lietuviuzodynas.lt

Tampyti

Tampyti reikšmė

Žiūrėti žodį "tempti"Žiūrėti žodį "įtempti"Žiūrėti žodį "ištempti"Žiūrėti žodį "nutempti"Žiūrėti žodį "partempti"Žiūrėti žodį "pertempti;"Žiūrėti žodį "pratempti"Žiūrėti žodį "sutempti"Žiūrėti žodį "užtempti"suėmus traukytitąsant skaudintitraukant, patempiant tiesinti, lyginti, tvarkytitempiant tiesti, klotitaisyti, remontuotivalkioti, tąsytisunkiai kiloti, nešiotivargti sunkiai nešiojantpaslapčiomis imant nešioti, grobstytisu savimi, kartu vedžiotis, vežiotis, tąsytivargti vedžiojantis, rūpinantisdažnai kvietinėtivarinėjant, siuntinėjant, kvietinėjant vargintisukelti traukulius, spazmus, konvulsijas, svaigimą ir pan. negalavimus, traukytitąsyti (verčiant vemti)ištiesti ir įtraukti ar sulenktijudėti visu kūnu, stengiantis ištrūkti, iškliūtimuštisrąžytis, raivytisjudėti, krutėti, muistytismaivytis, kraipytisvalkiotis, bastytis, slampinėtisunkiai, vargingai vaikščiotisusitikinėti, draugauti, bendrauti su kitos lyties asmeniuilgai nenusileisti, nesutartisklaidytis, skirstytis (apie debesis)tęsti (balsą)valgyti ką tąsų, sunkiai sukramtomą (paprastai mėsą)tampant ištiesinti, išlyginti, aptvarkyti (drabužį)šiaip taip aprengtikiek pataisyti, paremontuotitampant pamelžtiapstumdyti, aptąsytidažnai tampant įskaudintisunkiai sunešioti, sukilotitampant padaryti laisvą, dukslų, palaidątampant išbandyti stiprumątampant pamelžtikurį laiką vargingai melžtitampant ištiesinti, išlygintitempiant ištiesti, paklotitampant sudraskyti į dalis, nugalabytitampant, traukiant įskaudintitampant, judinant išversti, išvilktiišvalkioti, ištąsytiką sunkų išvedžioti, iškiloti iš kurkurį laiką išnešioti ką sunkųpaslapčiomis išnešioti, išgrobstytisunkiam darbui, sunkiems tąsomiems daiktams išvarginti, ištąsyti (paprastai rankas)išvargti, nusikamuoti nuo sunkaus darbo, sunkių daiktų tąsymonuo tampymosi, sunkaus darbo išsieikvoti, susilpnėtiišjudinti, išmėtytinuvalkiotiišsirąžytiišsimaivytidaug kur nuvesti, išvedžiotivisus išvedžioti iš kurdaug kartų bastytis, tąsytisišsiskirstyti, išsiblaškyti (apie debesis)pasiekti, laimėti, tęsiant balsą ilginant žodžiustampant nusukti į šoną, nukreiptitampant nutrauktitampant įskaudintinuvarginti, nukamuoti sunkiu darbu, sunkumų tampymukurį laiką nešiotis, tampytis ką sunkųnuvarginti kamantinėjimais, tardymunutąsyti (traukuliams, priepuoliui)tampymu, traukuliais numarintinunešioti, nuvalkiotiskirstantis nuslinkti, išsiblaškyti (apie debesis)patraukyti, kad ištįstųsuėmus patraukyti, patimpčiotitampant patiesinti, palyginti, patvarkytisunkiai panešiotisunkiau padirbėtipasidarbuotisunkiai panešiojus, padirbėjus išvargtipersitemptipakamuoti, pakankintipavedžioti, patąsytipavarinėti, patąsytipasiraivyti, pasimuistyti, pasikraipytipasitąsyti, pasiraityti vemiant, bloguojantįsitempus visu kūnu pajudėti, pasitraukiotipavalgyti (paprastai ko tąsaus)pernešioti iš vienos vietos į kitą ką sunkųkurį laiką sunkiai dirbti, kilotiprasibastyti, prasivalkiotiprasisklaidyti, prasiskirstyti (apie debesis)prasirgtiprinešioti, prikiloti ko sunkaussunkiai nešiojant, kilojant prikrautitampant, judinant prikelti, prižadintiprivarginti, nukamuoti sunkiu darbuprivarginti šaukinėjant, tardanttampant pritraukyti, prigaudytisunkiai sunešioti, sukilotisunkiai dirbant, keliant, traukiant pasitempti, susitąsytipatąsyti, supurtytisusistumdyti ginčijantis, varžantis dėl kovisu kūnu sujudėti, stengiantis ištrūktiišlyginti, sutvarkytisusiruoštisutaisyti, suremontuotisunešioti, suvalkiotisuimti, sutąsyti traukuliamssušerti, suduotisuėsti, suryti (paprastai ką tąsų)sunkiu darbu nuvarginti, nukamuotitampant sugadintitampant negyvai užkamuotikvietinėjant, šaukinėjant, klausinėjant nuvargintitiesiant uždėti, pritvirtinti
Kalbos dalis: kartotinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tampýti

Tampyti sinonimai

aptampytiatitampytiįtampytiištampytinutampytipatampytipartampytipertampytipratampytipritampytisutampytiužtampytitampytinai

Tampyti frazeologizmai

dambràs tampýti rengtis verkti: Ko dabar tampai̇̃ dambràs?gýslas tampýti versti kentėti, skaudinti: Ilgai tampys jo gyslas sužeistųjų draugų vaitojimai, žuvusiųjų kraujasliežùviais tampýti apkalbėti: Valkiokias su visokioms lakūdroms, pradės ir tave liežùviais tampýtilui̇̃šį tampýti būti nepatenkintam, raukytis: Kam tu čia dabar tampai̇̃ lui̇̃šį?lū́pą tampýti rengtis verkti: Vienas kitas iš mūsų pradeda tampyti lūpas, traukyti nosį, o pats mažasis ima verkti. Tik, brač, lū́pą tam̃po tam̃po, ir pradėjo rėktnèrvus (niervàs) tampýti nervinti: Kam čia dar be reikalo nervus tampyti. Vyras gėrė sprogo, tam̃pė anai niervàsóžį (óžkenas ) tampýti vemti.šnérves tampýti būti nepatenkintam, raukytis: Kad kiek ne pagal ją, tuoj šnérves ir tam̃použ liežùvio tampýti versti kalbėti: Mickutis susigriebė, kaip ir visuomet, nelaukė tampomas už liežuviouž nósies (už nósės) tampýti bėgėdiškai primesti savo valią, visiškai nesiskaityti su kuo: Motyną anie už nósės ne vadžio[ja], ale tam̃po, besarmačiaiaptampýtitampant ištiesinti, išlyginti, aptvarkyti (drabužį): Lygindama raukšles, ji aptampė jo drabužėlius.Apsitampýk išeidamas, apsiveizėk, vaikis dar esi. Ilgus, atgal nubrauktus savo plaukus jis sutvarkė vienu plaštakos mostu, pasitraukė kelnes ir apsitampė švarkąšiaip taip aprengti: Mūsų vyrus Jonas aptam̃po.Kokiais ryzais apsitam̃po – vis ne nuogas. Ot tik naminiukais apsitam̃pom, ir ganakiek pataisyti, paremontuoti: Kad sulopo, aptampo, kiteip atrodo. Aptam̃pius da tie kamašai ilgai galia diktuoti. Aptampýsiam trobas, i galės dar gyventitampant pamelžti: Morta viena aptampydavo pritvinkusias karvesapstumdyti, aptąsyti: Aptam̃pė, apstumdė vargšą. 1Kad ne tėvas, būtų Jonas jį gerai aptam̃pęs. Aš tą kumelę savo aptampiáu, ka ana nenueitų nėkur.Bernai apsitam̃pė už krūtinių, kone susimušėatitampýti dažnai tampant įskaudinti: Man ausis atitam̃pėįtampýtiįtemptisunkiai sunešioti, sukiloti.Pats įsitampiaũ mašynon visus nešulius, nebuvo kas padedaištampýtiištempti 1: Tokį pusminkštį [avikailį] pradeda tampyt tampyt, i ištam̃po. [Milas] susivels, bet reikės i šildyti tujau versti, išimti ištampýti, kad vieneip susiveltum. Šlapią reikia iškočiot, ištampýt paklotę.tampant padaryti laisvą, dukslų, palaidą: Neištampýk mano pirštinių!. 1Ištam̃pė audeklą, nė nepaausiu. Ištampéi šitai gumą kaip iclius koks. Nesiauk tokiom kojom – ištampýsi kojines.Timpa jau išsitam̃piusi. 1Mano šitas švarkas jau išsitam̃pęs. [Megztinio] rankovės išsitam̃po, paliekta kaip blerbėtuvas. Mergelė išsiaudė trumpą sijonėlį – nebijok, išsitampỹs datampant išbandyti stiprumą: Saliamonas vel Lipicierių pririšęs, liepęs išmėgyt, [lenciūgą] ištampyttampant pamelžti: Tos karvės, nors kaip katės duos pieno, o ištampýk anas!.kurį laiką vargingai melžti: Diena dienon trūksta, kažno da šitą mėnasį ištampýsiutampant ištiesinti, išlyginti: Kas yra susirukšlojęs, susitraukęs, ištampýk, t. y. ištaisyk. Prieš lyginant skalbinys gerai, vienodai ištampomas.tempiant ištiesti, pakloti: Kada jau rasos didelės, ištam̃pom išnešę [audeklus], kada lietus – išbalina, išlyjatampant sudraskyti į dalis, nugalabyti: Seseris už tokius baisius apgaudinėjimus liepė ant arklių ištampyt. Išvedė laukan [vadinamą karalaitį], ant arklių ištam̃pė.tampant, traukiant įskaudinti: Netimpsėk [vadelių] teip dažnai, bo ir tau rankos įsops, ir arkliui žandus ištampýsitampant, judinant išversti, išvilkti: Kol aną ištam̃po iš lovos, kol ans išsiroglenas iš lovos – oi oi!išvalkioti, ištąsyti: Rytą nueinu – [sudraskytos avies] žarnos ištampýtos. Būtų kitam i grobus ištam̃pę.Išsitam̃piusi (išsimėčiusi) tura viską (netvarkinga) ką sunkų išvedžioti, iškiloti iš kur: Bulbas iš duobės ištampiaũ i apsirgau. Priseina ištampýt iš balų [šieną]. Labai sunku žirnius iš vežimo iškraut, ištampýt. Vyrai sulėkė ištam̃pė su kabliais po rąstą [užsidegusį namą]. Priveš galus dobilų tų, ir ans vienas par žiemą viską ištam̃po. Tokią kriūvą akmenų reikėjo par dieną iš kiemo ištampýti.Vos spėjau išsitampýti iš vagono savo daiktus, traukinys pradėjo eitikurį laiką išnešioti ką sunkų: Aš visą dieną ištampiaũ [uogas] ir duosiu mat perpus!.Daug vaikų, vienas kitą tampo, ir išsitam̃po (užauga) paslapčiomis išnešioti, išgrobstyti: Ištampys po rąstelį ir atveš likučius.Jokios mantos neberado – svetimi išsitampė. Išvogs medžius, išsitampyssunkiam darbui, sunkiems tąsomiems daiktams išvarginti, ištąsyti (paprastai rankas): Geri dobilai rankas ištam̃po bepjaunant. Ištam̃pė visas rankas viedrai. I rankas ištam̃pė bevedant tą avį. Kai nesutariam kulti [spragilais], labai rankas ištam̃po. Darbelio rankelės ištampýtos. Neištampýtas arklelis. Darbininkų veidai išvargę, ištampyti.išvargti, nusikamuoti nuo sunkaus darbo, sunkių daiktų tąsymo: Išsitampiaũ aš, akmenis vartydamas. Išsitam̃pęs su lentoms, norėsi valgyti kaip šuo. Par dieną išsitam̃pęs po mišką, nėko nebnorėsi. Baisiai išsitampiáu i susirgau. Išsitam̃po, išsibūna vyrai i miršta pirmiau.nuo tampymosi, sunkaus darbo išsieikvoti, susilpnėti: Jaunas kibau į cielą vaikį (bernu tarnavau), ir išsitam̃pė sveikataišjudinti, išmėtyti: Ištampái, išmėtai vaiką, tas i nemiegta.Kaip te anos išsitam̃po par televizorių, šitos šokėjos!nuvalkioti: Šita merga visų bernų išmaigyta, ištampýtaišsirąžyti: Tas išsimiegojo kumet, išsitam̃pė geraiišsimaivyti: Kad tu jau per daug išsitam̃piusdaug kur nuvesti, išvedžioti: Po visą miestą ištampiaũ, net atsibodovisus išvedžioti iš kur: Visus ištam̃pė po namus i išskirstė balįdaug kartų bastytis, tąsytis: Ir po sūdus išsitampei, ir kalėjimuose prisėdėjaiišsiskirstyti, išsiblaškyti (apie debesis): Gal išsitampýs nelijusi. Šitas debesys išsitam̃pė, kad daugiau neužeispasiekti, laimėti, tęsiant balsą ilginant žodžius: Ką čia ištampýsi! (pasakė kalbantis žodžio galūnes trumpinančia tarme) gýslas ištampýti (išsitampýti) pervargti iš visų jėgų dirbant: Ištampytos gyslos mano prie jaučio žambrelio. Dirbkite, gyslas išsitampykite, o vis tiek žeme neilgai naudositėsnèrvus ištampýti išnervinti: Saldus miegas prieš aušrą tam, kieno rami sąžinė, kieno nervai neištampyti nuolatinės baimės. Jis man visus nervus ištampėnutampýtinutempti 4: Katė visus savo kačiukus nutam̃pė į klėtį. Nerandu savo daiktų; gal kur šunes ar vaikai juos nutam̃pėtampant nusukti į šoną, nukreipti: Pagaliau peštukai nutampytais į šalį kaklaryšiais, nusivolioję, sukaitę atsikelia ir prieina prie stalotampant nutraukti: Upėtakiai tegali nutampyti slieko galątampant įskaudinti: Ne reikiamą gaidą užtraukusiam giedoriui užvažiuodavo per galvą stryku, nutampydavo ausis.nuvarginti, nukamuoti sunkiu darbu, sunkumų tampymu: Visos bobos y[ra] rankų darbų nutampýtos, benorėk sveikatos. Tie plateliškių kalnai pakalnės nutam̃po arklius.Nusitam̃pė, prisilankstė – smagus, sunkus kasėjų darbelis. Nusitam̃pė par dieną prie mėšlo. Nusitampiáu su papjavoms, rankas, strėnas ėmė gelti. Po šienpjūtės nėko nebnūsitampáu, i nebskausta [rankos]. Karvę turu, nusitampáu su karve. Par dieną žmogus taip nusitampái, kad ir valgyti nenori. Par naktį nemiegojau, su vaiku nusitam̃pėmkurį laiką nešiotis, tampytis ką sunkų: Sunkus darbas tas builakasis, par dieną nusitampái krežiųnuvarginti kamantinėjimais, tardymu: Parejo ir munasis iš palicijos nutampýtasnutąsyti (traukuliams, priepuoliui): Muni vyma nutampė po tos numinės gėrimo.Nutam̃pė nutam̃pė motiną – pykotampymu, traukuliais numarinti: Vaikai šoksta iš miego, klykia, rėkia, net mėlyni pasidaro ir miršta, sakydavo: priemėtis nutam̃pė. Priemėtis – kas gi daugiau. Išsigando vaikas… ėmė tampyti… tampė tampė ir nutampė.Ka tokį velnį kokie nelabiejai nutampỹtų!.Prišėrė vaiką su skirpstais, ką nenusitam̃pė. Tamposi tamposi, tep ir nusitampỹs. Nusitam̃pė prisisprogęsnunešioti, nuvalkioti: Mažos buvom, tai nutam̃pėm mamos batusskirstantis nuslinkti, išsiblaškyti (apie debesis): Kad kaip, dabok, nustampi̇̀s ir nelispatampýtipatraukyti, kad ištįstų: Kai biškį išdžiūsta [avikailis], reikia patampýt. Patam̃po patam̃po viena in sau, kita in sau austas paklotes, tada ilgesnės.Andarokas prietrumpys da. – Pasitampỹs dasuėmus patraukyti, patimpčioti: Berniokas tik patam̃pė vadeles, arklys tuoj greičiau pradėjo lėkt – nereikė nė botago. Mun, senam žmoguo, didelis džiaugsmas, kad yra kas munie už uostų patam̃po (apie vaikaičius). Ką už ausų patampýti. Mėgsta [vaikas] už rankos patampýti. Tie piemenys už tų siūlų patam̃pė, tas grabe gulėdamas uostus, lūpą kraipo. Patam̃po patam̃po [karvės] papus i paliekta – koks tinai piemenės milžimas. Da patampaũ kiek, duoda da pieno. Jis ateidavo neretai, atsinešęs armoniką patampydavo. Su armoškele biškelį patampýs ten.Einu, aš pati pasitampysiu [karvę]tampant patiesinti, palyginti, patvarkyti: Siuvėjas patam̃po kostiumą iš visų šonų. Še patam̃paime [išdžiūvusią paklodę]!. Priėjo prie veidrodžio, pasižiūrėjo, garbanėles pagal smilkinius patampė. Patampė marškinių rankogalius ir ant stalo apvožė kortas.1Staiga Valentas padėjo šaukštą, atsistojo, skvernus pasitampė ir – į duris. Mun buvo marškiniai išlindę užpakalė[je], aš pasitampiáu. Pasitampýk suknelę, nelygiai stovisunkiai panešioti: Patam̃pė maišus – ir susirgo. 1Čiagi kokį medžią anas patam̃pė – ir susirgosunkiau padirbėti: Jei padirbu, pasi̇̀tampau, munie geriau. Pasi̇̀tampai, našesnis pasidarai. Pasitampau, i skausta šonas.pasidarbuoti: Ką galiu, da biškį pasitampáu.sunkiai panešiojus, padirbėjus išvargti: Pasitam̃pė tie nešėjai biškį: ką misliji tiek sutempti!. Pasitam̃po, tai ir kosėja.persitempti: Kilnojo maišus i pasitam̃pė, dabar sirgspakamuoti, pakankinti: Patam̃po daktarai, o nemažė[ja] mergų vaikuočiųpavedžioti, patąsyti: Patam̃po patam̃po (pašokdina) tą mergą ir palieka vidury šokiopavarinėti, patąsyti: Na ir patam̃pė jis mus po teismus. 1Patampi̇̀s tave už tą naminę milicija. Patampė patampė policija dvarokus ir namo etapu parvarėpasiraivyti, pasimuistyti, pasikraipyti: Duktė pasitampė, sučirškė ir vėl besikniurvinanti į pagalvį. Pastampýsi an pradalgio atsigulęs. Juokas tos kvaknos pasitampýdamos. A daba šoka kaip žmonys: pasitam̃po pasitam̃po, i baigta. Rankom pasmakojo pasmakojo, kojom pastam̃pė – ir šokimaspasitąsyti, pasiraityti vemiant, bloguojant: Kitas net grybų prisivalgęs, tris dienas pasitampęs numirštaįsitempus visu kūnu pajudėti, pasitraukioti: Lipicierių pririšęs, pritaisęs ir liepęs pasitampytpavalgyti (paprastai ko tąsaus): Patam̃po kumpio ir sotūsbámbą patampýti sunkiai padirbėti: Valgysi ir lašinius, kai patampýsi bámbąuž atlapų̃ pasitampýti pasigalynėti mušantis: Manėme, teks gerokai pasitampyti už atlapųpartampýti partempti.pértampyti pertempti; pernešioti iš vienos vietos į kitą ką sunkų: Reikia kašių pértampyt bulbųpratampýtipratempti 1: Odinių pirštinių nepratampýsi. 1Atvažiavau ligoninėn, pratam̃pė man žarną, ir gerai buvo.Saldainiai tik dantis išbarsto i pilvą pratam̃po (padidina).Neprasitam̃pę batai, anie kaip jei nenešioti. Drabužis prasitampýs panešiojuskurį laiką sunkiai dirbti, kiloti: Prasitampę nuo pat pusryčių darbininkai – kaip išskrostiprasibastyti, prasivalkioti: Prasitampęs lageryje apie tris savaites, pradėjau karjerą daryti – patekau jauniausiu raštininkėliu į kalinių ligoninęprasisklaidyti, prasiskirstyti (apie debesis): Kad dagi prastampýt, pabaigtum rugius vežtprasirgti: Dvi savaites višta prastam̃pėpritampýtiprinešioti, prikiloti ko sunkaus: Pamažu pamažu i pritampýsu [vandens].Iš laukų prisitampiáu bulbių, kur talkininkai paliko. Vakar kiek aš tų zuperinių maišų prisitampiaũ, o šitokius kilnot tai dykystasunkiai nešiojant, kilojant prikrauti: Pritampýt mašiną už septyniolika kapeikų tai neapsimokatampant, judinant prikelti, prižadinti: Įrūgęs, vos vos pritampiáuprivarginti, nukamuoti sunkiu darbu: Dabar, par darbymetę, ir taũ sočiai pritam̃po.1Kai par dieną prisitampai̇̃, tai vakare nebesinori dirbt. Aš labai prisitampaũ fermo[je]: pašaras žalias, sunku labai sunešiot. Jonas labai prisitam̃pė prie mėšlo. Prisitam̃pė su karve, paki nuvedė kitan galan. Vargingai augęs, prisitam̃pęsprivarginti šaukinėjant, tardant: Pritam̃pė mane po tuos teismus. 1Kiek ją vargšę pritam̃pė nekaltai!.Prisitampýti po teismustampant pritraukyti, prigaudyti: Šitas vaikas nuo liepto kiek žuviočių pritam̃po!sutampýtisutempti 1: Paėmęs iš tėvo vadeles kad sutampaũ arklį, tai bėga net prunkšdamas. Tas arklys minkštų žandų: sutampýk gerai – traukiasi atatupstas. Vadeles sutampýti. 1Jau sutam̃pė virvę, trauk!1sunkiai sunešioti, sukiloti: Motriškos, an vyrų kraunat (juos keikiat), o kas viską sutam̃po, sunkį darbą nudirba?. Tiek maišų vienas nesutampýsi. Kas man būt sutam̃pę tuos dobilus, ka ne jų rankos. Sutampiaũ šieną vakaran.Stipras, vienas pats viską susitam̃pė. Susitampiau savo nešulius šalia Birutėssunkiai dirbant, keliant, traukiant pasitempti, susitąsyti: Karves vesdamas susitampiáu – ir sergu. Pradėjo smarkias šakes duoti – susitampiáu pagalumpatąsyti, supurtyti: Motina, nutvėrusi už peties, sutampė dukterį.susistumdyti ginčijantis, varžantis dėl ko: Vaikai susitam̃pė dėl niekų, dėl botagėliovisu kūnu sujudėti, stengiantis ištrūkti: Liucipierius sustam̃pė sustam̃pė i negali lenciūgo nutrauktišlyginti, sutvarkyti: Vaikai y[ra] sutampýti (tvarkingai aprengti).Vyro tėviškė liuob būs geriau sutampýta.Šiaipjau piršlys nieku kitu nesiskiria nuo jaunikio, kuris yra labiau susitampęs ir susišukavęs. Vainoras, sustampęs kelnęs, įklimbavo prie svečių. Pasistačiau dviratį pri jaujo galo, susitampiáu, susistrajijau i trauku į trobą. Išaugo merga kaip žardas, o viena pati nesusitam̃po.susiruošti: Arklys iš velėnų vežimo pavargęs, vargu besusitampýsiam į Kalvarijąsutaisyti, suremontuoti: Sutam̃pė batus, ir nešioju dar kelinta vasara. Jei šį metą jaujos nebsutampýsi, kitą metą būs vėlaisunešioti, suvalkioti: Ale ir greit tu sutampei̇̃ savo žalią suknutęsuimti, sutąsyti traukuliams: Matyt, jį sutampė, kad lova subraškėjo, paskui kažkas į sieną atsitrenkė. Nervai, sutam̃po mane.Da mañ tėvas peržegno[jo], sustam̃pė i numirėsušerti, suduoti: Kad sutampysiu juosta, tai žinosi!. Sutampýk diržu, tai bus ramesnis. Sutampýti botagusuėsti, suryti (paprastai ką tąsų): Ir višta sutam̃po varlę. Sukramtėt, sutampėt kiškelį mano.užtampýtiužtemptisunkiu darbu nuvarginti, nukamuoti.Tėtytė atvažiuoja iš miško užsitam̃pęstampant sugadinti: Užtampýsite jūs tą armoniką. 1tampant negyvai užkamuoti: Anie čia užtam̃pė vagį iš Kražių. Jos jį užtampydavo arba užplakdavo savo plačių andarokų padalkom.kvietinėjant, šaukinėjant, klausinėjant nuvarginti: Netrukus pasipylė komisija po komisijos – žmogų būtų galutinai užtampę!tiesiant uždėti, pritvirtinti: Apsitvėrė kapą, lenciūgus užtam̃pė – kas per mandris!
Vertėjas
Terminų žodynas
Sinonimų žodynas
Frazeologizmų žodynas