Gal tu šitą bernužėlį labai pamylėjai, kad prisakei̇̃ atvažiuotie šitą rudenėlį?. Prisãkė mumi šaudyt in viršų. Jeigu tau miela gyvastis, tai išpildyk, ką aš prisakysiu. Mirdamas prisakė saugoti tėvynės garbę ir vienybę kaip savo akių šviesą. Nei aš sakau, nei prisakau – ryžkitės. Munie buvo prisakýta auginti veršius. Mūsiemi vaikami prisakýta. Prisakýtas darbas tęsas tolyn. Kodėlei jūs … prisakytą dienos darbą nenudirbot kaip pirmai?. Kodėl gi darote priešingai, o ne taip, kai prisakyta. Tas vyras mumus drūtai prisakė ir bylojo. O ans jiems prisakė labai, kad to niekas nežinotų. 1Jis prisãkė vėjui, ir pastojo tyka. Ir jisai prisakė mumus sakyti žmonėms ir liudyti, jog jisai yra paskirtas nuogi Dievo sūdžia gyvų ir mirusių.Prisisakýk, kad užmokėtų išlaidas į teismą važiavimo.pakartotinai įsakyti, įkalti, prigrasinti: Ir prisakiaũ nupirkt sietą, ir tai ažmiršo. Tik prisakýsi, prigrasinsi, kad neik prie ežero, jau vėl, žiūrėk, te sėdi. Visi suėjo krūvon ir prisakė vieni kitiems, kad neprasitartų niekam, kas čia buvo įvykę. Išlupė, prisãkė, kad dagiau nebeitų, ir išvarė.[K], įpareigoti, nurodyti, kaip elgtis, ką daryti: Teip dabar prisakýta iš valdžios, kad vasaros čėse nebūt gert [svaigiųjų gėrimų]. Prisãkė, kad paršiuką kožnas nusipirktų. Gulėk – ir daktaras taip prisãkė. Jam tėvai neprisaki̇̀s [kaip gyventi]. Anys ūmai atstojo nug kelio, kurį aš jiemus prisakiau. Trečias prisakymas prisako švęstie šventas dienas. Ir kaip Jokūbas liovęs buvo prisakyti savo vaikams, suguldė jis kojas savo krūvon ant patalo bei išdvėsė. Tatai jumus prisakau, idant tarp savęs mylėtumbitėsi. Tu mums prisakei vienybę, malonę, jeib gyventumbim. Meilė nug Viešpaties prisakyta yra trejokia. Mokinkite juos laikyti vis, ką aš esmi jumus priesakęs.išaiškinti, įkalbėti, įtikinti: Vaikams negaliu prisakýti, kad po lauką nelakstytų. Aš viską esu pargyvenusi, mun neprisakýsi. Tu mun neprisakéi ir neprisakýsi!. Gali sprogti – neprisakýsi, neišsiginsi jokia mada. Jauniesiems negali beprisakyti apei baidymus – netika. Dirbi durnai i žinai, ka durnai, vis tiek neprisakýs nė vel[nia]s. Neprisãkomas, dirba savo, i tiek. Ale tikrai ans neprisãkomas.A mažai mes jai prisisãkėm!prikalbėti, pripasakoti: Visokių žodžių prisãko. Kad norėčiau rieties, kiek aš anai prisakýčiau!. Susėdę seniai visko prisakýdavo. Tiek daug prisãkė, kad net galva sukas. Ana prisaki̇̀s jum visa. Ir dar daugiau žmonės prisako apie tuos vaidenimus.Sakiau sakiau sekmę, prisisãkė kelmas.daug prisekti (pasakų): Bobutė man daug prisãkė pasakų. Nueik tamsta pas Antanaitį, jis tiek ir tiek prisakys pasakųsuminėti, nurodyti ką nors esant: O, pavyzdžių aš tau galiu prisakyti tiek ir tiek. Ma[n] vakar Poška prisãkė prisãkė tų karvių (kur yra jų pirkti) baigti sakyti: Sakė ir neprisãkė lig galuiteigiamai atsakyti, prižadėti: Nei prisakýt, nei atsakyt negaliu – nežinau, ką pati pasakys. Nė aš ginsiu, nė prisakýsiu – kap ponas nori, tep daro. Jei ateisi – prisakýki, neateisi – atsakyki. O ja duosi – prisakýki, ja neduosi – atsakyki. Jis man jau prisãkė, kad duos vieną paršelį.Jau aš šiam vakarui kam kitam prisisakiaũ, pasižadėjau.prisipažinti: Nei ginas, nei prisisãkopaskelbti: Meinavimą prisakyti. Prisakaũ žmogų, išbėgusį nuo mintuvų, kurs minant išeita ir patrunka. Ką užsakė, ką prisakė šiandien klebonėlis?. Klebonas par pamokslą pasninką prisãkė. Maskoliai turkams karą prisakė. Kodėl neklausi, kas bažnyčioj buvo prisakyta?. Reik nunešti į kleboniją, kad ant pamokslo kunigas prisakýtum.Kunigas prisisãkė būsiąs atlaidūseišpranašauti: Varna smertį prisãko, varna blogą prisãkopavesti: Paduomi, prisakau. Tą tad afektą nopykantos idant nuog jų atimtų ir, atsiuntęs juos nuog savęs, prisakytų juos Christui Jėzui.1 ×razsakýtiištarti: Tada anys razsãkė: – Tau dovanota, eikpranešti, pagarsinti: Anas kitą tarnybą turi, mum žmones razsãkė. Kad žinai, reikia visiem razsakýtišpasakoti: Ko reikia, vis razsakiaũ. Razsakiaũ visus darbus. Da apie čigoną razsakýsiu, kap man buvo. Ma gyvenimą razsakýt reikia daug laikopaaiškinti, išaiškinti: Sẽniau, razsãk[ai], kokia ita zagadka. Ak, mamute, mano mieloja, dai razsakai mano sapnelį.1 susakýtipasakyti, pakalbėti: Kaip iš rašto viską susãkė. Petriukas susãkė, kad iš Panevėžio atvažiuos susmetrikavę. Žiūriu – šviesiukė atžiebia an mane. Ką reiks susakýt, jeigu mane prakalbys?. Susakiáu, ka penkioleka rublių atnešu. Ak, praverstų dėlto lietus, – susakė mano tėvas. Šiaip taip moka susakyti kelis žodžius lietuviškai. Aš susakaũ (diktuoju), jis rašogreit pakalbėti, pasakyti: Švepla, o kad da susãko tankiai, tai nieko nepermanai. Kaip tu čia susakei̇̃, nesupratau. Kad susaki̇̀s, tai ir suprast nemožna. Anas susãkė susãkė greitai – aš ir nesuprataudaug pasakyti: Susãkė susãkė, o mano galva silpna – visko nebeatamenu. Visa, kas čia vadovėlyje susakyta, vaikai, man rodosi, negal išeiti kaip reikiant pradedamojoje mokyklojepaaiškinti, nurodyti: Davė rūbus ir susãkė, kap daryt. Ne sykį tėvas mirdamas susakydavo vaikams, pas ką yra jo pinigai: pas tą penki rubliai, pas tą trys …, ir to užtekdavopranešti, priskųsti: Jau tenai buvo susakýta, ir įrodė viską. Žinomų žmonių buvo susakýtasuminėti, įvardyti: Visų vardus susakė. Gydytoju turėtum būti, kad visas ligas susakytum. Žymėdamas tą dalyką šitam rašiny, turėčiau jame susakyti daug lyg ne visai reikalingų čia, mano nuomone, mažmožių. Jeigu pradedi juoktis iš to (vaidenimosi), susãko daugalį tokių atsitikimų.papasakoti, išpasakoti: Aš tamstai visa susakýsiu. Jin kai n[u]eina te, tai susãko viską. Aš tamstai susakýčio, bet tamstos galva neišneš visos tos istorijos.sugebėti gerai pasakoti: Susãkanti motriška y[ra] ta Alčauskienė, y[ra] ko pasiklausytipaliepti: Susãkė, kad daug prileistų dervos. Susãkė an ryt dienos pjautsusitarti, susikalbėti: Liuob daug žmonių susisakys eiti veizėti tų stebuklų1 užsakýtipaskelbti, pranešti: Žmonės sujudo ženytis: šiandie penkerius užsakus užsãkė per pamokslą. Bažnyčioj užsãko, kad tas ir tas vedasis su tokia ir tokia. Mažulalę šiandien užsãkė bažnyčio[je]. Atjojo bernelis subatos rytą, atrado mergelę jau užsakytą. Katrą tujai lankei rytas vakarėlis, jau užusakýtas bažnyčioj vardelis . Kai mane antru užsaku užsãkė, mamelė mirė. Užsakýsiu ant bažnyčios [= bažnyčioje], gal atsiras. Užsakiaũ visam galu[i] sodžiaus, kad neitų [pas sergantį šiltine]. Užsãkė rinkliavą. Įsakymus apskelbė, šventes užsakė. Vakar užsãkė Žolinę. Jam reikėjo tad eiti pas tą poną … užsakyti kalėdininkus. Večeria … užsakyta. Tatai patsai ponas Dievas per Mozėšių … visam svietui užsakęs yra. Ažusakau bylas. Ažusakau tiesos darymą. Ažusakyta tiesa.Nieko tėvam nesisakęs, nei jų pavelijimo ir palaiminimo nepaprašęs, [Petras] ėmė ir užsisakė, su savo tarnaite Verute. Toj duktė … tuojaus davė užsisakyt ir ištekėjo. Užsisãkė, kad kelias dienas nebus namie. Yra užsisãkiusi, žada ateiti. Atvažiuoja pas mane kunigas, užsisakęs, neprašytas.įpasakoti: Kartais i pameluoja tie senieji, kurie užsakýdavo.pakalbėti: Tik teip užusãko, o kai reiks, tai kažin kaip busiš anksto paliepti, įsakyti: Užsãkė vaikus atvest į mokyklą. Taigi ne kad loska, ale ažusãkė, ir važiuok. Jau teip negalėdama ejau, o čia da jaują valyt užsãkė. Užsãkę buvo [vokiečiai] sunešt girnas į vieną vietą. Oi ir užsakė in vainelę joti. Devė tas velnias tam durniuo broliuo tų piningų, kiek jau ans užsãkė . Samuelis buvo užsakęs, idant jo par septynias dienas lauktų. Ažusakau, idant iž namų kas neišeitų arba prekių ir daiktų kitų neižgabentų. Dievas užsako neužmušti.Penktame [įsakyme] ažusakos, adant nieko neteisingai neužmuštume.nurodyti: Na, tik gerk, gerk tuos vaistus, kaip užsãkė, kol pasveiksi. Ažusakýk, daktare, vaistų – gausiu. Užlaikyk pasnykus, nu Bažnyčios š. užsakytus. (17a.ž.tekstas).pavesti padaryti, užprašyti, kad padarytų, atsiųstų, patiektų: Jau turės dalis pamokėti, po kiek tėvai užsakýs, tiek reiks duoti. Šokiai buvo geri, užsakýsiam muzikantus. Ažusakiaũ meistrui, kad padirbtų stalą. Ažusakė pasiūt čebatus. Varėnoj žusakiaũ langus. Jums užsakyta sukurti mano tėvo paminklinę skulptūrą. Čia ne ta dvasia, kuri reikalinga mano užsakomam kūriniui. Užsakė visą vagoną grūdų. Petras užsako giros ir šokolado.Jau užsakýtas ir trečias [vaikas] – matos.užsakýtinai Geležinkelis sprendžia, ar jis gali vežti užsakytinai.Užsisako vakarienei keptą vištą. Iš anksto užsisakykite medelynuose vaismedžių ir vaiskrūmių. Iki šiai dienai dar neatėjo iš Berlyno užsisakytasai popierius. Koperatinį numą užsisãkė, jau deda piningus.Sūnų turiat, dabar užsisakýkit dukterįužprenumeruoti: Užsakýti žurnalą. 1Aš sausio mėnesė[je] užsisakiáu kitą [laikraštį], ir lig šiandien dar neparejo. Pusė Paketurių kaimo užsisakė dabar „Mūsų rytojų“pakviesti, užprašyti: Ir klebonui malonūs užsakytieji svečiai.Kas pirmutinis, tai ne paskutinis – aš pirma užsisakiaũ Pranuką [pjauti]×(l. zakazać) [K] uždrausti, užginti: Kromnykams … pabučiais ir pakiemiais landinėti užsakyta turėtų būti. Ir užsakė jiemus, idant niekam nesakytų. Ažusakydavo nesakyti savo prajėvų kitiemus. Bet kuo ans labiaus jiems užsakė, tuo daugiaus anys tat našino. Aprijimą užsakė. Nevaikščiok į vietas užsakytas. Suvalgė vaisių, nuog Dievo užsakytą. Jiemus tenai smerčia grasė, užsakydami jiemus sakyt žodžio Dievo. Ir užsakęs jam labai, atprovijo jį tuojs nuog savęs. 11nuspręsti.prisišaukti, susilaukti apkalbų: Nesakyk an kito nežinodamas: pats an savęs užsisakýsi
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas