Taisyti
Taisyti reikšmė
Žiūrėti žodį "pritaisyti"Žiūrėti žodį "nutaisyti"šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotisdaryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumusdaryti, kad būtų tiesusšalinti spragas, skyles, lopytišalinti klaidas, netikslumus, apsirikimus, nesklandumustarminį žodį keisti bendrinės kalbos žodžiunaikinti, išgyvendinti (negeroves)gerinti ką prastą, pašlijusįdaryti geresnį, tobulintidaryti derlingesnį, trąšesnįgydytiplombuoti (dantį)sveikti, gytiatstatyti į vietą (išnirimą)masažuoti, trinti (sprandą)riebėti, storėtidaryti tvarkingą, lygų, pritinkantįtam tikru būdu šukuoti, garbiniuoti, daryti šukuosenąišplėtojus tiesti, skleistidraikytis, driektisvirsti išilgam, tiestistvarkyti, prižiūrėtipakelti vagojant užverstądoroti, darinėti, valytiįtvirtinti, įstatytirišti (knygą); dėti viršelius, aplankusdėti į rėmus, rėmintikloti (lovą, patalą)rengti, vilkti (drabužiais)dėvėti, vilkėtiaprūpinti drabužiaisdengti, tiestirengti gražiais, puošniais drabužiaispuošti, gražinti kuoteikti išvaizdai gražumodaryti, gaminti kokį daiktątiesti (kelią)tverti (tvorą)sukti, krauti (lizdą, migį ir pan.)daryti ką tam tikro pavidalo, formuotikrauti, augintisudaryti iš garsų tam tikrą vienumąstatyti, statydinti (statinį)daryti vidaus įrengimuskurti, steigti, rengtigaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą)gaminti kokiam darbui, reikaluidaryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikytibandytielgtisdėtis, rodytisišdirbinėti (juokus, išdaigas, nemalonumus ir pan.)šmeižti, apkalbinėtiruošti, rengti (kelionei, kokiai veiklai, įvykiui)ketinti, norėti, manyti, numatyti (ką daryti)artėti pradžiai, reikštis juntamais kokio būsimo reiškinio požymiaistvarkyti, rengti (padargą, įrankį, kitą kokią priemonę), kad tiktų vartoti, naudotismiklinti, mankštintiderintidėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdąrengti sėjai, dirbti (žemę)rūpinti, tiektisparūpinti, įgyti, pirktikaupti, krauti, dėtirūpintis, kad kur patektų, būtų priimtaskelti (vestuves, pokylį)organizuoti, rengtitelktis, rinktistaikyti (į taikinį)kreipti reikiama linkmegretintis, ketinant ką darytigretintis, taikstytis, šlietis (prie ko patinkamo)rastis, reikštis, mestis (apie ligą, skausmą)godžiai valgyti, kirstimušti, daužytinaikintibrangiai imti, plėšti, luptipritvirtintiuždėti, įtalpintikiek pataisyti, paremontuotiaplopytipadaryti tvarkingą, tinkamąapgyti, apsveiktiaplygintivagojant, apkaupiant užverstą patvarkyti, atitiesintiaptvarkyti, apšvarinti, pagražintiapvalytiįrišti (knygą); uždėti viršelius, aplankąįrėmintipatvarkyti (patalą), apklotiaprengti, apvilkti (drabužiais)storai apsirengti, apsivilktiparūpinti drabužiųpersirengti kuoaprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiaispapuoštiapdengti, apdėtiaplietipadaryti tinkamą, parengti darbuiapdirbti (žemę)su noru suvalgyti, suėsti, sudorotiapmušti, apkulti, apdaužytiapgauti, apmauti, apsuktiapvogtiapvilti, suvedžioti (merginą)padaryti žalospasidaryti ką blogaapdergtiapnuodyti (valgį) ar užkalbėti, kad pakenktų valgančiampašalinti gedimus, tinkamai sutvarkytipašalinti įsibrovusias klaidas, apsirikimuspanaikinti, išlyginti neigiamus kokio veiksmo, elgesio padariniusatlyginti, atmokėti, atsiteistigrąžinti į buvusią gerą būklępadaryti gerą, patobulinti, perauklėtipagydytipasveikti, pagytiatstatyti į vietą (išnirimą, lūžimą ir pan.)nupenėtisustorėtiatgauti jėgas, sustiprėtiatsigauti prastai augusatburti, atkerėti, atkalbėtiatvirsti buvus paverstam kuoatidaryti (ką stipriai uždarytą, užtaisytą), atkišti, atkimštiatverti, atidarytiatidengtiatversti, atskleistiatlaisvinti, patuštintiatlikti, įvykdytipaleistiatleisti, pavarytiišsiųsti, nuvarytiišlupti, išpertipriderintiįkyrumu įpykinti, išvesti iš kantrybėsįstatyti, įtvirtintipadaryti kokį kam pritaikytą daiktąnutiesti (kelią)susisukti, susikrauti (lizdą)sudarytipastatyti (statinį)įrengtiįkurti, įsteigtipagaminti, patiekti (valgį)gaminant įmaišytipadaryti kam ką (paprastai bloga), įkliudyti, įkištiiškrėsti (juoką, išdaigą)pasirengti (kokiam veiksmui, veiklai, įvykiui)nusistatyti, pasiryžtisusitvarkyti, baigtipradėti, imti ką darytiįnikti, įprasti; įjunktiimti smarkiai ką daryti, įsismagintiilgesnį laiką nesibaigti, nusistovėtipadaryti tinkamą vartoti, naudotis (padargą, įrankį ir kt.)suderinti (instrumentą)išmiklinti, įpratinti daryti kokį judesįįdirbti, įtręštiparūpinti, gautiįkalbėti, įpirštipasirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, padėti gauti vietą, įstatytiįsikurtinepageidaujamam kur nors būti, atsirasti, įsiveistiužimti patogią vietą (patogiai atsisėsti, atsigulti, atsitūpti ir pan.)įsispraustisurengti, suorganizuoti, atliktiįvestipersirengti kuogražiai aprengti, aptaisyti, papuoštiaprūpinti drabužiais, aprengtiišpuoštisukelti (ligą)gauti, susigriebti (ligą)pasukti tam tikra linkmenustatyti, sutvarkytisugalvoti, sukurtiįtaikyti, sugebėti ką kaip reikiant padarytiįgristi, nusibosti, privarginti, prikamuotiapgaule įstumti į vargą, įpainiotiprimušti, prilupti, išperti, įkrėstisušerti, suduoti, sudrožtipritvirtintiįrengtipadaryti tinkamą darbuigražiai apsirengtipašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotisužlyginti duobes, padaryti tinkamą važiuotipanaikinti skyles, užadyti, užlopytipašalinti klaidas, nesklandumus, netikslumuspašalinti negeroves, trūkumuspadaryti geresnį ką prastą, netikusįatsigauti, sustiprėtiišsigiedrytiišgydytipasveikti, išgytiįdėti plombą, užplombuoti (dantis)atstatyti (išnirusią vietą)padaryti lygų, neraukšlėtą, neišdrikusįišnarplioti, išpainiotiišsipainioti, išsivaduoti, išsisuktiištiestipadaryti tiesų, nesulinkusį, ištiesintiišskleisti sulankstytą, sudėtąištemptiišplėtojus paskleistipaguldyti ištisą, ištiestąišsitiestipargriūti, parvirsti išilgampadaryti tvarkingą, švarų, gražųkurį laiką tvarkyti, prižiūrėtiišdoroti, išdarinėti, išvalytiišimti šovinį iš šaunamojo ginklo lizdopakloti (lovą)aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiaisaprūpinti naujais, gražiais drabužiaispersirengti kuoišpuošti, išgražintipadaryti kokį daiktąnutiesti (kelią)užtverti (tvorą)pastatyti (statinį)padaryti vidaus įrengimus, įrengtiiškloti, padengtisukurtipagaminti (valgį)padaryti, nuveiktiišdarinėtiatlikti, įvykdytipataikyti, įstengti ką kaip reikiant padaryti, atliktiturėti naudos, laimėti, pasiektipadaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą)padaryti kam kokį blogumą, nemalonumąapkalbėti, apšmeižtiišbarti, išplūsti, išpeiktiišpeikus pašalintisudaryti kokią nuomonę apie kąišruošti, išrengti (kur eiti, vykti)išleistipadaryti tinkamą, parengti, sutvarkyti kuriam tiksluiapdoroti, apdirbtisuverptipriderintiišdirbti, išpurenti, padaryti tinkamą sėjai (žemę)parūpinti, gautiaprūpintiišsirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, gautų vietą, liktų kuriškelti (vestuves, pokylį)godžiai išvalgyti, išgerti, išlestiprimušti, išpertismogti, suduoti, sušertiišmuštismarkiai sulytiapgauti, apsuktiišvogtiišeikvoti, prašvilptiištrypti, išniokotisudraskytiiškastruotiišžaginti, išprievartautipašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotispašalinti klaidas, nesklandumustaisant sugadintitaisant pridaryti klaidųnusigiedrytipailsėti, atsigautigydant labiau susargdinti, nugydytipadaryti patogų, lygų, apdailintisuformuoti pagal tam tikrą pavyzdįiškloti, nubarstytisutvarkytiišdoroti, išdarinėtinuvalytinuimti ir nuvalyti, nudorotiapšvarintinukloti, nurinkti patalynęnurengti, nuvilkti (drabužius)prievarta nurengti ir pavogti drabužiusnudengtinevykusiai, prastai apsirengti, apsivilktiišgražintinuimti papuošimus, pagražinimuspadaryti kokį daiktąpagaminti (valgį)suteikti veidui ar balsui tam tikrą (paprastai apsimestinę, dėl kitų akių) išraiškąsąmojingai, įdomiai pasakyti, nupasakotiiškrėsti (pokštą)nei šį, nei tą pasakyti, nušnekėtinustatyti, sureguliuoti, padaryti tinkamą darbui (padargą, įrankį ir kt.)apdoroti, apdirbtisuderintinutaikyti (į taikinį)tiksliai, kaip reikiant padaryti, nutaikyti, kiek ar kur reikiaprisitaikytinumatyti, įspėtipasitaikytipavykti, nusisektinuėsti, nuvalgyti, nugerti, nuraškyti, nulestinugirdytiprilupti, nuperti, nučaižytiužmuštiapgauti, apmauti, apsuktiapvilti, suvedžioti (merginą)nulupti, apiplėštiatimtinugalėti, aploštipašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotipadaryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumuspalopytikitaip perdaryti, pertaisytipašalinti ar nurodyti klaidas, apsirikimus, nesklandumuspašalinti negerovespagerinti ką suprastėjusį, netikusįpatobulinti, perauklėtiišsigiedrytipagydytiužplombuoti (dantį)pasveikti, pagytiatstatyti (išnirimą)išmasažuoti, ištrintinupenėti, nušertipariebėtiįgyti jėgų, atsigautipadaryti tvarkingą, lygų, pritinkantįpadaryti tiesų, ištiestiišsitiesti išilgamsutvarkyti, apšvarinti, apsodintipakloti (lovą, patalą)apsirengti, apsivilkti (drabužiais)persirengti kuopapuoštipadaryti kokį daiktąsusidaryti, atsirastinutiesti (kelią)užtverti (tvorą, gardą ir pan.)susukti, sukrauti (lizdą)padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuotipastatyti (statinį)įrengti, įtaisytiįkurti, įsteigtiparengti, sudarytipagaminti (valgį, gėrimą, ėdesį ir pan.), patiektipagaminti kokiam darbui, reikaluidirbtinai, apsimetant padarytipasidaryti kokiamdėtis kuo, pasirodyti kokiam, apsimestipadaryti nemalonumąpasitaikytipataikyti, pakliūti kuratsitiktiparuošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui)nusiteikti, ketinti (ką daryti)sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotisparengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.)išmiklintiįdirbti (žemę)parūpinti, įgytiparinkti, pataupytipaskirti, nurodyti ką kam daryti, kuo būtiiškelti (vestuves, pokylį)sukelti kokį reiškinįužtraukti (negerovę)pakreipti kuria linkmepavalgyti, užkirstiprimuštiužmušti, nužudytiprigauti, suvedžioti (merginą)pavogtiišleisti, išeikvotikitaip perdirbti, perdarytipašalinti klaidas, apsirikimus, nesklandumuspertvarkytiiš naujo išlygintikitaip padėti, pakeisti padėtįsutvarkius vėl iš naujo tvarkytiperrišti (knygą)perklotiperrengti, pervilkti (kitais drabužiais)persirengti kuoperskirti, pertvertiiš ko padaryti ką, ką perdaryti į kąpagydytikiek pasveikti, pagyti, sustiprėtikiek pagerėti, pasidaryti tinkamamįdėti kiek uždaro, paskaninti, pagardintipadaryti (skylę, tarpą), praskleisti, praskirtipralaisvinti (vietą)kiek įsirengti, pasitvarkytigreitomis kiek pagaminti (valgio)praleisti laiką ruošiantis, rengiantissusirengti ką darytiparuošti kokiam tiksluiįgyti, prarūpinti, gautiprastai pataisyti (ką sugedusį)pralėbautipraloštidaugelį (sugedusių) pataisytidaugelį susilopytidaug įrišti (knygų)pritvirtintipridėti, prikrauti, pripiltipaklotidaug paklotiapsirengti, apsivilkti, pasipuoštiįtaisyti, įrengtidaug pridaryti kokių daiktųdaug suformuotipriveistipagaminti (valgį, gėrimą ar ėdalą)pagaminti ko kokiam reikaluiprigaminti, pritiekti (maisto)kokį kiekį pagaminti (maisto)pagerinti valgį uždaru, paskaninti, pagardintiprikalbėti, prišnekėtipadaryti bloga, atkeršytiparuošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui)padaryti tinkamą, sutvarkyti, parengti vartoti, naudotisišdirbti (žemę), parengti sėjai, sodinimuidaug prirūpinti, pritiektikokį kiekį parūpinti, patiektiįsigytivisą sukloti, sukrauti (kraitį)užtaisyti (ginklą)prisuktipritaikyti, priderintipritartiįtaisyti, įkišti (į darbą)paskirtiparūpinti, surastipripirštiprisigretinti, prisiplaktiprisitaikyti, prilįstiprikibtiprisimeilinti, prisigerintiįsimesti, prikibti (apie ligą)iškelti (pokylį)daug privalgyti, prikirstiprigauti, suvedžioti (merginą)primušti, priluptipridergtinusirengtipašalinti gedimussulopytipašalinti klaidas, nesklandumuspagerinti, padaryti tinkamą ką pašlijusį, suprastėjusįatsistatyti, atgytipatobulinti, perauklėtiišsigiedrytisugydytiužplombuoti (dantį)pasveikti, sugytiatstatyti (išnirimą, lūžimą)sustorėti; sustiprėti, atsigautisuvešėtipadaryti tvarkingą, sulygintitam tikru būdu sušukuoti, sugarbiniuoti, padaryti šukuosenątvarkingai sustatyti, sudėti, susodinti, surikiuotitvarkingai sulankstytiišdoroti, išdarinėtisujungti, sutvirtintipakloti (lovą)padaryti kokį daiktąpadaryti ką tam tikro pavidalo, suformuotisudėti iš atskirų daliųpadaryti ką kokios sandarossusidaryti iš ko, atsirastisudainuoti, sugiedotipadaryti, kad kiltų, užeitų (paprastai apie lietų)įsitvirtinti, nusistovėtipastatyti (statinį)įrengti, įtaisytisukurti, sudarytisusikurtipagaminti (valgį, gėrimą, ėdalą)pagaminti kokiam tikslui, reikaluipaskaninti prieskoniaispadaryti kam kokį blogumą, nemalonumąparengti kokiam veiksmuipradėti, imti ką darytiparengti ką kokiam reikaluisutvarkyti (padargą, įrankį ir kt.), kad tiktų vartoti, naudotisapdoroti, apdirbtisukinkyti, pakinkyti (arklius)suderintiišdirbti (žemę), parengti sėjaiįgyti, įtaisyti, nupirktigauti, parūpintipo kiek dedant surinkti, sukaupti, sukrautiiš smulkių vienetų sudaryti tam tikrą sumąiškelti (vestuves, pokylį)suorganizuoti, surengtiįsteigti, įkurtisuburti, sutelktinustatyti, sutvarkytisparčiai suvalgyti, suėstisumušti, sutalžytisuduoti, sušertinugalėti, įveikti, suriestiapgaule įstumti į vargąpašalinti spragą, skylę, užlopytiįdėti plombą, užplombuotiuždaryti, užrakinti, užkabinti, užsklęstiužkaltiužtvertisandariai uždengtiapvynioti, apmuturiuotipaslėpti kuo uždengusnutraukti veikimą, uždarytiuždėti, pritvirtintitaisant sugadintikokiomis priemonėmis pagerinti ką prastą, netikusį, užmaskuoti trūkumusaprengti, apvilkti (drabužiais)persirengti kuoužtiesti, užklotipadaryti kokį kam pritaikytą daiktąužtverti (tvorą)pastatyti (statinį)įrengti, įtaisytiįkurti, įsteigtisusitvarkyti, pasigražintipagaminti (valgį, ėdalą)pagaminti ko kokiam darbui, reikaluiįdarytiįdėti, įmaišyti į valgį, gėrimą prieskonių, pagerinti uždaruįdėti nuodų ar užburti (valgį, gėrimą), kad pakenktųįtaisyti, padaryti, įrengtipadaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą)padaryti ką bloga, ką nemalonausimti nuolat ką daryti, įniktipadaryti tinkamą, parengti ką kokiam tiksluisutvarkyti (padargą, įrankį ir pan.), kad tiktų vartoti, naudotispakinkyti (arklį)suderintiįdėti muzikos įrašą, paruošti griežtiįsijungtiužsukti, kad veiktųįdėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdąpripildytiįgyti, parūpinti, gautisukelti (ligą)gauti, susigriebti (ligą)suorganizuoti, surengti, įvykdytisuduoti, sušertisumušti, uždaužtiprigauti, suvedžioti (merginą)
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: taisýti
Taisyti sinonimai
anttaisytiaptaisytiatitaisytidataisytiįtaisytipaįtaisytiištaisytinutaisytipataisytipertaisytipietaisytiprataisytipritaisytirazsitaisytisutaisytiužtaisytiatitaisomainenutaisytainenutaisytinaipataisomai
Taisyti frazeologizmai
batùs taisýtis rengtis mirti: Metų galas netolie – reik batùs taisýtiesdambràs taisýti rengtis verkti: Jau vaikas dambràs tai̇̃sodū̃šią taisýti pagiriotis: Šįryt ejom dū̃šios taisýtį keliùs taisýtis stengtis įsiteikti, meilikauti, žemintis: Gal į keliùs kame tai̇̃sos?káilį taisýti mušti: Sugrįžo supykęs pas raganą ir kaip pradės vėl jai káilį taisýt.kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė tartum taip ir reikėjo: Nueitu kai̇̃p Diẽvas tai̇̃sė: nesą numieklỹną taisýti mušti: Menkai kiek kas, tuoj [tėvas vaikui] klỹną tai̇̃sokójas grabañ taisýti rengtis mirti: Žmogus sudaužytas ligų, tai tik taisýk kójas grabañkójas taisýti rengtis (eiti, bėgti, keliauti, ką daryti): Taisýkit, mergos, kójas – šiandien kaimynuos šokis. Vokytys tai̇̃so kójas an karo. Taisýk kójas, brauksiam – ir taip sutems, kol parsikapstysiam. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas, kojas taisyk. Taisyk kojas kelionėlėn, nešk mergelei dovanėlių. Žirgeli manas, juodbėreli manas, tai̇̃sai kójas – ilgas kelias in mergelę jotie . Oi žirgeli juodbėrėli, taisýk kójas in kelelį. Oi žirgeli mano, juodbėrėli mano, taisyk kojas ant kelelio – pri mergelių joti.krãmę (kùprą, nùgarą, pažándes) taisýti mušti: Krãmę tai̇̃so: deda, ka velniai juokas. Viens su botkočiu jau Pričkaus nùgarą tai̇̃sė. O kad tie vaikai ėmė kùprą taisýt jam!. Vienas antram su kumstėmis tai pažandes taisė, tai plaukus ir barzdas dailino.prie kalniẽriaus taisýtis rengtis mušti: Tie ėmė vėl prie kalniẽriaus taisýtisskùdurus taisýti mušti.stygàs taisýti giedoti: Sode lakštingalėlė netaiso jau stygų.striūnàs (strūnàs) taisýti rengtis verkti: Nutilau, kai pamačiau, kad jau mergelė tai̇̃so strūnàsvélnius taisýti vaidytis, triukšmauti: Bet daba y[ra] nusiliovęs po tų visų muštynių, nė kokių velnių̃ nebtai̇̃soanttaisýtipritvirtinti: Ant žagrės ančtaisýti du noragai. I plaukai [išdrožtų] stirninų kaip tikri anttaisýtiuždėti, įtalpinti: Teip norėjau tų šiaudų ant tų rugių kaip norint anttaisýtiaptaisýti 1kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptai̇̃sė savo trobą. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiáu, i dar neša. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptai̇̃sė [radijo aparatą], piningus susiglemžė ir išdulkėjo. Reikia prieš žiemą dar šulinys aptaisýt. Šiemet aptai̇̃sėm ir langus. Aptai̇̃sėm namą pamažu. Žiūrėk, va aptai̇̃sė burlečius, mažna gi da nešiot. Reikė buvo šiaudų dengtie pelėpę, reikė buvo visur aptaisýtie. Siuvėjas, drapanas aptai̇̃sė. Jundu aptaisė tą akrūtą, aplopė, apklijavo, kad vanduo niekur neįeitų.Ano pusė [pirkios] visai nebuvo taisyta; dabar, kai apsiženijo, tai ir apstai̇̃sė. Apstai̇̃sėm namus i gyvenam. Apsitai̇̃sė i gyvena to[je] trobikė[je]. Kad apstaisýtų su namais, gal nusgodot (nusipirktų) kokią [karvę].aplopyti: Jis stogus aptai̇̃sė – vyriškas vis. Pliorui stogai aptaisýti, kur tik kiaurai – užkamšyti. Nu, tai tave (tavo drabužius) jau aptaisiaũpadaryti tvarkingą, tinkamą: Gyvenimą aptaisýk. Ant ta kalvele riogso kryžauna gerai aptaisyta mūro bažnyčia. Toras apent, kaip buvo, aptaisýti galėsiat.Ant trejų metų nieko nuo ano nereikalaudavo, kolei išsistatė savo trobas ir kolei savo gaspadorystę apsitaisė.apgyti, apsveikti: Tai jis paskum kap apsitai̇̃sė truputį, tai nežinau, da metų kiek gyveno. Kas pas mus pagyvena, tas apstai̇̃soaplyginti: Dėsi duonos kukulį, aptaisýsi ir išmausi po pečiu. Aš tik apdaužau [linų saują], o marti aptai̇̃so. Vyrai apbloškia [linų saują], aptaisýt gali ir vaikai. Kelkiatės ir jūs, mergelės, aptaisýkiat sau kaseles.Kap jau dar tu eisi visas susivėlęs – nors kiek apsitaisýk!.vagojant, apkaupiant užverstą patvarkyti, atitiesinti: Mudu su rankom aptai̇̃sėm bulves. Aptaisiaũ cukriniusaptvarkyti, apšvarinti, pagražinti: Kap atšils, aptaisýsim pie namų. Apravėjau, aptaisiáu kapelius, vis geriau an širdies – tegulie. Ne kapelio neaptai̇̃so, ne antkapio nededa. Kola gyvas, ė numirė, tai ažmiršta, i kapo nenori aptaisýt. Milžino moma pamirė, tai anas nue[jo] kapo aptaisyt.Apsitaisýti yra apsigerbti. Mergaitės kiemelius nusišlavė, darželius apsitaisė.apvalyti: O kaip bulbes, a ten, tame sklepe, ir aptai̇̃sė?. Svilini, kolei aptaisai̇̃ lig vertingumoįrišti (knygą); uždėti viršelius, aplanką: Anas aptai̇̃sė visas knygas.Apstaisýk knygas.įrėminti.patvarkyti (patalą), apkloti: Biškį lovas aptaisýsu – akės[e] pašviesėsaprengti, apvilkti (drabužiais): Naujais [drabužiais] aptaisiáu, galės į mokyklą eiti. Tiktai ką duktė daboja: ir valgyt duoda, ir aptai̇̃so, apiprausia. Aptai̇̃so [vestuvėse] kitą jaunąją ir pasodina galuj stalo, o svotas turi išpirkt vietą tikrai jaunajai. Gul motutė ant lentyčių, juodais rūbais aptaisyta, aplink žvakėm apstatyta . Motriška toki aptaisýta, aprėdyta – morė. Žiūri – guli aptaisýtas pėdas.Gerki gerki, uliavoki, savo pačią šėnavoki: žiemą basos nelaikyki, čeverykom aptaisyki .Pati egle tapo, jaunučiukus aptai̇̃sė vaikus rūbais lapo (pavertė medžiais).Apsitai̇̃sė išeiginiais rūbais. Apsitaisýdavo [Lašininis] prastai, an botago škurlas pakabytas, i važiuodavo. Aš tą visą naktį apsitai̇̃sius išbuvau. Tokiums ilgums [sukniomis] apsitai̇̃siusios. Kaip kokie kotai – raudonai apsitai̇̃sę. Prisipūškinusios ir išsipraususios išlipo ant kranto apsitaisýti. Eik eik jau, tokia čiupė – kol apsitaisýs, ir vakaras ateis. Bais gražiai apstai̇̃sius jaunoja. Apstaisiaũ balta momos seseres apatine, nešu bukietą sulig savim didumo. Privarė moterų, apsitai̇̃siusių vyriškai. Žiemą teip šiultai apstaisýdavau, vis tiek būdavo šalta. Šalta, dreba bobos, plonai apsitai̇̃sę, – vis tiek stovi.Apsitai̇̃sęs į mūšį (su kario apranga, prisikabinęs ginklų).Paukšteliai paūgėjo, apsitaisė pilkomis plunksnelėmis. Pavasarį … miškai apsitai̇̃so žaliais lapais. Zuikiai baltai, šiltai apsitai̇̃sę.Kai apstai̇̃so – negraži, kai nustaiso – graži (asla).storai apsirengti, apsivilkti: Apsitaisaũ kaip pupų pėdas, tai nė kiek man nešalta. Kūtis nešalta, apsitaisiáu i sėdu. Kad apsitaisė, žiemą po vartais nesušaltų.parūpinti drabužių: Kam tų pinigų ma[n] reikia – vaikas aptai̇̃so. Aptai̇̃sė tą savo dukterį jie gražiai, o kas iš to. Užgimė vaikas – nuejo į krautuvę, nupirko, aptai̇̃sė, o pirma reikėjo iš savo procės. O vaikų mes buvom aštuoni, nu i vis aptaisýti – i ką tu iš to aktaro!. Aptai̇̃sė nuo galvos lig kojų.Skrynią drobių išrėžysi, pakol driskių aptaisysi. Maža moteriškelė visą svietą aptaiso (adata).Iš ko gi apstaisýsi, jeigu nedirbsi?. Duonos gana, ale apstaisýt, rūbo reikė[jo] [, todėl tarnavo]. Uždarbiavom – pinigų reikėjo apstaisýt. Reikia iš to ir apsitaisýti, apsiauti.persirengti kuo: Par Užgavėnes apsitaisýs kiti gerve, kiti – smerčiu. Bernukas apsitai̇̃sė až jaunąjį, mergzna – až jaunąją. Cigonais apstai̇̃sė i landžioja po pirkias. Ant vestuvių ateidavo čigonai apsitai̇̃sę (čigonais persirengę). Vaikščiojo jo diedukas apsitai̇̃sęs gerve per Kalėdas. Toj ragana apsitaisė karaliene ir pasitiko karalių.aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Vaikus gražiai parėdo, aptai̇̃so. Vaikam dabar gera gyvent: vaikšto išsipūtę, aptaisýti. Kad vedu kur vaiką, vis aptaisaũ, teip sau nevedu. Tą savo dukterį aptai̇̃sė, net čiuža. Tų vaikų eilios būdavo, visi basūs, pliki – ne teip kaip daba aptaisýti.I kelmą aptai̇̃sai – bus gražus. Aptaisýk stuobrį, ir tas bus gražus.Ka reik eit an balio, tai jin labai gražiai apsitaisýdavo. Daba žmonys i apsitai̇̃sę, i pavalgę. Tau jau nereikia apstaisýt, duok jauniem. Apstai̇̃sęs, net gurgžda. Tarnaudavau, neturėjau kuom apstaisýt: pakulnis sijoniukas ir bliuzkelė pakulnė. Kaip aš atamenu, katros turėjo apstaisýt, tos buvo pagerbtos. Kokia jau šventė šiandiej, kad teip apstai̇̃sęs?. Uždek, matuše, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę, apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme.papuošti: Dideliai puikiai atrodė: visa balta, galva rūtais aptaisýta. Karves aptai̇̃som, vainikus an ragų uždedam. Su arkliais važiuodavo, arkliai aptaisýti gėlėm ir kasnykais. Aptaisýk suknelės pakraščius, bus daug gražiau. Mergaitės aptai̇̃sė vaiko grabelį. Par Sekmines gėlėm aptai̇̃so vartus. Daugiausia gonkų mūsų sodžiuj aptai̇̃so par šventą Joną. Rytoj Onelės vardo diena, reikia aptaisýt [vainiku]. Sulaukę kampą aptai̇̃som [per vestuves]. Žibalines lempas aptai̇̃som su popieriukais raudonais, žaliais. Visi kapai baltai (baltomis gėlėmis) aptaisýti. Pataisydavo gegužines, kalnelį gražiai aptaisýdavo. Pamatė viduo brangį su deimantais aptaisytą kryžių. Prieš kiekvieną jų (bajorų) stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta.Žinau, pasibaigs tas audros ūžesys, pavasaris žemę žiedais aptaisys.apdengti, apdėti: Atejo vaikas kupečių aptaisýt – bijo, kad nelyt. Tas bitis reikia, kaip ateis ruduo, apžiūrėt, šiltai aptaisýt. Žaltys pridegino pilną duobę anglių ir aptaisė su velėnom taip, kad nebūtų žymu. Stalai balta drobe buvo aptaisýti. Bejodamas nujojo į vieno karaliaus dvarą, žiūri, kad visas dvaras juodai aptaisytas.Apsitai̇̃sę (apkalę lentomis) stubą gerai, susitvarkę juodu buvo. Dieną langai nušilo, o ant nakties vėl apsitai̇̃sė.aplieti: Atsparios rūgštims turi būti medžiagos, kuriomis aptaisomi kai kurie pramonės statiniai. Kiti su pikiu, sakais ir vašku aptaisyti ir didžių žvakių vietoje uždegtipadaryti tinkamą, parengti darbui: Jei gerai būsi jau aptai̇̃sęs, ta (tai) jau būs labai dailus audeklas.Ponia pamokindavo apsimesti, apsitaisýti [siūlus austi]apdirbti (žemę): Arklio nėra, nė kaip tą darželį aptaisýtsu noru suvalgyti, suėsti, sudoroti: Ė viską aptaisęs [velnias] iškūrė.apmušti, apkulti, apdaužyti: Jis bijo, o aš aptaisiaũ aptaisiaũ kriukiu, ir baigta!. Ta kas gi tave taip gražiai aptai̇̃sė?. Tokiam dar mažai šonus aptaisýti!. Tik snukį aptaisýt tokiam!. Kap aptaisýsiu aplink ausis!. Aptai̇̃sė per ausis i paleidė. Tėvas tą netikėlį kartais i diržu aptai̇̃soapgauti, apmauti, apsukti: Aptai̇̃so [girtuoklius] kaip šiltą vilną. Tai kad aptai̇̃sė – kaip čigonas su arkliais!. Sukčiai teip aptai̇̃sė žmogų, kad liko be pinigų ir be arklio.Pigiai parduodamas labai apsitai̇̃sė.apvogti: Girdėjau, kad tave puikiai aptai̇̃sė. Ot aptai̇̃sė girtą tave: ir kalnius nuvilko, ir pinigus iškratė.apvilti, suvedžioti (merginą): Kiek anas mergų aptai̇̃sė!.padaryti žalos: Praeitais metais mumis aptai̇̃sė (šernai bulves iškniso).pasidaryti ką bloga: Susirgo, pats save apsitai̇̃sėapdergti: Užsirito ant akmens ir aptai̇̃sė teip labai.Apsitai̇̃sė vaikasapnuodyti (valgį) ar užkalbėti, kad pakenktų valgančiam: Ji mūs valgio nevalgo: jai atrodo, kad aptaisýtasatitaisýtipašalinti gedimus, tinkamai sutvarkyti: Tas nutrūko, tas nūdilė, kitas apvirto – viską reikėjo atitaisýti. Peilis į vieną pusę nuverstas, – kai tik atitaisiaũ. Reikė attaisýt, ba rudenį sugriuvo [bulvių rūsys]. Pas mum sugadino i niekas nebeatitai̇̃so tos drenos. Atitai̇̃so Rygos senamiestį. Paminklinė ta bažnyčia, valdžia liepė atitaisýt. Namelius atitaisysime ir visa priruošime didžiam metui!.Sėda važiuot, tai brika brinkt, rodos, atsitai̇̃sė – i parvažiavo namopašalinti įsibrovusias klaidas, apsirikimus: Atitaisýti tekstą. 1Suriktas raštas – reikia atgal [pakojos] mint, atataisýt.Ir Viktariukas šiemet pavardę atsitai̇̃sė, kai pasus ėmėpanaikinti, išlyginti neigiamus kokio veiksmo, elgesio padarinius: Aš, Mikeli, padariau didelę, nebeatitaisomą kvailystę. Auklėjimo klaidos sunkiai atitaisomos. Paleidai kalbas aplink mune, nuplėšei šlovę, daba imk ir atitaisýk (atšauk) viską. Senoji Karalienė buvo maniusi atitaisyti marčiai pasakytus per daug aštrius ir neapgalvotus žodžius. Atmeni vokiečių riterį, kuris norėjo tau gero, bet tapo priežastimi neatitaisomos nelaimės. Žinojo, kad tai, kas atsitiko, buvo baisu, neatitaisoma.Klaidą greit padaryt, o atataisýt sunkiau. Ašarom klaidų neatitaisysi.atitai̇̃somai Steponas Kašauskas buvo paprašytas palikti policiją, kurios mundurą jis suteršė neatitaisomai.Teip piktai atsakė, tik paskui atsitai̇̃sė.atlyginti, atmokėti, atsiteisti: Tėvo padarytas skriaudas žmonėms ji pamažu atitaisogrąžinti į buvusią gerą būklę: Sveikata neatitai̇̃soma, kojos skausta. Niekas neatatai̇̃so jau [sveikatos]. Barsčiau, sūdžiau, bet nebeatitai̇̃sė [mėsos] to druska. Man dabar nebėr mislies atataisýt gyvenimas. Meinardas, didis mistras, attaisęs ir padauginęs savo kareivius antplūdusioms gaujoms kryžnešių, traukė visuomenę į Lietuvą. Aš tave (šeimininko išvarytą šunį) attaisysiu, apent kad tu paliksi geru. Ką attaisýti.Pakajus tarp Dievo bei žmonių vėl attaisytas (atkurtas, atstatytas) esąs.Jau ji daug geresnė, i veidas atsitai̇̃sė (pasidarė nekreivas). Kaži ar ta mano sveikata atsitaisýs?. Daba papasnykuotumi [kaip kad anksčiau pasninkaudavo] po septynias savaites, teip atsitaisỹtų (praeitų, išnyktų) i kraujo kalkėjimas, i tas kraujo spaudimas. Buvo karvei vienas spenys pagedęs, paskiau atsitai̇̃sė. Paskiau jau dvaras tas atsitai̇̃sė, jau buvo duonos užtenkamai. Po pietų oras atsitai̇̃so. Kaip metai atsitaisys, pabrings ir rugiai. Jis jau atsitai̇̃sė (vėl prasigyveno). Kai pradėjau dobilus sėt, vėl atsitai̇̃sė žemė. I tuoj pienas atsitai̇̃sė karvei, i kaip davė, teip vėl duoda karvė pieno.padaryti gerą, patobulinti, perauklėti: Kad aš atitekėsiu, tai tą kiemą (kiemo gyventojus) atitaisýčia. Kad tei[p] žmogus prigimęs, sunku tą prigimimą atitaisýt. Ta kraujo viera vienat attaiso ir baisingiausiuosius.Geras ir žodžio klauso, pikto ir lazda neatitaiso.Tei tai gana pasiutęs vaikyščias buvo, ale iš armijos grįžęs atsitai̇̃sėpagydyti: Jis daug žmonių yr atitai̇̃sęs. Pasakė – su ta ause savo amžiuo[je] nebgirdėsi; tą atitai̇̃sė. Lašelines ėmė statyti – atitai̇̃sė.pasveikti, pagyti: Davė vaistų, i ta koja atsitai̇̃sė. Tris keturius metus negirdėjau, paskui atsitai̇̃sė ma[n] [ausis]. Sako, jeigu dabar nešios akuliorius, tai paskum atsitaisi̇̀s akys, nebereiks nešiot. Galva jau atsitai̇̃sė, nebe teip skauda. Atsitai̇̃so inkstai nuo šaltekšnio. Pradėjau gerti šv. Jono žolynėlius, tikiuosi atsitaisýsiąs. Biškį atsitai̇̃sos nugara. Kiek aš prisikentėjau su ta savo rankele, dabar jau biškį atsitai̇̃sė. Nėr ko norėt greit po tokios sunkios ligos – iš lengvo atsitaisỹs. Šita liga [sergantys] nedaug kas atstai̇̃so. Gyvatę tą išverda, duoda – i pradeda ėst, i kiaulės tada atsitai̇̃so. Da vis neatsitaisaũ – tokia galva sunki, ūžia. Mano sveikata ir pablogėja, ir vėl atsitaisaũ.Ėjo atsitaisýt (atsipagirioti), ir visai nusitaisė.atstatyti į vietą (išnirimą, lūžimą ir pan.): Narininkas daktaras būtum pirštą atitai̇̃sęs. Lūžgalius atitaiso chirurgai, atpalaidavę raumenų įtempimą ir numalšinę skausmą. Daktarai šiaip taip atitaisė ranką, – ir jis pagijo. Katra [karvė] atsiveda, tai dantys, sako, palaidi – reikia atataisýt. Led atitaisiaũ išsiveržusią žarną.Padeda atsitaisyti užsispaudusiai [žarnų] kilpainupenėti: Ale tavo arklys atataisýtas, riebesnis až mano.sustorėti: Gerai valgo, tai ir atsitai̇̃sė, nei pažint nemožna. Kai sirgo, buvo kaip mūkelė (labai liesas), o dabar jau atstai̇̃sė. Nežiūrėk, kad dabar kūdas – an žolės atstaisi̇̀s. Nors stipriai [ežys] sublogsta bemiegodamas kiaurą žiemą, ale tai niekis: stojus šilumai, išbunda ir vėl atsitaisoatgauti jėgas, sustiprėti: Išsisirgai, sudžiūvai kaip kuokštelis – kada tu atsitaisýsi!. Nedavęs gyvatei atsitaisyti, šerniukas ėmė trypti ją kojomis. Šuniukelis atsitai̇̃sė, atsigavo, i bėgt su tuo žiedu in paną .atsigauti prastai augus: Pupelės ėmė ir atsitai̇̃sė. Ma[no] sodas ėmė augt, lapai atsitai̇̃sė. Dabar jau atsitai̇̃sė plaukai Rėnytėsatburti, atkerėti, atkalbėti: Buvo toks raganius: ar pienas sugenda, ar kas, tai jis attaisýdavo. Tas senis ėjo pas kokį ten užkalbėtoją ir gyrėsi, kad tas atitai̇̃sė smuiką. Vienas [burtininkas] atatai̇̃so karvę, kitas visai pagadina. Paburia ir atitai̇̃so karvę, vėl pieną duoda. Jeigut jį gražiai paprašo arba girdo, tai anas attaiso, o kad teip neužprašysi, tai palienka. Tada [dieveris] pasakęs: „lįsk iš palovio“, … ir atataisęs žmogų. Ir tenai anas teip padarė – atataisė vyno šulnelį, nečystuosius išvaikė.atvirsti buvus paverstam kuo: Reik tą dukterį parplėšti, su tuo krauju aptepti – ans atsitaisys į žmogų. Pasistiebęs [ožys] pagraužė tų obuolių – ir atsitaisė vėl žmogumatidaryti (ką stipriai uždarytą, užtaisytą), atkišti, atkimšti: Teip kietai ažtaisytas [stiklainis], negaliu atataisýt. Atatai̇̃sė butelį.atverti, atidaryti: Vartus atitai̇̃so valioj, įleidžia viduj. Išeina, atitai̇̃so tuos duris, žiūri – senelis toks. Eik, atitaisýk daržinę, mat jau su šienu atvažiuoja.atidengti: Atataisýk langą – tamsu.atversti, atskleisti: Jei priseina žinot, atitaisaũ tą sąsiuvinį ir žinau.atlaisvinti, patuštinti: Reikia atataisýt vietą garaže ir papilt grūdus×atlikti, įvykdyti: Pakūtą attaisiaũ. Bei ta afiera buvo vėl atataisyta giesmėmis, vamzdžiais, harpomis ir cimbalomis. Kaip žemai giesmėmis attaisyta yra.×paleisti: Attai̇̃sai tu mane.atleisti, pavaryti: Ponas attai̇̃sė iš darbo, to (nes) aš apsivėlavau×išsiųsti, nuvaryti: Tuos banditus parinko ir attai̇̃sėišlupti, išperti: Va, kai atitaisýsiu paskuigalį diržu, tai visi vakarėliai pasiriks!×dataisýtipriderinti: Ten ta mergaitė i nedatai̇̃so tą balsąįkyrumu įpykinti, išvesti iš kantrybės: Mane teip datai̇̃sė, kad jau gal iš namų reiks išeitįtaisýtiįstatyti, įtvirtinti: Tvoroje įtaisyti varteliai. Įtaisýta varstote (staklėse) lentelė atsisėst. Užkerta itą dalgakotį, rukavėtį antai̇̃so. Jei pjovėjys tura gerai įtai̇̃sęs dalgį, pjauna gerai. Viena rankena įtaisýta [mintuvuose], i spauda aną. Kuodelis ant lentelės intaisýtas. Ta [Užgavėnių] boba įtaisýta ant tekinio. Aukštai bokštai išstatyta, viršuj kryžiai įtaisýta . Išdirbino marmuro jo stovylą, kurią įtaisė į mūrą Tytuvėnų bažnyčio[je]. Įtai̇̃sė inkilą medyje. 1Tokį aš jam gumbą kaktoj su samčiu įtaisiau, kad iš karto atvėso.padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Tokia mašina linam mint buvo intaisýta. Až pusė dienos ir antai̇̃sė tokią lovą. Blėkele du [ragočiaus] ragelius apkala ir antai̇̃so veršiam jungus, an kaklo aždema. Įsitaisiáu prytaisą musums (musėms) mušti. Kas tau intai̇̃sė tokį šakiakotį?. Lopšiukus pabarėse intaisýdavo vaikam. Seniau ardavo vis arklais: tokie arklai mediniai antaisýti. Reiks klepčius (spąstus) įtaisýti toms bjaurybėms (pelėms) – jau apsikęsti nebgaliu. Kaupuose įtaisydavo vėdinimo angas.Buvo įsitai̇̃sęs plūgą in jaučio ir in arklio.nutiesti (kelią): Čia tai jau intaisýta geras kelias.Aš siunčiu savo angelą pirm tavo veido, kurs įtaisys tavo kelią pirm tavęs.susisukti, susikrauti (lizdą): Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios.sudaryti: Sąnariai taip įtaisyti, kad vieno kaulo gale yra įdubimas, į kurį įeina kito kaulo apskrita galvutė.I anų (aukštesnes pareigas einančių) taip pat gerklės įtaisýtos – taip pat su visais sprogsta (geria) pastatyti (statinį): Prie to vingio įtai̇̃sė stotį. Grapienė davė lėšų, tai įtai̇̃sė tą bažnyčią. Par Varduvą paskuo įtai̇̃sė tiltą. Par upę pereit yr toks lieptas antaisýtas.Tasai brolis, įsitaisęs tokius stiprius rūmus, ėmė spausti savo brolius, panorėjo juos visai išvaryti.įrengti: Gerai įtaisýta krautuvė. Antai̇̃sė ituos namus ir gyvena. Meistra buvo, intai̇̃sė namus, kur te!. Ant tvarto vandens baseiną įtaisiáu. Tas malūnas su elektra buvo įtaisýtas i sudegė. Vienas [trobos] galas stovamas, kitas neįtaisýtas. Su rankoms septynius metus išmilžau, paskiau jau tus aperatus įtai̇̃sė. Pri muno augumo jau čia Viekšniūse įtai̇̃sė valcius. Maniežą parvežė, intai̇̃sė. Turim girnas, bet dar̃ intaisýtos an variklio. Šventorius intaisýtas lygumiukėj – teip karšta, kad nemona. Buvo antaisýta apie tą altorių eit keliais. Katrie gerai įtaisýdavai, daug galėdavai ir su vėjiniu [malūnu] sumalt. Nori – įtaisysiu, kad vėjas sviestą muštų?. Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta. Tas didikas liepė įtaisyti savo namuose man kambarį. Valdžia įtaiso du dideliu sandėliu maistui. Vislab ant gesinimo įtaisýti. Intai̇̃sė šviesą (elektrą).Bažnyčią sau … širdyse mūsų pabudavok ir intaisyk.Įsitaisė stubą, i nereikia – niekas nemiela [, kai susirgo]. Galgi kokį įsitaisi̇̀s kambarioką rudenį. Jau naujuose namuose gyvena, labai gražiai įsitai̇̃sę, kaip mieste. Su broliu gyveno, buvo i antrą [trobos] galą įsitai̇̃siusi. Kalvę i buvo ne baika įsitaisýt – tėvas pinigų neduoda. Daržinė[je] buvo įsitai̇̃sę šiaudūse slaptyklę. Vandens triūbas įsitai̇̃sėm abypusiai stogo. Buvo anksčiau žmonės įsitai̇̃sę girnas, malūnėlius an maniežiaus. Jis tuoj atsikėlęs, įsitai̇̃sęs šviesąįkurti, įsteigti: Jau krautuves įtai̇̃sė, maisto kokio atveždavo. Čia da tik kaimūse valgyklų nė[ra] įtai̇̃sę. Mokyklą prieš karą antai̇̃sė Giriosa. [Valdžia] ligonines įtai̇̃sė. Kultūros draugija yra įtaisiusi lietuvių kalbos kursus pradedantiems ir pažengusiems.Susivienijimo kuopa turėjo įsitaisius knygynąpagaminti, patiekti (valgį): Įtaisė gerą vakarienę. Liepė įtaisyti pietus ir pakvietė brolius savo.gaminant įmaišyti: Taisomi vaistai – kad ko neįtaisỹtum piemenės (jaunos vaistininkės)!padaryti kam ką (paprastai bloga), įkliudyti, įkišti: Susiedu dėtas, įtaisyčio anam, nepadėčio. Ot intai̇̃sė man bėdą!. Kad jis (pusininkas) įtaisi̇̀s, tai mes nei sėklos, nei duonos neturėsim. Anas intaisi̇̀s geriau kaip kitas. O už kelių dienų to gaspadoriaus pagedo visi gyvuliai, turėjo visus užmušt ir užkast, tai jis tuosyk pažino, ką jam tas kerdžius intaisė. Už tokią kalbą aš tau intaisýsiu penkiolika parų.Vaikas įtai̇̃sė bėdos, tėvas negauna rodos.Kad įsitaisiaũ su tais vaikais – tokie nevalyvi, tokie rėksniai. Tik bėdą anstaisiaũ su tais paršeliais. Instaisýsiu bėdą, kai pamesiu svetimus pinigus.iškrėsti (juoką, išdaigą): Įtaisýti kokį šposą. Jam reikia baika intaisýt! Nu ale kokia?. Inpyko bernas, mislija: palauk, aš tau intaisysiu štuką.pasirengti (kokiam veiksmui, veiklai, įvykiui): Anas jo žentas ansitaisė keliaut ir nuej[o].nusistatyti, pasiryžti: Buvau įsitai̇̃siusi nieko niekam nesakytisusitvarkyti, baigti: Jau mes su pjovimu ansitai̇̃sėm, liš liko linai rautiepradėti, imti ką daryti: Paskui įtai̇̃sė su alūnu vietiniai [kailius dirbti].Paskui instai̇̃sė arkliais mašiną sukt. Daugiau įsitai̇̃sė skiedrom dengt [stogus].Ans neįsitai̇̃so skaityti, kaip Plungė degti.įnikti, įprasti; įjunkti: Įsitai̇̃sė kas vakarą išeidinėti iš namų. 1Įsitai̇̃sė tą patį kartoti. Ir įsitai̇̃sė išvien dejuot. Įsitai̇̃so gert tie jauni. Įsitai̇̃sė degti – iš trijų kartų degė Kuršėnai. Įsitai̇̃sė šernai bulbes knisti. Višta anstai̇̃sė dienadaržy[je] dėt. Vaikas įsitai̇̃sė rėkt ir rėkia. Vienas šėrikas įsitai̇̃sė miltus vogt. O tos karvės, būdavo, kur įsitai̇̃so viena, te ir visos. Įsitai̇̃sė rytais miegot.imti smarkiai ką daryti, įsismaginti: Kai jis įsitai̇̃so eit, tai jo devyni šunes nepagautų. Kaip įsitai̇̃so [kiaulės] lėkt, neužvysi. Per dieną smulkus lytus pamažėliais dulkino, o ant vakaro įsitaisė visa burna lyti. Matos, ka jau tas lietus įsitaisi̇̀s ilgai lyt. Žvirbliui bėda tik tuomet, kada įsitaiso pustyti. Kai įsitaisys, būdavo, siausti kalnuose pūga, kai ims pustyt nuo Kazbeko sniegą.ilgesnį laiką nesibaigti, nusistovėti: Lytotos dienos įsitai̇̃sė. Ot kad insitai̇̃sė lietus – jau antra nedėlia lija. Instaisi̇̀s jau, dabok, šalčiai. Tu matai, koks šaltis instai̇̃sė apie Grabnyčias!padaryti tinkamą vartoti, naudotis (padargą, įrankį ir kt.): Tik parišk pakojas, ir audimas bus įtaisýtas. Buvo staklės[e] šešios sienos intaisýtos – neišaudžiau. Kolei intaisai̇̃ audeklą, tai privargsti. Tris dienas dimus taisė ir nieko neišejo, tik Ona pabaigė intaisýt. Kai įtai̇̃so, parodo, tai galėdavau aust, o teip tai nemokėjau. O kas tau intaisė naujaisias stakleles?. Dveji treji metužėliai, kaip staklužes taisiau, ateis ir ketvirti, pakol įtaisýsiu. Reikia žagrė intaisýtie, gaspadoriu pasakytie. Duok man jaunam rodužėlę, įtaisyk žagrelę . Intaisykie, tetužėli, naująją žagrelę.Įtaisė drobę – išaudė tinklą.Staklės išklerusios, i negaliu įsitaisýti audimo. Įsitaisýt nebemoka [jaunos], apmest audžiant. Stalatieses instai̇̃sė aust. Instaisiaũ da tokį audeklioką, ale kad nėr kada audžia. Tas senelis pamokinęs, kaip reik į stakles įsitaisyti nytis, skietą. Įsitaisė bernytis žagružę, pasijungė šėmuosius jautukus.suderinti (instrumentą): Intaisyti organai (vargonai). Užtraukiu strūnas, įtaisau, įtempiu. .išmiklinti, įpratinti daryti kokį judesį: Jo ranka neįtaisyta, jam negalima duoti į rankas gero dalgio. Pamokytas [šieną pjauti] žmogus bemojuodamas pats įtaiso ranką1įdirbti, įtręšti: Kap aš buvau intai̇̃sęs savo žemę!. Galulaukė buvo, ale kai intai̇̃sė, tai matai dabar. Rendauninkas jau tau žemės neįtaisýs!. Daržus dabar intai̇̃so geraiparūpinti, gauti: Jai puikius drabužius įtai̇̃sė. Jam įtaisiaũ vežimą. Iš tėvų nėr ką i norėt, kad parėdytų a įtaisýtų ką. Už nunėrimą visokių niekiukų suknikę įtai̇̃sė. Anam įtai̇̃sėm bitis, esam bičiuliai. Vaikuon dviratį už penkis šimtus įtaisiáu. Dirbau kaip jautis, gyvenimus vaikams įtaisiáu.Įtai̇̃sė vaiką i pabėgo. Trankykis par naktis su anuo – įtaisýs vaiką, galėsi šokinėti!. Tiek ans žanysias, kol ans vaiką įtaisýs. Klega, ką itą vaiką jai antai̇̃sė Juza.1Kai visa buvom išsipardavę, tai vėl reikia visa įsitaisyt. (r.). Įsitai̇̃sėm gerus arklius, tai dabar lengviau ir darbai eina. „Kalbos ir senovės“ honoraru aš įsitaisiau rudeninį apsiaustą. Tai paskui įsitai̇̃sė i mano tėvas geležinę žagrę. Senovės ūkininkai kokį žebenkštuką pamatydavo, tokią karvę įsitaisýdavo – labai eidavo į ranką. Balanai pasibaigė, instai̇̃sėm grikį (spingsulę). Po tam liktarną įsitai̇̃sėm i skalų nebskaldėm. Tokį sodną įsitai̇̃sęs negersi i nesiusi. Įsi̇̀taisiau birbynę, išmokau grajyti. Įsitaisiáu vieną avilį bičių. Antai Puidokai buvo įsitai̇̃sę [kuliamąją], par kiemus liuob važiuoti. Įsitai̇̃sė kiti bliukį, o man ar teko kult su kultuvais. Aš pirmasiai [geležinį] plūgą instaisiaũ. Mano buvo insitaisýta (pasirinkta) toks kelmas: atsisėdi ir mataruoji meškerę. Tokiu būdu esą galima dideles daugybes gero mėšlo įsitaisyti.Iš kur tokį vyrą įsitai̇̃sėt (apie atėjusį pas didesnius vaikus mažą vaikiuką)?. Abu durniai netikusias bobas įsitai̇̃sė, tai dabar ir vargsta patys.Prieš nusigyvenimą įsitaiso ožką. Neturėjo boba bėdos, tai paršelį instai̇̃sė.Priš amžiaus galą įsitai̇̃sė vaiką – kur mergos protas?!. Įsitai̇̃sėt tokį pasiutusį vaiką ir augykitės!.įkalbėti, įpiršti: Ans norėjo vieną dukterį munie įtaisýti. Gerą buvau įtai̇̃sęs (prirodęs) jam žmogų (piemenį).Pri miško galo Virkutis ir įtai̇̃sė anam tą gyvenimą tenpasirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, padėti gauti vietą, įstatyti: Įtaisiaũ aš jįjį į gerą vietą. Čia tokią Adomaitienę įtaisiaũ į virėjas. Vaikas dar nebuvo įtaisýtas į darželį, ir neturėdavo kur palikt. Par pažįstamus aną ten įtai̇̃sė. Norėjo i muni tatai čia anie įtaisýti ten į tą ubagyną. Nuvedžiau jį prie krautuvės ir intaisiaũ eilios pradžioj.Tokie čia tie darbai, tokios čia tos algos, ale čia įsitaisýt sunku. Į tokį gerą darbą įsitaisiáu. Instai̇̃sė an darbo. Paskiau kap įsitaisýsiatav, muni priimsiatav. Ale tu čia ir įsitai̇̃siusi kaip inkstas taukūse. Dabar įsitaisiaũ kaip į devintą dangų. Jie abu prie nuolatinių darbų įsitai̇̃sė. Dėdė įsitai̇̃sė tada krautuvėn dirbt. Jis visur visuomet sugebėdavo turtingai ir sočiai įsitaisyti1įsikurti: Buvo įsitai̇̃sęs prie vieno žmogaus. Pardevė i tą savo ūkį ir įsitai̇̃sė Endriejave. Da neintai̇̃sė [pirkios] suvis, ale instai̇̃sė – bi tik savoj. Kazienės klėtelėj kaip insitai̇̃sė, tai ir neina niekur. Jis poniškai įsitai̇̃sė. Pri pat kelio i ten įsitai̇̃sė toks vengras, pasivertęs į velnią .nepageidaujamam kur nors būti, atsirasti, įsiveisti: Šiemet ka buvo insitai̇̃sę briedžiai – prie šulnio guldavo. Kažin ar tik ne šeškas būs į daržinę įsitai̇̃sęs. Mūsų gryčioj šiemet svirplys įsitai̇̃sė. Vieną dieną buvo meškos į rugių lauką įsitaisiusios. Ten įsitai̇̃sė tokie kuliganai. Kad sode prie obelei įsitai̇̃sius šiurpė, tai neraudavom – tegul žydžiaužimti patogią vietą (patogiai atsisėsti, atsigulti, atsitūpti ir pan.): Kad guli kralikai instai̇̃sę!. Šuva įsitai̇̃sė kertėj ir drybso. Akis primerkė Petras, pajudino pečius, geriau įsitaisydamas atgultoj vietoj. Katinėlis po egle, po šakom įsitai̇̃so ir atsigula .Toks vaikis galėtų pats dirbti, ale ne: įsitai̇̃sė tėvuo ant galvos ir nei ausų sau nekrutina.Įsitai̇̃sė kap velnias į ropes. Įsitai̇̃sė kaip višta ant kiaušių. Įsitai̇̃sė kap šuo kanapėse (gerai, patogiai).įsisprausti: Jau a kur bijojau, ejau, ta (tai) aš įsitaisýsiu į vidurįsurengti, suorganizuoti, atlikti: Vakare universitete įtaisėme visą lyginamosios kalbotyros seminarą. Valdžiai neleidus paskirtuoju laiku to koncerto įtaisyti, pranešimas apie jį pasirodė laikraščiuose tik už dienos. Draugija įtaisė tris šeimyniškus vakarėlius savo bute.įvesti: Blaivybę buvo įtai̇̃sęs tas vyskupaspersirengti kuo: Anas pats insitai̇̃sė až mergutą ir atej[o] pas tuos tvartus arklių vogt . Ubage instai̇̃sius nuejo berno namuosna.gražiai aprengti, aptaisyti, papuošti: Ją intai̇̃sė kap ponią.Insitai̇̃sęs kap an mišios. Žiūrau – eina jaunikis išsiprausęs, visas puikiai įsitaisęs. Rūbų reikia – instaisýt nori, ė dirbt tingi. Labanoro merginos gražiai instai̇̃sę. Kad ir nevalgęs būsiu, bet instai̇̃sęsaprūpinti drabužiais, aprengti: Antai̇̃sėm vaikusišpuošti: Graži Imbrado bažnyčia, labai intaisýta. Žvaguliai žlega, arkliai intaisýta. Nerasit gražesnių [kapinių], kap tę intaisýtasukelti (ligą): Tie vaistai gydo vieną, o įtai̇̃so kitą. Matyt, nori su ta amžina kiaušiniene skrandžio opą įtaisyti, ne kitaip.Iš daktarų knebinėjimo vėžys įsitai̇̃sė. Įsitai̇̃sė ir įsitai̇̃sė toks karkulys. Įsitai̇̃sė šašiukai tokie nosy[je]. Baimė ema, kad jam nebūtų įsitaisius gelta.gauti, susigriebti (ligą): Įsitaisiaũ tokią slogą, kad atkvapo nėr pro nosis visai. Gėrė ir įsitai̇̃sė ligą. Kad įsitai̇̃sėm, tai įsitai̇̃sėm visi ligas lig mirtiespasukti tam tikra linkme: Mes ją intai̇̃sėm geran kelian, ana paėmė ne tą kelią.Tuog tad būdu tur būt intaisýta širdis mūsų. [Šėtonas] visas yra ant to, idant kuo daugiausiai žmonių intaisýtų ing paklydimus.Įsitaisýk į taką ir nepaklysi pareiti nė par valakusnustatyti, sutvarkyti: Įtaisau, davadą, parėdą padarau, rėdau, tvarkau. . Paikai įtaisýta ant amžiaus galo (vaikai seniems negimsta, nors jiems reikalingesni negu jauniems). Taip pats Dievas, mus (lapes) leisdamas, įtaisė – tam, kad šunes negalėtų visų lapių išgaudytisugalvoti, sukurti: Tą gaidą (melodiją) vargonykas įtai̇̃sė. Gromatą įtaisau (rašau juodraštį). Jis tei[p] įtai̇̃so, kad ką pasakys, tai visi juokias. Nors ir aš neblogai įšneku, bet jis dar geriau įtai̇̃soįtaikyti, sugebėti ką kaip reikiant padaryti: Palauk, da turėsi į taktą įtaisýti [kuliant spragilais]. An savo armoškos pradėjau taisyti taisyti – ir įtaisiáu. Neįtaisiáu, kaip ką reik pasakyti. Aš visas gaidas galiu įtaisýti. Ar neatleistum Barbelės vežimo krauti? Mano merga neįtaiso, – vargas tik!. Mokėjome Kalėdų giesmes iš atminties, įtaisėme balsus, gaidoje sutarėme. O šatonas, kaip moka visokius balsus įtaisýti!. Taip įtai̇̃so, kad, rodos, pats Berkis kalba. Mūsų prigimta kalba, o įtaisýta (išmokta) ta jau ne tasįgristi, nusibosti, privarginti, prikamuoti: Jau intai̇̃sė svečiai lig gyvo kaulo. Kad intai̇̃sė tas tavo vaikas, tai vos daturėjau. Neduok Dieve, kaip tas manę įtai̇̃so: visa jam negerai, vis bamba ir bamba. Mint linai oi kaip manę įtaisýdavo!. Su šita smerčia tu teip įtaisai̇̃ (prigąsdini, kad mirsi), kad oi!.apgaule įstumti į vargą, įpainioti: Tas žmogus mane labai įtai̇̃sė.Įsitaisiaũ (besibylinėdamas).primušti, prilupti, išperti, įkrėsti: Va, kelnes suplėšei, mama tau intaisi̇̀s kaip reikia. Apie vieną žmogų, katras poną intaisė.sušerti, suduoti, sudrožti: Kab intai̇̃so par pėdą velnias, tai pėdos grendyman linkstaį vãgą įsitaisýti padaryti gerą pradžią: Niekada neina gerai, kol įsitaisai̇̃ į vãgąpir̃tį įtaisýti paimti į nagą, prigriebti; išperti, primušti: Na, aš tau pirtį įtaisysiurañką įtaisýti įprasti: Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti. Daba anie kaip įtai̇̃sė rañką, taip i daryspaįtaisýtipritvirtinti: Paantai̇̃so ituos jungelius, kur pas spragelus.įrengti: Būsta, kap lietus, tai ir po kluonu paantaisýta [žardai].padaryti tinkamą darbui: Vyrai paantai̇̃so spragelus, ragotesgražiai apsirengti: Dabar seloj paanstai̇̃sę kap gorode (mieste) ištaisýti;pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisýt aną, turi grantį (skaldą) nupilt. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip naujas.Išsitai̇̃sė [televizorius], gražiai rodo.užlyginti duobes, padaryti tinkamą važiuoti: Ištai̇̃sė, išžvyravo tą kelią. [Kelias] šlapias buvo; daba ištai̇̃sė, išpylė. Liepė [ponas] tarnams gražiai ištaisyt kelius. Buvo medžiai įsvadinti, kelias ištaisýtas. Pririšk margus kurtelius, ištaisýk man takelius .panaikinti skyles, užadyti, užlopyti: Dvi ištaisiáu skyles, viena liko – užsiūsu vakarepašalinti klaidas, nesklandumus, netikslumus: Ištaisýti rašomąjį darbą, projektą. 1Ištaisýti vertimą. Sniege mėtėsi neištaisyti sąsiuviniai.1pašalinti negeroves, trūkumus: Šį trūkumą mūsų spauda turėtų sparčiai ištaisyti. Nedelsdamas, su visa energija jis buvo nusprendęs ištaisyti padėtį.Fizikos – dvejetas?! – Ištaisysiu, yra laikopadaryti geresnį ką prastą, netikusį: Kad but piktai žmonai papuolęs, but ištai̇̃sius. Jei jau toks gimė, tai nė pats velnias nebištaisýs. Koks gimė, toks ir mirs – niekas ano nebištaisýs. Ką gi dabar šitas baudimas ištaisė?. Piktą širdį sunku ištaisýti. Tėvus tus davė Dievas dėl paveizdo visims zokaninkams, kad jų paveizdas juoba mumis ragintų kaskarts geresniai ištaisyti širdis savo.Kada tu išsitaisýsi?. Kartais suaugę išsitai̇̃so, proto įgauna. Niekaip neišsitai̇̃so marti, be vieno galo bloga . Pirma tas vaikas toks nei šioks, nei toks buvo, gal dabar išsitai̇̃sė?.Išsitaisys merga kai karvė trečiu veršiu.atsigauti, sustiprėti: Toks skursna tas paršiukas, kaži a jis išsitaisỹs. Išsitai̇̃sė, kūnelin meičiukas nue[jo]. Išsitai̇̃sė kap šuva po metų, o buvo tokia suvargus. Išsitai̇̃sė ir karvė buvo gera. Paskiau daugyn daugyn to pieno – išsitai̇̃sė karvė. Galgi palengva sveikata jam išsitaisi̇̀s.Mergaitė gudri, tik kad kalba sunku suprast. – Kalba išsitaisi̇̀s.išsigiedryti: Oras in vakarą išsitai̇̃sė. Iš ryto buvo apsiniaukę, pasku išsitai̇̃sė. O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir iš patvoriųišgydyti: Ar ištaisýs muni, ar išgydys?!. Ištaisiaũ bites, jau vėl sveikos. Jei aš stovėsiu prie galvos, tai sakyk, kad jau aš negaliu ištaisyt, jau mirs.pasveikti, išgyti: Iš ligos negaliu išsitaisýti, t. y. išsitvalyti. Gavau į galvą tokį sukinį, i kažinaičiais a beišsitaisýsu. Iš šitos ligos da išsitaisýsi. Nuvežė ligoninėn, ir neišsitai̇̃sė – numirė. Mažu išsitaisỹs tau tie sąnariai. Negirdžiu, buvau išsitai̇̃sius – vė negirdžiu. Milšim keturis sykius, kol tešmuo išsitaisỹs. Į pradžią šlubavo [arklys], paskui lyg kad išsitai̇̃sė.įdėti plombą, užplombuoti (dantis): Taisė, ale neištai̇̃sė gerai [dantų].atstatyti (išnirusią vietą): Ir teip smagiai jis gavo nuog žmogaus, kad ką tik ištaisė savo sprandąpadaryti lygų, neraukšlėtą, neišdrikusį: Surūkšlėtą drabužį ištai̇̃sė jijė, marti, ir tu rukšlas ištaisýk. Turėsi ištaisýti saujas, išdulkinti tus spalius. Šiaudus išpurtini, ištaisái pasiėmęs, teip išdulkinsi. Ištaisai̇̃ ištaisai̇̃ tuos šiaudus – ir stogas: pririši, priverži. Su medinėm šakutėm teip gražiai iškrato, ištai̇̃so tuos javus. Drėgnai pagadai esant, reik lengvai tabokų lapus nuimti nu šniūrų ir ištaisyti lapus, kurie būtų sukrypę. Išskalbti siūlai lengvai nugręžiami, sruoga ištaisoma.Verkdamas kaktos neištaisýsi. . . . Verkdamas kaktą neištaisýsi, o juokdamasis dantų nepakavosi. Su rėksmu kaktos neištaisýsi.Kai supyksti, raukšlės pasidaro, o paskui jos n'išsitai̇̃soišnarplioti, išpainioti: Suvelsiat – mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisýs [ūdas]. Ažsibūrė siūlai, nė ištaisýt.Išsitaisýk vadeles ir virvę.išsipainioti, išsivaduoti, išsisukti: Pilotas …, idant iž tų visų vargų ištaisytųs, nuvesdino jį karaliausp Herodop.ištiesti: Atsiklaupia [nusikaltęs vaikas], rankas ištai̇̃so viršun. Stovi [vaiduoklis] rankas ištai̇̃sęs – einu pačiupinėsiu. Nei ing čia sulenkt galiu [pirštų], nei ištaisýt galiu. Tai suraitoja daktaris koją, tai ištai̇̃so. Žiūrėk – sparną ištaisýsiu, vėl intrauksiu . Nedavė [lietus, šalna] man, linelio nei stogelio ištaisýtie, valaknėlio sudrūtytie, sėmenėlio sunokytie .padaryti tiesų, nesulinkusį, ištiesinti: Kariuomenės mokslas kuprotam ištai̇̃so kuprą, sveikam kriauklus įlaužia. Mėnasį išgulėjo pakabintas – koją reikia ištaisýt. Puolė lazda an piršto – jau tik sulinko; kalvis ją ištaisė.Ištaisi̇̀s [storą, išvirtusį] pilvą valdiška duona .Kuprotą tik kapas ištaiso. Pūsk nepūsk – vis tiek per uodegą karvei ragų neištaisýsi.išskleisti sulankstytą, sudėtą: Ištaisýk staltę, pažiūrėsim. Ištai̇̃so ryšuliuką ant stalo. Ištaisýk prieš langą [audeklą], geriau matysis. Vieną naktį išejo prie ežero. Tę moterų buvo ištaisyti audeklai.ištempti: Liuob ištaisýs ant viršaus skūrą, apačio[je] medis.išplėtojus paskleisti: Veža an pievos [linus] ir ištai̇̃so. Tris ketrias savaites laiko an lauko ištaisýtus [linus].Meškauogės išsitai̇̃sę kap paklotės.paguldyti ištisą, ištiestą: Ištaisė vilką ant mėšlų, atskaitė vilkui iš tiesų.Tavo miela ant kalnelio kai linelis ištaisyta . Kad tę juos an lentos ištaisýtų! (toks piktas mirties linkėjimas supykus, netekus kantrybės). Kad taũ ištaisýtų vilkas, tokį gyvulėlį! .Ot jau ir išsitaisei̇̃ (atsigulei) kap penimė!.išsitiesti: Aš neužmigtau išsitai̇̃sius. Guli an pečiaus išsitai̇̃sęs. Ežis susitraukia ir vėl išsitaiso. Gyvatė buvo išsitai̇̃sius, ne susrietus. Kap pasliduosi, tai ir išsitaisýsi. Lubos teip buvo žemai, jog mažiausias žmogus vos galėjo išsitaisyt. Ji (ragana) išsitaisė an ližės, kad Pinčiukas ją da pečiun šust.pargriūti, parvirsti išilgam: Tik brinkt ir išsitai̇̃sė vyras an žemės. Bėgau bėgau, tai kap išsitaisiaũ!1padaryti tvarkingą, švarų, gražų: Ištaisýti sodai. Tą kiemą gražį jau ištai̇̃sėt?. Kapai kaip gražiai ištaisýti yr. Rąžės krantos yrai ištaisýtos. Aš darželį teip ištaisaũ gražiai. Ten ežės tos ištaisýtos, žinai, gražios. Kad ištaiso jos darželius kaip bitelės korį. Ta sodybikė ve kokia buvo graži, ištai̇̃sė ją kai stiklą. Gyvenimą ištaisė, kaip sakoma, skambamai. Ryga labai ištaisýtakurį laiką tvarkyti, prižiūrėti: Ištaisiáu kapus keturius metus, kiek to [v]andens išvilkau!išdoroti, išdarinėti, išvalyti: Ka parvažiuosi, ištaisýk tas žuveles. Marti ištai̇̃so paukštį, nuneša motinai ir duoda valgyti . Žarnas ištaisýti ne taip jau malonus darbas. Bjauriausia yr vyšnė, kol aną ištaisái. Gyvulį papjovė, ištai̇̃sė ir sušaldė, reikia pjaustyt – negalia. Medkirtys papjovęs vieną jautį, ištaisęs įdėjo katilan, pradėjo virtišimti šovinį iš šaunamojo ginklo lizdo.pakloti (lovą): Jie visi įejo nakvynės prašyti, bet nieko nerado – visur buvo dyka, tikt puikiausios lovos ištaisytos.aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Ka tiek ištaiséi, išrėdei tą savo dukterį!. Taip jau turi̇̀ ištai̇̃siusi tą savo mergelką!.Visi išsitai̇̃so, ir aš išsitaisýsiu. Teip motriška nešpetni dar, ka išsitai̇̃so, išsidažo. Išvažiavo, išsitai̇̃sė kaip ir pamergys. Išsirėdžius išsitaisius kaipo lelijėlė, su auksiniais žiedelėliais ir su vainikėliais.aprūpinti naujais, gražiais drabužiais: Jų mergos labai ištaisýtos. Tą vieną mergytę turėjo, tai išrėdyta, ištaisýta buvo. Žmoną teip ištai̇̃sė, kad atrodo kaip ponia šilkuose.I daba y[ra] išsipuošę, išsitai̇̃sę, visko tura, – nėra kantinys (patenkinti) persirengti kuo: Užgavėnių žydais išsitaisýsiam, išsitepsiamišpuošti, išgražinti: Tą palaidinukę da kiaurai ištai̇̃so. Kaip ištai̇̃sė mūsų bažnyčią!. Kalėdom ištaisýkit egliutę kuo puikiausiai. Tiktai sienas taigi reikia ištaisýt (dažant išmarginti). Privažiavom margus vartus, didžiai ištaisýtus . Randame stalą ištaisýtą kaipo altorių, lino žiedu apdengtą, gabiją užšviestą.[Vaikai] miško kvietkais apsikaišę, gieda giesmes išsitai̇̃sę.padaryti kokį daiktą: Ką tu nori iš tos lentos ištaisýt?. Ten lapės urvus y[ra] ištai̇̃siusios. Ka važiavom į vestuves, tokie bromai ištaisýti. Pašventorė[je] ištai̇̃sė kryžius, padirbo suolelius sėdėti. Teip ištai̇̃sė šakes, kad nepasakysi. Daba tai graži duona buvo. Kur jie tokią ištai̇̃sė (iškepė) – nė suplyšus, nė sudegus. Tas tėvas ištaisęs Striubauseliui balną, pabalnojęs gaidį. Užvis tus audeklus ištaiso rietaviškės mergaitės.Ličbos ištaisýta (skaičiai surašyta). Mama tai mūsų gerai ausdavo, raštus visokius ištaisýdavo ausdama.Tas ličynas antsidėjo, visokias išsitai̇̃sė. Išlupau akminą ir išsitaisiau tokią skylę, kaip tiktai galiu aš išlįst.nutiesti (kelią): Daba ištai̇̃sė čia geresnį kelią. O ten į pajūrį antai yr puiki keliai ištaisýti. O dabar žiūri – keliai ištaisýti, visur vieškeliai padaryti. Nei išskyniau skynimelio per žalią girelę, nei ištaisiau vieškelelio in margą dvarelį . Po tą parką ta (tai) ten buvo visokių alėjų ištaisýta. Upelio jau nebėr, daba ištai̇̃sė (iškasė) griovį.užtverti (tvorą): T[v]oros nū medžio ištai̇̃somospastatyti (statinį): Ka dabar kas atiduotų tą mišką, puikiausį namą galėtų ištaisýti. Degutinė išmūryta, ištaisýta.Kas ten par pylimai ištaisýti!. Ka čia tas žmogus neatejo sklepalio ištaisýti – ot būtų gerai uogoms pasidėti!.1padaryti vidaus įrengimus, įrengti: Ištai̇̃sė, išgražino vaikams darželį – žiuba žiuba!. Pirkią ištai̇̃sė, apšaliavojo. Priš tą karą ka jau pasistatėm, ka buvo kambariai jau ištaisýti!. Tą namelį i pastatė, i ištai̇̃sė – vyras su nagais. Seklyčią ištai̇̃sė kaip bažnyčią. Jiedu tą butelį teip gražiai ištai̇̃sė, padarė kaip didžiausius pakajus.Anys naujus namus pasistatė, kad išsitai̇̃sė kambarius!. Vieną kambarelį neišsitai̇̃so, o jau žilą plauką tura. Dabar tai išsitai̇̃sė, tai ką gi, labai išsitai̇̃sė dabar. Jezavitai, padirbusys vieną pusę klioštoriaus, ištaisės ten pat sau koplyčią.iškloti, padengti: Lizdelis yra viduje dailiais ir minkštais gaurais ištaisytas. [Karalius] tuoj įsakė ištaisyti juodai kambarius, iškelti juodus šydus. Liepk visą kelią ir bažnyčią ištaisýtie raudonu aksomusukurti: Apie Daukniūnų kaimą aš pats buvau ištai̇̃sęs dainąpagaminti (valgį): Ištaisýkit gerus pietus. An veseliu būdavo visa ko ištaisýta. Ištai̇̃so tų grybų, tų uogų visokių. Prieina linai mint – reikia vis viena ištaisýt [valgyti] kap kokiai veseliai. Tegul jam ištai̇̃so pusrytį iš tų gėrelių . Tai ką dabar, pon, tamstai reik vakarienės ištaisyti?. Žuvį ištaisýti gražiausiai mokėjau.Šitai giedojom kalnus – kaip gražiai visokio [valgio] išsitai̇̃so!padaryti, nuveikti: Ji dar šiandien ką apsiėmusi ištaisỹs. Tai tu gerai padarei, ištaisei̇̃. Su savo klykimu nieko neištaisysi. Tu man nieko neištaisýsi, kad ir į teismą paduosi. Visos nusirėkusios sto[vi] prie grabo, i ką tu ištaisýsi!. Aš nežinau, ką jisai ištaisỹs, kai aš numirsiu. Reikės jau pačiam dirbt, ponas, kitaip jau nieko neištaisýsi. Tai matai, ką ta tavo geroji Onutė ištaisýt moka. Bobos dar̃ geriau ištai̇̃so kap vyrai. Susibėgo i nieko n'ištai̇̃so. Nieko nebištaisái (nebesugebi), matau. Tie žyniai nieko neištai̇̃so. Kitas, kad ir gerą galvą tura, nieko neištai̇̃so. Nieko neištaisýsi, jeigu jau jo naguos pakliuvo. Reikia teip ištaisýt, kad niekas negertų. Kad reiks mirt, nebe ką ištaisýsi. Mat ką gali̇̀ ištaisýt girtas!. Ką man padarys: pasprangys pasprangys (neduos valgyti), aš sena – ką jie iš manęs ištaisỹs!. Matydamas nieko n'ištai̇̃sąs, išėjęs pabutšaliais šlaistės. Ką vienas lietuvninkas seime ištaisys!. Kaip gal vanduo tokius didžius daiktus ištaisyt?. Tie darbai tau per sunku yra, tu vienas tatai negali ištaisyti. Šis žodis daugiaus ištaisė, nekaip ans mislijo.Tą patį ištai̇̃so tie šventiejai, tie prakeiktiejai. Sa geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu.išdarinėti: Ką motynos matytum, ką ištai̇̃so su vaikais [kariuomenėje], nedetūrėtum.atlikti, įvykdyti: Dvi giesmes ištaisýsiu (prisiminusi pagiedosiu). O gal kaip norints reik ištaisýti tą dainą. Pons …, kad urdelį n'ištaisiaũ, tuo mušė per ausį. Kas užduota, išvesti, ištaisýti. Jozua ištaisė prisakymą, sau duotą. Tuogi ir žydų žemėje norėjo ištaisyti savo urėdą.pataikyti, įstengti ką kaip reikiant padaryti, atlikti: Ans neištai̇̃so (gerai neištaria) to žodžio. Jau mūso vaikas „r“ ištai̇̃so pasakyti. Mes taip jau nė neištaisýsiam (gerai nepapasakosim). Reikia žiūrėt, kur iškilot, kur ištaisýt (gerai pririšti) karves.turėti naudos, laimėti, pasiekti: Iš tų kiaušinių juk nieko n'ištaisai̇̃ – šįmet jie pigūs. Jis prie karaliaus nieko n'ištaisys. Kurgi aš dabar neperpykęs būsiu, tokį ilgą čėsą sugaišęs, o nieko neištai̇̃sęs.padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Kokių visokių šposų ištaisýsam susirinkę. Ans ka įsigera, ta i ištai̇̃so gražias komedijas. Iškalbingi žmonys labai juokų ištai̇̃so. Ot ištai̇̃sė baiką, kad jau geresnės nereikia. Matai, da kokią linksmybę ištaisi̇̀s. Aš jiem tokį juoką ištaisýsiu, ka anie i verks, i juoksis.Kad ištaisýdavo (išgąsdindavo) mergaites, tai geriau, kaip reikia.padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: I nulėkė lapė, visą kelią mislydama, ką čia tam vilkui ištai̇̃sius . I ko neištai̇̃so tie žmonių liežuveliai!. Ot žentas ištai̇̃sė!.apkalbėti, apšmeižti: Visaip tave ištai̇̃so su kalbom. Jis mane kad ištai̇̃sė visam sodžiuj!.išbarti, išplūsti, išpeikti: Ištai̇̃sė aną tėvai, ta užsiuto. Ištai̇̃sė visus, ka labai netikę, tik anie [geri]. Teip ištaisi̇̀s, kad nei akių neturėsi kur dėt. Šilkų drapanėlėm neaptaisė – visokiais žodeliais jau ištai̇̃sė .išpeikus pašalinti: Ją ištai̇̃sė iš vištų [fermos]sudaryti kokią nuomonę apie ką: Ištai̇̃so, kad anos vaikas geriausis, o jug velnias!. Taip ištai̇̃so, kad aš kalta.Anos išsitaisýs (mokės pasirodyti geros), o aš paliksu kaltaišruošti, išrengti (kur eiti, vykti): Ištai̇̃sėm sūnų, mokslan kad eitų. Reik į mokyklą šešius vaikus ištaisýti – tikra bėda!. Ištai̇̃sė ją medžian karnų lupt. Ištai̇̃sė any ganyt veršelį tą bernuką.Visa bėda, kol iš namų išsitaisai̇̃. Moters ilgai taisosi, lig išsitai̇̃so iš namų. Išsi̇̀taisiau i nuvažiavau pas daktarą. Ar tu beišsi̇̀taisysi šiandien?. Kol į jomarką išsitai̇̃sė, ir pietai atejo. Durnius pasipjovė savo kumeliuką ir išsitaisė į kelionę.išleisti: Ištai̇̃sė vaikus į žmonis – visus pramokė, akis atprausė. Dukterį ištai̇̃sė, devė visą pradžią gyvenimo. Duktaite mano, ka tu išaugtai …, aš tave ištaisýtau až jaunikio.padaryti tinkamą, parengti, sutvarkyti kuriam tikslui: Rūbai ištaisýti, tik tu eik!. Sėmenis ištaisýs, išvėtys i veš parduoti į Liepoją. Teip ištaisáu [grūdus], ka gali sėti į dirvą. Ištaisiaũ (išgalandau) kirviuką, koks aštrus dabar. Stalas ištaisýtas, svečių laukiam. Viskas namie jam ištaisýta. Ištaisýti stalai, viskas sudėta. Ten bus del mumis stalai ištaisýti, baltom skotertimi užtiesti. Kad čia būtų suolai ištaisyti, kad čia būtų svočia pasodinta.apdoroti, apdirbti: Pabrike ištai̇̃so linus, mas neklojėjam. Linus ištaisýsi, suverpsi, išskalbsi kartkartėms, ka nebūtų nė kokio spalelio, kad būtų puiki drobelė. Nebėra su kuo linai gražiai ištaisýt. Tuos pakulinius lininius kol juos ištaisai̇̃, kol juos išmini …. Gul motulė paguldyta kap linelis ištaisýtas, kap drobelė išbaltyta .suverpti: Aš dukrelės neklausysiu, plonai linus ištaisýsiu .priderinti: Prie dainų balsus ištaisýtiišdirbti, išpurenti, padaryti tinkamą sėjai (žemę): Išdirbo, ištai̇̃sė [laukus] – kas dobilai, kas javai, gyvoliai ganos!. Darželis nedidelis, ištaisýs sau su arkliais, išgyvens. Kęsynai, pelkės – ištaisýk tokią žemę!. Ištaisýt žemę reikėjo, būtum turėjęs javų. Dabar, kai išarė, ištai̇̃sė – puikiausias šienas. Tą liekną ištai̇̃sė ant laukus. Par mus dirvoną ištai̇̃sė. Ažuėmė daržą vaisingą, dirvą ištaisytą.Triobas išsistatė, žemę išsitai̇̃sė. Čia gavom keturis ektarus, išsiplėšėm, išsitai̇̃sėmparūpinti, gauti: Vaikinas ištai̇̃sė sau naujį drabužį, naują stubą. Brolis ištai̇̃sė man visus rūbus, tėvai nedavė nė skatiko. Didelius batus ištaisiáu vyruo. Kokį dešimtį tūkstančių ištaisỹtumiam tavie.Ir rūbus išsitaisýdavau, ir teip viso turėjau.Aš išsitaisysiu kur sau lygų bernelį .aprūpinti: Ginklais ištaisytiišsirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, gautų vietą, liktų kur: Kas čia ištai̇̃sė jums tą sklypą statyties mieste?. Pakėlė [Čerskį] į Kermeliškės klebonus ir dar ištaisė jam vietą mokytojaus Vilniaus mokslinyčio[je]. Ištai̇̃sė, ka paliktum [senutė] numie. Ištai̇̃sė, ka neėmė į karūmenęiškelti (vestuves, pokylį): Ot, tai vieną metą tai buvo puikias ištai̇̃sę Užgavėnes!. Kad ištai̇̃sė pabaigtuves gaspadorius!. Kad ištai̇̃sė dukteriai vestuves, tai net visos apylinkės jaunimas paūžė. Kai numirsiu, tai nors pakravus ištaisýkit.Voversiukas in dirvono išsitai̇̃sė didį boliųgodžiai išvalgyti, išgerti, išlesti: Ištaisiaũ bliūdą virtienių, dabar esu pilnas. Ištaisýk visą butelį – gal ir jusi. Paukščiai užpuola uogas ir kaip matai ištai̇̃so. Vištos par vasarą kokį pūrą ištai̇̃sė miežiųprimušti, išperti: Kad ištaisiaũ lazda šunį!. Ištaisiaũ kelis kartus diržu. Piemenį ištai̇̃sė ištai̇̃sė – žinos dabar vasarojų ganyt.smogti, suduoti, sušerti: Kad ištaisýsiu aš tau ausin, tai neplepėsi, ko nereikia!. Par vieną ausį, par kitą ausį ištai̇̃sė ištai̇̃sė!.išmušti: Ledai užėjo i ištai̇̃sė paukščius, i daržus sumušėsmarkiai sulyti: Nu i ištai̇̃sė, net po liežiuviu šlapia!apgauti, apsukti: Sukčiai teip ištai̇̃sė vyrą, kad paliko be nieko.išvogti: Jam tuos septynis šimtus i ištai̇̃sėišeikvoti, prašvilpti: Visą tėvo ūkį ištai̇̃sė su savo gėrimuištrypti, išniokoti: Jauniklė karvė ištai̇̃sė burokus. Nutrūkta šiąnakt arklių ir ištaisýta avižos.sudraskyti: Vilkas keturias aveles papjovė: ištai̇̃sė, ir tiekiškastruoti: Du meičiokai reikia palikt veislei, o kiti možna ištaisýtišžaginti, išprievartauti.añtausius (ausi̇̀s) ištaisýti suduoti (per veidą): Ausi̇̀s ištaisýsu, i nebmonysys (nebedarysi niekų). Ištaisýsu ausès gyvatei!. Ántausius ištai̇̃sė visims tokims bulkinamskáilį (kalniẽrių, krãmę, kùprą nùgarą, skū̃rą ) ištaisýti primušti: Ištai̇̃sė kalniẽrių mūsų Pranui – šventas paliko. Girdėjau – per balių ans kailį vėl anam ištaisęs. Tau ta krãmė tujau būs ištaisýta. Aš tau, tinginy, ištaisýsiu kùprą!. Būtum ištai̇̃sęs nùgarą, ir neitų į vakaruškaskójas ištaisýti galą gauti, numirti: Kad tu sa kójas ištaisýtai!liežùvį (liežiùvį) ištaisýti kalbėti nestačiokiškai: Možnėt ir gražiau ištaisýt liežiùvismarmū̃zę (murzẽlę, smùrglį, snùkį) ištaisýti suduoti (per veidą): Snukiùs mas jums ištaisýsma. Ištaisýsu tau marmū̃zę, žinosi tada!. Jeigu neliausys, aš tau murzẽlę ištaisýsiu. Kad ištaisýsu smùrglį, tai žinosi liežuvio nelaidinti!pir̃tį ištaisýti primušti, prilupti: Ištaisýsiu aš tau pir̃tį, kad skūra atšoks!ringès ištaisýti privalgyti: Nu, vaikai, galit ištaisýt ringès, ba priviriau gerainutaisýtipašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisýtas. 1Nutaisýti automobilį.pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …, nutaisytų kalbą.taisant sugadinti: Taisė taisė tą laikrodį, kol visai nutai̇̃sė. Nu i nutai̇̃sė tas kalvis tau dviratį!. Taisei taisei ratelį ir nutaisei̇̃. Taisė taisė par kelius kartus man tą vatinį ir nutai̇̃sė. Taisytas drobužis tankiau nutaisýtas.taisant pridaryti klaidų.nusigiedryti: Nenusitaisiusi diena. Po pietų kad nustai̇̃sė ir oras. Žiūrėk, kaip dangus nusitai̇̃sė – nė vieno debesėlio nebeliko. Po Jo kojų buvo kaip gražus safyras ir kaip paveikslas dangaus nusitaisiusio.pailsėti, atsigauti.gydant labiau susargdinti, nugydyti: Tie vaistai muni nutai̇̃sė. Taisė daktarai, visai nutai̇̃sė – ką nemirė.Bestaisydamas kitas ir nustai̇̃sopadaryti patogų, lygų, apdailinti: Menturį paskui nutaisai̇̃ (apdroži), kad muštokėn lįst[ų]. [Medpadžių] apačią nutaisýdavo gražiai, viršus skūrinis.suformuoti pagal tam tikrą pavyzdį: Pagal pavaizdos arba skvarmo nutaisýtas, padarytas. Neturiąs pavidulo, nenutaisýtas.nenutaisýtainenutaisýtinaiiškloti, nubarstyti: Kelias pėdų pėdoms nutaisýtas. Vai kad mes žinotūm, tai mes nutaisytūm tėvuliu kelelius. Išėjęs ponas žiūri – kluonai dega, šiaudais nutaisytas kelias.sutvarkyti: Nuejom, bulbes nuakėjom, nutai̇̃sėm. Nutaisýsim, kap naujas bus kapčius.išdoroti, išdarinėti: Žąsį nutaisiaũ. Iškapojau iškapojau [vištas], nutaisiaũ – turgun!. Parneša broliai zuikį numo, marti nutai̇̃so, paduoda motinai valgyti . Ta nutaisė žuvis, sudėjo į keptuvę ir ėmė čirškinti ant ugnies.nuvalyti: Nutaisýk grybus vakarienei. Par sekmadienį morkas nutaisiaũ. Nurauti i nutaisýti burokų arą – rublis.Aš pirmoji visą brokų (runkelių) normą nusitaisiaũ.nuimti ir nuvalyti, nudoroti: Devynias vagas tik tenutaisiáu.Daržus nusitai̇̃sė, nusidirbo.apšvarinti: Tas su šepečiu atbėgo, tujau nušvietė, nutai̇̃sėnukloti, nurinkti patalynę: Nutaisiáu lovą, parklosunurengti, nuvilkti (drabužius): Nutaisýk vaiką, aš einu prie šieno. Aš jau buvau nutaisytas gulti, bet dar mačiau įbėgusią moteriškę.Nusitai̇̃sė drobužius i nuejo miegoti. Atsiguls nenustai̇̃sęs, paskui jį tąsyk kaip mešką, ligi nutaisai. Priepirtė padaryta nusitaisýt, drapanom pasidėt. Kogi nenusitai̇̃sęs atsidriblinai lovon! Nusitaisyk ir gulk. Nusitaisė plikai ir perbrido par upę.prievarta nurengti ir pavogti drabužius: Brače, vakare kaži kas pamiškė[je] aną nutai̇̃sė. Aure, Dūdą buvo užstoję (užpuolę) – i nutai̇̃sė, i pinigus atėmė.nudengti: Aure, Petras nutai̇̃sė tą katuką (dėžę), tai jau obaliai apšalo pavirš.Stogai nutaisýti (nuardyti), lapais užtaisyti. Nuo tų nevienodų dresvės ypatybių paeina visi tie atsitikimai, kuriuos regime medžiui džiūstant arba kad jį nutaisome (nulupame).nevykusiai, prastai apsirengti, apsivilkti: Taip nusitai̇̃sęs, kad gėda eit prie žmogaus. Supratimo jokio netura: kad nusitai̇̃so, ta kaip sena bobaišgražinti: Žalsva suknikė, gėlėms nutaisýta. Par vestuves žmonės visą kiemą nutai̇̃sė, nustatė.nuimti papuošimus, pagražinimus: Nora [vaikai] tortą nutaisýti – aptaisymus nuėspadaryti kokį daiktą: Teip, rodos, pečius nutaisýtas yr geras. Tas kirvukas buvo nū titnago nutaisýtas. Jis kad nutai̇̃so krėslus – yr ko žiūrėt. Velnias nuėjęs į mišką, nudirbęs, nutaisęs [vilką] iš samanų.Neprieteliai pas save vilioja, žabangus po mano kojų nutaiso.Žiema artinasi, reik nusitaisyti šiltesnius rūbus.pagaminti (valgį): Įkaito troba – dvi žąsi nūtai̇̃sėsuteikti veidui ar balsui tam tikrą (paprastai apsimestinę, dėl kitų akių) išraišką: Kai teip pasakiau, anas nutai̇̃sė tokią rūgščią miną, kad mane net juokas paėmė. Jau taip nutai̇̃so snukį, rodos, kad nekalčiausias avinelis būtum. Geras žmogus: šypsenikę nūtai̇̃sęs ir ateina. Aš linkterėjau ir stengiausi nutaisyti užuojautos kupiną veidą. Tei[p] tai baisi stačiokas, o kai prie svetimų, tai jau kad nutaisỹs tą savo balselį!.Ko tas nusitai̇̃sęs šikančio miną?sąmojingai, įdomiai pasakyti, nupasakoti: Nusako nutai̇̃so kaip čia buvę. Jis kad ką nutaisỹs, tai tik juokis. Nutai̇̃sė ans gerai – visi kritom iš juoko. Kožnas toksai kareivis, kaip štai aš esu, moka tiktai su kalavija kapoti, bet ne liežuviu ką gerai nutaisyti.iškrėsti (pokštą): Ot tau ir nutai̇̃sė štuką!.Sau juoką nusitai̇̃sė.nei šį, nei tą pasakyti, nušnekėti: Na, tu, tėvai, čia tai nutaisei̇̃, nušnekėjainustatyti, sureguliuoti, padaryti tinkamą darbui (padargą, įrankį ir kt.): Kas moka nutaisýt tą žagrę, tai gera būdavo art. Reik mokėt žirkles nutaisýt (išgaląsti), o tei[p] tai nepakirpsi. Nutaisyti reik pečių duonai. Moka grėblį padaryt, žagrę dailiai nutaisyt. Visi gaspadoriški padarai taip gerai nutaisyti kaip muzikanto smuika. Kad kuliamoji mašina žirnių nesuskaldytų, reikia ją tinkamai nutaisyti.Pagal radiją laikrodį nusitaisýk.apdoroti, apdirbti: Ka švari būs, gerai nutaisýti – aukštesnę kainą gausi. Aš mokėjau linus nutaisyti, kad būtų spindą ir svarbi. Ne vieną birkavą linų esu kaip šilką nutaisęs.suderinti: Visi muzikės rykai vienaip nutaisyti buvonutaikyti (į taikinį): Jeig būt pataikę, ta būt nieko nelikę – nepataikė, nenutai̇̃sė. Prisispaudė prie peties gvintinį šautuvą ir taip tvirtai nutaisė į patį pirmąjį priešininkątiksliai, kaip reikiant padaryti, nutaikyti, kiek ar kur reikia: Nūgavines, košes taip nutaisiaũ virti: nebeliko – nebetrūko. Nutaisýk suolą į pat sykį, į mierą, t. y. nulykuok. Magdė nenutai̇̃sė į viralą druskos dėjusi ir persūdė. Dabar nebdirbu [kastinio] – daug su anuo vargo: reik dideliai nutaisýti. Jaunas arklys nenutai̇̃so traukti, tįsčio[ja]. Tas daktaras gydyti nenutai̇̃so. Nutaiséi žmogų [paklausti], kurs žino. Nenutaisiáu pečių iškūrenti, ir apdegė duona. Bėgdamas nenutaisiau išpulti pro langą – įpuoliau į duris. Niekaip kopūstams rūgštumo negaliu nutaisýti. Čia moterys ilgiausiai sugaišta, kol prieš veidrodį nutaiso skarytės užrišimą.Nusitaisiáu čia eiti, ir paklaidino muni vel[nia]s. Nusitaisaũ, kiek reikia šilimos [sviestui mušti].prisitaikyti: Ir aš žodį pasakiau nutai̇̃sęs[is]. Nusitai̇̃sė, kaip nieko nebuvo, ir pagreibė piningus į kišenę. Nusitaisęs ejau piningų kasti.numatyti, įspėti: Nenutai̇̃so žmogus savo mirimo dienos.pasitaikyti: Nelygu, kaip nusitai̇̃so kiaulės: kartais ema peną, kartais neema.pavykti, nusisekti: Labai nusitaisęs alus. Čia nusitai̇̃sę (gerai suaugę) linai, nieko netrūkę.Nusitai̇̃sė linus nustovintinuėsti, nuvalgyti, nugerti, nuraškyti, nulesti: Kiškiai ežią nutai̇̃sė. Nutaisiaũ kilbasos galą, ir tvirta man paliko. Priruošta, pritaisyta visko tiek, kad, rodos, tris dienas gerk, valgyk, vėl gerk, ir vis tiek nė pusės nenutaisysi. Uogas visas nutai̇̃sė tie vaikai. Kaipmat i nutai̇̃so, i nugeria tuos uogas tie špokainugirdyti: Teip prūselį nutai̇̃sė, kad tas nuvirto ant suolo. Vakar nutaisiaũ jį kaip reikiant.Nuejo pasitaisyti ir vėl nusitai̇̃sė. Tę visi buvo nustai̇̃sę gražiaiprilupti, nuperti, nučaižyti: Kad nutaisýsiu, tai žinosi bliaut be reikalo!. Radai agurkuos – reikė niekam nesakius nutaisýt botagu par blauzdas, ir baigta!. Neklausyk tu tėvo – nutaisi̇̀s diržu, ir bus tau!. Kol susizgrimbu, kol atšokstu, išruožuoja jis (kerdžius) man visą kuprą, nutaiso blauzdas.užmušti: Aš sykį su lazda penkis žvirblius nutaisiaũapgauti, apmauti, apsukti: Mainėm arkliais, ir kad mane nutai̇̃sė, tai nutai̇̃sė: davė visiškai nuo kojų nuvarytą arklį. Ot nutai̇̃sė nabagą: atvažiavo ir be arklio, ir be pinigų. Pastaiko ir ne žioplius nutaisýt. Bobas da greičiau nutai̇̃so.apvilti, suvedžioti (merginą).nulupti, apiplėšti: Juokdamos lig siūlės nutai̇̃sė [mokesčių agentas]. Tu pasrodyk te – tuoj nutaisi̇̀s. Nutai̇̃sė tą čystai ir išvažiavo.atimti: Anas visa pavogė, viską nutai̇̃sė. Nutai̇̃sė jam visus pinigus tie žul'kai. Kad teisių jiem nenutaisýtų!.nugalėti, aplošti: Klebonas visus nutai̇̃so [kortomis]. Išlindo antras velniūkštis, ir tą Meškausis nutai̇̃sė.káilį nutaisýti primušti: Aš tau tuoj káilį nutaisýsiukójas nutaisýti pastipti, nugaišti: Kuilys nuraudonavo visas ir nutaisė kojas, veterinoriaus nesulaukęspataisýti 11pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisýk. Žiūrėk, kad patai̇̃sęs vėl nepagadytai. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo, ka reikdavo pataisýt ar dengt [stogą]. Klojimas buvo – nugriuvo, i niekas nebepatai̇̃so. Kas pataisỹs, jei ne patys?!. Pataisei ratelį – nuo dantų sopsto (tam kartui). Galiu ratus pataisýt, drobynėles padaryt. Miestelio šaučius ne tik pataiso, jis ir naujus [batus] pasiūna. Turi tą tiltą pataisýt, jeigu tavo daly papuolė. Anas prismano – patai̇̃sė mašiną. Nenulaužykit skrynių kojeles – nepataisýste be Tilžės dišėrėlių. Pataisýti drabužį, kelnes. Didesnis daiktas yra padaryt tatai, ko niekad nebuvo, neg pataisyt, kas buvo. Geras žmogus buvo ir darbštus: tai grėblį padarydavo, tai kokį padargą pataisydavo. Atnaujint, pataisyt. Nepataisomas.Veiku pagadinti, bet neveiku pataisyti. Lengva pagadinti, sunku pataisyti. Greitai pagadinti, bet negreitai pataisyti. Ne visi moka pataisyt, bet visi sugadint. Žmogus pagadina, žmogus ir pataiso.Reikia pinigų šiam tam, ar tas arklas pasitaisýt, ar kas. Muno buvo sutrūkę kinkymai, ir aš įsinešiau į trobą tus kinkymus pasi̇̀taisyti.padaryti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus: Kur kalva, pirmiau patai̇̃sė [kelią], o kur loma – paliko. Kelius patai̇̃sė – geriausi.[Ir seniau,] būdavo, pasitaisỹs [kelią]: atveždavo žvyros iš kur, pasipildavo.palopyti: I marškinius išvelėja, i patai̇̃so, o jai neduoda i rubliaus.kitaip perdaryti, pertaisyti: Palaikė suknelė buvo, tai pataisýta, indėta prieky lentelė. Kada tujen važiuosi podykis, atvežk tą kietą padušką, aš ją pataisýsiupašalinti ar nurodyti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Surašydamas daugybę pataisytinų tos kalbos pasakymų, duodu po jų tuojau ir savų sakinių. Antras pataisýtas leidimas. Klaidą pataisýti. Nelabai blogas straipsnis, truputį pataisius galima dėti ir į „Trečią frontą“. Negerą žodį pasakė, tai tu pataisyk, pamokyk, kaip geriaus pasakyt. Visas sodžius pamena, kaip jisai net kunigą pataisė.Apsirikau ir vėl pasitaisiaũ. Netrukus skaitytojo balsas prikimo, jis ėmė painiotis ilguose sakiniuose, bet vėl įtempė jėgas ir pasitaisė skaitydamas.pašalinti negeroves: Pataisýti finansinę padėtį. Tai, kas yra įvykę, jau nepatai̇̃soma. Susizgribo vargšas, norėjo viską pataisyti, bet nebibuvo jau laiko. Pataisomasis egzaminas. Abudu nusmelkė skausmingas nujautimas, kad vyksta kažkas baisaus, lemiamo, nepataisomo. Pataisyk piktą gyvatą, idant piktai nenumirtumbei.patai̇̃somai Liga gali progresuoti ir nepataisomai sugadinti klubo sąnarį. Jis vilkosi šaligatviu, neaiškiai suvokdamas, kad įvyko kažkas nepataisomai baisaus.Ji nežinojo, ką daryti, kad padėjimas pasitaisýtų. Tautrimui išėjus, kiek pasitaisė kebli padėtis. Jis turi pasitaisýti iš aritmetikos1pagerinti ką suprastėjusį, netikusį: Valgio skonį pataisýti. Torpė labai patai̇̃so žemę. Ar patai̇̃sėt alų, kur nerūgo?. Liepos mėnuo patai̇̃sė: kai tik užlijo, viskas užsikūrė (ėmė labai augti). Vakar lytus ka užrėžė taip gerai, ale daržus tai patai̇̃sė. Su beržo lapais plaukus patai̇̃sė. Jau čia nei iškreipsite tų žodžių, nei pataisýsite. Matau, kad daug kas netvarkingai, neteisingai eina, tik pataisýti neįmanoma. Apetitą rasi i patai̇̃so biškį šnapšė nu kirmino (gyvatės). Ką jaunikis pagadino, tą piršlys pataisis. Man dainos gyvenimą patai̇̃so (padaro mielesnį, lengvesnį). Ar prisižadi savo elgimą pataisýt?. Pokalbis su Dulke Kristinai pataisė nuotaiką. Kaip ten būtų su dvidešimt dviem skyriais, šis dvidešimts trečiasis pataisys viską. Garbę savo pataisyti norėjo. Duod, idant stipriai jau gyvatą maną pataisyčia ir ant geresnio atmainyčia. Ir pataisys savu metu mūsų gendančiuosius kūnus.Pataisė kelią (daug prisnigo) – nors armotas vežk.Jų santykiai pasitai̇̃sė. Javų kaina pasitai̇̃sė. Imbiero į burną su medum – pasitai̇̃so balsas. Mano sveikata labai greitai pasitai̇̃sė. Viskas ant gero pasitaisýs. Pirma nė kalbėt negalėjo, dabar jau kalba kiek pasitai̇̃sė, jau galiama susišnekėt. Jam reikia pasitaisyti sveikata, atsigriebti. Kaip jau prisigimėm, jau kalbos nepasitaisýsme. Jam iš karto pasitaisė nuotaika, ir taip smagu, kad jis beveik pats kištųsi į tuos senių ginčus. Gaspadorius per pričinią velnio pasitaisė (pralobo). Kai atleis, i tie keliai pasitaisỹs (pasidarys neslidūs). Kai kelias pasitaisi̇̀s, tai nuvažiuos. Dabar pasitai̇̃sė burokai, galgi bus. Reikės šarmo užvirint ir užpilt – pasitai̇̃so svogūnai. Nuo švento Jono pasitaisi̇̀s aviža. Šitie kviečiai pastaisė.patobulinti, perauklėti: Atkaklaus nepataisýsi. Jis mani nė pataisỹs, nė pagadys. Vagis paskutinis buvo, o aš pataisiáu. Karuomenė patai̇̃so žmogų. Tėvas devė į tą pasturgalį i tą vaiką patai̇̃sė. Kalėjimai juk nepataiso žmonių, tik visai juos pagadina. Nepatai̇̃somi (nesiduoda pamokomi) šios gadynės vaikai. Puikus žmogus, bet nepataisomas svajotojas. Daugumas vaizduojamų valdininkų – tai nepataisomi girtuokliai, kyšininkai, aferistai.Vieną žodis pataiso, o kitas nė lazdos neklauso. Darbas žmogaus nepagadina, ale tik patai̇̃so. Geras drabužis blogo nepataisis, menkas gero nepabaidis. Rambaus arklio ir lazda nepataisys. Gera boba blogą vyrą patai̇̃so. Greičiaus vienas piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso.Bijau, drebu dėl savo nedorybių, bet nenoriu pasitaisýti. Aš rašiau jiems laiškus, kad jie nors prieš mirtį pasitaisýtų. Jeigu ana nepasitaisýs, tai vyras tarkuos nugarą. Gyvena gerai, matai, iš pijoko i pasitai̇̃sė, i ką tu padarysi. Yr pasitai̇̃siusi – gal praeiti pro šalį be mieto . Kitą savaitę vėl atjojo: jei jau nepasitaiséi, da gulkias – vėl gausi lupos. Pasitai̇̃sė sūnus, jau malonesnis. Kas žino, gal ir pasitaisi̇̀s, gal maž dabar nebegers. Jis nėra blogas berniukas, – suklydo, bet ir vėl tuojau pasitaisė prisipažindamas. Vai, nemainyki mane, mergelė, aš pats pasitaisýsiu. Mąstau visas nuodėmes …, ketindamas pasitaisyt. Bet pirm apisakiau tiemus, kurie buvo … cieloj žemėj Judėjos …, idand pasitaisytų ir atsigrįžtų Dievop. 1Pasitai̇̃sė kap (kai. ) šuva po metų. Po (Nuo. ) metų ir šuva pasitai̇̃so. I tu kai šuo nuo metų pasitaisýt žadi. Pasitaisys kai kalė po pirmų vaikų. Jeigu suklydai, nesigėdyk ir pasitaisyt.išsigiedryti: Maž in rytdienos oras pastaisi̇̀spagydyti: Medus skrandį patai̇̃so. Beržiukai, pavasarį ką tik išsprogę, uždegimą patai̇̃so. Daktarai pasakė, kad patai̇̃somas žmogus. Nepataisi̇̀s akies, kad išdeginta lėlė. Kaip aš (giltinė) stovėsiu pas kojas ligonio, tada tu jį pataisysi, uždavęs noris kokių žolių.Kokį ligotą, šlubą [arklį] čigonai su botagu patai̇̃so.Mano vyras eidavo miškan, sako, aš nervus te pastaisaũ. Moteriškė gėrė gėrė alyvą ir pastai̇̃sė inkstus.užplombuoti (dantį): Tu duok dantį pataisýt, ka matai, kad kiauras. Dantuose ka yra skylutės, jie patai̇̃so [arkliui].pasveikti, pagyti: Ne iš daktarų pasitaisiáu – iš žolikių. Anas jau pastai̇̃sė, ryt eis darban. Uogų paėdei, pieno pagėrei – pasi̇̀taisysi greitai. Kur ans ten pasitaisýs, kad jau viena koja grabe gulia. Bet ta karvė mun i nebipasitai̇̃sės i dideliai ana draskės. Nu nagatkų arbatos gerklė pasitai̇̃sė. Jis nuo šito diegliaus nepasitaisi̇̀s. Gydytojų nebuvo: jei pasitaisi̇̀s – testaiso, jei mirs – temiršta. Nėr čia ko be čėso raudot, gal do pastaisi̇̀s. Širdis pastai̇̃so, kai vaikščioji. Valgyk, kvapu nepastaisýsi!. Žmogus … išvarė ir trečią [velnią], o mergina nuog priepuolio pasitai̇̃sė. (Bs). Pasitaisysi čionai, po pušynėlius vaikščiodamas. Ir pasitaisė kūnas jo (raupsuotojo) kaip mažo vaikelio.Po vakarykščiai reikia pastaisýt (atsipagirioti).atstatyti (išnirimą): Glimštelėjus, pasisukus ieško, kas moka pataisyt.išmasažuoti, ištrinti: Magdė mun sprandą patai̇̃sė, buvau nugulėjusinupenėti, nušerti: Karvikę būtumėm patai̇̃sę ir pardavę. Davė avižų ir tuoj patai̇̃sė arklį.pariebėti: Jis iš veido atrodo pasitai̇̃sęs. Ans jau pasitai̇̃sęs, nebėr toks sudžiūvęs. Jis dabar labai pasitai̇̃sęs, papilnėjęs, kogi ne: pavalgęs, pamiegojęs, ligoninė[je] prižiūrėtas.įgyti jėgų, atsigauti: Arklys pasitaisė [nuo avižų], kap išeina an kiemo, pašokinėt mėgina. Duokit man ben kiek pastaisýt, aš išeisiu. Keletą dienų turėjo be darbo pasiilsėti, kol atgal pasitaisėpadaryti tvarkingą, lygų, pritinkantį: Pataisýk užuolaidą – negražu, kai taip sutraukta. 1Ji patai̇̃sė ant galvos skarelę. Patai̇̃sė priegalvį. Vaikut, pataisýk (pakurstyk) ugnikę. Eikše, aš tau pataisýsiu – kelnytės nulėks. Kad aš žinočia, kad mano būtų, aš persikelčiau per Nemunėlį, aš pataisyčiau jai vainikėlį. Ant galvelės rūteles pataisė, ant rankelių žiedelius užmaustė.Atsisėdusi pasitai̇̃sė suknelę. 1Jis pasitai̇̃sė ant nosies akinius. Pasitaisýti prieš veidrodį. Duoj pastaisýt, bo nugrius našta nuog pečių. Pasitaisýk kelnes – vaikštai kaip smukčius!. Diržas persisukęs, pastaisýk. Lengvu rankos judesiu pasitaisė šviesius plaukus, sudėtus aukšta kupetėlepadaryti tiesų, ištiesti: Pataisau, tiesumi darau. 1Labai klampi buvo [pieva], tai jos (karvės) an šono atsigula, kojas patai̇̃so, pakelia tas kojas, [atsigula] an kito šono, i tei[p] brenda ėsti tą žolę.išsitiesti išilgam:Ar jau geresnis ligonis? – Bus geriau, kap an lentos pastaisi̇̀s (mirs) sutvarkyti, apšvarinti, apsodinti: Biškį an kapų padirbu: kam kapus pataisáu, kam paleju, kam paravėju. Mano darželis pataisýtas buvo. Patai̇̃sė tėvo kaupą (kapą) labai puikiai. Tep ją mylėj[o], o nenueina nei kapo pataisýt. Jis mum ir bulbas pasodino, ir daržą patai̇̃sėpakloti (lovą, patalą): Gal nori lovą patai̇̃somas. Kaip atsikėlė, teip i paliko nepatai̇̃sę lovų. Jaujuj pataisiaũ jam šiltą vietą. Da, būdavo, marškas užkloju, o šiandiej nebepataisiaũ [lovų]. Patai̇̃sė jam patalą, nu tai jis pernakvojo. Buvom patai̇̃sę dvi lovas, sakom, gal bus svečių. Gulėti jai pataisė minkštutę lovelę su raudonais šilko pagalvėliais, prikimštais mėlynų gardžiai kvepiančių žibučių. Gana dūdos beklausyti, reik patalą pataisýti. Aš pataisiau patalelį šešių kartų priegalvelių. Madlė dar nepataisė mano lovos, aš norėčiau eiti atsigulti, – skundžiasi senis anūkui. Ji sustūmė du suolus, pataisė guolį ir užpūtė žiburį. Benutis guli, kojas atsukęs į vežimo galą, jam taip pataisyta, kad galva yra daug aukščiau.Aš pasitaisýsiu asloje ant šiaudų. Alkierukė[je] pasitaisiáu gulti. Galit į stubą pasitaisýti ant grindų [miegoti]. Lovą gausi pats pasitaisýti. Pastaisýk lovą, ir gulsme. An sofos pasitaisiaũ minkščiausiai. Atsikėlęs tuoj pasitaisýk lovą, nepalik kaip kiaulių migio.Meškos eidamas medžioti pataisykis lovą, o šerno – grabą. Kaip pasitaisysiam, šiteip ir atsilsėsiamapsirengti, apsivilkti (drabužiais): Sodietiškai pasitai̇̃siusi moteriškė.persirengti kuo: Pasi̇̀taisys šitai Daukanto nabaštikė liuob gerve, įeis. Žydais, būdavo, pastai̇̃so, tai kumelį injoja gryčion [per Užgavėnes]papuošti: Mums nėkumet tėvai eglelę nepatai̇̃sė. Ten gėlę pataisýsiam, jau i būs vardo diena. Vaikai užsimetė, sako, pataisýk eglutę. Pakabino užkabus ir pataisė visą bažnyčią.Kitas liuob raitas jos pasitai̇̃sęs, arklį apsistrajijęspadaryti kokį daiktą: Patai̇̃so rėmelius tokius uždaromus – džiovindavo sūrius. Namie verpdavai, namie ausdavai, drabužį pataisýdavai stiprų, gerą. Būdavo ir viedrai mediniai pataisýti, ir milžtuvės medinės buvo, viskas. O ta morė buvo pataisýta motriška, buvo pastatyta an tos šlajės. O tretįjį [kvartūgą] suardysiu, kaldrą pataisysiu.Vieną vaiką patai̇̃sė i mirė. Vaikis vaiką buvo mergei patai̇̃sęs.Reik prisirinkties paparčių, pasitaisýti sienikelį ir an paparčių gulėti. Meškerę reikia pasitaisýti balandžio mėnesį – žuvys kibs. Daba žmogus gyveni ant savęs: ką pasitaisái, tą i turi. Tas nagines naujas buvo pasiraukęs, jau pasitai̇̃sęs. Tai pasku gi mušdavom [kiaušinius], ridinėdavom, loveliukus pasitaisýdavom. Jos (bitės) kaip pasitai̇̃so ten tuos korius – nedėdavai ten korių niekas [į kelminius avilius]. Inkarą pasitaisiau iš didelio akmens, kurį netikėtai radau ant kranto. Jis sau ypatišką vamzdelę pasitaisęs nor birbyt.susidaryti, atsirasti: Jeigu didelis šaltis – barškuliai pasitai̇̃so ant rauktų, panagys užeina [skalbiant eketėje]. Iš misos toks rūgštelis pasitai̇̃so, ir žmonys gera (geria) tą rūgštelį.nutiesti (kelią): Pri ežero kareiviai kelią patai̇̃sė. Pataisýta čia tiesiai – seniau aplink reikė važiuot.Šitai eš savo angelą siųsiu, kursai pirm manęs kelį pataisys. Adomas … kelią mums ing rojų patai̇̃sė.Jis sugalvojo pasitaisýti kelią. Žemaičiai buvo pasitai̇̃sę vingiuotus kelius.Mes sau patys kelią ant puolimo pasitaisom.užtverti (tvorą, gardą ir pan.): Jau tu gardą pataisei̇̃ vištų gerai!. Kitam gi liks, kap gerą pataisýsi [tvorą]!.Kas liks, tas pastaisi̇̀s [tvorą], o man gana jau bus: pastaisýsiu an tos dienos.susukti, sukrauti (lizdą): Erelis lizdą patai̇̃sė.Pirm pataisyk gūžtelę, paskui gauk vištelę.Varna eglės viršūnė[je] pasitai̇̃sė sau lizdą. Savo siūleliais vikšras apsivynioja ir pasitaiso iš jų minkštą šiltą lopšelį.padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Tėvai, pataisýk lysves, reik jau agurklus svadinti. Iš maldrų (meldų) kūlį pataisýdavom ir plaukdavom. Reikdavai iškult par rudenį, kūlius pataisýt, ka gražūs būtų. Vieną kartą mažas vaikelis stoviąs ūlyčioj, rankeles į kišenėlius susikišęs, o turėjęs į špygas pataisęs. Duobikę patai̇̃sė, įdėjo sviesto.Kad linus verpėm, reikėjo pasitaisýti kuodelius. Duobelę tokią pasitaisýsi i tropysi įmesti po tris guzikus (toks žaidimas) pastatyti (statinį): Bitėm namelis tokis pataisýtas.Pasitai̇̃sė trobelę tokią ir ans ten gyveno. Jam davė tris desentinas miško išsikirst ir pasitaisýt gryčią. Pasitaisýdavom diendaržius, karves suvarydavom.įrengti, įtaisyti: Pataisýs senikei kambariuką an taukšto, i galės gyventi. Tokį plėšrų žvėrį beauginąs, narvas, sako, pataisýtas. Kunegaikščiai sulaidoti sklepūse, anie (sklepai) jau yr pataisýti gražiai. In dvie[jų] galų namas, patai̇̃sė – leis vasarotojus. Kuknelę patai̇̃sė, tai dabar abi verdas valgyt. Būdavo pataisýta tokia dalgė, nukerta ant ją [linų galvutes]. Pataisýti velenai trys toj (linų minamojoje) mašinoj. Aukštai buvo rieklės pataisýtos, i ten sustatė linus – par visą pirtį. Su didžiu įtempimu vedė ūkę, arba gaspadorystę, važiojos po savo valsčius, pataisė Varniūse daug butų. Žabangus pataisyti. Kam pataisýti pinkles. O pagonys, aplinkui gyvenantys, kaip girdėjo altorą vėl pataisytą …, papyko anys didžiai.Pirmiau pamatą pataisyk, tada namą statyk.Antrame gale pasitaisiáu kuknę – pasidirbinu i gyvenu. Dabar aš turu pasitai̇̃sęs sukamas dumples, su koja minamas. Tokias sūpiekles pasitaisýdavo, supdavosis. Da trobelė tebėr, y[ra] žmogus įsikūręs ir gyvena, puikiai y[ra] pasitai̇̃sęs. Užsidirbsiu daug pinigų ir pasitaisýsiu visa kaip reikiant. Būtum viską pastai̇̃sę abudu gražiai. Nebuvo kaip pasitaisýti geriau gyventi. Kurkės dobiluos pastaisýta [perėti] – du kiaušinius rado. Šeškas tura urvą pasitai̇̃sęs. Kas neturėjo kalvarto, pasitaisýdavo ant verpstelio [verpti]įkurti, įsteigti: Pataisė kursus suaugusių. Ir eš pataisysiu savo ryšį terp manęs ir tavęs. Dievas iš dangaus karalystę pataisys, kuri niekada neišpūstij[a]ma yra.Da pasi̇̀taisiau darželį, prisisėjau visokių kvietkų i pati džiauguos. Papyko žmonės ir atskirai pasitai̇̃sė kapus.parengti, sudaryti: Litanija lietuviška pataisyta pagal vieros chrikščioniškosios. Iš tų aprašų Etikus buvo pataisęs trumpą išrašąpagaminti (valgį, gėrimą, ėdesį ir pan.), patiekti: Gerai pataisýta mėsa. Aš tau pataisýsiu gėrimo. Ką patai̇̃sė, tą turi ir valgyt. Nieko nėra, nė nežinau, ką pietų pataisýt. Ka žinočio, ką mėgsti, pataisýčio ko skaniau. Arbatą tiktai lėtą (nestiprią) pataisýk. Moku pataisýti iš trušėnos, ale nenoru terlenties. Eik į sodną pavaikščiok, kol aš pataisýsu valgyti. Šeimininkė pataisýs krienų dar pri tos meisos šviežios. Paskiau aguonas sumals, pieną tokį pataisýs. Kol tus pietus pataisýs, padėjo keptos žuvies šaltos. Py ropių su lupinoms reik pataisýti baltojo sviesto (kastinio). Pieną surūgina, mėtų įdeda ir patai̇̃so sūrį. [Reikia] eit pataisýt vištom, pataisýt kiaulėm. Tokių skanių baravykėlių pataisiau. Pataisyk (įpilk ir atnešk) man arbatos. Nebuvo kas bepatai̇̃sąs valgyti. Eš bijausi savo pono karaliaus, kursai jumus jūsų strovą ir gėrimą pataisė.Vyriškų rankos ne grėbliai, o ėsti anie nepasitai̇̃so. Uogų atvažiuokiat, prisirinkiat, kiek jums reik, ir pasitaisýkiat. Buvom ten pasitai̇̃sę to maisto biškį an kelio, dar užtekov. Pusrytį pasitaisaũ, tai šį tą siuvu. Vakar pastaisýta jos čibulio ir valgyta. Pyragų išsikepi, alaus pasitaisai̇̃.pagaminti kokiam darbui, reikalui: Drapanom skalbt gailaus šarmo patai̇̃sė. Seniau pataisýdavo gerą salyklą [alui]. Pataiso mostelę iš kamparo ir muilo, tepa skaudamą vietą šiltai. Teip greit tenai tų vaistų nepatai̇̃so. Kaip tankiai menkos, prastos žolelės, nuo laukų surankiotos ir namiej pataisytos, geriaus prieš kokią ligą mačija. Uksusą tą kartą vien iš surūgusio vyno pataisydavo. O anos sugrįžusios pataisė brangias žoles ir mostį.Norėjau vaistų pastaisýt galvaidirbtinai, apsimetant padaryti: Ar anos tokia kalba, ar ana taip patai̇̃so?.pasidaryti kokiam: Buvo piktas šuo pasitaisęs, bet pavogė.dėtis kuo, pasirodyti kokiam, apsimesti: Tum tarpu pasitai̇̃sė geri, o paskiau pasiuto. Sūnus už kunigą pasitai̇̃sėspadaryti nemalonumą: Aš pataisýsu anoms, ka čiaudės!pasitaikyti: Gerai, kad pasitai̇̃sė graži diena. Lytai vasarą pasitaisė, ir supuvo šienas. Subato[je] pasitai̇̃sė būti Kalėdoms. Ne vienu kartu baudžiaus namus pamesti, kad nesitikėtas atsitropijimas pasitaisė mano išbėgimui.pataikyti, pakliūti kur: Vieną moterę kavojo, ir aš pasitaisiáu būt pagrabe. Tekinis pasitai̇̃sė par pat kelmą, dėl to ir aprietėjom.Akmuo nepasitai̇̃sęs (atsitiktinai, nenumatytai) nukrimta – gal nudaužti avį belaidant akmenis.atsitikti: O vieną kartą ir jam taip pasitai̇̃sė.Pasitaisė (išėjo) sūris sutįsęs, miklus, ir niekas nevalgėparuošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): Tris klausimus mun turi ryto[j] pataisýti. Pradės [Viešpats] mylėtojamus saviemus amžinumą ir nemaruonį dovanot, kuriosp juos atgydymu kraujo savo patai̇̃sė.Visos pasitai̇̃siusios laukė svečių. Labai gerai veselia buvo, labai buvo pasitai̇̃sę. Ūkininkai liuob didžiai pasi̇̀taisyti surinkimuo. Buvau pasitai̇̃siusi važiuoti į Tauragę ir nespėjau. Reik pasitaisýti aves kirpti. Visi [kraštai] pasitai̇̃sę mušties, laukia tik pradėt. Pasitai̇̃sė bagotasis su pačia ir išvažiavo. Pasitai̇̃sė su tom žirklėm, ček ček i atkirpo liežiuvį . Mes … savo darbus ant laukų jau dirbt pasitai̇̃som. O ar pasitaisei kaip reikiant, kad galėtumi drąsiai stoti į teip šviesias akis?. Teip pasitaisę kryžeiviai apgulė pilį. Tada išėjo karalius Sodomos … ir pasitaisė kariauti. Kaip žmogus ant tos [dienos] tur pasitaisyti.nusiteikti, ketinti (ką daryti): Ketinau eiti pro uodigą – arklys pasitaisė spirti. Mirti iš rožės pasitai̇̃sęs. Jis už tikėjimą buvo pasitaisęs pagaliaus ir galvą padėti1sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotis: Pataisýdavo arklius, ka aš jais galėčiau dirbt. Paskui nuvedė jį į puikią salę, pataisytą vestuvių vaišėms. Po tam patai̇̃sė vonią. Patai̇̃sėm gražiai šarvonę, žvakių pristatėm. Balti stalai pataisyti, margi kragai pastatyti. Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarą pastatyk. Viešpatis … pataisė krėslą savo ant sūdymo. Nesa ponas pamušamą afierą pataisė ir savo svečius ant to pakvietė.Kodė aš vežimo nepasitai̇̃sęs, jie nepatenkyti. Pasikinko arklį, pasitai̇̃so ratus ir išvažiuoja iš namų. Nebėr kam stalas pastai̇̃so. Tas žmogus, pasitaisęs gerą bizūną, svirne laukia. Pasitaisýsiu sparnelius, lėksiu į uošvės dvarelį.parengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.): Patai̇̃so [alui] tokius kubilus, apačio[je] padeda tokius medžiukus. Asla lygi [klojime] būdavo pataisýta, išmušta su moliu. Tas kluonas geras buvo pataisýtas, išmindytas su arkliais, gero molio. Gerą lazdą pataisyti. Ir pabalgnavo (pataisė) savo asilą.Anų ir svarstyklės pataisýtos (rodo didesnį, netikrą svorį) – seni vagys.A vagą platyn, a siauryn – mokėjau plūgą pasitaisýti. Tavo darbelis – nauja žagrelė, naujoji žagrelė pasitaisýti.išmiklinti:Baimė kojas patai̇̃sėįdirbti (žemę): Sau numus įkūrė ir dirvas pataisė. Labai uždera tabakas ant taip pataisytos žemės.Tuos krūmus rovė rovė ir pasitai̇̃sė sau žemėsparūpinti, įgyti: Mat reikėjo dukterims duoti dalis, reikėjo patalynės pataisýti. Dabar, vaikel, tai paskutines drapanas pataisaũ. Ėgu nesitaupysi, tai vaikščiosi apdriskus. Patai̇̃sė mun žemės toliau nu miško. Del duonos, del sėklos reikėjo pataisýti [grūdų]. Pataisýk balanėlių prakurom. Pataisýk sausų medžių duonai kepti. Reikia kąsnį pataisýt bulbom trąšų.Kad skolininkai atiduotų, pasitaisỹčiu iš drobužio. Nebuvo iš ko pasitaisýt apsiavimo – pinigų nebuvo. Petras tai karus labai gerus pasitai̇̃sė. O kokių drabužių ji turi pasitaisiusi!. Miežius sumaldavo [naminėmis girnomis], kruopų pasitaisýdavo.parinkti, pataupyti: Pinigų reikia pataisýt.Pinigų kūmystėms pasitaisė rugių pardavęspaskirti, nurodyti ką kam daryti, kuo būti: Išskyriau tave pirm, nei iš augyvės gimei, ir pataisiau tave praraku tarp žmonių. Dievas pataisė, kad skaitytų tą vietą. Kitus raitinykus pataisė (pastatė) jisai ant abiejų šalių. O Ponas pataisė didę žuvį, kuri Joną prarijo.iškelti (vestuves, pokylį): Gali̇̀ pataisýti tą metinę, by tik turi̇̀ iš ko. Šeštadienio vakarą jau pataisýs tas nūbangas. Merga patai̇̃sė veselią pati, anas neturė[jo] iš ko. Vaikam buvom patai̇̃sę balių.Ka pagrabas pasitai̇̃so, tai daugiau žmonių [būna bažnyčioje]sukelti kokį reiškinį: Kas tą karą patai̇̃so?.užtraukti (negerovę): Jūs man nepalaimą pataisėt.pakreipti kuria linkme: Pataisyti, pasukti.Buvau pasitaisęs į bitis, ir išbudeliojopavalgyti, užkirsti: Ligonis tai ligonis, o atsisėdęs prie stalo gerai patai̇̃so. Ale tu gerai pataisai̇̃!. Sūrį pataisi̇̀s!primušti: Aš tave tei[p] pataisýsiu, ka nė ubagaut netiksi!. Buvo dideliai prykabus, ale kai patai̇̃sė, pasidarė minkštesnis. Nieko, tik kuolas paimt ir pataisyt motka, duktė ir žentas!užmušti, nužudyti: Būtum anie muni patai̇̃sę kaipmat. Guli pataisýtas (nušautas) žmogus.Kad vilkai kur pataisýt[ų] (sudraskytų)!prigauti, suvedžioti (merginą): Musėt buvo ano pataisýta, kad teip veikiai vaiką pasigavopavogti: Į eilę atsistojau, i patai̇̃sė [pinigus]išleisti, išeikvoti: Vakar cielą šimtą pataisiaũrañką pataisýtipramokti, įsimiklinti gerai ką daryti: Prie geram šaučiui maž i aš rañką pataisýsiulaiduoti, užtikrinti sėkmę: Reiks mainyt avižų sėklą, gal rañką pataisi̇̀sšónus pataisýti primušti: Lėk tu ten, liežuvį išleidęs – kaip pareisi kada pataisýtais šónais, nė į tą pusę nebžiūrėsipértaisyti pertaisýti1kitaip perdirbti, perdaryti: Pirkaitę pértaisėm an tvarto. Partai̇̃sė biškiuką sūnus tą gryčelę. Trobesius visus pertaisė, kitus ir visai naujus pastatė. Pagadintą drabužį pártaisyk. Pértaisė ratelį, tai tep kap naujas verpia. Blogai padarys – a pártaisys į gerąją pusę?. Partaisiaũ pečiuką – traukia iš pasiutimo. Padrūktėjai ar pamenkėjai – gali pártaisyti, jei užleida. Didelės poduškos dvi buvo, tas pártaisė į mažesnes. Pértaisyti testamentą.Buvo sena suknelė, tai ir pérsitaisė ant naujos.pašalinti klaidas, apsirikimus, nesklandumus: Kap jy šneka, tai tėvas nori pértaisyt. Prižadėjo pártaisyti užrašą. Paskiau aš pértaisiau savo [gimimo] metuspertvarkyti: Tas Odinas partaisęs visuomenę (visą) svieto draugę naujais įstatymaisiš naujo išlyginti: Pértaisyti pievąkitaip padėti, pakeisti padėtį: Jumi nuo krašto kaip paguldys, tai tu nustumk mergą nuo krašto, o tu atsigulk nuo sienos ir visus brolius teip pértaisyk.sutvarkius vėl iš naujo tvarkyti: Jis ilgai triūsia apie vežimą, taiso ir pertaiso arklio pakinktusperrišti (knygą).perkloti: Tei[p], rodos, dailiai sutaisiau lovą, o ji atsikėlus par nauja pártaisoperrengti, pervilkti (kitais drabužiais): Anie (artistai) tik taip pártaisyti, o yr tokie pat žmonys.Kur tas mano sijonas driskis i suknė driskelė – parsitaisýsiu, eisiu kiaulių liuobt. Ė šitas žmogus persitaisė poniškais rūbais, užsidėjo barzdą ir akuliorus. Plėšikas, sutikęs atlikti tą darbą, persitaisė taip, jog niekas negalėjo jo pažinti.persirengti kuo: Prasidėjus veselijai, atkeliavo ir tas karalaitis, parsitai̇̃sęs į ubagą. Aš buvau persitaisiusi pavargėleperskirti, pertverti: Gryčia partaisýta, tai ta močia kambarėlyiš ko padaryti ką, ką perdaryti į ką: Kiti jau nuimtus nuo lauko javus pertaiso į miltus, į duoną.pietaisýtipritaisyti 3: In dviejų gembių liuob duris pytaisýti. Lizdukai blezdingų py balkio pytaisýtipritaisyti 10: Kol pytaisái [valgyti], kiek vargsti. Bliūdų bliūdus buvom pytai̇̃sęprataisýtipagydyti: Man pratai̇̃sė tą vieną akytę.kiek pasveikti, pagyti, sustiprėti: Biškį sirguliavo, daba prasitai̇̃sė. Prastai̇̃sė kiek, ale gal nieko iš jo nebus. Muno skrandis pamažu prasitai̇̃sėkiek pagerėti, pasidaryti tinkamam: Kada kelias šiek tiek prasitaisys, nuvažiuosįdėti kiek uždaro, paskaninti, pagardinti: Cibulių daug niekas nesvadino, tik kokį viralą prataisýtipadaryti (skylę, tarpą), praskleisti, praskirti: Kas tą spragą pratai̇̃sė tvoro[je]?. Prataisýk kelią par maigus.Sėsk kupety ažuvėją prastai̇̃sęs. Ta lapė prasitaisius, prasikniurvinus skylelę ligi tų žiuvelių ir metant[i] lauka. Kad kokia skylė prasitai̇̃so, ir išlenda pelė.pralaisvinti (vietą): Prataisýkiat vietą – atnešu ėsti. Man pratai̇̃sė vietą, ir aš atsisėdaukiek įsirengti, pasitvarkyti: Pargrįžo iš Latvijos, prasitai̇̃sė ir gyvenagreitomis kiek pagaminti (valgio): Pašnekučiuokiat, aš ko ėsti prataisýsu. Pratai̇̃sė sviesto kelionei.Tabokos ir neblogos prataisýčia.Valgyti prasitaisýtumėv i gyventumėvpraleisti laiką ruošiantis, rengiantis: Prasitaisýti kam, į kąsusirengti ką daryti: Buvo prasitaisiusi lyti, bet vėjas išgainiojo debesisparuošti kokiam tikslui: Prataisýk skilų duonai kepti. Kad malkų kiek prataisýtum (prakapotum).Kai dėl botago, tai ir vaikai bežiūrint gali mintuvais linų prastaisýtįgyti, prarūpinti, gauti: Reikėjo vaikams marškinio prataisýti.Prasitaisýs visa ko: jauni, uždirba.Gal da kituokart čėso dėl pogulio prastaisýsiuprastai pataisyti (ką sugedusį).pralėbauti: Visus pinigus pratai̇̃sė. Parduos bekoną ir pratai̇̃so parvakar. Su Maryte pratai̇̃sė vietą, ir išvaržė ant varžytynių. Po karčemas belandžiodamas ir savo žemę pratai̇̃sė.pralošti: Sako, Reketijos ponui kortomis visą savo krautuvę ir ūkį prataisėpritaisýtidaugelį (sugedusių) pataisyti: Vaje, kiek par savo amželį esu pritai̇̃sęs visko!.daugelį susilopyti: Kad nepristaisýsi, tai rūbo neturėsidaug įrišti (knygų).pritvirtinti: Dailiai pritaisýk siūdamas, kad siūlė būtum daili. Penkios nytys, o ant vienos pakojos būva pritaisýtos. Pritaisýk pri pamautų žąslus – nepažaboto arklio nenutūrėsi. Šakę prytaisýk kaip nors pry vežimo, ir nereiks nešti. Prie girnom pritaisýta rankelė. Až ragiukų pritaisiaũ [karvę], tai riečia galvelę, riečia – gal jai sopa. Blinda, apsivilkęs ilga rudine, su pritaisyta ruda barzda, sėdi kertėje prie stalo. Uodegą pritai̇̃so [užgavėnininkui], kaip velnį padirba. An pečių pritaisaũ (tvirtai uždedu) maišą ir nešu.Prisitaisýk plūdę prie meškerės. 1Prisi̇̀taisiau pri ekėčių tokį kumpą medį, ka nereiktų teip lig žemės pasilenkti. Bùrna [groja], tiktainos šakaliukus pristai̇̃so ir groja. Pristai̇̃so virvę až bolkio, toks kablys [kailiui ištempti]. Vilkdavom iš balių žolę prisitai̇̃sę valkčius. Su eldijom pristai̇̃sę pjaudavo viksvaspridėti, prikrauti, pripilti: Ana pritai̇̃sė pilną puodą smetono. Pilną kubilą burokų pritaisái ant žiemos. Namie nuėmė jam (jaučiui) skūrą, pritai̇̃sė bent kelius kubilus mėsos. Tada mėšlų pritaisė ne tiktai tą kambarį, bet ir visą dvarą. Su padaryne pritaisyti.O pritaisęs savo gurklį, vėl pasogą dera .Du viedrus prisitaisýsiu pieno – veizėk, kiek smetono: pusė viedro!. Prisitaisýsi pilnas gardis ir išvažiuosi į Klaipėdąpakloti: Viršininkas atsisakė nuo vakarienės, o prašė tik pritaisyt lovądaug pakloti: Kas spės pritaisýti lovas tokiam būriuo!apsirengti, apsivilkti, pasipuošti: Pats, pristai̇̃sęs gražiai, inskrido (įvažiavo) atšlaimanįtaisyti, įrengti: Pritai̇̃so kapčius, apipilia žemėm, ir būna bul'bos. Pritaisýk tu vaikam kokiuos ratelius. Buvo pritaisýta tokia mašina, kranas. In to ravo malūnas buvo pritaisýtas. Du [namo] galai buvo pritaisýti. Pasamdė muziką, sūpekles pritai̇̃sė. Teip pritai̇̃so ne vieną tą duobę [vilkams gaudyti], gal kokiom eilėm.Kas tokius goželius vaikus būt pritai̇̃sęs, kad ne goželis tėvas. Prisisuko toks i pritai̇̃sė vaiką.Anies pristai̇̃sė strelbą kokią ir šaudo. Meškeriot turi pristai̇̃sę lazdas su rateliais – ir meta. Raktus [vagys] prisitai̇̃so ir išvagadaug pridaryti kokių daiktų: Yr jau pavalkų pritaisýtų. Tada i drobių, i rankšluosčių, i visokių daiktų pritaisýdavai skrynias, ne teip ką. Supešioju [plunksnas], pritaisaũ poduškų.Mergums vaikų yr pritai̇̃sęs – pasiutęs. Vaikų va pritai̇̃sė, ė kur vaikai dėsis?.Visi tura prisitai̇̃sę [ginklų], duos tei duos. Šulnių nebuvo, dabar gal prisitai̇̃sė.Tų vaikų a reik tiek daug prisitaisýt – kiek vargo!.daug suformuoti: Keršis, iš vakaro pritaisęs vagų, irgi stojo greta talkininkų.priveisti: Seniau buvau nusipirkus muilo, tai pleiskanų pritai̇̃sė galvą.Visokių dabar žul'kų prisitai̇̃sė, iš viso svieto suvažiavępagaminti (valgį, gėrimą ar ėdalą): Aš arbotytės pritaisýsiu – pasėdėk. Valgį pritai̇̃sius, bijojos tokiai aukštai žiūponei įnešt. Ji savo talkai priešpiečius pritaisė. Įdavė [žuvį] pačiai, kad pritaisýtų kaip reikia. Gal čia kiaulei pritaisýta?. Kas vakarą jaučiukam pritaisaũ lapų – brokus pradėjom raut. Valgymus … gardžiai sau pritai̇̃so. Kur nori, idant pritaisytumbim tau valgyt avinėlį Velykos?.Aš dabojau visą vakarą, vartus užkėlęs, ir jau buvau dėdei pritaisęs gerą vakarienę (numatęs, kaip atkeršyti).Ji kiaulėm prisitai̇̃so vis iš vakaro.pagaminti ko kokiam reikalui: Aš liekarstas pritaisysiu, ligos ugnį užgesysiu. Su tums čemeryčiums pritaisytums ištepk savo visą kūną. Vilkas alų darė, žvirblis misą maišė, gegužėlė nabagėlė apvynių pritai̇̃sė. Su siera pritaisyti.Turiu pristai̇̃sius liekvarstų1prigaminti, pritiekti (maisto): Ir prytaisei tu čia visko – kas ir suvalgys!. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nubangos, pavadins muzikantą, pritaisýs valgyti skaniai, jaunieji pašoks, padainiuos. Pritaisýta arielkos, užkandos. Uogų visokių pritai̇̃sė, tik valgyk!. Kūčiom pritaisýdavo dvyleka patrovų. Pritai̇̃so mėsos visai savaitei ir susmardina. Pritai̇̃so jovalo – į lovį netelpa.Daug visko prisitai̇̃sėva, tai nereikėjo akių svilyt. Visako prisitai̇̃sė [vardinėms], o niekas neatejo. Prisitai̇̃sė baliuo – stalai lūžo. Grybų vėl apent slėgtų prisitaisýsi. Gėrimų visokių, valgių visokių gaspadinės prisitai̇̃siusios. Visokių mėsų prisikepėm, prisitai̇̃sėm.kokį kiekį pagaminti (maisto): Iš vidurio išsuki [salotų gūžę], tai pusę bliūdo pritaisai̇̃pagerinti valgį uždaru, paskaninti, pagardinti: Tai buvo šiltas lynas su grikiene koše, pritaisytas aliejumi ir grybomis. Arielka, pritaisytoji uogomis arba vaisiais. Jokių valgių nevalgysiu, pritaisytų su česnakuprikalbėti, prišnekėti: Ana jums pritaisýs ko reikia ir ko nereikiapadaryti bloga, atkeršyti: Reik parašyti [skundą], reik tokims ponams prytaisýti. Palauk, degučiau, aš tau pritaisýsiu, kad tu lig smerčiai man atminsi.Pritai̇̃so visos klaidųparuošti, parengti (veiksmui, veiklai, įvykiui): O kunigas tave jau pritaisė į aną amžių. Gramatika ir mokslas senovės kalbų nepritaiso vaikų nei ant gyvenimo. (J.Šliūp). Ketėdami pritaisyti sūnus į gimnaziją, geriaus pasamdykite naminius guvernerius. Pritaisykite du šimtu kareivių, idant eitų iki Cezareos. Pats mus tavo šventop stalop pritaisyk.Vieną kartą ir aš prisitaisiáu jums laišką parašyti. Kol prisitai̇̃so pas daktarą nuvažiuot, ir numiršta. Aš neprisitaisáu (neištaikau) nėkumet atgulti. Noria čia kast, bet vis dar neprisitai̇̃so. Po trijų metų karalius prisitaisė savo dukterį apvesdyt su jos išgelbėtoju. Jūs, piemenėliai, prisitaisýkit, ilgus botagus sau nusivykit. Dienai pašventinimo prisitaisė, galima sakyt, priderančiai. Jeigu žmogus esi prisitaisęs mirti, tai jau nieko nebebijai. Kursai … tims žodžiams netik …, tasai est piktai prisitaisęs. O kaipag turi prisitaisyt, kuris nori nuodėmių savų ižpažint?. Jonas tuoj nuo marės užėjęs ir prisitaisęs (pritykojęs) greibęs ją (marių mergą) į glėbį.Neprisitai̇̃so kaip višta dėti. Kol prisitaisis kaip meškos šokt!.padaryti tinkamą, sutvarkyti, parengti vartoti, naudotis: Vežimą pritai̇̃sė kūnui vežti. O anys pritaisė dovanas. O kad nueisiu ir pritaisysiu jums vietą. O invedęs juos namuosna savo, pritaisė jiems stalą. Tada kėlės visos anos panos ir pritaisė lempas savo.Vakar ratus prisitai̇̃sė ir šiandie anksti išvažiavo. Aš tuoj tuoj būsiu gatava; ogi tu ar jau vi̇̀sa prisitaisei̇̃? – Jau visa, ir arklys pakinkytas. Reikia pristaisýt karvalatas i suverpt šitos vilnos. Bulbom tik aparinėt šitokį [arklą] pristaisýdavoišdirbti (žemę), parengti sėjai, sodinimui: Teip pritaisę apyniams žemę, tiesiai eiliomis skersai ir išilgai išbiržiokite visą tą daržą.Penkis aktarus žemės pavyko prisitaisýtidaug prirūpinti, pritiekti: Nebuvo kas to pašaro pritai̇̃sąs.Trobas juk klojo su tais ilginiais [šiaudais], i reikėjo prisitaisýti ilginių. Stomenis, rankšluosčius turėdavo prisitaisýt [jaunoji]. Prisitai̇̃sė įpilų, patalų kaip ponios. Turiam trąšų prisitai̇̃sę, visko. Prisitai̇̃sė pašaro [žiemai].kokį kiekį parūpinti, patiekti: Pritaisysiu visą vežimą puikiausios išdžiovintos kaip ragas medžiagos. Mama pritaisýdavo mum [v]andenio karšto palivoną, tai įkiši rankas ir vėl trauki – sušilę jau būva.įsigyti: Gyvulių tai pristaisė – jinai griebias labaivisą sukloti, sukrauti (kraitį): Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisýtasužtaisyti (ginklą): Dideliu šūviu pritaisiau šaudyklęprisukti.Juokias kaip pritaisýtas. Kogi vaikštai kai pritaisytapritaikyti, priderinti: Muziką prie to žaidimo pritai̇̃so tokią. Aš pri Jono nepritaisáu šokti. Nedainiuok, bo tu nepritaisysi pri balso žmonių (sako šuo vilkui). Panos Marijos šlovinimas … ant visų tonų prietaisytas.pritarti: Grajykiat, aš pritaisysu jums, pripūsuįtaisyti, įkišti (į darbą): Ją prie darželio pritai̇̃sė. Šiltgyvių (nieko nesuprantančių) vaikelių man norį pritaisýt. Prytai̇̃sė muni į gerą darbą.Prisitaisė velnias pas gaspadorių už berną .paskirti: Da teliokų nepritai̇̃sė tau [prižiūrėti, šerti]?. Kai pritai̇̃sė mane prie naujo daktaro, tai ir sveikata susitaisėparūpinti, surasti: Atvažiuok į Telšius, pritaisýsu darbo. Kaži kokią [gydančią] bobą pritai̇̃sė (pakvietė). Moteriškė, kurią tu man pritaisei, davė man iš to medžio, bei eš valgiau.pripiršti: Pritai̇̃sė anai tą kavalierių, tokį seną vaikįprisigretinti, prisiplakti: Vaikai žaisdavo, pri vaikų i didesniai prisitaisýdavo. Prisitai̇̃sė kavalierius lydėti muni i tą kūmaitę. Ir aš prisitaisiáu eiti kartu su kitais kalnus. Tik išejo vieni, prisitai̇̃sė (prisistatė) kiti.prisitaikyti, prilįsti: Prisitai̇̃sė prie saldainių ir jau baigia valgyt.prikibti: Su senosėms dainėms prisitai̇̃sė dainiuoti (prašo senųjų dainų padainuoti). Ėmė karalaitė tujau prisitai̇̃sė – kaip tu čia turi tokį budinką!.prisimeilinti, prisigerinti: Liežuviai [vaikių] kaip velnių, kol prisitai̇̃so [prie merginų]. Taip graži ta duktė, kad ans taisos i niekaip negalia prisitaisýti. Gudri merga: prisitai̇̃sė prie to senio ir, žiūrėk, gyvena. Kaip moka velnuitis prisi̇̀taisyti, ka ėsti duotų!. Moka prisitaisýti prie visųįsimesti, prikibti (apie ligą): Biednai motriškai an galo i vėžys prisitai̇̃sė. Jai į pirštą čerplaukis prisitai̇̃sė, i mirėiškelti (pokylį): Pritai̇̃so baliušką, atvažiuoja giminės ir baliavoja. Pritaisė bankietądaug privalgyti, prikirsti: Privalgė, pritai̇̃sė ir nė ačiū. Kad pritaisiaũ bulbių – pilvas kaip barabanas.Aš antsyk kad prisitaisaũ, tai visai dienai. Tai švariai prisitaisiaũ – net šonai braška. Valgykita judu, jis prisitai̇̃sęs pietų, tai neima. Prisitai̇̃sė duonos su sviestu. Prisitaisiáu kaip ant tėvo veselėsprigauti, suvedžioti (merginą): Jis jau nebe vieną mergiotę pritai̇̃sėprimušti, prilupti: Su diržu jį pritai̇̃sė. 1Tokį varlę pritaisei̇̃ pasigavęs, tai ir akių neparodytų!pridergti: Nebeduokit uogų tam vaiku – kelnias pritaisi̇̀s. Tu pritaisei lovą.Murkso lyg katinas, į pelenus pritai̇̃sęs. Pritai̇̃sė kap katė į miltusañtausius pritaisýti apmušti.gálvą pritaisýti daug prikalbėti, pripasakoti: Pasiųsčio pas aną, nu ta (tai) pritaisỹtų jums gálvas!×razsitaisýti nusirengti: Grįžo atgal, razsitai̇̃sė, atsigulė miego anassutaisýti;pašalinti gedimus: Pagedusį dziegorių sutaisýk. Sutai̇̃sė meistrai trobą teip, kad ana negriūtum. Sutai̇̃sė, sutvarkė man gryčelę. Anie ten remontuo[ja], taiso – sutai̇̃sė tus savo matorus. Kad orai bus nešalti, gal sutaisýsiu i kitą plūgą. Jie grįžo sutaisę įlūžusį medinį tiltą. Jeigu ratai nuo sunkumo suluš, vilkas juos sutaisis.Čia trobos sudraskytos buvo [po karo] – kol susitai̇̃sėm!. Aš viską sau susitaisáu, nereik nieko prašinėti. Ans važiuoti jau moka: susitai̇̃sė i važinėjas. Susitaisėm savo plaustą ir laukėm tik kito ryto leistis į vandenį. Susitaisýti apsiaustą.sulopyti: Vaikų būrys – reikėjo avalynę sutaisýti, reikėjo apdarelį. Na ir rankelės! Taip sutaisė kailinius, kad nė žymelės. Jau lopas ant lopo – nebsutaisýsi. Reikia drapaniukės sutaisýt. Sutai̇̃sė torą, vištos ir nebišlenda. Stoguo sutaisýti, sukloti ilginius krės, būs atskirti rugiai.Susitaisýti stogus.pašalinti klaidas, nesklandumus: Rašydamas pagal tikros sanžinės negalėjau užtylėti ir to, kas man rodės sutaisýtinapagerinti, padaryti tinkamą ką pašlijusį, suprastėjusį: Jis led sukruopė suardytą gyvenimą, t. y. sutai̇̃sė, skolas išmokėjo. Kad žmogui galėtų sutaisýti jiegą, tai būt gerai. Žiedai gerami – kraują sutai̇̃so.Ka ana (karvė) susitai̇̃sė, daba duoda po penkioleka lytarių pieno. Susitaisė jai gražumas. Kai yr vaikas, tai susitai̇̃so gyvenimas [vedusiems] žmonėm.atsistatyti, atgyti: Susitai̇̃sė Švėkšna, kaip buvo nūdegusi.patobulinti, perauklėti: O ką sutaisýsi tokią, jei katra gremėzdas. Paimsu austi (mušti), visus sutaisýsu į žmonis!.Buvo tokia prasčia motriška, i kaip susitai̇̃sė!. Susitai̇̃sė vaikis, nebgera, nebrūko, nebduodas.išsigiedryti: Ale diena sustai̇̃sė – iš ryto panašu buvo in lietų. Laukiu oro susitai̇̃santsugydyti: Grobą įplėšė, o nemoka varniškiai [gydytojai] sùtaisyti. Tas gerai susileisti – nervas sutai̇̃so.Susitai̇̃sė akės.užplombuoti (dantį): Vos kantrybės nepamečiau, kol dantis susitaisiáu.pasveikti, sugyti: Greičiau[sia], ka jau paskutinoji – jau kaži a susitaisỹs. Susitai̇̃sė su vaistais. Jau buvo sustai̇̃sęs pilvas, o dar̃ vėl sopčioja. Liaudegojo liaudegojo dvi savaites, kol susitai̇̃sė. Pašutinus būtum, šilčiau apklojus tą ausiapalaikę, ir būtų susitaisius.Ir susitaisė kaip tabokas nosė[je]. Kažin ar susitaisýs kaip tabokas nosė[je], ar ne?.atstatyti (išnirimą, lūžimą): Koją sutaisyti. Palaužtą kaulą sutaiso, sutvarko, apdeda gluosnelių metūgėm, apriša kietai.sustorėti; sustiprėti, atsigauti: Jau atsitaisai – toks susitai̇̃sęs, gaivus. Susitaisė pečiūkė kumelė, o buvo menkas kumelaitis. Daba jis (šuo) jau y[ra] biškį susitai̇̃sęs, o pirma kai ašaka. Abi kiaules žinda [paršiukai] – kad sustai̇̃sė!. Paduok milto [karvei], i sustaisi̇̀s.suvešėti: Palijos, susitai̇̃sė geri pūrai. Kap lietulis palyjėj[o], visas javas sustai̇̃sė. Tokie nusmurgę buvo mieželiai, ale po lietaus susitai̇̃sėpadaryti tvarkingą, sulyginti: Ka jau teip išminkys [duoną], nu i paskuo apdangstys, sutaisýs, ana i rūgs. Dažnai šiaudus iškultus sutaiso ir suriša atgal į kūlius. Pėdus iškrečiam, sudedam gražiai, sutai̇̃som [kūlius]. Teip reik sutaisyti rugių pėdą, kad [duodami į mašiną] lėktum vienas pri vieno. Nu i minti linai mun netiko ir nevedės – nemokėjau aš tų saujų sutaisýti. Spalius iškratė, sutai̇̃sė taip puikiai saujas. Paskui nuvydavai tuos šniūrus, apsukui [naginę] apverdavai, sutaisýdavai, suraukdavai.Blogas išknaiso, o geras sutai̇̃so.Kaip išlauš, saują [linų] susitaisýsi, susipašiosi i minsi. Paims po saują, susitaisýs i par tus brauktuvus brauks linus.tam tikru būdu sušukuoti, sugarbiniuoti, padaryti šukuoseną: Plaukus dailiai sutaisýti. Ar iš savęs sutaisýti plaukai?. Kas tau taip plaukus sutai̇̃sė?. Oną kad sutai̇̃sė gražiai – ką te kalbėt!.Še, kaip gražiai plaukus susitai̇̃so!. Plaukus susitai̇̃sius, visai kitokia.tvarkingai sustatyti, sudėti, susodinti, surikiuoti: Sutaisýk grabus parėdniai duobė[je].Teip pasipuošusys susitaisė į dvi eili pagal vyresnybės ir nuejo pakviesti vyskupo į susirinkimą.tvarkingai sulankstyti: Išmazgok, suprosyk, sutaisýk – bais įkyria tas [rūbų] mazgojimasišdoroti, išdarinėti: Ana sutai̇̃sė zuikį kepti. Ruibienė paukščius sutai̇̃sė, sūdė į geldelę ir pakėlė savo marčiai gražų prašmintėlį. Kol grybus sutaisai̇̃, prailgstasujungti, sutvirtinti: Padarys suopynę an tokių karčių, tvirtai sutaisýs, ka nenukristų. Sugipsavo, sutaisė į gipsą – parvažiavo numie. Ir padarė penkisdešimts kabelių ir sutaisė kaurus kabeliais anais su kitais krūvon.pakloti (lovą): Tavo darbas kožną rytą sutaisýti lovas. Teip, rodos, dailiai lovą sutaisaũ, o ji atsikėlus par naują partaiso.Pavakarieniavęs liepė mergaitei, kad ji sutaisytų jam guolį.padaryti kokį daiktą: Dabar kiti drabužiai yr, jau kiteip sutaisýta. Visom rūbelius sutaisiaũ, suaudžiau. Marškinius sutai̇̃so i vienus, i kitus. I verpi, i suki [siūlus], i sutaisai̇̃ [audeklą] vis žiemą. Tėvas jau nearė su žagre – jau plūgai buvo sutaisýti. O knatų suk nesukęs – galo nematyti. Kai tik sutaisom daugėliau, Dovydonis tuoj suima krūvon ir neša. Iš šikšnų nupintieji ir su gelžinomis vielomis sutaisytieji botagai.Kiaulės kai užryja [arklienos], tai paskui ryja, ką bepakištum, ir lašinius sutaiso (užaugina) per plaštaką arba storesnius.Nieks nežino, kaip sutaiso medų ir korelius.I langus susitaisiáu, i dubilti langai ant troba yr. Daba senu papratimu audžiu, kokios medžiagiukės susitaisaũ. Paduškų dvylika susitaisiaũ. Tėvas buvo pasdaręs bričką, sustai̇̃sė vežimėlį miestan važiuotie. Viską (visus žvejybos įrankius) turėjėm patys susi̇̀taisyti.Led du susitaisiaũ vaikus.padaryti ką tam tikro pavidalo, suformuoti: Sutai̇̃sėm sutai̇̃sėm tą duoną i pakišom po pečium. Ta jau apvali kleckai – suplokština, sutai̇̃so be vidurio. Sumašinavo[ja], sumala, viską sudeda, sutai̇̃so – ir į tokią blėkelę ir po pečiaus. Kleckų virdavo [iš žirninių miltų] – rankom sutaisýdavo. Šis [voras] tuos trupinėlius surankiojęs, sutaisęs į kepalėlį ir nunešęs pas poną Dievą parodyt. Iškratėm paskutinius spalius ir sutai̇̃sėm kuodelius. Suveria suveria šituos šiaudelius, gražiai sutai̇̃so – ir sodas. Ežę sutai̇̃sė, viską susvadino. Sutaisýti lysvę.sudėti iš atskirų dalių: Užnešė vežimą ant stogo dalims i sutai̇̃sė tę. Meistras sutai̇̃sė (sustatė) mašiną iš daugalio dalių.Sustai̇̃sė jie po žabų kūlelį. Po du kūliuku [kraujažolių] susitaisaũ, privirinu. Kaip tik gaidžiukas sugiedojo, [subyrėjęs] duonkubilis pats savaime susitaisė.padaryti ką kokios sandaros: Šikšnosparnio visas kūnas sutaisytas tik oru skraidyti. Dievas teip sutaisė kūną, idant vieni sąnariai apei kitus rūpintumias. Visas kūnas patogiai sutaisytas ir susegtas per visus sąnarius, kurie vienas antram padėjimą duoda. Šakelė taip pat sutaisyta kaip ir stiebas.susidaryti iš ko, atsirasti: Didi upė susitaiso iš mažų upelių. Kur susitaiso slėny liūgė, tai tų puntagalvių atsiranda.sudainuoti, sugiedoti: Duok sutaisýt [dainą] – nejunk [magnetofono]padaryti, kad kiltų, užeitų (paprastai apie lietų): Gal vakaruo sutaisýti lytaus.1Bene susitaisýs ir lytaus iš tų debesų. Matai, ir te susitai̇̃sė debesis. Neblogai būtų, kad taip koks būrelis lietaus susitaisytų.įsitvirtinti, nusistovėti: Sninga, šal̃na, matai, i susitaisýs žiemapastatyti (statinį): Palago šventėje sutai̇̃so keturias lapinyčias ties bažnyčia. Būdelė an lauko sutaisýta.Brolis gražius namus susitai̇̃sė. Susitai̇̃sė tokį lauželį, anudu ten gyvenaįrengti, įtaisyti: Neilgai galvojęs žmogelis įsakė teip sutaisyt lovą, kad galima būtų ją sukti. Nu tokie aukštai erdai buvo sutaisyti̇̀. [Alyzas] patyliukais nubogino prie Lėvens karčių ir baslių ir sutaisė iš jų perkolą skersai upės, o į perkolą suspendė varžas. Čia nebuvo elektrų tų – po karo viską sutai̇̃sėsukurti, sudaryti: Muno paties sutaisýta yr daina aplei Medingėnus. Jaunius mirdamas nepaliko savąja rašyba sutaisyto rankoraščio. Jis raštą apie meilę sutai̇̃sęs, surašęs. Kaipgi farmaceutai, norėdami sutaisyti savotišką terminologiją, galės be botanikos apsieiti?. Vadovėlį sutaisė Juozapas Damijonaitis. Nieko tuo čėsu nebuvo, iš ko pons Dievas svietą būtų sutaisyti galėjęs.Palšys uks miks, uks miks, nebesutaisė atsakymo. Aš jau nebsutaisáu (nebeatsimenu, nebemoku pasakyti).Gulėjo nabagė pagaliau nurimus nuo savo susitaisytų sielavartų. Kitas vėl pagal savo dingsčią kitokią dainelę susitaisęs kvirklina.susikurti: Visi vienan daiktan kėlės, tada kaimas sustai̇̃sėpagaminti (valgį, gėrimą, ėdalą): Tą tarkę košę reik mokėt sutaisýt. Atneša tuo[j] sutaisýtą gėrimą. Tą varškę sutaisýdavo su saldžia grietine. Antę, žąsį išvirino, sutai̇̃sė svečiams – labai laukė. Ana ką sutaisi̇̀s, visa gardu. Sutaisýsiu tau, vaikel, šviežio sviesto. Še, nusidavė man nučiupti pono sakalą, sutaisyk jį tuojau – turėsim gerus pietus. Sėdint prie stalo, ji liepė vergei atnešti dvi taures jos sutaisyto vyno. Perpylimas (padažas) sutaisytas. Vieną kartą supykus ir sutaisius valgymus su nuodais. Sutaisyk girą, vaišink svečius, kaip kadaise tavo tėvas. Boba sutai̇̃sė kiaulėms ėsti i liepė munie nunešti. Sutaisýk kai ką karvytei gert. Vakar bitėm indėjau sirupo sutai̇̃sęs. Sutai̇̃so su rūgusiu pienu [dilgynes], juos (kalakutus) lesina.Kosuliu netveruos. – Sutaisýk su dyguliu ir parduosi .Susitaisiaũ kiaulėms jovalo. Varškę susitaisiáu, peletrūnų įpjausčiau – burno[je] tirps!. Pieno tuokart nevežė, pieninių nebuvo – sviesto susitai̇̃sė. Neįmanė, iš kurio puodo pilties ir kaip susitaisyti pieną.pagaminti kokiam tikslui, reikalui: Pyragams tešla įvairiai sutai̇̃soma. 1Paršą papjovęs turi sutaisýti – taip nelaikysi. Reik mokėti dažyves sutaisýti: bile kaip sumaišysi – gerai nenukąs. Karklų žievių sutaisýsi – būs geltoni kailiniai. Ka jau rožę kas turės, sutaisýs vaistus. Ramunėles jei stipriai ir tirštai sutaisai̇̃, tai paleidžia [vidurius].Sutaisykis žolelių kokių nora į butelkeles. Vaistinėje lašeliai brangiai kaštuoja; kam mokėti pinigus už tai, ką patys mokame susitaisyti. Iš aguonų susitai̇̃sę kokius ten vaistus leidas, i blogai esą (apie narkomanus) paskaninti prieskoniais: Sutai̇̃sėm šnabę – laižės!nutaisyti 16: Sutai̇̃so lūpas, akes parverta – pyksta. Moteriškė, nedrąsiai priėjusi, pabučiavo į ranką ir laukė, ką ji pasakys. Panelė sutaisė liūdną veidą. Kas čia per bobų subuvimas? – paklausė ponas Meškelė, rūsčią miną sutaisęs.Sutai̇̃sė lūpas kap prūsė į baliųpadaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: Iš Napalio buvo galima susilaukti didesnių netikėtumų, neg buvo jiems sutaisęs Petras. Matai, kas tau buvo sutaisytaparengti kokiam veiksmui: Parėjo in dvarą, žiūri – jau ateina tas meškinas. Tuojaus sutaisė kareivius šaudyt: jis nieko nebijo.Tik susitai̇̃sėm šieno grėbti, ir pradėjo pilti [lietus]. Susitai̇̃sėm eit vakaraut. Nuvalius stalą, susitaisė vėl giedoti.pradėti, imti ką daryti: Taisosi taisosi ir nesusitai̇̃so lyt. Dangus aukštas ir toks palšas, jokio debesiuko. Kad nors nesusitaisytų lyti. Jeigu nesusitaisi̇̀s šalt, ateis greit pavasarisparengti ką kokiam reikalui: Sutaisiaũ valgius į kelionę, gali važiuoti. Jaunius pats būtų sutaisęs spausdinti visą tą savo darbą. Mun sutaisýk maistą ir aš eisu. O tą pašarą jums sutaisýtą atveža?. Kai sutaisýdavo (sukapodavo) malkas, eidavo kitų darbų dirbt. Eigulys sutai̇̃sė tų malkų šįmet. Kartą sutaisiau as dešimtį laivų ir išplaukiau su jais. Noriu siuntinį sutaisýt. Anie paėmė, suvyniojo, sutai̇̃sė nešinį. Aš sutaisysiu jam dovaną ir per tave nusiųsiu. Kad čia būtų sutaisýta baltiejie staleliai, kad čia būtų ir padėta rinckasis vynelis. [Paurukas] ėmėsi pėdų iš naujo. Bematant sutaisė [kultį] jau visą klojimą.Mes gi susitai̇̃sėm (susikrovėm) karves, kiaules ir važiuojam. An žiemai maisto susi̇̀taisai. Galiu važiuot nors ir tuoj – viską susitaisiaũ. Einu virti: kol susitaisýsu, kol išpliupės. Turėjau da metams susitai̇̃siusi kruopų, miltų, makaronų – jau baigas. Susitaisiáu dešimt kepalų ir vėl vežiau ten. Susitai̇̃sė vilnų i išvažiavo karšt. Smetono susitaisáu i leku į turgų. Palapys išėjo susitaisyti vežimus ir kinkyties. Iš vakaro reiks susi̇̀taisyti, jei anksti išvažiuoji.Turu susitai̇̃siusi (pasirengusi ką pasakyti), drėbsu kumet gerą žodį!. Nebežinau, ką aš turėjau susitai̇̃sius senybės sakyt.sutvarkyti (padargą, įrankį ir kt.), kad tiktų vartoti, naudotis: Turim girnas, bet nesutaisýtos – nemalam. Penkiolekos metų vaikinai dabar nemoka dalgio sutaisýti. Jūs, berneliai, paklausykiat, greit dalgelius sutaisykiat. Šieną nupjausiu, lauką išarsiu, žagružę sutaisysiu. Linus nurausiu, drobes išausiu, stakleles sutaisysiu. Turėjau dalgį, ir gerai sutaisytą.Iš vakaro susitai̇̃so ratus, sudeda pašarą. Muzikantas lauka susitaisęs muziką. Nei moka verptie, naujų staklužių susitaisýtie .apdoroti, apdirbti: Kol sutaisai̇̃ pakulas – pakulas sau verpt, linus sau verpt – jetu mano, kiek prisidirbdavai!. Pats linabruktis, kas man linus sutaisys, jeigu tave areštuos? Ar kito pusbernio lėksiu ieškotis?.Susitai̇̃so žėdnas sau tuos linus.sukinkyti, pakinkyti (arklius): Sutaisýk arklius i važiuojam. Tas velnias tuo[j] sutaisė arklius, karietą, pats sėdo važnyčiot. Jis išvedė jį iš to kambario, sutaisė arklius ir liepė važiuoti namo.Kitą rytą jis susitaisė visus tris savo asilus ir iškeliavo į mišką ieškoti Kasimo.suderinti: Strūnas jau sutaisi̇̀s.Turi̇̀ su spragelu teip rankas sutaisýti, ka galėtumi kultiišdirbti (žemę), parengti sėjai: Daržą sutai̇̃sė, suekėjo. Kai anas žemę sutaisi̇̀s, tai pas jį augs. Dirvą sutaisytiįgyti, įtaisyti, nupirkti: Du kostiumu sutaisiaũ – ir kur jiej (greit sudėvėjo)?. Paltelį tėvas sutai̇̃sė, tupliukus pasiuvo.Susitaisiaũ gerą arklį. Gerą drabužį ne tep jau lengva sustaisýt. Da nori kostiumo gražaus sustaisýt. Kada kokį paršą vėl sustaisýsiu. Par laiką susitaisýsi (susipirksi) – iš pradžios tos plikos sienos bjauriai.gauti, parūpinti: Kiek tų svečių – kurgi te sutaisi̇̀s visiem lėkštutes, visiem šakutes!. Sutai̇̃sė porą arklių1po kiek dedant surinkti, sukaupti, sukrauti: Palauk, kaip sutaisýsiu piningų, nūpirksiu. Jug tus šimtus sunkiai buvo sutaisýti. Jug dėjo į pančekas, kišo piningus – dukterums i dalį reik sutaisýti. Ta tėvelis eis ir eis an tų dienų, kol sutaisýs rendą. Sutai̇̃so kiek auksinių, ažukeikia, ažuburia ir pakavoja. Nuo tryliktų metų tarnaudamas sutaisiau kapeikos šiek tiek. Parduosiu arklį ir karvę … ir tą šimtinę sutaisysiu. Kai atėjo ruduo, Coliukės kraitis buvo visas sutaisytas. Pažadėjęs [tėvas dukteriai] jokios dalies neduoti, atimti visą sutaisytą kraitį. Aš to plovimo (skalbinių) daug nesutaisaũ.Susitai̇̃so piningų tik sprogti, o geresnio daikto neperka. Kol pasogos biškį susitaisiáu ir pasenau. Ans susitai̇̃sė a porą tūkstančių i nusipirko pas Alsėdžius vietelę. Pinigų susitai̇̃sė ir nusipirko gryčią. [Katrė] ir kraičio buvo susitaisiusi nemenkai. Kaip susitai̇̃so daug to mazgojimo, apdžiausto lauke visus šniūrus.iš smulkių vienetų sudaryti tam tikrą sumą: Gal aš sutaisýsu iš tų kapeikų kiek reik.Jeigu lemputės didelės, sustai̇̃so [mokesčių už elektrą]iškelti (vestuves, pokylį): Nora sutaisýti abijų dukterų veseles kartu. Liepė sutaisýt vestuves, ka visi būt pavalgę i pagėrę. Sutai̇̃sė pokylius, suvadino kaimynus ir gimines. Šiandien pat mes keliame vestuves, puota jau sutaisyta! . Visi supuolę sutai̇̃sė, iškėlė pagrabą kaip reikia. Sutai̇̃sė pagrabą.Susitai̇̃sė tą sambarį jos abi. Kur jau artimesni trys keturi kiemai, susitai̇̃so Kūčias vienam kieme. Voversiukas ant dirvonų susitai̇̃sė didį bolių . Nu i ryto metą jau susitai̇̃sė tas baliussuorganizuoti, surengti: Buvo sudarytas (sutaisytas) viešas vakaras. Sakyk, ar besutaisýs ponai karą?. Sutaisė bobos mišias, ir nebliko žiburelių vaikščiojančių. Suaugusių kursus mokytojas buvo sutai̇̃sęs. Any atvažiavo muzikos – jau večerinką sutaisýt. Ant Žvelgaičio kalno sutaisýdavo Jonines. Mokytojas mum sutai̇̃sė – tas senobines dainas ir šokius. Mergvakaris, arba pintuvių vakaras, sutai̇̃somas yra paprastai panedėly vakare. (išnaša).Sustai̇̃sė didžiausia vakaruška.įsteigti, įkurti: Ans buvo sutai̇̃sęs korą – dvidešimt penkis žmonis turėjo jau. Buvo … vargonykas, tai orkestra buvo sutaisýta su dūdom.Ten buvom susitai̇̃sę tokį savo kuopos orkestrelį. Tadas Blinda susitai̇̃sė savo karuomenęsuburti, sutelkti: Skubotai sutaisýtas vaidintojų būrelis. Po dešimtį tų braukėjų sutaisýs i mins. Sutai̇̃sė (supiršo) žmonis į porą, i gyvena, proto pasiėmę.Sutaisytamjam saimui tapė jis per viceprezidentą išskirtas.Susitaisỹs, būdavo, koks penkiasdešimt vyrų ir ims dainuot. Susitai̇̃sės kokie trys a keturi, išvaga viską ten. Jeigu abudu tokie tinginiai susitaisýs, badu išdvės. Susitaisýs tokios kumpanijos, kad eis kaip pašėlę par vestuves. Buvo seniukai susitai̇̃sę – kadrilių šoko. Y[ra] toki brigada susitai̇̃siusi: briedžius nušauna, šernus. Pradės eit grėbėjos, pjovėjai, tai susitaisi̇̀s pulkas kaip debesis ir valiai dainuot. Tai, būdavo, sustai̇̃som ir ažtráukiam. Su kuo jiem (piemenukams) patinka, susitai̇̃so į krūvą, susigena bandas. Imtų kada, susitaisỹtų keli vyrai i padirbtų tą tiltą, i nebereiktų bevargt. Pulkais susitai̇̃som i einam ant gegužinę. Susitaisė mūsų ketvertas norinčių arklių pirkti, ir drožiame kažkur dešimt varstų už miestelio. Susitaisę visi … supjautą šienelį sutrypė. Jos (miškinės kiaulės) susitai̇̃so viena paskui kitą par miežius eit.Susitai̇̃sė pora pagal Dievo norąnustatyti, sutvarkyti: Teip sutaisýta, ka žmogui tik vargt ant svieto. Teip sutai̇̃sė, kad antradieniais vinčiavos. Teip jau Dievo sutaisyta, sudaryta nuo amžių. Šitaip gamta viską sutaisė.Nuo to vakaro taip ir susitaisė mano dienos: ligi pietų turguje, pjaunam, skaldom, kraunam malkas, vakare – į skaitykląsparčiai suvalgyti, suėsti: Parėjęs sutai̇̃sė riekę duonos su svogūnu ir eina švilpaudamas. Sutai̇̃sė vaikas silkę kaip niekur nieko. Lašiniai man visi pietūs: ben pusę kilogramo sutaisýdavau. Vilkas sutai̇̃sė avį. Būdavo, įmesk skruzdėlynan gyvatę, tai tuoj sutai̇̃so.Neilgai to paršelio užteks, greit susitaisi̇̀ssumušti, sutalžyti: Dar aš jį sutaisýsiu!. Tėvas kad sutai̇̃sė, tai sutai̇̃sė tą netikėlį. Apveizą sutai̇̃sė.suduoti, sušerti: Petras kap reikiant jam sutai̇̃sė. Kad sutaisiaũ šatra išilgo, tai net sussukė. Lapinas pajuto, kad jisai sutaisė jam per nugarą sagtiminugalėti, įveikti, suriesti: Iš karto sutaisiaũ (griežtai pasakiau, prigriebiau), ir dabar neturi ką sakyt. Trušienė viščiokus sutai̇̃so – jų grūdus suėda. Aš būčiau ne Jonas Vijurkas, šimts perkūnų, jeigu nesutaisysiu šito senio.Mane sutai̇̃sė ta liga, tai dabar nebetikęs.Sutai̇̃sė kai Abeliųapgaule įstumti į vargą: Jis mane sutai̇̃sė. Tas sukčius juos sutai̇̃sė, iš dubos išvarė, o dabar pats negyvena. Kaip ana tas merges sutai̇̃sė, ka negavo vyrųañtausius (ė́dmenis, káilį snùkį šónus ) sutaisýti primušti: Jei nori, nustok lojęs, o sutaisýsu ė́dmenis!kójas sutaisýti mirti: Tu pirma kójas sutaisýsi!krãmę susitaisýti būti sumuštam: Neilgai tik važiuos: susitaisýs krãmę, i pasibengsužtaisýtipašalinti spragą, skylę, užlopyti: Tu tvoron skylę užtaisýk, ba kiaulės in daržą sulįs. Juodu su savo tarnais didį akmenį užrito ir angą drūtai užtaisė. Ažtaisiaũ, ažlipdžiau visus plyšius pirkios. Užtaisýt reikia kraigas. Užtai̇̃so (apkamšo) šiltai avilį, kad būtų šilta. Užtaisýti prakiurusias pirštines.Užsitaisýk rankoves, visai jau baigia atskutot. Jau tie Gruiniai amžini sulūžėliai, negali spragų užsitaisyti. Koki keturšimti žmonių sulindom į bunkerius, užsitai̇̃sėm, nu, kaip jau būs, taip būs!įdėti plombą, užplombuoti: Ažtai̇̃so, ažtai̇̃so tuos dantis, ir vėl ištrupauždaryti, užrakinti, užkabinti, užsklęsti: Langai užtaisýti, stubo[je] trošku – kai čia gali išgyt!. Lig įejau pro vartus į kiemą – kiemas užtaisýtas. Ažtaisýk duris, jau visi namie. Užtaisýk tą langą. Tėvelio kluonas buvo užtaisýtas tokiom kartim. Užtaisýdavo, kad gyvuliai neįlįstų.Nueit tai nuėjau, o jie užsitai̇̃sę duris: beldžiau beldžiau – neprisibeldžiau.užkalti: Lentomis, skalomis, geležimis užtaisýti. Karstą aklinai užtaisýti.užtverti: Užtaisýti pylimu.Šitiems melams kelias užtaisytas.Jam buvo užsitai̇̃sęs (susilaikęs) šlapumas.sandariai uždengti: Ir antras galas tam bosuo užtaisýtas. Teip reik užtaisýti, kad neišeitų garas. Langai užtaisýti, kiemo vartai atkili. Perskaičius [laišką] užtaisė (užklijavo) kaip buvo.Ka par smarkiai, ans užtai̇̃so (pridaręs, uždaręs sulaiko) tą garą.apvynioti, apmuturiuoti.Lakstai kaklo neažsitai̇̃sius [šaliku] ir nori nesirgt.paslėpti kuo uždengus: Dvi karvi buvom užtai̇̃sę tarp šiaudų, kad neatimtų. Tam namely aš užtaisiaũ senelį. Kaip mes bandą ganėm, i užtai̇̃sė [čigonai] į mišką tokius du [pavogtus], arklius.nutraukti veikimą, uždaryti: Gal užtaisi̇̀s tą bendrabutį. Tos kapinės jau visur užtaisýtos (nebeleidžia laidoti) uždėti, pritvirtinti: O jo kirvis, liuosai užtaisýtas, tik pašmukšt nuo koto, papliumpt į vandenį. Dabar geriau kirvelį užtaisysiu ant koteliotaisant sugadinti: Taisė i ažtai̇̃sė zagarkąkokiomis priemonėmis pagerinti ką prastą, netikusį, užmaskuoti trūkumus: Kur arkliai sunkumus turia, [čigonai] užtai̇̃so – ir nepučia [arkliai]aprengti, apvilkti (drabužiais): Pasims abrūsą, uždės rėtį ar už[v]oš puodynę ant galvos, užtaisýs, aprėdys jau jį (piršlį) čia kaip ir įveda.Nu tai tas diedas užsitai̇̃sė i nuej[o].persirengti kuo: Ažsitai̇̃sė až jaunąjį.užtiesti, užkloti: Svočia užtai̇̃so stalą staltiese sava ir tada pasdeda karvojų ant stalo. Baltas skomas užtaisiaũ, baltą duoną jau padėjau. Svirno stalai užtaisyti, vyno stiklai pripildyti. Oi mergele lelijėle, užtaisykie skomužėles, užtaisykie skomužėles, atskaitysiu pinigėlius. Tik mūsų seselę čion atlydi, baltamjam grabelyj inguldytą …, plonomjom drobelėm užtaisytą. Oi tu laškele, gražiai užtaisýta, kas an tavę atsiguls?.padaryti kokį kam pritaikytą daiktą: Poliams kalti toks mušeklis buvo užtaisýtas.Užsitaisiaũ tokią žagrutę, i gerai kaupia.užtverti (tvorą): Užtai̇̃sė torą iš žabų. I tvoras užtaisýdavai, kur jau ganai, kur pūdymaspastatyti (statinį): Užtaisiaũ pirtį, galėsit visi vanotis.Užsitai̇̃sė vėjinį malūną. Užsitai̇̃so tokią būdelę – i maudydavos.įrengti, įtaisyti: Reiktų užtaisýt abarus – ir galėtumėm paršus vasarai suvaryt. [Skobtiniuose aviliuose] plautai, landžiukai buvo užtaisýti. O čia vėl užtaisýta tokia apskriti ta [girnų dėžė], byra miltai tie. Čia buvo užtaisýtos žabų kamšos pravažiuot žmonėm; pavasario laike vanduo išnešė. [Voras] nuejo į krūmus, užtai̇̃sė savo tinklą ant šakų. Užtaisiaũ paklaimėj šeškam slastus. Ka žvejosma tiktai kame upelė[je] kokiame, ten ventarį kame užtaisýsi. Kam kilpas užtaisýti.Aš užsitaisiaũ slastus pelėm gaudyt rudenyje. Užsitai̇̃sė anie ir gerai gyvena. Griovys yr, ir buvo užsitai̇̃sę vebraiįkurti, įsteigti: Ans buvo žadėjęs pabriką užtaisýti. Kartą užtaisius gerą valgyklą ir viską gerai tvarkant, viskas gerai eitų. Geriausioj kviečių žemėj vištyną užtaisė!susitvarkyti, pasigražinti: Ažsitaisýt rūpi [kambarį], išsivelėtpagaminti (valgį, ėdalą): Reikia užtaisýt, kad būt gatavas ėdalas. Pati žiemai užtaisýdavo [grybus]. Užtai̇̃so karališkus pietus.Nešiu kiaulei ėst viedruką užsitai̇̃sius. Užsitaisiaũ [salotas] su cibuliais, su krapais, su smetonėle.pagaminti ko kokiam darbui, reikalui: Užtai̇̃sė tam karaliuo migdomus vaistus, ans nieko i negirdėjo, ką ana pasakojo .Ką tai pelei geriau užtaisýt (įkabinti į slastus): a čia lašinių, a čia duonos?.Šarmas rankas nuėda, nudirba, jeigu macniau užsitaisái. Jeigu per stipriai užsitaisýsi žolikes, gali nusinuodyt.įdaryti: Dešra – užtaisýta žarnaįdėti, įmaišyti į valgį, gėrimą prieskonių, pagerinti uždaru: Mėsą su česnaku, su pipirais užtai̇̃so. Da toki braškė buvo verdama: cukrų užtaisýs, nu ir gyvens gyvens. Veršieną apdėti keptais bulvių griežinėliais arba bulvių koše, užtaisyta žaliu kiaušiniu. Vynas būdavo taip užtaisomas grūstais prieskoniais, kad kiekvienas gurkšnis plikydavo koserę.įdėti nuodų ar užburti (valgį, gėrimą), kad pakenktų: Nevalgyk, čia užtaisýtas valgis!. Juodvi abidvi buvo tę jiems užtai̇̃siusios: kai tik jie to alaus užgėrė, gatavai padūko. Mėsos gabaliukus nuodais užtaisýtiįtaisyti, padaryti, įrengti: Viską gudriai užtaisýtipadaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Aš jai da užtaisýsiu vieną štuką!. Dabar galėsi važiuot namo, pavėžys tave ponas – tiktai mes tau važiuojančiam užtaisysim šposą.padaryti ką bloga, ką nemalonaus: Ir užtaiséi tu čia mun, dėkuo!. Tu tik man bėdą užtaisýsi, daugiau nieko. Ką užtai̇̃sė ji tau, ka tei[p] ilgai pyksti?. Kad užtai̇̃sė, tai užtai̇̃sė – dabar visą amžių atmins!. Seniau žmonės mokėdavo užtaisyt važiuojančiam, kad šio ratai sustotų ir jau daugiau nė iš vietos nepajudėtų.Su tuo motociklu tik bėdą užsitaisýsi – susilaužysi kur. Užsitai̇̃sė ant savos galvosimti nuolat ką daryti, įnikti: Užsitai̇̃sė naktį nemiegotpadaryti tinkamą, parengti ką kokiam tikslui: Tura užtaisęs šnapšę kliukinti (virti).Aš jau turėjau rupūžei (nedorėlei) užsitai̇̃sius atsakymą, bet nieko nesakiau.sutvarkyti (padargą, įrankį ir pan.), kad tiktų vartoti, naudotis: Sėdęs užtai̇̃sė dalgį – vis vyras. Jisai užtai̇̃sė tą aparatą (fotoaparatą) i pats atbėgo i atsistojo į tarpą tų. Mašinos dirbo, tik užtaisýti reikėjo. Pati nemoku, prašau kitų užtaisýti audeklą. Varlakio [audeklo] nebįverčio i nebužtaisýčio, dėl to ka aną didliai seniai audėm. Kai mama užtaisýdavo, tai i aš įlipdavau [į stakles]. Žagrę kap užtai̇̃so, nepajiegia vežt [jautukas mokinys]. Barė mane tėvelis, barė mane senasis, kad nemoku art, žagrelę užtaisyt. Tėvelis padarė naująsias stakleles, močiutė užtaisė plonąsias drobeles. .Ana užsitaisė audimą austi. Reik mokėt užsitaisýt kaip reik žagrę. Kaip jie (sielininkai) tę užsitai̇̃so tuos trioptus (sielius) – i plaukia Nemunu. I nytis, i skietą užsitaisai̇̃, užsimazgai, tai paskui gali aust. Dvyleka sienų užsitaisiáu austi, ilgai išeis, kol išausu. Tai stakles paskuon užsitaisýdavom ir ausdavom. Pasilikęs vienas, velnias užsitaisė mašiną ir pradėjo kulti. Nė jokio darbelio nemoka dirbti, nemoka verpti, nemoka austi nė plonų drobelių užsitaisyti. Nemoka austie plonų drobelių, užsitaisýtie naujų staklelių .pakinkyti (arklį): Reikia pažiūrėt, kam tie arkliai užtaisýti.Jūs užsitaisýkit arklius gerai, vežimus gerai ir lėkit.suderinti: Užtaisýti striūnas.įdėti muzikos įrašą, paruošti griežti: Užtai̇̃sė tę tokią muziką – grajy[ja], šoka.įsijungti.užsukti, kad veiktų: Kūčių naktį užsitaisýdavom laikrodį i dvyliktą valandą eidavom klausytis gyvulių kalbosįdėti šovinį į šaunamojo ginklo lizdą: Mat šautuvas buvęs užtaisýtas, kaip iššovė, tas tik blakt ir gulia negyvas. Jiej turi ir parako muškietom užtaisýt. Mano tėvas laikė vienavamzdį, šratais užtaisomą šautuvą. Norint namiškiai ir sakė, idant užtaisytų šaudyklę namie, jis neužtaisė. Užtai̇̃somasis prietaisas.Būsiu su atomais užtaisýtas (apšvitintas), gal tos ligos išlakstys?!.Užsitai̇̃sėme šautuvus ir granatas. Užsitaisė šautuvą kaip tik šaut.pripildyti: Užtaisýti šovinįįgyti, parūpinti, gauti.Kokiai mergei vaiką užtai̇̃so vaikis ir ema kitą.Su kiaule tik darbo užsi̇̀taisai, pelno neišeina. Kam mum reik tų kerštininkų užsitaisýt, ka mes galiam i be jų gyvęt.Vaiką užsitai̇̃sė, išejo pizulaissukelti (ligą): Tas dustas esąs pirmi vaistai vėžį užtaisýti.gauti, susigriebti (ligą): Užsitai̇̃sė džiovą: prasčiai ėdė, labai daug dirbo. Nebdirbk, imparktą (infarktą) užsi̇̀taisysisuorganizuoti, surengti, įvykdyti: Vakare, pabaigus kulti, užtaiso šokį. Dabar užtaisýkit kokį vakarėlį.Pabandyk nepapjauti žolės ir nepaduoti su miltais kiaulėms: tokį koncertą tau užtaisys, kad net špokas ant stogo pritils.Užsitai̇̃so šokį [senovėje] su klumpium apsiavę, su vyžikiumsuduoti, sušerti: Dar vieną lazdą turiu tau į sprandą užtaisýt. Ans mun teip užtai̇̃sė par sprandą, kad dar ir šiandie gela. Su diržu užtai̇̃sė vaikam par kelnes.sumušti, uždaužti: Buvo girtas akis užtai̇̃sęsprigauti, suvedžioti (merginą): Atvažiavo iš kažin kokių pasviečių, užtai̇̃sė mergą ir paliko Dievo valiai. Ką ji bešoks, kad jau užtaisýtabãlių užtaisýti primušti: Dar aš jam bãlių užtaisýsiu.dū̃šią užtaisýti įkaušti, pasigerti: Važiavę iš turgaus pats su pačia. Jau abu buvę gerai dūšias užtaisępir̃tį užtaisýti prigriebti: Jau tas vėl mėlenas (girtas) vambrina (eina) numie – užtaisýs boba pir̃tį!. Užtaisysiu, ag užtaisysiu šeškeliams pirtį, – linksmai grasino Keršis, įknibęs į savo pelėkautus
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas