Tąsyti
Tąsyti reikšmė
Žiūrėti žodį "tęsti"Žiūrėti žodį "panutąsyti"paėmus už ko nors traukyti, tampytitampyti, kad vilktųsi, šliaužtų, valkiotistumiant versti judėti kuria nors kryptimi, perkėlinėti, stumdyti, traukytikibinti, stumdyti, draskyti, kamuotidarbu vargintitraukyti, traukti tvirtai besilaikantį ar sunkiai prieinamą daiktątempiant tiesti, klotisunkiai nešioti, kilotisunkiai vežiotipaslapčiomis imant nešioti, grobstytijudėti visu kūnu, stengiantis ištrūkti, pasileisti, iškliūtisunkiai, su didele fizine įstanga dirbtiužsiimti, vargti, gaišti su kuoslampinėti, valkiotis, bastytis, klajotinedorai elgtis, ištvirkauti, paleistuvautisunkiai, šiaip taip vaikštinėti, judėti, krutėtisu vargu vyktibylinėtisvarinėjant, siuntinėjant, šaukinėjant varginti, tampytisu savimi, kartu vedžioti, vežiotitęsiamai tartisukelti traukulius, konvulsijas ir pan. negalavimuspykinti, versti vemtinuolat dėvėti, nešioti, valkiotiilgai gulėti, voliotismėtytisvalgytitęsti, delsti, vilkintitęstisapstumdyti kiek, apdraskyti, apmuštiaplyginti pešiojant, apipešiotididumą išrauti, ištrauktiapravėtiapdėvėti, apnešioti, aptrintiprastais drabužiais apsivilkti, apsijuosti, apsirištiaptampyti, apdraskytisunkiai atnešti, atvilktiateiti, atsivilktisunkiai ko prisivežioti ar prisinešiotisunkiai įnešti, įtempti, įvilktiįsismaginti bastytis, valkiotis, slampinėtismarkiai sutepti, įpurvintitempti, kad ištįstųištampyti, išdraskyti, išplėšyti, išvalkiotiką sunkų ar sunkiai ištampyti, iškiloti, išvilktitąsant išimti ką tvirtai besilaikantį ar sunkiai prieinamą, ištraukyti, išrautipaslapčiomis išnešioti, išvežioti, išgrobstytišliaužiantį po ką ištampyti, išvalkiotiišdirbtiištiesti, išklotiką sunkiai nešiojant, dirbant išvargintisunkiai dirbant, labai pavargti, nusikamuoti, nusialintiišsivalkioti, išsibastytidaug kur nuvesti, išvedžiotikurį laiką versti vykti, šaukinėti, varinėtipriversti išvykti, išblaškytisužadinti, išjudintiišsisklaidytismarkiai pykinti, versti vemtiišsivemtiišvedžioti, išdainuotiišeikvoti, iššvaistytiviską sunkiai iškiloti, išnešiotipaslapčiomis išnešioti, išgrobstytinutampyti, nuvilkti tolynnuplėšyti, nudraskyti, nutraukytitempiant numautinupešiotisunkiai vieną po kito nunešti, nuvilktitampant įskaudintisvoriu nuvarginti, nukamuotidaug vaikščiojant, nešiojant, dirbant nuvargti, nusialinti, nusikamuotitampant nukankinti, nukamuoti, pribaigtinuvykti, nusibastytinusivalkiotinudėvėti, nunešiotimirti, nusibaigtivisus paslapčiomis išnešioti, pagrobtipaėmus už ko nors patimpčioti, patraukytipamilžtipasistumdyti, pasimuštivelkant kiek patampyti, pavalkiotipastumdytisutraukytisuardytitempiant patiesti, išklotiišsidriekti, išdriktikiek tęsiamai tartipasidengti, apsidraikytikurį laiką judėti visu kūnu, stengiantis išjudėti, ištrūkti, iškliūti, pasimuistytisunkiai panešiotisunkiai padirbėtipasibastyti, pasivalkioti, paklajotipavedžioti draugaujantpašokdintipasikankinti, pasitampyti vemiant, bloguojantvarinėjant, siuntinėjant, šaukinėjant pavarginti, patampytipadėvėtisunkiai po kiek parvilkti, partempti, parneštisudėvėtipernešti, pergabenti iš vienos vietos į kitąsunkiai dirbant pervargti, persidirbtinešiojant prasitampytikurį laiką sunkiai nešioti, pragaišti nešiojantprasibastyti, prasivalkioti, pralakstyti kurį laikąkurį laiką pravedžioti, pravežiotibūti traukulių traukomam kurį laikąpratęsti, užtęsti, prailgintitampant, tąsant privarginti, pritampytipridraskyti, priplėšytiartyn pritempti, privilktipakankamai, daug traukuliams tąsytipakankamai, daug prisitampyti nuo traukuliųsunkiai ar daug prinešti, privilktidaug parsivesti (į žmonas)privarginti, prikankinti (varinėjant, kvietinėjant, siuntinėjant, verčiant dirbti)pavargti dirbant, nešiojantsunkiai prikelti, pribudinti, prižadintiištąsyti, išdraskyti, ištaršytiišsidalytipatampyti, patraukyti, supurtytitampant išlyginti, sutvarkyti, sutampytisutraukytisuardytitampant, tąsant privarginti, prikankintitąsant, valkiojant nukankintisutaršyti, sudraikyti, suveltisusipešti, susikibti, susiimtisunkiai sunešioti, sutampyti, sukilnotisunkiai kur suvaikščiotisukviesti, suvarytitraukuliams sutraukyti, suremtisudėvėti, sunešiotiilgai artimai draugavus palikti, pamesti, suvedžiotineištekėjus įsitaisyti (kūdikį)suklaidintisusilpninti, sumažinti jėgas, išvargintisu vargu ką sunkiai kramtomą suvalgytiužtempti, užvilkti ant ko ar už kotąsant labai ar negyvai nukankinti, nukamuotisunkiam darbui nukamuoti, nualintiilgai vedžiojant, vežiojant nuvarginti, nukamuotisunkiai užnešioti, užvilktinešiojant užauginti, užnešiotinetekėjusiai įsitaisyti (vaiką)labai pykinti, versti vemti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tąsýti
Tąsyti sinonimai
aptąsytiatitąsytidasitąsytiįtąsytiištąsytipaištąsytinutąsytipanutąsytipapanutąsytipatąsytipartąsytipertąsytipratąsytipritąsytiraztąsytisutąsytiužtąsyti
Tąsyti frazeologizmai
ausi̇̀s tąsýti labai gardžiai valgyti: Kai grucę su žirniais prasimetam, ausi̇̀s tą̃somẽšerius tąsýti snausti: Ka linksi, tada sako: ẽšerius tą̃so. Anas jau ẽšerius tą̃soMaũšos bar̃zdą tąsýti snausti: Va, jau anas Maũšos bar̃zdą tą̃so.žỹdas tą̃so už nósies (ką) apie snaudžiantį: Va, jau tavę žỹdas tą̃so až nósies.aptąsýti1apstumdyti kiek, apdraskyti, apmušti: Merga zdarova, galėjo jį gerai aptąsýt. Visos vištos išpjautos, tik viena paliko, ale šeško aptąsýta.Apsitą̃sė girtuokliai. 1aplyginti pešiojant, apipešioti: Aptąsiaũ šieną aplink kupsnelesdidumą išrauti, ištraukti: Aptą̃sė bloguosius dantis, dabar nesopa.apravėti: Da daržas reikia aptąsýtapdėvėti, apnešioti, aptrinti: Jau tavo segutė aptąsýta, sena. Viena sumka yra i to labai aptąsýta.Tai apsitą̃sę labai važiaiprastais drabužiais apsivilkti, apsijuosti, apsirišti: Rasi ir svečiuose apsitąsai̇̃ šniūrgaliais?. Apsivelka, apsitą̃so, barzdas išsipaišo ir eina čigonuosatitąsýtiaptampyti, apdraskyti: Jūsų arkliai užvirto…, šunes ausis atatąsė.sunkiai atnešti, atvilkti: Atanešiau, privargau, atitąsiaũ sunkybęateiti, atsivilkti: Ko jūs atsitąsėt?nors ausi̇̀s (ūsùs) atsitą̃sai apie labai skanų valgį: Baravykai labai skanūs, nor ausi̇̀s atsitą̃sai valgydamas. Tai, boba, panaravijai gardaus valago, nor ūsùs atsitą̃sai valgydamas×dasitąsýti sunkiai ko prisivežioti ar prisinešioti: Kiek mes tos duonos dastą̃sėm iš to Vilniausįtąsýtisunkiai įnešti, įtempti, įvilkti.įsismaginti bastytis, valkiotis, slampinėti: Ar tu nesisėsi? Kap insitąsei̇̃ aplink kampus, tai tąsysiessmarkiai sutepti, įpurvinti: Kur tu juos (drabužius) intąsei̇̃?. Intą̃sė mano šventadienę kepurę.Insivalkijos tos paklotės, insitąsi̇̀s po kampusištąsýtitempti, kad ištįstų: Neina, netrauk, tik ištąsýsi [siūlus iš sruogos]. Į mūčijimo šrubus įdėjo, su kuriais žmogaus kožną sąnarį taipo ištąso, kad per kūną kiaur permatyti. Reg rankas ištąsytas. Jo visos gyslelės buvo teipo [podagros] ištąsytos, kaip jau nieko negalėjo.Gėriau alų, ištą̃sė pilvą.Išsitąso gerai kedenant i striuogutės. Šitie mano batai baisiausiai išsitą̃sėištampyti, išdraskyti, išplėšyti, išvalkioti: Tą grybieną ištą̃so tais traktoriais. Buvo mirėliai ištąsýti, ieškota gėrybės. Tegul, sako, vilkai tau žarnas ištąsỹs, o velniai skūrą išdirbs . Kačeib teipag ir po truputį duotumbeis ižtąsyt kūną savo.Susegta audeklai, kad vėjas neištąsýtų.Būtų seniai varnos skystgrobius ištąsiusios (būtų žuvęs) ką sunkų ar sunkiai ištampyti, iškiloti, išvilkti: Medžius ir linus pamerktus iš markos, iš upio ištąsýk. Eik, ištąsýk duoną iš pečiaus. Kol tuos akmenis ištą̃so, oi vargo. Ištą̃sė mašiną [iš upės]. Mėšlą vienas ištąsiaũ tokio[je] klampynė[je]. Šienas reiks iš krūvų ištąsýt. Šiemet bulbieniai kaip lazdos, bus vargo ištąsýt. Ištąsýk šitiek druskos in pečių!. Šitas šuva duoną ištą̃so, o pieno nelaka. Ištąsýk kopūstų lapus [iš katilo]!tąsant išimti ką tvirtai besilaikantį ar sunkiai prieinamą, ištraukyti, išrauti: Paskui kiek darbo, pakol ištą̃so iš korių [vikšrus]. Įleidė puodkėlį sudriskusį skalbiamon – let ištąsiaũ. Drobės ištąsai̇̃ siūliukus ir tada kabinėji (siuvinėji). Siūlus ištą̃sė [po operacijos] i liepė vežtis namo. Ištąsýk šaknis i susdėsi dantis. Pala, aš atnešiu svieką, buvo ištąsýtas. Guzikus tai mergiščiai ištą̃sė kaži kas1paslapčiomis išnešioti, išvežioti, išgrobstyti: Ištą̃sė po karo tuos ąžuolus. Ištą̃sė visą medžią. Tą šiperį vienas kitas ištąsi̇̀s. Kap atejo ondartai (ondatros), tep švaru padarė – ištą̃sė viską. Ką nepademi, tai tiej vaikai ištą̃so. Vagiai ištą̃sė viską. Vilkai ištąsýdavo ir aveles, kogi neištąsi̇̀s. Lapė ištą̃sė visas vištas – neliko nė vienos.Tas kontorines [merginas] tai tuoj bernai ištą̃so (veda). Kap jauna išvažiuoja iš namų, meta siūlą, kad visas ištąsýt[ų] .[Lapė] žąsis iš paviečio išsitą̃sėšliaužiantį po ką ištampyti, išvalkioti: Kur seniukas ejo, ten žirniai išaugo, o aš kad durnas, kad būt žinojęs, būt ištą̃sęs tą seniuką po visą dirvą. Laumę raganą pasodino ant karštų geležinių akėčių ir ištąsė po visus laukus. Arklys vyrą lenciūgan susukė, po laukus ištą̃sė.Kad tu po visus laukus išsitąsýtai!išdirbti: Dešim desencinų dirvoną ištą̃sėmištiesti, iškloti: Audeklais buvo ištąsýti visi keliai, kad Tiškevičių laidojoką sunkiai nešiojant, dirbant išvarginti: Man tai smala ištą̃sė rankas. Par bulbakasį tie krepšiai rankas ištą̃so.Kadriliaus kad merga nemoka, o vyras moka, tai mergą ir ištą̃so.Karvė kieta, man rankas ištą̃sė bemelžiant.Nervus ištą̃so, per dieną tokį darbą dirbantsunkiai dirbant, labai pavargti, nusikamuoti, nusialinti: Ižsitąsau, ižilstu. Išsitą̃sęs, išsikamavęs vakar akmenis benešiodamas, šiandien nebepasivelku iš vietos. Gerai, kad aš stipras buvau, išsitą̃sęs iš jaunų dienų.Kad anys išsitąsýtų su tokiu darbu!išsivalkioti, išsibastyti: Aš po visą svietą išsitą̃sęs. Visi išsitą̃so, i nieko nebliekadaug kur nuvesti, išvedžioti: Ištą̃sė visur, visą bažnyčią apžiūrėjomkurį laiką versti vykti, šaukinėti, varinėti: Bent kelerius metus mane ištą̃sė po teismus.priversti išvykti, išblaškyti: Kai mus ištą̃sė, tai ir medžius išnaikinosužadinti, išjudinti: Tik padarytumėt kokį vakarėlį, tuoj visus jaunus ištąsýtumėmišsisklaidyti: Kai debesėliai išsitą̃sę, sėja linussmarkiai pykinti, versti vemti: Kai aš apsinuodijau šaltiena, tai mane kad ištą̃sėišsivemti: Kad išsitąsiaũ, kad išsivėmiau – net lengviau. Išsivėmiau, išsitąsiaũ trečion dienon. Kartais kiaulės išsivema, išsitą̃soišvedžioti, išdainuoti: Balsas tai balsas: visokiom natom ištą̃so!išeikvoti, iššvaistyti: Tuščiai stiprybę ir sylas mano ižgaišinau, nuteriojau, ižtąsiau.[net] žárnas (žarnelès ) ištąsýtiapie smarkų juoką: Net žárnas ištą̃sė nuo juokopykinti, versti vemti: Tai tu jam činčibiro indėk kopūstuos, tai jam i žárnas ištąsỹspaištąsýtiviską sunkiai iškiloti, išnešioti: Paištą̃sėm šiekštas iš ežeropaslapčiomis išnešioti, išgrobstyti: Kap pamirė anas, po pagalaitį, po sienolį paištą̃sė pirkiąnutąsýtinutampyti, nuvilkti tolyn: Sugriaužė kiaulė lovį, nutą̃sė – eik, pritaisyk ben kieknuplėšyti, nudraskyti, nutraukyti: Rūbai nuo sienų nutąsýta vidudienį. Vienais metais mūsų kaimynų katinas [viščiukams] galvytes nutą̃sė.tempiant numauti: Nutą̃sė čebatus, paguldė tėvą.nupešioti: Apsvilinu, nutąsaũ plūksnas nuo anties, apčystijusunkiai vieną po kito nunešti, nuvilkti: Medžius nutą̃sė žmonės. Kareiviai nutą̃sė visus dobilus arkliams šerti. Nutąsiaũ penkius maišus, daugiau nebeturiu sveikatos. Vagiai maišus nutą̃sė požerėn. Nutą̃som vaikus miegančius nuo pečiaus ir paguldomtampant įskaudinti: Nutąso be malonės ausissvoriu nuvarginti, nukamuoti: Akėt – pora arklių, – kad nutą̃so rankas. Vaikas nutą̃so rankas perdien [benešiojant].Par dieną rankos nusitą̃so vandenį benešiojantdaug vaikščiojant, nešiojant, dirbant nuvargti, nusialinti, nusikamuoti: Kab nustą̃som, vaikeliai, ir anksti gulam. Par dieną nusitąsiau, mėšlus kabinėdamas, nieks manę nepakeitė. Karves gano, per dieną nusitą̃so. Vienas išvarai [bandą] – siaura ganiava, nustasai̇̃. Nustąsė perdien vaikas, tai dar̃ glūdoja an pečiaus. Daug nuvargęs, nusitąsęs brendu namo atsidusęs. Nustąsiau su šienu, tik ką velkuostampant nukankinti, nukamuoti, pribaigti: Tą katinėlį vaikai nutą̃sė. Kad kožnadien būt, tai būt nutą̃sius tą vaiką gatavai.Nervai nutą̃sė žmogų. Tas kosulys baisiai nutą̃so. Priemetis jau nutą̃sė vaikąnuvykti, nusibastyti: Nenustąsýk kur, būk namie!. Utenon nustą̃sė arielkos ieškotnusivalkioti: Nustą̃sė merga su bernais. Ana nustąsius su visokiais diedais. Išsimušai iš kelio ir vienas nustąsýsi (nugyvensi nevedęs) nudėvėti, nunešioti: Kas yra, nutąsýsiu, ižnešiosiumirti, nusibaigti: Virsi griovin ir nusitąsýsipanutąsýti visus paslapčiomis išnešioti, pagrobti: Gal vilkas panutąsi̇̀s visas karvespapanutąsýti panutąsyti: Drentog papanutąsi̇̀s vilkėkas visas avispatąsýtipaėmus už ko nors patimpčioti, patraukyti: Ka čiupo močia bart, už kudlų patą̃sė. Paėmęs už drapanų patą̃sė tylomis, kad pas jų ateitumei. Patą̃so tas duris, patą̃so. Kruopytę patąsýsiu karvės kakeles, tai raudonos pasdaris.pamilžti: Jei nepareisi, aš pats patąsýsiu karvę. Eisiu ožką patąsýtpasistumdyti, pasimušti: Susikibę pasitą̃sė. 1Anys da pastąsi̇̀s: vienas až priekinių kojų, kitas až ažupakaliniųvelkant kiek patampyti, pavalkioti: Karvė neryja, tik lenciūgą patą̃so po žolę. Per rasą patąsiaũ apinastriu. Kad agurkai megztų, reikia patąsyti per ežią vyriškas kelnes.pastumdyti: Išeidama laukan, da duoną [krosnyje] patąsýksutraukyti: Ė diedas kap inlipa, tai taip patą̃so gijas – tokis jo audimas. Atneši iš lauko pantį patąsýtą, mesi agurkuosna – tada agurkų daug. Pamušė viedrus, palaužė nėšius, patą̃sė pasaitėlius . Kultuvai patąsýta – nėr kuom kulia. Visas [vyžų] ąsas patą̃sė.suardyti: Geležiniai keliai tada buvo patąsýta, nejo mašinos (traukiniai) tempiant patiesti, iškloti: Patąsýdavo [drobes ant saulės], ale kiek te laiko, nepasakysiu.išsidriekti, išdrikti: Pastą̃sęs viršuj [augalas]kiek tęsiamai tarti: Jiej [kalba] patąsýdami, o mes stačiai kapojampasidengti, apsidraikyti: Tai nečystai pjauna – visa dirva šiaudais pastą̃siuskurį laiką judėti visu kūnu, stengiantis išjudėti, ištrūkti, iškliūti, pasimuistyti: Prijoja pri miško, pasitą̃so su tuo arkliu ir joja atgal – negalia prajot. Taip jo kumelaitė, ilgai dumble pasitąsius, dar labiau nuklimposunkiai panešioti: Tiej runkeliai glėbinykai – patąsýk!. Nemiegosi, tai eikš da patąsýsiusunkiai padirbėti: Reikia pastąsýt, reikia sunešt šienas. Vasarą pastą̃so kiek vyras. Tegul pati da pasitą̃so su ta karve, aš tai to pieno negaliu gertpasibastyti, pasivalkioti, paklajoti: Pastą̃sė po svietą, pakeliav[o] ir vė namop atėj[o]. Pastąsýt nori visi, kad jau nelikus. Kada parvažiuosiu – nežinau, nes noriu pasitąsyti po baltą pasaulįpavedžioti draugaujant: Patą̃sė patą̃sė mergiotę ir paliko.Pasitąsýti su mergaite. Metus pastą̃sėm ir apsiženijompašokdinti: Eidavo į tas vakaruškas, koks mažu ir patąsýdavopasikankinti, pasitampyti vemiant, bloguojant: Vemt teip nevėmė, ale pasitąsýdavovarinėjant, siuntinėjant, šaukinėjant pavarginti, patampyti: Par aną didžiojį karą patą̃sė ir manę vokiečiai. Patąsỹs tave po teismus. Policija jį gerokai patą̃sė (pakamantinėjo). 1Pala, teip greit nesibaigs, ir gerai po teismus pasitąsýsitpadėvėti.net žarnelès patą̃sė apie smarkų juoką: Iš juokų net žarnelès patą̃sėmpartąsýtisunkiai po kiek parvilkti, partempti, parnešti.sudėvėti: Aš per vieną vasarą trejas kelnes partąsiaũpértąsytipernešti, pergabenti iš vienos vietos į kitą.Persigabenk, pérsitąsyk visa, – kur tu padėsi?!sunkiai dirbant pervargti, persidirbti: Parsitą̃sius buvau, paskubėjau, sušilau – tuoj širdį labai sopėt pradėjo ir visa drebėt pradėjaupratąsýtinešiojant prasitampyti: Batai buvo maži, prasitą̃sėkurį laiką sunkiai nešioti, pragaišti nešiojant: Su tom [obuolių] skrynelėm prasitąsai̇̃, lekuojiprasibastyti, prasivalkioti, pralakstyti kurį laiką: Aš nūnai išvažiuoju kalnuosna, kur prasitąsysiu kelias nedėlias. Prasitąsai, geriau išmazgotai. Tep ir prastą̃sėm visądien nevalgękurį laiką pravedžioti, pravežioti: Pratą̃sė po miestą, nieko nenuspirkaubūti traukulių traukomam kurį laiką: Vakar pardien prasitąsiaũpratęsti, užtęsti, prailginti: Kam teip labai paduksį mūsų ant ilgo meto pratąsome.pritąsýtitampant, tąsant privarginti, pritampyti: Davaliai man gyvuliai pritą̃sė, ir koją sudaužė.pridraskyti, priplėšyti: Sprogo, [žmonių] męsų buvo prytąsýtaartyn pritempti, privilkti: Pritąsýti maišus prie durų. 1pakankamai, daug traukuliams tąsyti: Man vidurius pritą̃sėpakankamai, daug prisitampyti nuo traukulių: Pradėjo po operacijai vemt vemt, pristą̃sė ir numirėsunkiai ar daug prinešti, privilkti: Regi, kiek žagarų pritąsiaũ!. Pernakt ir perdien gėrė, kur aš jiemi pritąsýsiu. Pritą̃sė grybų pilną turgų, o niekas neperka.Kad aš pamiškėj gyvenč, tai po glėbelį [malkų], žiemai prisitąsýčdaug parsivesti (į žmonas): Pritąsė bobų [į žmonas iš svetur], tai vaikai lietuviškai neniūkia. Moterų yra iš visur pritąsytųprivarginti, prikankinti (varinėjant, kvietinėjant, siuntinėjant, verčiant dirbti): Pritą̃sė, privargino, kritau i guliu. Kiek mane yr pritą̃sius, negaliu apsakyt!. Kiek pritą̃sė tėvus dėl bernioko. Pritą̃sė tada juos po kalėjimus. 1Pritą̃so žmogų to boba su savo sklypeliu. Tamstą pritą̃sėm su niekaispavargti dirbant, nešiojant: Kad pristąsiaũ – tik tik paeinu. Tegul anas miega – prisitą̃sė. Pristąsaũ perdien, nepaeinu. Pusę penktos priskeli ir pristąsai̇̃ [per dieną]. Su tuo žaliu pašaru tiek prisitąsaũ, kad rankas gelia, tirpsta par naktis. Tiek pristąsai̇̃ žiemą su [v]andeniu. Ka prisitą̃sė su tais jaučiais: reikia i žluobas išvalyt, i pašertsunkiai prikelti, pribudinti, prižadinti: Po šventadienio jo negalima buvo pritąsyti iš miego, nes ūžė per kiaurą naktį, šoko. Šitie vaikai iš vakaro neina gult, tai anryt negali pritąsýt. Miega – kad aš tau jį pritąsýč.Ir čia žmonės sunkiausia buvo pritąsyti iš snūdurio×raztąsýtiištąsyti, išdraskyti, ištaršyti: Visą kuodelį į egles raztą̃sė, raztaršė, razkratėišsidalyti: Daug svieto jau priaugo, šitą valaką raztą̃sėsutąsýtipatampyti, patraukyti, supurtyti: Stalas trakt trakt, tai net pasižiūrėsiu, kas jį ten sutą̃sė. Až kriūtinės tik sutą̃sė paėmęs, net špilkelės išlakstė. Kai gerai sutąsiaũ berniūkštį, tuoj prisipažino.tampant išlyginti, sutvarkyti, sutampyti: Tik susitą̃sė marškinius, pamatęs gražiąsutraukyti: Įtraukdamas galus, nesutąsýk sruogų, gijų. Sutą̃sė karvė apinestrį. Karvių razsigyliuota, lenciūgai sutąsýta. Telyčia nutrūkus, virvė sutąsýta. Voratinkliai sutąsýti. Aš bernelio paklausysiu, šilko kasnykelį sutąsýsiu . Sumušė viedrus, sulaužė nėšius, sutą̃sė pasaitelius .suardyti: Lieptą sutą̃sėtampant, tąsant privarginti, prikankinti: Karvė mane labai sutą̃sė. Kap sutą̃sė, sustūkojo [senelį], tai ir mirė.tąsant, valkiojant nukankinti: Komendotą, gyvą sugautą, sako, būk Algirdas liepęs arkliais sutąsytisutaršyti, sudraikyti, suvelti.Susitą̃so tos vilnos – nūsipirko didelį gniužuląsusipešti, susikibti, susiimti: Kap sustą̃sė bernai terpui savę, tai visi iš veseilios išdundėjo. Už krūtų susitą̃sė vyrai1sunkiai sunešioti, sutampyti, sukilnoti: Sutąsýk ben keturiasdešim bitonų [pieninėj]!. Kiek akmenų sutą̃sė sklepui!. Kol visas malkas sutąsiau, labai pavargau. Kol sutąsiaũ bulbas naščiais – kakle dūšia (labai pavargau). Vakar vištėlius sutą̃sėm, šiandie patys suejo.Aš viena šitų maišų nesusitąsýsiu in vežimą. Nor bul'bas sustąsýsimsunkiai kur suvaikščioti: Vakar Leipalingin sustąsiaũ. Škada mano žygio, tik dovanai sustąsiaũsukviesti, suvaryti: Sutą̃sė bobas pirkion iš atšlaimo pietuvyttraukuliams sutraukyti, suremti: Kap ėmiau vemt, tai mislinau, ką man vidurius sutąsi̇̀s per šonus.Mañ sutą̃sė vemtsudėvėti, sunešioti: Megztinio nenuleidžiu nuo pečių – greit sutąsýsiu. Jau sutąsei̇̃ andaroką, kad naują nupirko. Tokios geros buvo kelnės, tai sutą̃sė ką bematant girtasilgai artimai draugavus palikti, pamesti, suvedžioti: Argi anas mane paims, tik sudžiūveno, sutą̃sė mane, ir gananeištekėjus įsitaisyti (kūdikį): Buvo slauna merga, ale kap sustą̃sė benkartą, tai nė vienas in ją neskyšinasuklaidinti: Sutąsei̇̃ mane – dieną sudilau [teisman atvykęs]susilpninti, sumažinti jėgas, išvarginti: Ligonį važinėdami tik sutą̃sė.Pareini šlapias, sustą̃sęssu vargu ką sunkiai kramtomą suvalgyti: Kada tu sutąsýsi šitą gaidį?!. Jis (bebras) tą vištą suėdė, sutą̃sė. Led sutąsiaũ vieną [saldainį], užteksužtąsýtiužtempti, užvilkti ant ko ar už ko.tąsant labai ar negyvai nukankinti, nukamuoti: Tąsė tąsė až pakarpos ją, iš vieno galo kitan – ir ažtą̃sė. Teip tąsė ir užtą̃sė [močekos dukterį velnias] . Mūsų vaiką ir ažtą̃sė tie piemenys. Ana man ažtą̃sė, šito karvė, daboja, kad gatavo priryt. Šuniukas vištuką užtą̃sė.Kad būt senelis nenuėjęs, ir būt užsitą̃sęs [arklys]sunkiam darbui nukamuoti, nualinti: Aš būč didelis. Ale prie darbo užtąsýtas.Užtą̃so rankas, su spragilais bekulant.Ką gi dirbai, kad teip ažsitą̃sęs?. Per dieną ažustąsiaũ kap varna an lietausilgai vedžiojant, vežiojant nuvarginti, nukamuoti: Tai ledokas, užtą̃sė tą žmogųsunkiai užnešioti, užvilkti: Užtąsýk tuos spalius, pjūvenas an viršausnešiojant užauginti, užnešioti: Bėda, kol tie vaikai prakunta, kol tu juos užtąsainetekėjusiai įsitaisyti (vaiką): Po vyri vaikas gerai, o mergai užsitąsýtie vaikas – visi juokiasilabai pykinti, versti vemti: Išvažiavau aš Mielagėnuos, kai prasdes, tai ažtą̃so
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas