Ugnis
Ugnis reikšmė
įkaitusios, šviečiančios dujos, atsirandančios kam degantkarštislaužasžaizdrasbarnis, pyktisdidelė galybėsumaištis, susigrūdimasstiprumasstiprus patraukimas, aistragaisrasšviesa, skleidžiama kokio degančio daikto, žiburyskibirkštisklaidžiojanti laukuose liepsnelė, fosforo švieselė, žaltvykslėšaudymasmūšis, kautynėskarščiavimas, uždegimasegzema, dedervinėjonpapartis
Kalbos dalis: moteriškosios giminės daiktavardis
Kirčiavimas: ugni̇̀s
Ugnis frazeologizmai
alỹvos pi̇̀lti į ùgnį kurstyti aistras: Eik, dukrele, į pirkią, tau nedera vienai su tuo jaunikaičiu palikti, nereikia pilti alyvos į ugnį, jis gali dar tave pamiltiar ugnỹ ar vandenỹ turint ar neturint: Ar ugnỹ ar vandenỹ – reik duotEl̃mo ùgnys; amalas.į ùgnį [ir į vándenį] ei̇̃ti (šókti) sekti kuo, ginti, užstoti: Jie buvo pasiryžę eiti paskui jį į ugnį ir į vandenį. Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį. Pažįstu gerai dėdienę. Dėl savųjų ji šoktų į ugnį, kad tik juos pasisektų gelbėtiį ùgnį ei̇̃ti atlaikyti sunkumus: Kai kas nepaprasta atsitinka, tenka man pirmai visuomet į ugnį eitijuodóji ugni̇̀s; gangrena.kai̇̃p ant ugniẽs sėdė́ti (stovė́ti) nerimauti: Stóviu kàp an ùgnies. Sė́džia an kraštelio kai̇̃p ant ùgnies, slinkis toliau, būk viešniakai̇̃p į ùgnį įkri̇̀to (prasmẽgo ) dingo: Nuo to vakaro Patrikas kaip į ugnį įkrito. Kai̇̃p į ùgnį įkri̇̀to, niekur nerandukai̇̃p ugnyjè (ugnià ) sùdegė dingo: Pinigai kap ugny sudegė. Pyktis tik jema – kai̇̃p ugnỹ sùdegėlẽkiančioji ugni̇̀s besimėtantis po kūną išbėrimas: Vaikuo ugnis lekančioji antšoko ant veidu. Pupų lazdas sudeginę, pelenus su saldžiais paviršiais maišo ir teplioja lekiančios ugnies pūslės.pẽklos ugni̇̀s; gangrena.pelė̃s ugni̇̀s fosforinis švytėjimas, sklindantis iš sutrūnijusio medžio.per ùgnį eiti (lė̃kti) labai kuo rūpintis, užstoti: Bušė pasiruošusi už senąją Pikčiurnienę per ugnį eiti. Par ùgnį lė̃kt, ka jau mamai blogai kasprie ugniẽs li̇̀kti neištekėti: Merga, kuri bernus perrinkdo, tai dažnai prie ugnelei liekatarp dviejų̃ ugnių̃ apie sunkią situaciją, kai pavojus graso iš dviejų pusių: Tas patyrimas man sukėlė kitų minčių, ir aš dabar patariu daugiau nebeatsidurti tarp dviejų ugnių – turėti amtmoną iš priešakio ir iš užpakalio.ugniẽs pridabóti li̇̀kti neištekėti: Liko ugnelės pridabotugnimi̇̀ (ugnià) dẽgalabai skubu: Ar tai ugnià dẽga tas važiavimas?. Gal ugnim̃ dẽga, kad teip viską daužai?labai brangus: Ugnià dẽga karvėsugniẽs dėgiù labai greitai: Ugnies dėgiu išbėgau daktarougniẽs dúotibarti: Ji jam dúoda ugniẽs, kai pareina užgėręs. O Jezau, kaip ana dúoda ugniẽs anam!mušti: Al’ šetonuo dúoti ugniẽs, kiek velnias nemato!ugnimi̇̀ (ugnià) ei̇̃ti (nuei̇̃ti) KlbDbč degti: Vien ugnià ẽjo miestalis. Ugnià nuė̃jo malkinyčiakarščiuotis: Pašautas vilkas, kap ei̇̃na ugnim̃, tada jis nieko nebijoùgnys ei̇̃na iš padélkų apie smarkiai dirbančią: Štai kaimyno motina aria, akėja, net ugnys iš padelkų einaugniẽs gáuti būti subartam, nubaustam: Oi, ji gãvo ugniẽs nuo jo!ùgnį ir vándenį péreiti daug pavojų patirti: Pasipasakoja patys karininkai, o jų visokių yra mūsų pulke. Kiti – perėję jau ugnį ir vandenįùgnį kélti daryti pinkles, gandus, kiršinti: Pareina išgėręs ir ùgnį kẽliaugniẽs kri̇̀kštaspirmas dalyvavimas mūšyje, kautynės: Gavo ugniẽs krikštąsudėtingas išbandymas: Iš viso matyti, kad mūsų kampas antru atveju turi ruoštis prie ugnies krikštoùgnį kùrstyti kelti nesantaiką: Motyna čia kùrsto ùgnį, ne kitaipùgnį pakùrti sukelti vaidus, barnius: Užerzinai žmogų, ùgnį pakū́reiùgnį užkùrtisukelti vaidus: Tik įkelia koją į vidų ir ùžkuria ùgnįprilupti, išperti: Ka aš tau užkùrsu ùgnį, tai žinosi!ugnimi̇̀ paléisti; sudeginti: Pasipriešins visi – visą Liškiavą ugnim paleisiu, kad ir ženklo nebeliktųùgnį maišýti kelti vaidus: Motyna mai̇̃šė ùgnį, mai̇̃šė – i nesugyveno [sūnus su pačia]ugniẽs papar̃tis; jonpapartis (Onoclea struthiopteris).ugni̇̀s pi̇̀lasi (plýkst) iš akių̃ labai skauda: Durim kad stuktels – ugnis iš akių pilias. Kai skaudamą dantį paliečiu, tai tik plýkst iš akių̃ ugni̇̀sùgnį skẽlia smarkiai (ką daro): Kai šokdavome, tai, būdavo, net vyža ugnį skelia, nors valgėme pelutinę duoną. Kai anslaidė [šokti], mediniai ùgnį skẽliaugnimi̇̀ (ugnià) spi̇̀rti piktai atsakyti, atšauti: Spi̇̀ria ugnià, ką pasakai.ugnimi̇̀ (ugnià) spjáudytis (spjáuti) burnoti, piktai atrėžti: Ir ko tu čia dabar ugnimi spjaudaisi?. Jam žodį, o jis ugnià spjáunaniekinti: Iš šitų piršlybų nieko nebus, aš žinau, kad pana ant to kavalieriaus ugnim̃ spjáujaugniẽs strėgiù labai greitai: Žaibo greitumu, ugniẽs strėgiù nušvitinau (nuėjau) ugnimi̇̀ (ugnià) svi̇̀lti labai sektis: Ot vijurkas! Par jį viskas ugnià svỹlaugni̇̀s [do] vanduõbūtinai, trūks plyš: Ugni̇̀s vanduõ – turi padaryt!. Rytoj ugni̇̀s vanduõ ateisiuapie greitai supykstantį: Jis toks ūmus: kad jam ne už žodžio (neįtikus) ugni̇̀s vanduõ. Ugnis do vanduougnimi̇̀ žai̇̃sti rizikuoti, pavojingai elgtis: Grafaite, tamsta žaidi ugnimi!žaidi̇̀mas su ugnimi̇̀ rizika: Tai buvo tam tikras žaidimas su ugnimi
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas