Tęsti
Tęsti reikšmė
Žiūrėti žodį "ištęsti"tempiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnįsuėmus traukti ką tvirtai besilaikantį, laikomą, besispiriantįsiurbti, traukti (skystį, dujas ir pan.)traukti, tempti, vilkti ką paviršiumijėga, vargingai, sunkiai vestisu savimi kartu vestistraukti, masintisunkiai neštipaslapčiomis imant nešti, grobstytiiš ankštumo spausti, veržti, trauktismarkiai šalti, spaustikloti, tiestiaugti, tįstisunkiai dirbti, plušėtiįstengti šiaip taip gyventi, leisti laiką, gyvuoti, laikytisdelsti, vilkinti, atidėlioti, trauktiužtrukti, užsilaikyti, atsiliktitoliau vykdyti, darytitoliau kalbėtislinktitruktibūti išlikusiam, tebebūtiilgai, ištęstai tarti, kalbėti, dainuoti, švilpti ir pantįsoti, plytėti, driektislėtai, sunkiai eiti, vilktisbastytis, valkiotispamažu judėti erdve, slinktistengtis paimti ką toliau esamą, siektiseiti kuria kryptimibūti panašiam į ką, krypti, linkti į kąveržtis, labai norėtistengtis išklausti, išgautiapvilkti, aptempti drabužiuapsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti, apkaustytiaptraukti, apdengti, apvilktitempiant, traukiant apvilkti aplinkapnešti apie kąaptinti, aptvinkti aplinkatvilkti prie koatitraukti, atstumti nuo kojėga atvestiatnešti, atgabenti, atitemptiatgabenti kuoateitiatsikelti, atsikraustytinelaukiamam ateiti, atsivilktiatitiesintipabaigti vilkti iki kokios vietosišsiverstiįstengti gyventi, išgyventiįveikti (kelią), nueitiįtempti, įvargintiįtraukti, įvilkti, įkeltijėga įvestipatekti, pakliūti į kieno tarpą, draugijąįpainiotiįpratintiįprasti, įnikti, įjunktipadaryti ilgesnį, platesnį, didesnį, ištemptipadaryti per didelės apimties, per daug išplėstiįtemptipadaryti tiesų, lygų, nebe palaidą ar sutrauktą, ištiesinti, ištiesti, išlygintipakloti, ištempti, ištiestiištraukti, išvilkti iš kurką tvirtai besilaikantį ištrauktislapčiomis paimti, pagrobti, pavogtiišsiurbti, ištraukti, sugertiišnerti (ppr. mezgant)jėga išvestiišneštisunkiu nešuliu ar darbu nuvarginti, įskaudintiišaugti, ištįstiištverti, ištesėti, įstengti (ką daryti)išsiverstiįstengti išgyventiišsikapstyti, išsisukti (iš ligos)šiaip taip prabūti, prastumti (laiką)kurį laiką vilkintiišsaugoti, išlykytipajėgti išdainuoti, išgiedotiišeiti, išvyktiišreikalauti, išgautiišsiurbtipadaryti, kad nutrūktų, nutrauktinumautinutempti, nuvilkti kurpriversti nueiti, jėga nuvestisunkiai nuneštinugabentinematant, slapčiomis pagrobti, nusinešti, nudžiautisunkiu nešuliu nuvarginti, nukamuotišiaip taip prastumti, praleisti (kurį laiką)nuvilkinti, nudelstinukelti, atidėti(ilgai) trukti, tęstistęsiamai ištarti, dainuoti ir panplytėti, nusidriektinutįstišiaip taip nueiti, nusivilktipalenkti, patraukti į kieno pusętempiant pailginti, paplonintikiek pasiurbtikiek užtraukti, padumti (dūmą)patraukti, pastumti, pavilkti ką paviršiumipajėgti tempti, traukti, vilkti paviršiumipajėgti, įstengti paneštisunkiai ką keliant, nešant, dirbant patemptipakloti, patiestipadriektipatiesti, paguldytipasislinktikiek gyventi, pagyventikiek nutęsti, pavilkinti, padelsti, atidėti kuriam laikuiišsaugoti, išlaikyti sveiką, nesugadintą, nesunaudotą, pataupytitoliau skirti, duoti, pratęsti tolesniam laikuipadaryti ilgesnės trukmėspraleisti (laiką)kiek ilgiau tęsiamai ištartiplytėti, tįsoti, driektis, eitipaeiti, pasivilktiužduoti, sušertiužgrobtiatsiduoti, kvepėtiparvilkti, partempti ką paviršiumijėga parvestiparnešti, partemptikuo parvežti, pargabentipareiti, parsivilktipertempti, ištiesti nuo vienos pusės iki kitos, permestipadraikytiperbrauktipertraukti, perkišti, perdurtivienam kitą tęsiant nugalėti, laimėtipaviršiumi per ką pervilktipertempti, pervilkti į kitą vietąpervesti per kąpertempti, perneštipergabentišiaip taip pereitinuvarginti, pertemptipadaryti per ilgos trukmėsišlaikyti, ištvertitempiant padaryti ilgesnį arba platesnį, pratemptiprastumti pro šalį, pratrauktinustumti į šalįįstengti šiaip taip gyventi, išgyventi, išsilaikyti kurį laikątesėti, verstis, pragyventiuždelsti, užvilkintitoliau vykdytipadaryti ilgesnės trukmėsatidėti vėlesniam laikui, prailginti (terminą)šiaip taip praleisti, prastumti (laiką)išbūti, praeiti, praslinkti (apie laiką)tęsiamai ištarti, išdainuotiA, ebūti nusidriekusiam, plytėtipasklisti, paplistilėtai, velkant kojas praeiti, prasivilktitempiant, tęsiant priartintipritraukti, privilkti artynjėga priversti, atvestiprivilioti, pritrauktiprisijungtidaug prineštiprieiti, prisivilktipriveržti, pririštiprisiurbti, pritraukti, prigertiplikinant pagaminti nuovirą, ištraukas, pritrauktipritvinktikurį laiką įstengti gyventi, pagyventiužvilkinti, uždelstisutraukti, suveržtisutąsyti, suplaikstytisutraukintisujungti, sutrauktisunkiai sunešti, sutempti, suvilktikurį laiką išgyventi, patrauktisugaišinti, sutrukdyti, suvilkintiužgaišti, užtruktisunkiai užtekti, išsiversti, sudurtisuduoti, sukirstipastatyti, suręstisueititęsiant užtraukti, uždengti, užtiesti, užtemptikuo aptraukti, užeiti paviršiuiužmauti, apvilktiužmegzti, užtrauktisunkiai užtempti, užvilkti už ko, ant kotęsiant, velkant užlyginti, panaikintipadaryti ilgesnės trukmėsuždelsti, užvilkinti, atidėlioti, atidėtiužsibūti, užsilikti gyvamužduoti, užpliekti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tę̃sti
Tęsti sinonimai
aptęstiatitęstidatęstiįtęstiištęstipaištęstinutęstipatęstipartęstipertęstipratęstipritęstiraztęstisutęstiužtęstiatatęstinutęstinaipatęsiamaipratęsiamaipratęstinai
Tęsti frazeologizmai
linùs tę̃sti sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Eit linus tęst.aptę̃sti, -ia (àptęsia ), àptęsėapvilkti, aptempti drabužiu: Aptę̃s žmogų [drabužiu] kap sančiu, kap voratinkliu, pe!.apsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti, apkaustyti: Kalniai àptęsta milu. Kuoj nori aptę̃st, ar šereiku?. Ma[no] àptęsti kailiniai. Kalviop reikia ažnešt, kad aptę̃st ratą šina. Tada medinius api̇̀tęsė guma. Vešim pas kalvį ratus aptę̃st, jau labai pairę.Mezgė mezgė i numezgė ilgą i be skaičiaus ilgą tinklą i àptęsė aplink girią.Ratus apsi̇̀tęsiauaptraukti, apdengti, apvilkti: Rūdis juodai àptęsia. Žalia žolelė rūdžia apnešta, bistra upelė krauju aptęsta. Vai ir ištraukė seselę žaliais maureliais aptęstą . Kmora visą dangų àptęsė.Tep tuos àptęsė nastrus [valgant], kad negali. Àptęsta jo [akies] lėlelė. Ažkart akį ėm[ė] ir àptęsė.Kad tau akis aptę̃st!.Burna pienu apsi̇̀tęsė. Apsitę̃sę mano akes, nesuregiu. Apsi̇̀tęsė visas dangus, bus lietaus.Guli lovoj vaikais apsitęsus (daug vaikų) tempiant, traukiant apvilkti aplink: Ponas liepęs jį pririšt prie arklio uodegos ir aptęst tris kartus apie jo dvarąapnešti apie ką: Apnešė aptęsė aplink bažnyčią [statulą]aptinti, aptvinkti aplink: Pirštą jau àptęsė, reikia pradurtaki̇̀s aptę̃sti apgauti, įtikinti melu: Kiba ana jam aki̇̀s api̇̀tęsė, kad anas ją paėmė (vedė) atitę̃sti, -ia (ati̇̀tęsia), ati̇̀tęsė atatę̃stiatvilkti prie ko: Kad reikt, tai būt atatę̃sęs priekabą. Àttęsė kranu trobą [per potvynį], ir išgelbėj[o]. Ati̇̀tęsė iš pamūrio akmenis. Ir atej[o] lapytė, ir attęso žąsį baltaplunksnę. Jį in tos eglės attę̃sę po durim . Čiut kojas atàtęsiau, tokis klampynas.Einu, aš atsitęsiù dviratį. Padarė [rogutes]. Ji atsitęsė, paskinkė ir važiuoja.atitraukti, atstumti nuo ko: Stalą kąsnį àttęsė [nuo sienos]jėga atvesti: Atatę̃sk man jį. Dabar ragana, atatęsusi savo dukterį pirtin bei gerai išpraususi, pargabeno rūmuosna Viešpaties.Kai Pipiraitė pamirė, anas kitą iš toliau atàtęsė.Šitą [vaiką] atsi̇̀tęsiau pirkion. Pasigavę tą žmogų atsi̇̀tęsė ir girdoatnešti, atgabenti, atitempti: Didelė našta, čiut atàtęsiau. Kūjį boba net iš Grybiškių atàtęsė. Àttęsia àttęsia katė varlę katukui. Kam tu atàtęsei šituos žagarus?.Tokius kašikus ant kupros atsitęsi̇̀. Atsi̇̀tęsiau tris nėšius [v]andenio.atgabenti kuo: O kamp yr lisafetas, tai àttęsia [bulves].ateiti: Led atsi̇̀tęsiau nuo šieno.atsikelti, atsikraustyti: Ir atsi̇̀tęsėm Alovėnnelaukiamam ateiti, atsivilkti: Jau tę jokis valketa neatsitę̃s. Ko anas in mus atsi̇̀tęsė? Niekas jo neprašėatitiesinti: Lemėžas reikia nunešt pas kalvį atatę̃st×datę̃sti, -ia (dàtęsia), dàtęsėpabaigti vilkti iki kokios vietos: Sūnus spėjo pabėgt, o tėvą [kazokai] dàtęsė dvaranišsiversti: Nor kaip in rugių datęstùm su duona!įstengti gyventi, išgyventi: Lig aštuoniasdešimt metų dàtęsė. O gal aš nė lig rudens nedatę̃siu, ką gali žinotiįveikti (kelią), nueiti: Toli̇̀, aš nedatęsiùįtę̃sti, -ia (į̇̃tęsia), į̇̃tęsėįtempti, įvarginti: Užmirštu naščius atsinešt, teip (be jų) įtę̃sia rankasįtraukti, įvilkti, įkelti: Kad nepaneši nešte, tai tęste įtę̃sk maišą klėtin. Kirvį paėmė ir atkirto jam galvą, ir iñtęsė priemenėn . Regi, [vilko] añtęsta net ežeran, ale išsinešė avelę. Ažumušė ir ežeran añtęsė. Jei jo balon būtų neintę̃sę, būtų bitės užėdę. Neik neik an vandenį, bo varlė pagaus ir intę̃s. Insilipė visi ton eglėn ir raganą intęsė. Ir lovys trobon iñtęsta. Iñtęsė vežimą grendyman.Jau tu mañ griekan intęsi̇̀.Vilkai, papjovę kumelioką, įsi̇̀tęsė jį tankumynėn ir suėdė. Tik avį, insi̇̀tęsia [upelin] ir prausia vandiniujėga įvesti: Reikia eit intę̃st [karvę]. Ing karčemą nor vestie, varu ją ten intęstie.patekti, pakliūti į kieno tarpą, draugiją: Apsiženij[o] – insitę̃so nei šiokiosa, nei tokiosa giminėsaįpainioti: Politikon intę̃so ir govė dvidešim penkis metus [kalėjimo]įpratinti: Ing tą gėrimą draugai iñtęsia nenorintįprasti, įnikti, įjunkti: Insitę̃sęs baisiausiai buvo gert, žmona ir pametė. Darban insitę̃susiu arkliu ir kelij[e] geriauištę̃sti, -ia (i̇̀štęsia), i̇̀štęsė1padaryti ilgesnį, platesnį, didesnį, ištempti: Moliniai muštuviai panašūs į puodynę ištęstu liemeniu ir susiaurintu kaklu. Plakdamas dalgį, jis labai ašmenis ištę̃sia.Bažnyčia, visur santyji motina mūsų, per visą pasaulį ilgynių ir platynių ižtęstà,… pastiprinta yra ko tolyniui, tuo daugiaus.Ant kitojo [turto] kai žąsinai kaklą i̇̀štęsa, o ne ant savo.Kabantis šaukėsi pagelbos, žmonės bandė nuimti, bet jokiu būdu neatleido mūka, ir su plaukais skūra ant galvos išsitęsė. Nosis tik išsi̇̀tęsė po kvarabai (apie sulysusį) padaryti per didelės apimties, per daug išplėsti: Ištęsti buitiniai vaizdai apsunkina romano veiksmo raidą. Kompoziciniu atžvilgiu kūrinys gerokai ištęstasįtempti: Ižtęsiu kilpinį. Ižtęsiamas. Neižtęstas.padaryti tiesų, lygų, nebe palaidą ar sutrauktą, ištiesinti, ištiesti, išlyginti: Man duokit jaunystės, kad veidą ištęstų̃. Kad spurgana papula, nepaverpu, nei̇̀štęsu vilnos. Suvyniojo kilimą, o vyras pagrobė ir i̇̀štęsė. Kap sueina bernai, tai mus i̇̀štęsia an zoslano ir tąso. Visas kūnas žaizdomis paverstas, ižkruvintas ir ant kryžiaus ižtem[p]tas ir ižtęstas.Sulaužei, supašei tą [linų] saują, kad ji būtų neišsitę̃sus. Ėmė kiškis ir griuvo an žemės i išsi̇̀tęsė.pakloti, ištempti, ištiesti: An pievos i̇̀štęsė [drobę], saulė padegino ir išbalino. Drobę an [v]andenio patęsiam, o tada i̇̀štęsiam an dernos (velėnos). Tuos audeklus indedam pelenuosna, pamirkiam kokią dieną, paskui ištę̃siam an žolės1ištraukti, išvilkti iš kur: Išdvėsė kumelė, reikia ištę̃st pakluonėn. Rudenį bitės pačios ištę̃sia tranus, kad medaus mažiau ėstų. Vienuos marškiniuos manę pro langą i̇̀štęsė. Ìštęsia gaidį iš papečės. Tęst tęst – paki i̇̀štęsiau iš sutrų duobės telioką. Purvynas būlo, arklys neištę̃sia. Kartą viena žmona ej[o], tai inklimpo, pradėj[o] rėkt, tai i̇̀štęsė. Karvė inklimpsta, tai tada visi i̇̀štęsiam iž raisto. Nebaštiką i̇̀štęsė, pats anlindo rakštin ir guli. Ìštęsė iš pečio žąsį, mėsos. Šitokį meitėlį i̇̀štęsė per duris. Ažkart i̇̀žtęsė telią negyvą. Reikia pamerkt, reikia ir ištę̃st [linus]. Prilenda [žuvų varžon], tai kap tik i̇̀štęsi. Tadag juos ižtę̃st ižg užtvorių, tadag juos iž erškėčių išvilkt.Ìštęsia iž mokyklos šiap tep, ultojai pasdaro.Liežuvį neištęsi̇̀, kad anas kalbėt. Kad tavę ištęstų̃ oran kojom!.Anas išsi̇̀tęsė ją (ožkelę) iš ažudaro, nu, i jau lupa skūrą nepjovęs, gývai . Tą pasakę, vėl išsitęsė iš lovos Joną ir vėl jį baisiai prilupė. Iš išsi̇̀tęsia žuvį. Parej[o] laumė ragana, išsitęsė iš pečiaus Bebenčiuką, pavalgė ir išej[o] ant kiemo.ką tvirtai besilaikantį ištraukti: Kap inkišam ranką [į skylę], trudna ištę̃st. Strošna ištę̃st rankos iš po stalo. Noriu ištę̃st dantį ir negaliu – sopa. Itas jo brolis i̇̀štęs[ė] tą kuolelį. Tąsė visi šieną, tai anas i̇̀štęsė tą trumpesnį galą. Tokia buvo bala, kojų nemožnėj[o] ištę̃st. Nereikalingus sūdus marti i̇̀štęsė į akivaizdą.Kad nekalba anas – su kriūkiu žodžio neištęsi. Kad jam kas kuolą pilvan įvarytų, kad žarnas ištęstų̃ paskui!.Iš po savę vaikas išsi̇̀tęsė ir nešioja autą.slapčiomis paimti, pagrobti, pavogti: Sakytai, kas i̇̀štęsė pinigus – nerandu. Moteriškei pinigus i̇̀štęsė. Vilkas manik dvi aveles i̇̀štęsė. Ką tik padedu, tuoj ištę̃sia šitas katinas.išsiurbti, ištraukti, sugerti: Medžiaga ištę̃so vandenį.Sako, ką saulė ištę̃sia soką [iš vaistažolių]išnerti (ppr. mezgant): Sunkiai, bet ištęsiù [akį]. Per tris akutes ištęstà viena – ir tokis mezgimasjėga išvesti: Karvę i̇̀štęsiau in atšlaimo, reiks po tam toliau pasvedėt. Jo niekap iš namų neištęsi̇̀. Ištęsiù visus [svečius] bulbėsna [ravėti].Važiuot nenorėj[o], vaikai, dukteres i̇̀štęsė [iš kaimo].Jį už barzdos nusitvėręs iš užkakalės išsi̇̀tęsėišnešti: Iš trobos mane i̇̀štęsė, būtau sudegus. Malkų yra, ale nepaimsi: drūtų vyrų reikia jom ištę̃st. Jie su žmona i̇̀štęsė tą kuparą an vežimą. Bus vaikai ištę̃sę kur nors tą atestatąsunkiu nešuliu ar darbu nuvarginti, įskaudinti: Itoj mėžia tai ir gyslas i̇̀štęsė.Su jaučiais kad par dieną arsi, rankas i̇̀štęsa. Ranką tiek i̇̀štęsė – lai giltinė jumis atema!. Ištęsė man ir taip rankas, – atšovė virėjaišaugti, ištįsti: Mergelė išsitę̃so kap smilga. Piemuo prie botagui vis išsitę̃siaištverti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Kas ištęs iki galo, tas bus išganytas.išsiversti: Da pavasaris toli, ė čia nei šero, nei valago – kap išsitę̃sme su gyvuliais, kuom patys pramisme. Su kartele ilgai negal išsitę̃sti valgyti. Maniau išsitę̃sti su tais miltais šią savaitelę.įstengti išgyventi: Ana ligonis, i kiek i̇̀štęsė!. Jei ištęsiù šiuosmet, pagyvensiu. Ar ištę̃siu, ar su medžių lapais nukrisiu. Kad nor jūs ištęstū̃t!.Ka tik lig vasaros senoji išsitę̃stų.išsikapstyti, išsisukti (iš ligos): To delto išsi̇̀tęsė, išgijo. Tik išsi̇̀tęsiau iš ligos, maniau, kad jau mirsiu.šiaip taip prabūti, prastumti (laiką): Kaipgi tu paržiem ištę̃si be kailinių?!. Į tą uždarbį mes nebveizam, mes tik veizam, ka jau ištę̃stumi dieną. Dienininkas nedirba, veiza tik dieną ištę̃sti. Diena žmogui ištęstóji tiktai, t. y. trumpini savo amžį (tiktai amžiui ištę̃sti) kurį laiką vilkinti: Pirmo[je] trisdešimto[je] [žadėjo grąžinti skolą] – taip ir ištęsė visus metusišsaugoti, išlykyti: Iki Velykų i̇̀štęsiau lašiniuspajėgti išdainuoti, išgiedoti: Jau sena, nei̇̀štęsiu, negaliu giedot kap jauna. Kad aš nei̇̀štęsiu šitos giesmėsišeiti, išvykti: Išsi̇̀tęsė oran i neateina. Išsitę̃sus su vaikais buvo.Viena kita pora išsi̇̀tęsia šoktišreikalauti, išgauti: Kas tik daro, nori, kad dauges ištę̃st iš to žmogaus. Pasamdė, kad išdarbuit, ištę̃st iš pjovėjos, kad ana nepaeit. Per septynis metus ledva dokumentus [pensijai gauti] i̇̀štęsiau. Anas tęsė tęsė i nieko nei̇̀štęsė (neiškláusė). Suprato, ką gali ištę̃st (išklausti) liežùvį ištę̃sti ką nors išgauti, išklausti: Buvo žmona, nori ištę̃st liežùvįpaištę̃sti, -ia (pai̇̀štęsia), pai̇̀štęsė ištęsti 5: Atvažiavo traktorius, abi [mašinas] pai̇̀štęsė.išsiurbti: Būt musios ir varmai kraujį paištę̃sęnutę̃sti, -ia (nùtęsia), nùtęsė 1padaryti, kad nutrūktų, nutraukti: [Žuvys] stvarsto stvarsto ir nenùtęsia.numauti: Duok, čebatus nutęsiù, negulsi itokiom lažionnutempti, nuvilkti kur: Ką tęsia, tą nutę̃sia – gera kumelė. Arklys ratus nutę̃so namo. Kumeliukas bėgo kluonan ir vilką nùtęsė kartu. Nustvėrė poną už kojos ir nùtęsė nuog arklio . Jaučią nebegyvą nùtęsė nuo kelio. Man tik sunku pamirt, o kai pamirsiu, tai nors virvele padysnin nutę̃skit.Lovą nusi̇̀tęsė palangėn – kaipgi jam nebus šalta!. Nùstęsė nuo pečiaus až kojos. Anys tada išlindo ir raganą až kojų nusi̇̀tęsė miškan.priversti nueiti, jėga nuvesti: Nùtęsė [podukrą] jaujon ir uždarė. Nùtęsė pas kaimyną, ką vogiau obuolius, liepė atsiprašyt, in ranką pabučiuot. Cigonka do nutę̃s, neik!. Do karvę kad kur nutęsiù, o teip ką aš čia darysiu. Kvaista galva, negaliu [šerti gyvulių], bus nutę̃sta turgun ir parduotasunkiai nunešti: Reikia nutę̃st [šieną] an tuos kupečius. Reikia pienas rytą paskėlus do nutę̃st. Seselės nutę̃sia, o partęst nenori – lauki lauki, kad parvežt. Dieve, kad te mane kas nutę̃st!.Nustę̃sk Kavarckan uogas. Dabar griebsma ir jau pragaran nustę̃sma.nugabenti: Pasodino mergą [vežiman] ir nùtęsė any[s]. Seną nùtęsia in ubagų namus vaikai, – visap yra.nematant, slapčiomis pagrobti, nusinešti, nudžiauti: Naktį pasijema [balinamas drobes] – gali kas nutę̃st. Musinu pilniot, kad kas nenutę̃st ko. Marti nùtęsė svogūnus, visa. Nùtęsė [lapė] jauniklę vištelę. Šeškas uždusis vištą ir nutę̃s.Ažmiršau aždaryt, ir nusi̇̀tęsė vištą lapėsunkiu nešuliu nuvarginti, nukamuoti: Nešiau bulvių pintinę, i labai nùtęsė rankasšiaip taip prastumti, praleisti (kurį laiką): Nutę̃s nutę̃s kokią pusę metų ir vėl ateita ubagais. Diena būtoji, valanda nutęstoji tinginiui malonu.Nustę̃s dar dvi nedėlios, kole ižvažiuosnuvilkinti, nudelsti: Nereikia linų sėjos nutęsti į antrąją gegužės dekadą. Labai nùtęsa skolą, negal tokims skolyti. Taip i tyko nūtę̃sti, nenora rašyti. Šitie lietai nùtęsė rugiapjūtę. Nieko nenutęsdama atvažiuok. Nenūtęsamas.Vyro darbas nūkertamas, tikt moterų darbas nūtę̃samas.Byla nusi̇̀tęsė. Jo universitetinis mokslas nusi̇̀tęsė gana ilgai. Nusitę̃sęs kosulys. Nusi̇̀tęsė viskas, užejo lytai, i nepasėjo. Nusi̇̀tęsė su šienavimu – va ir užėjo lietai. Nusi̇̀tęsė darbai lig žiemos. Darbai labai rudenin nusi̇̀tęsė. Atvažiuoti nusitęsė, matyt, užmiršo mumis. Nenusitęsk, užmokėk skolą. Į senvaikystą nusi̇̀tęsė – koks surūgęs senvaikis.Šie metai jau tep nusitę̃sę (pavėlavę) obuoliai.nukelti, atidėti: Gavo tą provą iki kito sykio nutęsti.Tai mano kelionė da toliau nusitę̃s, nusikels(ilgai) trukti, tęstis: O jei saulė tekanti debesis renkas iš visų kampų ir [debesys] bėga ant saulės, tei ilgai nusitęs vėjas.tęsiamai ištarti, dainuoti ir pan.: Seniausieji informantai ekspresyvumo sumetimais dažniau negu jaunesnieji savotiškai nutęsia žodžius ir skiemenis. Raudėniškiai labai nùtęsa žodžius. Nùtęsa baisausiai, kaip kokią giesmę. Gerai, – vėl nutęsė vėžys, apžiūrinėdamas įnagį. Kregždė čirvena čirvena ir nutę̃sia.Varpai skambėjo, ilgai nutęsdami garsą. Nutę̃siamas balsas.nutęstinai̇̃ Ans nutęstinai̇̃ sako, t. y. kaip giedaplytėti, nusidriekti: Jo laukas nusitę̃sia lig miško. Galas vagų nùstęsė toli, plotų plotai. Nusitęsė ilga juodų dūmų uodega, ir po minutės liepsnojantis priešo lėktuvas atsimušė į žemę. Nusitęsė virtinė vežimų su visokiais padargais, ryšuliais ryšulėliais. Per visą pirkią nusitęsęs šviesos stulpas, dulkės atrodo kaip auksinės. Voratinkliai nustę̃sę. Pakluonės žilvičių šešėliai ant vakarą nusitę̃sdavo par visą kluoną.nutįsti: Sermėga suteršta, ir vienas skvernas žemiau už kitą nusitę̃sęsšiaip taip nueiti, nusivilkti: Nùstęsė Druskinykuosa ir neparvažiuoja. Vaikai kap nustę̃so medžian, tai ir nū nėra. Ant vakaro in traukinį nustę̃siam. Ar nustęsi̇̀ teip toli su vaiku?. Kap tik nùstęsiau tęnaipalenkti, patraukti į kieno pusę: Verta [Marija] už tiesą ant kurios Viešpatis pavyzdėtų, kurios gražumo karalius trokštų, kurios kvapu mielingiausiuoju būtų nutęstas nuog amžinojo ano atilsėjimo ant ančio Tėvo.patę̃sti, -ia (pàtęsia), pàtęsė 1tempiant pailginti, paploninti: Patęsk ploniau verpalą. Su geležia bepiga: kur stora – patę̃sia, kur plona – sukrečia, o medžio atpjovei – jau neprilipdysi.kiek pasiurbti: Arielkelės – tai kožną dieną pàtęsiu. Kap kada, kap čvertką pàtęsiu, tada kalba geresnė.kiek užtraukti, padumti (dūmą): Duok patę̃st savo liulkospatraukti, pastumti, pavilkti ką paviršiumi: Patę̃sk pakūčion suolą. Pàtęsė pusin kelio, kap svied[ė] tą bačką atgal. Anas paėmęs apinastrius patęsęs žeme ežia ir šaukiąs.pajėgti tempti, traukti, vilkti paviršiumi: Nupirko batelius, vaikas dar nepatę̃s. Kojų nepatęsiù – skauda. Ale kur tau anas padaris vienas, anas jau kojų nepatę̃sia. Mainė mainė su cigonais, tai arkliukas negalėj[o] kojų patę̃st pavasarį. Dėlto priraudavom žolės, o kaip purvas, kurgi vaikas patès ratelius, nu tada reikia nešte nešt. Pridė[jo] itokį didžiulį vežimą, ką ledve arklys patę̃sia. Jau nepatę̃sia – tokis rambus arklys. Kumelę ažkabinsi, ale kai nepatę̃s, tai bėruką ažkabinsi. Jaučias daug patę̃sia, tik jis eina žengsniupajėgti, įstengti panešti: Pridė[jo] didžiulį maišą, ką itai ledve pàtęsė. Rankos nebetikę: patempė kiek – ir nebepatę̃sia. Užpakalio nepàtęsiu – ką aš darbuisiu. Tokis jau pilvo nepàtęsia, ėda kap kokis paršas. Nepàtęsia (menkai įgali), o vis neganasunkiai ką keliant, nešant, dirbant patempti: Sako daktaras, ka pàtęstos gyslos.Kai pasitę̃si nuo pakėlimo, taukės gelbėdavopakloti, patiesti: Kab rasa pavasario, šilta jau, dienos didelės, an saulelės, tada pàtęsia an rasos [audeklus]. Patę̃sia tą palą, kur aprištas sietas, ir išleidžia an tos palos [bites].Per mariom katino uodega patęstà (kibiro pasaitas).padriekti: An pečių pakūrentų padedam, an saulės patę̃siam [žolynus].Ir palei pievą, ir palei kelią būna pastę̃sę visur – tai patakėliai. Kiaulažolės pastę̃sę tep, lapukai kap rūtų, takažolės dar vadinas. Pas mus šitoj klonis voratinkliais pastę̃sia an pa[ga]dos. Šiandien ryte tep buvo panašu in lietų: buvo pastę̃sę kasos tep nuog saulėspatiesti, paguldyti: Anas teliokas išturėt nemožna, mane kai davė, net pàtęsė.pasislinkti: Pasitę̃sk toliau!kiek gyventi, pagyventi: Gal dar keletą dienų patęsti. Gal patę̃s iki pavasario. Jei nejudyt[ų] vėžio, [ligonis] patę̃st[ų] kelis metus.Žmogus nori pasitę̃sti i gydais. Ka ramiai, lengviai būtumei, pasitę̃stumei. Ka tik tamsta da pagyventumi, ka tik tamsta da pasitę̃stumi. Reik tą guzą spinduliuoti, pasitę̃su (pabūsiu) ligoninė[je]. Šnapšelį gėrė, ka būt nagėręs, būt pasitę̃sęskiek nutęsti, pavilkinti, padelsti, atidėti kuriam laikui: Storosiuos ant Naujų Metų atnešti [skolą], ale rast ir ilgiau patę̃s. Yr valgyti, gerti – gal ilgiau patę̃sti [vestuves].Nepirk to paleto, dar pasitę̃sk. Pasitęskiat košę valgyti, aš įnešu dar pieno. Visam amžiuo neprisipirksi, tik pasitę̃stumi kiekišsaugoti, išlaikyti sveiką, nesugadintą, nesunaudotą, pataupyti: Pašarą patę̃sti.Į žiemą, kad pasitęs, yr uždarbio ir su obulais. Su tais lašiniukais pasitę̃sutoliau skirti, duoti, pratęsti tolesniam laikui: Pàtęsė vaistus, tus pačius geru i geru. Neklauso, jam patę̃s tą kalėjimą. Atvažiavo asesorius, tujau šimtą rublių į kišenę, ka dar patę̃stų lažą. Mokėjimo laiką patę̃stipadaryti ilgesnės trukmės: Dievas susimylėjo, patęsė jai gyvenimą, duodamas laiko tau pasitaisyti. Jau daba gyvenu neblogai, jau galėčio, jei jau amžių patę̃s Dievas, ir ilgiau būti da. Jei Dievas patę̃s, leisu [vaiką] mokslą. Ansai pardalijo ant dviejų dienų [duoną], kad galėtų ilgesniai patęsti sau amžių.Patę̃sti patę̃su aš tave, bet neišgydysu – skrandžio gedimuo nėr liekarstų.Nusiraištys visi atolai, jei ruduo da pasi̇̀tęs. Jei vė[ja]s pasitęs, greit nubrįs visi pašaliai. Darius jei būt paskaidęs savo karauną, karė būt pasitęsusi.Gal da tei[p] kiek pasitę̃s i be karopraleisti (laiką): Vakarams patęsti mokėsi visokių pasakųkiek ilgiau tęsiamai ištarti: Trumpieji balsiai kartais patęsiami. Anykštėnai kai kalba, daugiau patę̃sia žodį. Švendubrėnai pàtęsia žodžius. Vindeikių kaime patę̃sdavo kalbėdami. Patę̃sdami labai klega. Suokdamas dainą, balsą patę̃sk.patę̃siamai Drucminai labai patę̃siamai kalbaplytėti, tįsoti, driektis, eiti: O ta rubežis pasitęs iki Bet-Hoglei.paeiti, pasivilkti: Privargau su bulbom – nepastęsiù. Boba suvis nepastę̃sia. Par žemę nepastę̃sia, ė jau keikias. Pastę̃st jau negãli – sėdėtų namuos geriau. Metų daug, nepàstęsi kap maišasužduoti, sušerti: Kap pàtęsė anas ituo vėzu vienam, tai anas apgriuvoužgrobti: Radosi Želigovskis, Vilnių pàstęsėatsiduoti, kvepėti: Eglinis kuodis kap naujas, pàtęsia egleapi̇̀varų (kulnų̃) nepatę̃sti sunkiai, vos paeiti, pasivilkti: Jau nepàtęsia api̇̀varų. Matau, kad kulnų̃ galiu nebepatę̃stkadokùs (siū́lą) patę̃sti pagyventi: Prašykit Dievo: kad tėvas patę̃s kadokùs, tai dar bus geriau. Norėčio dar siū́lą patę̃stipartę̃sti, -ia (par̃tęsia), par̃tęsėparvilkti, partempti ką paviršiumi: Kartį partęsai̇̃, o jautį palikai. Užrink storiausį ąžuolą ir partę̃sk namo. Vilką partęsmà namo, o vilkė ir pati ateis. Tuoj durnius sugriebė bobą, ažnėrė virvę až kaklo ir partęsė namo. Negalėjo ratų namo partę̃st iš turgaus.Tai užkabinom tą šamą ir parsi̇̀tęsėm in šitą pusę Nemuno. Par̃stęsė malkos traktoriumjėga parvesti: Nejo berniokas, paėmiau ir par̃tęsiau namo. Motina, pagavusi žabą, sudavė gerai dukteriai, partęsė namo, bet vos sugrįžusi Marelė susirgo.Aš jį už rankos ir parsi̇̀tęsiau iš stotiesparnešti, partempti: Akmuoj sunku partę̃st. Tie saldiniai teip dribo, teip dribo, kasdien po dvi karzinkas partę̃sdavau. Nutęsk, partę̃sk viską senas. Reikia dar maišas partę̃st žolės, tai tada valgysiu. Seniau, būlo, par̃tęsiam maišą druskos iž Lenkijos per upelį. Matai, kiek jis partęsia žagarų iš miško. Ar šatra kokia tvorai partę̃st reikia, visko reikia.Norinta būt palikęs [jūroje], būtų partę̃sęs pinigų.Šitą katilą parsi̇̀tęsė namo.kuo parvežti, pargabenti: Vyrai nusistūmė ratus ir vėl par̃tęsė kryžių iž miško. Einam namo, rateliuos [cukrų] kol partę̃sma.Yra šieno pakapota, reikia parsitę̃stpareiti, parsivilkti: Teip privargau besvalkiodamas po turgų, kad led namo parsi̇̀tęsiau. Nebuvo nebuvo po kari, paskun parsi̇̀tęsė iš kur. Dar Kazys neseniai parsi̇̀tęsė tikpértęsti 3pertempti, ištiesti nuo vienos pusės iki kitos, permesti: Jonas pértęsė dratą, neina gyvuliai. Vidurė[je] tų griovių, pripildytų mėšlais ir žemėmis, partęs nu rytų į vakarus virvę.Ubagas dūlina, maišelį per pečius pérsitęsęs, in abejas šalis pasdairinėdamas.padraikyti: Kur šiaudais laukai pértęsta (plonai užmėžta), ir tai javas net į šalis virsta.perbraukti: Kokis tę tavo raštas – tik prikišta, pértęsė pértęsė, – kas tę gali perskaitytpertraukti, perkišti, perdurti: Adata nemožna pértęst greit šitokį storą rūbą. Jei akių paboja, – per pavalkus pértęst [vaiką]vienam kitą tęsiant nugalėti, laimėti: Eme tęstynėn, pažiūrėsim, kataras iš mūs katarį pertęspaviršiumi per ką pervilkti: Būtum patys pértęsę [vežimą per] šitą balą.Burbu, o jy (marti) tyli kap pértęsta per ledą.pertempti, pervilkti į kitą vietą: Reikia pértęst stalą kitan daiktan. Kap pértęs traktoriu [sodybą], tai eisim [į gyvenvietę]pervesti per ką: Daboja – arklys su vežimu per žardą pértęsta.Kokį berniuką paėmė, per gatvę pérsitęsėpertempti, pernešti: Akmuo sunku pértęst.pergabenti: Šitas arklys visą valsčių pértęsė ir da vežašiaip taip pereiti: Vos pérstęsiu per pirkią, visai negaliunuvarginti, pertempti: Mano gyslos pértęstos.padaryti per ilgos trukmės: Nu kam man senutei Dievulis pértęsė vieką. Pernešiojo karvė [teliuką], pértęsėišlaikyti, ištverti: Vienam bernaičiu an smagenų darė raparaciją, al pértęsėpratę̃sti, -ia (pràtęsia), pràtęsė 1tempiant padaryti ilgesnį arba platesnį, pratempti: Striubą daiktą pratę̃sti, kad būtų ilgesnis. Nulėkė vilkas par kalvį ir paprašė, kad pratę̃st jam liežiuvį . Striukas sienolis, pràtęsė sienolį .prastumti pro šalį, pratraukti.nustumti į šalį: Pratę̃sus buvau i iššluosčiauįstengti šiaip taip gyventi, išgyventi, išsilaikyti kurį laiką: Bloga jo liga, ilgai nepratę̃s. Nu, mažgi da vasarą pratęsiù. Gali pratę̃st po ligonines, ale gyventojas nebebūsi.tesėti, verstis, pragyventi: Su ta pensijike vis gali prasitę̃stiuždelsti, užvilkinti.toliau vykdyti: Piemenys dar norėtų pasikalbėjimus pratęsti. Baranausko pradėtą senovės idealizavimą poezijoje pratęsė „Aušros“ romantikai. Pratę̃sti pažintįpadaryti ilgesnės trukmės: Jeigu gerai užsilaikysi, gali dar pratę̃sti savo gyvenimo dienas. Pratę̃s [vaistai] kiek gyvenimą, ale neilgai. Nemaniau, ką tep ilgai gyvensiu, ką Dievas ilgai pratęs. Suvadino baimę gydytojų, kaip įmanydamas norėjo amžių pratęsti. Ne tiktai metų, bet ir valandos niekas sau pridėt nei ilgiaus ir toliaus savo amžio pratęst… negal. Idant meto vargų ir kariavimo nepratęstų.1Pagadėlė kiek prasitę̃s – žmonės tuoj šieną griebs. Geras oras ilgiau būtų prasitęsęs. Prasi̇̀tęsė liga. Nepatogu būdavo pamesti ir išeiti, ir audiencija kartais prasitęsdavo. Turam iš pieniško, meisa prasitę̃sias. Kad taip prasitęstumei neatidavusi sūrio, bent ligi po visam. Kadangi teip ilgai prasitęst, tada nieko nebus iš to pranešimo.1atidėti vėlesniam laikui, prailginti (terminą): Sutinka vėl terminą pratęsti. Pratę̃sti sutartį. Šviežią duoną kap regi išvaro (suvalgo), o sužiedėjusią tę tolyn pratęsia.šiaip taip praleisti, prastumti (laiką): O anam čia nėko nereik, ale tiktai ans nora tą laiką pratę̃sti. Vis diena pratęstóji, vis pavasaris artyn. Vis buvau alkanas, bet ką badą pratęsauišbūti, praeiti, praslinkti (apie laiką): Gal i šiandie dienelė pratę̃s be lietaustęsiamai ištarti, išdainuoti: Stiprus vyriškas balsas, pratęsdamas žodžius, kažką skelbė ar šaukdino. Labguviškiai teip pràtęsta kalba kalbėjo. Posmą baigus, jis pats vienas pratęsdavo gaidą. Nosiniai pratę̃stini raštženkliai. (XXIpsl.). Ir sako pratęsdama: – Eik, apsmukėle, iš ma[no] akių!.pratę̃siamai A, e su kirčiu, ne žodžio gale, tariami paprastai tęstinai arba bent pratęsiamai.pratęstinai̇̃ Sudėtinis savibalsis ie… ištartinas yra vienu baisu atvirai, minkštai ir pratęstinai. (IVpsl.). Kad avino ragas pratęstinai eis, lips anosjan ant kalno.Jei kada dingsta n viduryje žodžių, visada tokiuose atsitikimuose prasitęsia prieš ją balsinėbūti nusidriekusiam, plytėti: Prieglius su savo sidabrine juosta prasitęsia pro tą… aukštąjį kalną. Priegtam prasitęs ta rubežis Debiran nuog lomos Achor. Vidurinė kartis vidury bus and lentų, prasitęsianti nuog vieno galo iki kitam galui.pasklisti, paplisti: Ir teprasitęsia apsčiai and žemės, ir vaisinas, ir prasidaugina and žemės.lėtai, velkant kojas praeiti, prasivilkti.linų̃ pratę̃sti sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Atejau linų pratęsti.pritę̃sti, -ia (pri̇̀tęsia ), pri̇̀tęsė;tempiant, tęsiant priartinti.pritraukti, privilkti artyn.jėga priversti, atvesti: Jo nepritęsi̇̀ už kaunieriaus [dainuoti].privilioti, pritraukti: Idant kuriuo norint būdu mus savęsp pritęstų̃. Meile amžinąja numylėjau Tave ir todrinag pritęsiau Tave.prisijungti: Tęsėm tęsėm ir nepri̇̀stęsėm lietuvių1daug prinešti: [V]andenio daug reikia pritę̃st gyvuliam. Aš, būdavo, pritęsiù malkų iš beržynioko. I karvę pašeria, i [v]andenio pritę̃sia. Visokių šunagrybių pri̇̀tęsta, o gerų grybų nėr. Pri̇̀tęsė dovanų vaikai vardo dienon, vagi.Prisi̇̀tęsiam tų žagarų, prisikapojam. Gal žinai, kas turi ąžuolą kokį, ka išdžiūvęs būt, gal kas turi pristę̃sę, kur miške gyvena. Su lėlėmi žaidėm, ryzų pristę̃sęprieiti, prisivilkti: Visokių pristę̃susių gyvenapriveržti, pririšti: Šieno vežimą pritęsia šatra su vadimisprisiurbti, pritraukti, prigerti: Straublys lietų geria: pri̇̀tęsia tę lietaus, ir tada lietus lija. Bulbės [v]andenio labai jau daug savęsk pri̇̀tęs[ė]. [Šulinys] iš žemės pri̇̀tęsė [v]andenio.Kap pakaroj[o] rūbai an drėgnos sienos pernakt, t[ai] ir pristę̃so drėgnastiesplikinant pagaminti nuovirą, ištraukas, pritraukti: Šiltas vanduo greit pritęsė nuog žoliųpritvinkti: Sopulys būna, kap pri̇̀tęsiakurį laiką įstengti gyventi, pagyventi: An vieno pieno atsisėdęs, be šluopos duonos ilgai nepritęsi̇̀. Tiek metų pragyvenau, iki rudens pritęsiu. Ligai nereikia pasiduoti. Tų labai maž, kurie ik sekmai dešimti metų pritęsia.užvilkinti, uždelsti: Pri̇̀tęsė siuvimą iki pat švenčių. 1×raztę̃sti, -ia (ràztęsia), ràztęsė ištęsti:Reikia tą skūrelę raztę̃st.Kad nerazsitę̃st vežimas, švornas demasiKad įmanytai, tai itą giesmę raztęstáiištęstiRàztęsia audeklą in pievos, ir džiūstasutę̃sti, -ia (sùtęsia), sùtęsėsutraukti, suveržti: Apyvarus sùtęsiau i einu apsievęs. Pridėjau pilną paklodę žolės – kap tik sutę̃st.Ana negal' pirštų sutę̃st (sulenkti).Daug dienų būna, kad su sùtęstu pilvu (alkanam) reikia vaikščiot.Suruko visos gyslos kūno Viešpaties Christaus ir susitęsė anosp šaliesp pramuštos rankos Jo.Jonas po kvarabos susi̇̀tęsė, kad ir pažint nemožnasutąsyti, suplaikstyti: Sùtęsa, subjaurio[ja] mašina linussutraukinti: Karvės pieną buvo [burtais] sutę̃sę: ka semsi, kėlės visas iš viedrosujungti, sutraukti: Sùtęsė apie tris kaimus apie savesunkiai sunešti, sutempti, suvilkti: Sùtęsiau visus grūdus iš jaujos į klėtį. Pašalin sugrūdo, sùtęsė pagalius. Tai jau sùtęsei tas malkas iš paežerės?. Šitiek gi dobilo sùtęsė!. Sunku tiej šienai sutę̃st senei – kas tau arklio duos. Vaikai mokykloj, tai kada gi aš sutę̃siu bulbas po darbo. Snienga ir snienga – kap kalnai visur sùtęsta.Lapė pasiėmė ir susitęsė aveles urvan.kurį laiką išgyventi, patraukti: Trijų mėnesių nesutę̃so – ir mirė. Jiej tik metus sùtęsė po vestuvių – ir vaikassugaišinti, sutrukdyti, suvilkinti: Lytai sùtęsė žmonis. Kalvis sutęsė aną i šokalą (šokius).Susi̇̀tęsėm su bulvėms ir nebiškūlėm javų. Susitę̃sę su operacija, labai sunkiai buvo. Jis su karūmene susi̇̀tęsė, musėt, jo dokumentai buvo užsimetę. Susitęsė liga, ir mirė ligonas. Nežinau tik, kas čia yr, kad taip darbai naminiai susitęsėužgaišti, užtrukti: Sutęsė lig vėlo vakaro begerdamisunkiai užtekti, išsiversti, sudurti: Su duona tai gal sutęsiù, bet prievarko tai nei prieg danti. Tokioj draugėj tai tik duonos su duona sutę̃st nemožna. Jiej nesùtęsia algos su algasuduoti, sukirsti: Kai sùtęsiu palka, kap sutiesiu botagu. Kad sutęsaũ lazda nugarkaulinpastatyti, suręsti: Sùtęsė kokį lauželį priešžiem ir būnasueiti: Sùstęsė visigãlą su galù sutę̃sti užtekti sunkiai verčiantis: Gav[o] tokią algą ir nesutę̃sdavo gãlo su galùnei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sti nieko neveikti: Ne iš gero nieko niekicko neturi – per dienų dienas nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃siaužtę̃sti, -ia (ùžtęsia), ùžtęsėtęsiant užtraukti, uždengti, užtiesti, užtempti: Anys kap važiavo, svotai àžtęsė kelią, kad duot cukierkų.Užtę̃si (surašysi) dideles kningas, o naudos jokios.kuo aptraukti, užeiti paviršiui: Man šitą akį dar̃ ùžtęsė – ir neregiu arti̇̀užmauti, apvilkti.Anas lietuvys, ale vilko skūra žusitę̃sęsužmegzti, užtraukti: Aš ùžtęsiau mazgą ir negaliu atmegzti. Mazgas yra ùžtęstas, jo negalia nėkas atrištisunkiai užtempti, užvilkti už ko, ant ko: Kareivis kelintą kartą išėjo pažiūrėt pakaruoklio, tai ėmė jį nuo kilpos nukabino ir už kapų užtęsė. Vežimą ažutę̃sim kluonan. Paėmė pusę vežimo ir ùžtęsė an kluono stogo, net an kraigo. Tę [neklaužadą] žùtęsė ir žurakino, kad neinlįst.Prieš kalnėlį užsi̇̀tęsiu dviratį, nuog kalnėlio nemynęs pavažiuojutęsiant, velkant užlyginti, panaikinti: Gyvulius laikai rūsy, o kad kas, varai miškan, šakom pėdas užtęsi̇̀padaryti ilgesnės trukmės: Užtę̃sti susirinkimą. Blogas oras ùžtęsė rugpjūtę. Ka neužtęstà liga, pagydo su numiniums. Aguonos gelba nuo įvairių užtęstų krūtinės ligų.Pilies rekonstrukcija užsitęsė ilgai, ir neaišku, kada buvo baigta. Abu stebėjosi šilta, visai vasariška rudens naktimi ir nepaprastai ilgai užsitęsusia sausra. Šiuosmet šienapjūtė užsi̇̀tęsė: per mėnasį nieko nepadarėm – vis lietus ir lietus. Tokių kalbų, kad karas ilgai užsitę̃stų, niekas nekalbėjo. Užsi̇̀tęsė mano darbas. Liga užsi̇̀tęsa – i nebipagelbėsi. Labai seniai tavo džiova užsitę̃susi. Beveik visi dūmikai turi užsitęsusią slogą plaučių, nuolatai kosti1uždelsti, užvilkinti, atidėlioti, atidėti: Ko taip ùžtęsei skolą?. Jis ùžtęsė skolą ligi kitų metų. Užtę̃su vieną dieną, poryto nueisu [pas daktarą]. Būtumiam išgelbėję, vieną dieną ùžtęsė.Negavo arklio – užsi̇̀tęsė su visais darbais. Anam ta karūmenė užsitę̃susi – seniai reikėjo tarnauti. Vienas serga, kitas serga, tai žustę̃sta tos bulbaitės. Būtų užsitę̃sę su krikštijimu, senės prispaudė. Par tuos darbus užsi̇̀tęsė visi mano pažadai. Kame teip užsi̇̀tęsei nepareidamas?. Vedu užsi̇̀tęsėv i neparvažiavov laikuužsibūti, užsilikti gyvam: Tiek užsi̇̀tęsei [po operacijos] – aiškiai pagysi. Daug po žeme draugaičių, aš dar užsi̇̀tęsiau. Da trys paršiokai ažsi̇̀tęsėužduoti, užpliekti: Dar jam bizūną užtę̃st, tai darbuja!
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas