Tekėti
Tekėti reikšmė
judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.)sruventi, bėgti kuria kryptimiplūsti, sklistilietis, sunktis, lašėti, varvėtiaptekti kuo plūstančiu, srūti, šlapiuotileisti skystį, būti kiauramduoti pieno, būti melžiamairodytis ties akiračiu, kilti (apie dangaus kūną)užtikti kylančiai saulei ką kur būvantį, ką darantįeiti už vyroeiti į žentus, užkuriomistilpti, sueiti, subėgti (apie siūlus metant audeklą)greitai eiti, bėgti, skubėtieiti prie ko, kreiptis į kurslinkti (paprastai apie gyvenimą, laiką)tokėtis, gaivelėtis, peikėtivaisintis (apie avis, ožkas)tekėti apie ką, apibėgti ką, apie kąapvarvėti, aplašėtitekant, varvant sušlapinti kuo, apvarvintiaptekti kuopasirodyti ties akiračiu, patekėtipasirodyti akiratyje, nenusileidus kitam (paprastai apie saulę ir mėnulį)apeiti, apibėgti, apkeliautiapnikti, užpultitekant priartėti (apie upę)tekant vėl prisipildytipradėti daugiau rastis (pieno)ištekėti, po vestuvių atsikeliant pas vyrąateiti į žentusištekėjusiai išsiskirtiateiti, atvykti, atkeliauti, atbėgti, atskubėtiatsitokėti, atsigaivelėti, atsigautipraeiti skausmui, atsiradusiam nuo šalčio (apie panages)atitirpti, atsileistiįbėgti srovei (apie upę)įsismaginti tekėti sroveiįlašėti, įvarvėtipasirodyti ties akiračiu, užtekėti (apie dangaus kūnus)atsikelti gyventi išėjus už vyro, atitekėtiįsileisti tekėti už vyrųtilpti, sueiti (apie siūlus metant audeklą)turėti įtakosįsiteikti, įgyti palankumą, patiktiišbėgti, prasisunkti, išvarvėti, ištrykšti (apie vandenį, skystį)nurimti, nustoti banguotitekant, varvant, pasidaryti sausam, išvarvėtiturėti pradžią, pradėti tekėti (apie upę)išsieikvoti melžiant, išsimelžtiužtekėti (apie dangaus kūnus)išstypti, sunyktiišeiti už vyroišeiti į žentus, užkuriomisišleisti už vyro, ištekintipraeiti, praslinkti (apie laiką)kilti, atsirastiišbėgti, išskubėtiišvengti, išsisuktidaugeliui ištekėtinubėgti tolyn (apie vandenį ar kitą skystį)nuplūsti, nusekti, išnykti (apie susitelkusį, susilaikiusį vandenį)nuvarvėti, nubėgti skysčiui iš vidaus ar nuo paviršiausišeiti už vyro, ppr. po vestuvių nusikeliant gyventi pas jįnueiti į žentus, į užkuriusnueiti siauryn, suplonėtinuslysti, nusmukti (apie šeivą)praeiti, praslinkti (apie laiką)nubėgti, nuskubėtivisoms ištekėtipasilieti, ištekėti (apie skystį)tekant pasisunkti, pasiskverbti po apačiatekant paplauti, pagraužti (krantą)kurį laiką pasisunkti, pavarvėti, pasroventipo truputį tekėti, prasisunktipatvinti, pasrūti, paplūstiįbėgti srovei, įtekėti, įsilietipakilti aukščiau akiračio (apie dangaus kūną)visoms išeiti už vyrų, ištekėtiapsivaisinti, pasibėgti (apie avis, ožkas)pasidaryti skausmingam, užgeltam nuo šalčio (apie panages)nueiti, nubėgti, nuskubėtipasitinkant išeiti kam priešaisapdovanoti (pasitinkamą marčią)kreiptis kur pagalbospasirodytiatitokti, pagerėti (apie sergantį žmogų)po vestuvių atsikelti gyventi pas vyrą, atitekėtiparsirasti, pareiti, parbėgtikiaurai persisunkti, pratekėtipersilieti per viršųpraleisti vandenįįtekėti ir ištekėti, persroventi (apie upę)perbėgti per kąpersikelti, perbėgti kurperimti, persmelktiprasruventį pro kokią vietąištekėti iš kur, turėti pradžią (apie upę)nutekėti, nusruventipraleisti skystį (paprastai prakiurus)prasisunkti, prasiskverbti (apie skystį)pradėti tekėtisuviduriuotikiek pakilti, patekėti (apie dangaus kūną)praslinkti (apie laiką)bėgant pralenktipribėgti srove ar lašaistekant pasiekti (apie upę)įtekėtiprisidėti, padaugėti (apie laiką)išbėgus priešais pasitiktipribėgti prie kokreiptis kur, ieškoti prieglobsčiodovanojant ką įsiteikti, prisimeilintitekant susilieti, suplūsti į vieną vietą (apie vandenį, upę)dėl susikaupusio vienoje vietoje skysčio, kuriame buvo dažoma, pasidaryti vietomis tamsesnės spalvospribėgti, pritekėtipermerkti, sušlapintisueiti į vieną vietą, susiburtitekant srove užsilieti ant koužplūsti, užkiltipraleisti vandenįtekant vingiu priartėti (apie upę)pakilti aukščiau akiračio, patekėti (apie dangaus kūną)užtikti, apšviesti tekančiai saulei ką kur būnantį, ką darantįpasidaryti skausmingam nuo šalčio, užgelti (apie pirštų galus)užbėgti aukštynužeiti, užbėgti kam priešais, pasitiktieinant priešais užstoti (kelią)užbėgus priešais atimti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tekė́ti
Tekėti sinonimai
aptekėtiatitekėtiįtekėtiištekėtipaištekėtinutekėtipanutekėtipatekėtipartekėtipertekėtipratekėtipritekėtisutekėtiužtekėtiattekėti
Tekėti frazeologizmai
pi̇́eno ùpės tẽka apie gerą gyvenimą, perteklių: Manai, kad kitur pi̇́eno ùpės tẽka?séilė tẽka sakoma, kai labai ko norima: Kad galėčiau siūt, tai net séilė tẽkaùpėmis (upẽliais) tẽka labai daug yra ko: O kiek ten vyno! Galima sakyti – upėmis teka. Želvoj arielka tai upẽliais tẽkaaptekė́ti, àpteka, -ė́jotekėti apie ką, apibėgti ką, apie ką: Upė pusę miesto apteka. Upė àpteka aplink miestą ir nuteka į jūrą.apie kraują: Kraujas, aptekėdamas visą kūną, maitina jįapvarvėti, aplašėti: Kraujais aptekė́jo visas suolas. Puodai api̇̀teka, apibūva, reikia peilio nuskust.tekant, varvant sušlapinti kuo, apvarvinti: Tete, reik taisyt stogas, visus rugius aptekė̃s. Gražusis veidelis krauju visas aptekėtasaptekti kuo: Apteka akes ašaromis. Akys apteka ašaroms. . Jam akys ašaromis aptekė́jo. Pakelkim savo akis, ašaromis aptekėjusias. Krauju aptekėjusiomis akimis žiūri didžiulis žvėris į medžiotojus. Taukais aptekė́jusios akyspasirodyti ties akiračiu, patekėti: Saulė aptekė́[jo], tada suskėlė tumonas (rūkas). Bevažiuojant mišku saulė aptekė́jo. Jau mėnulis aptekė́jo – šviesėliaupasirodyti akiratyje, nenusileidus kitam (paprastai apie saulę ir mėnulį): Sako, po pilnačiai saulė mėnu api̇̀teka. Delčioj saulė àpteka mėnesįapeiti, apibėgti, apkeliauti: Aptekėję cielą aną aplink gulinčią žemę, pradėjo gabent and lovelių tus, kurie piktai turėjos, and anos vietos, kame girdėjo Jį sant. 1apnikti, užpulti: Api̇̀teka brudasširdi̇̀s kraujù aptekė́jo pasidarė skaudu: Krauju aptekėdavo Baubai širdis, ir norėdavosi, kad apleista žemė prarytųatitekė́ti, ati̇̀teka, -ė́jo attekė́ti, àtteka, -ė́jotekant priartėti (apie upę): Iki kol šit vanduo ati̇̀teka, t. y. atspito, atbėgo. Iš ten ati̇̀teka upelis. Upeliukas toks ati̇̀teka iš miško. Ant pakluonės griovį vandvuo atitekėjo iš pačios Purienbalės. Šitas upelis iš ežero atateka. Višakis atiteka nuo Višakio Rūdos ir įteka į Šešupę. Prie Stalupėnų didis ežeras buvęs ir tenai attekėjęs vis platyn splėtėsi.Po ilgo čėso Dievo žodis ir lietuvininkams attekėjo. Tai yra versmės, iš kurių daug tikėjimo bei palinksminojimo atteka.apie kraują: Tryniau sniegu rankas, iki kraujas atitekė́jotekant vėl prisipildyti: Vanduo šuliny prie šaltinio atsi̇̀teka, t. y. vis pilnas šulinys, vis pritekapradėti daugiau rastis (pieno): Kap nuej[o] karvės an žolės – pienas attekė́j[o]. Kai ji (ožka) dabar priėda, vėl atitekė́jo pienutis josištekėti, po vestuvių atsikeliant pas vyrą: Ãtteka. Prieš karą atitekė́jo į Lukšius. Aš kai čia atitekė́jau, visi šeduviškai kalbėjom. Jy iš toliau atitekė́jus, ne vietinė. Jo gaspadinė ką tik atitekė́jus. Ana iš dusetiškių čia atatekė́jo. Aš čia atatekė́jau iš kitos parapijos. Jau metai kap atatekė́jus. Trisdešim vienus metus turėjo, kai atatekė́jo. Kai atatekė́jau, tai ir gyvenu čia. Te kur net nuo Stirnių ana atatekė́jus. Kai atatekė́jau čia, daug dainų mokėjau. Ji ateivė – iš Upynos atitekė́jusi. Atitekė́jau in Trečionių kaimą, į Noreikų šeimą. Ji attekėjo iš anos Varėnos. Mūsų sodžiun attekė́jo merga iš Dubinių. Attekė́jusių mergų gudžių buvo kelios. Tokian kieman gera attekė́t: ir bažnyčia, ir mokykla arti. Atatekė́j[o] [motutė] an valako. Attekė́jau trisdešimtais metais. Aš attekė́jau šę kurnon (dūminėn) pirkion, ale skaudžiai pabudavojom kitą. Kai attekė́[ja]u, anyta dar buvo gyva, ė šešuras pamiręs. Šešuras numiręs buvo, kai attekė́jau. Kitą kartą marti atitekėjus už vyro ir radus motiną, o ta jai liepdavus kas rytą malti. Ji nesutiks su atitekėjusia marčia.ateiti į žentus: Muno vyras jau buvo attekė́jęs. Ans attekė́jęs šišioništekėjusiai išsiskirti: Ištekė[jo] ir atatekė́[jo]. Ne tep lengva atatekė́t kap ištekėtateiti, atvykti, atkeliauti, atbėgti, atskubėti: Tai ir žydai išpažino, kurie pas grabą gulėjo, kada miestan attekėjo. Avis…, kaip išgirsta balsą pieminies savo, džiaugiasi ir vadinama attek pieminiesp savo. Išgirdusi Poną Kristų ing jų žemę atėjusį, tuojaus tekina atatek Kristausp. Nesa eš Jį ūmai iš tę duosiu attekėti.atsitokėti, atsigaivelėti, atsigauti: Iš medžio iškritus ilgai da pagulėjau, iki atitekė́jau. Tėvukas kai žiemą įsirgo, tai tik vasarą atitekė́jo. Atsisėskim biskį, tai nor kojos attekė̃s. Dvylika kiaušinių suvalgo – ati̇̀teka protas.Mano akys atsitekė́jo – jau gerai matau. Nuo išgąsčio, apslabnėjimo atsitekė́ti, t. y. atsigauti negaliu. Palauk, neskubėk, kol atsitekė́siu. Koja atsitekė́jo (atitirpo). Vargšelė atsitekė́jo visa balta kaip nabaštikas. Tekėti atsitekė́jo i pati atejo. Kaip tik pakišo štinkspirito (amoniako) – tujau atsitekė́jo. Buvo apslabnėjęs, bet daba jau atsitekė́jo. Pirštas užtirpo, niekaip neatsi̇̀teka. Kojos būs sušalusios, i tik įsilipsma į patelus, da kojos neatsitekė́jo. Neatsitekė́jo krau[ja]s dar, kaip buvo [koja] užtirpusi. Biškį atsitekė́jo rankos, o nieko nejutau. Pailsink nervus, ka atsitekė̃tum. Atsitekė́jęs išnešęs gerti arkliams. Aš da nesu atsitekė́jus nu praejusios nakties. Užgautas atsitekėjo. Atsisėsk, atsitekė̃s nugara, pavaliui nukasme [bulves]. Sėskimės, tai nors kojos atsitekė̃s. Atsisėdau in suolelio, atstekė́jau ir nuejau aptiekon. Buvo blogà, dabar atstekė́jo. Motyna atsitekejo nuo išgąsčio, apsižvalgė. Atsitekėjo jis ligonbuty suraišiota ir sustatyta ranka. Veronika, nors ir tampėsi ir visa drebėjo, tačiau veikiai atsitekėjo. Savo lauke tiktai teatsitekė́jęs. Šerna labai persigando, pamačius porą žmogysčių, bet greit atsitekėjo. Bet čia jau vyrai suvis atsitekėjo. Sumuštasis atsitekėjo, ale… apie jo pilnintelį pasigavimą abejojama.Bulvės atsitekė́jo po lytaus, atsigavo. Atsi̇̀teka bulvės nušalusios, jei tujau apvagosi. Kiti gal dar atsitekė̃s kopūstai, o va šitie jau pragaišo. Atstekė́jo bulba vandeny, pasdarė pilnesnė.Dabar mano dvasia ben kiek atsitekė́jo. Apalpus Lietuva vėl atsitekėjo.praeiti skausmui, atsiradusiam nuo šalčio (apie panages): Palauk, kol atitekės, tada nebeskaudės.Panagės pateka nuo speigo ir atsitekaatitirpti, atsileisti: Tai, kad jau būt attekė́jus visa [žemė]! (apie įšalą). Atnešk gunčę trobon, tai nor bus attekė́jus!įtekė́ti, į̇̃teka, -ė́joįbėgti srovei (apie upę): Ta upė į̇̃teka į jūrą. Ta upelė atbėga iš toliau ir iñteka į Verknės upę. Pasvaly Svalia į̇̃teka ant Lėvenį. Visos upės inteka mariosna.Viskas išteka, niekas neį̇̃teka (visi bėga iš kaimo, naujų neatvažiuoja).apie kraują: Dažniausiai į dešinįjį prieširdį įteka viena ar dvi plaučių venosįsismaginti tekėti srovei.įlašėti, įvarvėti: Įtekė́jo vanduo į vidų.pasirodyti ties akiračiu, užtekėti (apie dangaus kūnus): Jeigu saulė intekė́jus, kai nueini – ponas išvaro. Į tėvo dvarą saulele įtekėčiau, už balto stalelio rožele pražydėčiau. O aš įeinu aukšton klėtelėn, oi, aš įteku šviesiu mėnuliu.atsikelti gyventi išėjus už vyro, atitekėti: Jy buvo įtekė́jus tuos namuosįsileisti tekėti už vyrų: Netekėjo netekėjo, o kai įsitekė́jo, tai visos iš karto mergos ištekėjotilpti, sueiti (apie siūlus metant audeklą): Kiek gijų į̇̃teka tavo skietan?. Kad da pora posmų būt intekė́ję, būtų platesnės buvę marškos, būtų kaip tik. Maža posmų intekė́jo. Plona buvo [metama drobė], daug įtekė́jo, da ir liko. Stori siūlai trijos sienos neintekė̃s. Mečiau šiandie audeklą, ale neįtekė́joturėti įtakos: Toks maistas labai gerai įtekėjo mano sveikataiįsiteikti, įgyti palankumą, patikti: Šituo, žmogau, neinstekė́si. Aš savo klebonui grybais instekė́jau. Pagerbta ir gera motė ne drin ko kito gražinas ir rėdos, tiektai idant įsitekė́tų akimus vyro savo. Bet Ona tais daiktais įsitekėjo Viešpati Dievui. Jei aš turėčio žmonėmus įsitekė́t, nebūčia tarnu Viešpaties Christaus. Nesa be tikėjimo neest galimas daiktas intekė́tis Dievui.ištekė́ti, i̇̀šteka, -ė́jo11išbėgti, prasisunkti, išvarvėti, ištrykšti (apie vandenį, skystį): [V]anduoj ištekė́jo iš viedro. Daro gi čia melnyčią, ale kad vandenio nebus an ilgo – ištekė̃s. Iš turbinračio skystis išteka į siurbimo vamzdį. Sula ištekė́jo. Kad neištekėtų sultys, vyšnias reikėtų skinti su koteliais. Pašiltai padeda [korį], jis (medus) ir i̇̀šteka. Par tą salyklą i̇̀šteka, išbūna [vanduo], ka jau nebė[ra] nieko, tą salyklą duoda gyvoliams. Ìšteka to misa, atšaldai da šalčiau kaip pamelžtas pienas, na, tada sudedi apvynius, mieles, ir rūgsta. Ir i̇̀šteka rudas [alus] – tei kaip tik ka daba yra [pirktinis]. Sėmenis sudžiovindavo, tarp tokių staklių deda, ištekė́davo koki penki buteliai [aliejaus]. Oda nubraukta, o vienoj vietoj prie smilkinio plyšelis, iš čia kraujo ir ištekėta. Tai gardžiai miegojau, net seilė buvo ištekė́jus. Ėmė jos (karalaitės) kaklą spaudyt, tai da daugiaus nečystybės ištekėjo. Antru kartu kai iššovė, kraujas ištekė́jo . Patol stumdys, pakol nelaimingam visas kraujas iš atvertų žaizdų ištekės. Prakaitas… su kraujais tenai ištekėjo iž švento kūno Jo. Pas šalį altoriaus ir teištek palaikas kraujų. Plyšta sūdai, o vynas išteka. Ir Jėzaus ašaros pradėjo ištekėti. Nesa Ninivė yra kaip ežeras pilnas vandinio, be to, tasai turės ištekėti.Šitus iš pačios Tavo širdies ištekėjusiuosius žodžius duotumbim vėl į savo širdis įtekėti. Ištekėjo svietastis mūsų išganymo.Dieną naktį teka, niekad neišteka (upė).nurimti, nustoti banguoti: Reik dar laukti, kol gožos ištekės, kitaip neįeisi į jūrątekant, varvant, pasidaryti sausam, išvarvėti: Jam akis ištekė́jo. Visa oda ėsanti nuo veido nusilupusi ir viena akis ištekėjusi. Akys iš verksmo ižtekėjo.Lig saulė patekės, mums nuo rasos ašarų ir akys ištekės.Išsitekė́jo varškė, tai myk po akmeniu. Išsitekė́jo takai, pakoriau, išdžiūvo1turėti pradžią, pradėti tekėti (apie upę): Iž ko eimi, plūstu, ižteku. Iš ežero i̇̀štekanti upelė. Iš ekmeninio kalno ištekėjo ik šiol nematytas šaltinis čysto, saldaus vandenio. Dar Volovyčia keletą valksmų Lukšto ežere kanaunykams užlaikė, kad kumet norėdamys to[je] vieto[je], katro[je] išteka upė Varnelė, galėtum žvejoti. Šitas vanduo, ištekąs priš rytus, per lygius laukus nutekės ing jūres ir iš vienų jūrių ing kitas.Dievui, viso gero davėjui, ataduosime, iž kurio kaip iž marių visokios dovanos ižteka ir ižplūsta.išsieikvoti melžiant, išsimelžti: Kai anksti apsiteliuoja, išsi̇̀teka ant vasaros, tai pieno mažai ir beduoda. Galgi, misli, kiek te pieno beduoda, karvė išsitekė́jusužtekėti (apie dangaus kūnus): Tamsu, nėra mėno, do paskiau ištekė̃s. Ižg ryto ištekė́j[o] saulė. Jau saulė ištekė́j[o]. Dar neišaušo šviesi aušrelė, dar neištekėjo giedri saulelė. Ištekė́jo iš rytų saulelė, nutirpino ežerų ledelį. Išteka žvaigždytėlė rytelio vakarėlį.išstypti, sunykti: Kap pabuvo pamidorai itokioj žolėj, tai ir ištekė́j[o] visi. Ištekė́ję bulbos po medžiais. Kap žolė didesnė išaugs, nerasiu nieko – ištekė̃s burokai. Riebioj žemėj javas i̇̀šteka1išeiti už vyro: Mergaitė ištekanti. Gaši merga ištekėjo už žaižaroko. Nustiko mergai gerai ištekė́t. Ištekė́jo devyniolikos metų – piemenė. Ano, kur ištekė́jus, labai gražiai gyvena. Kap ištekė́[ja]u, buvau sveika sveika. Aštuonios mergos buvo, ir visos ištekė́jo. Tik neištekė́jusioji namieje gyvena. Ženyčiaus, tik negaunu ištekančios panos. I tos, kataros, buvo ištekė́ję, i tom reikė ažmokėtie. Ištekėt suspėsi: jeigu geras, to gerumo užteks, jeigu blogas, bus mažiau vargo. Jauna – aštuoniolikos metų ištekė́jau. Tėvelis pasimirė, tai tada ištekė́jau. Kita i motriška metų nesulaukusi [po vyro mirties] ištekė́davo, kitas i vyras ženydavos. Ištekė́jus jau retai benuvažiuodavo tėvynėn. Katrai davė didelį pasogą, tai i̇̀šteka. Kur biednos – sėdi, bagotos ištekė́jo. Aš be andaroko likau, paki mergos ištekė́jo, paki išpasogijau. Ištekė́jau pakulniais marškiniais (nieko neturėjau). I sesuo ištekė́[jo], i berniokai pasiženijo. Ažsilikinėjo ažsilikinėjo i neištekė́jo. Kap ištekė́jai ažu vyro kap až mūro, ė kap až blogo vyro – kampe šluotelė (visų stumdoma, niekinama). Užupėj gudės až lietuvių ištekė́ję. Mano sesuva kai ištekė́jo už lenko, tai ir lietuviškai pamiršo. Tę ištekė́jus sesuva ma[no], al jau nėra, numirė. Po Švenčionėliais tėvo tikra sesuo buvo te ištekė́jus. Ana čia seniai ištekė́jus. Ištekė́jo ana, sulaukė mergaičiokę. Ìšteka mergaitė, tai kryžių užsideda. Reikė akių neturėti už to kelmo ištekė́ti. Jeigu aviną sugausi, tai tą metą ištekė́si, o jeigu avį, ta tumet nebištekė́si. Pynimas vainiko ir dėjimas ant galvos ženklina dainose žemaičių mergaitę ištekančią. (pastaba). Vargelyj gimiau, vargelyj augau, už vargo bernelio ir ištekėjau. Oi sesut, sesule, balta lelijėle, ar dar n'ištekėjo mano mergužėlė?. Ar [nori] name ištekė́ti? Ar į marteles eisi?. Ir išejo, ištekė́jo balta lelijelė . Kas pasitiki galėsianti už tokio vyro su gera sąžine ištekėti, teatsiunčia savo adresą.Ir ožka ištekėtų, kad pinigų turėtų. Kuri ištekėdama šoka, ta verkdama gyvena; kuri verkdama išteka, ta dainuodama gyvena. Pažinsi, šikšna, degutą, kai ištekėsi!. Ištekėjusi gegutės dainas prisiminė. Išteka ir ženijas tai ne visi, o mirt reikia kožnam. Vely su žila kasa, su žalia rūta, neką už tokio ištekėt. Ištekėčia nors už jaučio, bile tik vyrą gaučia. Mergai ištekė́t, tai ne vištai kiaušinį sudėt. Ištekė́t tai ne akėt. Paakėjus sugrįš, o ištekė́jus nebesugrįš. Kai buvau mergelė, raudonai dėvėjau, o kai ištekėjau, ašaras barsčiau (aguona).išeiti į žentus, užkuriomis: Kai vyras išeita prie marčios, tai i̇̀šteka. Mudu buvova pasitarę, katram geriau bus ištekė́ti, tas ištekė́s. Vienas brolis buvo į Saugas ištekė́jęs. Ans buvo ištekė́jęs į Nemirsetą. Kad ištekė́jau, pasiėmiau tris avilius iš tėviškės. Jaunikaitis, į kitą parapiją ištekėdamas, atėjo prie savo kunigo reikalingojo ženklo išsiprašyti.išleisti už vyro, ištekinti: Anos jau ištekė́tos. Kaip žalios rūtelės daržely pasėtos, taip jaunos mergelės dar neištekėtos.praeiti, praslinkti (apie laiką): Tad nei jis, nei gydytojai nė nepasijuto, kaip ištekėjo vakaras, visa naktis ir ėmė švistikilti, atsirasti: Ir daug kitų labai svarių ir didžių tiesų ir mįslių iš matematikos vienos išteka. Nuo klaidų, kurios išteka iš nedabojimo subjektyviškumo pasakoriaus, neapgina nei rūbas padavimoišbėgti, išskubėti: Išteku, išbėgu. Bet jis (Juozapas) paliko sermėgą jos rankoje ir… išėjo (paraštėje ištekėjo) iš namų.išvengti, išsisukti.paištekė́ti, pai̇̀šteka, -ė́jo daugeliui ištekėti: Dar trys dukteres paištekė́ję yra Vilny[je]. Ma[no] ir dukteres paištekė́ję, ir anūkai paženiję. Kur tos mergos? – Paištekė́jonutekė́ti, nùteka, -ė́jo1nubėgti tolyn (apie vandenį ar kitą skystį): Nemunas nùteka Baltijos jūron. Vezuvijaus lava buvo nutekėjusi ligi jūros. Nenùtekami ežerai yra žuvingesni. Nesa surenkas vanduo ing žemumą duobės, o nuteka nuog paputimo kalno. Jau nutekė́jo visos upelės. Tie lapeliai nubyrėjo, par upelį nutekėjo (nuplaukė) .Ot bjauri žmonių mada lieti savas paplavas taip, kad ir po svetimu langu nutekėtų. Nuo rytų iki vakarų jau žodis nutekėjo (nusklido). Žinia nueidavo lig smuklės, nutekėdavo į miestelį. Ant tokio kaznodiejos nenùteka Dievo palaiminimas. Nùteka į šalį (išvyksta kitur) daug jaunų.Nuo to laiko jau daug vandens į marias nutekėjo (daug laiko praėjo). Daug upėmis vandens nutekėjo nuo to laiko, kai jaunasis bernelis vedė dailią bajoro dukružėlę. Daug nutekėjo Nemunu vandens, bet dar daugiau širdis priaimanavo. Kiekgi vandens nutekėjo [nuo to vakaro].nuplūsti, nusekti, išnykti (apie susitelkusį, susilaikiusį vandenį): Reikia ištakas prakasti, kad vanduo iš daržo nutekė́tų. Vanduo neturi kur nutekė́ti. An kalnais y[ra] – greit nū̃teka. Griovukas prakastas, tai dėl to ir nùteka vanduo. Anksčiau prakasdavo kokį ravelį, kad nutekė́t [balų vanduo]. Kur vanduo nenùteka, ten rugys greičiau prigeria. Lytaus vanduo ne taip veikiai nutek (įsėd), kaip mano žmones manęs užmiršta.nuvarvėti, nubėgti skysčiui iš vidaus ar nuo paviršiaus: Nuteka vanduo, nuvarva. . Ištrauki [linus] iš ežero, nùteka, ir kloji an rugienos – geresnis valaknas esti. Skryliai išgriebiami skylėtu samčiu ir, vandeniui nutekėjus, sudedami į pusdubenį. Žaginy šieną sulyja, tai [v]anduo nùteka, i vė sausas. Čia aplijo, čia nùteka, kai kuoruos [rugiai]. Lyja – tai nùteka [nuo šiaudinio stogo] gražiai, stovi ben po trisdešium keturiasdešium metų. Tas vilnas ištraukei [iš dažų], nutekė́jo, sukišai į tokį ploną maišiuką [džiovinti]. Dar daug nekalto kraujo nutekė̃s. Daug ašarų, per daug jau nutekėjo, kad dar nukrist galėtų nors viena. Abiejų sielų nelengvino ašaros, čiurkšlėmis nutekėdamos. Anupras Juzai kaip davė par nosį, tai net jušnykas (kraujas) nutekė́jo. Par volę nùteka apačion, eina švarus saldus alus. Rasalas nutekė́jo nuo barščių kubilo.Nutekės kai nuo žąsies vanduoišeiti už vyro, ppr. po vestuvių nusikeliant gyventi pas jį: Šarvas mergos nutekančios. Nutekėti už vyro. Mano duktė nutekėjusi prie Danaičio. Aš esmi iš Luknojų į Žargiles nutekėjusi už Juknį. Reiks tau kelti anksti rytelį, kaip nutekė́si. Duktė jau nutekėjo už vyro. Ar toli nutekė́jo tavo duktė gi?. Ji nutekė́jo į tolimą parapiją. Į būrį nutekė́jau, tik išsiskirstėm. O jau kap nutekė́jai, išpynei kasą, jau nesupinsi. Nutekė́jo be kraičio. O dar viena buvo pas Mikonį nutekė́jus, tę an viešo kelio. Čia nutekė́jus iš Knystuškių vieno žmogaus dukrė. Viena sesuva nutekė́jo, metų nepabuvo ir numirė. Ana nenutekė́jus, sena likus. Kad marti nutekė́davo py jaunikio, tai važiuodavo, lydėdavo visi svečiai. Kaip nutekė́s, i nereiks to mokslo mergelkoms. Prastai muno duktė nutekė́jo, velyk būtų mun žentą parvedusi. Juodu buvo jau nutarusiu, kad jinai tekės už jo, nutekės į jo ūkį. Tenai man lengviau būtų negu vieną pamilus už kito nutekėjusiai. Paseno, o nenutekėjo, tad jau žinok, jog nėra doros. Nės Ilzbutė, jų dukčiutė, buvo paskiausi ir prieg tam už šulco į Taukius nutekė́jo. Suderėjo dėl gero tėvynės nutekėsianti už Jagėlos. O jei teip doriai elgiesi, norins ir pasogos neturėtum, nutekėsi už vyro. Mergaitės žiūri, į kur vėjas pučia, tenai nutekė̃s. Tu, mergele, nutekėjusi daugiaus vainiko nenešiosi. (pastaba). Vargelė[je] gimiau, vargelė[je] augau, už vargo bernelio ir nutekė́jau. Peludė[je] gimiau, šalinė[je] augau, už vėjo nutekė́jau. Sesut mano mieloj, arti nutekėkie… už kiemo bernelio. O šiam trečiam šiporiukui jaunam pati nutekėsiu. Kad aš jauna nutekėjau, nieko gero nežinojau. O toj kuosa bevainikė norėj nutekė́tie. Mergos nutekėjo, marčios pasenėjo. Kur tas žiedelis nuriedėjo, te mano sesiulė nutekė́jo . Gal tetušio neturėjai, kad teip toli nutekėjai?. Kai nuėjau nutekė́jau į mažą grinčelę, terp devynių brolužėlių dešimta seselė . O jei motė apleis vyrą savo ir nutekė̃s už kito, tad svetimpatalauja. Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia… giminę. Tenutek anos kaip norinčios, tiktai tenutek giminėspi plemės savo tėvo.Mergai nutekėt – tep kap varlei balon užakėt. Laukia kap našlė nutekėt.nueiti į žentus, į užkurius: Ans į Žeimius nūtekė́jęs. Jonas nūtekėjo pri Mikužio. Vargelė[je] gimiau, vargelė[je] augau, už vargo mergelės ir nutekėjau.nueiti siauryn, suplonėti: Lapo pentis nusiaursta (nuteka) kotelinnuslysti, nusmukti (apie šeivą): Šeiva nuteka (nutekėjo. ).praeiti, praslinkti (apie laiką): Trunka tie meteliai nutekėti?. Daug laiko nutekėjo, kai mačiau Vydūną, tačiau įspūdžiai išliko iki šiol. Metai nutekė́jo in pabaigą. Metų ne priest (ne prisideda), bet visadai nuest žmogui: metai ne priteka, bet nuteka.nubėgti, nuskubėti: Nuteku (orig. nutekiu) kur tolyn. Aš nuejau, nutekėjau su variniais viedreliais, su šilkiniais pasaitėliais. Marija Magdalena tada nutekėjo, jeib tatai pasakytų. Ir nutekėjęs pirma užkopo ant medžio figos, idant Jį regėtų. Ižtrūko kuo veikiaus iž anos minios ir nutekė́jo pirm ir užlipo ant medžio lauko figos. Išpylė kodį ingi prakartą (lovį) ir vėl nutekėjo šuliniespi semtų. O Laban nutekėjo anop žmogausp versmėsp. Nutekėjo ing visas aplink ėsančias šalis, pradėjo nešt tuos, kurie sirgo.Aš ant svirną nusiteku: svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra. Nusitekėt norime niekur kitur, tiktai anop vietop.panutekė́ti, panùteka, -ė́jo visoms ištekėti: Josios dukterys toli panutekė́ję. Panutekė́jo.patekė́ti, pàteka, -ė́jopasilieti, ištekėti (apie skystį): Ka devė į galvą su kažkuo, i kraujai patekė́jo. Tas [žmogus] tep suspaudė tą sūrį, kad išrūgos patekė́j[o] . Iš jo (lavono) visas brudas patekė́j[o]. Negerk per greit, kad nepatekėtų per lūpas. Nueinu ryto, guli paršelis išsižiojęs [negyvas], kraujo net patekė́ta iš burnos1tekant pasisunkti, pasiskverbti po apačia: Po grindom patekė́jo vanduo.tekant paplauti, pagraužti (krantą).kurį laiką pasisunkti, pavarvėti, pasroventi: Būdavo, numuši ranką – kraujas neteka, tik ruda sunkelė pàteka (taip išsekę buvo tremtiniai). Sula truputį patekė́jo ir vėl nustojo. Tepatekỹ žąses kraujas, geresnė bus mėsapo truputį tekėti, prasisunkti: Negerai ažkamšei rėčkelę – vis tiek pàtekapatvinti, pasrūti, paplūsti: Pateka upė. Krauju patekė́jusios akys. Visa mėsa pienu patekė́jus (apipilta) įbėgti srovei, įtekėti, įsilieti: Kur tas upelis pàteka, aš nežinau. Tais grioveliais [trąšuotas vanduo] pàteka į didesnį griovįpakilti aukščiau akiračio (apie dangaus kūną): Saulei patekė́jus atejau. Kol saulė patekė̃s, turim tę nueiti. Saulė patekė́s, ir išeisi į laukus. Baigi darbą su saule: kada patekė́jo – į darbą, nusileido – numo. Parginsi, kaip jau saulė patekė́s. Patekė́jo saulė, i rasą tujau nudžiovino. Nu ka saulė pàteka graži, būs pagada. I tą vieną sykį parejau saulei patekė́jusi. I ta liuob iš vakarų patekė́s viena žvaizdė su rykšte. Saulė tokia raudona patekė́jo. Gana tau drunėt, čėsas keltis, saulė jau kur patekėjus!. Liuobėjusys subatos vakarą nu saulės užsileidimo lig saulei patekant sutartines dainiuoti. Šviesus mėnesėlis patekėjo iš rūtų darželio, o aušros žvaigždelė iš pat vainikėlio . Patekė́jo šviesioji saulužė, ištirpino vasaros ledaitį. Nusileis mėnuo, patekė̃s saulelė. O kai laidojo mudu, brolyčiu, šviesus mėnuo patekėjo. Tamsi naktis jau sutemo, aušros žvaizdė patekėjo. Saulele motule, patekė́k patekė́k .Jis kai parėjęs namo, tai jo tie namiškiai džiaugiąsis pamatę kai saulaite patekėjusia. Kol saulė patekės, rasa ir akis išės. Aiškink kvailam, kad rytą saulė patekėjo!. Kol neišaušta, i saulė nepateka. Ji (saulė) ir nesutinkama pateka. Jeigu per keturiolika šešiolika valandų darbo keturis litus užkali, tai, rodos, kita saulė pro langą pateka (pasidaro linksma, apima džiaugsmas). Negreit da toj saulė patekė̃s (daug laiko praeis), kol ana sulauks savo vyro. Elzbietai septynios saulės patekėjo nuo tokių žodžių. Šiandien ir mums, buvusiems jūsų vergams, ir jums, buvusiems mūsų ponams, patekėjo nauja saulė (prasidėjo šviesus gyvenimas) visoms išeiti už vyrų, ištekėti: Visos dukterys patekė́ję. Turim tris dukteres ir visos trys patekė́ję. Trys jos dukrės Vilniuje, anos gerai patekė́ję. Tik mergos patekė́jo, kur bagotos. Jų yra ketrios (keturios) merginos ir visos patekė́ję. Gražios mergos visos patekėjo, jaunos marčios visos pasenėjo.apsivaisinti, pasibėgti (apie avis, ožkas): Ožka pasitekėjusi. Avys pasitekėjo.pasidaryti skausmingam, užgeltam nuo šalčio (apie panages): Panagės patekėjo. . . Man iš šalčio panagės patekėjo. Panagės patekė́jo nuo šalčio, t. y. po nagų meisos gelia nuo šalčio. Sušalusias rankas kišk į šaltą vandenį, kad panagės nepatekėtų. Trink sniegu – mun panagės patekė́jo. Nešildyk sušalusių rankų, o panagės patekė́s. Ka panagės pateka, reik pirštus kišti į sniegą, ir atsileida. I panagės patekė́jo tą žlugtį beskalbant tokie speiguotie. Veizėk, mano panagutės patekė́jo.Teip sušalo rankos, kad i panagės pasitekė́jo. O jergau, ka pasi̇̀tekėjo panagės, negal betverties!nueiti, nubėgti, nuskubėti: Pateku po kuo. O kam patekanti rakteliai skambėjo?. Sutrinko trinko tėvelio grindos, o kam einanti, kam patekanti?. Nū sunku krikščionimus, kiemuose gyvenantiemus, kiek varstų patekė́t bažnyčion.pasitinkant išeiti kam priešais: Dar tik svotuliai atšlaime sučežė[jo], ė jau mergos tėvai išbėgo, juos patekė́jo. Bėk tėvo patekėt iš turgaus – baronkų ataveža. Veselioj pàteka kožną žmogų muzikantas. Patekė́k mani, sūneli, ne až ilgo (tėvas atsisveikina su mirusiu sūnumi). Kunigas patekėjo numirėlio priimt. Kas jam šitiek užmokės? Be kepurės patekės?. Kai mañ nešė an bažnyčią, varpai suskambėjo, vargamistras, kunigelis mani patekė́jo .Oi eisiu eisiu, pasitekė́siu ir kaip galėdamas pasisveikinsiu. Jog jums nepasitekėjo su duona ir vandenimi ant kelio. Šitai apžieduotinis eit, išeikite pasitekė́tų jam. [Mergos] ėmusios lempas savas, išėjo pasitekė́tų prieš apžieduotinį savą. [Tarnai] Viešpatį naktį ant kelio pasiteka.apdovanoti (pasitinkamą marčią): Neisiu veselijos: neturiu kuo marčios patekė́t. Seniau ir linų grįžte marčią patekė́davo. Jy man patekė́jo gražų abrūsą.Vištelė kiaušinius dėjo, gaspadoriui patekėjo, pagiriom sergančiamkreiptis kur pagalbos: Išveržk mane nuog neprietelių mano, Viešpatie, Tavęsp aš pasiteku. Tavęsp pasitekė́jo visi ligonys ir pavargėliai. Žmogus ne tiesiogu Dievop pasiteka, bet tarpinykų sau ieško Jop. Patiesp Dievop, kaip tėvop tikrop, pasiteka. Idant ir mes… tokiump pagalbump pasitekėtumbime. Nepasiteku tikrai čestyje prieš urėdą bažnyčios.pasirodyti: Mums pasitekė́jo, kad prasta būs mergė, ir neėmėmatitokti, pagerėti (apie sergantį žmogų): Jau ir teip pasitekė́jo, jug buvo marinamaspartekė́ti, par̃teka, -ė́jopo vestuvių atsikelti gyventi pas vyrą, atitekėti: Partekėjo čia ji nū Varsėdžio. Mano motina partekė́jus iš Minionių kaimoparsirasti, pareiti, parbėgti: Motina Šimonienė tik sunkiai atsidūsėjo, kada Anė partekėjo.Pargena genulis, par̃teka tekulispértekėti pertekė́ti, pérteka, -ė́jokiaurai persisunkti, pratekėti: Par visus drabužius pártekėjo vanduo.Ateit ubagas ant lops lopo, per tus lopus vanduo nepereit, neperteka (žąsis).persilieti per viršų.praleisti vandenį: Radom 3 valtes: vieną būtinai kiaurą, o dvi partekanti.įtekėti ir ištekėti, persroventi (apie upę): Jis (Ančios upelis) pérteka per ežerėlį Pastovį ir teka į Ragažiaus ežerą. Strepečių pasitaiko tik pertekamuose ežeruoseperbėgti per ką.persikelti, perbėgti kur: Keturi broliai Šimelpeningiai… dėl vieros pertekėjo į Lietuvą.perimti, persmelkti: Iš jo veido ale švietė jo širdyje ėsąsis pakajus, kursai mudu abu pertekėjo.pratekė́ti, pràteka, -ė́jo1prasruventį pro kokią vietą: Nemunas pràteka Tilžę. Pro šalį to miestelio nuo žiemių pusės pràteka upė Sidabra. Prie vyšnių sodelį, prie rūtų darželį pratekėjo upelė gailiųjų ašarėlių.ištekėti iš kur, turėti pradžią (apie upę): Klausinėjo, kap upės, o iš kur jos pràtekanutekėti, nusruventi:Da daug upėj vandenio pratekės (daug laiko praeis) praleisti skystį (paprastai prakiurus): Statinė perdžiūvus – pràteka. 1Dėlto pràteka [lentelių stogas], pūna greitai. Jau viedras pratekė́jo, reikia naujas pirkt. Puodas jau pratekė́[jo]. Pratekė́j[o] bliūdas – skylelė rados.Pratekė́jo ausytė [vaikui], ir tekaprasisunkti, prasiskverbti (apie skystį): Misa, kuri prateka, skysta. Maž da pratekė̃s [v]anduo iš [stogo] šonopradėti tekėti: Uosio kalbą užgirdo upė, ir ana krauju pratekėjo [iš nusiminimo]. Pradė[jo] sūnelis šermukšnį kirstie, ir pratekė[jo] rusvus kraujelis in bernelio kojeliųsuviduriuoti.kiek pakilti, patekėti (apie dangaus kūną): Jei tik saulutė pratekė́j[o], ir eina [grybauti]praslinkti (apie laiką): Teip pratekė́jo apie ketverius metus. (J.Šliūp).bėgant pralenkti: Šitaip tekėjo Ahimaaz tiesom (tiesiu keliu) ir pratekėjo (paraštėje pranoko) Cusį.pritekė́ti, pri̇̀teka, -ė́jo1pribėgti srove ar lašais: Pilnas kubilas pritekėjo vandens po lašniais. Pritekė́jo didžiausias klanas kraujo. Rištakai [v]andenio pritekė́jo iš viedro. Sulos pora puodų pri̇̀teka. Nuteka ir priteka vanduo.Seilių spaudimas ištekamuosiuose latakuose dažnai esti didesnis kaip pritekančio į liaukas kraujo spaudimas.Iki dagos pritek naudos!tekant pasiekti (apie upę): Iš vakarų pusės atiteka nedidelis upelis, kuris, pritekėjęs pietinį piliakalnio kraštą, susisuka ir teka į šiaurę.įtekėti: Visas Nemuno bei jam pritekamųjų upių ledas dar tebegul.prisidėti, padaugėti (apie laiką): Metai [žmogui] ne priteka, bet nuteka.išbėgus priešais pasitikti: Eina eina diedas, ir pri̇̀teka jį lapėpribėgti prie ko: Ir aniemus pritekant [prie Loto], idant duris išdaužytų, išsekė anie vyrai laukana.kreiptis kur, ieškoti prieglobsčio: Kurie pritekam ir laikomės prie pasiūlyto nusitikėjimo.Kurie iš bajaus (mūšio) išbėgs, prisitekės Hesbonop. Mes kop priesitekėsim?.dovanojant ką įsiteikti, prisimeilinti: Im (imk) nuo manę šitą žiedą, tai pristekėsi jo dukteriaisutekė́ti, sùteka, -ė́jo11tekant susilieti, suplūsti į vieną vietą (apie vandenį, upę): Iš visų pusių sutekė́jo vanduo ir pasidarė kūdra. Itas [v]anduoj sùteka upėn. Visi upeliukai į Nemuną sùteka, trąšas suneša. Japonų jūra šiltesnė, švelnesnė, ir vanduo čia gėlesnis – daug upių suteka jon iš žemyno. Sùteka [Juodoji Ančia ir Baltoji Ančia] abi sykiu ir teka ing Nemuną. Tenai (ežere) niekada neužšąla: vanduo sùteka iš paversmių. Nebepanešė jo (velnio) pilvas tiek vandenio ir parsprogo, o vanduo visas sutekėjo į ežerą. Sutekėjo dvi upelės, sukalbėjo dvi seselės.Taipo balsai žmonių ir vyriausiųjų kunigų į vieną sutekėjo.Susiteka dvi upės – Mūša ir Nemunėlis – ir atiduoda savo vandenį Lielupei. Kaip smarkiai susiteka didžių lietų vandenes.dėl susikaupusio vienoje vietoje skysčio, kuriame buvo dažoma, pasidaryti vietomis tamsesnės spalvos: Šiuo būdu išgarinti verpalai nesuteka, ir dėl to ruožų neatsirandapribėgti, pritekėti: Kai sutekė̃s lig burbulo [medsukio viduje], tai bus didelis viedras medauspermerkti, sušlapinti: Pakabinai šlapią [paltą] – sutekė̃s rūbus. Arbata sutekėjo rūpestingai išvalytas kelnes, bet jis to nepastebėjosueiti į vieną vietą, susiburti: Į Meką ir Mediną kasmet suteka daugybės maldininkų. Sutek marčios ir sesiulės, susemiema tą sudabrą.O štai prieštarnykai mano prieš mane susitekėjo. Kaipo paukštinykas, pasergėjęs, jog ant kokios vietos paukščiai susiteka, tenai jiems ganyklą meta, idant jus galėtų pigiaus gaudyti.Tump keturiump galump visi kiti [galai, tikslai] susiteka ir susieiti.užtekė́ti, ùžteka, -ė́jotekant srove užsilieti ant ko: Kraujis užtekė́jo ant drabužioužplūsti, užkilti: Kad užtekès putos – itai anas (Žilvinas) perimdo; kad paslès kraujas – anas negyvaspraleisti vandenį: Kap ažtekė́jo – blogas dangtelis – supuvo šienas. Kiauras dangčius, tai užtekė́jo ir sušuto sienatekant vingiu priartėti (apie upę): Ir pro juos ùžteka Šventojapakilti aukščiau akiračio, patekėti (apie dangaus kūną): Saulė užteka. Mėnuo užteka. Kolei saulė ùžteka, va kokį galą suari. Saulė būdavo neužtekė́jus – karves varai an pievų. Saulė ùžteka, ir reikia keltis. Man matos, kad senelė nebesulauks saulės užtekant (greitai mirs). Oi aš jauna pradedu savai sesulei tykų alasėlį, nedėlios ankstų rytelį giedriai saulelei užtekėjusiai, tamsiai naktelei miglelei prasiskyrusiai. Sėdžiam, kol saulė užùteka. Saulė nusileidžia – mėnuo ùžteka. Saulė žutekė́jo, pasniedojai ir nuvažiavai Eišiškėn. Išvažiuoji – saulė ùžteka, atvažiuoji – ažsileidus. Mėnas jau užtekė́jo. Iki aušra užtekės, dar galėsiu išeiti iš pilies. Užtekėjo ant dangaus septynios žvaigždelės vienoj krūvikėje. Užtekė́k, saulele, papūski, vėjeli, nušildyki, nuvėdinki nuo žirgo raselę. Užtekėjo mėnesėlis tarp dviejų žvaigzdelių. Iš kur užtekėjo šviesus mėnesėlis, iš kur užtekė́jo aušrinė žvaigždelė? . Užtekėjo saulelė par aukštus kalnus . Aš nemačiau dienos auštant nei saulelės užtekant. Užtekėk, saulele, ant mūsų, ant mūsų . Tėvulio dvare saulele užtekėtau, už baltų skobnelių lelija pražydėtau. Perleidžia saulei savo užtekėt ir žibėt ir geriemus, ir piktiemus vienokiai. Nes Jis daro tai, jog saulė jo užteka ant piktų ir gerų. Atėjo … labai anksti, užtekant saulei. Ik saulei neužtekėjus sugavo jis jaunikaitį. 8,13–1Paleisk mane, aušra nes užtekėjo.O kaip užtekėjo saulė, kurijė apžiebė visus pahonis, jie teip labai apjako. Pranašavimas bu[v]o, jog turėjo užtekė́t žvaizdė ižg namų Jakobo. Jeigu anys tatai nesakys, neužtekės jiems aušros žvaizdė. (praefatioXIV). Nes juosemp užtekė́jo saulė tiesos, o tie vienok neregėjo. O jumus, kurie mano vardo bijotės, užtekės saulė teisybės. O sėdintiemus vietoje ir šešėlyje smerties užtekėjo šviesybė.Tiek laukėm ano, kaip saulės ùžtekančios. Lauka it saulės ùžtekančios. Prašyt neprašiau [maisto iš namų], bet laukiau kaip saulės ùžtekant. Tėvas motina ateita – kaip saulė ùžteka (pasidaro linksma). Ka išejau į Klaipėdos kraštą, maniau, ka saulė užtekė́jo (taip smagu pasidarė). Jam jau saulė nebeužtekės (nebesulauks šviesesnio gyvenimo). Kolei saulė užtekės, tai rasa akis išės.Užsitekė́jo, užsirietėjo šviesi sauliulė prieš kalną .užtikti, apšviesti tekančiai saulei ką kur būnantį, ką darantį: Saulė muni lovo[je] užtekė́jo. Munęs saulė neužtekėjo, kad ir buvau pagerąs. Teka saulelė ankstie par girelę, užtekė́jo ežere ledelį . Kur saulutė teka, vis mane užteka. Tos rūtelės buvo saulės šviesos užtekėtos, gailios rasos nuriedėtos. O jeigu saulė ant jo (vagiančio) užtekėjo, tada kraujų tiesa tesūdij ant jo.pasidaryti skausmingam nuo šalčio, užgelti (apie pirštų galus): Mun beskalbant užtekė́jo panagės. Tuos maišus skalbdama net rankas užtekė́jau. Vakar skalbiau, tai kad užtekė́jau rankas!.Nuėjau prie šulinio be pirštinių, tai kad užtekėjo pirštus, nors kazoką šok!. Prisiėjo važiuoti dviračiu prieš vėją, tai kad užtekė́jo panages!užbėgti aukštyn.1užeiti, užbėgti kam priešais, pasitikti: Užteku kam, prisitinku, susitinku. O kad jis jau ėjo, užtekėjo jam tarnai ir pasakė. Skubinkies iš Babilono …, užutekėk Jėzusui, pakolei metas tam derąs. Didis bažmas žmonių … užtekėjo Viešpati Jėzui su palmų … šakomis. Anys, išgirdę Kristų netoli santį nuog miesto, užtek Jam. Tada užtekėjo jam Mozėšius ir kloniojosi po jo akim. O kaip anie persiyrė ant kitos šalies gergezėnų, užutekėjo Jam du apsėstu. O kad ėjo ing nekurį miestelį, užtekėjo Jam dešimtis žmonių raupuotų.Duok mums tikrus mokytojus, kurie … visiems papykiams … stropiai ir išmintingai užtekėtų (užkirstų kelią, sutramdytų).einant priešais užstoti (kelią): Reikia Jam kelio užtekė́t, ik kolei dabar vaikščioja tarp mūsų. Jei anys tatai nebūtų tikėję, Jam kelį nebūtų užtekėję. Duok, idanti … su garba, tau pačiam prigulinčia, kelią linksmai užtekėtumim.užbėgus priešais atimti: Ateikiat priš midianitus ir užtekėkiat jiemus vandenį iki Bet Baro ir Jordano.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas