Tašyti
Tašyti reikšmė
kirviu, skliutu, kaltu ar kuo kitu drožti, kalti, skobti, lyginti (medį, akmenį ir pan.)drožiant, kalant, skobiant ką darytidaužant ką dirbti (valyti, kulti ir pan.)mušti, perti, daužytižodžiais skaudinti, barti, uitivarginti, kamuotigodžiai valgyti ar gertidažnai ir smarkiai kosėtigreitai eiti, bėgtišiaip ką smarkiai darytikirviu, kaltu ar kuo kitu kiek apdrožti, aplygintiapdailinti, patobulinti (kalbą, stilių)padaryti kultūringesnį, pralavintipadaryti ką tašantapmušti, apkulti, apdaužytikiek nutašyti, nukapotiapmušti, apluptipajėgti, įstengti tašytiįsismaginti tašytiprimušti, prikultiįkelti, įverstiįlįsti, įsitaisytipatektinusigertiilgiau pasilaikyti, įsivyrautikirviu ar kuo kitu nulyginti, iškapoti, išskaptuotitašant pašalintinukirsti, iškirstiką padaryti tašantdaužant išvalyti, išbrauktiprimušti, pridaužytiiššaudytiišbartigodžiai išvalgyti, išgertiišmesti (kortą)greitai, smarkiai išeiti, išbėgti, išvažiuotikirviu ar kaltu nudrožti, nulyginti (medį, akmenį ar pan.)tašant pašalintitašant padarytiprimušti, pridaužytinusigertigreitai nueitinuvargti, nusivarytikiek tašyti, aptašytigodžiai ir daug pavalgyti, prikirstigreitai pareitiiš naujo nutašytiiškirsti miške proskynąpersivalgytikiek įkirstikiaurai pramušti, prakaltipragertitašant pridarytidaug pripjauti, prikirsti (javų)primušti, prikultisočiai privalgyti, prikirstivalgant pripildytiprisigerti (svaiginamųjų gėrimų)tašant susmulkintitašant, kalant padarytisumušti į gabalus, sudaužytisumuštinugalėti, sumušti (mūšyje)piktai susibartigodžiai suvalgytiaploštitašant nusmailintitašant pažymėti, padaryti įkarpą, rantąnutašyti viršaus, daugiau už kitusužduoti, sušertiužkamuoti, nuvargintikaip reikiant užvalgyti, užkirsti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tašýti
Tašyti sinonimai
aptašytiatitašytiįtašytiištašytinutašytipatašytipartašytipertašytipratašytipritašytisutašytiužtašytitašytinai
Tašyti frazeologizmai
káilį tašýti mušti, perti: Ką ten. Sakė, vėl tašė Juozeliui kailį kaip pašėlę, nu, ar nereik tokiem nagus nudaužyti.liežùviais tašýti apkalbėti: Bobos ims liežùviais tašýtnetašýtas stuobrỹs apie nevykėlį, negudrų, nevikrų žmogų: Oi tu stuobrỹ netašýtas!vélnią tašýti atkakliai reikšti nuomonę: Ta boba savo vélnią tãšo, ir ganaaptašýti1kirviu, kaltu ar kuo kitu kiek apdrožti, aplyginti: Aptašýk storą baslį ploniau. Glitai aptašau medį. . Pavasarį aptašė medžius, aplygino, pamatams prirankiojo akmenų, rengėsi statyti. Kožnas rąstas reikia aptašýt. Kuolo negalėj[o] aptašýt. Aptašýk pagalį ir žemėn invaryk. Grebėstai aptašýta. Ratlankis jau kaip apdrožtas, aptašýtas, apdailytas, tai reikia jį iššutyt. Teip ans aptašęs ir apdailinęs, kaip reikia trūbai. In skiedryno apitãšė lotą – pagaluką. Laumė paėmė kirvį, aptašė pečius ir led neled apitempė [rūbus]. Akmens mūrymo darbams vartojami jau aptašyti. O anys ėmė kitus naujus neaptašytus akmenis.Jis kuolą neaptaši̇̀s (niekam tikęs), o da pasakų mokės!. Aptašýtas, ale oblium neobliuitas (apykvailis). Tuiną aptašýk, ir tai bus geresnis (pasipuošęs žmogus daug gražesnis).Turi [statydamasis] viską apsi̇̀tašyti – neprisišauksi žmogaus. Aptašykias (viršuje apkalkiasi) dvi akmenio toblyči.Reikėtų barzdą kiek apsitašýt (apsiskusti) apdailinti, patobulinti (kalbą, stilių): Tiesa, tos knygos kalba geresnė už to fakulteto kitų leidinių kalbą, ji žymiai aptašyta. Tokiais ilgais apvaliais, aptašytais sakiniais [parašyta].Reikia da daug laiko ir darbo, kol [terminologija] apsitašys, apsidailins, gaus tolydinį paveiksląpadaryti kultūringesnį, pralavinti: Toks neaptašýtas, būt krautuvėj netinka. Aptašýsim jį kiek, ir bus geras žmogus.Biskį ir jis mieste apsitãšėpadaryti ką tašant: Tu nors iš medžio aptašyk kokį veršiuką, kad mes nors kokį gyvulėlį turėtum . Žagrę aptãšo iš tokios lentosapmušti, apkulti, apdaužyti: Kad aptašýsiu, tai žinosi neklausyt!. Aš tave kad aptašysiu, tai tu nustygsi!. To boba, kočėlą pagavus, aptãšė gerai ją. Kai ateis pjovėjai, tai jum̃ par ausis aptaši̇̀s už pievos mindžiojimą.Barkelių vaikai biškį apsitãšė su miesčionimsatitašýtikiek nutašyti, nukapoti: Attašýta sienojo pusė. Prieš baldymą reikia atatašýt nuo mūro [sienos]apmušti, aplupti: Būt par snukį atatãšęs ažu tokias kalbas. Nerinko katras [vaikas] kaltas, abiem atatãšėnùgarą (šónus) atitašýti primušti: Vagiui šónus atitãšė. Tau tik reikia nùgarą gerai atitašýt, tai visi tinginiai išdulkėtų!įtašýtipajėgti, įstengti tašyti: Čia senoviniai medžiai, neįtašýsi. Sudžiūvo [karklas], jo neįtašýsiįsismaginti tašyti.primušti, prikulti: Aš jus tuoj intašýsiu. Nusjuosė diržą ir intãšėįkelti, įversti: I poną girtą intašė karieton.įlįsti, įsitaisyti: Net margis išlindo iš kampo, įsitašė tarpu žmonių.Ot geron vieton tas mano vaikas įsitãšė!.patekti: Intãšo in miliciją girtasnusigerti: Insitãšo ir milicijon papuolailgiau pasilaikyti, įsivyrauti: Tokis instãšė šaltas orasištašýtikirviu ar kuo kitu nulyginti, iškapoti, išskaptuoti: Seniau turėdavom tokį kirvį lenktu kotu, kad galėtum[e] vidaus sienų kertes ištašýt. Kelminiai auliai būdavo iš rąsto, apali, ištašýs vidų. Lenktą medį ištãšo ir padaro dalgikotį. O to lenta išskelta iš storo medžio, ištašýta, išdrožta gražiai. Nusieičiau į girelę, pasikirsčiau ąžuolėlį, ištašýčiau baltai, išrašyčiau margai. Šonus akmeniui ištašýti. Bei anie keturi stalai sudeginimos afieros buvo iš ištašytų (paraštėje iškaltų) akmenų.tašant pašalinti: Kur trandys, ištašýk. Sūnus ištãšė tą kumpumą. Reikia ištašýti šaka iš lentos. Įsimetusį grybą gal ištašýti, ir grindys nebepūna. Jei baltymė neištašýta, ąžuolas padulka kaip pelenai.Ką raštu įrašysi, nė kirviu neištašýsi. Ką plunksna parašo, to nė kirvis neištašo.nukirsti, iškirsti: Alksnį kreivą padrenka, ištãšo medįką padaryti tašant: Iš kaladės didelė ištašýta [piesta]. Iš bešakių maumedžio gabalų kirviu ištašė neilgas, bet plačias slides. Šaukštą pirma iš kaladėlės ištãšo, o paskui su peiliu ir skaptuku baigia dirbt. Diedas ištašė alksninį Joniuką . Ištašýk iš medžio skiedą ir krauju pasirašyk. Niekas itokios niekočios neištãšo kap Juozas. Ragočius iš alksnio ištašýtas. Mūs iž medžio neištãšė, iš kur išsiradom?. Oi ir ištašė margą dvarelį ant aštuonių kampelių. Prisiekė tau duoti… ištašytus… šulinis, kurių tu neiškirtai.Toks jau negražus – kaip iš pliauskės ištašýtas. Reikia iš pagalio gi ištašýt (neišmanantį išlavinti, padaryti žmogum), anas išmokyt ne bet kap.Pati išsitašė kurpalius ir siuvo [batus]. Pavalkus akėjamus pats išsitãšo. Pačiūžas iš pagalio išsitãšo bernėkai, drata pakaustodaužant išvalyti, išbraukti: Tašysi tašysi bruktuve, tai pakol ištašai̇̃ visas…. Paskui linus ištašai̇̃, kad nei dulkelė nenukrenta. Jau senai išmynėm linus, o ištašýt da neprisruošiam. Su tuoj medžiaginiu bruktuvu kanapes ištašai̇̃primušti, pridaužyti: Siusk tu čia! Must nori, ausis ka ištašyčio. Viens antram ištãšė ištãšė žandus, ir susipykusiu.Nuejo į šokį ir išsitašė.iššaudyti: Kitą vakarą užejo ir ištãšė abudu. Iš kulkosvaidžių ištãšė sulig vieno. Mes čia juos visus ištašysim – ir karas bus baigtas!išbarti: Ai, kap ištãšė Mikalienė kaimyną!godžiai išvalgyti, išgerti: Tai ėdimas: dvijuo katilą ištãšo!. Kai atsisėdau, tai ir ištašiaũ bliūdą parpelių. Reik kelias butelkas ištašýtiišmesti (kortą): Ištašýk! Išleisk kartą!greitai, smarkiai išeiti, išbėgti, išvažiuoti: Par tą trobą kiaurai su arkliais ištãšė. O ta šeimininkė ir ištãšė į Barstyčius tujaunutašýti1kirviu ar kaltu nudrožti, nulyginti (medį, akmenį ar pan.): Nutãšo teip dailiai, kaip su abliu nuabliuo[ja]. Stiprią kartį, ant vienos pusės plokščiai nutašytą, prie kiekvieno gluosnio su karklais drūtai pririšti turite. 1Seniau, būdavo, kelmą nutãšo, aria su kelmu. Reik šniūrą užsiplakt, tai nutašýsi tiesiai. Nuej[o], nutãšė alksnio kavalką, apmuša ir eina [su klumpėmis]. Nutašai̇̃ galą siauriau i padarai kilpą iš ąžuolo medžio, pririši (apie spragilą). Dar siena [molinio tvarto] gerai nesudžiūsta, tai su lopeta nutãšo nutãšo – ir lygi. Nuotašýtasis akmuon. Brolužėli mano mielas, nutašyka baslelius, prie langelio, prie pat sienos man aptverka darželį.Ilgais laibais piršteliais gražiai, išmislingai nutašytais nagais Sviestavičius išgraibė daugelį perdalijimų.Baltakys (tokia žuvis) – kaip akėtvirbalis nutašýtas, o rauda pilvota.Nusitašýkit kuolus.Stora – negi nustašýsi; kad nėr mėsos – negi prisdėsitašant pašalinti: Paimk kirvelį ir nutašýk tuos lazdos gumbus!.Kadugiuo par tą naktį visas šakas nutãšė (nulaužė, nudraskė) tašant padaryti: Viskas Zervynose pastatyta, nutašyta, išskobta iš pušų. Par porą dienų nutãšo [medinius padus], paskui skūra aptraukia – ir klumbiai. Iš medžio nutašýdavo, apačios medinės – kurpės vadydavos.Anų vaikai dideliai nepuiki, visi kaip kirviu nutašýti (nedailūs).Man kadokes nustašýt tai tik glupstvaprimušti, pridaužyti: Vyrai, pasgavę vagį, lazdom tep nutãšė, kad jis vogt nigdi nenorės. Kad nutašiaũ, kad nutašiaũ tada tą vokietį!. Šepetį paėmusi, nutãšė kojasnusigerti: Oi, kad nustãšėm vakar, papuolo degtienė gera. Per Antano vestuves kaip šaučiai nustãšė. Velniaižin kas su manim darosi. Rodos, pilu kaip į peklą, o nenusitašau, ir ganagreitai nueiti: Kojos muno diktos: sau nutašýsu i vėl pėsčia pareisu iš Kalvarijos. Už tris adynas aš nutašáu į Kretingą. Antsivertė sermėgą ant galvos i nutãšė į miškalįnuvargti, nusivaryti: Išgriozdė rakandus ir padargus iš visų pašalių ir dar pasvarstė juos kiekvieną atskirai – nusitašė, nusiplūkė nuo kojų visipatašýtikiek tašyti, aptašyti: Patãšęs klyną įspausi. Patašýk ben kiek kirveliu ir prikalk [lentą]. [Kelminio avilio] dangtis biškį pariestas, patašýtas į apvalumą. Batai maži, o geri – nors ėmęs tą koją patašýk!. [Gluosnio] mietą patašéi, įdūrei – ir auga.Mažiukas kirvukas pasitãšomasgodžiai ir daug pavalgyti, prikirsti: Par pietus duodavo mėsos patašýt. Patašei̇̃ – ir marš nuo stalo. Pieno su bulbom kai patašai̇̃, oi lengva būva rugiai pjautpartašýti greitai pareiti: Aš sau i partašiáu į Salantus iš pat Kretingos. Kol partašiáu par pusnis, ir išaušo. Partašiáu vienu pluku iš patalkiopértašyti pertašýtiiš naujo nutašyti: Pártašyk iš naujo baslį.iškirsti miške proskyną.persivalgyti.pratašýtikiek įkirsti: Pratãšė [kirstiną medį], įmušo nūmarą. Naujakuris pratašo eglę: – Čia jau muno, nebe pono.Pratašýta bebaltuos (bebaltuo[ja]. ) (jei uždirbta, vis tiek kada nors atlygins) kiaurai pramušti, prakalti:Lašas po lašo ir akmenį (akminį. ) pratašo. . . Našlaitės ašaros ir akmenį pratašo. Mokytojų žodžiai vis dėlto prakalė kietą Antano pakaušį, tarsi lašai akmenį pratašėpragerti: Kiek pinigų turėjo, tiek pratãšė. Po karčemas greit pratãšė žemę.pritašýtitašant pridaryti: Anas grąžtu sienoj prigręžė skylių, iš apušinio medžio pridrožė, pritašė kuolelių. Tiek daug lotų pritãšė. Ar daug skiedų pritašei̇̃?.Pristãšęs šulelių, cebrikus statodaug pripjauti, prikirsti (javų): Pusę kapos lig pusryčių tepritãšė. I tau pritašýs kviečių, rugių cielą vežimąprimušti, prikulti: Supuolė bent keli, paukšt taukšt ir pritãšė kaip bematant. Jeigu tik užkabindavo, tai kad pritašýdavo lig smerties!. Tie mušeikos pagaus tave ir pritaši̇̀ssočiai privalgyti, prikirsti: Kad pritašiaũ, tai pritašiaũ – dvi dienas būsiu sotus. Ka pritašiáu vėdarų – neprisilenku. Grįžta iš lauko, pritãšo ir vėl į darbą. Pritãšė bulvių keptų su pienu.Geras maityti – builių sau prisitãšė, i gerai – sotus y[ra]. Nu skani! Teip prisitašýsi sriubalynės. Ka prisitašiaũ, tai prisitašiaũ!. Par pietus prisitãšėm, kiek lindo.valgant pripildyti: Prisitašiáu pilną pilvą košės.prisigerti (svaiginamųjų gėrimų): Už pusantro grašio senis prisitãšėsutašýtitašant susmulkinti: Sutašei baslį į niekustašant, kalant padaryti: Mietų cielą čvertį sutašiáu vienas. Būtumei verčiau kuriam indui šulus sutašęs. Paurukas, jau sutašęs padus, pasiėmė peilį, kantavo vietą odai kalti. Kitą kartą klebonas sutarė su velniu madaljonus sutašýti . Ir jam daviau … dailiai sutašyti medžius, padaryti visokius darbus. 131,3-5.Jį visą perėmė baimė, kaip reiktų likti ant pusės valako, ypač netekti tų trobų, kurias jis tokiu vargu pats susivežė, susitašėsumušti į gabalus, sudaužyti: Žmonės visus daiktus į šipulius sutašė.Supylė, sutašė [straipsnį], akmens ant akmens nepalikosumušti: Jį sumušė, sutãšė tie bernai už mergas. Mažesnis, o didesnį sutãšė, sumušė kap maišą. Ka pareisiu girtas, sutašýsiu kramę.Sustãšė bernai kuokinėj. Piemenys dėl ganyklų botagais sustãšė. Ir dabarčiuo kartais dėl to brolis su broliu susitãšo.nugalėti, sumušti (mūšyje): Puolė vokytis ir kaip matai anus sutãšėpiktai susibarti: Sustãšėm su kaiminka ažu vaikusgodžiai suvalgyti: Mes sutãšėm kepaluką duonos. Sutašiáu lašinius jau. Raudonas valiojas – po bliūdą lašinėčiukų sutãšo. Viską sutašiaũ, kas tik buvo. Padaviau svogūnų, tai kaip smakai ir sutãšė. Tik duok vaikams – velnį patį sutašýsaplošti: Ką tu su jais beloši – jie gi tavę vis sutãšo ir sutãšoužtašýtitašant nusmailinti: Užtašýti smailyn. Neažtãšę neinkalsi [kuolo]. Ažutãšė galą kuolo ir invarė. Tuiną ažtašýt reikia.tašant pažymėti, padaryti įkarpą, rantą: Užtãšo medį, kad žinotų, kur grįžt atgal.Aš buvau pasiženklinęs, dar akmenų padėjęs ten to[je] vieto[je], ten buvau egles užtãšęs[is]. Žėdną medį užsitašė, kad žinotų, kur jam reiks pareitnutašyti viršaus, daugiau už kitus: Tašau greitai: užtašáu vieną rąstą daugiau kaip kitiužduoti, sušerti: Užtašaũ, jei neklauso. Kap atvežė, žmona manė, kad girtas, dar per ausį užtãšė. Kap užtãšė pasiutusiam šuniu, ir užmušėužkamuoti, nuvarginti: Ažutãšė gražiai kosulyskaip reikiant užvalgyti, užkirsti: Da aš einu namo – reikia biškį užtašýt. Aš ko užtašaũ, tas man gerai. Ažtašiaũ gerai kiaulienos, tai galva tik sukas, pasmilkiniai sopa. Iš peties dirbant reik užtašýti
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas