Tarti
Tarti reikšmė
Žiūrėti žodį "įtarti"Žiūrėti žodį "nutarti"kalbos padargais sudaryti garsus, žodžiusžodžiais reikšti mintis, sakyti, kalbėti; pareikštitvirtinti, teigtispręsti, svarstyti tarpusavyjeklausti patarimo, konsultuotislygti, derėtikalbėtis dėl vedybųbūti kokios nuomonės apie ką, manytilaikyti ką kuovadinti kuopatartinuspręstisutikti, sugyventisutartinai, darniai atlikti kokį veiksmąnederėti, netikti ritmingam, darniam veiksmuidainuojant ar giedant antrintipritartidėtis, apsimestidainuoti antru balsu, antrintiįvertinti visas aplinkybes, apsvarstytiapibūdinti, nusakyti, charakterizuotiišreikšti, pažymėtinuspręstikalbėti apie kitą ką bloga, apkalbėtisuabejoti kokio daikto tinkamumuapsirikti kalbantreikiamai ištartiatsakytipriešgyniauti, ginčytis, atsikirstivienam padainavus, pagiedojus, kitam atliepti daina, giesmedaryti ką iš paskos, atsiliepiant į kąmanyti esant nusikaltusį, bloga padariusįspėti, numanyti, nujaustisuabejoti kokio daikto tinkamumuįterpti (žodį)perspėti, tarsteltiįvardyti, pavadintiįtaikyti, prisiderinti (ką dirbant)prisiderinti prie dainuojančio ar grojančiokalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakytigalėti, įstengti balsu pasakytibalsu išreikšti, išsakyti mintį, pasakyti kąišvaidyti, išskaičiuotižodžiais nusakyti, apibūdintipareikšti nuomonę, išdėstyti savo požiūrįpaskelbtinetyčia, nenoromis pasakytikurį laiką tartissvarstant prieiti prie išvados, nuspręstitariantis parinkti, paskirti, numatytisukalbėti, sutartiapkalbėti, apšmeižtipripažinti netikusiu, pasmerkti, paniekinti, supeiktistebintis kokiu kieno trūkumu, yda, blogiu, užsitraukti sau blogįkalbant netinkamai, įžeidžiamai ką pasakytipareikšti nuomonę, pasakytiužklupti pamiršus sutartą žodį ar ženklą (ėdant keimarį – tokį vaikų žaidimą žaidžiant)kalbėjimu pasiteisintipamokyti, nurodyti, kaip elgtispasvarstyti tarpusavyjepasakyti, ištartipavadinti kaipnutarus laikyti kuopritarti, sutiktidainuoti antru balsu, antrintiužtarti, užstotiįsikišti kitam kalbant, pertraukti kalbąpaprieštarautipamokyti, patarti ko nedaryti, perkalbėtiįkalbinėjimu paveikti, įtikintisusižodžiuoti, pasibartiperspėtitrumpai šnektelėti, pasikalbėtiištarti, pasakytiapibūdintiužstoti, užtartipasitartiiš naujo, pakartotinai pasitartiper daug pasakyti, prasitartipergalvoti, apmastytiprabilti, prakalbėtipasakyti įžanginę kalbąpasakyti, ištartigalėti, pajėgti ištarti, pasakytinetyčia, nejučiomis pasakyti, išsiduotinetinkamai ką pasakyti, žodžiu užgautiprimintipraleisti kurį laiką tariantisbūti tos pačios nuomonės, sutikti, palaikyti kąsutikti, neprieštarautiprisidėti savo balsu prie uždainavusio, dainuojant antrintiakompanuotidirbant drauge su kitais prisiderinti prie takto, judesiųpadėti kartu ką darytipasakyti, ištartipatvirtinti, užtikrintiužtarti, užstotiužtariant pasakytipakankamai, iki valios tartisnumanytipasitarus nuspręsti, susikalbėti ką darytiapsvarsčius, pasitarus nustatyti, parinkti, paskirtisuderėti, sulygtipažadėti išleisti už vyro (dukterį)abiem pusėms aptarus sąlygas, sukalbėti vedybaspasakyti, ištartivienu kartu tą patį ištarti, pasakytisukalbėjus vestuves, abiem pusėms žodžiu pareikšti sutikimąsutikti, sugyventibūti tos pačios nuomonės, laikytis vienodo požiūriobūti vienodam, sutaptisuderinti, sutaikyti bendro darbo, veiksmo judesiussuderinti, sutaikyti balsus dainuojant ar grojantbūti suderintam, harmoningamžodžiais užstoti, gintiužstojant, ginant pasakytipritartipritarti dainuojant, antrintidainuoti rinkinį, rinktinusistatyti, pasižadėti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tar̃ti
Tarti sinonimai
anttartiaptartiatitartiįtartiištartinutartipatartipertartipratartipritartisutartiužtartiaptartinaiatitartinaiįtariamaiįtariančiainutartinaipatariamaipersitartiprasitariamaipritariamaipritariančiaipritartinaisutariamaisutariančiai
Tarti frazeologizmai
žõdį tar̃ti pasirodyti, pasireikšti, parodyti savo sugebėjimus: Netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodįanttar̃ti, añttaria, añttarė dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruoaptar̃ti, àptaria, àptarė aptártiįvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti. Valančius, matyt, buvo aptaręs šitą pasiūlymą savųjų tarpe. Aptarsiu su tėveliais, kas reik veikti, kas išlydės tave į Romuvą!.aptartinai̇̃ Aptartinai̇̃ esu mergę surokavęs, reik dar galutinai sutarti.Apsitar̃kiat, ką su vaiku daryti. Vyrai apsitarė, apsišnekėjo, tačiau šiandie reikia galutinai apsispręstiapibūdinti, nusakyti, charakterizuoti: Jau S.Daukantas mėgino aptarti lietuvių nacionalinio charakterio bruožus. Kantas aptarė pasaulio kilmę. Tankiai apsikniaubęs laužydavo galvą, kaip čia tokį žodį atradus, kuris tas bjaurybes (davatkas) kaip reikiant aptartų. Vidurinių mokyklų vadovėliuose tokios aplinkybės visai neaptariamos. Su praeities tematika buvo susiję ir daugelis aptariamuoju metu pasirodžiusių stambiosios prozos kūrinių.išreikšti, pažymėti: Veiksmažodis turi savotišką išvaizdą (lytį) darytiniui veiksmui aptarti. (Jn).nuspręsti: Žmonės buvo aptarę, kad jos gyvos nebėra. Daug daktarų aptarė, jog jai jau nebėra žolių ir gydyklos dėl išgydymo kojoskalbėti apie kitą ką bloga, apkalbėti: Aptarti, apžodžiuoti. Kalbomis apkelti, aptarti, sugonyti. Ãptariau aš jįjį be reikalo. Gal teip ir nebuvo, tik žmonės api̇̀taria. Tavi bobos àptara. Jin i jauna buvo aptariamà, ka bernus ant klėtį leisdavosi. Lygia dalia ir žmonims, nekaltai aptartims, nepridera nei verkti, nei vaitotiįtarti 1: Buvo bobelė aptariamà, kad ji moka čeravot. Jeigu moteriškė yra aptarta ragana esanti, tai reikia pavadelėti ir įmesti į vandenį. O ka kokia aptariamà [nėščia esanti], lopšelį da pakabydavai po kokiu medžiu [per Jonines]. Savo sodžiuj nieko àptariamo neturėjom, kas būtų galėjęs pavogt. Tuokart sūdžios aptartąjį žmogų į kalinį įstūmusys klausinėjo, ar įdėm mokėtum žavėti. Aptariamam šuniui maistą paduoti reikia par kokią kiaurynę.suabejoti kokio daikto tinkamumu: Į àptaramą (įtartiną, tinkamai neparengtą) bosą suraugėm kopūstus, ir apgedoapsirikti kalbant.atitar̃ti, ati̇̀taria, ati̇̀tarėreikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus.atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis dešimtį atitar̃s. Kaip vienas taria, teip kitas atàtaria. Manęs laukia nesusilaukia Aigipte, – atitarė kregždė. Na, tu jau kad pasakysi! – atitarė motutė.priešgyniauti, ginčytis, atsikirsti: Jam bet tik atatárt. Nebarkie, tėveli, sūnaus sūnaitėlio, ba tavo sūnelis neattars žodelio.atitartinai̇̃ Tad neattartinai sekasi, jog Christus tokiuo būdu turėtų pramanytas būti turįs du kūnu.Girtuokliai nebeturi Bachusų, paleistuviai nebeturi Venerų, joks nusidėjėlis nebeturi kuomi atsitartivienam padainavus, pagiedojus, kitam atliepti daina, giesme: Sauktinėse dainose atitar̃k dainuojančiam, tai gražiai dainuosi. Kai vyrai gieda, moterys atàtaria. Mas vis àttaram. Pačiam klebonui prieš procesiją lenkiškai užgiedojus, niekas neatitarė.Bernai ir mergos atsitardami̇̀ dainavo vieni apie kitus. Du mergaičių chorai arba eilios prieš kits kitą susiėmę rankas vaikščioja ir atsitardami gieda. (paaiškinimas).daryti ką iš paskos, atsiliepiant į ką: Pragydo gaidys. Jam tuojau atitarė kaimyno giedorius. Jo žodžiams atitarė nauji šūviai.Dujai yra [povinai], tai duoda duoda (kapojasi) atsitardami (pakaitomis) įtar̃ti, į̇̃taria, į̇̃tarėmanyti esant nusikaltusį, bloga padariusį: Tik be reikalo žmogų į̇̃tarei. Aš į̇̃tariau, kad jis vagis, matai – ir įvyko. Kas jį gali įtar̃ti – toks teisingas žmogus. Kas pats pikto nedaro, nė kito neįtaria. Kap vis melavo, tai iñtarė, ka ir pavogė. Kaip tik jau iñtariamas, tai tuoj ir spėja. Buvo įtártas, kad jis dalyvavo su ginklu prieš valdžią. Į̃taramas žmogus. Nei vienas negalėjo sakyti, kad jis yra matęs, kad įtariamàsis yra savo pastatą užkūręs.įtariamai̇̃ Jie įtariamai̇̃ elgėsi. Pamažu pamatėme, kad ir kiti zarasiškiai pradėjo į mus žiūrėti kažkaip įtariamai ir su baime. Įtariamai pakraipė jis savo galvą.į̇̃tariančiai Ėvė išėjusi taip įtariančiai užkriokė.Kai pats su pačia ima vienas antrą įsitar̃ti, tai jau nebe gyvenimas, o pragaras.spėti, numanyti, nujausti: Tėvo tėvas tada į̇̃tarė, ka ten pinigai yra. Supratau, kad jie į̇̃taria mane, kad aš gal būti vokiečių kareivis esąs. Maniau esąs doras žmogus, bent stengiausi toks būti, o iš tiesų buvau bailys, net neįtardamas tuo savęs. Man į̇̃taria širdies ramatą. Šitam ligoniu iñtaria vėžį. Buvau į̇̃tartas džiovinyku. Petras, nieko blogo neįtardamas, labai anksti išvyko į Paberžę pas kunigą Mackevičių.suabejoti kokio daikto tinkamumu: Katro [plėvelė] sakei, kad biškį kaip ir įtartà (gali plyšti, nestipri)?įterpti (žodį): Kalbos anai netrūksta: pats žodžio įtar̃ti negalėsi – vis ana kalbės, kalbą daugindamaperspėti, tarstelti: Gerai, ka aš jum į̇̃tariau, ka piktas šunė. Kai skirstė laukus, kad būt į̇̃tarta, būt palikę keliąįvardyti, pavadinti: Įsigėrę kūmai buvo, neį̇̃tarė gerai vardo, ir ne tuo vardu vaiką pakrikštyjo. Mus įtaria triukšmadariais, tai parodykime, kad netiesa ir kuo ramiausiai laikykimės. Kunegaikštis Lietuvos Spera pastatęs pilį paežerė[je], kurią įtaręs savo vardu Spera. Aš anam į̇̃tariau (pramaniau) pravardęnutarti 7 Gal aš Dievui iñstariau, kad toks mano vaikelisįtaikyti, prisiderinti (ką dirbant): Aš ir trim, ir keturiais kultuvais iñtariu. Ir nežiopsoti reikia, laiku įtarti, o kai įtari – spragilas jau pats eina ir muša, kur reikiaprisiderinti prie dainuojančio ar grojančio: Tavo balsas tai geras, ale tau intárt tai labai sunku.Negi vienas gamtai tėra akordas, negi vienaip ir tu jam įtarsiištar̃ti, i̇̀štaria, i̇̀štarė ištártikalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: Ištariu. Žodį klaidingai ištar̃ti. Žodis ištartinas ir rašytinas. „Prūdas, o tame prūde bliūdas plūdura“ – ištar̃k greitai. Tai kad ir i̇̀štariu, kito žodžio nežinau, kas čia za žodis. Jin nei̇̀štarė par čielus metus nė vieną žodį. Iš perpykio jis tą žodį ištarė. Jema ans ir i̇̀štara tus žodžius. Lauksu, kol močiuka jau ištar̃s tą žodį, kad mauk gulti. Kas pirmas žodį ištar̃s, tas tą ašaką prarys. Vos buvo tas žodis ištartas, tai su umaru viskas laukan veržės. Ten ir vardai tokie, kad ištaręs liežuvį sulaužysi. Onelė, nors buvo mažesnė, tečiaus dailiai rankeles sudėjusis meldės ir aiškiai ištarė žodžius. Mergelė mano, jaunoji mano, ištark žodelį, ar būsi mano. Jeigu du žmonės ištaria tą patį žodį, tai ateis svečių. Aš negaliu gerai ištar̃t – dantų nėra. Žadas užkrimta, i nebgaliu beištar̃ti nė žodžio. Žmogus nė vieno žodžio ižtart negal.Ištar̃k „pupų“, nesuglaudęs (nekrutinęs. ) lūpų.Dantų nėra, tai nebeišsi̇̀taria gerai.galėti, įstengti balsu pasakyti: Vaikas nei̇̀štaria r raidės. Vaikas da nei̇̀štara, rodo su pirštuku. Tamsta rasi juo sugalvosi pasakyti aną vardą, aš nei̇̀štaru. Iš to išsigandimo nė žodžio nebi̇̀štara dorai. Žodžio nei̇̀štarė, kai nuejau – slobnas jau. Anos jau dvasią trauka, ana nieko nebi̇̀štara. Kap kada ir žodžio nei̇̀štariu, ba dančio nei vieno neturiubalsu išreikšti, išsakyti mintį, pasakyti ką: Yra karalius taip ištãręs, reik taip ir padaryti. Duktė, matydama, kad tikrasai išgelbėtojas nenori rodyties, nenorom ištarė, kad degučius ją išgelbėjo. Kaži kumet ir ištarė: – Magdele, bene norėtumi mano būti?. Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs vis šventus ir viežlybus tikt i̇̀štaria daiktus. Negalima čion pro šiuos archyvo turtus praeiti neištarus gilaus gailesčio. Kas visų mislis ištarti apsiims. Visi stengsis ištartus linkėjimus dėtis prie širdies. Tatai ištãręs, parodė jiemus rankas ir kojas. Ir kursai norint ištartų žodį prieš Sūnų žmogaus, bus jam atleista.Ką šiandiej ištarei, tai rytoj jau ir raitas nebeužjosi. Kol ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie save.Žydas, tą pamatęs, išsi̇̀tarė. Bernaitis ėmė ir išsitarė: – Man pinigai, tau katilas!. Kelis kartus esąs baustas dėl to, kad išsitaręs prieš ciesorių. Niekados kunigėlis neišsitarė nė žodžio ant klebono.išvaidyti, išskaičiuoti: Ponas Dievas velniui liepęs visų medžių vardus ištarti.žodžiais nusakyti, apibūdinti: Atleisk mumus mūsų kaltes iž neištariamos meilės. Susimilk ant manęs, Dieve, tarno savo paligei malonės neištartos Tavo.pareikšti nuomonę, išdėstyti savo požiūrį: Kreipėsi dažnai į jas, prašydamas ar šiokiu, ar tokiu iš nagrinėjamųjų ūkio klausimų išsitarti. Horodlės valdovų rašte net išsitariama, kad lietuviai bajorai buvę išvaduoti iš vergovės jungo. Anglijos laikraščiai apie Vokietijos prezidento skyrimus iš pradžios ne per daug išsitarėpaskelbti: Ištarti, dekretavoti. Sūdas nuosprendį ištarė ir neprivalo jo išguldinėti. Tai yra pirmasis smerties prasūdijimas, kurį anglai Palestinoje ištarė. Vienas iš žalnierių savo netikėjimą viešai ištardavo. Christus Ponas ant prakeiktųjų dekretą ištarsnetyčia, nenoromis pasakyti: Par pusę burnos išsi̇̀tarė, gal nenori, kad žinotų. Ji pati išsi̇̀tarė mums vienąsyk. Yra išsitãrusi: paimsu tą vaiką auginti. Tu kam nors išsitar̃si, nesakysiu verčiau. Kai kada senas žmogus žodį ne tą išsi̇̀tari. Išsi̇̀tariau kažkokį žodį, nė pats nežinau. Kai aš ką išsi̇̀tariu, jai jau ir nepatinka. Aš išsi̇̀tariau, kad aš yr verkus. Tei[p] turėsiu mislyti, ka kokį žodį neišsitar̃čiau. Jeigu mes būtumiam išsitãrę, kaip mums buvę, tad antrą dieną tikriausiai mes būtumiam iškeliavę. Nepamačiau, kaip išsi̇̀tariau – gal velnias až liežiuvio patraukė. Išsi̇̀taras koks žodis, nors pasiusk, i nesugrąžinsi. Tokių dalykų senoviškų kartais išsi̇̀taria. Žmogelis nusigando ir susiprato negerai išsitaręs. Magdė iškaito susigėdus ir gailėjos durnai išsitarus. I vienas ką padarei, jei išsi̇̀tarei, tujau i papuolei. Stasys man išsi̇̀tarė, kad i močia ne geresnė buvokurį laiką tartis: Visą mėnesį išsi̇̀tarėm, ir niekais nuejo tos mūsų tarybospaskuti̇̀nį žõdį ištar̃ti galutinai nuspręsti: Žmonės, neištyrę gerai dalyko, pasiskubino ištarti paskutinį žodįžõdžio nei̇̀štaria apie labai sutrikusį, nustebusį: Karalius žõdžio nei̇̀štarianutar̃ti, nùtaria, nùtarėsvarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm. Buvo tas susirinkimas tatai, nu nieko ten nenùtarė. Vakar nùtarėm, ka niekas mums neišeis su tų rupučių sėjimu. Nū̃tara, kur aną dėti, tą žmogų. Ir nùtarė padaryt provą. Kalvis y[ra] nùtartas grąžyt (kalvį nutarta grąžinti). Jau i aš nū̃taru, ka anai reik pensijos. Kartą kas nutarta, tai testa šventa.Sutarta – nutarta. Nutarta – padaryta.nutartinai̇̃ Nutartinai čia ką pasakyti nė pagrindo neturime. Tie klausimai dar nėra nutartinai išaiškinti.Nusi̇̀tariau pas ją neit. Kaip nūsi̇̀taria, taip duoda [už darbadienius]. Daktarai nusitarė, kad ligonas mirs. Mas jau nusi̇̀tarėm, kad tamsta parveši mum saldainių. Tą vakarą Elzė tvirtai nusitarė: jei pasiseks anksčiau pabusti, keltis ir bėgti į parką.tariantis parinkti, paskirti, numatyti: Buvo nutarti̇̀ vyrai byloms spręsti. Išbūk ligoninė[je] nùtartą laiką – gal ir operacijos nebreiks. Eidavom dainiuodami į kokią pasirinktą, iš anksto nùtartą aikštelęsukalbėti, sutarti: Anie susirinks, kaip jau būs nutãrę.Jie nusi̇̀tarė, kai daryt, i visi vienai[p] daro. Kaip anie nusi̇̀tarė, nežinau, ale ana nebdirba. Nusi̇̀tarė, po kiek vaikiai lauš i po kiek mergos. I nusi̇̀tarėm su daktaru. Nusi̇̀tariam, kiek pasogo. Nusi̇̀tarei, eini, ne vienas – būrys į tą Užnemunę ar kur [į šokius]apkalbėti, apšmeižti: Nutariu, apkalbu, prižadu. Aš nùtariau aną, t. y. pasakiau kitam apie jįjį, kad jis nieko netur, kručas, vagis. Nutariamas žmogus. Viso svieto nutariamà – ir tai dar lenda. Na, tu žiūrėk, tokią gerą mergiščią kap bjauriai nùtarė. Muni nū̃tara su boboms, o be kokio reikalo: aš nė iš tolo nelendu pri bobų. O mane visi vėjai užpūs, visi lašeliai užlašės, visi šauniais žodeliais nutar̃s. Tamstos žirgelis avižėlėm šertas, o patsai brolaitis žmonelių nutartas. Ir tat yra mielaširdystė nenutarti, neapjuokti, nenutrankti svetimos šlovės.Sarmata jau broliam, ką anas bažnyčion neina. Jau ir žmones nustaria (apkalba).1pripažinti netikusiu, pasmerkti, paniekinti, supeikti: Primint gal svarbu, kad Aristotelės jau pirm Markso nutaria piningų sukrovimą. O teipag ir latrai, kurie buvo nukryžiavoti su Juo, nùtarė Jam ir apijuokė. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, matušės nutartóji.Pirtis jaują nùtaria, o abidvi suodinos. Turtingas nubars, puikus nutar̃sįtarti 1: Katros mergaitės būdavo nùtariamos, būdavai, kokių dilgynių primes. Ginteliškės staršina Budrys nutariamas žmogus.Algimantas užtėmyjo nutartinus blyksnojimus girioje. Bernelis Jėzus atrastas yra ne karčemoje, ne turguje, ne ant kitos nepriderančios arba nutariamõs vietos, bet bažnyčioje. Avys … svetimo balso nepažįsta ir labai, kad jį ižgirsta, tur už nùtariamą.nutartinai̇̃ Bertainiai midaus, nutartinai pavirtę tūlėmis žemyn, gulėjo ant suolųstebintis kokiu kieno trūkumu, yda, blogiu, užsitraukti sau blogį: Gali nusitárt, kūm, iš kito teip juokdama. Gal teisybė ir yr, kad nusi̇̀tariau. Nėščia moteris neturi iš kitų nusistebėti ar nusitarti, nes tada josios kūdikis užaugęs bus toks pat, ir kiti jį pajuokskalbant netinkamai, įžeidžiamai ką pasakyti: Gal, sakau, čia ir mano kaltės kokia kruopelė ant jų nelaimės užkrito, gal kuo nusitariau, gal pavydėjau. Žmogus greit Dievui nusi̇̀taria. Aš nusi̇̀tariau Dievui ar velniui. Nenustárk tik, vaike, tėvui.Močiai nusitársi – ažmirš, o svetimam – ir pekloj priminspareikšti nuomonę, pasakyti: Anys (liudininkai) kruopeliūtę minkščiau pasakė, minkščiau nùtarė. Didžiausia negarbė mergai buvo, jeigu aplink ją nutardavo: – Nekas do per darbinykė, pati savęs neapsidengia. Kad aš parejau rugius rišusi, uošvėnė tarė ir nutardamà: – Eik eik, dukrele, varykias bandą. Kas ir keleliu nepaeina, kojelių nepavelka, ir tas valelę turi, ir tas žodelį nutaria vis ant siratėliųužklupti pamiršus sutartą žodį ar ženklą (ėdant keimarį – tokį vaikų žaidimą žaidžiant): Ėdu ėdu keimerį, kad aš tave nutar̃čiau, t. y. sugaučiau kalbo[je] nejuntant, kad nugulčiau, paduočiau. Ėdu ėdu keimarį, kad ben nutar̃čiau paduodant jeib ką; jei nepasako „atmenu“, tai nùtaria.kalbėjimu pasiteisinti: Meiliai yra nusitar̃tipatar̃ti, pàtaria, pàtarė patárti1pamokyti, nurodyti, kaip elgtis: Gaila, ka jo jau nėr, o kiek ma[n] jis būtų patãręs!. Gerai, ką žmogus gali patárt. Aš tep tau patartáu. Pàtaru kaip žmoguo: žanykias – toks prilikimas. Aš tau patar̃su: imk šakę, lopetą – ir į kolūkį! . Ir aš jam teip pat pàtariau ir dabar pàtariu. Tavo tėvas gerai buvo pataręs, tik tu jį blogai supratai. Tėvas anam patãręs nuplėšti stogą ir iškūlus pasėti. Aš visims pàtaru: kam tik kas skausta, reik an paparčių gulėti. Pataria šitos šaknytes gertie nuo egzemos. Šią vasarą ėmiau ir patariau Žemaitei atsiimti tuos raštus iš sūnaus. Patarčiau tau jos pasisaugot. Tau nusispjaut patarčia, blaiviau kiek pagalvot. Lukterėsiu, dėkui, tamstos patartas. Patariamàsis organas. Vytauto taryba turėjo daugiau tik patariamąjį balsą. Patariamieji vaistai kai kada ne tik nepadeda ligoniui, bet dar jam pakenkia.Klausykias, kas ką pàtara, daryk, kaip išeina. Senam dera patarti, o jaunam paklausyti. Kitam patar̃t gali ir bėgdamas, o pats sau nė sėdėdamas. Nėr lengviau, kai kitam patart.patariamai̇̃ Ką patariamai̇̃ subarti1pasvarstyti tarpusavyje: Reikia pasitárt mum kaip čianai. Man teip užėjo rūpestys, ka aš su vyru nepasi̇̀tariau, ka jis manę bars. Mes da pasitãrę nusipirkom kitą teliuką. O dar vienas pats: a tu pasitar̃si, a tu kur išeini, a numsargą paliksi?. Eisiu, tėve, pasimelsiu… Su Dievu ir savo sąžine pasitarsiu.Nei pasitar̃si, nei susitarsi (apie nesukalbamą žmogų). Su Dievu nesibarsi, su ponu nepasitarsi.pasakyti, ištarti: Kas, sako, mun žodį pàtarė, kas užstojo, kas pamokino?. Nuo vakar dienos nepàtarė žodžiaus. Kokį žodį reikia patárt, tai iškasi [auksą]. Pagitar̃k, sesiulė, nor vieną žodelį.pavadinti kaip: Kultuvė kočiojamoji i skalbamoji – teip tiktai pàtaram. Kiti pàtaria ir Bartininkutė (mergaitės pavardė).nutarus laikyti kuo: Bagotas buvo pàtartas, del to ir išvežė1pritarti, sutikti: Visi po munim pàtarė, po uošvėne niekas. Anytėlė barė, mošelė patarėdainuoti antru balsu, antrinti: I pavesti, i patar̃ti [jauna] galėjauužtarti, užstoti: Už ubagą patark. Kaltininkas sako: – Vyrai, patarkite, patarkite!pértarti, pertárti; persitar̃ti1įsikišti kitam kalbant, pertraukti kalbą: Pértarei – ir nebežinau, ką šnekėjau. Toleikis, teisybė, pertarė Gaigalą, ir gana piktai. Visi norėjo kalbėti, visi kalbėjo pertardami vieni kitus. Šito, broli, jau vis neišsisaugosi, – pertarė brolis.paprieštarauti: Bet gal kas čionai partarti, jogei medis, kuriame bartis (dreves) iškirsiąs, padžiūs. Kalboj nerėk balsiai, nepertark daugiau išmanantims, negink daugiaus žinantimspamokyti, patarti ko nedaryti, perkalbėti: Pártark, kad nepirktum to pirkimo. Ans pártarė, kad aš netekėčiau. Jo nepértarsi, jis vis tiek savo laikosi. Aš norėjau eit namo, ale jis pértarė, sako: nakvok. Ką tėvai pértaria [vesti kokią merginą], tai negerai. Jiej norėj[o] pirkt, ale aš pértariau. Ot, kitos ims ir pértars – ir po viskam. Kad ir pértarė, nusikirpau [kasas], ir tiek!. Vos bepártariau savo senį – būtinai norėjo. Žadėjo atvažiuoti pártarti, ka nebartumias. Protingai niekas ano nė[ra] pártaręs. Buvo vaikas tėvų pártaramas – ir pasitaisė, nebgeraįkalbinėjimu paveikti, įtikinti: Baltaragis dar paabejojo, kam čia ta sutartis, ar negalima prasčiau, bet Pinčuko pertartas pasirašė. Šv. Timoteušas, nebgalėdamas ištūrėti, nuejo į pagonų būrį ir partarė, idant vietoj tos šmėklos tikrą Dievą garbintų. O tu, partare, turi tu partarti, po trijų nedėlių mane vinčiavoti.susižodžiuoti, pasibarti: Juodu jau seniai ženoti, o dar nė vienu žodžiu nėra pérsitarę. Parsi̇̀tariau kartą su Liuce, tai po tam pusę metų nebesikalbėjomperspėti: Ans mane pártarė, kad nesakyčiau „bestija“. Nepártark muno vaiko – ans yra mandagus. Blogai darant nepertarei, mažesnį nenubaudei. Pertariame, kad tamsta be reikalo ant kiekvienos [žinios] įrašai dedikacijas.trumpai šnektelėti, pasikalbėti: Aš pertarsiu žodį su pirmininku. Grįždamas pertariau su Žeguliu [apie piršlybas].Su juo aš nesu nė žodžio pérsitaręs. Persitarė žodžiu kitu, paspaudė vienas kitam rankąištarti, pasakyti: Kaip jį (žodį) čia pertárti?apibūdinti: Kas greitai valgo, juokais pértariamas: šveičia kaip leistinę valgydamasužstoti, užtarti: Nepártark vaiko pri tėvo, negeraipasitarti.iš naujo, pakartotinai pasitarti: Pársitarėm su gentims: pakviesma i tus – i tie gentysper daug pasakyti, prasitarti.pergalvoti, apmastyti: Tep labai kosėjau, tai aš pérsitariu, kad kojas nušalaupratar̃ti, pràtaria, pràtarė pratártiprabilti, prakalbėti: Bus prataras (sprendimas, nutarimas), kad tylėjęs pratars tėvas duoti atrėdą, arba dalį, vaikui savo. Vilkas žmogaus balsu pratarė.Ak, kodėl jam nebuvo leista ir vokiškai prasitarti!.pasakyti įžanginę kalbą: Toms dviem moterims pratarus, prasidėjo suvažiavimo darbas1pasakyti, ištarti: Gal kitąsyk ir pratar̃tų tokį žodį, bet tikrai nežinau. Žodį pràtariau, tujau „ko, ko?“ (klausinėja). O tas žmogus pratarė „gali sėst“ ir vėl tyli. Norėjo kažin ką pratarti, bet žodis neišėjo iš burnos, tik skaudžiai sudrebėjo lūpos. Motina nieko nepratarė, tik tyliai verkė. Manęs gyvos neliktų, jei aš dar kartą joms pratarčiau savo vardą. Mergytė mano, jaunoji mano, pratark nors vieną žodelį manei.Nėkumet neprasimina, neprasi̇̀tara blogai, sutinka. Gal blogą valandą prasitarė. Paskui kiekvienas apie save prasitarė puse lūpų, į dideles kalbas nesileisdami. Jie klausė, klausinėjo kitus, bet patys apie save neprasitarė nė žodžio. Apie sėklą taip ir neprasitariau.galėti, pajėgti ištarti, pasakyti: Jau aš žodžio nebipràtaru – tiek užilsau, nuplukau. Tas žmogus išbėgo iš tos trobos, išbėgo visas parbalęs, plaukai į aukštį pasišiaušę, nė žodžio nebipratarą̃s. Motule mano miela, nepakeliu galvelės, nepratariu žodelio.1netyčia, nejučiomis pasakyti, išsiduoti: Kitąsyk ir aš prasi̇̀tariu kai ką. Prasi̇̀tarė – pakilo kalbos!. Geriau būtau jam neprasitãrus, kam turi an mane kas čirkšt!. Niekas neprašė, tai mes ir neprasi̇̀tarėm. Sugrįžę namo, nieko neprasitarė Eglei, ką padarę. Prasi̇̀tarei – žmonių liežuviai plačiai išnešios. Bijojo prasitarti, ką nors nereikalinga pasakyti. Vyras vėl užsiėmė burną, kad tik neprasitartų.prasitariamai̇̃ Prasitariamai̇̃ (puse lūpų) pasakė, kad žada taksiuką pirktnetinkamai ką pasakyti, žodžiu užgauti: Lipšnus dabar buvo sūnus ir bijojo jai blogu žodžiu prasitartipriminti: Pràtarei [vaikui] tas uogas, dabar i zyspraleisti kurį laiką tariantis: Dviese užsidaro ir nežinia ką ligi gilių išnaktų prasitariapritar̃ti, pri̇̀taria, pri̇̀tarė pritárti11būti tos pačios nuomonės, sutikti, palaikyti ką: Nenoriu ko, nepritariu. Vis „taip“ sakyti, taipoti, visa kam pritarti. Seimas vienu balsu pritarė tam sumanymui. Aš tokims jųjų darbams nepri̇̀tariau. Ir ant manę buvo papykus, kam jai nepri̇̀tariau. Pri̇̀tariu visu glėbiu. Tu nedraudi vaiko nuo kvailų darbų, o da pri̇̀tari. Tėvas sūnui pritarė, motyna nenorėjo, kad sūnus ženytųsi. Bet senis nepritardavo juokui, o kažkodėl pykdavo. Tark, kunigaikšti, žodį, kuriam pritaria ir tavo širdis. Mes nenorim pritarti prisakymui Antiocho. Žmogus bagotas, rodnas, kursai nebuvo pritaręs jų rodijimu ir darbu. Geras ir teisus vyras, tas neprietarė ant jų rodos ir darbo.Tam šaltinių liudijimui pritaria (jį paremia, patvirtina) upių ir gyvenamųjų vietų vardai.pritariamai̇̃ Kažkuris darbininkų pasakė keletą žodžių, kiti pritariamai nusijuokė. Aukštakepuris pritariamai linguoja galvą. Į visa tai pritariamai žiūrėjo ir daktarėlis Dimša.pri̇̀tariančiai Pats ponas advokatas linkterėjo pritariančiai galva.Prysi̇̀taru pry jų – blogai nemokytam.sutikti, neprieštarauti: Moziešius pritarė pas tą vyrą pasilikti.1prisidėti savo balsu prie uždainavusio, dainuojant antrinti: Pritark giedodamas. Vienas užgieda, kiti pri̇̀taria, kaip kas moka. Pritar̃t y[ra] kam, tik vest nė[ra] kam. Krizas užveda dainą, o pagalbininkai plonais balsais jam pritaria.Burbuliuoja tetervinai juodukai posmą po posmo, jiems pritaria kanapėtosios.pri̇̀tariančiai Pritarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežtiakompanuoti: Griežimu pritarti. Levukas kad lengviai pri̇̀taria, ne teip kaip akėčiom par vargonus Petras kad groja. Antroji korneta pri̇̀tara, turavo[ja]. Muzikai pritariant tikrai nepaprastai ir gražiai šoko. Giedodavome pritariami fisharmonijos, kurią maigydavo pats vyskupasdirbant drauge su kitais prisiderinti prie takto, judesių: Keturi abe penki turi̇̀ prytar̃ti teip, o jei neprỹtari, nepakulsi. Su tais spragilais kad keli kuli̇̀, tad turi̇̀ pritar̃ti. Mokė muni toks senelis kulti, pritar̃ti pri penkių. Kai penkiese muša [spragilais], pri̇̀taria kas penktas. Buvo pri muno laiko, buvo spragilai, bet aš nemokėjau i nepri̇̀tariau. Liuob išsives kult, aš maža, nepri̇̀tariu. Tu nepri̇̀tari, tu maišai, eik po šimts pypkių!. Jei maišai, nepri̇̀tari [kulti spragilu], nukerta rankas. Kuris nemoka kulti, tik painioja, tą nuvarome. Aš mokėjau milą velti, pri̇̀tariau aš i vaikiuo. Kai kalvis pri̇̀taria, tai ir smagu kalti.Arklys nepri̇̀taria traukt.pritartinai̇̃ Kaip užkerėtas klausė Erdivilas, pritartinai giesmės balsui mosuodamas irklais.padėti kartu ką daryti: Ar niekas alaus [gerti] nepri̇̀taria?pasakyti, ištarti: Kokį žodį pritarti. Žodį pritark – ir paliksi kaltas, kam patarei. Daug žodžių pri̇̀taria iš rusų kalbos1patvirtinti, užtikrinti: Tatai pats mums žadėjai ir žodžiu savu pritarei.užtarti, užstoti.užtariant pasakyti: Pritark žodį už jįjį. Mudu taip pritarėva, ir ant mudums prytaro (nuomonės) apsistojo visipakankamai, iki valios tartis.numanyti: Jei pri̇̀starei, kad ryma prilipo nuog katino, uodega nosį pazulyk!sutar̃ti, sùtaria, sùtarė sutártipasitarus nuspręsti, susikalbėti ką daryti: Ar jau sutarei su juo?. Jau sùtarėm, atsakos nebėr. Visi sùtarė, ka čia reik rugius sėti. Paskiau sùtarėm: žemę pasidalykiam, kožnas savo gyvenkiam. Sùtarėv, padėjov grėblius ir atgulėv. Sykį sùtarėm eit į vakarėlį. Sùtarėm važiuoti žvejoti į prūdą. Vieną vakarą tuodu sutarė eiti į pirtį nusivanoti – ir išėjo. Čia lipam? – Sùtarėm čia, tai čia. A abu sùtaratav nevalgyti?. Sutaramà vaikas, negal skųsties. Kad va but žmonės sutariami̇̀, tai da ir dirbt nieko. Visu pirmu tėvai sùtarė atiduoti didžiąją seserį į augintines. Sùtaria abudu: tą parduosim, tą parduosim. Mes pasakom, tiktai sutar̃kiam visi vienu kartu bėgti. Ta vedu sùtarėv su tuo draugu į rytų pusę [eiti], i pasisekė išeiti. Kieminiu sūdu sùtaria: kataras kietos širdies, tas muša. Tankiai sutark su numiškiais, kas kožnam atsieita daryti, jei ugnis pasirodytų. Atalėkė paukštis, kai buvom sutãrę . Sùtarė operaciją daryt. Daugiau tie visi paukščiai ir paukšteliai sutarę per devynias dienas gavėt . O kad gegužinę sùtari didelę, tai tada jau atvažiuoja ir su dviračiais, ir su arkliais. Medlinčiai tarp savęs sùtarė sùtarė. Anys nenusiminė ir sutarė save norinčius savo žmones gelbėti.Ką du sutara, trečias sugadina. Nešnekėsi – nesibarsi, neišgersi – nesutarsi. Nesùtaria kai Kaušeliai (kaimas) ubagą pešt.sutariamai̇̃ Tokie darbai yra sutariamai (visur be išimčių) baustini.Susikalbėt, susitart. Anuodu susitarė, t. y. susimokė. Mes susi̇̀tarėm tylėti. Jiej dviese sùstarė. A judu susi̇̀tarėtav su anuo?. Jau anie teip gyvena, susi̇̀tarė su tuo vyru. Par kitą (per tarpininką) ėjo kalba – nesusi̇̀tarė žmoniškai. Rėžiuose reikėjo susitártie, kur sėt, kur ką daryt. Reikėjo kelims ūkininkams susitar̃ti pri javų kūlimo. Susitãrę padėdavo vieni kitiem. Nu paskiau susi̇̀tarė ūkininkai: dalysiamos ganykloms. Trys liuobam susitar̃ti [šukuoti vilnas]: dvijau dėsi [vilnas į mašiną], o vienas suks. Pasiunta kur nora pieminį, kaip jau anų buvo susitartà. Jeigu netyčia nugano, tai tep (taikiai) susi̇̀taria. Veda liudininkus, apmatuoja [nuganytą pievą] – ir teismas, jei nesusitari geruoju. Atimdinėdavo gyvolius vokyčiai, su jais nesusitar̃sys. O kam to karo reik, a negal ponai susitar̃ti?. Anos (moterys) susi̇̀tarė: uždekiam [karčemą], lei aną balas patrauka!. Dvijūs susi̇̀tarė eita kasti [pinigų]. Susitãrus buvau jį pasitikt. Susi̇̀tarėm taip, ka po pietų nebkelsamos. Su velniu susi̇̀tarėm sėti javus an pusės . Susitarė du melagiu eiti par svietą meluot. Perpiete mergos susitãrę nuėjo maudytis. Gudriejai susi̇̀tarė paikąjį paklaidinti. Susidėjom, susi̇̀tarėm motriškos deiniuoti senoviškas dainas. Vai ir susi̇̀tarė trys jauni berneliai jot in vieną mergelę. O kregždės susitarusios, susirinkusios ir tą žvirblį užmūrijusios . Vieną kartą kiškis su meška susitarė pakelti karą.Tik tartum giria, pieva ir laukas sustãrę iš brangiausių kvepalų mišinį padarę.Susitarė kaip višta su vanagu.apsvarsčius, pasitarus nustatyti, parinkti, paskirti: Laukia sutartõs dienos, kada atvažiuos jau tie jaunikiai. Sùtarėm laiką, kada mašina atvažiuos, ir nuėjom maudytųs. Praėjus sutartam laikui, sakalas vėl sako: – Leisk dabar paskraidyt, gal jau galėsiu. Išaušus sutartam rytojui, Elzė papietavusi paskubino prie lieptų. Išvykimo diena buvo sutarta. Ir herojai atvyko į sutartą vietą. Jis turėjo miške sutartas tris vietas, kur palikdavo partizanams savo surinktas žinias. Sùtartas ženklassuderėti, sulygti: Sutar̃ti mergą, berną. Buvo sutãrus tą ūkį parduot. Sutãrę buvom aštuonius tūkstančius. Ar te po tris dienas valgydavo [kerdžius], ar te po savaitę – kaip sùtari. Šilėnuose ir skerdžius liko nesutartas, ir bandos išginimas nesutvarkytas. Kai sùtaria pasogą, [jaunieji] važiuoja in kunigą ažsirašyt. Užsakai išėjo, vestuvė sutartà. Jie seniai taria, gal jau sùtarė [vestuves]. Kaip tik tą dieną buvo sutartos vestuvės tų dukterų su tais trimis vyrais. Ona jau buvo sutãrus veselijas, bet bobos ėmė ir atraišė kavalierių.Lig Visiem šventiesiem susi̇̀taria ganyt gyvį. Susi̇̀tariau mainais malkų gaut. Mes da susi̇̀tarėm, mum dykiai duoda. Atvažiuoja piršliai i susi̇̀taria [dėl vestuvių]. Susi̇̀taria: ar kumelį, ar karvę duosme [dalies], pinigų, kas turi – aukso. O atlyginimą turi jis (samdinys) su mamike susitarti. Ka sutinka, tai palieka [samdinys] ir an kitų metų, kaip susi̇̀tariapažadėti išleisti už vyro (dukterį): Sutarė mane, t. y. suderino, aš tekėsiu. Sutartà mergiotė. Girdėjau, vaikel, sùtarė tave?. Mane jauną sùtarė . Mergučės tik šaukia: – Piršliai, piršliai, sùtarė Baljonytę!.Kadikse hercogas pasimatysiąs su Išpanų karalium, kuris bus sutartas (sužadėtas) Konaute su princesa Marija.abiem pusėms aptarus sąlygas, sukalbėti vedybas: Kap sùtaria, tai važiuoja Jujon ir pirkdina gėles, žiedus in rankų. Jis nuėjo pas našlę, sùtarė ir pakėlė vestuves. Rudinį jau i pradeda piršliai važiuoti, atvažiuo[ja], sùtara. Girdėjau, pas Jonuškaičią piršliai buvo. Nežinai, gal sùtarė?. Sùtariame, mane jau leidžia, teku. Da jis tada buvo nesutãręs, kai piršau. Vaikšto, vaikšto i nesùtaria.Kada jau jiej sùstaria, tai tada jau važiuoja an užsakų. Jei nepatinka [vaikinas], nesusi̇̀tari, tai reikia grąžint pinigai už tą [išgertą piršlybose] butelį. Jau vedu susi̇̀tarėv, jau ka reik žanintiespasakyti, ištarti: Jis iš miegų akim užmiegotom kažką sùtarė, bet neišgirdau ką.Ot išej[o] man iš galvos, ir nesùtariau (nepaklausiau), kap jos vaikas.vienu kartu tą patį ištarti, pasakyti: Kalbant su kuo ir abiem ištarus tuo pačiu rozu tą patį žodį, sakoma: – Tai sutarėm – bus svečių!.sukalbėjus vestuves, abiem pusėms žodžiu pareikšti sutikimą: Jau treti meteliai sutarti žodeliai. Sutarti̇̀ žodžiai, surištos rankos, žiedeliai sumainyti . Ir sutársme mes žodelius, meilingą kalbelęsutikti, sugyventi: Juodvi sùtaria, t. y. sutinka. Kas sùtaria, tas ir giminė. Neblogai gyvenau, sùtariau gerai, puikiai, gražiai. Tėvai neliuob sutar̃ti, tie vaikai liuobam eiti pašaliais. Mes abu, būdavo, labai sùtariam. Da piemenim mes su juo ėmėm tart ir parvis gerai sùtarėm. Sùtarė su žmonimis, geri buvo žmonims. Kol kas dabar tai gerai sùtaria abudu. Abi brolienės sùtaria. Sakė, kad ir jis nuvažiuojąs, ir tos čia atvažiuoją, sùtaria. Kas sùtaria, kitas kitam padeda – gražiai gyvena. Net neramu, kaip anys nesùtaria. O tai gyvenimas, ka sùtari gyvęt!. Jei norėsi, tai ir su pačiu velniu sutársi. Kaimynai, vienam kieme gyvendami, nesutaria. 1Vieni bendrapavardžiai tarp savęs giminiavosi, kiti bičiuliavosi, o treti tik kaimyniškai sutarė.Kokią Dievas pasiunčia [ligą], turia [žmogus] i sutart su ta liga.Mes nesùtariam kap kirvis su akmeniu. Sùtaria kap Radžiūno jaučiai (gražiai sugyvena). Sùtaria kaip višta su vanagu (nesugyvena) būti tos pačios nuomonės, laikytis vienodo požiūrio: Aš su tavimi šime dalyke nesùtariu. Jie niekados nesutar̃s: tie nenoria tokios tvarkos, tie nenoria tokios. Žemė buvo gera, o nesùtarė [tėvai] gaspadorauti. Sutaranti̇̀ kumpanija daug uždirba, kad neprisiema tinginių. Sùtara abudu į vieną dūdą pūsti (viską vienodai daro), jau negali pykti. Marti su močia gerai sùtaria, abidvi tą vyrelį obliavoja. Kadangi sėlių kalba yra palikusi tik visai menkus pėdsakus, tai tyrinėtojai nesutaria dėl jos pobūdžio. Tačiau tame surinkime yra daugi nešventų, bet vienok moksle sutariančių.būti vienodam, sutapti (apie nuomonę, interesus, pažiūras ir pan.): Mano mislis sùtar[ia] su tavąja. Nė vienos anuo metu nebus nesandaros, bet visi daiktai sutarą, visi suderą. Bet jų liudymas nesutarė (nebuvo sandermingas). Daug liudijo neteisiai prieš jį, bet jų liudijimai nesutarė. Todėl ne dyvai, kad abiejų giminių raštas taip labai sutaria. Jo paveikslas nesutar[ia] su jų elgimusuderinti, sutaikyti bendro darbo, veiksmo judesius: Taip eina, ka sùtaram, kad eina po kitas kito (spragilais kuliant). Nognai liūb būs penkims sunkiai sutar̃ti kulti su spragilais. O ka nesùtara, kaip sunkiai y[ra] su spragelais. Reik sutar̃ti, ka kuli, kitaip dirbti būs sunku. Kūlius tai su spragilais kuldavo, i sutar̃t reikėjo mokėt. Kai daugaly kuli – ir sùtari. Kai nesùtariam kulti [spragilais], labai rankas ištampo. Nesùtariau, ka davė tėvas par spragilą, i galva (spragilo buožė) nulėkė. Du vyru sustoja prie piestos ir sutardami muša grūdus. Keturiem, septyniem velėt reikia sutart. Dviese tai sùtarėm tuos kultuvus [mušti]. Su viena koja suki, o su antra dauži – teip turi sutar̃ti [milą veliant]. Tei[p] gražiai sùtaria nešt grabą, supte supa. Seniukai tokie šoko, teip pritarė, sùtarėm šokti, ka, rodos, kaip su jaunu šoki.Rankos nebesùtaria ir tavo – krapštai ir krapštai. Ko te iš jo norėt, kad jis i žandais nesùtaria kalbėdamas.sutariamai̇̃ Sutariamai (koja į koją) eiti.Jei sùtaras, lengvu (spragilu) kulti. Kaip sū̃taras, gražiai išsikuls1suderinti, sutaikyti balsus dainuojant ar grojant: Šitie balsai sùtar[ia]. Anuodu sùtaria dainuodami sutartinės dainas. Dvijai [moterys] dainuoja, ale kad sùtaria!. Nesutársi – giedosi kaip statinėn tvoron inkliuvęs. Nesùtara anie, gieda kaip Varnių ubagai. Visi esantieji gryčioje gieda ir sutaria. Seniau, būdavo, užplėš jaunimas – laukas skamba, o dabar mekena kaip ožiai nesutardami̇̀.sutariamai̇̃ Sutariamai̇̃ sugiedoti.sùtariančiai Sutarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti.būti suderintam, harmoningam: Nesatarąs garsas. Sutariąs, sąlydus, maloniai skambąs.užtar̃ti, ùžtaria, ùžtarėžodžiais užstoti, ginti: Ažutariu. Užtarti, užstoti, užtaryti. Už gėrimą aš ir savo vaiko neužtar̃su. Mamos nebuvo, kas užtar̃s, – niekas nė[ra] užtarą̃s. Vis močia: ir bara, ir vėl užùtaria. Sunki dalia siratos: visi jį skriaudžia, o niekas neùžtaria. Nėr man' tėvelių, kurie užtartų̃. Matušė tarė ir užtardamà: – Eik eik, dukrele, ant pailselio . Kas jais (tarnaujančias mergaites) užtar̃s tę. Kas jaučia jūsų kančias ir užtaria už jus?. Jie turėjo užtarti mane geru žodžiu. Visi mane barė, nei viens neužtarė. Bernelis užtardamas, mergelei kalbėdamas. Toli mylimas bernelis, o kas mane beužtar̃s? . Aš turiu močiutę, užtars mane. Kad Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja. Ir piktas žmones užutarsit.Daugelis čionai užtariamų žodžių jau gavo vietą ir raštuose.Vagis vagį ùžtaria. Gaidys už gaidį ùžtara.užstojant, ginant pasakyti: Užtar̃k už mane gerą žodį. Skubinuosi užtarti žodį už tą piktą žmogų. Ba nėr kam užeit sunkų darbelių, ba nėr kam užtar̃t graudų žodelių. Turiu bernelį, užtars žodelį. Dievereli, broluželi, užtárk tu žodelįpritarti: Vieni niekina, kiti užùtariapritarti dainuojant, antrinti: Dainiuok, mas užtar̃sma. Padėk užtar̃t. Aš šauksu kaip pablūdusi, vaikiai ùžtara, nu ka skambės!. Išeis toki seniukė, ka deiniuos ana, čia ùžtaram. Aš uždainiuoju, anie ùžtara – dainininkai muno vaikai. Pramatoriui vedžiojant, visoj bažnyčioj užtardavo.Išmokyti šunys arklius ganė: piemuo grajija armonika, šunys ùžtariadainuoti rinkinį, rinkti: Rinkėjas vadinas ir užtarėjas; šitas, vadinas, užtaria, o antrasai gieda ir vadinas giedotojas, arba patarėjas. (Sab).nusistatyti, pasižadėti: [Vytautas] teip didžiai užsitaręs, jog niekados nei vyno, nei midaus, nei alaus negėrė
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas