Tepti
Tepti reikšmė
KBIIl62,trinti paviršių tepalu ar kuo skystudėti ant ko sluoksnį kokios nors masėsgydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiutepalais šventintiglieti, glaistytibalzamuotidažytitapyti, pieštinegražiai rašyti, pieštidaryti nešvarųturėti ypatybę teršti ką prisilietusįteršti, bjaurotiteršti gerą vardą, juodintiduoti kyšįtvoti, kirstitepant uždėti ant viršaussuduoti, užtvotitepant uždėti kokios nors masės sluoksnįgydant patrinti kokiu tepaluapdažytipasidaryti nešvariamsubjauroti, apterštiįtrinti kokiu tepalu ar šiaip kuogydant įtrinti tepalupadaryti nešvarųįrašytiįskųstiprasidėti su kuo, įsitraukti kokią netinkamą veikląduoti kyšįuždrožti, suduotiaptraukti paviršių kokiu tepalu ar skysčiunutinkuotinudažytipadaryti nešvarų, išterliotipadaryti netyrą, nuodėmingą, subjaurotikyšiais ko pasiektiišbrauktiišsitartisunaudoti tepantnudažytinutapyti, nupieštipadaryti nešvarų, išterliotinugrandyti nuo ko sluoksnį kokios nors masėspatrinti tepalu ar kuo skystu paviršiųtepant uždėti ant ko nedidelį sluoksnį kokios nors masėsgydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiutepalais pašventintipadažytinedailiai, bet kaip parašytipadaryti nešvarųsuteršti, padaryti netyrą, neskaistųduoti kyšį, teikti ko už paslaugasdar kartą išteptivisus išteptiįdėti tepamo įdaro tarp sluoksnių, įteptiper daug, padauginti teptiper didelį kyšį duotiprisiliestitepant nepataikytikurį laiką teptiįtrinti tepalo į vidų, gausiai pateptiuždėti, užtepti ant ko storą sluoksnį kokios nors masėsgydyti smarkiai trinant ar tepant kokiu tepalu ar skysčiunegražiai pripieštinegražiai prirašytibloga ką įrašyti (ppr. į dokumentus)padaryti nešvarųprisiliesti, prisiglaustilaikyti kuo, įtraukti į kokią veikląpritapti, prisidėti, prisišlidinti (ppr. prie ko negero)įsiterpti, įsikištiprilipti (apie ligą)prisigertiištrinti paviršių tepalu ar kuo skystu, pateptigydyti įtrinant kokiu tepalupadaryti nešvarųpadaryti netyrą, suteršti gerą vardą, apjuodinti, subjaurotinelygiai, negražiai parašytiužtrinti tepalu ar kuo skystu visą paviršiųuždėti ant ko sluoksnį kokios nors masėstepant užtaisytipadaryti nešvarų, užterliotiištrinti, išbrauktipapirktišiurkščiai kalbėti, priekaištautiužkirsti, užduoti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tèpti
Tepti sinonimai
antteptiapteptiįteptiišteptinuteptipateptiperteptipiesiteptiprateptipriteptisuteptiužteptiančteptisuteptinai
Tepti frazeologizmai
aki̇̀ms tèpti labai mažai (ko yra): Aki̇̀m tèpt tas litras pienokai̇̃p medumi̇̀ tèpti apie sklandžią kalbą: Kalbi, kaip medum tepi, – pasakė Amilia lyg ir palinksmėjusi. Šneka kai̇̃p medum̃ tẽpakai̇̃p medumi̇̀ per ši̇̀rdį tèpti labai patikti: Liucė pasirodė puikiai mokanti palaikyti kalbą apie vaismedžius ir seniui Vasariui kaip medum per širdį tepėkai̇̃p [su] svi̇́estu tèpti apie sklandžią, malonią kalbą: Kalba – kai̇̃p svi̇́estu tẽpa. Rodos, klausyk nors liežuvį paklojus: kalba – kai̇̃p svi̇́estu tẽpamedumi̇̀ tèptilabai maloniai priimti, labai pageidauti: Lekia, sakytum te medum̃ tẽpamaloniai nuteikti: Vyro atidumas Akvilę medumi tepamedumi̇̀ (svi̇́estu) tẽptas puikus, pertekęs: Mano gyvenimas ne svi̇́estu tẽptas. Kiekvieno žmogaus gyvenimas ne medumi teptas. Tas anos amžius nebuvo svi̇́estu tẽptasnė̃ (ne) į bùrną nesitèptivisai nekalbėti, neužsiminti: Apie obuolių nukrėtimą nė̃ į bùrną nètepas. Tokių žodžių seniau į bùrną nètepės, jetau, kas daba dedas!. Su Kuntupeliu tyčia taikinosi tankiai pasitikti ir pašnekina tyčia, bet Kuntupelis apie kūmystes nė į burną nesitepanė neparagauti: Neįduosi, ne į burną nètepasnagùs (rankàs) tèptisimtis negero darbo: Aš skundais savo rankų nesitepsiu. Neapsimoka tèpt nagai̇̃: pagaus – gi kalėjimas!. Gailu, ka geri žmonys nagùs tẽpasMsn imtis ko, prasidėti su kuo: Reikalingas būtų pamokymo – tepti rankų nenoriąs. Nenoru tik rañkų tèpties su tokiu. Nenoriu nagų teptis. Kad kaltas, ir kentėk.anttèpti, añttepa, añttepė ančtèptitepant uždėti ant viršaus: Uogynės añttepiau an duonos. Aš anai añttepiau tą grietinę. Davė duonos su lašiniais i da sviesto añttepė. Ten įduos kokį lapą su kuo biškį anttẽpusi i dėk, ka kur skauda. Ant duonos jamui ančtèpk sviesto. Intèpkai medaus.Smalčius skanus kaip sviestas, aną gal ant duonos antsitèpti. Antsitèpk sviesto, ko sausą valgai!. I tam tėvuo parneša ant snukio galu antsitẽpę to medaussuduoti, užtvoti: Už lojimą añčtepė, i nutiloaptèpti, àptepa, àptepėtepant uždėti kokios nors masės sluoksnį: Duonos riekę sviestu aptèpti. Abraką duonos su sviestu aptèpk. Gal api̇̀tepta medum [duona], kad teip kvėpia. Duoną api̇̀tepė sviestu. Pirštu api̇̀tepė riekę, kad nenulėkt sviestas. Tokio gero pyrago buvau gavusi, sviesto, sakau, aptepsiu, įdėsiu. Beturįs ten duonelės su sviesteliu àptepta. Paršiukas, baigiamas kepti, aptepamas grietine, tada iškepęs esti gražesnės spalvos. Baldydavo, baidydavo, langus aptèpdavo an juoko, slaptai [per mergvakarį]. Iškepiau ragaišį iš miežio akuoto, aptepsiu su lepše – valgysiu taukuotą . Tą akmenį jis aptepė tuomi aliejum. Bei kraujų Jo imkite, ir (abudu stulpu vartų)… jais aptepkite. Ana, ką galėjo, padarė: pasiskubino kūną mano aptepti.Àptepa i nubrauka (duoda ir atima, tik žodžiais pažada) – toks tenai gerumas. Jo storai àptepta (daug kyšio duota), tai ir teismas neteisė. Savo priešui abidvi puses aptepęs duok.Valgo duonos riekę, apsitẽpęs sviestu. Apsi̇̀tepu duonos riekelę sviestu – gardumas!. Ponas y[ra] pavalgęs visumet, abi pusi aptẽpęs[is]. Sviesto apsitèpsu. Ji apsitepė kaštaunu vandemi ir supynė plaukus savo. Ir ėmė tam plebonus (paraštėje kunigus), kurie nebuvo išsitrynę (apsitepę).Negaliu riebiai valgyt – apsi̇̀tepa širdis (pasidaro šleikštu). Seniau daug arielkos negerdavo, būdavo kiek apsnešęs, akis apstẽpęs.gydant patrinti kokiu tepalu: Àptepė karpą didžiausią – tujau nugijoapdažyti: Išbaltinu, kalkiomis (kalkėmis. ) aptepu. Aptèpdavom anglim skrebeliuspasidaryti nešvariam: Apstẽpę siūlai nuo rankų koki negražūs. Vėl visas apsitẽpęs, apsivėlęs, iš naujo vėl plauk, vėl mazgok. Nevaikščiojo jau labai baltos kaime, tokios biškį apsitẽpusiossubjauroti, apteršti: Ir mane laikraščiuosa àptepė. Nobažystė čysta ir neaptepta po akim Dievo ir Tėvo yra ta: atlankyt siratas ir našles varge jų ir laikyt patį save neapteptu nuog svieto.Jis mane per savo angelą apsergėjo, jog neapsitepiau.įtèpti, į̇̃tepa, į̇̃tepėįtrinti kokiu tepalu ar šiaip kuo: Sūdas mostimis inteptas. Stebulę išvirinęs gerai su tepalu į̇̃tepi, ir drūta stovia. Añtepė sviestu. Antẽpus nereikia kliudyt. Smulkios dulkės separatoriuje sugaudomos tepalu įteptais keraminiais žiedais. Tada jis įtepa kūdikio galvą ir nuskuta kūdikio plaukus. Jo batai, tiesa, atrodo įtepti, bet nenublizginti.Iš vakaro įsitepė ratus, šėko prisipjovė.Sūnus įsi̇̀tepė nereikalingą žodį į burną, t. y. įsidėjo. Nėkumet neįsi̇̀tepa nė į lūpas (neprasitaria).gydant įtrinti tepalu: Būčiau įtẽpus į akį tos mostelės i būtų pra[ė]ję. Topelis įtèpt žaizdą, tai tada užgydinėja, užtraukinėja. Paskum įtepti gausiai boro vazelino ir akis aptvertipadaryti nešvarų: Taukais inteptas, taukuotas. Į̃tepiau aš skotertę su taukais. Rankovė yr įteptà, nebgal beišplauti. Puodakelis suodžiuosna añteptas. Durpėm iñtepė.Įsi̇̀tepei tu su tepylais. Labai įsitẽpus skarelė, sunku bus beišskalbti. Atejo insitẽpęs suodžiuosan. Kap velnias visas instẽpęs. Daugiau insi̇̀tepa nei išsiprausiaįrašyti: Nebuvau į knygas į̇̃teptas, o paėmė į kareiviusįskųsti: Ji ne vieną į̇̃tepė. Ką išsižiojai – įtèps, i neškisprasidėti su kuo, įsitraukti kokią netinkamą veiklą: Neįsitèpk su jais. Tik ten neįsitèpkduoti kyšį: Gerai añtepė, ir šventa – ir nieko neieškojo [nusikaltėlių]uždrožti, suduoti: Įtèpk į nosį, ir žinos pri tavęs daugiau nelįstiištèpti, i̇̀štepa, i̇̀štepėaptraukti paviršių kokiu tepalu ar skysčiu: Ištèpk batus su taukagaliais, taukapalaikiais. Reikia smala ištèptie, kad nepūtų. Ìštepa riebuliais, puodai net žvanga. Reikia ištèpt [gėlių] lapai aliejum. Sviestu arklį i̇̀štepa nuo varmų. Galvą i̇̀štepė, ka utės nemestųs. Balkius terpetinu ištèpdavom. Padaro košės tokios, [dirbamą] kailį i̇̀štepa ir suvynioja. Žąsies taukais batus ištepęs, gali į ausį kišti – tokie minkšti. Užupenčiai visi sutrūko, i̇̀štepiau riebuliais. Atvažiavo melnykas su karniniais ratais, išteptais čebatais. Ir ištepk (paraštėje užlaistyk) aną smala.Sauso nieks neklauso, ištèpk dantis – visi klausys.Kaip išsi̇̀tepė [plaukus], pasidarė plaukai nuo deimanto – teip žibėjo.nutinkuoti: Už žygio a ištèpsi sienas?nudažyti: Ìštepėm krėslus ir par staigiai atsisėdom. Kakalį ištepti.Anys išsi̇̀tepa rankas, burnas suodžiais, kad nepažint. Užgavėnių žydais išsitaisysiam, išsitèpsiam. Šaipėsi Juras išsitepęs paakius. Nujojo ir kvailys, tik išsitepęs, kad jo niekas nepažintų. Išsitẽpus, išsidarius kap kokis velnias – aš jos sarmatinuos. Lūpas iššitepa, mano, kad gražu. Ši jau senyva, bet smarkiai išsipudravusi, antakius išsitepusi1padaryti nešvarų, išterlioti: Būdavo, berniokai i̇̀štepa suodžiais, suriša virvėm kojas. Suknelę i̇̀štepei degutu, nelandžiok tarp ratų!.Prie kuliamosios visi išsi̇̀tepė kaip velnai. Vaiku paduok kokiam [margučių žaist], tai kvorba išsi̇̀tepa. Visi paukščiai ėjo [kelio taisyti], tik žvirblis nuskridęs išsitepė purve ir pasirodė Dievui. Išsitepęs kai velnias. Išsitẽpus kai katė. Parvažiavo blynus kepę, visi nosis išsitepępadaryti netyrą, nuodėmingą, subjauroti: Visokiomis bjaurybėmis išteptas, piktos nuotarties žmogus. Nei darykiat save nečystais iš jų, save ištepdami. Bet tie daiktai, kurie išeit iš nasrų, ateit iš širdies, ir tie ištepa žmogų. 1Užlaikyt patį save neišteptu. Išvysk moterį savo nuog Antikristo išteptą. Jei pames vyras moterį… Ar ne ištepta ir pabjurinta bus toji moteriškė?.Šitai mano dūšia ik šiolei neišsitepė.kyšiais ko pasiekti: Anys lig aštuonių klasių vaiką i̇̀štepė1išbraukti: Tada ištepk dabar mane iš knygos tavo, kurią parašei. Viešpatie, arba jiemus atleisk šitą nuodėmę, arba mane ištepk ižg knygų gyvatos amžinos. Dėl nusidėjimo sunkaus ižteptas esti vardas iž knygų gyvenimo.išsitarti: Nė žodžio apie tave neišsi̇̀tepiaudantų̃ neištèpti nieko negauti: Išvažiavo, kur alų dirba, arielką varo, ale dantų̃ neištẽpę ir sugrįžonutèpti, nùtepa, nùtepėsunaudoti tepant: Tos tepylos nùtepiau jau šmotą, o kitos dar nekušinaunudažyti: Antrais metais nùtepu obelis, tai jau šį pavasarį tẽpta. Tėvas pečių su kalkiais nùtepė. Nusimaliavojo, sako, stogus su smala, nùtepė. Molyvos pripirkta i padlagu[i], i lubom – gal Stasys nutèps. Ak tu Dieve, nùtepė visas, suolelius, visa. Nùtepė tą bažnyčią pernai. Pasikaitysma sakų, nutèpsma, koks gražus arklys būs!. Skūnė rudai nutepta – visa atrodo dvariška. Reikia kiaušiniai nutèpt, ir bus viščiokai margūs . Lūpos nùteptos.Tai paminklas ne auksu nušlifuotas, o prakaitu nuteptas.Artistai nusi̇̀tepė veidus rusvainutapyti, nupiešti: Baltojo apskritimo viduryje nuteptas antras apskritimėlis nedidelis ir juodos spalvos. Tad karalius… visus peržiūrėjo, ar nebus kurs panašus į portretą nuteptąjį.padaryti nešvarų, išterlioti: Medus visą stalą nùtepė. I kramę nùtepei, i rankas rašalu. Tas par tą burną i nū̃tepė su tuo šepečiu. Čia y[ra], sakau, su kokiais taukais čia nuteptà. Anų tas brolis atjo[ja], pirštinės tokios nùteptos.Žmogaus veidas nusitẽpęs. Paveizėjau į veidrodį: nesu nusitẽpusi, kam čia prausties. Švarius drabužius atsinešam, ka nebūtumiam dulkini, kokie nors nusitẽpę. Nusi̇̀tepas, lei duoda nusiprausti. Būs kaip velniukai, akys spindės, būsi nusitẽpęs. Nusitẽpęs vaikas negalia būti. Tas mūso Jūzapas nusitẽpęs kaip pečšluosta. Jei gandras nusitepęs, ta būs lytaus. Jau priš lytų gandras y[ra] nusitẽpęs, nusipurvinė[ja].Nusitepęs kaip bulves kepęs. . .nugrandyti nuo ko sluoksnį kokios nors masės.Nutepk bjaurybes mano.Nusitèpsiu sviestą [nuo duonos]patèpti, pàtepa, pàtepė1patrinti tepalu ar kuo skystu paviršių: Taukais pateptas. Duoną su sviestu patepti. Duona balta i sviestu pàtepta. Pàteptas tekinis juo rieta. Su mostimi patepk skarelę ir pritverk ant sopuluo. Vežimą gerai patèpt. Pridedu šiaudų vežiman, pàtepu ratus ir kinkiu arklį. Patèpk ratus, rytoj važiuosiu. Kai gerai vežimą pàtepi, tekiniai i sukase. Patèpk ratus – girgžda, kai važiuoji. Nepatèpkie itų ratų – ir nerazgrius (ratai nenusimaus). Rytmetį sako: – Pakinkyti gausi arklius, patèpk vežimą. Ratus su smala patèps. Medžio ašimis buvo, su šmėre pàtepa – ir rieta gerai. Bielinis iš vakaro patepė ratus, parvedė namo iš ganyklos arklį ir prieš kelionę prigulė valandėlę nusnūsti. Tie batai baisiai sklidūs, rodos, kad kuo patepti̇̀. Kepk blynus, tai ir turėk kuo gerai patèpt, o tal kas gi iš sauso blyno. Pristigau lašinių, neturiu kuom petelnia pàtepa. Su aliejum pàtepiau, biškį patroškinau tuos grybus. Prieš kepant pyrago arba bandelių paviršius patepamas išplaktu kiaušiniu. Su riebalais dėl blizgėjimo patèpdavo, kaip išemi karštus [margučius]. Po valandėlės atsirado nešina lėkšte su baltos duonos riekutėmis, medumi pateptomis. O jei dienovidį išalksi, tu sausą, kietą duonos plutą patepki kvepiančiu medum. Reikia pienu paršiokui nosiukė patèptie, tada kiaulė prisileis. Pàtepa tąj buza [avikailius], suvynioj[o] vilną viršun. Anie pàtepė su terpetinu subinę tam šunaičiuo. Reik tam saikuo dugną patèpti su pikiu. Pàtepėm sienas – ir tos blakės i šiandieną nebliko. Su geru tepalu pàtepė, labai slysta gerai, ans (laikrodis) negadinas. Degutu pàtepa grįžtę ir įžaboja [išputusią karvę]. Teip peiliukas neema, kai pàtepi muilu, tai ema. Kap vištos riebulais pàtepu, tai iššukuot gerai – ir auga [plaukai]. Velnias pirmiausiai patepė čiepelį vynu su taukais povo. Pateps rytoj ratelius, važiuosium kermošėlin. Patèpk duris žaliu vynu, kad bent negirgždėtum. Trys Marijos ėjo, brangią mostį nešė, norėjo Christaus patepti. Tu nepatepei aliejumi galvos mano, o ta kojas mano mostimi patepė. Idant atėjusios pateptų Jėzų. O neg jo šventą kūną grabana indėjo, pirmiaus mieli prieteliūs mostimis patepė. Gerai žinojo ir regėjo, jog jau kūnas… buvo… pàteptas. Bei Moziešius ėmė mostį tepimo ir patepė tabernakulą (gyvenimą) ir vis, kas jame buvo, ir pašventė tat.Gal tę kiek ir yr pàtepta [auksu], bet kad ne auksinis [žiedas].Ligi tik patepdavo jį gražiu savo baritoneliu Jokūbas, jokia galybė nebesulaikydavo ir sodžiaus jaunimo balso suvargusioje krūtinėje.Nepatepęs nevažiuosi. Ka nepatepsi̇̀, tai nevažiuosi. Kap patepsi, tep ir nuvažiuosi. Pateptas ratas geriau sukas. Pateptais ratais veikiaus važiuosi. Patepti ratai geriau bėga. Pateptas tekinis geriau rieda. Nebėra skatikų, nebėra kuomi ratų patepti, turi sustoti, sauso niekas neklauso. Pilvo moliu nepatèpsi, žvyru nepabarstysi. Mergina valgė, o jam lyg kad kas būtų patepęs širdį. Kai į Jurbarką važiuodavo, [medinašiai] sakydavo: „Nupirks, patèps“, o kai grįždavo: „Nepirko, netepė“ (dar labiau girgždėdavo).Sugaus varlę, įmes į stabulę, pasitèps. Tai duodavo kokį lajaus šmotelį vindui pasitèpt. Reikia blynus pasniedot, pastèpt. I ratus išvakarėj pasitepdavau. Nu jau toks apkiautėlis tas mūsų kaimynas, ka nė ratų nepasi̇̀tepa. Kai darbininkai pradėjo valgyti, aš irgi pasitepiau duoną ir atkandau pirmąjį kąsnį. Paskui išsiėmė tas senelis tokią dėželę ir pasitepė akį. Atvažiuoja saulelė geležiniais rateliukais pasitepus taukeliukais. Tu gi, kada pasninkauji, pasitepk sau galvą ir nusiprausk savo veidą.tepant uždėti ant ko nedidelį sluoksnį kokios nors masės: Patèpsi an krėslo, i, kas atsisės, tas prikeps pri to krėslo. Tos mostelės pàtepiau – nu i vėl gerai dega [dujinė plytelė].gydyti trinant kokiu tepalu ar skysčiu: Reikės zuikio taukais patèpt, jiej greitai gydo nupugėjusias vietas. Pàtepi rožę su kiaušinio baltymu ir rugieniais miltais, tai niežtėdavo [gydama]. Patèpk moste, nesopės. In nakties reikia, kad pateptų̃ taukais, tada greičiau sugis [tarpupirščiai]. Jei kas aklas būtų, su ta rasa pateptų – tujaus sveikos akys būtų. Ma[n] čia toks skaudulys pakinky buvo įsimetęs, tai pàtepiau. Kakom karvei patèpt nupirk mosties.Sako, ka y[ra] tokių vaistų pasitèpti, kad nedegtų [rankos]. Patèpsias, gal pagysi.tepalais pašventinti: Dėl to tave, o Dieve, patepė tavo Dievas aliejumi linksmybės ant bursinykų tavo. Ir filistai, išgirdę Dovydą karaliumi ant Izraelio pateptą, atėjo visi. Patepu (apie sutvirtinimo sakramento teikimą).padažyti: Pàtepė sienas – mokėk, girdyk. Sakė, dažų nupirks, patèps. Čia antakiams y[ra] juodas patèpti, o čia nagamsnedailiai, bet kaip parašyti: Patèpk, kad namo greičiau važiuotų. Pàtepu gi, vaikai supranta1padaryti nešvarų: O ka taũ velneliai, čia gali ratus patèpt.Mažkiek ir pastẽpęs stalas1suteršti, padaryti netyrą, neskaistų: Reik todrin, idant byskupas būtų čystas ir nepatepto kūno. Kursai patsai save nepateptu per Dvasią šventą afieravojosi.Nepasitepa maitomis nei purvais bjaurybių. Tie yra, kurie su moteriškėmis nesti pasitepę. O patys neįėjo rotušion, idant nepasiteptų̃, bet idant valgytų avinėlį.duoti kyšį, teikti ko už paslaugas: Neturi kuom patèpt. Gerą liežuvį tura piršlėnė, o dar patèpk. Patèpk – ir nematis: miško pilną kluoną prisidumsi. Kiek čia būs to turto, sako, teismą patèpsiam. Dar kiti šneka, kad reikia mokėti patepti priėmėją.Auksu patepsi – kur nori pateksi. Plunksna rašo – patept prašo.ãkiai (aki̇̀ms, bùrnai) patèpti labai mažai (ko yra): Tik aki̇̀m patèpt šitos uogos. Nėra nė ãkiai patèpt. Šitas lašas pieno tik bùrnai patèptdūdàs patèpti išgerti alkoholinių gėrimų: Po gražios dainos reikia dū̃dos patèptkai̇̃p [svi̇́estu] pàteptas apie tylų, nešnekų, nemėgstantį kalbėti: Neyra tokis, ką šnekėt – kàp pàteptas. Nutilo kàp svi̇́estu pàteptaskai̇̃p (lýg) svi̇́estu pàtepta sklandžiai, gerai (einasi, sekasi): Viskas praėjo kai̇̃p svi̇́estu pàtepta. Darbas eina lýg svi̇́estu pàtepta. Pasilagadijau, ir viskas kai̇̃p svi̇́estu pàteptakai̇̃p [su] svi̇́estu patèptimaloniai nuteikti, pamaloninti: Mun jau kai̇̃p su svi̇́estu pàtepė, ka jau teip užstojo. Durnių ponu pavadinęs, tai kai sviestu patepęs.padaryti kam ką gera, naudinga: Kai motina vaiką muša, tai kaip sviestu patepa.lýg medumi̇̀ (zui̇̃kio taukai̇̃s) pàteptas lengvai, be sunkumų, sklandžiai: Ech! gyvenimas su žmona eis lyg medumi pateptas. Darbas ėjo lyg zuikio taukais pateptaskulni̇̀s pasitèpti pasirengti ką daryti (ppr. bėgti, sprukti): Pinigėliai ore pakibo, o Žukauskas, pasitepęs kulnis, dingo. Dieve duok jiems tiktai kulnis pasiteptiliežùvį patèpti pasivaišinti: Tokiam pokalbiui reikėtų liežuvį pateptimedumi̇̀ pàtepta sekasi: Gerai gyvenam – viskas medum̃ pàteptapadùs patèpti pasirengti (sprukti): Slunkių didžponis Jackus savo pušnis iš senelio paveldėjo, pats visą gyvenimą nešiojo ir anūkams paliko, kad tie, padus pasitepę, į užjūrį turėtų kuo paspruktipo nósimi patèpti atsiminti, priminti ką nors nemalonaus: Ir sūdną dieną viskas ten bus po nosimi pateptasnùkiui patèpti labai mažai (ko yra): Baigias mėsa, ir šventei nebus snùkiui patèptsvi̇́estu pàtepta sklandu, sekasi: Jam kolei kas viskas svi̇́estu pàteptapérteptidar kartą ištepti: Pértepti ratusvisus ištepti.įdėti tepamo įdaro tarp sluoksnių, įtepti: Kepiau plokštaines, tai vieną avietėm pértepiau, tai kvepėjimas jau tų plokštainių!. Pértepi tą iškočiotą tešlą su aguonom i susuki į rutulį. Pertepti [tortą] tinka vanilinis, sviestinis arba kiaušinių kremas.Pérsitepė sviestu i valgoper daug, padauginti tepti.per didelį kyšį duoti.nė̃ per zūbùs su plùnksna nepértepti visiškai neduoti valgyti: Nė̃ par zū̃bais su plùnksna nepártepa, nepagerbapiesitèpti, piesi̇̀tepa, piesi̇̀tepė prisiliesti: Nenoru pysitèpties py žmogaus, kurs Dievuo nètikapratèpti, pràtepa, pràtepėtepant nepataikyti.kurį laiką tepti.pritèpti, pri̇̀tepa, pri̇̀tepėįtrinti tepalo į vidų, gausiai patepti: Pri̇̀tepiau pilną skylę su smala. Pritèpti ratą. Priteptà [mašinėlė] be razumo, užtai peša [plaukus]. Išardė, pri̇̀tepė gerai i sutaisė [dujinę plytelę]. Bandas kepdavom an lakštų, taukais senais pri̇̀tepam, pečiun inšuntam ir valgom. Muilu pritepę škarmaliuką deda ant opų.uždėti, užtepti ant ko storą sluoksnį kokios nors masės: Prisi̇̀tepiau daug sviesto an duonos.gydyti smarkiai trinant ar tepant kokiu tepalu ar skysčiu: Prỹtepė akį [vaistų], padidėjo lėlikė. Ausis viduo pri̇̀tepiau visur – gal išgysnegražiai pripiešti.negražiai prirašyti: Būdavo, pri̇̀tepi pri̇̀tepi kokių niekų pilną sąsvinį. Ponas pritèps visokių mano švarnojimų.bloga ką įrašyti (ppr. į dokumentus): Atleido i [darbo] kningelę pri̇̀tepėpadaryti nešvarų.Par tą balių daug patalų, staltiesių prisi̇̀tepė, reikia skalbt. Kad knatas prisiteps, reikia jį išplauti vandenyje.prisiliesti, prisiglausti: Prisi̇̀tepė pri [dažytų] varčiukų vaikaslaikyti kuo, įtraukti į kokią veiklą: Žemalės ponas [Grosas] buvo pri̇̀teptas pri karaliaus šavimo. Ans girdįs negirdįs, regįs neregįs, nė pri ko nepritèpsi anopritapti, prisidėti, prisišlidinti (ppr. prie ko negero): Prie ko prisitèpti. Bijojo prysitèpti pry tokių draugų. O kai prie valdžios kokios prisitepi (viršininkams įsiteiki), tada geraiįsiterpti, įsikišti: Su nereikalingu žodžiu prisitepa jisprilipti (apie ligą): Laksto grynu kaklu – pristèps kokia džiovaprisigerti.sutèpti, sùtepa, sùtepėištrinti paviršių tepalu ar kuo skystu, patepti: Ištrinko ana, išplovė, su tais žąsiniais taukais sùtepė. Sùtepiau su taukas, i suėdė pelės [batus]. Tuo purvu sutepė akis žmogaus, nu užgimimo neregančio. Sutepęs sviestu dvi riekes duonos įdėjo ant kelio. Liuob atnešti ten į jaują kokios duonos su sviestu suteptõs. Ana atpjovė duonos, sùtepė su sviestu. Pietams duonos sutèps su sviestu. Du blynus suvalgiau sukepus, du sutẽpus .Jau ir tavo galva smetona suteptà (pražilusi). Jau taip saldžiai sulipusios akys, tiesiog žodžiais neapsakysi – lyg medumi suteptos.Eina vyrai plaukus susitẽpę – gražiau stova. Sustẽpus blynelį pečiun pasideda.gydyti įtrinant kokiu tepalu: Sùtepė vaistais, visa smirdžiu. Kap nesùtepu [vaistais], nesurišu, tai nepaeinu, kap sąnarius suka.Ištrėšk vaistų i sutèpk [išnertą obels šaką], gal sugyspadaryti nešvarų: Tu su tepylomis mane sùtepei. Suteptañ patale nenoriu gulėt, prašysiu perklot. Su molinoms rankoms rišais kuskelę ir kertes sùtepei. Nesutepti̇̀ y[ra], tik parskalauti baltinius. In atšlaimo šoko, tai jaunoja savo suknią ir sùtepė dėlto, sužolėjo. Nenoriu sutèpt naują knygą i neimu. Snargliau, eik pirma, mokykis kakalį šildyt ir savo pono sùteptus sopagus nušluostyt. Išsprūdo jam puodelis su dažylomis, nukrito stačiai tamstai ant nugaros ir sutepė visus rūbus. Čystos muno kojelės, nesutepsiu trobelės . O nieko nebijos, idant nesuteptų̃s palytėjimu kūno numirusio.Baltas balto nesuteps.Šuo susitẽpęs purvuose. Pabraukė par sieną i susi̇̀tepė. Apsijuosk su kvartūgu, ka nesusitèptumi. Kai prireikia blynus kepti, bijo rankas susitèpti .Prie plikio prisišlėjęs susitepsi.padaryti netyrą, suteršti gerą vardą, apjuodinti, subjauroti: Viskas čia buvo šventiškai iškilminga, skaistu, nesutepta. Kad jau ir sutepei savo sąžinę tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus valkiojamas po kalėjimus. Gulėtų sau grabe žemėmis apkasta ir atminimą nesuteptą būtų palikusi. Rūpi, kad savo gerąjį rašytojos vardą nesuteptą išlaikytum. Ne kas ing burną įeina, sutepa žmogų, bet kas iš burnos išeina, tai sutepa žmogų. Jei nori, tu gali padaryti mane nesuteptą.suteptinai̇̃ Nesuteptinai.Niekas negali prisiekti, kad per savo gyvenimą būtų išlikęs nesusitepęs vagystės nuodėme.Nesusitepsi jaunas, neverksi senas.nelygiai, negražiai parašyti.kai̇̃p sùteptas apie riebų, gražų: Kiaulaitė graži kàp suteptà.nósį (nósę) susitèpti nustoti gero vardo: Nósę susi̇̀tepė su tokiu kėpiupirštùs (rankàs) su[si]tèpti prisidėti prie kokio negarbingo darbo: Ir reikalas tavo praslys kaip ledu, ir pirštai nebus sutepti. Jis tik vienas buvo nesustẽpęs rañkų vagysta. Tavo rankelės, motinėle, gaila į tokią bjaurybę suteptiužtèpti, ùžtepa, ùžtepėužtrinti tepalu ar kuo skystu visą paviršių: Akmenai reikia užtèptie cimentu. Užgavėnių žydai piningų prašo, ka duotumiam, je neduodam, langus užmaliavo[ja] tujau, su lašiniais ùžtepa. Šviežia duona, užteptà su sviestu, vaikam buvo didelis gardumynas. Nebeiškentė ir prinešė jam savo priešpiečius – sviestu užteptą duonos riekelę.Kai žmogus išalksti, sausa duona kaip su medum užteptà.Kaipgi tu jos verkei seilėm ažsitẽpęs [akis]?. Norėjau užsitèpt sviestu riekutę duonos – nėr peilio.uždėti ant ko sluoksnį kokios nors masės: Sviesto ant duonos užtèpk. Ant duonos ùžteptas sviestas. Dažai, gruntai ir lakai užtepami standžiais šerių teptukais.Balanyčių pridrožinėta sviestui užsitèpt. Pyragų pryrieka, sviesto užsi̇̀tepas. Sviesto padėjo, sūrio, su pirštu užsi̇̀tepė – tai jau [buvo] labai didelis balius. Sviesčiuko užsitèp in duonos. Nusilupai bulvių, užsi̇̀tepei kastinio. Da pasiėmiau numinės duonos, užsi̇̀tepiau medaus. Virtos vyšnios užsitèpt, o žalios – užpili su cukrum, nuo širdies. In duonos riekės gali užsitèpt uogų i valgyt. Sūrio atsipjausiu, sviesto užsitepsiù, atsigėrus saldaus pieno eisiu gult an šieno.tepant užtaisyti: Dabar ùžtepiau, tai vė žiūrėsiu, a varvės, a ne. Buvau ažtẽpus blėkelę, netekė[jo] i vė pradė[jo] tekėt. Čiagi buvo ažùtepta, tai nei to patepimo, nieko. Nulūžusių didžiulių kriaušės šakų žaizdos niekuo neužteptos.Šikinę ùžtepė, ùžtepė ta raštynapadaryti nešvarų, užterlioti.1ištrinti, išbraukti: Ažutepu.papirkti: Jeigu užtèpsi gerai, tai gausi – nešk da daugiau. Tę maž papirko, užùtepė geraišiurkščiai kalbėti, priekaištauti: Užšaudo, ùžtepa tėvams: – Ko nespyrėt mokyties, kas iš munęs?!. Nei jūs čia ką suprantat mūsų reikaluose, nei ką, – užtepė ji manužkirsti, užduoti: Paėmęs lazdą užtèpk jam. Ko toks raudonas, ar neùžtepė kas par veidą?. O, jam gerai ùžtepė par nosį!. Užtepsu par zabtus – ir atsiviepsi!. Eik jau eik su savo kalbomis. – Užteptum jam per nosį.Mums, keleiviams katalikams, lygu purvina šluota per akis užtepė, bet nė vienas neparaudome
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas