Tekti
Tekti reikšmė
Žiūrėti žodį "pritekti"Žiūrėti žodį "ištekti"kliūti į dalį, būti gautamkibti, priliptiatsitiktiatsidurti kur, pakliūtibūti ištiktam, paliestam (bėdos, vargo ir pan.)būti skirtamtekėti, ištekėti (už vyro)būti aplinkybių priverstam, reikėti ką darytipasitaikyti kam ką daryti, ką patirtiužtekti, pakakti, netrūktinustoti ko turėto, prarastikliudyti, pataikytigauti barti, muštiapibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtamužlieti, apsemtiapsitraukti, apkibti kuoapimti, apsupti visą aplink ar visą paviršiųbūti apniktam, apipultam ko gausiai įsiveisusioapnikti, apipultigausiai apaugti, apželtiapspisti, apsuptibūti apspistam, apsuptamlabai daug turėti kospėti, įstengti ką aprėpti, atliktiapeiti, nuvyktiužtekti, pakaktiišsiversti, pasikakintiįveiktipakliūti į kieno dalį, būti gautamatitekėti, atplūstinuvykti, nusigauti, pasiekti, prieiti ką ar iki kurnepakakti, pritrūktiturėti progą, galimybę ką padaryti, patirtiįtilptipakliūti, patektigauti vietą, darbąįtikti, įsiteiktipakęsti kieno buvimą, nekliūti kitopakliūti į dalį, pasitaikytibūti pakankamo ilgio, dydžio kam pasiekti ar apimtipakankamai turėti, pakankamai būti, užtektiišsiverstiįstengti, išgalėtisuspėtiturėti vietos, tilptinekliūti kitam savo buvimu, būti kito pakenčiamam ar kitą pakęstiišplistinutįsti, nusidriekti, nusitęstiišplisti, nusklisti, pasiektinukakti, nuvyktinutekėti (už vyro)nuslūgtipakakti, nepristigtiturėti, ištaikyti, išsiverstilaimėti, gautiatsidurti, pakliūti kurpereiti, pakliūti į nuosavybę, į dalįpriliptikliudyti, pataikytipasitaikyti, atsitiktipavykti, pasisektigyventi, išbūti, išlikti gyvampasiliktitrukti, tverti, tęstis, išsilaikytiužtekti, pakaktiįstengti, išgalėti (duoti)tapti, pasidarytiiškęsti, ištvertipatvinti, paplūstibūti pakankamo ilgio, siekti nuo vieno krašto iki kitoesant aukštesniam, ilgesniam prasikišti, pratektilabai daug, gausiai ko turėtiper daug kliūti, gautipervirš būtiturėti pakankamai, kiek reikiaapeiti, pereitiperbėgti (skysčiui)būti ilgesniam, išlįstisavo negeru elgesiu prasikišti, užkliūti kitiemsviršyti, pralenktipratilpti, pralįstiišlįsti iš po debesų (apie saulę)išsigiedryti, prasišviestisiekti, tęstis iki kurios vietostrukti, tęstis, išsilaikytiišgyventi, prabūtiišsiverstigausiai ko turėti, pertektitilptipradėti tekėti, pamažu sunktissiekti iki kurios vietospasiekti, nuvykti kokiu reikaluprilygti kam, susilygintiužtekti, turėti pakankamai, nepritrūktisuspėti, rasti laikokliūti į dalį, atitektipasitaikyti, atsitikti, prireiktiprieiti laikui ką darytipakliūti, patektipripultisutikti, pritapti, gautibūti užkluptam, ištiktampatirtisupant, juosiant sueiti, būti pakankamo ilgiosutilptipakankamai turėti, užtekti koįstengti, išgalėti (duoti, sumokėti ir pan.)pakliūti, patektisusitikti, susidurtisuteikti, duoti, paskirti, malonėtibūti pakankamo ilgio ar dydžio, apimti visą paviršių ar visą aplinkpakankamai ko turėti, pakankamai ko būti, pakakti, ganėtikliūti, tektipasrūti, paplūstinuslūgus pakilti aukštynįveikti, nugalėtipajėgti, įstengti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tèkti
Tekti sinonimai
aptektiatitektidatektiįtektiištektinutektipatektipertektipratektipritektisutektiužtektitektinaiaptektinaiaptekusiaiištektinaiištenkamaiišsitektinaiišsitenkamaipatektinaipatenkamaipertektinaipertekančiaipertekusiaipertenkamaipritektinaipritenkančiaisutektinaiužtektinaiužtenkamai
Tekti frazeologizmai
dùlkės tẽkęs nelabai protingas: Šitas kiek dùlkės tẽkęsgalvõs netèktisusijaudinus, sutrikus nebeįstengti valdytis, blaiviai protauti: Našlė iš pradžių galvos neteko: verkė, dūko lyg pamiršusi, už ko rankos užkabinamos. Sumišusios, netekusios galvų, – stumdosi po aslą. Išgeria stikliuką ir galvõs neteñkapamiršti: Galvos neteko kalbėdamiį káilį tèkti gauti pylos, būti mušamam: Turbūt teks mums į kailį, nors mes visai nekaltai apskųstikai̇̃p (lýg) galvõs netẽkęs smarkiai, nieko nepaisydamas (eina, lekia): Boba atplasnojo lyg galvos netekus. Eina kaip galvos netekęs.pilvų̃ netèkti labai juoktis: Ka mes alpom juokais, pilvų̃ netẽkomaptèktiapibėgti vandeniu ar kitu skysčiu, pasidaryti apsemtam: Vandenimi aptèks ledas. Pavasarį muno bulbės aptẽko. Kur nebuvo aptẽkę, bulbės didelės. Visi rūsiai aptẽko, nebturėsam nė vienos bulbės seklai. Po tų liūčių visi laukai vandeniu aptẽko. Dar užtvins – visa lanka nu pašalio lig pašalio aptèks. Apteñka [v]andiniu pievos. Apteñkančios pievos. Mažai vandens įpylė į varinį – roputės neapteñka. Linus ryto metą nuvežė į marką, apslėgs akmenims, kad aptèktų. Menkai kibiras šulinė[je] beapteñka. Ka su sulte aptẽkęs y[ra] [mėsos kubilas], ta jau neprieita ne musys, ne kirminai, niekas. Sula aptekusius šviežiai nupjautų beržų kelmus kartais laižo briedžiai, elniai. Ant pečiaus vyšnias džiovinau – sunka pečius aptẽko. [V]andens ant negesintų kalkių pila tiek, pakol kalkės visos apteñka. Kur tikt nededi koją ant tos lygios vietos, apteñka visa letena vandiniu. Žemaičių visas pašalys buvęs kana kados jūra aptekęs. Kitą kartą visa žemė buvus vandiniais aptekus. Kad tą akmenį atverst, tai visa apylinkė aptèkt [vandeniu]. Kad jūsų gyvenimas ežeru būtų aptekęs!. Rupūžės, ka jūs su [v]andiniu aptèktumėt!. Tarp vargų sopulių, be rasos ir žvaigždės mūsų mėlynos akys apteko kraujais. Kojos suplyšę, kraujais aptẽkę. Ka muni rėš į lovos galą, aptekáu krauju. Prisiartinęs arčiaus prie šunų lojančių, pamatė gulintį žmogų kraujuose aptekusį. Visas jo kūnas apteko kruvinu ir teip gausiu prakaitu. Dėk drobę ing katilą ir šarmu užpilk lig aptenkant. Kad trenkė perkūnas į prūdą, visas vilnim aptekau. Laivelis buvo jau aptekęs vilnioms. Sėjo rugelius, bet nevagojo – [v]andineliu apteko.užlieti, apsemti: Vanduo aptẽko kiaugę šieno, t. y. aptvino. Gerai apsloguok kopūstus, ka aptèktum sultys. Toks tvanas rados, jogei apskritą žemę [v]andenys apteko. Užpilk vandeniu taip, kad jis gerai aptektų grūdus.aptektinai̇̃ Užpilk ant bulvių vandens aptektinai̇̃. Kumet skūras merka į kalkes, kalkių turi būti aptektinai̇̃. Reik tus kriupius (slyvaites) apipilti su sukru aptektinai̇̃.aptẽkusiai Aptẽkusiai laikyk sviestą, ka nepagestų.apsitraukti, apkibti kuo: Aptẽkusi dešina akis. Ka movė tam į burną, nosę tus miltus, ir akys aptẽko. Pareisu vakare iš miško juoda, ka i akių nematyti – durpėms aptẽkusios. Lašiniai tatai tokiu gaureliu aptẽkę. Rukšloms aptekáu – į ką panaši besu!. Neik, visas aptèksi sniegu. Tas kavalierius vėl visas puokais aptẽkęs. Pro dumblu aptekusius langus beveik nieko nematyti. Gausi į kaktą, ka i kibirkštims apteksi. Perkūnas turėjo galvą liepsnomis aptekusią. Visas kalnas ugnia aptekęs rūko. Akys miegu aptekusios, nemato toli. Širdis taukais aptẽko.Kožną dieną širdis jos skausmu buvo aptekus.Senio nosis taukais aptekus (apšalusi svirtis).apimti, apsupti visą aplink ar visą paviršių: Apjuostuvas kelnių apei pilvą apteñka. Virvė dukart apie vežimą aptẽko. Aš nuvysu tokį ilgą apvartį, kad tris kartus aplink visą ežerą apteks. Ir virvė varinė dvylika mastų ilga apteko kožną stulpą. Išplėsk drobulę vienlinką, su dvilinka neapteksi. Siauri marškiniai, neapteñka kūno. Ji jau tep sudžiūvus, kad lūpos dantis neapteñka. Tavo lūpos dantų neapteñka (visą laiką išsišiepęs, juokiesi). [Karvė] neapteñka tešmenio (labai didelis). Kelnelės zomčinės neaptenka šikinės.Apteks lūpos dantis (baigsis juokai, praeis noras juoktis). Tavo lūpos dantų n'aptenka (esi išdidus, pasipūtęs). . Aplink dangų apteñka, o apie kaklą ne (akys) būti apniktam, apipultam ko gausiai įsiveisusio: Tie arkliai pavasarį miške bimbalais aptẽkę. Pernai buvo uogos aptẽkusios [kenkėjais]. Kad ne katės, aptektumėm žiurkėmis ir pelėmis. Aptẽkom utims, blakėms – koc tu pasikark žmogus!. Jei Kūčių dieną valgysi duoną, apteksi utėms. Ir vargau, ir utys ėdė, i niežais aptẽkusi buvau. Parsigando, apteko skauduliais kaip pupoms. Nū to vandens gali aptèkti pūškiais. Šašais visa galva aptẽkus. Sūnus spungėms aptẽko. Bulvės, sodintos putant šiaurės vėjuo, būna nemiltingos ir aptekusios šašais. Rankos karpom aptẽkę, o prie mergų – pirmas. Aptekę buvome votim, visokiom kūno bjaurastim. Burna girtuklių aptekusi su baltomis pleikatomis ir su raudonai mėlinais puškais.Aptekáu slogoms.Vajergau, kaip kame apsiteñka svirpliais!.apnikti, apipulti: Gruodas arklius aptenka nuo šalčio, kad stovi ant oro. O štai vyras aptektas raupais. Didi skauduliai apteko visą kūną.gausiai apaugti, apželti: Lapais aptekti. Krūmais aptekti. O didis šuon, kudlomis aptekęs, bėgo ties anais. Ir piktžolėm aptekę dirvonai verks tavęs. Lazdynai riešučių kekėmis aptekę.apspisti, apsupti: Atvežė žmogus žuvies, tuoj visi vežimą aptẽko.būti apspistam, apsuptam: Seserų laukė jauns kunigėlis, žmonimis aptẽkęs kaip bitinėlis. Kariumenės visi pašaliai aptẽkęlabai daug turėti ko: Jiems tai turi būti gėda, kad jiems visu kuo pervirš aptekus, alkanas ir nuogas artimas gatvėje badu stimpa. Visa kum žmonys aptẽkę: pavalgę, apsirėdę. Karaliavo Saliamonas aptekęs turtais ir linksmybėmis. Ana vaikais yr aptẽkusi i vargsta. Vištoms aptekau: purinas vištos visoms pusėms. Pats (vyras) sergąs, aš vėlek darbais aptẽkusi. Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs. Skolums aptẽko kaip blusums. Nediekiam slyvų – aptèksiam vagimis. Ka vedu būtuviav pastūmusiu tą katę, būtuviav aptẽkusiu piningais . Pinigais aptẽkęs, o menko daikto nenusiperka. Jis vargais aptẽko. Žmogus yra aptekęs paslaptimisspėti, įstengti ką aprėpti, atlikti: Visus galus negali aptekti. Visur neaptenkmi. Aš tiek turiu darbo, kad vos galiu aptèkti. Aš vienas vislab apdaboti n'aptenkù. Negali aptèkti darbų par darbylaiką. Jeigu neskubėsiu, neaptèksiu padirbti. Sesuo neapteñka (neaprėpia) darbų, t. y. nepritenka čėso, kad yra daug darbų. Nebaptenkù, tiek darbų turu. Visur negali aptèkti. Aš turu visur aptèkti.Verkia ir verkia [nesveikas vaikas], kiek tik jo galva apteñka.Čia vienas neapsitèksi, neapsidirbsi. Kulamųjų mašinų mažai kas tetura – neapsiteñkam.apeiti, nuvykti: Karūmenė[je] kur tat aptèkti reikėjo!. Žmogus visur negali aptèkti: bėk šen, bėk ten. Ne pėsti jug, su dviračiais visur aptenka. Pri daug daktarų aptekáu, bet nepadėjo. Kame būs aptekę, apvažiavę, sveikatos beieškodami. Ale mud[v]i visur aptèkdavom, visur aplandžiodavom. Parvažiavus norėčiau visur aptekti, su visais pasimatyti, o čia tebesėdžiu čia pat. Toks padauža devynių parakvijų gūžynes apteñka. Gaspadoris negal vienas pats laukūse ir namieje aptèkti. Jaunųjų vienas, daug svieto jau aptẽkęs, pasistojos sakydamas. Bet keletui jezavitų nė pavidalo nebuvo visur kur aptektiužtekti, pakakti: Negal aptèkti visims duoti. Vaikų tų daug – nė po baronką neaptekáu. Kažin, ar apteksiu visiems saldainių?. Išpylė arielkas, vynus visus ir tad nė po stiklelį neaptekęs kožnam.Mažas tavo (svočios) bakanėlis, didis mūsų pulkužėlis, ne visoms aptẽko.išsiversti, pasikakinti: Be maisto apsitekti negalima. Apsitèk su tais piningais, katrus jau gavai. Gal kaip norint apsitèksam be svetimų žmonių. Nors šį kartą apsitenki su savo, bet ilgainiui gali labai juoda diena ateiti. Gavęs savąją dalį, kiekvienas rūpinasi apsitekti joje.įveikti: Stalas nukrautas – negi aptèksma visa. Jau aš negaliu jo aptèktiãkys (aũsys) aptẽkusios (kuo) labai daug ko yra, daug turi ko: Meisos, klebonijo[je] kad buvau, ãkys aptẽkusios. Skoloms ir aũsys yra ano aptẽkusiosãkys (ãkės) aptẽko labai įskaudino pikti žodžiai: Žodį ka mes, ãkys apteñka. Ka drėbs kokį žodį, ir ãkys aptèks. Kai duoda žodį, tai ir ãkės apteñka. O jeigu uošvienė sako „mieloji“, tai jau gali pradėti skliausti ausis: išgirsi, kad ir akys apteksatitèkti (attèkti ) 1pakliūti į kieno dalį, būti gautam: Turėk kantrybės, anksčiau ar vėliau atitèks tau viskas. Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas ėmė linksmai gyventi. Darbo vaisiai atitekdavo darbininkui. Kartais tėvas atsisako ir duonos kąsnio, kad tik atitektų jo vaikui. Audeklas attenka laumėm. Dvaras ir visa gėrybė pono atateko tarnaitei. Katras pirmu atneš [gyvo vandens], tam dūšia atitèks. Jam atiteko pats sunkiausias darbas.Vilką vijus nors uodega atiteko. Nesidžiauk iš kito bėdos, bo pačiam atiteksatitekėti, atplūsti: Vanduo atiteñka iš upelio. Vanduo vamzdžiais iš šaltinių atitenka į namus×datèktipritekti 1: Tas šniūras nū trobos lig staldo dateñka. Jokūbas matė sapnė[je] kopėčias, kurios, pastatytos ant žemės, dateko iki dangausnuvykti, nusigauti, pasiekti, prieiti ką ar iki kur: Datẽkusi Kelmės, šaukusys daktaro. Iki daktaro nedatekáu. Ligi numų datèksi. Hebreičikai ejo par sausą vagą, pakol dateko antrąjį kraštą.Prie vieno kunigo… dasiteko vienas arganista, kuris buvo didelis šulierius.nepakakti, pritrūkti: Kad ko nedatekdavo, ar maisto, ar piningų, tai įeidavo į kamarą su ta savo lazdele, įkišęs ranką subarškindavo, nu tai buvo piningų ir maisto visokio par pilna. Ans mokslo nedatẽkęs yra. Nedateko pelytė miltelių – tik bėga bėga bėga…. Nedateksi dovanų apdalyti dėl visų .Geriau likius negu nedatẽkusturėti progą, galimybę ką padaryti, patirti: Tikos tenai vaikščiot, tai dasitekáu pamatytįtèktiįtilpti: Ar inteka knatas [į lemputę]?.Kažin ar įsitèksi tokioj trumpoj lovoj gulti. Tei įsišėręs, ka n[e]įsiteñka marškiniuos. Pasklydo, koja išputo, į kelnę n[e]įsiteñka. Tie ragai dideli – led tik įsiteko pirty. Skylė turi būti tokio pločio, kad visa ruonio galva įsitektųpakliūti, patekti: Buvau įtẽkęs jau į ketvirtą klasę. Kas kartą ing pragarą intèks, tas jau niekad… neįžengs ing dangų. Idant vėl ir jie neintektų ing tokias jau kančias. Kiek reikia daiktų krikščioniui, adant pažinęs Dievą intektų savo galan ir ižganyman.gauti vietą, darbą: Duktė buvo įtẽkusi prie kunigo į gaspadines.Galėtų įsitèkti 1000 vyrų su universitetišku moksluįtikti, įsiteikti: Idant visa, ką darome, darytumbime ne ižg nevalios… nei todrin, idant žmonėmus įtektumbime.pakęsti kieno buvimą, nekliūti kito: Rodos, vienas kitu galėtų įsitèkti. Ar tu neįsitenki̇̀ manimi?. Tu n[e]įsitenki motinos. Žmonys tai n[e]įsiteñka, o žemė visus priima. Neįsiteñka manim. Nebeįsiteko jais, užsidėjo ir išvarė iš špitolėspakliūti į dalį, pasitaikyti: Mumus intẽko Viešpaties kėlimas iž numirusių. Laimios dūšios, kuriomus teip gera dalis intèks.kélnėse neįsitèkti apie išdykėlį: Ar kelnėse neįsitenki?.liežùvis neįsiteñka burnojè neiškenčia neapkalbėjęs: Jo liežuvis burnoj neįsitenka, jis visus atrandaširdi̇̀s krūti̇̀nėje neįsiteñka neramu: O jau ma[n] širdi̇̀s krūti̇̀nėj neįsiteñka, ašaros tik eina par veidusištèktibūti pakankamo ilgio, dydžio kam pasiekti ar apimti: Kaip tik kartei išteñkant vežimą šieno numyniau. Virvės iki tai vietai neišteko. A ta lenta ištèktų par tą balą?. Kasos apsuka viršugalvį tiek sykių, kiek ištenka. Ant abiejų ausų niekaip neištenka [beretė]. Pabudavokime miestą ir kuorą, kurio viršus iki dangaus ištektų.Dangus kaip išsitenk toli, tau norint vis' tur slūžytipakankamai turėti, pakankamai būti, užtekti: Pas brolį yra ištekliaus, t. y. jis ištèks ant visų (visiems) duonos, šieno, mėsos, druskos. Aš tais piningais ant turgaus n'ištèksiu. Su tais piningais aš toli n'ištenkù. Tu su pašaru nepriteksi, n'ištèksi. Sulyg pavasariui mes neišteksime šieno. Po kokią bulvę tai vis ištèksi, išsidalysim kaip nors. Šiap ne tep ištẽkom duonos. Per žiemą mes išteñkame pašaro. Visiem duok ir duok, negali nė ištèkt. Valgyt ištekai?. Pas Juozelį nieko nuvežt neištekaũ. Neišteksiù visiem kiaušinių. Tėvai neištẽko piningų muni išmokyti. Porą savaičių tos meisos kažin ar ištèksma?. Kad vis mėsą valgysi, tai kur išteksi̇̀?. Gyvenom kaip žmonės i ištẽkom visiem: i kunigam, i ubagam. Tiek kantrybės ištèkt negali. Išteko jam valandėlė ir dėl savųjų. Kad aš tau pasakų jau neištenkù. Dantų neišteksi pry prastų gaspadorių (valgysi prastą, kietą mėsą). Oi didi, didi jo giminužė! N'ištèksiu dovanužių. O tai ištẽko [mergelė] visiems po žiedelį, – tai mane išvadavo.Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip ištenki.Maisto išteñka visiems. Ar ištèks lėšų?. Tos gelumbės neišteks švarkams. Trejiems marškiniams drobės neišteñka, o nuo dviejų gerokai atlieka. Tik vienai dienai ištèks mumim itos duonos tokiai draugei. Ištèks pieno, valgyk. Teliuko nebebus, i ištèks [mums] pieno. Ma[n] būt ištekę kap gyvas. Seniau arkliui šieno neištèkdavo, kai dobilų nesėdavom. Aviečiaukit aviečiaukit, valgykit: prisirps – ištèks. Nieko nereikia, tę visko ištèks. Dvi skareli išsiploviau, išsiprosijau, i turėjo metams ištèkti. Neišteñkma laiko ilsintis. Ažu vieną dieną neištèks ir šitos [užrašų] knygelės. An aktaro šimto kilogramų salietros tai ižtèks. Ar šaukštų išteñka visiem?. Keliukas siauras – trimi [eiti] kartu neišteñka [vietos]. Juk čia turtas, kurio man ištektų visam amžiui. Jau neištenka geležies ant vežimo, jau bus tik kūjis. Žemė mūsų menka, duonos neištenka .ištektinai̇̃ištenkamai̇̃ Po vyro mirties aš jau viena likus niekad ištenkamai̇̃ neturėjau.Žmonės bulvių vos beišsitẽko sėklai kitiems metams. Ar išsitèksite šiemet su duona, ar nepristigsite?. Kad to neišsitèksit, tai nor prašau surištie su šiaudų ryšeliu.Gyvenk kaip išgali, valgyk kaip (kai. ) išsitenki.paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Ištèks rašyt, jau reikia eit darbo daryt, veikt. Ištèks, nebenoriuišsiversti: Kaip ilgai išteksiam. Ištèkti be ko. Mums vis dėlto dar šis tas liko: gal kaip nors ištèksim. Turiu du šimtu rublių, kaži ar ištèksiu. Ištèksiam Kalėdas be pyragų. Su vienu arkliu negal ištèkti. Kaip eita, ar ir su alga ištenki?.Gerą išlaikymą turiu, išsitenku. . Su tais pinigais jis Šalteikiuose niekaip neišsitektų. Savomis pajėgomis išsitèkti. Bet jeigu tik išsitenka, tai šveicaras visuomet toliau mokinsis.įstengti, išgalėti: Kaip žmogus galia vienas ištèkti?!. Iš kur čia jūs galit tiek daug ištèkt rašyt?. Katra pora ištèks ilgiau šokt.Aš neišsitenku tau mokėti tokią algą. Sunku ir išsitèkt su itokia drauge. Storai nuvežti gyvulių mėšlu žemę ne visi išsitenka. Būtinai kaip nors išsitèkit, atvažiuokit.suspėti: Neišsitenku kaip reikiant su laiku. Dienos ilga, gali išsitèkt, tai kam čia naktim bedirbt. Darbuji darbuji ir neišsitenki̇̀ išbūtturėti vietos, tilpti: Trys patalai neišsiteks. Jis su savo darbu kamaroj n'išsiteñka. Aš toj lovoj n'išsitenkù. Ar išsitèksime tame vežime?. Ertmė[je] išsitenka daugel. Kaip ekėtės pačia miera išsitẽko – toks [siauras] rėžis. Įneštumėm du stalu, ale kad vietos maža, neišsiteñka. Moterys, pasislinkit, pasispauskit, visi išsitèksim už to stalo. Nebijok, vis terp ratų (ratuose) išsitèksim. Jie stori, neišsitèks tokioj lovoj siauroj. Ar išsitèksit, vaikai, ant pečiaus?. Poras arklių negal išsitèkti bėgti siauru žiemos keliu. Išsitenkamos šlajos – turi daug vietos. Durpinyčia buvo nedidelė, ir ne visi jaučiai išsitẽko. Tei stora buvau, neišsitekaũ, šonus marškinių turėjau parplėšt. Su bradiniu čia neišsiteksi. Turėjom tik žemės kelis metrus, kad stuba išsitèktų. O kad užaugo jų (karalaičių) ragai – karietoj neišsitenka. O vyras idant ižtektų̃s įsčioje vienos žmonos.Kai sutenka, i ant mintuvų išsiteñka. Jeigut norėsiat, ir ant grėblio išsitèksiat. Platus svietas, išsiteksme. Visi išsiteks ant šio margo svieto. Kad tep Dievas duot, kad tu trijų palų marškiniuose neišsitektái! (toks piktas linkėjimas). Kad tu marškiniūse neišsitektumi!. Kad tu ir savo skūron neišsitektai!.išsitektinai̇̃ Ir vietos jai (meilei) žmogaus širdyje yra išsitektinai.išsiteñkamai Gerai, gerai, testovie tos gėlės, čia išsiteñkamai buvonekliūti kitam savo buvimu, būti kito pakenčiamam ar kitą pakęsti: Muno marti gera, abidvi vieno[je] trobo[je] išsiteñkam. Liko tik du sūnūs, kai tėvai mirė, ir tai neišsiteñka tokioj ūkėj. Išsitẽko, visur párvažiavo, viskas buvo gerai. Kaip tatai yr: nebišsiteñka žmonys, skundas, riejas. Kas čia dabar yra, ka tėvai pri vaikų neišsiteñka. Kad tu kaip ežys, vis neišsitenki terp žmonių, vis tau negerai. Par aną nėkas neišsiteñka, visi negeri. Ko visą laiką skersakiuoji į muni, ko čia neišsitenki̇̀?!. Ko pati neišsitenki, ko suki galvą dėl kito?!. Viena pati savim nebišsitẽko ant galo. Ko jie n[e]išsiteñka mumis?. Ko tu manim kiekvienam daikte neišsitenki̇̀?. Ji mano vaiku neišsiteñka. Kap aš tenai būsiu, kad manim visi neišsiteñka?!. Tu mano broliu neišsitenki̇̀. Kad neišsitenka mūsų vaikais, savo nosį teprasuka. Kad manim neišsitenki, eisiu [duonos ieškoti]. Kad tu savo marškiniais neišsitektumei, kaip tu manim neišsitenki. Jūs išsitèkit, mano broleliai, manimi vargdienėle. Ei jūs seselės, jūs draugalėlės, jūs manim n'išsitẽkot.išplisti: Šturmai… yra labai plačiai ir toli išsitekę. Bėda taip didelė buvo ir ant visų išsiteko. Jo ponystė išsiteks nuog vienų jūrių ik antrų.savyjè (sàvo káilyje) neišsitèkti nerimauti: Bėgioja, karščiuojasi, savỹ neišsiteñka. Mergaitė sveika, gyva, savỹ neišsiteñka. Ar velnias prie tavęs prisėdo, kad savo kaily neišsitenki?!nutèktinutįsti, nusidriekti, nusitęsti: Ta giria nuteñka iki rubežiaus. Kojos tokios ilgos buvo – teip ilgai nūtẽko. Plaukai nutenka iki pačiai uodegai. Visos baltai apsitaisiusios, baltu raiščiu ant kaktos, kurs užpakalyj toli nutenka. Jis dėvėjo iki kulnų nutenkantį baltą rūbą. Vieno kometo zaros per ketvirtą dalę dangaus nutekusios. Kuršių marios nuteñka iki Klaipėdos. Lig to miesto nutenka gelžkeliai. Kaip toli svieto kraštai, taip toli nutenka ta viešpatystė.išplisti, nusklisti, pasiekti: Mano balsas iki ten nenusiekia, nenuteñka. Toli per žemę nuteñkąs lytus. Ant to dalyko mano urėdo darbai nenuteñka, tai ne mano darbas. Jo valdžia nuteñka toli. Pono Dievo kardas visur nutenka. Kaipo tolie nutenka uždraudimas deiviškasis.Šuns balsas nenutenka lig dengaus.nukakti, nuvykti: Aš ten nutekaũ ir patilpau. Norėčiau da į Vilnių nutèkt. Jis lig Vilniaus yra nutẽkęs. Ir nūtèk tu mun į trečią parakviją pačios ieškoti!. Pernai ir aš ten buvau nūtẽkęs. Kad kaip nūtẽkus į miestą – reikia apsipirkti. Ans į visas peklas nūteñka: veizėk, ta jau čia ans, ta jau čia. Nebgali niekur benūtèkti, tura būti gerai. Į tą pusę a nenūtenki̇̀?. Ketvirtą dieną išsiruošiau į kelionę ir po dviejų dienų nutekau pas savo motiną.Princas… nusitekęs prie matruozų artyn. Aš ant svirną nusiteku – svirno raktai tebėra, mano brolio nebėra.nutekėti (už vyro): Kasnykai pavysta kožnai, kap nuteñka. Nutèksma už seno vyro. Kai jau nuteksiu svečion šalelėn, nebūsiu graži, anei raudona. Nutekai į gerą vietą, už gero žmogaus. Ir nutekau, ir nutekau už bernelio jauno, suvaitinau, suvaitinau vainikėlį saujoj . Kai nuteksi, dukrele, už jaunojo bernelio, išpins tavo kaselę, mainys tavo veidelį. Kai nuteksi̇̀ až bernelio, nebeuliavosi . Kur tu eisi, seserėle, plika nutẽkusi? . Kai aš jauna nutekau, nieko gero neradau.nuslūgti: Aukšta obelėlė aukštai šakas iškėlė, vyno šulinys žemyn nutekopakakti, nepristigti: Mes [miltų] maišo tai ligi Velykų nuteñkam. Kap jūs tep ilgai mėsos nuteñkat?. Ar nutèksi pinigų namo sugrįžt?. Džiaugsmas mano ne ant ilgo nuteko. (V.Piet).Nutèks i man to geroturėti, ištaikyti, išsiversti: Metru malkų nutekaũ porą mėnesių. Trim rubliais ilgai nenutèksi. Nutekęs laiko tarp lauko darbų, kalvis tik praeitą savaitę baigė jį (fajetoną) kaustyti. Ar tu nenuteksi šiandien valandėlės laiko su manim pasivaikščioti?laimėti, gauti: Gavęs pyragą mislija jis sau: ką čion nuteksu, jei aš jį (pyragą) suvalgysu? Geriaus atiduosu sodauninko vaikams.patèktiatsidurti, pakliūti kur: Jis patẽko į girios tankumyną. Dulkelės patẽko man į nosį. Patekaũ, kur uogų nėr, ir nesparčiai renku. Kap tu čia patekai̇̃, kas tave kvietė?. Ji po mašina patẽko i dabar serga. Būtų į karūmenę reikėję patèkti i mun. Paskuo patẽkom į nelaisvę. Iš vienos bėdos į kitą patekau. Pri ligono patekáu sarginti. Paskuo rudinį patekáu viena pati pri kiaulių. Svarbu, ka tarnautojis (samdinys) pas gerą ūkinyką patẽko. Turmon Stasiokas patẽko nekaltai. Ir ans nora ten pas tą karalaitę patèkti . Patekau netoli Telšių į Džiuginėnų dvarą. Nuo nuolatinių su vokiečiais karų Lietuva, rodos, buvo visiškai nualinta, gyventojai į sunkiausius vargus patekę. (Bs). Kas gali likti tokioje galvoje, į kurią nieks nepateko?. Čia ir pateko mūsų keliauninkai į tirštą rūką. Ji dabar pasijuto lyg paukštis, patekęs į žabangas. Paskui kaimynuose sužinojau, kur mano būta patekta. Tau gerai taip kalbėti, kad tu stabmeldė ir vis tiek pragaran pateksi. Byla už muštynes pateko teisman ir Garbeniui prisiėjo liudyti. Kaip malonu galų gale vėl patekti į savųjų tarpą – tikra laimė!. Liūto paveikslas į lietuvių pasakas yra patekęs iš kitų tautų folkloro. Džiaugiaus pastogėn pasmukęs ir gryčion insprūdęs, kailį išnešęs, lietui nepatẽkęs.Nuo vilko bėgo – ant meškos patẽko. Duok rankom valią – pateksi į nevalią. Gerai kap lapei slastuosna patekus. Aitvaru lėksi, kai bėdon pateksi. Auksu patepsi – kur nori, pateksi. Kalakutas i (irgi) mislijo, kol į puodą patẽko.Ar čia mano pasitẽko [puodas]?. Lietuvių raštijoje yra vartojamas žodis pora, į lietuvių kalbą skolinimo keliu patekęsis nuo slavių1pereiti, pakliūti į nuosavybę, į dalį: Mano manta kam patèks, nežinau. Viskas jam patẽko po motinos mirties. Taukai, šiltoj košėj ištirpę, iškilo ir bernui pateko, gaspadoriui padugnės – sausa. Ir man du obuoliai pateko. Kam virtinių nepateko, vienas ant kito sušneko. Kas biednam žmogu pateñka – vis prakaitas ar kraujas. Kurioji buvo iš jų gražiausia, tai toj pateko karaliūnu. Kad aš… patèkč už karaliaus kučieriaus, o tai būč laiminga. Kai patekaũ šiam jaunam berneliu, ašarėlėm burną prausiau . O kai patekaũ tai anytaitei, tai anytaitei, tai graudažodei. Kaip patekau už bernelio, siuntė mane anytėlė vidur žiemos žalios [v]antos. Vai jūs rankelės baltosios baltosios, vai kam jūs pateksit, meiliosios meiliosios?.prilipti (apie užkrečiamą ligą): Mokyklė[je] užsikrėtė niežais vaikai, ir man patẽkokliudyti, pataikyti: Patẽko kojon [pagalys], kap elektra kirto. Skrenda trys gulbės, šaus anies, tai vienas nepatẽko, du nepakliuvo . Sviesiu akmeniu i pateksiù kaminanpasitaikyti, atsitikti: Man patẽko likt, o kiek iššaudė. Dyvinoj šaly gyventi man pateko. Dažnai dykai pateñka dirbt. Kitąsyk patẽko eiti par dvarą. Šieno vežimas patẽko vežt [duoklei]. Nepatẽko mokytis. Ir ma[n] patẽko pas jį užeit. Ataveža [kruopų], i nepateñka nupirkt. Reikia paskaldyt, kap stora [pliauska] patèks. Kas patẽko, tą i išgėriau. Marčios patẽko labai blogos. Krėtė pakrėtė (nušienavo) žmonės visus upelius, o toks bjaurus oras patẽko. Pateko toks čėsas, kad pats karalius apsirgo.patektinai̇̃ Aš an tavi antarokart patektinai̇̃ ažejau.pavykti, pasisekti: Gerai jau jum patẽko, lietaus nėrgyventi, išbūti, išlikti gyvam: Sulaukiu dešimtą metą, patenku ik dešimtojo meto. Dievas žino, bau aš taip ilgai pateksu, gyvas būsu ant svieto, bau aš tai sulauksu. Aš nežinau, kaip ilgai aš (gyvas) patèksiu. Tas patẽko šimtą metų. Tėvas ilgiaus (gyvas) patẽko už sūnų. Niekas nepateñka amžinai. Lig šimto [metų] menkai kas bepateñka. Dar galiu patèkti. Iš ligoninės parvežta dar tris dienas patẽko. Paskui tris savaites patẽko ir mirė. Nepatèksim ilgai teip. Mažu dar tu patèksi iki šimto. Nebeilgai, man rodos, bepateksiu. Gal nepakyrėsiu nė marčiai. Paskui ilgai jau nebepateko tėtelis ir veik mirė. Senos gadynės žemaičių vyriškiai buvusys šimtą metų patenkantys. Nepateksi lig saulei (amžinai negyvensi). Pamirsim, su saule nepateksim. Juk tėvas saulės amžiaus nepateks. Be draugės nieksai negalėtum ant svieto patekti. Bitės ne daugiaus kaip tiktai vieną metą patenka. Jis po to da daug metų patẽko ir labai bagotas pastojo. Adomas pateko po to aštuonis šimtus metų. Dvimetės [žolės] du metu tepatenka. Patenkama, patenkanti (daugiametė) šaknis. (P). Aš jo pjūtyj dirbsu, kol pateksu. Tu, Viešpatie, amžinai… patenkąs esi. O šitai yra gyvenimas Abrahamo amžias, kurį jis gyveno (paraštėje pateko). Jei pateksite manimp… ir žodžiai manieji pateks jūsimp, ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota. Kaip vasaroūgis negal atnešt vaisiaus patis ižg savęs…, teipajag nei jūs, jei manip nepatèksite. Kad tau gerai pasisektų ir ilgai patektumbei ant žemės.pasilikti: Patek su mumis, nes jau vakaras artinas.trukti, tverti, tęstis, išsilaikyti: Trumpai patenkąs. Akies mirksnį patenkąs. Jei pagada patèks, greit vyšnias privarys. Beržas greit pūva, o aužuolas ilgai pateñka vandeny. Ilgai dar paskui baudžiava patẽko. Mėšlavežtis patenka, jei geras oras, bent šešias dienas. Šventė ilgiaus ne par dvi nedėli pateko. Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti. Tie ūžimai pateñka lig adynai dvyliktai ir vėliau. Vos didžiosios liepos, apsukuo daržą suaugusios, lig mūsų gadynės pateko. Žiemos čia nėra, bet visada patenkanti vasara. Bet ne ant ilgo jo (Nemuno) narsums patenka – greit atsileidžia ir vėl lėtai slenka. Lengvus žemės padrebėjimas… 6 sekundus pateko. Kodėl patenka mūsų sopuliai taip ilgai. Nieko nėr pateñkančio po saule. Pateñka ansai surišimas, jog nei vyras, kolei motė gyva, negal turėt kitos. Ir kiti tam lygūs prisakymai Dievo tiktai patekti turėjo iki naujo testamento. Mažai patenkanti aba tuojaus ir kaip akies mirkterėjime prašokanti ir lengva priespauda aba sunkybė. Pakol žemė pateks, nesliausis nei sėkla, nei pjūtis. Dėkavokiat Ponui, nesa jis yra geras ir jo gerybė patenka amžinai. Jo rūstybė laikosi (išbraukta, viršuje patenka) akies mirksnį. Bėda tam, kursai savo lobį duksina svetimu lobiu. Kolei tatai pateks?.užtekti, pakakti: Pateñkamas gyvenimas, t. y. aš turiu visa ko tektinai. Kaip tau patẽko drausmės (drąsos) važiuotie?.patektinai̇̃ Idant tamstos mokslą mes, lietuviai, iš tikros širdies ir patektinai prypažintumėm. Patektinai prisinarstę, norėjom apsirėdyti, tai su didžiausiumi išgąsčiu išvydom žaltį.pateñkamai Vienoje vietoje gyvena ligi tol, kol turi patenkamai maisto.įstengti, išgalėti (duoti): [Paaukos] dvejetą karvelėnų, kuriuos gali patekti ranka jo (neturtingojo).paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Pateks (pakaks) niekus kalbėti. Jau patèks tų pasakųtapti, pasidaryti: Kas žino, kap čia patèks. Per vainą vieni gyvybės nustoja, kiti ubagais pateñka. Kuom tamstos patèksit, kaip išmoksit (baigsite mokslą)?. Nežinomas žmogus pateko tokios garsios draugijos nariuiškęsti, ištverti: Patenku, trivoju, pakenčiu. . Kap čia jūs pateñkat, šite šalta!. Tik tridienę patẽko ir mirė. Kas pateks, aba ižkęs, tasai ižganytu bus. Ne vienoj pagundoj patekt ir ižkęst negali. Antri…, yra nepateñką arba nerimstą.patvinti, paplūsti: Vienas pasigrobė tą rėtį, vienas vandenį supylė, i visa troba patẽko vandeniu. Bistra upelė krauju patẽkopo (kieno) pantapliù (sijonù ) patèkti vedus nebeturėti savo valios: Vyrai rūpinosi atsilaikyti, kad nepatektų po moters pantapliupértekti1būti pakankamo ilgio, siekti nuo vieno krašto iki kito: Liptas par upę pártenka. O ta lenta nepárteks ligi kito krašto – būs trumpa. Kartė par trumpa, nepártenka par vežimą. Ar ta kartis párteks nu vieno balkio iki kito?. Vinis nepártenka par lentą, duok ilgesnę. Grindys nepértenka per trobą. Paėmiau par trumpą siūlą, ir nepártenka. Par lašinius nepártenka peilis. Kur viena kartis paliauja su savo galu, ten kita tur prasidėti ir taip iki galo per visas eiles gluosnių pertekt. 1[Priegalviai,] pertekdami per [lovos] kraštus, karo kiek žemyn.pértektinai Pértektinai nupjauti1esant aukštesniam, ilgesniam prasikišti, pratekti: Varpnyčia pértenka per miesto butus. Pasėjo, avižikės nė par dalgį nepárteko. Retas šienas, nė dalgis nepártenkalabai daug, gausiai ko turėti: Jis pártekęs, t. y. visu pilnas, dar jam liks. Jo namai visko pértekę. Ko jiem reik: visko pértekę i da skundžiasi. Jis visko partẽkęs, nė rūpesčio, nė nieko. Ans visko pártekęs, gerai gyvena. Vaikų netura, patys pártekę piningų. Ka žmogus visko pártenka, ans pagenda. Pártekęs žmogus, o vagis. Už bagoto ištekėjo – gyvęs viskuom pártekusi. Tie giminės kur turtais pértekę, jie ne giminės. Esi naudos pertekusi, mokėk tik vyrą mylėti. Įsigavęs piningų, pirko namus, vedė moterį ir visa ko buvo partekęs. Linksminos gerdamys ir valgydamys lig partenkant. Mes, viso ko pértekusys, gerai galėjom sugyvent. Mano miestai dar bus pertekę gėrybėmis. Kad vaikų būt pártektas, neužtektų duonos. Rūpesnių esu pártekusi. Vargais pártekusi visą amželį buvau. Ans pártektas vargo, t. y. visa ko matęs – ir šilto, ir šalto. Partekęs Vytautas garbės, lobių ir galybės.pértekančiai Tu partekančiai turi šieno.pértektinai pertektinai̇̃ pártektinai Pértektinai gyventi. Kiekvienas trūkęs, kiekvienas dejuoja, niekam pertektinai nėra. Visokių valgių pertektinai. Teip nu žemaičių myliamys bernardinai ne vien pakaktinai, bet ir partektinai duonos įsigavo. Žmogus turėdavo darbo pertektinai. Pertektinai yra gražių dalykų žemėje.pértekusiai pártekusiai Tik keli [gyventojai] pártekusiai gyveno. Tada Gunčiai bagotai gyveno, partekusiai.pértenkamai Ištrėkęs visa, kas galėjo pertenkamai rūpinti jojo paties gyvatąper daug kliūti, gauti: Teko párteko [vargo] munie. Gana jau sotinas ans (pasaulis) yra iš tavęs, jau parteko jam tavęs.pervirš būti: Dvikybis w mums nereikalingas, nes užtenka ir pártenka lotyniško v. (Jn).turėti pakankamai, kiek reikia: Savo duonos nepártenkam, reik vis pripirkti. Ar pártenkat pieno?. Ko nepartekęs buvai, ko stokojai, ko numirei?. Kunegai vos partenka duonos.Mun vietos nebepárteko įlįsti į bažnyčiąištekti 5 Uošvienė nebepársitenka trobo[je] su muno vyru – rejas ir rejas visą dienąapeiti, pereiti: Aš čia visus pártekau, niekur neradauperbėgti (skysčiui): I mokėjimas gert: nė par gerklę nepártenka!. Jo gerklė kai Šešuvis – viskas partenka (viską prageria) pratèkti1būti ilgesniam, išlįsti: Turėjo sijonai pratèkti (apatinis turėjo būti ilgesnis už viršutinį, kad apsisegus matytųsi iš apačios). Tavo apatinis pratenka, pasirišk. Ilgos marškinių rankovės yr, prateñka ir prateñka pro švarką. Mare, žiūrėk – tavo pavilkinys pro sijoną prateñka. Plaukai ilgi, apvaliai apkarpyti, pratenka pro kepurę.Pėtnyčia (Petnyčia. ) pro subatą prateñka (apatinis matyti iš po sijono). Subata pro pėtnyčią (petnyčią. ) prateñka.Aš prasitekaũ iš gleitos, t. y. nuritino mane iš tos vietos. Idant prasitenkanti [uždangos dalis] būtų ant šalių šėtro ir ant abiejų šalių aną apdengtų.savo negeru elgesiu prasikišti, užkliūti kitiems: Tu pleški, tu visur pratẽkęs, visur įsikiši, esi žmogus, kurį visi ansiema, visi kaltina: tu šioks, tu toks. Aš niekuomi nepratẽkęs, kad mane atskirs nuo darbo, nuo kalbos, nuo dalies. Geri žmonys, niekur niekam nepratẽkę. Ką tu eisi uždarbiaut visur pratẽkęs, visiems panagėse apsiskelbęs!. Kuom aš tau pratẽkęs, kad tu teip užsipuoli?!. Žiūrėk, šen pratẽkęs, ten pratẽkęs. Tavo vaikai visur pratẽkę. Ir aš, ir mano vaikai viskuo pratekę… kaip tik šunų melnyčioje toje bobarnėje. Aš, nenorėdamas viešpačiams pratekti, siunčiu tenai tavi. (Nz).Kuomi aš tau prasitekaũ, t. y. nukaltau, nusidėjau?.viršyti, pralenkti: Daug yr eiluotojų, kur trokšt tavi sekti ir dar nor mokslumu už tamstą pratekti. (Nz).pratilpti, pralįsti: Pratèkti pro skylęišlįsti iš po debesų (apie saulę): Jeigu saulelė pratèks, eisu į lauką.išsigiedryti, prasišviesti: Nu pietų gal pratèks dar geriau, matysimsiekti, tęstis iki kurios vietos: Pabudavokiam miestą ir turmą, kurio viršus iki dangaus pratenka.Nesa lanka tarp anų kalnų prasiteks arti Azal. Idant krotai prasitektų iki pusės altoriaus. Kristaus ponystė prasitenka nuog vienų jūrų iki antrų. Rubežius tėvonystės jų prasiteko iki Sarid. Ir tavo macis prasitenka iki svieto galo.Jų urėdas prasitenka (išplinta) ant viso svieto, tatai esti visi… tur klausyti šių tarnų Dievo. Ta pamoksla ilgoka yra ir gana plačiai prasitenka.trukti, tęstis, išsilaikyti: Bei anys gyvens. Nesa Jis tuo čėsu garbėje bus, kolei svietas prasitenka.išgyventi, prabūti: Antano gryčio[je] par vasarą pratèksiuišsiversti: Neturi kruopų, neturi makaronų, ale bulbių y[ra], i pratenki̇̀gausiai ko turėti, pertekti: Ans skoloms pratẽkęs yr. Senukai vaistais pratẽkę. O visi ant manęs dantis pakabinę – kaip klebono pana, taip klebono pana visu kuo pratekusitilpti: Gal dėti, prasitèks. Ko čia nesiliauni? Ar neprasitenki̇̀ (maža tau vietos)?!pradėti tekėti, pamažu sunktis: Kubilas pratẽko ir suloja, varva. Buvo buvo užušalę patiltėj, ale dabar jau pratẽko. Reik tą (persodinimą) ankstesniai padaryti, lig nepratekus sulai medžiūse. Upelė kraujais pratẽko . Upelė linksmiai plaukia, verpetas „vivat“ šaukia, ir sulelė beržo prateko. Prateko teko srauja upelė pro brolio kluonelį. Ei putinėlio vietelėj [v]anduo pratẽko . Visas dangus buvo apsiraugęs. Prateko lyti. Gėrė gėrė vaikas, lig pratẽko (susišlapino).Kalnas pabalo, šalteniai pratẽko (sloguojant ašaros teka) pritèkti1siekti iki kurios vietos: Koryčia, kurios viršus dangų pritektų. Taip aukštyn kopėčios nepritenka. Vanduo man priteko iki kelių. Striukas buvo – nepritẽko. Virvė iki medžio nepriteko. Kupeliai taipo įdalyti buvo, kad jie iš vieno visi iki kiemo priteko. 1Tas diržas pritẽko iki dugno tos skylės. Medžio viršūnė iki dangaus priteko. Idant šventieji teip ilgas ausis turėtų, kurios pritèktų net iki balsui mūsų. Mūsų griekų skola pritenka iki dangaus.Trumpa buvo, nepritẽko (juokiamasi, kai, išgirdus paskutinį žodį, norima sužinoti, apie ką buvo kalbama).pasiekti, nuvykti kokiu reikalu: Gavau ir daktarą pritèkti. Vilnių pritẽko tuo reikalu. Ir Kauną priteko, o bylą pralaimėjo.Palaima ir mus… ižg malonės Jo priteks.prilygti kam, susilyginti: Kaip tai pritèks to, kas anksti kelia ir ukvatniai dirba. Mes kolūkio nepritèksim, kolūkis bagotesnis . Sugrįžę žiūri į radinį… Kad durnius, tai durnius, nepriteksi.Nepriteks ausys ragus. Ausys ragų nepritenka. Kaip mes, pasturlakėliai, priteksim pirmlakus. Ponus priteksi – kelnių neteksi.1užtekti, turėti pakankamai, nepritrūkti: Tas milas nepriteñka sermėgai. Tu su pašaru nepritèksi, n'užteksi. Jam pinigų nepritèksi. Nepritenkù dviejų rublių. Žmogus visa ko pritẽkęs. Tėvas mažai teuždirba, piningų duonai nepriteñkam. Kur čia visiem duonos pritèksi – tik darbinykam, o mum gerai ir bulbelės. Kaip jie pritèks [visiems dalydami] – badus padarys. Kur jos čia kaime pritèksi tos mėsos. Namą pirko, nepritẽko pinigų, tai dėdė davė. Visų [žmonių] neišmylėsi, visims nepritèksi. Kitas ir visur aptenka, ir laiko priteñka. Tai visko pritẽkusi mergaitė: ir graži, ir sveika, ir su protu. Ilgiau gydytis ligonis nebepriteko lėšų. Ė čia visa pabrango, mokesčiai auga… kas ir bebus toliau… iš kur bepriteks žmonės. Besileisdamas aš to šniūro ant galo nebepritekau. Pienas namams visiems nepritenka. 1Rankovėlės nepritekaũ, šikšneles pridūriau. Visam Galbrasčių kiemui per dvi nedėles pritekaũ dalyt [pyrago riekę]. Pritèksiu iki Kalėdų. Kad pradės nū vieno ketvergo, tai lig antrojo ketvergo priteks. O kaip regėjo save nepritenkantį pinigais…, bijojos.Iki dagos pritek naudos.Vaikams į panę pakepdavo kelis plyckus, kai duonos nepritèkdavo. Man kriaušių nepritẽko. Juk kaip ten bebūtų, bet amžinai neliesi ašarų, nepriteks. O ka akmenų nepritẽko, riešutais išbarstė [vieškelį]. Mums nepritenka žodžių. Šitam davė, šitam davė, mažiukui nepritẽko. Kam an galo nepritẽko [alaus], tas pas pečių tegu slenka . Stubos ant sutalpinimo šuilokų nebepriteko. Kuriemus aliejaus nepriteko.Kad jum galvoj šulų nepritenka!.pritektinai̇̃ Ko pritektinai̇̃ turėti.priteñkančiaisuspėti, rasti laiko: Kaipgi aš vienas visur priteksiù!. Nepriteñka, netura laiko. Pritèkti negaliu išausti. Neprisibaudu, nepritenku paieškoti. Reiks pabaigt braukt [linus] kada pritẽkus. Da kad pritèktum šiandiej nugenėt šituos alksniokus. Kai reikia gaspadinei visur pritèkt, tai ir gan. Vaikai, gyvuliai – teip ir nepritenkù bažnyčion nueit.Tep ir nepritẽko nuvažiuot į Alytų. Uliaunas buvo, visur jam teko pritèktkliūti į dalį, atitekti: Dalinant žemę man priteko du hektarai. Pritèks ant jo dalies šiek tiek rugių. Jiems nepriteko nė po auksiną. Kap dalinosi su kitu broliu, jam pritẽko klojimėlis.Jonukas ištrūko, Kristinai priteko (gavo mušti).pasitaikyti, atsitikti, prireikti: Man pritẽko būt ligoninėj. Priteko man tada eit per mišką. Ganyt ir man pritẽko vieną vasarą. Kai pritẽko vežt rekvizicija, tai netur.Prisiteñka visko išgirst.prieiti laikui ką daryti: Ant trečios nakties priteko eiti jauniausiam sūnui tą tiltą daboti.pakliūti, patekti: Pritekaũ prie jo slūžyti.pripulti: Išnokęs kad pritekaũ prie bliūdo, tai nu!sutikti, pritapti, gauti: Ta merga priteko tokį laidoką ir pati pasileido. Nepriteko sau lygios vesti: paėmė tokią nevėkšlą1būti užkluptam, ištiktam: Bėdos pritektas nė kur pulti nebžinai. Bėdos pritẽkusi gėriau žibalą, kad atsileistų kaklas. Bėdos pritekęs leidos akį išlupti. Vaikas lopišė[je] bėdos nepriteks. Pritẽko didelios ligõs, ir mirė. Ne sykį tropinsis, kad ir geram žmogui liga ir smertis pritekspatirti: Visa ko reik pritekti par amžių. Priteksma dar bėdos par karą. Posninkais visa ko reikėjo pritekti: silkės kramę įbadys į košę – ir valgyk. Gerai bado pritekom par karą. Ar negi, ko pritekau (susilaukiau): spardo muni vaikai!sutèkti1supant, juosiant sueiti, būti pakankamo ilgio: Sermėga nesueit, nesuteñka. Man diržas nebsuteñka, taip pariebėjau. Toks drūtumėlis – diržas nesuteñka. Man tavo diržas par trumpas, galas su galu nesuteñka. Tiek privalgiau, ka diržas vos vos suteñka. Siūlų galus per trumpus palikai – sumegzt nesutèks. Ar sutèks ta virvė?. Susirištum, ale kažin a sutèks [virvės galai]. Nesuteks virvelė, duok ilgesnę. Sutẽko [raištis], kap čia buvęs. Tų marškinių kalnierius man nesuteñka. Siauri marškiniai – nesuteñka. Nebsuteñka jau kelnės, storė[ja] [vyras]. Tiek įdrūktėjau, ka šarkai nė iš tolo nebsuteñka. Nu ir pastorėjau per bulvakasį – jau nei andarokas nesuteñka. Kailinius buvo susijuozusi – nesutẽko. Nesuteñka rumbas, i gana. Par trum̃pa – sumegzt nebesuteñka. Da nesukako ketvirtis metų, jau nesutẽko žiurstų šniūružiai. Kad (kodėl) nesutenka šilkų suknelė ant mano liemenėlio?.Pabučiuok jam ten, kur nesuteñka.Šalta žiemą, dantis an danties nesuteñka (drebulys krečia). Kad bent būtų galima sušilti, o dabar man dantis į dantį nebesutenkasutilpti: Vaikai, ko jūs tę nesutenkat, ar jumiem pečiaus maža?!.Dvi katės vienam maiše nesutenka.1pakankamai turėti, užtekti ko: Gal sutèksi duoti jam stuomenį drobės?. Tu nesutekai̇̃ duonos kąsnelį duoti. Gal kaip nebūt' sutèksim duonytės. Ana gal tos duonos sutèkti pas mumis. Duonos gal i nesutèksma, o darbo – visada. Kad aš sutèksiu atiduoti dalį, atiduosiu i visus [pinigus]. Nesuteko nė drabužių, svetimais palaidojo. Aš jai valgyt suteksiù. Nesuteñka vaiku marškinukų. Su mėsa nesutèkdavom, sunku būdavo. Mažgi kaip ir suteksiù pieno litrą. Stiklinę [kmynų] tai jau suteksiù. Visko sutẽkę, niekas nespiria, galima gyvent. Verpsiu per dienas ir naktis, užsidirbsiu, vis sausai duonelei suteksiu. Ne visus vaikus parodė – vien tuos, kuriems apsivilkti apdaro šiokio tokio suteko. Tuojaus užmokėsiu poniutei, tik tiek bėda, kad aš dabar pinigų nesuteksiu. Ar suteksiu tau užmokėti be kokio skaitliaus ir saiko.Jin, mergaitė, visa ko sutẽkus (visur tinka): i prie pečiaus, i prie svečiaus.Sutèks, nepilk daugiau. Pirkti pirkti, ale piningų nesuteñka. Nebsutẽko visoms dalių: penkias mergas reikėjo išlaidyti. A ėsti vaikuo nebsutèks?!. Jei suteñka laiko, gali ir užeit. Ateina tėvužėlis, šimtelius skaitydamas; o da nesutẽko vieno šimtelio, da mane n'išvadavo. Tikisi rasti penukšlo tiek, kiek dėl papenėjimo visų sutektų. Sutenka, partenka.Dievas man nesuteñka, aš visam svietu sutenkù.įstengti, išgalėti (duoti, sumokėti ir pan.): A kelių rublių nesutenki̇̀ tai pasiutėlei atiduoti?. A sutèksi visus piningus iš karto sumokėti?. Nesutenki vargonų užpirkti, o toks bagotas jaunikis. Sragys nuplikęs: vienas mišeles už motyną tesuteko. Nė barankėlės tetė nebsuteko, nė marškinėlių. Bet jeigu yra ubagu ir nesutenka to [paaukoti] ranka jo, tada ims vieną avinėlį and kaltės afieros.pakliūti, patekti: Jau kap sutẽko pinigai jo rankosna, tai i neužvysi jų daugiau.Mums taip daug palinksminojimo bei sylos sutenka.susitikti, susidurti: Kaip mes (lietuviai) galėjom sutèkti su Indija, kad ana teip toli?suteikti, duoti, paskirti, malonėti: Dievas mums sutenka apstumą gėrybių. Jis mums daug gėrybių sutẽkęs. Kam ką, Dievas tesuteñka tau ilgą amžį. Dievas tesuteñka tau malonę. Dieve, nesutek (apsaugok nuo to)!. . Kad jam Dievas būt sutẽkęs ir du bernuku, tai būt išleidęs [į mokslus]. Pone Dieve, kodėl tu tai bestijai ligą nesutenki!. Obuolys… žmogui užmigt negalinčiam saldų miegą sutenk. Sutèk, Dieve, idant ir mes suprastumbime… paskutinius daiktus. O sutekig tatai mumus, susimilstąsis Dieve. Idant tai artimam mūsų sutektumėm, ką nuo pono D[ievo] ėmėm. Vaikai, kuriuos suteko Dievas maloningai tarnui tavo. Sutek mums geras gadynes, kuriose dovanas tavo vartotumėm.sutektinai̇̃ darniai: Ot Jurgis tai sutektinai̇̃ pasakas seka – kai poterius!užtèkti, užteñka (ùžtenka ), užtẽkobūti pakankamo ilgio ar dydžio, apimti visą paviršių ar visą aplink: Ar staltiesė užteñka?. Daba mergos siūdinas tokius ruikinius, ka menk už kelių užtenka. Bus geras, čia gana užtenkamas lenciūgas. Čia surišt šitas raikštagalis neužtenkamas. Neužteñka tekinis an ašies. Jiem (Biržų ponams) kelnelės gelumbinės, vos užteñka ant šikinės .Sudžiūvęs – lūpos dantų neužtenka. Lūpos neužtenka už dantų – teip išdžiūvusipakankamai ko turėti, pakankamai ko būti, pakakti, ganėti: Užtèks šieno šiai dienai trūktinai, ne liktinai. Kad vienos užkuros neužteñka, reik ir antrą antmesti. Ar šeštokas užteks?. Užtenkù kuomi. Tai užtèks. Kur tokiai gaujai užtèksi!. Tų pinigų žmogus vis neužtenki̇̀ i neužtenki̇̀. Kad aš dantis turėsiu, jug svietas duonos dėl munęs užtèks. Visą ko užteñkam, menko daikto – duonos trūksta. Užtẽko duonos ir druskos (visko užteko). Penkius bakanus [duonos] padarom nemažus, kad užtektų̃ visai savaitei. Pensiją gaunam, duonos užteñka, i gerai. Tris bulbeles susiskučiau, išsiviriau, lašinių andėjau, pardien užtèks [valgio]. Užtèks to vieno [ėriuko] – kai meška. Aveles pjaustom (pjauname), mėsos savo užteñka. Laikau dvi vištas, ale kiaušinių užteñka. Gaunam lašą to pieno – neužteñka. Užtẽkom ir šiaudų lig šiaudų, ir duonos lig duonos. Toks lašininis – nuo mėsos lig mėsai užtèks. Nu juk to šieno jau užtėksu, ka vieną karvę teturu. Šieno šiemet sočiai turėsme, užtèksme. Visa iššienauja, visa supeni – ir dar neùžtenka. Ar kiaulei vieno krūmo užteñka? Ji visus knisa. Kaži, a vedum užtèks tos sėklos?. Užteñka, ka penki grūdai arklio pėdo[je] yra. Kiek čia bereikia seniem: paslaižai, ir užteñka. Visgi da maža žmogui, gi reikia daugiau, o kai nebegali̇̀, tai ir mažiau užteñka. Kaip ligoniui žmogui, tai užteñka [pavalgyti]. Tam kartu užtèks, kiek turiu. Toki baisiai darbininkė ta muno duktė yr, aš niekaip neužtenkù anai darbo. Toki šneki ta motriška, kad užtẽkov visą kelią šnekėties ko. Po laukus užteñka to darbo. Užtẽko tų pasnykų, ganėjo. To darbo i vargo visokio užtẽko. Darbo užtèkdavo: tai rugiapjūtė, tai vasarapjūtė. Lig Kalėdų darbo užtèkdavo. Aštuonius (aštuoniasdešimt metų) išgyvenau, užteñka, prisidarbavau, galiu eiti numie (mirti). Kap tai nenori gyvent?! – užtèks ir po žeme būt. Du karu esu parleidęs, užteñka. Užteks, ne saulės amžių gyvensi. Nežinau, kapeikų užteksuot (užteks tau) ar ne. Užteñka to pinigo, kad sveikas. Eini į marčias, tai turėk, kad užtèktum visiems. Juk ji turia i drabužių, i marškinių – visko jai da užteñka. Nusipirkau sau batus i tų užtèks munie i ka numirsiu. Man ažtèks ir tų praryšėtų skaryčių, tegul dukteriai bus naujos. Užteñka, ka sau prisaudžia, o ne parduot. Visą naktį išdainuojam, ir dainų užtèkdavo. Nusivysi vadžias – dvejims trejims metams užtẽko. Amžių dienai užtèks ruoplio kultuvės. Ka ans (šiaudinis stogas) storas y[ra], ilgai užteñka (nereikia dažnai lopyti, perkloti). Kloti ta (tai) kloti [stogą], be (ar) skiedų užtèksav?. Užtèktų tamsyk to lytaus. Tų mokslų nebuvo, užtẽko i keturių skyrių. Anos gerumo užtẽko tris dienas. Kaip tu gėdos užtenki̇̀ šeštą valandą ryto pareiti?!. Jam proto užteñka, tik valia duota (išdykęs). Alkio ir šalčio užtẽko, gyvenimo visokio matėm. Kantrybės man neužteñka. Užteks man tos gaišaties: nei daugiau važiuosiu, nei ieškosiu. Skaudžiai mušė, tą vieną kartą gavau, ir užtẽko visam amžiuo. Tai ir arkliui užteñka (privargsta iki valiai, prikamuojamas) par tokį durnių. Kūlę kol iškuldavo, užtèkdavo (gana būdavo vargo) dėlto. Jeigu ragais užkabins [jautis], tai užtèks (bus blogai). Tas medis tik linkt, mañ spūstelėjo ir vėl atleidė, o man jau užtẽko (sutrenkė). Karaliui užteko tų žodžių suprasti, kad ji sako tiesą. Prančiam užteñka žodžio, o kitam dešimties mažai. Man užteñka žinoti, kad tu laimingas. Bet stiprybės tiek ir teužteko – pradėjo verkti ir nubėgo į kambariuką. Poemoms rašyti vienų gerų norų neužtenka. Užteko mano menko sukosėjimo, ir barsukas dingo urve. O to ežero ma[n] nelabai užtèks, reiks ir kito da ieškotis. Atiduok už gaidį tuodu baronu, ir man užteks. Man nebereikia plonų drobelių, užteks dėl manęs šešių lentelių. Užtèks gi man, jaunuolytei, gailių ašarėlių .I tokių lempikių užtẽko (tenkinomės jomis), nereikėjo elektros, nė nieko.Visa laimė, ka tavo pilvas už akis mažesnis: jautį suėstumei – i tai neužtektų. Palieto pieno šunim i katėm užtenka. Kad privirė, tai Grigo vaikam užtèks (labai daug). Ne dėl jūsų sakymo, bet užteko kalei ragaišio (baigėsi gerovė). Užteko katei vėdaro. Šuniuo užtèks, o žmoguo kiek reik (atsakoma tam, kuris sako „užteks“). Užteks tų pačių trupučių. Kada pilna, tada užtenka. Smegenų nepridėsi, kad supratimo neužtenka. Biednas bagotas, ba ir mažai užtenka. Užtektų̃ sveikatos, tik reikia akvatos. Po mirties visiem užteks žemės. Kapinėse visiems vietos užteks.užtektinai̇̃ užtektinõs, užtektinui̇̃ Visko turim užtektinai̇̃. Buvo užtektinai̇̃ javų ir šienų. Tų malkų užtektinai̇̃ yr, tik neiškenti nejęs [iš miško parsinešti]. Daug darbo buvo, užtektinai̇̃ daug. To darbo duoda užtektinõs. Vargom užtektinai̇̃ – neturėjom atilsio. Darbo tùri užtektinai̇̃, akes šlapios. Proto užtektinai̇̃ turi. Ir šiemet lietaus užtektinai̇̃ buvo. Mum laiko užtektinai. An bulvių kalarado ažtektinai̇̃. Musių tai čia užtektinai̇̃, net perteklius. Tau gera: susikūrei šeimyną, turi savo namus, darbuojiesi ir uždirbi užtektinai. Kad būtų žodžių man užtektinai ištarti tam, ką mano siela kenčia. Nu to laiko varna su šarka tur rūgštos giros marė[je] užtektinai̇̃. Ugi prisivysiu virvių užtektinai ir trauksiu šią pelkę ant ano kalno. Neužtektinai̇̃, negana, pritrūktinai.užteñkamai Užtenkamai turiu duonos. Piningelio ans turėjo užteñkamai. Aš visa ko turu savo užteñkamai. Paskutinius žodžius Karalienė pasakė šnibžda, bet vis vien užtenkamai garsiai. Sėklų pavasario sėjai jau užtenkamai pasirūpinta. Metų ar yr užteñkamai.Pensiją gaunam, visa ko užteñkas.paprastai su bendratimi norint pasakyti, kad reikia liautis, baigti ką darius: Užtèks niekus tauzyti, eik darbo dirbti!. Užteks laukti, užteks jūsų klausyti!. Eikime gulti, užtèks dirbti. Jau užteñka man dainuoti, reik namo pradėt važiuoti. Žinai, vyrel, užtèks čia tau, kiaušyk namo. Nu ta (tai) must i užtèks [pasakoti]kliūti, tekti: Biškį užtẽko lietaus. Kaip jam užtẽko švęsto vandenio, tai visos skiautys nubyrėjo .Kam užteks, tam uždegs.pasrūti, paplūsti: Krauju užtekusios akys buvo išverstos. Širdis krauju užtekusi: vely būčiau numirusi, ne ką jaunai tekėtinuslūgus pakilti aukštyn: Dabar gegužė atsistojo obely ir kukuoja: aukso obelėlė žemyn obuolėlius, vyno šulinėlis aukštyn užtekęsįveikti, nugalėti: Aš neažtenkù veršioko: dėl manęs kur eina, te ir nueina. Tas negimęs, kas taũ ažtèks.pajėgti, įstengti: Nebeažteksi̇̀ jau su jais mintynių eit
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas