Tempti
Tempti reikšmė
Žiūrėti žodį "užtempti"Žiūrėti žodį "aptempti"Žiūrėti žodį "ištempti"traukiant, tęsiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį, tęstigaminti, daryti tęsiant, traukiantsuėmus traukti tvirtai ką besilaikantį, laikomą, besispiriantį ar pansuėmus tęsiant, traukiant skaudintitraukiant vilkti, rengti, mautisunkiai tęsti, vilkti, traukti ką paviršiumjėga vestisu savimi, kartu vestis, vedžiotivilioti, masintisunkiai neštigabentiiš ankštumo, sutinimo ir pan. veržti, spaustivarginti, alintitąsyti, sukelti traukuliustiesti, ištiestiręžtisstengtisspirtis, priešintiskartismarkiai griūti, klotis, tiestisgulti, atsigultismarkiai augtiaugintisunkiai, vargingai dirbtiįstengti, tesėti (ką daryti)įstengti gyventi, išgyventispirti, versti, raginti ką darytigriežtai imti spausti, bartivilkinti, delsti, traukti, atidėliotitrukti, tęstislėtai, tęsiamai kalbėti, dainuoti, tęstitęsti, tvirtinti (kokią mintį)tęstis, driektis, plytėtišerti, kirsti, tvoti, duotigreit bėgtivos, lėtai eitisekiotigodžiai gerti, mauktiginčytisaptraukti, apdėti, apsiūti, apkalti ir pan. kuo iš viršaus ar aplinkiš visų pusių suveržti, apspaustiapvilkti tampiu (glaudžiu) drabužiupadaryti išlavinto kūno, miklųaptvarkyti, paremontuotitempiant, traukiant apvežti, apvilkti aplinkapibartiatvilkti, atitęstiprievarta, jėga atvestisu savimi, kartu atsivestisunkiai atneštiatgabentitraukiant, tempiant atstatyti į vietąįsiręžti, išsitemptiateiti, atsivilktiatsigertitiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiestipadaryti sudėtingą, painų, keblų, komplikuotisu(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruotipajėgti, išgalėti, įstengtiįvilkti, įsivilktisunkiai įnešti, įtraukti, įvilktijėga, per prievartą įvestiįtraukti, įjungtisunkiai nešant nuvargintiišsitiesti, pasitemptipastiprinti, paryškinti (balsą)vilkinti, uždelstipadaryti ilgesnį, platesnį ar didesnį, ištęstitempiant, tampant, dėvint padaryti laisvą, dukslų, palaidątempiant padaryti nebepalaidą ar sutrauktą, tiesų, ištiesti, ištiesinti, išlygintitempiant paklotiįsiręžtisu(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruotiišvilkti, ištraukti iš kursunkiai tempiant, velkant baigti ką darytitaupant ištraukti, išspaustijėga išvestisunkiai išneštinuvarginti, įskaudintipakartiišaugtipajėgti, ištesėti, įstengti (ką daryti)išsiverstiįstengti gyventi, išgyventitęsiamai išdainuoti, ištęstiišgertitempiant numauti, nuvilkti, nutraukti žemynpadaryti, kad nukristųsunkiai nutraukti, nuvilkti, nutęsti kurjėga nuvestislapčiomis nusivestisunkiai nuneštinugabenti, nuvežtinematant, vogčiomis, slapta pagauti, pagrobti, nusineštinuvarginti, nukamuotinusitęsti, nusitraukti, užsivilkinti (apie darbus)nutęsti (dainuojant)nusitęsti, nusidriekti, plytėtinueiti, nubėgtitempiant, traukiant padidinti, pailginti, paplatintisuėmus patraukti, truktelėti, timptelėtikiek įtempti, paveržtitimptelėjus pakviestipatraukti paviršiumi, pavilktislapčiomis pavilkus pasisavintikiek pavėžėti, kiek gabentipajėgti, įstengti tempti, vilkti paviršiumijėga pavestipajėgti, įstengti paneštisunkiai ką keliant, nešant, nikstelėjus ir pan. traumuotiištiestipasiręžtipakloti, patiestipasistengtipakarti, pakabintipaaugtikiek gyventi, pagyventipadelsti, užtraukti, užvilkintikiek užtrukti, tęstispasipūsti supykus, pasišiauštisunkiai parvilktijėga parvestisunkiai parneštiparsivežti, parsigabentiištiesti, užtiesti, permesti per ką arba nuo vienos pusės iki kitosper daug įtempti, ištemptiiš naujo temptitimptelėjus, kryptelėjus, nikstelėjus traumuotiintensyviu darbu, didele įtampa nuvarginti, nualintipersikreipti (ppr. sunkiai ką nešant, keliant)jėga pervesti į kitą pusęperšerti, pertvotiįtemptitempiant pailginti ar paplatintišiaip taip paaugintipaaugtitesėti, užtekti, išsiverstiištverti, išgyventi; išsilaikytislepiant tikruosius tikslus, įgyvendinti, prakišti, prastumtitempiant priartintiprivilkti, pritraukti artynjėga privesti, atvestisu savimi, kartu daug atsivestidaug prineštidaug privežti, prigabentitempiant pritvirtinti, sutvirtinti, priveržti, pritrauktiprikloti, pritiestiprisiaugintiprikimšti maistoprisigerti, prisipliauptitruktelėti, timptelėtisuveržti, sutrauktijėga suvestipatraukti, suvilioti kuo, sumasintisunkiai suneštisuvežti, sugabentipatempus traumuotipasistengti, pasispaustisusitvarkyti, rimtai nusiteiktigriežtai suimti, prispirti, subarti, sudrausmintisuduoti, užkirstisusibarti, susiginčytitempiant uždėti, užtraukti, uždengti, užtiesti ant kotraukiant sunkiai užmauti, apvilkti, apautiužveržtijėga užvesti kur, už ko, ant kosunkiai užneštiužsispirti, priešiškai nusiteiktiversti, raginti ką darytiuždelsti, užtęsti, užvilkinti, užtrauktiiš anksto rengtis, ketinti, pasiryžti ką daryti, sumanyti, numatytisurengti, iškeltiužveistiužstatytigarsiai uždainuotiužduoti, užkirsti, užtvotiužgerti, užtraukti (degtinės)užrūkyti, užtraukti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tem̃pti
Tempti sinonimai
anttemptiaptemptiatitemptiįtemptiištemptinutemptipatemptipartemptipertemptipietemptipratemptipritemptiraztemptisutemptiužtemptitemptinaitempusiaiantitemptaiaptemptinaiatatemptiattemptiįtemptaiištempusiaiištemptaipatemptai
Tempti frazeologizmai
ant sàvo kurpãlio tem̃pti auklėti savo būdu: Viktarą bobos buvo pradėję tem̃pt ant sàvo kurpãlio, ale nepasidavėant vi̇́eno kurpãlio tem̃pti taikyti vienodus kriterijus vertinant, aiškinant: Viską ant vieno kurpãlio tem̃ptiaũsį tem̃pti įdėmiai klausyti: Veltui tempei ausį, norėdamas išgirstidambrą tem̃pti rengtis verkti: Ko jau tep dambrą tempi?!į šviẽsą tem̃pti demaskuoti: Tai ko jūs delsiat? Tempkite drąsiai į šviesą!jùngą tem̃pti; būti kieno priespaudoje: Sukilimas bus bendra ir mūsų, ir jūsų, ir turbūt visų Rusijos imperijos jungą tempiančių tautų kova dėl žemės ir laisvėslū́pą tem̃pti rengtis verkti: Jau mergučė tem̃pia lū́pą – šauks. Jau motina tylia, jau lū́pą tem̃pia. Kreivukai pažiūro vaikas, tem̃pia tem̃pia lūpùkęóžį tem̃pti vemti.pil̃vą tem̃pti sotintis: Pil̃vo netem̃psiu iš to darbo, mažas uždarbis. Taip tvirtieji galvijai, supuolę šlemšti pašarą, tempė savo pilvusuž ausų̃ tem̃pti perdėtai kuo rūpintis, stengtis padėti: Negabus ir tinginys, iš klasės į klasę už ausų̃ tem̃piamasvõs kójas tem̃pia apie labai nusilpusį: Badav[o], võs kójas tem̃pė, ir geraianttem̃pti, -ia, añttempė užtempti:Ančtem̃psi an kurpalio, teip išeis puiki, išlenkti, aš pati esu dirbusi medpadžiusSermėgą vis kokią ne kokią zuperinę anttem̃psmaaptempti 2: Jos sijonai siaurai antitempti.antitemptai̇̃ Tautrimienė glostosi liemenį ir glodina antitemptai pasiūtą juodą šnabždančią sukniąaptem̃pti, -ia, àptempėaptraukti, apdėti, apsiūti, apkalti ir pan. kuo iš viršaus ar aplink: Milelio aptem̃pdavo an kailinių. Nuspirkai medžiagos kokios i api̇̀tempei paltelį. Koja [sergančio reumatu] kailiu apsiūta, aptemptà. Pagalvė aptemptà šikšna. Àptempė su toliu visą trobikę. A gerai dratu [tvorą] api̇̀tempei?. Aptemptas tinklu bučius, etnografų nuomone, vėlesnio tipo už skalų ar vytelių. Auksais dantys aptempti – maknelės antmaustytos.Žliūgė vėlek àptempė burokus kaip su drobe. Tik skūra an kaulų aptemptà – toks suvargęs. Rudens dienoms visa žemė vortinklių aptempta.Rytą teip buvo gražu, ale apsi̇̀tempė rūkuiš visų pusių suveržti, apspausti: Gumą deda, ka aptem̃ptų par juosmenį. [Drabužis] àptempa subinę, pilvas išsprogsta – negražiai pasisiūna. Jauniem – tik kad būt api̇̀tempta visur. Pirštinės riešas arba kojinės atvartėlis paprastai mezgamas stulpeliais, kad standžiai aptemptų ranką ar koją. Aptemptas sijonas. Aptemptas švarkas.aptemptinai̇̃Kelnės ankštos, apsitem̃pusios. 1Apsitem̃pt diržuapvilkti tampiu (glaudžiu) drabužiu: Aptem̃pti vaiką megztinuku. 1Apsi̇̀tempiau nesavu megztiniu – mažas. Apsitem̃pia tą siaurą manteliuką – kai koks skilandis. Pamatė, ka rūbas švarus, tai ir apsi̇̀tempė jau. Mergos sarmatos neturi – kelnėm apstem̃pę. Do jai taisytis reikia, apstem̃pk kokia suknele, i gerai. Ant viršaus gi buvo apsitempęs kailinius, bet atvapai. Velnias toks su tokia uodega apsidaręs, apsitem̃pęs . Velnias norėjo jo (žmogaus) skūrą apsitempęs eit žmonių gąsdyt.padaryti išlavinto kūno, miklų: Aptempti̇̀ vaikesai parvažiuona kareiviaiaptvarkyti, paremontuoti: Daba ir iš lauko tos trobos àptemptos, i langai surėžtitempiant, traukiant apvežti, apvilkti aplink: Kuinas vos àptempė vežimą aplink tvenkinį.apibarti: Reikėjo tą senį aptem̃pti, ka tylėtųvélnio skūrà apsitem̃pti pasidaryti tingiam, rambiam: Anas apsi̇̀tempė vélnio skūràatitem̃pti, -ia, ati̇̀tempė atatem̃pti, -ia, atàtempė attem̃pti, -ia, àttempėatvilkti, atitęsti: Jį ati̇̀tempė tie kuliganai prie kelio i visą sumuštą paliko. Atitem̃psu karukus, i sutilps medžiai.prievarta, jėga atvesti: Jis nenorėjo eit – mes jį prievarta ati̇̀tempėm. Ką tu jį atitem̃psi – jis neis.su savimi, kartu atsivesti: Jy dajuto, ka duos už nuravėjimą šieno, – tuoj i močią atsi̇̀tempė [ravėti]sunkiai atnešti: Toli [v]anduo atatem̃pt žiemą. Kažin ką jau čia atitem̃pia?. Ati̇̀tempė karbą obuolių. Kaip tiek atàtempei, rankų neištraukė?. Kaip tu, vaikel, galėjai atitem̃pt iš kluono tokias dideles šiaudų rezgines?. Attem̃pk kelmą – sukaposim. Ana ką tę šuva àttempia.Būč miškan nuėjus, šakas kelias atsitem̃pus. Ar jūs šitą [rąstą] atsi̇̀tempėt malkai?.atgabenti: Tik kaip paėmė niankos tą lovą, ati̇̀tempė ir tą jos jaunikį, toj lovoj gulintį. Ne eglaitė, bet didžiulė eglė buvo atitempta ir įvairiaspalvėm elektros lemputėm apkabinėtatraukiant, tempiant atstatyti į vietą: Kumet išnirsta koja, reik atitem̃pti, atspausti į vietą – po kelių dienų viskas praeinaįsiręžti, išsitempti: Iššoko dvasia iš tos lempukės i žiūri atsitem̃pusateiti, atsivilkti: Tai jau ir atsi̇̀tempė, atsivilkoatsigerti: Atsitempiau pyvo.lū́pas atitem̃pti rengtis verkti: Jam nepatiko, jis atitempė lūpasįtem̃pti, -ia, į̇̃tempėtiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiesti: Įtem̃pk virvę, arklius, kad nepabėgtum. Įtem̃pti stygas. 1Įtem̃pti vadžias. Įtemptos virvės. Plaukeliai tik iñtempta, takelis per vidurį. Audeklui įtempti, kad jis audžiant nesusiaurėtų ir negadintų, nelaužytų skieto, buvo naudojamas sprąstis. Audeklas eina skersas, iñtempė tą kraštą. Tokį šniūrą į̇̃tempa pri rąsto. Įtempk raumenis. Gyslas įtem̃pti, išsiręžti. Iñtempta karvės lenciūgas tvarte, pasiekė teliokas i žindo. Šriubas sukaliojas ar antem̃pia, ar atleidžia šniūrą. Dratą įtem̃pia ir užkabina. Dratą į̇̃tempė an namus. Juk kumiečiai atvarslus įtem̃ps, anus (arklius) su votegais įkapos. Atsisėdi, koją įremi, pusę kelio laikai vadeles įtem̃pęs. Įtempiamieji skridiniai. Geležtė įtempiama, stipriau priveržiant veržles. Drobinį ryzą imk, intem̃pk ir skusk peiliu – bus šarpos. Burės įtemptos baltuoja saulėje ir lengvai linguoja. O Jokūbs, strūnas įtem̃pdams, čirškino smuiką. Jie savo kilpinį intempė kaip neprietelius. Lova su drobe įtempta (su baldakimu). . Vario trimitais trimitavo, būbnais įtemptais būbnavo. [Varlė] įtempusi kailį kiek vien begalėjusi. Įtempkite kalbos padargus. Balsiai vėl atitinkamai, pagal padargų įtempimą, skirstomi į įtemptus, pvz., mūsų ilgieji ė, y, ū, ir neįtemptus, pvz., e, i, u. Kartais įtemptesnė būna ne balsio pradžia, o jo vidurys ar pabaiga. Zūbus įtempti.Lygiai įtempęs dvasios stygas jis buvo visada ir visur. Mes esame iki ribų įtempę vadžias, tobulindami organizavimą ir valdymą. Kameroje atsileisdavo įtempti nervai. Turi turi intem̃pę, kad negert [degtinės].Virvė par dau įtempta trūksta.Įsi̇̀tempė audeklas į vidurį riestuvo rietant. Laidai labai įsitem̃pę. 1Ale teip sėdėte sėdžia [pakaruoklis], tik šniūras įsitem̃pęs. Veršis įsitem̃pęs ant lenciūgo i da tempias. Ogi nueinam [gurban], tai karvė teip įsitem̃pus, teip įkliuvus vartospadaryti sudėtingą, painų, keblų, komplikuoti: Santykiai su kaimynais įtempti ligi paskutiniųjų. Padėtis šiame pasaulio rajone tebėra smarkiai įtempta. Santykiai įtempti̇̀ ir nedraugingi. Rungtynės buvo labai įtemptos. Į̃temptas žygis. Nuotaika buvo įtempta. Kambaryje buvo įtempta tyla. Mūsų gadynės į̇̃temptas gyvenimas.Politinė padėtis dar labiau įsitempėsu(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Kokį daiktą įtem̃pk ieškoti, ir nerasi, o palengva – rasi. Taip visi įtempti̇̀, dirbam kaip šunys. Visas jėgas įtem̃pti. Į̃temptas dėmesys. Įtempęs valią, jis prisiversdavo kurį laiką apie nieką negalvoti. Visas spėkas įtempti, stengties. Pavakariop kieme arba laukuose įtempdavom klausą – bene išgirsime iš Gudelių būgno garsus. Žiūrau akis įtem̃pus i neįžiūrau. Norėdama suprasti, kas buvo Irenos sakoma, turėjo ne tik ausis įtempti, bet ir akimis sekti kiekvieną jos stambių lūpų judesį. Nesuprantamas ilgesys širdį traukia ten, kur protą įtempęs negali pasiekti.įtemptai̇̃ Ji pabudo įtemptai besiklausydama, ir grumenimas tikrai tebesitęsė toliau. Perbraukė veidą delnu, pastovėjo užsimerkęs, įtempai galvojo. Rašė labai įtemptai, kartais pritrūkdamas jėgų, kamuodamasis dėl kiekvienos eilutės ir kiekvieno žodio.Darbavaus įsitem̃pusi, kol apsidarbavau. Anstem̃pus klausau ir sarmatinuos klaust, katro žodžio nesuprantu. Kas pradėta, tai reikia įsitempus baigti. Sėdime, laukiame, visi truputį įsitempę. Tu per mažai neši, o aš baigiuos įsitempdams!. Su juoj (vyru) tik turėkis ir turėkis instem̃pus (sunku įtikti).pajėgti, išgalėti, įstengti: Šoko bėgti kiek tik įtem̃pia.įvilkti, įsivilkti: Į tą siaurąją [suknelę] neįtem̃ps – nė krust.Vikst vikst trumpiausiu andarokeliu instem̃pussunkiai įnešti, įtraukti, įvilkti: Vos į̇̃tempiau nešulį, toks sunkus buvo. Al kaip tu ją vidun įtem̃psi, tą kiaulę?. Ant kojų jau pats nebepastovėjo, reikėjo į trobą kaip kokį maišą įtem̃pti. Kai baigiasi vestuvės, akėčias iñtempia grinčion: sodina svočią išvežt. Vedė karvę girdyt įsigėręs, į̇̃tempė karvė senį Nevėžin, tas i nebeišlipė.Vos įsitempiau ryšulį, toks sunkus surištasjėga, per prievartą įvesti: Seniau tie pravodai: lyg i kokią kaltinykę į̇̃tempė klebonas, su žvakele eini. Tą piršlį į obelę įtem̃pę karti.Kur velnias tave iñtemė, in šikną, in šikną! (bara vaiką).Temptinai įsi̇̀tempė, taip nebūčiu ejusi. Patėvis lyg replėmis suspaudė jį už alkūnės ir tempte įsitempė į vidųįtraukti, įjungti: Añtemptas darban labai buvo žmogus. Tegul jį šaut tokį darbą: visąlaik žmogus tik iñtemptas ir iñtemptas.Kad įsi̇̀tempė barties, tai be muštynių nesiskyrė. Jau aš į tą darbą įsitem̃pęs ir dabar nesunkusunkiai nešant nuvarginti: Dikčiai į̇̃tempė rankas, kol partęsėm iš girios anuos medžius. Nekrauk tiek buvių, labai įtem̃ps rankasišsitiesti, pasitempti: Einu susirietęs ar įsitem̃pęs. Jis įsitempė it styga, laukdamas brolio atsakymopastiprinti, paryškinti (balsą): Tėvas kalba toliau vienodu, įtemptu balsu.Tėvo balsas įsitempė, suvirpėjo, tačiau jis susivaldėvilkinti, uždelsti: Su darbais įtem̃psma į žiemąãkys į̇̃temptos (kam) labai nori, laukia: Ãkys tai karvei į̇̃temptos bėgti pri tų žoliųbùrną įtem̃pti; 1supykti.ištem̃pti, -ia (i̇̀štempia), i̇̀štempėpadaryti ilgesnį, platesnį ar didesnį, ištęsti: Labai ištem̃pus, virvė gali nutrūkti. Išriečia, ištem̃pia gražiai [kurpes]. Tėtis porą vakarų mėgino mano batus ištempti, užtraukęs ant savo darbo kurpalių. Jai koją ilgyn i̇̀štempė. Tuojaus ta pūslė, vėju tuščiu ižtempus, nuslūgtų. Kaip šveitė pilvan, o prigėręs buvo, pilvas i̇̀štemptas, ir trūko. Neužaugo [vasarojus] – neištempsi̇̀. Primanyt, tai ištem̃pt jy tuos vaikus, kad tik didesni būt. Ìštempia [ežys] snapą, drąsus, viškui prie manę stovia. Bet Žnairiuks, zūbus ištem̃pęs, birbino vamzdį. Seniuko burnelė ištemptà, gal sutinus. Matome, kad kai kurios karvės keliasi ir rąžosi nugaras ištempę. Pažiūrėk, katros [šakos] jau ištem̃ptos nuo obuolių, paspirk spyriais.Ìštempė kaip strūną. Esu kaip silkė ištemptas (sulysęs). Kaip styga ištempta ta nelaiminga žmogaus širdis.ištemptai̇̃ištem̃pusiaiŽemės paviršius čia juda, tai susitraukia, tai vėl išsitempia. Gyslos išsi̇̀tempė. 1Da jauna [karvė], dviejų teliukų, trumpi speniai, ale da išsitem̃ps. Tų vaikų i grobai turia išsitem̃pt nu šaukimo. Kiba jis tiek suvalgis, jam ir šonai išsitem̃ps.Ar tuojau pulsime, ar palauksim, kolei jie išsitemps į ilgą kirbinę. Viena žvaigždė danguje išsitempė į ilgą sidabrinį siūlą.tempiant, tampant, dėvint padaryti laisvą, dukslų, palaidą: Mygo mygo [batas] koją – ištemptà visa ažulobė. Savo nertinio aš tau neduosu: stora esi, apsivilkusi gali ištem̃pti.Siauri batai beavint išsitem̃ps. Šilkinė skarelė, tai išsitem̃pia visa, kai panešiojitempiant padaryti nebepalaidą ar sutrauktą, tiesų, ištiesti, ištiesinti, išlyginti: Jeigu skūra yr sutrauktà, susirukšlojusi, reik rukšlas ištem̃pti. Tai i̇̀štempia an tokio veleno, iškočėja [audeklą]. Bures ištem̃pti. Baltos burės pakeltos, vėjų ištemptos. Ar tu eisi kaip karvė su šikna i̇̀štempta (siauru sijonu)?. Sūnus i̇̀štempė kailius ant kaildžiaučių, kailmaučių. Ištemptas ant rėmų audeklas. Šikšnosparnio sparno odelė ištempta tarp keturių pirštų. Šėtrą ištem̃pti. Iš bažnyčiai išeinant, žmonės, ištempusys ant juomi bragelį (baldakymą), vedė giedodamys į pat ligonies numus. Ištem̃pti aukštyn abi rankas. Ištem̃pk vengruo ranką, ir pasakys ateitį. Nušaukia tą žmogelį dvaran ir ištem̃pia kniūpsčią. Mama kojas ištem̃pusi stova. Dykūnus augina, gulia šitai rietus ištem̃pę. Nuvilko į arklidę, i̇̀štempė ir pradėjo mušt. Atsigùlo, kojas i̇̀štempė i dribso. Pimpienė su marga prikyšte, gervės kaklą ištempusi, stypčiojo apie krosnį. An kelio atrandu atvarslus tus tatai i̇̀štemptus. Ištem̃pia mokytojas va šit va ranką ir šeria. Tas [jaunasis] i̇̀štempa tą kaklą tame dokle. Dalgę plaki, tai jis (kalakutas) čiumpa už kiškos, kur kur kur gurklį ištem̃pęs. Ištempė grandines [apie stotelę], apdažė. Vijoklinėms gėlėms lpti aukštyn vertikaliai ištempiamos virvutės arba vielos. Sueina žmonių, [sudedamus] stalus ištem̃pia, apkrauna, ai, ai!. Tujaus tie sugrobę surišo, ištempė it šikšną ant būbnu. Bet idant būtų nuspjaudytas, nuplaktas ir ant kryžiaus ižtemptas.Dabar ištem̃pia (tiesia) naują kelią. Nelab seniai [Vilniaus krašte] tą kaminą i̇̀štempė an stogo.Jie ištem̃pę bambas guli. Visi pasturgalius ištem̃pę miegtat, o ana jau darbe.1Išsipūsk, būsi išsitem̃pęs. An šieno galėste išsitem̃pti – vėsi, gerai. Išsi̇̀tempė kaip kinkymai i dribso. Kaip guliu išsitem̃pęs, ažušąla kojos. Išsitem̃pęs ir guli. Siuto siuto – daba gula išsitem̃pęs. Žiūrįs – ta senė ragana gulia ant vidurio dvaro, miegta išsitempus. Išsitem̃pk ant žolyno. Pasidėk padušką po galvai, išsitem̃pk. Gulia kiaulė išsitem̃pusi, išsipenėjusi – baisu. Kitas [katinas] guli an suolo išsitem̃pęs. Numiręs žmogus, sako, išsitem̃pia. Karvė pri sieto nebgyva išsitem̃pusi.Greit išsi̇̀tempė (mirė), amin.Kad tu išsitem̃ptum ant lentos!. Čiūč lauka! Išsitem̃pęs kaip Adventas (sakoma šuniui, taikoma ir mergaitėms, norinčioms greičiau ištekėti, nes tik po Advento pradeda važiuoti piršliai).tempiant pakloti: Ištem̃psi an žolyno [audeklą], nu i įbals. Ant pievos ištem̃pia drobes. Paklodę ištem̃pia, prieš vėją pataikydavo [vėtydami].įsiręžti: Išsitempęs traukia. Arklys išsitem̃pęs sunkiai traukė vežimą. Dirbam išsitem̃pę, neturam kada lakstyti. Maniškė [karvė] išsi̇̀tempė kai įsiutus, badyt nori.Atsistojęs prie stalo, jis išsitempė visu liemeniu. Klausau! – išsi̇̀tempė seržantas. Ko te stovi išsitem̃pus?!. Vargas buvo tam kaliniui, kuris užmiršo prieš jį nusiimti kepurę ir išsitempti kariamo šunies pavyzdžiusu(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Visą savo vieką ištem̃pti. Reikia mums, lietuviams, imti gerus pavyzdžius nuo kaimynų ir ištempti visas savo pajėgas, kad kitataučiai pripažintų mus už savarankią tautą. O Petras su Jonu, stipriai (viršuje ištempęs) and jo žiūrėdami, tarė. 1ištemptai̇̃ Dirbdavom ištemptai̇̃, sunku tada buvoišvilkti, ištraukti iš kur: Ìštempė tą senį iš ratų. Ištem̃pti ožką iš tvarto. 1Karvelė nusprogo, nė iš kūtės ištem̃pti galiu. Šiandien da mėšlo iš punės neištem̃psim. Vaikai, eikit gult: paskui ryte nė iš lovos negali ištem̃pt. Ištempė par slenksnį. Bernas tą šeiminyką i̇̀štempė ir su ranka nabašnyko atkasė tuos pinigus . Dar stiprus. Lokio iš laužo jau nebeištempsiu už ausų, bet dar laikausi gerai. Būdavo vargo, kai karvė įklimpdavo baloje: ištempti karvę iš balos ne toks jau lengvas darbas.Mokytojai, surašę trejetus, ištempė jį į aštuntą klasę.sunkiai tempiant, velkant baigti ką daryti: Kumelės vos valioja ištempti vagą.taupant ištraukti, išspausti: Pienas nemožna iš [karvės] kakų ištem̃pt, sutrūkę kakosjėga išvesti: Tingi iš tvarto eit karvė, ištem̃pt nemožna – tempi̇̀ tempi̇̀. Man' mama i̇̀štempė naktį virtuvėn i pasodino an kaladės. Vieną sekmadienį atėjo pas ją draugės ir tempte ištempė į vakaruškas. Jo iš gryčios neištem̃psi – niekur neina. Ìštempė muni į miestą, o čia taip bjauriai.Mergoms blogai [šokiuos] suvisu: ir lauk, kol koks vaikis išsitem̃ps. Prisiplakė prie jos toks vyras i išsitempė ją tęsunkiai išnešti: Pasnešę žmonys in to pinigo – visą pienelį pieninėn ištem̃pia.Išsi̇̀tempė tris centnierius trąšų barstytinuvarginti, įskaudinti: Kai reikia nešt vandenį, rankas ištem̃pia vis tiek. Prisirinkau pilną krežį uogų, rankas i̇̀štempė, kol numo parnešiau. Pilni krepšiai ištempė rankas ir pirštai nutirpo. Tas mokslas ir galvas ištem̃pia, ir akispakarti: Užejo mat an tokio, kad ir jį ištempė.išaugti: Ìštempė, didžiausis vaikis.Mūsų vyriausias sūnus irgi išsi̇̀tempė. Didelė vaikas, išsitem̃pusi. Valentas dar visai jauniklis – vos išsitempęs. Va i paršiukai išsi̇̀tempė – nugi pienas padarėpajėgti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Nuo lapkričio pirmos mano padėjėja išeis bendrabutin, nežinau, kaip aš tada fermo[je] ištem̃psiu viena. Vaikūkštį i tą išaugina i̇̀štempa šiaip teip. Vienuolektą [klasę] i̇̀štempė, sudžiūvo. Ka tik ana ištem̃ptum aštuonias [klases], užteks.išsiversti: Su pašaru gal šiaip teip ištem̃psiu lig pavasariui.įstengti gyventi, išgyventi: Kažin kaip šią žiemą ištem̃psim. Stipri giminė. Senelis devyniasdešimt [metų] ištempė.Gal kaip norint tą aštuntą [dešimtį] ir ištem̃psiastęsiamai išdainuoti, ištęsti: Balsą ištempti. Gerą balsą turia, galia ištem̃pt. Krūtinė sveika, tai balsą gerai ištem̃piaišgerti: Kūbką [v]andenio i̇̀štempiau lig dugnieaki̇̀s ištem̃pęs (išsitem̃pęs) Pc, Dglš, Vj su nuostaba, atidžiai (žiūri): Šitas vaikas ištem̃pęs akýtes vis klausia. Pamato žmogų ir žiūri aki̇̀s ištem̃pęs. Abu tokie smaliūgai, tik ir žiūria ištem̃pę aki̇̀s, kad ką nutvert. Ir jam snaudulys lenda, bet jis, akis ištempęs, plačiomis žiūri. Aš veizu aki̇̀s ištem̃pusi lygu pelėda. Ko žiūri kaip pelėda aki̇̀s ištem̃pus?!. Daboju kai kiškis aki̇̀s ištem̃pus parnakt, nemiegu. Vaikučiai papūrę, akeles ištempęsi spokso. Ko žiopsai ištempęs akis?!labai greitai (bėga): Veršiukas bėga akelès ištem̃pęs – gert nori. Aki̇̀s ištem̃pus lėksi namo. Lekia [vaikas pasitikti] ištem̃pęs akýtes ir krausto kešenes, ar nėr saldainių. Tas aki̇̀s ištem̃pęs lekiaaki̇̀s ištem̃pti su nuostaba, atidžiai, įtemptai žiūrėti: Ištem̃pęs aki̇̀s kap vilkas. Tie mažiukai aki̇̀s kad ištem̃pia!. Ìštempė aki̇̀s ir tyli. Ãkys [vaiko] i̇̀štemptos, kur moma. Paspartutas ištempė akis ir pastatė ausis. Ižtempiu akis. 3ausi̇̀s ištem̃pęs (ištem̃pusys) atidžiai (klauso): Klauso visi ausi̇̀s ištem̃pę. Kai dėdė sakė pasaką, tai visi vaikai klausės ausi̇̀s ištem̃pę. Klausaus klausaus ausis ištempusi, ne ta daina, apsigavau. Aš i klausaus ausi̇̀s ištem̃pusys, ką čia pasako[ja]. Klausos kaip zuikiai ausi̇̀s ištem̃pęausi̇̀s ištem̃pti suklusti: Protarpiais bebijodama, aš ištempdavau ausis, ar neišgirsiu barškant į sienąkai̇̃p išsitem̃pti labai greitai (lekia, bėga, joja): Ale gi lėkė (jojo) – kàp išsitem̃ptkójas išsitem̃pti nudvėsti: Karvės, sakau, nebėr jau! kójas išsitem̃pusi.kójas ištem̃pti pasiligoti: Par Velykas buvo trūkus galvoj [kraujagyslė], tai viškum buvau ištem̃pęs kójaskrãmę ištem̃pęs atidžiai, įtemptai, su nuostaba (žiūri): Klasė[je] musi veiza į kitus krãmę ištem̃pusinósį ištem̃pęs susikaupęs, atkakliai (laukia, tyko, smakso): Ir jie ištem̃pę nósis smakso, bene ką gauspagal̃ sàvo kurpãlių ištem̃pti savaip perauklėti: Tekėk. O paskui jį pagal savo kurpalių ištempsipil̃vą ištem̃pti prisisotinti: Bene čia iš anų (saujelės uogų) pil̃vą ištem̃psu?. Pilvą ištempti negal su maisto kartele. Karvelė tik viena, prielaidėlį pasipjovęs pilvo neištempsi. Su bulvėms pil̃vą neištem̃psi, paliks šįmet nenukastos, apšalusiossu ištemptomi̇̀s akimi̇̀s atidžiai, įtemptai (žiūrėti): Ant viso to žiūrėjau su ištemptõms akimi̇̀s.svei̇̃ką káilį ištem̃pti išsisukti: Tai ką, vaikel, išsisukai, ištempei sveiką kailį, nu, tai džiaukis!.nutem̃pti, -ia (nùtempia), nùtempėtempiant numauti, nuvilkti, nutraukti žemyn: Jis atsegė pirštinę ir atsargiai nutempė ją. Aš liuobu tas sukneles žemėn nutem̃psiu. Staltiesę jaunoj nùtempia, kad ir kitos mergos ištekėt .padaryti, kad nukristų: Lijundra visus žiedus nùtempė.Baigia nusitem̃pt žemỹ[n] mano megztinis, užkabyksunkiai nutraukti, nuvilkti, nutęsti kur: Nutem̃pk maišą nuo tako. 1Privargo moterys, kol nùtempė rogeles lik Karsakiškio. Agota bando senį nuo krosnies nutempti. Ir vienas arklys nutem̃ps į miestą.Knapt už avelės, nùstempė medžian. Kartą jis pasišėrė arklius, veršius, šunis palakino ir pats, rogučiutes pasidaręs, nusitempė jas ant kalno. Atšliaužė iš upelio bebras ir pliauskas į užtvanką naktį nusitempė1jėga nuvesti: Jis nùtempė mane į teismą. Bet Meškausis nepaleidė velnio, nùtempė jį į pirtį. Išvedė kareivį iš kalėjimo ir surišę nutempė prie kartuvių. Ką tik šitą karvę nùtempiau į jomarką. Kumelę greitai nutempė prie tvarto, įspraudė į vežėčias.Kaimynas nusi̇̀tempė pas save.slapčiomis nusivesti: Gãli nuvest, gãli nutem̃pt tą karvęsunkiai nunešti: Argi tu nutem̃psi vienas tokį sunkų maišą?. Baisus sugaištis tas pienas: kol jį nùtempi, kol partempi – i pietai. Ot, nùtempė miestan pilną kašelę kiaušinių.nugabenti, nuvežti: Tai gal ir tave Viktoras Vilniun nutem̃ps [savo mašina]?. Cibuliai paaugo – reiks turgun nutem̃pt.nematant, vogčiomis, slapta pagauti, pagrobti, nusinešti: Šarka varna vis nùtempia [viščiuką]. Vilkas nùtempė didžiausią avį. Pamesk (palik), tai ir nutem̃psnuvarginti, nukamuoti: O ji vėl sakys, kad taip man ir reikia, benkartui prakeiktam, kad nutempiau aš jai visus pečius, ant sprando besėdėdamas. Jaunamartė su pilnais, jai pečius nutempusiais kibirais įėjo į priemenęnusitęsti, nusitraukti, užsivilkinti (apie darbus): Kai nė[ra] gero pavasario, visi darbai nusitempia į rudenįnutęsti (dainuojant): Tempia [dainuodama], ką tik daugiau nutem̃ptnusitęsti, nusidriekti, plytėti: Mūsų brigada lig latvių rubežiaus nusi̇̀tempias. Lig Panevėžio nueina miškai tie, nusitem̃pia te kurnueiti, nubėgti: Aš per adyną te nutempsiù. O kur šeimininkė? – Ogi nutempė neseniai per lauką, turi būt prie tėvųlū́pą nutem̃pti nusiminti: Nùtempė lū́pą ta bobapatem̃pti, -ia (pàtempia), pàtempėtempiant, traukiant padidinti, pailginti, paplatinti: Stalas pàtemptas, svečiai susėdę. Norints ir labai norėjo būt didelis, bet gerai žinojo, ka niekas manęs až ausų aukštyn nepatem̃ps. Nepatem̃psi arų, tiek duoda. Vištos patemptomi̇̀s pagurklėmis. Pàtempta (stačia) nosele – dailus vaikelis. Lai patempia zūbus. Zūbus patempti. Ironiškai patem̃pti lūpomis.patemptai̇̃Ta panelė patemptai̇̃ (neaiškiai, neįskaitomai) rašo.Džiumbatė (gyvatė) plauka murzą patempusis ežeru. Jos smakras pasitempė ir skruostai nelaimingai sudrebėjosuėmus patraukti, truktelėti, timptelėti: Patem̃pk sijoną žemyn, ir nebūs stibynai pliki. Senė dėbt akimis į marčią, dėbt ir, trenkusi į pintinę bulvę su peiliu, patempia pasmakrėj skarelės kampus. Patempė už skverno – einam šokti. Jis patem̃pia smarkiai pavadžius. Susivokė patempti reikalingą virvės galą. Atsiguliau ir juntu, tarytum kas vieną koją patempia, kitą koją, paskiau užmiegu. Jis pàtempė (aukštyn) nusmukusias kelnes. Paėmė anam už ausies, pàtempė, pàtempė.Nėra jau pieno, eik patem̃pk (pamelžk) karvę.Susiraukus moterėlė, kai patempia, linksmai gieda (armonika).Pasitem̃pk kelnes, ir nevadins nėkas nusmuktkelniu. Pirmininkas, aulus pasitempęs, taip pat [varo srutas].kiek įtempti, paveržti: Audeklą, kad stipriai stovėtų, patem̃pk. Nytis palaiduoja, reikia patem̃pt. Patempti (paveržti) presą.timptelėjus pakviesti: Vienas pàtempa šokti, kitas pàtempa – patenkinta be vieno galopatraukti paviršiumi, pavilkti: Patem̃pk medžius nuo kelio. Patem̃pk dėžę į šalį. 1Kai aš atsitupiu, tai ji patem̃pia [per ledą] man'.Žiūriu – vanagas pasitem̃pęs vištą po aviliu, purina.slapčiomis pavilkus pasisavinti: Bedarbiuo reik pavogti, patem̃pti maišą į šalį – kaip gyvens?.kiek pavėžėti, kiek gabenti: Tę, lig anuom kalnu, pàtempė tuos lašinius [ant rogelių].pajėgti, įstengti tempti, vilkti paviršiumi: Ekėčios pasidarė taip sunkios, kad jis vos pàtempė. Šitą vežimą ką tik arkliai patem̃pia. Ant ledo negalia patem̃pti poras arklių. Menka, nudžiūvusi, neturiu sylos to vaiko patem̃ptijėga pavesti: Telyčiūtę kur pàtempei, te ėda, nebrokija. Kas pribėga, pàtempa į šalį, ta ožka tujau šauka.Pasitem̃pęs an šoną, pasakyk jam, kad eitų namopajėgti, įstengti panešti: Ir šio, ir to parduotuvėje paėmiau, nepatempiu1sunkiai ką keliant, nešant, nikstelėjus ir pan. traumuoti: Gyslą pàtempiau kojos, tai negaliu paeit. Kaip griuvau, tai vėl tą pačią koją pàtempiau. Pàtemptos gyslos, jaučiu kaklą.1Trynė tą ranką, gydė, bijojo, kad gyslos nebūt[ų] pasitem̃pę. Pasi̇̀tempiau gyslas, kuris laikas nepraeina. Tei[p] sunkiai kilnojant, galia gyslos pasitem̃pt. Tetis būt da nemiręs, ale jis buvo pasitem̃pęs, mat rąstus kėlėištiesti: Patempiù kojas, šalčiau būva. Žmogus taip nusiminęs žengė paskui velionį ir taip sielvartingai patempė kaklą prakalbai sakyti.Katinėlis rainas nieko neatsakė, tik pàtempė ilgus ūsus ir ausis pastatė.Matai, tinginys – miegta pilvą patem̃pęs. Guliat kaip karvės, subines patem̃pusios. Ko čia veizat krames patem̃pusios! (vištoms).Pasitem̃pęs kojas, galiu būti ilgesnis. Stovi pastem̃pęs. Sėdi pastem̃pęs. Galvą patem̃pęs[is] begulįs.pasiręžti: Tiesiai reikia atsistot, pasitempus. Atsigulęs aukštielninkas, jis pasitempė visu kūnu, pasirąžė, nugalėdamas sąnariuose nuovargį.pakloti, patiesti: Ant aikštelės pàtempi jau drobulę, nudaužai. Pàtempė po paklode virvę.Regztį pasi̇̀tempa [ant stalo], kaip daba antai tokie tinklai kad yr (apie milo vėlimą) pasistengti: Dirbdamas nesnausk, ale pasitem̃pk biškį. Kitais metais pasitem̃psi ir prisivysi kitus. Pamislyk – dabar dvidešium ektarų reikt apart, sudrapot, pasėt, o tai tada biškį pasitem̃ptum, nuo saulės tekėjimo iki kol nusės saulė. Mes visi kiek pasitempę, orūs, mandagūs.Iš pono ubagas – tai greit, ale iš ubago ponas – tai da reikia pasitempt.pakarti, pakabinti: Ka pradėjo draskyti šuo vištas, tujau ir pàtempiau į obelę. Iškamšą pàtempia i tas (piršlio iškamša) kabaruo[ja].Senis pasi̇̀tempė po balkiu. Į beržą ir pasitem̃pęs. Norėjo pasitem̃pti po šakos. Pats kuo nepasitempė ant šakos. Mikė buvo mūsų sodžiuj, – kas į galvą atėjo, kas ne, susivaidijo su pačia, išėjo į priemenę ir pasitempė.Pasitem̃pk tu su savo darbais!. O kad tu pasitem̃ptum!paaugti: Par metus pasi̇̀tempė vaikas. Kai reiks pjaut, gal kiek pasitem̃ps [kukurūzai]kiek gyventi, pagyventi: Jeigu šita boba nebūtų įnikus į svaigalus, ji būtų patempusi dar dešimtį metelių.Jei būtų opieravę, būtų pasitem̃pusi. Pasi̇̀tempė metus i mirė. Kiek to boba da pastem̃pspadelsti, užtraukti, užvilkinti: Jis liepia pjaut dabar kiaulę, bet aš da noriu patem̃pt lig mėnesio pabaigaikiek užtrukti, tęstis: Patem̃ps (užtruks šaltis) kokią naktį, i būs po viso arimopasipūsti supykus, pasišiaušti: Regėjau jį: vaikščioja pastem̃pęs be darbo. Jei tik kas, tai jau užširdo, pàstempė. Ko tu čia pastem̃pus, ko tu čia širsti?!. Tai dabar toj dar pàstempė, – negerai, matai!. Bernas pastem̃pęs iš puikumoaki̇̀s patem̃pęs įtemptai, atidžiai (žiūri, pažiūrėjo): Jie tik pažiūrėjo vienas į kitą aki̇̀s patem̃pę. Aki̇̀s patem̃pęs paveizėjo piktaiausi̇̀s (ausès) patem̃pęs atidžiai (klausosi): Ausès patem̃pęs klausos palitikos – i kas iš to?dam̃brą patem̃pti nusiminti, rengtis verkti: Ko čia sėdi, dam̃brą patem̃pęs?!gùrklį patem̃pęs išpuikęs, išdidus: Kurgi – toks ponas: gùrklį patem̃pęs, pažint nebenori. Gùrklį patem̃pęs – negeras žmogus. Priejo, jau matau: pikta, tik gùrklį patem̃pus.Patempus gurklį nemaža plėčka pilkosios arielkytės gurkso vidury stalokójas (kulni̇̀s) patem̃pti mirti: Kójas patem̃psma visi, čia nėkas neatsipirks. Mūsiškiai dar negrįžo, ar nepatempė tiktai kur kojų?. Kiškelis [iš bado] patempė kulnislui̇̃šį patem̃pti būti nepatenkintam, susiraukusiam, pykti: Jaunoja sėdi lui̇̃šį patem̃pus ažustalėjlū́pą (lū́pas) patem̃ptiNmŽ būti nepatenkintam, supykti: Kas negerai, ko vaikščioji patem̃pęs lū́pą?!. Ko lū́pą pàtempei, kas čia ne taip?!. Ko tep lū́pą pàtempei, kaktą raukai?!. Žiūrėk, boba patem̃pus lū́pą. Užgynė sprogti, i kiek lū́pas patem̃pusių. Sėdi [vaikas] lūpùkę patem̃pęs, nepatenkytas. Kitas šnirpštė, lūpeles patempęs, piktai akelėm delbsėdamas. Tai ko stovi patem̃pęs lū́pą kai bėris?!rengtis pravirkti: Aš tik pasijuokiau, o ji tuoj ir pàtempė lū́pą ir rauda kaip mažas vaikas. Kad tik tiek, tai tuoj ir patempia lūpą. Nepatiko kas, tai lū́pą pàtempė i bliauja. Da nepradėjau nė barties, o jau lū́pą pàtempei. Vaikas jau lū́pą patem̃pęs, o ana vis jį trotina (erzina) nósį (nósę) patem̃pti (pasitem̃pti) tuščiai didžiuotis, pūstis: Patem̃pęs nósę ir valkiojas. Mažame mieste nósės nepatem̃psi – ten yra didesnių ponų. Kur ta šaldrelė eita nósį patem̃pusi?. Ko tu veizi teip nósį patem̃pęs[is]. Ir spokso kaip giltinė nósę patem̃pęs į aukštą. O paklausus ko kaliniui, niekuomet neatsakys, tik eis nosį patempusi – būsianti negirdintilabai norėti, geisti: Visi [vaikai] patem̃pę nósis, kad pinigėlių duotaipagùrklį patem̃pti nusiminti, nuliūsti: Sėdi pagùrklį patem̃pęs. Išgirdusios tai, moterys tik nustebusios apsidairė, o vyrai patempė pagurkliuspartem̃pti, -ia (par̃tempia), par̃tempė1sunkiai parvilkti: I kaip aną partem̃psi už tų plaukų suėmęs?. Kažin ar tokį vežimą arkliai partem̃ps namo?.Senelis su šuneliu parsi̇̀tempė rogutes namojėga parvesti: Vos par̃tempiau jį namo. 1Sėsk, bajore, balnan, surask Šarūną, partempk jį kaip stumbrą už ragų – nudžiuginsi visus.Senis vos ne vos parsitempė ožką namosunkiai parnešti: Aš tau par̃tempu visako, tavi šeru. Tokių jaunų, gražių kelmukių prisirinkau – vos par̃tempiau namo. Prisimilši pieno i partem̃pti reik ant rankų. Išvelėjus, švaran upelio vandinin išplovus, vėl žlugtą an peties namo par̃tempiau. Jisai atvertęs akmenį, ištraukęs didelį katilą su pinigais ir partempęs namon.parsivežti, parsigabenti: Miestan nulekiu, vaistų parsitempiùpértemptiištiesti, užtiesti, permesti per ką arba nuo vienos pusės iki kitos: Išilgai vežimo pértempė virvę. 1Nuo vieno upės krašto lig kito jau partem̃ptas lynas dėl paramo. Pártempė par kelią virvę – apsimokėkiat.O iš to auksinio [karoso] ten jau nėko nė[ra], ten tiktai jau kaip plėvelė par tus kriauklus pártempa.Katino uodega par marias partempta (kibiro pasaitas).Skepetą šiltą par pečius pársitempiau, nešaltaper daug įtempti, ištempti: Nepértempk siūlo – trūks. 1Bet matyt, kad skūrą pertempė, nes trūko par pusę. Staiga jos balsas nutrūko tarytum pertempta smuiko stygaiš naujo tempti.timptelėjus, kryptelėjus, nikstelėjus traumuoti: Pértempė gyslas. Kojytė sulaužyta, sausgyslės pártemptos.intensyviu darbu, didele įtampa nuvarginti, nualinti: Silosą ant rankų par toras kilnot reikėjo – pártempiau rankas. Geriau nepertempk savo jėgų. Gyveno aukštai įtemptais nervais, kol galų gale juos pertempė.Bekeldama pérsitempė ir susirgo. 1Nesveikas esi, nepársitempk. Sunkiau padirbėjau, paskubinau, sušilau, tai iš karto ir atkritau, matyt, pársitempiau. Persitempiau, susirgau, nebeištraukęs nė iki mokslo metų pabaigospersikreipti (ppr. sunkiai ką nešant, keliant): Ką tu rankoj neši tep sunkaus, kad eini net pérsitempęsjėga pervesti į kitą pusę: Pértempė ožką per griovį. 1Policininkai Piterį pertempė per gatvę ir įtraukė į namąperšerti, pertvoti: Kad aš tave pártempsiu bizūnu, tai žinosi!. Jau kas nors pártempė su pagaikščiu, kad strėnų nepavelkigi̇̀ją (stỹgą) pértempti persistengti: Gintautas jautės ben kiek pertempęs giją, tik jau nebebuvo kas daro. Vis dėlto jautė, jog Petro teisybė, jog jie pertempė stygą ir dabar nebeatitaisysipietem̃pti, -ia, piẽtempė įtempti: Pytem̃pk šiutą (virvę burėms įtempti), kiek valioji, ir važiuok [burlaiviu]pratem̃pti, -ia, pràtempėtempiant pailginti ar paplatinti: Batai kojas spauda, reiks nešti šiaučiuo, gal galės ant kurpulio užmovęs pratem̃pti. Jau baltuo[ja], kai pratempi̇̀ (išnešioji drabužį). Velnias sukando dantim skūrą pratem̃pt . Nu užėdėm pilvą pràtempėm.Pràtempė (išplakė, išplojo, išplonino) dalgio ašmenis.Žiūri an prakeiktą kapeiką, kad ją pratem̃pt ilgyn.Su rasa pauliojau – prasi̇̀tempė [batai]šiaip taip paauginti: Būtų gerai, ka paršiukus pratem̃ptum lig kovo.paaugti: Prasi̇̀tempė, didelė vaikas. Par žiemą bene tas žvirblis praaugs, prasitem̃pstesėti, užtekti, išsiversti: Su uždaru pratem̃psime iki pavasario. 1ištverti, išgyventi; išsilaikyti: Be lašo lytaus kiek čia mas pratem̃psma, matysu. Ka tik tą dieną kaip pratem̃ptumiam. Ne vienas negaliam žinoti, kiek prasitęsma, kiek pratem̃psma. Pratem̃pus metelius, kitus, būt gerai. Karceryje ilgai nepratempsislepiant tikruosius tikslus, įgyvendinti, prakišti, prastumti: Tokių kalbų negal pratem̃pti. Rašyk toliau. Atnešk, spausdinsim, ką tiktai pratempsim pro karo cenzūrą. Rašyk!pritem̃pti, -ia (pri̇̀tempia), pri̇̀tempėtempiant priartinti: Pritem̃pk virvę ligi stulpo. 1Prie socialinių problemų kartais pritempiamas ir kalbų tarpusavio poveikis. Išvados pri̇̀temptos. 1Prieškariniai studentai, svetur išsiblaškę, turėjo prisitempti ligi užsienio visuomenės lygioprivilkti, pritraukti artyn: Na tai tą geldą pritem̃pia prie to jau pečiaus. Vapsva išlindo ir, pritempusi jį prie urvelio, vėl įlindo į vidų.Prisitempia staliuką, užsirepečkina ant jojėga privesti, atvesti: Led pri̇̀tempiau už ausies. Antanėlis stvėrė Kazytę už rankos, pritempė pro brolius prie lovos, puolė ant kelių priešais motiną.su savimi, kartu daug atsivesti: Prigužėję bobų visokių, vaikų baisiausia prisitem̃pę1daug prinešti: Pri̇̀tempei tu čia tų malkų, tai ir kojai vietos nėr. Taip mun gerai, ka yra kas [v]andens pri̇̀tempa. Ė [v]andenio pritem̃pia šitas diedas.Malkų prisi̇̀tempė visai žiemai.daug privežti, prigabenti: Priveža, pri̇̀tempa tėvams visa ko – ans prieina visurtempiant pritvirtinti, sutvirtinti, priveržti, pritraukti: Neužsegei pasagos, matai – balnelis plampčio[ja], pritem̃pk, priveržk pasagas. Nuvesk tą bjaurybę šunį ir pritem̃pk pri lenciūgo.Klynelį pakimš ir virvėm an ragočių pristem̃psprikloti, pritiesti: [Pavasarį] būdavo kluonai pritempti̇̀ drobių, balydavo jasprisiauginti: Prisi̇̀tempė sodnų [žmonės], obūlių – nors vežimais vežkprikimšti maisto: Duok kiaulei avižų, juo pilvą pritemps vežant vokyčiams.prisigerti, prisipliaupti: Prysi̇̀tempiau arbatos, ka ir prakaitas pilti pradėjo×raztem̃pti, -ia, ràztempė ištempti 1: Ir šitą [odą velnias] do ràztempė, kad do būt kur rašyt .Ràztempė burną kai liktarną (sutino burna) sutem̃pti, -ia (sùtempia), sùtempė1truktelėti, timptelėti: I parvažiuos par ugnį, sutem̃ps arklius i leis. Įvėrei, sùtempei [raštelį], čia [naginių] kilpos, iškišai. Vienas [dragūnas] taip sutempė savo arklį, kad tas net atbulas ėmė šokti. Sutem̃pk arklius pakalniuo važiuojant, kad nebėgtų. Tada pabunda jų (kuinų) savininkai, sutempia iš papratimo vadeles, trindami mieguistas akis. Nebskubėjo sutempti žirgą ir įšoko į būrį skrejančiųjųsuveržti, sutraukti: Veizės, ka būtų stiprios rankos, ka sutem̃ptų tą milą [ritindami ant kočėlo]. Musi mėšlalunkis sùtempė.Speigas sutempė kelius. Vieną dieną sùtempa (šąla), kitą – lyna.Sùtempė (suremontavo) klebonas kleboniją ir bažnyčią, dabar y[ra] skambanti.Bet laivo vadovas atsistojo, susitempė diržą, pakėlė skvernus, paprašė Alachą apginti nuo šėtonojėga suvesti.Avys labai anksti vidun susitem̃ps.patraukti, suvilioti kuo, sumasinti: Iš pradžios papiginsiu prekes ir sutempsiù žmonis prie savęs1sunkiai sunešti: Sùtempiau iš vežimo visas bulves. Sùtempė visas bulbas.suvežti, sugabenti: Mūsų su rogėm da sùtempė visus rąstus.Po vieną, po vieną visą giminę susi̇̀tempė (susikvietė) čiapatempus traumuoti: Puldama raumenį sùtempiau. Sùtempė gyslaspasistengti, pasispausti: Susitempė ir išritino maišą iš vežimo. Dabar turėsim susitempti, kol žemėmis apmesim. Ir labai susitempę išmoksta tik vienos lotynų kalbos.susitvarkyti, rimtai nusiteikti: Susitem̃pk gerai – mergių ateis. Adomas ka susitem̃pęs – baimėgriežtai suimti, prispirti, subarti, sudrausminti: Tėvai sùtempė tokį kavalieraitį, nebjodos. Sutem̃pk, ka atvežtų medžių. Kas čia būs, ka teip sùtempė su pyliavoms. Ka būčio nesutem̃pusi kunigą parvežti, tą atvėsėlį nė į kapus būtų nepriėmę.Sutem̃pti (sutramdyti) kieno puikybęsuduoti, užkirsti: Sutempė skaudžiai kumelę rimbu. Tik sutem̃pęs, sukirtęs arkliams ir išlėkė. Kad ejo arkliai į kalną!susibarti, susiginčyti: Susi̇̀tempiau dėl bažnyčių uždarymopãvadžius (vadžiàs) sutem̃pti sugriežtinti drausmę, sudrausminti: Sutem̃pti pãvadžius, kad nesivalkiotų vaikas, kur nereikia. Sutem̃pk vadžiàs, nebūk durna, i bus geraiužtem̃pti, -ia (ùžtempia), ùžtempė1tempiant uždėti, užtraukti, uždengti, užtiesti ant ko: Užtem̃pk gelumbę ant kailinių. Kailį užtempi̇̀, kiteip nemožna – sustrauks. Virvė užtemptà, neleida visų [pirkėjų] eiti pri prekių, ka neišnešiotų. Ùžtempė drobulę ant lango, kad saulė trobos neįkaitintų. Užtem̃pti antklodę ant savęs. Tokia pusvilnone (vadydavos kaldra) užtem̃ps visą [lovą]. Cigonai būdą užtem̃pia ant vežimo ir jiems neįlyja. Balaganai užtempti̇̀, turgus lūžo. Tuo aukščiu (ligi krūtinės) ùžtempė dračiuką pievo[je]. Užtem̃pęs palą kailinių ant kojų, pasiklausydamas tėvų kalbos, žiūrėjo prisimerkęs į lubas. Pernai buvo mado[je] ùžtempamos kepurės. Užtempiu skepetą. .Debesiai ùžtempė dangų – pradės lyti. Ùžtempė langus šaltis, negal nė bepamatyti.Skareliūte juoda užsitem̃pus kokia, sustraukus.Po tų žodžių senuko vaikiškai žydros akys užsitempė raukšlių audeklutraukiant sunkiai užmauti, apvilkti, apauti: Vaikiukuo ùžtempei kelnes, marškinius – i parėdytas, o mergelkai kiek tų škurlių reik. Muno sijono ant savo storo sturplio tikrai negalėsi užtem̃pti. Ragana, paėmusi kirvį, ir koją aptašė ir led ne led užtempė [kurpelę] ant kojos.Neištepk suknelės, do prie žmogui užsitem̃pt gera. Krominelį švarkelį užsitem̃pęs – visi juokdavos. Vaikai (berniukai) užsitem̃pia ką ir laksto, mergaitėm reik tų skudurų. Basas gi neisiu – palauk, užsitem̃psiu čebatus. Dviem marnarkom ižsitem̃pęs, ką ir paeit negaliužveržti: Ùžtempė šriūbą, ne atsukti nebgal.Šunmazgis kai užsi̇̀tempia, nots tu griaužk atsistojęsjėga užvesti kur, už ko, ant ko: Dienos švieson laiptais mane užtem̃pia.Buvau, kaleč užsi̇̀tempė1sunkiai užnešti: Spaliai drėgni, led ùžtempiau doklą ant stogo. Tokį peniukšlį trys vyrai ledva ant ragių ùžtempėužsispirti, priešiškai nusiteikti: Ko esi užsitempusi?. Užsi̇̀tempė, kad neturinti drabužių, – ir nejo į bažnyčiąversti, raginti ką daryti: Ùžtempė valdžia pasus imtiuždelsti, užtęsti, užvilkinti, užtraukti: Leidė man užtem̃pt ligą, dabar jau viskas. Karvė kartais užtem̃pia i dvi savaites, i daugiau.Mat vienuolika metų užsi̇̀tempė, kol gavom palikimąiš anksto rengtis, ketinti, pasiryžti ką daryti, sumanyti, numatyti: Tirkšliūse kunigai bažnyčią ùžtempė didelę, o parakvija maža.Užsitempa poni pirkti miško užvadas trissurengti, iškelti: Nė kiek netrukus, ùžtempė balių didžiausį.užveisti: Užtempti̇̀ sodnai, uogų, vaisių netrūksta.užstatyti: Ùžtemptas didžiausis miestas, baisu matytiesgarsiai uždainuoti: Kaip kada užgėrę smarkiai ùžtempam, nemislykužduoti, užkirsti, užtvoti: Aš skaudžiai užtem̃psu – ta tau būs kaukti!. Užtem̃psiu par kramę už neklausymą. Bernas supliauškino gerai su votegu ir užtempa vien tai ožkai par subinę.Jei neklauso su geru, užtem̃pk su makaruužgerti, užtraukti (degtinės): Iš darbo parejo užtem̃pęs. Ans biškį buvo užtem̃pęs.užrūkyti, užtraukti: Kai ùžtempiau pirmą dūmą, tai obuoliais kvepia, o kai ùžtempiau antrą, tai akys išsprogoant sàvo kurpãlio užtem̃pti savaip, savo būdu perauklėti.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas