Skaityti
Skaityti reikšmė
Žiūrėti žodį "perskaityti"Žiūrėti žodį "paskaityti"Žiūrėti žodį "įskaityti"suvokti raštą; reikšti raštą žodžiaisįstengti suvokti raštąiš rašto sužinotisuprasti ką, išreikštą tam tikrais ženklaisiš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būsenąpagal tam tikrus ženklus aiškinti, pranašautidėstyti žodžiais mokomąjį dalyką, kokią temąLKTI133(Plik)kalbėti (maldas)sakyti rečitatyvusakyti, vardyti skaičius iš eilėsnustatyti kiekį, sumąnustatyti kainą parduodantatsilyginti, atsiteisti, atsiskaitytižiūrėti, paisyti, vertintisutartilaikyti kuo, pripažintivadintipliekti, kirsti pagrečiui daug kartųtrūkčioti, kratant kojasramstytis, griuvinėtikojas kratytiskaitant sužinotidaug perskaityti, susipažinti su literatūraskaitant sužinotiskaitant paskelbtiskaičiuojant nustatyti, apskaičiuotiišvardytiskaičiuojant apklotiskaičiuojant apsiriktiskaičiuojant apsukti, apgautiapskaičiavus, apsvarsčius nuspręstipalaikyti kuotam tikro teksto skaitymu užkalbėti ligą, užtraukti nelaimęskaitant pasiekti kurią vietąatkalbėti (maldas)pakankamai prisiskaitytiskaitant iššifruotiskaičiuojant atskirti, atskaičiuotisusigaudyti, susiorientuotiapmokėti, sumokėti, užmokėti, atlygintisulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalįduoti ataskaitąatsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršytisuduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartųskaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimęperskaityti iki tam tikros vietossusiskaičiuoti, kiek reikiagalėti gerai perskaitytiiš rašto sužinoti, suprastiiš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būsenąįsigilinti skaitantskaičiuojant priskirti, įtrauktipripažintipažymėti išlaikius, pasirašyti (įskaitą ar kokį kursą)skaičiuojant įkirsti rykščiųsuvokti rašto ženklus, įstengti perskaitytidaug ar viską perskaitytiskaitant sužinotiiš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būsenąpagal tam tikrus ženklus išaiškinti, išburtiatkalbėti (maldas)nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuotiišskirti, atskaičiuoti iš sumos tam tikrą dalįišvardyti eilės tvarkaišsiskaičiuojant nustatytiperskaitytiskaitant sutikrinti (tekstą)skaitant paskelbtiskaitant sužinoti, išskaityti, suprastiiš knygų pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, nusakytiskaitant apdėvėtisukalbėti (maldas)skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti, apskaičiuotiskaičiuojant kiek atmestiskaičiuojant nusukti, apgautiapsirikti skaičiuojantlaikyti, manytikiek skaitytiiš rašto sužinotigalėti, sugebėti skaitytiišdėstyti žodžiaispapasakotiatkalbėti (maldą)nustatyti kiekį, sumą, paskaičiuoti, suskaičiuotinustatyti kainą, užmokestįapsisvarstytipalaikyti kuo, skirti prie koiki galo paskaitytipranešti, paskelbti (tekstą)sugebėti paskaityti, įskaitytisusipažinti su rašto turiniu, suprastiiš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būsenąiš naujo, pakartotinai suskaičiuoti, perskaičiuotigalėti suskaičiuotiišvardytiskaičiuojant apsirikti, suklystiskaičiuojant pridėti, priskaičiuotipraleisti kurį laiką skaitantskaitant suprastiskaitant praleisti, nepastebėtidaug kartų suskaičiuotiskaičiuojant praleisti, nepastebėtiprakeiktiskaitant pasiektidaug perskaitytiskaičiuojant prijungti, pridėti, priskaičiuotiskaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių ar vietąskaičiuojant pasiekti tam tikrą sumą, kiekįpriskirti prie ko, laikyti kuonustatyti, skirtigalėti, sugebėti perskaitytiskaitant suprastiskaitant sužinotiskaitant sudėvėti, suplėšytiskaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuotiskaičiuojant įkirstiskaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičiųsuskaičiuotiįsitraukti į skaitymą, skaitant užsimiršti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: skaitýti
Skaityti sinonimai
antsiskaitytiapskaitytiatskaitytidaskaitytiįskaitytiišskaitytinuskaitytipaskaitytiperskaitytipieskaitytipraskaitytipriskaitytisuskaitytipasuskaitytiužskaitytiskaitytinaiatsiskaitytinaiįskaitomaiįskaitytinaiišskaitytinaipaskaitomaipaskaitytinaipriskaitytinaisuskaitomai
Skaityti frazeologizmai
áuksinus skaitýti vemti: Sakiau, kad negerk – neklausei, dabar skaitýk sau áuksinusdẽbesis skaitýti dairytis, iškėlus galvą: Įsivaizdavo, nieko nekalba, tik dẽbesis skai̇̃todienàs skaitýti būti silpnam: Kas dar drūtas, tai dar nieko, o kai aš dienàs skaitáu, ir karšatis prieina…kai̇̃p skaitýte skaitýti labai sklandžiai pasakoti: Kai̇̃p skaitýte skaitáu, viską teismuo išpasakojaukai̇̃p (tarýtum) žvaigždès skai̇̃to (skaitýdamas) labai išdidžiai, iškėlęs galvą (eina): Eina, tarýtum žvaigždès skai̇̃to. Eina kai̇̃p žvaigždès skaitýdamaską́snius skaitýti šykštėti maisto: Jie labai šykštisi, tiesiog ką́snius skai̇̃to, kai valgai. Savo vaikams ką́snius skai̇̃to, tai ko beklausi apie svetimus. Viena gyvenu, munie niekas ką́snius neskai̇̃to. Aš jų ką́snių neskaitaũ: kiek nori, tiek valgokiaũlių skaitýti apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į žvalgytuves (važiuoti): Ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja jaunoja in jaunąjį kiaũlių skaitýt. Kai ženijas, kiaũlių skaitýt važiuojakiškeliùs skaitýti toks žaidimas: Tas ne piemuo, kad nemokėtų kiškẽlių skaitýtkójomis skaitýtiŠvnč trūkčioti, kratant kojas (apie dvesiantį kokį gyvulį): Arklys dvėsdamas jau tik kójom skai̇̃togražiai bėgti: Sartukas kojùkėm tik skai̇̃tokuolùs tvorojè (tvorõs mietùs) skaitýti ramstytis, griuvinėti (apie pasigėrusį): Pasigėrę abu namo eisma, tvoroj kuolus skaitysma. Eina kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamaspė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pė́das skaitýdamaspi̇̀nigus skaitýti kojas kratyti (ppr. apie nudurtą kiaulę): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pi̇̀nigus skai̇̃tostikliukùs skaitýti gerti alkoholinius gėrimus: Susisėdę skai̇̃to stikliukùssu protù nesiskaitýti būti pamišusiam: Ji pradėjo su protù nesiskaitýt visai. (kieno) širdyjè skaitýti atspėti mintis, norus: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygojevárnas skaitýti žiopsoti, žioplinėti: Várnas skaitýdamas einažvaigždès skaitýtiKpč labai tiesiai, išdidžiai, iškėlus galvą (eiti, bėgti): Tai bent mergina: eina – žvaigždès skai̇̃to!. Tai arkliai gražiai bėga, žvaigždès skai̇̃to!. Ji jau kai kepuraitę nusipirko, tai ir pradėjo žvaigždès skaitýtbūti žvaliam, guviam: Ot tę senis: i šimtą metų turėdamas, žvaigždès da skai̇̃to!antsiskaitýti skaitant sužinoti: Antsiskaičiáu Mikaldos knygo[je], ka artie jau pasaulio galas. Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apei jų ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės suejime ryžusys Bastiliją griautiapskaitýtidaug perskaityti, susipažinti su literatūra: Labai apsiskai̇̃čius bobutė, gerą galvą turi. Jis buvo apsiskaitęs žmogus, daug žinojo ir mokėjo įdomiai pasakoti. Jam dar gerokai reikia apsiskaitýti. 1skaitant sužinoti: Istorijose apskai̇̃tė, kaip kur buvo, kaip gyveno. Kningo[je] apskaičiáu, ka taip tankiai ėsti negerai.Tatai apsiskai̇̃tęs laikraštė[je], kad tas Amerike miręs. Jau to dalyko nesu niekur apsiskai̇̃tęs. Knygose gerų dalykų gali apsiskaitytiskaitant paskelbti: Tai kogi da tu abejoji, garsiai gi visiem apskai̇̃tė. Atsinešė popieras, apskai̇̃tė, kad aš po baltu bilietu (paleidžiamas iš kariuomenės) skaičiuojant nustatyti, apskaičiuoti: Apskaitýk knygo[je], kada bus lietus. Jis apskai̇̃tė, kad išmokės dalias ir dar pinigų liks. Oi, kiek žemės buvo, tai neapskaitýtie!. Apskai̇̃tėm, kad penki metai, kai ištekėjo. Kainą leidėjas dės knygelėms, apskaitęs visas išlaidas. Apskaitytas skaičius. Apskaitomasis balansas.Niekas to šiandien nežino, neigi raštūse gali laiką tos notės apsiskaityti. Apsiskaitýt reikėjo dar nepirkus, o kai jau nupirkai daiktą, polaik gailestis.išvardyti: Eisim eisim, meiliuli, pirkelėn, apsakysiu didžius vargelius, apskaitysiu sunkius žodelius .skaičiuojant apkloti: Tai bagotas bernytelis. Jis apskaitė staluželį vienais rundais doreleliais.skaičiuojant apsirikti: Su tais smulkiais pinigais pasitaiko dažnai apsiskaitýti. Jis dviem rubliais apsiskai̇̃tė. Geras pone, ar apsiskai̇̃tęs man teip daug davei?. Mūsų apsiskaityta visa diena!skaičiuojant apsukti, apgauti: Man mokant pinigus, mane apskaitė an dešimt auksinų. Gavau darbo Sabalio lentpjūvėje, bet ir ten mane apgavo – apskaitė ir išvarėapskaičiavus, apsvarsčius nuspręsti: Tik gerai apsiskai̇̃tęs, imkis tokio darbo. 1Tai apsiskai̇̃tėm, kad parduosme rudenį telyčią. Kalbėjau ir elgiaus, nelabai apsiskaitydama(sl.?) palaikyti kuo: Jis Šimą kvailu apskai̇̃tė. Kuo tu mane apskaitai̇̃?. Mane, bernelį, už nieką apskaitė.Kap Pranas neapskaitýtas, tai neapskaitýtas (niekur kitur tokio gero vaiko nerasi) tam tikro teksto skaitymu užkalbėti ligą, užtraukti nelaimę: Ans nuejo pry savo draugo ir prašo, kad ans apskaitytų jo žmoną iš Mosiešio (Mozės) knygos [, kad ji mirtų]. Jos (bobos) turėjo ne tik anglis mesti, titnagą skelti, bet ir apskaityti [ligonį]dvãrą apskaitýti apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į apžvalgus (važiuoti): Aš ir pats važiavau su sa dukteria apskaitýt dvãrą.atskaitýtiskaitant pasiekti kurią vietą: Knygą ligi pusės atskai̇̃tėperskaityti 1: Jau šitus laikraštis atskaitýtas. Atskaitė zokonus ir pranašus. 1atkalbėti (maldas): Egzortas atskaitýti. Sūnus atavežė kunigą, atskaitė maldas, ir daugiau nabašnyko, apie trobas einančio, nematė niekas.Jis laukė, kad Jeronimas atskaitys moralą, išbars jį. Ateitų pagaliau tas senis, atskaitytų savo pamokslus, o ji išprašytų jį laukpakankamai prisiskaityti: Tokią knygą tai skaitai i atsiskaitýt negali. Skaitydamas [laišką,] neatsiskaičiaũ – teip mielas. (A.Baran).skaitant iššifruoti: Mokinti vyrai mėginę yra atskaityti getų raštus. Tas karalius atskai̇̃tė, kad jo vaiką perkūnas užmušskaičiuojant atskirti, atskaičiuoti: Atskaitýk maniui tris devynerius obalių (27). Kai, apžiūrėjęs sodą, norės pinigus mokėti, tai veskitės į kambarį, ir tegul ant stalo atskaito. Ma[n] tuos pinigus atskai̇̃tė. Tokių vestuvių, kur valgiai padalinami, kur kąsniai atskaitomi, mes dar nebuvome matę. Parvažiuok numie, nueik į tą jaują, atskaitýk penkis žingsnius nu kampo i išsikasi piningus .Nemislijau daug vaikų turėt, ė kai prisė[jo], tai visą dešimtį atskaičiaũ (pagimdžiau).Porikes atsiskaitái nu riestuvų, užsikiši skalike. Žingsniais reiks atsiskaitýti, nu kiek tolo reiks jau mesti. Aš padėjau šešis šimtus ant balto stalelio, atsiskaityk, panytėle, sau už vainikėlį.susigaudyti, susiorientuoti: Ji atsiskai̇̃to da: da proto kai avis turiapmokėti, sumokėti, užmokėti, atlyginti: Dabar keliauk namo, o po trijų dienų sugrįžk, tada tau bus atskaityta visi penki šimtai.. Mergužėle lelijėle, pašauk savo seną tėvą, atskaitysiu šimtužėlius.Tad už muziką atsiskai̇̃tė pats šeimininkas. Atsiskaitỹs valdžia su jais. Aš už vaikį pri ano esu buvęs a dvejus metus, buvo neatsiskai̇̃tęs. Atsiskaitomoji sąskaita.Kolūkis be nuostolių nuėmė derlių, prieš laiką atsiskaitė su valstybe (įvykdė paruošų prievoles) .atsiskaitýtinai Duoti avansą atsiskaitytinai. Liaudies teismai gauna ženklus iš finansų skyrių atsiskaitytinai pagal avansinius reikalavimus1sulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalį: Parejai iš darbo i radai iškultus [miežius], i kolūkis atskai̇̃to iš tavo uždarbio. Už nuganytą (praganytą) gyvulį piemeniuo atskai̇̃to iš algos. Klumpį sudaužysi medinį, jau tau ir atskaitýs rublį. Daug uždirba, daug atskai̇̃toduoti ataskaitą: Jis atsiskaitỹs už žygius. Vilniaus piešimo mokykla turėjo kasmet atsiskaityti akademijai. Susirinkimuose specialistai atsiskaito už savo darbąatsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršyti: Kai man prireiks, aš su juo dar atsiskaitýsiu. Pradėjote tokį darbą, už kurį karo lauke atsiskaitoma be ceremonijų. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimissuduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartų: Atskai̇̃tė tėvas vadelėm už vogimą – ir šventa. Ta nedorėlė nuplėšė jo drapanas ir atskaitė šimtą kartų per pliką kūną su rimbu. Jeigu nusidėjai, tai tau rykštes atskai̇̃tė.Aš dar jam antausius atskaitýsiuskaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimę: Ans tūjau nubėgo pas draugą ir liepė atskaityt.diẽnos (paskuti̇̀nės vãlandos) atskaitýtos nebedaug liko gyventi: Man jau atskaitýta diẽnos. Paskuti̇̀nės vãlandos atskaitýtos buvo×daskaitýtiperskaityti iki tam tikros vietos: Paškauskas daskaitė iki galui savo kalbą ir, baimės apimtas, pabėgo iš seimeliosusiskaičiuoti, kiek reikia: Ir nedasiskaitė (trūko) iš tarnų Dovydo devyniolikos vyrų.įskaitýti1galėti gerai perskaityti: Rankraštį įskaitýti. Ažčiūmotos raidės, neįžiūriu, negaliu įskaitýti. Rašysena turi būti įskaitoma.įskai̇̃tomai Parašyta neįskai̇̃tomaiiš rašto sužinoti, suprasti: Paliko nebaigtas rašyti žodis, kurio prasmės jau nieks neįskaitys.iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Mackevičius žvilgtelėjo į Petrą Balsį, ar neįskaitys jo veide apgailestavimo, kad toli paliko jauną žmoną su mažu sūneliuįsigilinti skaitant: Įsiskaičiusi mergiotė knygon, nė nebegirdi šaukiama. Ką čia tą knygą įsiskaitei̇̃, eitum verčiau pasivaikščioti. Įsiskaitýk gerai, tai suprasi. Gerai popieriūse įsiskaičiusys. Čion … nerandi tos dvasios mūsų kalbos, apie kurią galima turėt išmanymas, įsiskaičius į žmonių dainas, pasakas, mįsles,. (J.Jabl).skaičiuojant priskirti, įtraukti: Besiginančių, įskaitant ir lengvai sužeistus, liko trys. Kareiviavimo laiką įskaitýti į valstybės tarnybą. Tie pinigai buvo įskaitýti į pajamas. 1įskaitýtinai Antras amžiaus tarpsnis trunka nuo 2 iki 7 gyvenimo metų įskaitytinai.pripažinti: Tai bus įskaityta tau kaipo geras darbas. Rungtynės buvo nutrauktos, ir svečiams įskaitytas pralaimėjimaspažymėti išlaikius, pasirašyti (įskaitą ar kokį kursą): Klausytojui paskaitas įskaitýtiskaičiuojant įkirsti rykščių: Liepė po vieną išguldyti ir po šimtą įskaityti.išskaitýtisuvokti rašto ženklus, įstengti perskaityti: Jo rašyseną sunku išskaitýti. 1Tiek senatų susirinkę, o nė vienas neišskaito tos gromatos. Pasilipo an pečiaus, išskai̇̃tė tą dekretą. Parašas neišskai̇̃tomas. 1Neišskaitomas raštas.daug ar viską perskaityti: Aš esu išskai̇̃tęs jau pusę bibliotekos. Kada tas knygas galit išskaitýt?. Anksčiau išskaitýsu knygą – galėjau viską papasakoti. Senis Vilkas jau išskaitė visa, kas šiai dienai skirta, visa, kas stambiom raidėm atspausdinta ir jo akiai matoma.skaitant sužinoti: Apsakysiu, ką esu išskai̇̃tęs iš knygų. Tą žinią jis išskai̇̃tė laikraščiuose. 1Anas, ką tik išskai̇̃to ar laikraščiuos, ar knygõs, vis mum persako. Venckų Adomėlis išskaitė kalendoriuje, kad pavasaris šįmet būsiąs ankstyvas.Gali čia ižsiskaityti trumpai visą historiją kančios.1iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai, labai pamažu teatsirado kalba. Steponas žiūri į motiną ir iš jos akių išskaito nebylų prašymą: „Niekam nesakyk“. Rasi pagysiu, jug jis mano sopulius kaip iš rašto išskaitė.Ant kaktos neparašyta – neišskaitysi.pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, išburti: Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nulušatkalbėti (maldas): Išskaitau, maldas pabaigiu. Numiršta žmogus – gieda, poterus nu ryto išskai̇̃tonustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Aš išskaičiaũ visą skietą. Karaliai pradėjo ieškot, klausinėt, kas išskaiti̇̀s bačką riešutų. Neišskaitáu, kiek tų piningų. Aš išmieruosiu jūres mareles, aš išskaitýsiu pilkus žvirgždelius.1išskirti, atskaičiuoti iš sumos tam tikrą dalį: Valdžia mokės, paskui par kiek metų iš algos išskaiti̇̀s. Kad išskaityčiau už tą dieną iš jūsų pusę kronos, jūs turbūt jaustumėtės nuskriausti?.išskaitýtinaiišvardyti eilės tvarka: Išskaitýti visus iš eilės vardus. Išskaitýsiu, kokios čia yra pievos ir laukai. Žmogus išskaitė visus šventuosius, angelus, archangelus, o velnias vis sakosi gerai juos pažįstąs. Dvitaškį dedame prieš priedėlį, kuriuo yra kas išskaitoma arba tiksliau pažymima. O kasg išskaitytų visas žalas, kurias atneša žmogui vienas nusidėjimas mirštamas.Negalės vėl ir ligos kitos to gi kūno negal ižsiskaityt: karštinė, drugys, dantų gėlimas, dieglys, dusulys.išsiskaičiuojant nustatyti: Jiej (vaikai) išskaito, katram nežiūrėt.nuskaitýtiperskaityti: Ar gerai aš nuskaičiaũ?. Evangelija, kurią tas pats kunigas nuskaitė, buvo imta iš antrojo perskyrimo.skaitant sutikrinti (tekstą): ESM kiekvieną sekundę nuskaito informaciją, gaunamą iš radijo aukštimačio.skaitant paskelbti: Provos nulaužimą benuskaitant, ji verkt pradėjusi. Vienas karališkas tarnas nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę.skaitant sužinoti, išskaityti, suprasti: Ar jūs nuskaitýsit angliškai?. Ana nenuskai̇̃to (nepažįsta) pinigų.Prisižiūrėję ir nusiskaitę šventuose raštuose, šviesiai matome, jogei visi pranašavimai ing vieną daiktą sykiu surinkti.iš knygų pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, nusakyti: Aš tau pleinatą nuskaitýsu, kartas numesu. Ano ir pleinata buvo nuskaitýta, kad mirs karė[je]skaitant apdėvėti: Knygutė jau buvo nuskaityta, sumurkšlintasukalbėti (maldas): Meldžiu jūsų, kad jai (motinai) egzortus nuskaitytumėt.skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti, apskaičiuoti: Aš nuskaičiaũ daugiau, t. y. daugiau uždėjau, neteisingai atskaičiau. Ans muno piningų nenuskai̇̃tė. Nuskaitýta tiek i tiek biliotų parduoti. Aš nuskaitau didelį gyvulį, kiek sveria. Jis prėjo prie akmenio ir, nuskai̇̃tęs te kelius žingsnius, liepė kast. Kas tę tą valandą gal nuskaitýt!.Tu tai gali ant pirštų nusiskaitýti, nusirokuoti.skaičiuojant kiek atmesti: Pieno turėtų jau užtekt, ale da, žiūrėk, nusiskaiti̇̀s. Jims dalį uždarbio nuskai̇̃to. Nuskaitýk nuo stukio tris posmus.skaičiuojant nusukti, apgauti: Išleisk tik tokį išaušėlį į turgų, vis jam kur nors nuskaitỹs!. Nusuka, pinigus nuskaito.apsirikti skaičiuojant.(sl.?) laikyti, manyti: Laumės juosta, mes nuskaitýdavom, kad vandenį traukiapaskaitýtikiek skaityti: Žmogui dabar jau ir paskaitýtie galima. Aš tik per save išmokau laikraštį paskaitýt. Mes paskaitýsam. Be nenori paskaitomas (ar nenori, kad tau kas paskaitytų)?. Tiek aš i toms akimis bematau, bet jau tinka (patinka) paskaitýti. Ligi dvyliktos paskaičiaũ ir nuėjau gulti. 1Pasakos įdomios pasiskaitýti. Nunešk jam, tepasiskai̇̃tai!. Patartume pasiskaityti „Aušros“ leidinius ir kitas knygas, Jablonskio redaguotas. Ne kiek, ale po biškį paskai̇̃tosiš rašto sužinoti: Tas paskaito, kad toks atsitikimas buvo. Reikėjo jiems ir pats vertimas, ir toji nuomonė (recenzija) būti paskaičius ir turėti savų pastebėjimų.Pasiskaitýk skelbimą. 1Po kiekvienu paveikslu apačioj pasiskai̇̃to, kas nupieštagalėti, sugebėti skaityti: Vaikas jau paskai̇̃to. Tam kartuo parašau, paskaitáu. Ieško, kas paskaitýtų anglišką laišką. 1Senelė mokindavo iš maldaknygės paskaitýt. Paskaitau iš knygos. Be akinių nebepaskaitaũ. 1Laimė tavo, valdove, kad aš nemoku paskaityti, kas ten parašyta. Nors ir pamažu, kiek palasydamas raides, vis dėlto jis jau paskaitė savo lapelį. Paskai̇̃tomas raštas.Paskai̇̃toma (skaitytina) knyga.paskai̇̃tomai Vardas paskaitomai užrašytas būti tur.išdėstyti žodžiais: Paskaitýti paskaitą. 1papasakoti: Aš savo visą gyvenimą paskaičiáu anaiatkalbėti (maldą): Kitas ir „Tėve mūsų“ nepaskaito.Tol gulti negausi eiti, popirm turi poterius pasiskaitýtinustatyti kiekį, sumą, paskaičiuoti, suskaičiuoti: Obaliai mano yra paskaitýti. Paskai̇̃tai, kiek čia yr!. Gegužaite, žukukuok, paskaitýk – daug metelių būsiu (gyvensiu)?. Ir pirštų nebepaskaitaũ, nebematau. Daba retas katras negeria – tai paskaitýtinas. Paskaitýk, saulužė, ar visos žvaigždužės?. Jau tu ir metus jos paskaitei?. Veizdėk danguna ir skaityk žvaizdes, jei anas paskaitai. Šitai didis pulkas, kurio nė vienas negalėjo paskaityti. Gyvolių nepaskaitomas gaujas numie parvarė. Vargai žmogaus šiame sviete nepaskaitomi yra. Paskaitytų jų buvo septyni tūkstančiai ir penki šimtai.Paskaityk žirginius, tad man apgalėsi pragerti.paskaitýtinai Nepaskaitytinai daug.paskai̇̃tomai Kelis kartus važiavo – paskai̇̃tomai (nedaug). Kiek pati nueisi – paskai̇̃tomai.Pasiskaitýsiu, kiek turiu. Jie kiekvieną vakarą, būdavo, pasiskaito po kelias dešimtis rublių uždarbio. Ar duos man šimtelių man pasiskaityti, ar duos man dukrelę širdžiai suraminti?nustatyti kainą, užmokestį: Visko neapmokės, valdiška kaina gali paskaitýt. Kaip giminei, pigiau paskaitýsiu už paršus. Sakyk, kiek dabar paskaitýsi už tą linų suverpimą?. Už tais lentas paskai̇̃tė. Ir nuvežt reikia, ir kelionę paskaitýt – nieko nelieka [pelno]apsisvarstyti: Anas pasiskai̇̃tė savo galvoj: ne, negerai padariau(sl.?) palaikyti kuo, skirti prie ko: Aulinius batus antsivers su lazda ant pečių i trauks keliais – daba paskaitỹtų už durnį. Katras prastas, nemokytas, ir už kvailą paskaitýtas. Tokios padraikos niekas gera merga nepaskaiti̇̀s. Mane iš karto paskai̇̃tė kurčiai . Paskai̇̃tė savo kunigaikštystę už sapną. Pašlovintas vyras yra, kuriam ponas prastojimų nepaskaito. O ne tiektai už teisinykus paskaitytais esme. Idant tavo vardas būtų paskaitytas tarp šventųjų. Ir išsipildė raštas, kurs sako: su piktadėjais yra paskaitytas.Jin pasiskai̇̃tė už giminę i prejo. Auga ant medžių šaknimis ir pasiskaito už svetrijeklę (parazitą) danti̇̀s paskaitýti primušti: Vienąroz kai paskaitýsiu danti̇̀s, tai bus atsilyginta už viską!. Greitas išsigerti, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti.ką́snius paskaitýti žiūrėti, kiek suvalgo, gailėti maisto: Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgau . [nė̃]penkių̃ (trijų̃ ) nepaskai̇̃to neišprusęs, neprakutęs: Rodos, penkių̃ nepaskai̇̃to, o kap bliuznyt, tai kap pagadytas (labai sugeba). Girtas nieko pryš save nestato, o pagiriomis nė penkių nepaskaito.pérskaityti perskaitýti1iki galo paskaityti: Visą laikraštį pérskaityti. Paraidžiui pérskaityti. Perskaitau iki galo knygas, išskaitau. Nežinom, ar žemaičiai, tą gromatą parskaičiusys, davė kokį atrašą. Ta gromata bus perskaityta nuog jūsų. 1Perskaityta bus jūsimp ta gromata.Ben vieną punktą parskaitykias.1pranešti, paskelbti (tekstą): Teisėjas pérskaitė sprendimą. Pérskaityti liudytojo parodymąsugebėti paskaityti, įskaityti: Neaiškiai rašytas, neparskaitomas. Jei pérskaitysi, tai rašysiu. Kap negramatna, tai i nepérskaitau. Laiško nebeparskaitýčia be akiniųsusipažinti su rašto turiniu, suprasti: Būdavo, pérskaitau knygą – kitą dieną viską papasakosiu. Ka ką párskaitau, greit iš atminties išmokstu.iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Jo akyse vedėjas būtų galėjęs perskaityti ne tik užslėptą pašaipą, bet ir tylų grasinimą. Aš perskaičiau jo mintis1iš naujo, pakartotinai suskaičiuoti, perskaičiuoti: Dar kartą pérskaitė likusius pinigus. Párskaityk gyvolius, ar visi tebėra. Parskai̇̃to tuos linus (linų pėdus), tadam veža namon. Pérskaitęs [zuikučius,] nė vieno nepasigedo. Perskai̇̃tė visus pinigus – ir teisingai.Parsidalino, parsiskaitė pelnągalėti suskaičiuoti: Nu sunkių darbų kaulai ir gyslos par skūrą parskaitomys buvoišvardyti: Pérskaitė savo kaltesskaičiuojant apsirikti, suklysti: Rodos, ka taip, jei nepársiskaičiau. Argi aš būčiau persiskaičiusi?pieskaitýti skaičiuojant pridėti, priskaičiuoti: Nepyskai̇̃to tus metus, kur py vokyčio dirbaipraskaitýtipraleisti kurį laiką skaitant.paskaityti 2: Taigi visiem praskaitýk laišką. Nemoku lakštų praskaitýt. Padavė jai gromatą: – Praskaitýsi – dažinosi. Ateina, praskai̇̃to [užrašą ant paminklo] – žino kapąpaskaityti 3: Nepraskai̇̃to to rašto. Skaitom, skaitom – nepraskai̇̃tomskaitant suprasti: Prasiskaitaũ i ruskaiskaitant praleisti, nepastebėti.daug kartų suskaičiuoti: Aš tavę, berneli, laukiau pralaukiau, akeles pradabojau, dieneles praskaičiaũ, o tu in mane ir akių nemeteiskaičiuojant praleisti, nepastebėti.prakeikti: Aš anus praskaitýti gatava. Kad tavo senis tai girdėtų, praskaitytų jis tave už tavo tokias socialdemokratiškas mintis.Aš jau prasi̇̀skaičiau beplaudamaspriskaitýtiskaitant pasiekti: Aš dar nepriskaičiaũ ligi tos vietos [knygoje]. 1Priskaičiau trisdešimt penktą puslapį1daug perskaityti: A tu gali atminti, kiek knygų esi priskai̇̃tęs?. Aplei senovės kunigaikščius ir tamistos priskai̇̃tot.1A dar neprisiskaitéi tų kningų?!. Ten nejodinėja kazokai, apie kuriuos tiek daug baisių dalykų pripasakota ir iš laikraščių prisiskaitytaskaičiuojant prijungti, pridėti, priskaičiuoti: Reikia ir procentus priskaitýti. 1Priskaitýti procentus prie kapitalo. Priskaityti prie skolos!. Priskaitau, duomi kam. Socialiniam draudimui kas mėnesį priskaitoma 4,4 % nuo visų darbuotojų darbo užmokesčio.priskaitýtinaiskaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių ar vietą: Priskaitýti šimtą. Priskaitýti iki penkių. Žvaigždžių skaityti negalima. Jei priskaitysi savąją, ji tuojau užges, ir pats mirsi.1skaičiuojant pasiekti tam tikrą sumą, kiekį: Išėmė pinigus ir skaitė, kol šimtą priskai̇̃tė. Priskaičiaũ dvidešimt vežimų. Ar daug prikirtot rugelių, ar daug priskai̇̃tėt kapelių? . Daug nuodėmių priskaitė ir tau, ir tavo žentui krivis, bet prie jų aš dar vieną pridėsiu. Mūsų galaktikoje priskaitoma apie 150 milijardų žvaigždžių.Neskaityk, tėvuli, daugelių šimtelių, aš prisiskaitysiu šešuro žodelių.(sl.?) priskirti prie ko, laikyti kuo: Lapė priskai̇̃toma prie plėšriųjų žvėrių. Jau ir aš prie miesčionių priskaitýta. Grįžkime ing miestą dangujęjį, ing kurį mus įrašė ir už miesčionis priskai̇̃tė. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų ir nepriskaitomas sau. Priskaityta tai jamui yra teisybėsp. 1Visi mažne katalikai prisiskaito save prie lietuvių.(sl.?) nustatyti, skirti: Taip Dievas priskai̇̃tė žmogui: valgyti, dirbtiausi̇̀s priskaitýti prikalbėti priekaištų, pamokymų: Jau dėl Rožės kiek ji priskaito ausis!suskaitýti1galėti, sugebėti perskaityti: Adreso nesuskaitaũ. Galiu suskaitýt i be akinių. Kur tas toks žodis yr, kad aną suskaitéi?. Mažo mokslo, nesuskaitáu greitai. Ten iškaltos raidės lenkiškos, nu i niekas nesuskai̇̃to. Kad į mokyklą muni nuvedė, aš jug vis jau suskaičiáu rusiškai. A suskaitái anos rašyta?. Ten geriau suskai̇̃tomas, kaip čia šitaiskaitant suprasti: Lietuvių knygas suskaitáu. Aš nesuskaičiaũ, ką tu čia parašei. Jau nebesuskaitáu kningų, jau protas išgaravo. Ką mokyti rašo, tai durnam nesuskaitýtskaitant sužinoti: Susiskai̇̃tė laikraščiūse, ka iš septynių klesų priemąskaitant sudėvėti, suplėšyti: Knyga suplėšyta ir suskaitýta. Visai suskaitei mano knygą1skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Ir ans suskai̇̃tė, anai girdant, piningus. Aš nebemoku iš galvos suskaitýti. Liepia [mokytoja] sudėt ir suskaitýt, kiek bus du ir vienas, – nesuskai̇̃to. Tep sudžiūvo žmogutis, kad visus jo grobus suskaitýtai. Nesuskai̇̃tant mušė, davė. Suskaitýt reik galvijus. Ką ant pirštų suskaitýti. Par rankovę turi žvaigždes suskaitýti (toks žaidimas). Auselėm rūteles nukarpysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu. Muno žili plaukai suskai̇̃tomi, nors jau turu aštuoniasdešimt metų. Mergaitė i teip kiaules suskaiti̇̀s, be mokyklos . Siaustuves gali̇̀ suskaitýti i be mokyklos (senovėje sakydavo mergaitėms). Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisytas . Kalne rugelius nupjovė, į mandelėlius sustatė, šimtais kapelių suskaitė . Suskaityti bus kaulai jo. Jeigu kas galės suskaityt dulkes žemės, sėklė teipag tavo bus suskaityta. O terp krikščionių nesuskaitytus regime neturtėlius. Skaitau, suskaitau, surokuoju. Skaitlius suskaitytasis.Niekas nesuskaitys, kiek motina turi akių ir kiek rankų. Be maišo savo vaikų nesuskai̇̃to (turi daug vaikų). Senas piemuo savo avių nesuskaito (mėnuo ir žvaigždės). Tėvo pinigai nesuskaitomi (žarijos).suskai̇̃tomai Kiek buvo nemokytų, o daba suskai̇̃tomai (nedaug). Senų žmonių suskai̇̃tomai bėr. Duonos tai jau šįmet suskaitomai turėsim.Aš gerai susiskaičiáu, bet ant žemės iškračiau [pinigus]. Susiskaitýs po kiek tūkstančių ir įkas ten ar daržinė[je] kur į kokią kertę. Susiskai̇̃tom dar metus. Bet paskui, kai susiskaitėm, pasirodė, kad mano sesers ir vienos jos draugės trūko. Razbaininkai, pabėgę biškį, susiskaitę, kad jau jų vieno nebėra.skaičiuojant įkirsti: Suskai̇̃to rykščių jau i dvidešimtiskaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių: Mūsų Rimutė jau suskai̇̃to lig penkių. Suskaitýsiu lig trijų i šoksiu par langą. Va, lig kolek aš suskaitaũ. Atgal skaitýti kaji kaip moka – suskai̇̃to ir atgal, nu dešimties lig vienodanti̇̀s (ausi̇̀s káulus, per̃pinus šónkaulius ) suskaitýti labai primušti: Nebe pirmam danti̇̀s suskai̇̃tė. Tu kitus žudei, dabar gi aš tavo kaulus suskaitysiu. Nesipjauk su visu svietu, da kas patykojęs šónkaulius suskaiti̇̀sdiẽnos (vãlandos) suskaitýtos 1nebedaug liko gyventi: Jau ligonio diẽnos suskaitýtos. Iš kur muno ta sveikata bėr – i diẽnos suskaitýtos. Mūs jau diẽnos suskaitýtos. Visą šią naktį Ilžė budėjo prie jo lovos, nes jis jau be sąmonės, ir jo valandos suskaitytos. Kaip neverksi, kad jau suskaitýtos muno vãlandosgali̇̀ (gãlima) ant pir̃štų suskaitýti labai nedaug ko: Miestelio gyventojus turbūt galėjai ant pirštų suskaityti. Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaitytiką́snius suskaitýti labai pavydėti (ppr. maisto): Ką́snius savo šeimynai suskai̇̃to, o svetimam ko beklausilig (nė̃) penkių̃ nesuskaitýti nieko neišmanyti: Taip lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o neprašyta kišas. Rods, lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o kaip tą bobą pajuokė. Vargšas visai nuleipo, nė penkių nesuskaitopasuskaitýti suskaičiuoti: Rugius reikia pasuskaitýt padešimti̇̀ pėdųužskaitýtiįsitraukti į skaitymą, skaitant užsimiršti: Ko tiek užsiskaitéi, eik ėsti!. Tėvas atsiminė, kaip godžiai jis skaitė knygeles ir kaip užsiskaičiusį, užmiršusį gyvulius, ne kartą jį prikūlė šeimininkasįskaityti 4: Žuskai̇̃tė kiemą, sodelį [į arus].
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas