Vadinti
Vadinti reikšmė
vardą duoti, praminti; šaukti (vardu, pavarde ir pan.)turėti vardąįvardyti kuo pagal kokią ypatybękviesti, skatinti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvautiiškilmingai kviesti, prašyti į svečius kokia išskirtine progakviesti vieniems kitus į svečiussamdytibalsu ar ženklu kreiptis, šaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptųbudinti, žadintipavadinti, praminti, įvardintiturėti vardąsenuoju vardu pavadintiatkviesti, atprašyti, prišaukti; pareikalauti kur atvykti dalyvautiatsiliepti, atsišauktipavadinti, pramintišaukti, kreiptis (ppr. ko prašant)įkviesti, įprašytipakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išviliotipavadinti, praminti, įvardytiišpravardžiuoti, iškoneveikti, išdergtinukviesti, nuviliotipavadinti, įvardintivardą duoti, pramintiįgyti vardąturėti vardąpašaukti varduįvardyti kuo pagal kokią ypatybębūti ištartampakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvautibalsu ar ženklu kreiptis, pašaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptųparkviesti, sugrąžintipavadinti, pakviesti, pašaukti į kieno namus, pareikalauti kur atvykti, dalyvautikitaip, naujoviškai pavadintipavadinti, duoti vardąpakviesti pereiti per kąpravardę duoti, praminti (ppr. pagal kokį bruožą ar įprotį)vardą suteikti, pavadintiįvardyti kuo pagal kokią ypatybępavadinti, pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvautiprivilioti (ppr. maloniais, įprastais garsais ar dovanomis)daugelį ar visus suvadinti, sukviesti, sutelkti, surinktipravardžiuoti, pramintiišvadinti, išprašytidaugelį ar visus sušaukti, suprašyti ar pareikalauti kur atvykti, dalyvautidaugelį ar visus sukviesti, sutelkti, surinktivardą duoti, pavadinti, praminti, užvardintiturėti vardąvardu šaukti, kreiptis, minėtiiš anksto pakviesti, paprašyti kur atvykti, dalyvautipakviesti kurpro šalį einantį pakviesti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vadi̇̀nti
Vadinti sinonimai
apvadintiatvadintiįvadintiišvadintinuvadintipavadintiparvadintipervadintipravadintiprivadintirazvadintisuvadintiužvadinti
Vadinti frazeologizmai
kapai̇̃ vadi̇̀na namõ apie artėjančią mirtį: Man’ jau seniai kapai̇̃ vadi̇̀na namõper šãlį vadi̇̀nti pravardžiuoti: Nugi kožną kaip nebūt par šãlį vadi̇̀ndavoponù nevadi̇̀na nepriklauso: Tavęs tas peilis ponù nevadi̇̀naapvadi̇̀nti pavadinti, praminti, įvardinti: Kap apvadi̇̀na kas, tep ir lieka. Jį visi durnium apvadi̇̀no.turėti vardą: Kap jūs apsivadi̇̀nat?. Nu to laiko ir ans (miškas) apsivadi̇̀no popo miškasatvadi̇̀ntisenuoju vardu pavadinti: Žmonės paskui ilgai vadino Kiškio mišką Davainio giria, tik vėliau susigriebė, atvadino atgal gražiuoju Kiškio miško varduatkviesti, atprašyti, prišaukti; pareikalauti kur atvykti dalyvauti: Tik ant juoko mane čia atvadino. Atvadi̇̀no daktarą, liepė gulti į ligoninę. Žalnierių pulkas ant tos vietos atvadintas tapė. Nebsumanydamas ką bedaryti su pagonimis, atvadino iš žemės šventos zokanykus. Alų padarysiu, svečius suprašysiu, pakol tave, jaunuolėle, pas sau atvadinsiu. Tad sugrįžo Pilotas ing rotušę ir, atvadinęs Jėzų, klausė. Paraonas atvadino Abraomą savęsp. Todėlei atvadino jis prietelius savo ir kalbėjo jiemus. O Jėzus, atvadinęs savęsp kūdikį, pastatė jį viduje jų. 1Atvadink darbinykus ir duok jiems algą.Aš sausumą atvadinau bei ant žemės, bei ant kalnų, ant javų.1Atsivadino daugiau velnių. Atsivadink dabar kaimynus savo.Atsivadinaũ vandenį: paspaudi mygtuką ir teka vanduoatsiliepti, atsišaukti: Tada einu in kapinių, pašaukiu jo, paverkiu, neatsivadi̇̀na ir einu namoįvadi̇̀ntipavadinti, praminti: Pyksta, kam jį teip anvadi̇̀nošaukti, kreiptis (ppr. ko prašant): Nottremia ir notmeta nė vieno, vienok nor’, idant jo ieškotų ir įvadintų. Jog visokias, kursai įvadina vardo Tėvo, ižganytas bus.1įkviesti, įprašyti: Negalėjau aš žentą įvadi̇̀nti į vidų. Bus koks žmogus gryčioj, tai neįvadi̇̀nsi valgytų – svetimų sarmatydavos. Kodė viena vištelė ore, invadiñ’ pirkion. Ir nebeįvadinsi Sauliaus į vidų vasaros mėnesieną. Seklytėlėn įvadinus, midum čestavojo. Įvadink elgetas (orig. elgetos) ir raišus ir būsi palaimintas.Musti tą ligą įvadináu.Gert norint pigu į karčemą įvadinti.1Muni tat įsi̇̀vadinęs daktaras paklausė, a sutiktumiat [operuotis]. Čia viena [musė] įlipo ir kitą įsivadi̇̀no.Gerti norintį pigu karčemon įsivadinti.išvadi̇̀nti11pakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išvilioti: Išvadinu ant rankos (kautis). . Led išvadinaũ vyrą iš karčemos. Kur nueisi, jo neišvadýsi, kol neprisisotina (neprisigeria). Atejo i išvadi̇̀no vaiką iš numų. Atejo pri lango ten alkieriaus, brolį išvadi̇̀no. Aš ir išvadináu mamunę tą savo, sakau, antai, veizėk, tanciavo[ja]. Trečiąkart ligoninėn nebeišvadiñs manę. O kad aš jį išvadi̇̀nčia pavasarį, tai gal nuvažiuotum pas jum. Tasai pranašavimas pagal literą išmanos apie žmones žydų, kurios buvo išvadintos ižg vergystės Egipto. Vytaudas brolį Jogailos Narimantą išvadino į vaidą. Takelius praminsi, žirgą nuvarginsi, kolei mane jaunuolėlę iš čia išvadinsi. O žvirblelis pelėdėlę išvadino šokt .Anie moka vogti: piningus iš kišenės kaip vadinte išvadina.Mirė, mažniais i muni išvadi̇̀no (po jo mirties ir aš susirgusi vos neiškeliavau).1Už durų išsivadi̇̀no ir primušė. Antaniukas atėjo, išsivadi̇̀no tetę. Išsivadináu lauko [iš geriančių kompanijos] – prisisprogs dar. Sūnus išsivadino savo motiną tėvo ieškotų. (Bs). Pirmiausia išsivadi̇̀no jie vyriausiąjį Eglės sūnų Ąžuolą į girią . Karalienė išsivadino Anskį į antrą galą, kur stovėjo marčios lova ir visas kitas jos kraitispavadinti, praminti, įvardyti: Visap išvadi̇̀na: ir ratelis, ir polka. Kur juos (triušius) spėsi išvadýt visus vardais. Gana to, kad žmonės ėmė manyti, jog išsipravardžiuoti galvijais pažemina, o gyvulius žmoniškai išvadinti juos paaukština. Tep jį ir ižvadi̇̀no – Vilku1išpravardžiuoti, iškoneveikti, išdergti: Išvadinti pijuku, vagimi. Jie išvadi̇̀no mane senmerge. Sakuotnugariais i smalabambiais, visaip išvadýdavo [miškuose gyvenančius]. Jie mani vėl kvaila išvadi̇̀no. Boba visaip išvadi̇̀no, išbuvo. Išvadinaũ aš jį ir vėpla, ir kerėpla, o tas nieko. I tą pačią apstrošija, visokia išvadina. Kur už durių, aną bi kaip ten ir išvadi̇̀nsam [žiedą dalijant]. Žmogų dar gali kiaule išvadi̇̀nt. Ir vyrą išvadino užperiu kiaušiniu. Iš manęs tyčiojos: vieni bepročiu, kiti bedieviu išvadino. Senelis piktas bedieviais išvadi̇̀na, labai baras. Vaikai turi mokytis iš tų vadovėlių, kuriuos mokytojai yra išvadinę netikusiais. Munęs mergės nepažino, žilu ožiu išvadi̇̀no .Abu vogė, abu kitus vagimis išvadino, kai tie savo vilnas pažino.1Moterys išsibarė, išsivadi̇̀nonuvadi̇̀ntinukviesti, nuvilioti: Pas gydytoją jos nenuvadi̇̀nsi. Jau tu tę neisi, tavę nenuvadýsi. Slūginė bijodamasis bėgus ant aukšto ją (šeimininkę) nuvadyt. Ir Lapė pas radybas kūmą nuvadino. In klėtelę nuvadino, už stalelio pasodino.[Mokytojas] buvo nusivadi̇̀nęs mokyklėn prie mokinių, šitą, nu ką jau papasakot. Jį nusivadino pas savę tarnautų. (Bs). Tada jį karalius nusivadi̇̀no gražiai namo . Žirgą perlakstyčiau, važį sudaužyčiau, pakol tave jaunuolytę pas saũ nusvadi̇̀nčiaupavadinti, įvardinti: Gal anie kaip nors i nusivadi̇̀no tus savo laukuspavadi̇̀nti1vardą duoti, praminti: Pavadinaũ ją gyvate. Iš mažumės kaip pavadi̇̀na, teip ir būna visą čėsą. Nemoku pavadi̇̀nti naujų tų daiktų. Tas už bažnyčiai antrame gale gyvena, ans yra Barkus pavadi̇̀namas. Pagal žmogų pavadi̇̀no [lauką]: Plaktys – Plaktinė. Kas labai dažnai varsto duris, tą bružu pavadina. Man’ vis tiek pavadiñs ažu žydą. Kad taũ pavadiñs angelu, tai būsi angelu, kad pavadiñs velniu, ir būsi velnias. Šilas pavadi̇̀nta. Jaučias tai mūsų Dvyliu pavadintas. Buvo žuvys kaip gyvatės, pavadi̇̀nami vijūnai. Graži mergina, bet gražuole jos nepavadinsi. Anos šalies svotas didžiu pašauktas, mažu pavadintas. Ant ko pažinai, mano brolužėli, kad pavadinai̇̃ mane seserėle?. Motule, senute, neprakalbinki, našlelio ženteliu nepavadink. Ižpažinėjai šventieji … pavadinti sūnumis Dievo. O šviesybe pasaulio todrin [vyskupai ir šventieji] yra pavadinti, jog ant to nuog jo (Dievo) pašaukti, idant ir žodžiu, ir darbu širdų žmonių tamsybes ižtremtų.Kaip pavadýsi, teip nepagadysi. Kaip pavadi̇̀no, taip nepagadino. Nors ir puodu pavadink, bet pečiun nestatyk. Pastačiau stačiukus, pabirinau biručiukus, pavadinau svečiukus (indai, šaukštai, valgytojai).1įgyti vardą: Tie Kregždėnai todėl pasivadi̇̀no, ka tę buvo daug molinių namų [su kregždžių lizdais]. Būdavo, atsiranda kur gudresnis koksai, žmogus senesnis, tai anas pasivadi̇̀na daktaru. Kaip ans pasivadi̇̀na tamstos darbas, rašai i skaitai?. Tai Vilius, sakote, ponu pasivadino, ką?.Su žmonėmis atsisėdo ir kiaule pasivadino.turėti vardą: Aš užmiršau, kaip jis pasivadi̇̀nag, tas kalnas. Kaip ta tora pasivadi̇̀nos, nežinau. Aš nežinau, kaip ta vieta dabar pasivadi̇̀na. Ale va kaip pasivadi̇̀na tos brastos!.pašaukti vardu: Dabar kad i nežmoniški vardai, bi tik kitoniški: nesmagu nė pavadi̇̀nt. Gal i labai užpyko, ka aš aną par ciocelę pavadináu.įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Ižgirdo, jog ją (Mariją) palaiminta pavadino tarp moterų. Herodas pavadinęs [Jėzų] slapte išmintingųjų.Kvailu jo nepavadi̇̀nsi, ale dulkinu maišu muštas.būti ištartam: Pasivadi̇̀na anas (žodis) metūs kartą1pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Pavadintas, pakviestas. Lakštas tieson pavadinąs. Aš pavadi̇̀ntas slūžyti. Jei patys nesudera, vienas antrą tieson pavadina. Eik, pavadi̇̀n’ Adelią. Pavadi̇̀n’ jo, teima manęs. A man to moteris pavadi̇̀nt?. Neažmiršk pirtin pavadi̇̀ntie. Pavadýk ją, ką ji noria, tą tedaro. Liūbu nueiti visur, kas tik kur pavadýs an dienų, ten ir eisiu. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nūbangos: pavadi̇̀ns muzikantą, pritaisys valgyti skaniai, jauniejai pašoks, padainiuos. Ejau pro šalį, tai dar ir į gryčią pavadi̇̀no. Kas tarnauti pavadi̇̀ndavo, kol galėjau, ejau. Pavadináu žentą, atdeviau [ūkį], nebgaliu bedirbti. Jei kada pavadini̇̀, užlekia kas. Ką pamatysi einant par laukus, tą i pavadi̇̀nk į kūmas. Leka kibirkštys ant munęs, kad brėži [degtuką] – dar muni į kūmas pavadi̇̀ns. Mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimę. Pavadi̇̀nkiat jaunus vaikelius su dalgiais dėl to menko rugio grūdo, to kirtimo. O meškiną pavadysim, malkas mums kapos. Pavadi̇̀nsiu meistrelį, … išpjaudinsiu lenteles. Boba sūrį varpė, pavadino marčią. [Kristus] pamatė [žvejus], … bevaržančius tinklus savus ir pavadino juos. Pažinkimėg tad…, jog mus pavadint teikės ižg turgaus to, tai yra menkumo. Pavadino jis du iš tarnų ūkio savo. Ir pavadino tą (turtuolį), ir bylojo jamui. Pavadino tieg bado ant žemės.Anam jau nusibodo gyventi, sako: Dieve duok, pavadýk muni pas sevi. Joks gydytojas nieko nebepadės. Ji greit bus pavadinta (mirs), Martynėli.Eik tu, dukrel, duoną iš kamaros pavadi̇̀nk (atnešk).Daug yra pavadintų, a maž išrinktų. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadi̇̀no. . . Toks tokį pažino ir į kūmus pavadi̇̀no. Pavadyk vilką į namus.Anas par rytą pasvadi̇̀no žmones ir nuejo. Pirma būdavo i pasisamdyti, o dabar ir pasivadýti nėra. Penkis vyrus pavadi̇̀nęs[is] turiu. Pasivadi̇̀no kokią bobutę, katra sugebėjo [pagelbėti], i gimdė. Pasdirbsma giros ir pasvadi̇̀nsma susiedus. Pasi̇̀vadys kokį muzikantą – su armonija, su dainoms. Pasivadi̇̀no lenktynėsan: palūkỹ, suslyginsma!. O kada jau suaugo į metus, pasivadinęs kokį kaimyną, išvažiavo į piršlius. Pasivadino tas senis siuvėčius siūt.Toks tokį pažino ir alaus gerti pasivadino, – murmėjo rūsčiai Strypeikienėbalsu ar ženklu kreiptis, pašaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Nulėk, pavadi̇̀nk man’ tėvą. O ta kita išbėgo pro duris pavadi̇̀nti vaikelio pri pusrytės. Pirtį iškuls rugių, pavadi̇̀ns pri pusryčiais jau. Kad kabysis, pavadỹs miliciją. Pasiuntė vaiką, kad pavadytų senuką pietų valgyt. Važiavo kelučiu žmogus ir pavadino – sėskparvadi̇̀ntiparkviesti, sugrąžinti: Parvadinu te sa rykšte kūdikį. Jijė parvadi̇̀no manę namoniu. Liepė parvadi̇̀nti numie. Siuntė tėvelis savo dukrelę brolelio parvadi̇̀nti.Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi.pavadinti, pakviesti, pašaukti į kieno namus, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Jei susergi, tujau parvadini daktarą. Senolis dideliai serga, prašė kunigą parvadi̇̀nti. Parvadi̇̀not muni, nu o kad anie munęs nepripažįsta. Karalių ant sūdo parvadi̇̀no.Čia tas klebonas tatai jau rokuojąs, kam parsivadi̇̀not. Parsivadi̇̀no [supykusią] motyną, nutapšnojo visaip – dabo[ja] vaiką. Po tam ir susirgusi, kad norint parvadinusys spaviednyką spaviedojas, ale vienok nieku būdu slepamąjį grieką netrivožija pasakyti. Pirmadienį parsivadi̇̀no abu pas savę, pavakarieniavom visi kartupérvadintikitaip, naujoviškai pavadinti: Vėl jie kiteip pérvadina tą patį žodį.Daug tę pérsivadino kaspavadinti, duoti vardą: Tas [katinas] Liciperis párvadintaspakviesti pereiti per ką.pravadi̇̀nti1pravardę duoti, praminti (ppr. pagal kokį bruožą ar įprotį): Tep jį pravadi̇̀no – Gailusiai. Jis turėjo pasgavimą tokį „matai, broli“, tai ir pravadi̇̀no broluku. Būsiu ūkinykas, eisiu šienaut, – sakydavo. Ir pravadi̇̀no ūkinyku. Seniau ir žmones viseip pravadindavo: tą Rudį Pypkinu pravadi̇̀no. Keli gyventojai to kaimo Dievuliukais pravadinti. Taip kaimynas nuo kaimyno „ponu“ jį ir pravadino.vardą suteikti, pavadinti: Kap, vaikai, pravadi̇̀nsim itą teliuką?. Ir pravadi̇̀no in jo vardo kiemą (kaimą). Miežiai kadai derėjo čia, tai ir pravadi̇̀no Miežionys. Pasileis eržilus į tus intakus, nu to ir pravadi̇̀no Eržvilku. Vilko birže buvo pravadýta, ka vilkai čia gyveno. Mūsų sala pravadi̇̀nta Juodel[ė]nai. Balsiukiniai urvai buvo miške, teip ir pravadi̇̀ntas miškas. Ėjo mergaitė namo ir prigėrė, tai ir pravadi̇̀no Mergų bala. Kumelbalis už Kanciagalio: kumelės tenai nuklimpdavo, tai pravadi̇̀no. Buvo akmuo, bet kas jį pravadi̇̀no [Raudonuoju], tai nežinau. Negalėjo ažliptie, sunku – ir pravadi̇̀no Velniakalniu. Čia seniau buvo mūsų pravadi̇̀nta Šimšės gatvė. Per juos tę kitep laukai pravadi̇̀nta. Pravadi̇̀nta i pravadi̇̀nta, itai nuo ko, nežinau.įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Kiti vis pravadi̇̀na, kad Maliūnienė tokia, Maliūnienė šiokia. Tepabengiasi, prašau, piktybė piktųjų ir pravadyk teisąjį.privadi̇̀nti1pavadinti, pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Vadino vadino i privadi̇̀no [iš kaimo] pri savęs. Ledva jį privadino pasirašyt. Beprivadi̇̀nsi vaikus: nėkas pri žemės nebnora dirbti. Ką reikės tau, rupūžės niekaip neprivadinsi, negalia. To smerčio nei ano nelabojo privadýsi, nei išvarysi. Ana atsikėlusi, privadi̇̀nusi aną pri savęs ir nutvėrusi už čiupryna gerai nuravėjo. Privadintasis liekorius Rupšiui tuojau tą ranką nupjovė. Ir privadinęs mažą bernelį pastatė jį viduryje jų (mokytinių). Jumus ir jūsų vaikamus pareitis šis pažadėjimas ir visiemus, kurie toli yra, kurius Dievas… privadins.Šlovė kožną privadino gerą tėviškei daryti. (S.Stan).Mama prisivadi̇̀no muni pri savęs. Mumsių (mūsiškių) neprisivadýsi nė iš tolo. O to babutė prisivadi̇̀nus tuos vaikus labai pribarė. Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadi̇̀ndama.1privilioti (ppr. maloniais, įprastais garsais ar dovanomis): Privadi̇̀nk prie savęs šunį ir sugausi. Sakos mokąs privadi̇̀nti tetervinus su liežuviu ir su švilpeliu. Tenai atejo, idant žmones… gero darymais savais meile uždegtų, dovanomis privadintų.daugelį ar visus suvadinti, sukviesti, sutelkti, surinkti: Bočia mirdama sakė visų sūnų savęsp privadi̇̀nt. Susiedėlių privadinom, užu stalo pasodinom. Troba privadinta vištų, vištyčių ir belesą žmonių suneštus kiaušius. Ir kad buvo diena, privadino Viešpatis Christus savęsp mokytinių savų.Prisivadi̇̀no svečių, gėrė, ūžė. Jam tik prisikviesti, prisivadi̇̀nti – kadgi, žmogel, nėr ant ko: nei mėsos, nei alaus – ant ko gi vadinsi!pravardžiuoti, praminti: Žmones mane visap privadi̇̀na×razvadi̇̀nti išvadinti, išprašyti: Razvadi̇̀no namopsuvadi̇̀ntidaugelį ar visus sušaukti, suprašyti ar pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Saimą suvadinti. . Ana suvadi̇̀no kaimynus. Jis suvadi̇̀no visuotiną susiejimą. Sūdžia šio svieto tau pasirodys ir, ponus taip kaip ir mus sūdop suvadi̇̀nęs, algą kiekvienam, kaip pelnęs yr, sudavadys. Todėlei nueik ir suvadink vyresnius.daugelį ar visus sukviesti, sutelkti, surinkti: Į pirtį linus sunešė, išdžiovino, i suvadi̇̀no kaimo žmonis, vaikius i mergas linų minti. Tatai visa pamilija suvadi̇̀nta aplinkuo sėda. Prašo suvadi̇̀ntie giminę. Suvadi̇̀nk visas gimines ant mamunelės pagrabo. Gimines suvadi̇̀ndavo, krikštynas keldavo dideles. Bagotas ūkininkas buvo, visą savo sodą (kaimą) suvadi̇̀no [į vestuves]. Diedas suvadi̇̀no visas paukštes . Karalius tuojaus suvadino kalvius iš visų šalių ir nukalė lazdą iš dvylikos štangų. Suvadino baimę (daugybę) gydytojų. Kryžiuočių seniai suvadinti svečiai į vaišes per Lietuvą traukia. Suvadino [Marija] padermes ir pažįstamųjų, kuriems ji išejimą savą apsakė. Drin to didumo suvadintųjų ir surinktųjų bažnyčia Christaus turėjo būt ne paslėpta nei uždengta, bet žymi, regėtina. Per savo šventą užgimimą Dievo tėvo meilėna suvadino. Po tam liepė Judas žmones suvadinti trūba. Po tam buvo žmonės vėl suvadintos ir meldėsi pagalbos nuog Dievo Izraelio.Prieš pačias vestuves susivadi̇̀na kaimynus, svečius. Mūsų vyrai eidavo į kitą kaimą i mergytes susivadi̇̀ndavo. Vėdarus padarius liuob i susiedus susivadi̇̀ns tą vakarą. Suvadindamos žmones, mažne kas dieną sakė pamokslus. Tėvas, susivadinęs susiedus, uliavojo. Tada susivadino anie vyrai, kurie buvo namuose, … ir pavijo vaikus Dan.užvadi̇̀ntivardą duoti, pavadinti, praminti, užvardinti: Kaip ta knyga užvadintà?. Ir užvadi̇̀no šviesą diena, o naktį – tamsa. Ramučių dvarą užvadi̇̀no da Davalgainių dvaru. Duobės buvo, kiaulės buvo paknisę, tai ir Knystuškės užvadi̇̀no.turėti vardą: Kap tas daiktas užsivadi̇̀na?. Nežinau, kaip tie šaltiniai užsivadi̇̀na. Pas mus visokiausių [gėlių] buvo labai daug, apsimiršau, kap užsivadi̇̀no. Tenai pieva užsivadi̇̀ndavo Palazdinysvardu šaukti, kreiptis, minėti: Prasmuko vyrai, o su jais ir užvadintas Bindoku. Dažnai tankiai savo mergelę vardeliu užvadýsiuiš anksto pakviesti, paprašyti kur atvykti, dalyvauti: Užvadinti darbininkai. Ana užvadino svečius. Užvadi̇̀no muzikas į balių. Muno mama užvadi̇̀no jumis, kad atvažiuotumėt. Užvadini̇̀ rytoj ant kugelio, ar ne?. Nebebuvo laiko ne karaunos sukelti, ne talkos beužvadinti.1Tuokart nebuvo tos mados trūbų par budynes užsivadi̇̀nti. Jaunasis, užvadinęs[is] savo gentis, jojo jaunosios parvėdlauti.pakviesti kur.Užsivadináu an trobos taukšto [neklusnų vaiką] ir išpėriaupro šalį einantį pakviesti: Negalėjau užvadint viešnios.Ko užsivadinái tą vaiką?
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas