Tiesti
Tiesti reikšmė
Žiūrėti žodį "užtiesti"Žiūrėti žodį "aptiesti"Žiūrėti žodį "partiesti"daryti tiesų, tiesinti, lygintitempti, ilgintikišti, artintiduoti, bruktidaryti (ppr. ilgą), vesti, klotitiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžtiskėsti, plėsti, skleisti, temptitempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puseskloti ant paviršiaustaisyti, duoti klojėti, kloti (patalą)išskleidus dengti, gaubtikratyti, klotidengti ko sluoksniu, klotitęstis, driektisbūti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsotisuduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenktiguldyti, griauti, trenkti (ant žemės)kristi, virsti, griūti, pultismarkiai augti, stiebtistęstis, truktitęstis, slinktigreitai eiti, bėgti, važiuotismarkiai dirbti, kibti į darbątraukti, plėšti, dainuotirujoti, lakstytisapkloti, apdengti, apgobtiapdėti, apskleisti, apdriektiaptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkaltiaptraukti kuo paviršių, apneštiapdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais)apaugti (žole), apželtiištempti aplink, apie ką apvestipadaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlygintiatsikvėptipastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakeltipadaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatytiatstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprintiatkišti į ką, prie kotiesiant, klojant priartinti, atvestiatsigultiištesėtiateitiįklotinutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į kątesėti, įveikti, sugebėti ką darytipadaryti tiesų, nebesulenktą, išlygintipailsintigrąžinti į tiesią padėtįištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėstiatkišti, prie ko priartintiatkišti duodantnutiesti, pastatyti, išvestiką tiesų ar tiesiai padaryti, išvestiišskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištemptiištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi pusespakloti ant paviršiaus, ištemptipadėti, pastatyti ką ilgąpakloti, pataisyti (patalą)išskleidus apdengti, apgaubtiiškloti, išdriekti, priguldyti konukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visąaptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pannudriekti, nutęstiišdėstyti, išrikiuotiatsigultipartrenktiišpjautinumirtinudvėsti, pastiptipargriūti, parpulti, išvirstigerokai paaugtiatsigauti, sustiprėtiįsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką darytidaug ko prisigamintiišdvėsti, pastiptiklojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolynnukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuoapskleisti, apdriekti, nuklotiką ilgą pastatyti, nuklotiką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvestiištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi pusesnuimti uždangalą, nudengtiištęsti, nutęsti, nudriektibūti nusitęsusiam, nusidriekusiamišsirikiuoti, išsidėstytinukreipti, nutaikyti į kąnubraukti, nušukuotigreitai nueiti, nudrožtipadaryti kiek tiesesnį, patiesintidirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėtiatkišti, pakelti, ištiestipadaryti ką ilgą, pakloti, įtaisytiperdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi pusespakloti, išskleisti klojėtisišskleidus padėtipakloti (patalą)išskleidus apdengti, apgaubtipakratyti, padriekti, paskleistiišdrikti, išsidriektiplytėti, tįsoti, būti nusidriekusiampaguldyti, pargriauti, partrenktiatsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūtigalą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjautipasitempti, paaugtipakrypti, pasisukti, pasiduotiper jėgą paguldyti, pargriautiužmušti, nušautiparkristi, parvirsti, pargriūtiištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per kąiš naujo tiestiišvesti, padaryti (sklastą)užkirsti, užduotiišsitiestikiek patiesintitiesiant prisidarytiištiesti; atkištipakloti, išvesti pro šalįišvesti, paklotipratempti, prakištipraverptidaug patiesti ko ant paviršiaus, priklotidaug ko priguldyti, prikloti, pridėtiuždengti, apdengti (stalą)daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreiktiišskleidus uždėti ką, užtiestitiesiant, vedant liniją prijungtiišsitiesus prisiglaustipririštipadėti atsikelti, pakeltidaug nusidriektiišskleidus sukloti, pritiesti, priklotisudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą)pakratyti, pakloti, padriektisunaudoti klojant, tiesiantplonai suverptisutempti, suneštisurinkti, sukauptisuduoti, užkirstisusiderinti, susidainuotiatkišti ką prie ko, ištiestinutiesti, pastatyti, pakloti, įrengtiišskleisti, ištempti, išskėstiužtemptiišskleidus užkloti, pakloti ant kouždengti, užkloti kuoapdėti, apkrauti (valgiais)paskleidus užkloti, uždriektiužmesti (norint ką sugauti)užveisti, įveisti, užvesti, įsteigtipa(si)rengti, pradėti ką darytiužsimoti, numatytiužduoti, suduoti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: tiẽsti
Tiesti sinonimai
anttiestiaptiestiatitiestiįtiestiištiestinutiestipatiestipartiestipertiestipratiestipritiestisutiestiužtiestiattiestiatatiesti
Tiesti frazeologizmai
giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė naguskójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvętrañką tiẽstipadėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė rankąprašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda?rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojoanttiẽsti, -ia, añttiesė užtiesti 1.aptiẽsti, -ia (àptiesia ), àptiesė (api̇̀tiesė ) 1apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu. (Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu.Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties. Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų.Staltiese apsitiẽst reikia [stalas].Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule.apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtėaptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau.Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožėapdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavojaapaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos].Apsi̇̀tiesė žliūge daržasištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę). Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų]atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė attiẽsti atatiẽstipadaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas. Atitiẽsti sulenktą vamzdį. 1Reikia atitiẽst tą antkapį. Sieną atàtiesė benkratu. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi.Žvaira akis atitiesti.Atsitiẽsusios spyruoklės. 1Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk!. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems.Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu!.atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria1pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu. Pakelu, atatiesiu. 1Attiesiù kartį. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų.Ir atsitiesė numiręsis.Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu. . Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo. Padarys (atties) tenai ženklą. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti.atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti. Dievop attiesta širdmi… meldės.Su lazda ant nugaros teisybę attiesė.Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti). Todėl atsitieskim, piktybių perstokim. Atsitiesiu, pasigaunu. .atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamostiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų. 1atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų.ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų. (S.Dauk).Kas žadėta, tura būti ir attiestaateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikųstrė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiestiįtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė1įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų!. Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą.1Įsitiesiù paklodę į patalusnutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miestotesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas. Sūnus įtiesęs [skaityti]ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesėpadaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes!. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį. Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus.Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo.Kuprotą nei grabas neištiẽsia. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi. Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta).Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau!. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį. Išsitiesęs guliu. . Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs. Visi guli išsitiẽsę. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus]. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli]. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė]. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus.O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino.Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams.Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis).pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst.grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą1ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo.Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį.Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis.Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) 1atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti. Jis ištiẽsia tau ranką. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė. Rankas į dangų ištiẽsti. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]!. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt. Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je]. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų.Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės.Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti].atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam.Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus.nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau. Ištiẽsti vielų užtvarą. 1Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel. 13(turinys).Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę.Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai.ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo1išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų. 1Kapitonas ištiesė bures. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė]. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant). Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę. Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį. Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento.Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime . Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį .Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių. Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku.ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiaiaptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestàpakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla!. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes]. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos].Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios.padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas.pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau.išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio. Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs.iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti]. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant).nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus.Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelįaptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestànudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas. Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių.Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų.Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų.išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi).Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti]. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos]atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst. Berniukai, kur judu išsitiẽsita?. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo.Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos.Išsitiesęs kap šuva paunksmėje. Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau). Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj. Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs. Ìštiesiau vietoj.išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištųnumirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti]. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas. Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže.Kad tu išsitiestái – Dievulis duot!. Kad tu išsitiestái su sa razumu!.nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsiapargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste.gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno]. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbiaatsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kadaįsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti]. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant.daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenkaaki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganytiant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra]balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enusi̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sakokãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kakluskiškàs (kójas ) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės. Maniau, kad jau kójas ištiesiù. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi. Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas. Pažadais penėtas kojas ištiesė.išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų!. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójaslẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Azijąlẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenasli̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęsli̇́emenį ištiẽstigreit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotągalą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽsnagùs ištiẽstiVarn mirti.kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatosnùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugarospadùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjorañką ištiẽstisiūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką?prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusikėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiauti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiestivisàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęsnutiẽsti, -ia, nùtiesė;klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi). Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balinonukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais. 1Kambarys buvo nùtiestas kilimais. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais!. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais.apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas. Nutiẽsti plentą. 1Nutiẽsti geležinkelį. 1Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią .Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi. Girtam kelias visados kreivai nutiestas.Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles.ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją. Ariant tiesią vagą nutiẽsti. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebreguištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių.Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau.Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlasnuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau.ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas. Mano kojos ant žemės nùtiestos. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi.Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus.būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia. Ganyklos labai toli nusitiesia. Nustiẽsia toli [laukas]. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs. Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptusišsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusiosnukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušukonubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiugreitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namopatiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesėpadaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos.Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis]. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm .Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs.dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęsatkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles. Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama]. Lekia net galvą patiẽsus. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę.padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą). Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo.Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau).Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėraperdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę. Pàtiesė uodegą per duobępakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus. Patiẽsti staltiesę. Patiẽsti kilimą. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja]. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau.Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų.išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę. Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys]. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo]. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi. An pievos patiesė, pievelė nuvyto.Patiesk klojimą (klojime pėdus)!. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja. Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą]. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį.Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų.pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę. Apklotą patiẽsti. Baltai patiestà lova. 1Patiesiu apačioj. . Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?!.Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti).išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša.pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties'. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas. Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau. Linus vėliau pàtiesė. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna.Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigauišdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių. Uogų stovi pastiẽsę šakos. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia.plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesiapaguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon!. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės .Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi.Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o]. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu.atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn. Mėlynai būčio pasitiẽsęs. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjogalą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj. Patiestà žiurkė tvarte. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]!. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)!. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio.Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumipasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabarpakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamasbalži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas kójas) pa(si)tiẽsti mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs. Turbūt greit teks patiesti kojas. Kad tu pastiestái kójas!liežùvį (liežiùvį ) pa(si)tiẽsęsatidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausauslabai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklępil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęspartiẽsti, -ia, par̃tiesėper jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau.Liga ir stiprą vyrą partiẽsia.Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgauužmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė.parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkiapértiesti 1pertiẽstiištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus). Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas.Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas).1Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas.Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojasiš naujo tiesti.išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpėužkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi!. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį. Aš tavę čia pértiesiupartiestiKaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi.Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylosišsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs gulipratiẽsti, -ia, pràtiesėkiek patiesinti.Varpos po parklestėjimo prasitiesančios.tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torąištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas. 1Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį1pakloti, išvesti pro šalį.išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį. Gelžkelį pratiẽsti.Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje.Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lankąpratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais.praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesiarañką pratiẽsti (kam) siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams.pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesėdaug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt. Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių. 11Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis.daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė.uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit.daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?!. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai]. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais.Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilaisišskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesėtiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaroišsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos!pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui.padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė. 1Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius. Izraelį, tarną savo, pritiesė. 1daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais]sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė;išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų.sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus.pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia.Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu]sunaudoti klojant, tiesiant.plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seilessutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė. (Bs).surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtieseisuduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi!. Kad sutiesiù šakiniu per šonus!susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausytužtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesėatkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų.nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je]. Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti. Užtiesti balkius. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį. Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių. Užtiẽsam virbinę torąišskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines buresužtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai.Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirktiišskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo. . . Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių. Užtiẽsti langatiesę ant lango. Užtiesė skaromis langus. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius.Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je].uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu. Su skoterte užtiẽsk stalą. Baltai užtiestà lova. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę. Ažùtiesiau skara langą. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius. Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą. (suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom.Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties. Užtiesė debesiai mišką.Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus. Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs.apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves]. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio.paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudaisužmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį.Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstusužveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš!.Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė.Sodną jau turia užsitiẽsęs. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę!. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę . Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliauspa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi?. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio?. Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai?.Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių. Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi.užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo.Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas.Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuoužduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas