Telžti
Telžti reikšmė
smarkiai lytimerkti, šlapinti, drėkintišlapintis, čiurentidaug piltilaistyti, lieti per kraštusgodžiai gerti, siurbtisunkiai bristi, klampotibūti šleikštu, gaižu, telkštiriebėtiduoti, kirsti, trenktimuštiblokšti, mesti, sviesti, drėbtivirsti, kristiaštriai sakyti, drėbtipiktai, aštriai barti, koneveiktiapšlapintiapmesti, apteptiatsigulti, atsidrėbtiįdėti į skystį, įmerktidaug įpiltiįmestikurį laiką lytinusišlapintiper ilgai mirkstant, šuntant pasidaryti, būti prasto skonio, permirktiišpilti, išlieti (skystį)godžiai išvalgyti, išsrėbtidaug privirtiišklampoti, išmindžiotiištampyti, išklaipytiišprašytigulint išsitiesti, išsidrėbtiišmestismarkiai lyjant, telžiant ar pilant kuo nuplautinusišlapintine į vietą padėti, numestinevykusiai nukristiprišlapintipavandenytipatižtipamesti, padrėbtiparvirsti, parkristipargriauti, partrenktiperlyti, permerktiperšertiįmerkti, praskiesti lietuidaug prilytiprišlapintidaug pripiltiįmerktiprimuštisušlapinti, sučiurentisumerktidaug supiltipasidaryti liebiam, nutukusiamužlytisuduoti, įkirstiužmuštipaskirtigulėti vandenyje, telkšoti, mirktitirpti, šlampant smegti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tel̃žti
Telžti sinonimai
aptelžtiatsitelžtiįtelžtiištelžtinutelžtipatelžtipartelžtipertelžtipratelžtipritelžtisutelžtiužtelžti
Telžti frazeologizmai
skū̃rą tel̃žti mušti: Noriu vyro, kurs nètelža skūrõs1 aptel̃žti, -ia, àptelžėapšlapinti: Mergės ir kamarės slenksčius aptélža. Ot tau melžėja, karvė api̇̀telžė.Kūdikis apsitélžęs, t. y. apsimyžęs, apsičiuižęs. Gulė[jo] gulė[jo] i apsi̇̀telžė – va tau bernas. Ką nedaryk, vis tiek [vaikas] apsitel̃žia kiekvieną naktį, ir tiek. Mižniau tu, mižniau! I vėlek apsitélžei!. Močekos duktė atsikelia visa apstel̃žusapmesti, aptepti: Su muilu aptélžiau pagraužtas [obels] vietas1 atsitel̃žti, -ia, atsi̇̀telžė atsigulti, atsidrėbti: Kam atsitélžei į lovą su batais ir nenusidaręs?!1 įtel̃žti, -ia, į̇̃telžė įtélžti, -ia, -ėįdėti į skystį, įmerkti: Aš labai barštinykas, lepšę įtélži [į barščius], tuoj skonis kitasdaug įpilti.įmesti: Pradarė kaži kas langą, tą šunį ir įtélžė į trobą, aną teip apjuokdami1 ištel̃žti, -ia, i̇̀štelžė ištélžti, -ia, -ėkurį laiką lyti: Telža nu ryto jau, kiek taip ištélš?!nusišlapinti.per ilgai mirkstant, šuntant pasidaryti, būti prasto skonio, permirkti: Nukelk katilą nu ugnies, jug ropės ištélšišpilti, išlieti (skystį).godžiai išvalgyti, išsrėbti.daug privirti: Marti ištélžė viralo tokį šmotą, t. y. par daug išvirėišklampoti, išmindžioti: Ištélžei purvynus, o dabar į kambarį maknoji. Kai pradeda rudenį karves ganyti, tai visas dobilienas ištélžiaištampyti, išklaipyti: Paskolinau kitam savo pusbačius ir ištélžė kaip arklysišprašyti: Priseis kur važiuot, tai niekap nemožna arklio ištel̃žtgulint išsitiesti, išsidrėbti: Vakar kai išsi̇̀telžiau, tai tik šiandie tepabudauišmesti: Ištélžė jį iš ratų. Ištélžiau lauko tus maurus1 nutel̃žti, -ia, nùtelžėsmarkiai lyjant, telžiant ar pilant kuo nuplauti: Kad ir kokia liūtis nutelžtų akmenį, akmuo ir pasiliks akmeniu. Milžtuvę dar nešvariai nutelžia.nusišlapinti: Na, gėrėm gėrėm, einam dabar nusitel̃žt. Kai nusi̇̀telžiau, net lengviau pasdarėne į vietą padėti, numesti: Vakar supykęs nutélžė, o šiandien ieško ir negali rasti. Nutélža dviratuką į grovį i pats nuleka. Motina, įėjusi iš lauko, nutelžė kailinukusnevykusiai nukristi: Juokdamosi pasakojo motynai, kaip marti nusitelžė nuo vežimo1 patel̃žti, -ia, pàtelžėprišlapinti: Mūso vaikiai cielus latakus pas duris patélžapavandenyti: Kai tik išvirs bulvės, tuoj ir nusunk, kad nebūt paskui patelžusios.patižti: Daubose gulėjo patelžęs sniegas. Karklų apstotame įkalnyje staiga atsirado kūdra, visa patelžusi dumblu ir mauraispamesti, padrėbti: Auginau ir vieną, ir kitą [vaiką], patelždavau ant žemės, nė jiem reikėjo stovynės, nė ką. Lašinių patélža – ėskiat, tinga virti. Keli len[t]galiai patelžti̇̀ – i visi medžiai. Ir patélžei čia tus savo batus ne vieto[je].Šatrija kaip blynas patelžtà pry Luokės.Kur vakar pasitélžei nagines, iš čia ir pasiimk neklausinėjęsparvirsti, parkristi: Pasitélžė dvi bobikės ir nebatsikela1 partel̃žti, -ia, par̃telžė pargriauti, partrenkti: Smagi banga visu svoriu užgulė Vladą, partelžė ant denio, ėmė vilkti. Kiaulė partélžta darže išsibarstė negyvais paršais, t. y. išsimetė.1 pértelžtiperlyti, permerkti: Lytus telža, muni pártelžėperšerti: Jis pártelžė su vėzdu arklį, kad tas rąžydamos nuejo1 pratel̃žti, -ia, pràtelžė įmerkti, praskiesti lietui: Kelias pràtelžtas nuo lietaus, t. y. pralytas, visur klanai, maivos, versmės, purvynai atsivėrė1 pritel̃žti, -ia, pri̇̀telžėdaug prilyti: Pritelžtà, negal išbristi. Gi kad nebūt taip pritel̃žę, būt možnėję jau viską pabaigt sėtprišlapinti: Jau nebemažas, o pritel̃žia lovą. Pri̇̀telžei kaip karvė.Ko trinys kaip prisitélžęs?!daug pripilti: Pri̇̀telžei viralą, kad negali užbaltinti, uždaryti, t. y. vandens daug pripylei.įmerkti.primušti: Girdėjau, kad ant vieškelio plėšikai žydą pritélžė1 sutel̃žti, -ia, sùtelžėsušlapinti, sučiurenti: Dar dažnai sutel̃žia anas rūbus.Vaikas susi̇̀telžė, t. y. susimyžo begulėdamas. Žliugas susitelžė lovoj. Gėrė gėrė, lig susi̇̀telžė. Ko vaikštai kai susitelžęs?!. Susitelžęs kaip jautis. Susitelžė kaip karvėsumerkti: Kam čia sùtelžei kopūstus į barščius, t. y. supyleidaug supilti.pasidaryti liebiam, nutukusiam: Ans telžte sutel̃žęs, t. y. riebus1 užtel̃žti, -ia, ùžtelžėužlyti: Ka užtel̃š vėl!suduoti, įkirsti: Su plaštaka užtélžk vaikui par šlaunįužmušti: Stasys rado pelę ir tuo su grėblakočiu užtélžėpaskirti: Paėmė ir užtélžė jį tuo direktoriu
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas