Vadžioti
Vadžioti reikšmė
Žiūrėti žodį "vedžioti"Žiūrėti žodį "vadelėti"Žiūrėti žodį "atvadžioti"Žiūrėti žodį "apvedžioti"Žiūrėti žodį "atvedžioti"Žiūrėti žodį "atvadelėti"Žiūrėti žodį "įvedžioti"Žiūrėti žodį "įvadelėti"Žiūrėti žodį "išvedžioti"Žiūrėti žodį "išvadelėti"Žiūrėti žodį "nuvedžioti"Žiūrėti žodį "pavedžioti"Žiūrėti žodį "parvedžioti"Žiūrėti žodį "pervedžioti"Žiūrėti žodį "pravedžioti"Žiūrėti žodį "išvadžioti"Žiūrėti žodį "privedžioti"Žiūrėti žodį "suvedžioti"Žiūrėti žodį "užvedžioti"nuolat vesti iš vienos vietos į kitą ar kur norsvedant šalintigloboti, prižiūrėti jauniklius (apie naminius paukščius)draugaujant vaikščiotinejučiomis nuolat klaidinti (einantį)laikyti, tąsyti (už plaukų, už gerklės) mušanttiesti, rengti (kokias komunikacijas)raižyti, rašytibraukytisiuvinėti puošiantdainuojant vadovautidainuoti, giedotigriežti (melodijas)pasakoti (ppr. niekus), postringautinaudoti (burtus)dažnai gimdytinuolat vesti (jauniklius)nuolat duoti vaisiųpasilakstyti, apsivaisintiimti už žmonądaug kur nuvestiapibraukytiišsiuvinėti apvadus, jais papuoštipasibėgtidaugelį ar visus atvestiatitraukti, nukreiptiišaiškinti, įrodytidaugelį ar visus įvesti į patalpąvisus ar daugelį išvesti iš patalpos ar išvedus išskirstytiiš daug kur išvestidaug kur nuvestisuklaidinti, sugundytikurį laiką klaidinti einantįkurį laiką prižiūrėti, globotinutiestiišrašyti, išraižytisiuvinėjant išpuoštisugebėti padainuotiišpasakotipripasakoti (ppr. niekų), pripostringautidaug pagimdytivisus ar daugelį nuvestinuminti, nutrypti bevedantkiek pavestisugebėti, pajėgti kiek pavestidrauge apvaikščiotikiek pagloboti jauniklius (apie naminius paukščius)pabraukytibraukant pavalytipasukioti, pareguliuotiįvadelėti, pažabotivisus ar daugelį vedant pergabentivisur išvadžiotikeisti vadžiojantiskurį laiką vadžiojant rūpintisnukreiptipritraukus priraišiotikiek pavesti mokantpragyventipraleisti kurį laiką, prabūtidaugelį atvestidaug vedžioti (ppr. iki nuvargstant)išmokyti atlikti tam tikras apeigasdaug komunikacijų nutiestiįpasakoti, pamokyti, įtikinėtiįkalbėti, įtraukti kalbantvisus suvestivisur nutiestisuklaidinti, apgautisuvilioti, nuskriaustivisus ar daugelį užvestiuždainuoti pirmu balsuapgaudinėtinukreipti, nusuktisuviliotisudraugauti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vadžióti
Vadžioti sinonimai
antvadžiotiapvadžiotiatvadžiotidavadžiotiįvadžiotiišvadžiotinuvadžiotipavadžiotiparvadžiotipervadžiotipievadžiotipravadžiotiprivadžiotisuvadžiotiužvadžioti
Vadžioti frazeologizmai
akimi̇̀s vadžióti sekti žvilgsniu, kreipti žvilgsnį: Kur tik aš einu, jis mane akim̃ vadžiója. Apsvaigusiomis akimis aplink save vadžiojo. Kur žengsnelį jaunas žengiau, paskui jauną mergužėlės akelėm vadžioja. Eš savo akimis tave vadžiosiu.liežuviùs vadžióti apkalbėti: Vis geriau, negu su bobomis liežuvius vadžioti. Na dabar liežuvių daugiau nevadžiosite! – praniurnėjo gudruolė, triuškindama paukštes.už čiùpros vadžióti primesti savo valią, varinėti: Atiduok viską, paskui vaikas bevadžios mus už čiupros!už nósies (nósės ) vadžióti apgaudinėti, mulkinti: Nebturėsu savo lizdelio, už nósės visi ir vadžiós. Rupūžė tu, muni tu vadžióji i vadžióji už nósės!. Už nósės vadžiójo mumis kaip velnias. Tokį vaikį už nósės vadžióti, negražiai. Kiek ilgai berną už nósies vadžiósi, jiej supyksta ir meta. Kavalierius pilnan protan, o merga už nósies vadžiója. Jis nori kitą už nosies vadžiót. Vadžiosi vyrą už nosies kaip veršįantvadžióti atvadžioti 1.apvadžióti apvedžioti.1daug kur nuvesti: Jaunąją apvadžiójo po tvartus, svirnan nuvedė. Apvadžiójo visur [po miestą], nakvojau. Vaikus visur apvadžiója, žino visa.Apsivadžiójo biškį, parodė miestąapibraukyti: Apvadžiój[o] rankomi visą pilvą, rado ligąišsiuvinėti apvadus, jais papuošti: Andaroko pažemė apvadžióta juostaitėm. Jis mandras vyras, apvadžiotą kailiuku žiponą nešioja. Tuos krepšius apvadžio[jo] visokiais žibučiais. Tad Marcė segė savo sietyną prie lubų ties stalu, Justas pataisūnais apvadžiojo duris, langus.Kas tau apsivadžiót pačiai!pasibėgti: Kaip pakilo, nuvedėm pri jaučio, ir apsivadžiójo. Apsivadžiójo jauneklė, neparduosma. Karvė apsibėgo, apsivadžiójo.atvadžióti atvedžioti.daugelį ar visus atvesti: Atvadžiójo karves sklypininkai ponuo, niekas dėl to anų ir nešaudė. Kas atvadžiós, ką padarys?!.atitraukti, nukreipti: Atvadžioja nuog tikros ganyklos. Notgivadžiok jų nuog viernų ganyklų jų. Atvadžioja nuog vierno mokslo Pono savo. Ir išmanė tamui Ponas, kad toj piktoj dvasia turėjo apie juos visados gundyt atvadžiodamas juos nuog tos tobulystos. Petras… Christų nuog kančios ir mirimo atvadžiójo.atvadelėti Viena vadelė atsivadžiójo, kadgi aš arklį kaip suturėč!×davadžióti išaiškinti, įrodyti: Davadžiój[o], darodė, kas pavogė. Apie žynūną papasakojo ponas šitiem, bet tie nenori tikėt, norint šitas ir davadžiojo, kad tikrai žiedą atieškojo. Daugiausiai davadžioja priklodais. Bet Saul[ius] tuo daugiaus stiprinos ir pergalėjo žydus, kurie gyveno Damaškuj, davadžiodamas, jog tas yra Christus. 1įvadžióti įvedžioti.daugelį ar visus įvesti į patalpą: Arklius į tvartą įvadžiók. Dabar šventa dvasia mus tikinčius kavoja, į dangų įvadžioja.Tėvai, neingivadžiokiat rūstybėn sūnelių jūsų.Jį per išvadžiotojį iššaukė1įvadelėti: Įvadžiojamas arklys. . Bėrąją par trumpai įvadžiójai. Tė vadžias, juk moki arklius įvadžióti. Sugrubę rankos, negaliu nė vadžių įvadžiót. Apie pakinkymą tai nėr ko nė šnekėt, anas ir vadelių nemoka invadžiót.Arti vilku negali, kad pažabot nemoki, o akėt neakėsi, kad įvadžiot negalėsi.Aš pats insivadžióju. Įsivadžiójo ketvertą. Jis surado storą virvę ir liepė įsivadžiotiišvadžióti išvedžioti.1visus ar daugelį išvesti iš patalpos ar išvedus išskirstyti: Mažus visus ir išvadžiós pri ūkininko, o pareiti jau nemėgink. Išvadžiós karves uriadninkas. Arklius išvadžiójo iš tvartų. Saulukė teka, užsikelia žmones, gyvulius išvadžiója ir eina darban. Velinas… vagia ir išvadžioja ižg gardo mizernas avis. O tais mergas, kap jos labai dailios buvo, tuo karaliūnai išvadžio[jo] .Važiuoja tik ubagų šikt išvadžiót (labai vėlai važiuoja į miestą, į bažnyčią).Kol išsivadžióji [rytą] gyvolius, kol pasimelži, i pusryčio reik. Į darbą išsivadžió[ja] tus pačius [arklius].Kodrinag tad per jo giminę išvadžiojas giminė Viešpaties Christaus.iš daug kur išvesti.Kurs iž visų sylvartų mane išvadžioji.daug kur nuvesti: Aš išvadžiójau aną po visas stubas. Išvadžiósma [elgetą] po kiemus. Aš tave išvadžiósiu po panemnę. Išvadžiójau [vaiką] po laukus, miegta kaip pridaužtas. Išvadžiójo mane dukrelės po svečius. Tas senelis jį visur išvadžiojęs, visa išrodęs, kaip ten gyvena tame dvare.Išsivadžiojo po visus pakajus.2suklaidinti, sugundyti: Gėda ir bėda, kad žmogų šėtonas gauna suklastot ir išvadžioti. Švelniais žodžiais… išvadžioja nekaltas širdis. Išvadžiojau svietą, mylas Pone. Teipo kalba Ponas priš prarakus, išvadžiojančius mano žmones. Neduokis išvadžiót žmonėmus heretikamus, kurie pramones savas niekam nevertai didesnėmis daro. Adomas netapė išvadžiotas, bet moteriškė tapė išvadžiota ir peržengimą pradėjo. Ir kelsis daug falšyvų pranašų ir išvadžios daugel. Bet piktos žmones ir išvadžiotojai piktynių eis išvadžiodami ir būdami išvesti. 1Jie mus sela išvadžioti.O nesiduokimės išsivadžiot nei ižgąsčiamus, nei geradėjystoms svieto to. Nesiduokitės išsivadžioti tūleropais ir svetimais mokslais.kurį laiką klaidinti einantį: Velnias išvadžiójo muni po pušynąkurį laiką prižiūrėti, globoti: Kita višta po du mėnesiu [viščiukus] išvadžió[ja]. Visą amžių už rankelių [vaiko] neišvadžiósi.Kam čia tiek tų gyvulių: i karvę kiek išsivadžióji – užtenkanutiesti: Ižvadžiót skaromi [džiauti] reikia dratų. Elektrą išvadžiójo, šviesiai gyvensma.Ūksminių bulvių šaknys yr toli išsivadžiójusiosišrašyti, išraižyti: Išvadžiótos litaros anta kryžiaus. Išvadžiójau raides, viską. Išraižo [paminkle], ka nori, viską išvadžió[ja]. Vargonininkas natas išvadžiojo su rankomssiuvinėjant išpuošti: Balti skaistūs marškinėliai žaliais šilkais siūti, žaliais šilkais išvadžioti. Kad aš žinočiau bernužį gausiant, jam sermėgėlę siūčiau…, sidabrėliu išvadžiočiau. Ta rudinė išnešiota, žiurkių skūrom išvadžiota.Aplink jo (karaliaus) rūmus buvo gražūs sodai, išvadžioti takaisugebėti padainuoti: Senas teip neišdainiuosi, tas natas neišvadžiósi. Katinėlis rainas, išvadžiójo dainasišpasakoti: Įsidavė ing kalbas su anais išmintingais ir su anais daktarais… išvadžiodamas jiemus teipag valią Dievo tėvo dangujęjo.Kalbõs bobos ėjo išsivadžióti, t. y. daeiti teisybę. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvopripasakoti (ppr. niekų), pripostringauti: Išvadžió[ja] [politikai], ka nereik Lietuvai karū́menės. Ana sudeda visokias dainas, ana visokias komedijas išvadžió[ja]. Užkremta mun žodžiai, nebišvadžióju kalbų.Duoda sevi išsi̇̀vadžioties (išjuokti) toks senas žmogusdaug pagimdyti: Merga, vaikų neižvadžiójus, turi sveikatos. Anksčiau po penkioleka vaikų išvadžiódavo. Tai aš te ponavočiau, vaikelius išvadžióčiau.Vaikų neižvadžiójęs, kap jis vargsta.Vaikus išsivadžiójo i pabėgo nū vyro. Ji jauna išsivadžiõs vaikus, bus paskui lengviauišvadelėti 1: Kam išvadelėjai, išvadžiojai arklius, ar čia ganytis ketini?. Išvadžiók arklius ir nuvesk į ganyklą. Išvadžiók ir įsek vadžias.nuvadžióti nuvedžioti.visus ar daugelį nuvesti: Toks vaikis a benuvadžiós [veršius], tegulnuminti, nutrypti bevedant: Žardis visas gyvuolių nuvadžiótas, – nėr kur karves pririštpavadžióti pavedžioti.kiek pavesti: Pavadžiók ašvienius ariant. Reikia pavadžiót vaikus an oro. Ka nor sulauktau vaiko (vaikaičio) už rankutės pavadžiót. Pavadžiódavo tą aklą bobalę. Svaigsta galva, muni pavadžiókiat. Pavadžió[ja], jau noria eit mergica.Ana tik vaiką už rankikės pasivadžió[ja]. Jis karvę pasivadžió[ja] kiek i gulia. [Mažiukėlį] pasivadžiók ir pasinešiok ant baltų rankelių.sugebėti, pajėgti kiek pavesti: Aš dar arklį pavadžióju, tiek tegaliudrauge apvaikščioti: O čia da pasi̇̀vadžios, pamatysi, kaip čia ta Kartena yrkiek pagloboti jauniklius (apie naminius paukščius): Višta kap pavadžiója mažukus, jiej stipresni būnapabraukyti: Itep va pirštas pavadžiója sau per kaktą, po lūpas pavadžiója.braukant pavalyti: Grindis pavadžióju anta šepečio [skudurą] apsivyniojuspasukioti, pareguliuoti: Šriubas, kur pavadžiója žirklesįvadelėti, pažaboti: Pavadžiók arklius. Mano kamanotas, brolio padkavotas, o to šelmio balamūto karklais pavadžiotas.gai̇̃dį po pùsnį pavadžióti greit pavargti.už nósies (nósės) pavadžióti apgaudinėti: Vaikio daba už nósės nepavadžiósi, anų mažiau. Pavadžiósu jumis už nósės, aš gudresnis.Tokio (18 metų vaikino) už nósės nepaimsi nepavadžiósiparvadžióti parvedžioti 1: Tu tvorele, tu tiesioji, visus girtus parvadžiójipérvadžioti pervadžióti pervedžioti.visus ar daugelį vedant pergabenti: Brolelius parkilnokit, žirgelius parvadžiókit [per upę].visur išvadžioti: Aš tavi párvadžiočiu, pamatytumi kokios pievos!. Ten žemai kažkoks senukas priėjęs, jį per visus gražiausioms seklyčioms prilygstančius ruimus pervadžiojęs.keisti vadžiojantis: Tiek jau tų mergų pérsivadžiojęs – šimtąkurį laiką vadžiojant rūpintis: Tu mane ir per šią nedėlę taip laimingai pervadžiojai ir man didei daug gero dovanojainukreipti: Nes ans baisus čertas ir prieštarnykas jo, kad jau Ponas atstojo nuog jo, moka su juo žaist, o parvadžiot ant jo visa pagal valios savo.pievadžióti pritraukus priraišioti: Anksčiausis čėsas apynius pyvadžiotipravadžióti pravedžioti.kiek pavesti mokant: Nemokantį arklį arti pravadžiókpragyventi: O tėvas tris pačias pravadžiójopraleisti kurį laiką, prabūti: Anas teip i prasvadžiójo – nebuvo kariuomenėjišvadžioti 12.privadžióti privedžioti.1daugelį atvesti: Savo senuosius skaitytojus meldžiame: nepastokite mums neviernais, bet mums dar ir naujų skaitytojų privadžiokite.daug vedžioti (ppr. iki nuvargstant): Aš prisiariau lygių laukelių, prisivadžiójau palšų jautelių.išmokyti atlikti tam tikras apeigas: Katekizmo vaikus apmokom, privadžiójam [komunijos]daug komunikacijų nutiesti: Privadžióta elektrųįpasakoti, pamokyti, įtikinėti: Privadžió[ja] vaikams gražiai būti, nemušties. Kunigą laukiant, ligonį privadžiók. Mokina vaikus, privadžiója, o tie savo [daro]. Ko čia tu mun privadžioji, kaip Škimelis šunį kardamas!. Kiek kartų ėjo ko į vidų, vis privadžiojo mergikei. Tėvams privadžioja, idant savo vaikus dievabaimingai augintų. Tuokart klebonas pašaukė Jurgį su motere ir sūnų, pažinęs pramokytus, privadžiojo, kad nebgertų. Kurių žodžius ilga būtų čia privadžiot. Privadžioja, jog jis est ansai tikrasis mesijas žadėtasis.Jau aš kai ta katė pelę privadžióju, mokau jįįkalbėti, įtraukti kalbant: Pomažam privadžioja žmogų maži nusidėjimai didžiump. Dievo tavo verksman mane privadžiojo. Tėvai, neprivadžiokiat sūnų jūsų ingi rūstybę. Aš ją privadžiójau, idant kreivai prisiegotų. Kursai tame visados privadžios, idant užmiršęs kaltes savo sekiotumbei svietą tą. Privadžio[ja] darbus mylaširdingus. Palaiminti pakajingieji, kurie… visus suderėjimop ir bendrosp meilėsp o tikrop pakajausp privadžioja.suvadžióti suvedžioti.visus suvesti: Suvadžiósu gyvolius, ateisu. Parejęs girtas, nesuvadžiójęs nė gyvolių. Tu suvadžiók arklius į tvartą, o aš eisiu šėko papjaut. Parejau numie, gyvolius suvadžiójau, sugirdžiau, sutvarkiau. Im’ ir suvadžiõj bernukus [į mokyklą].Susivadžió[ja] [į nibrę] mergų, išprašę iš tėvųvisur nutiesti: Dračiukus suvadžiójam ant kamino, ka kuosai n’įlįstų. Už savo piningus elektrą [nuomininkas] suvadžiójosuklaidinti, apgauti: Kam tu suvadžióji žmonis ir [jie] tur par tave bartis. Sūnus apdairė tokią sau mergą, ir ana jį suvadžiójo. Anos galva dirbo suvadžióti. Suvadžióti, an juoko laikyti kitą nemoku. Ta tilivizija susuka galvas, visaip šneka, suvadžió[ja] žmonis. Tu tik mane suvadžióji, daugiau nieko. Melavo, kits kitą suvadžiojo. Duodavaus suvadžiojamas ir kitus suvadžiojau.suvilioti, nuskriausti: Nesuvadžiók mergelkos, brude!liežuviùs suvadžióti suliežuvauti, apkalbėti: Tik to bereik – liežuviùs suvadžióti. Gera boba, liežùvių nesuvadžió[ja]. Nelabi žmonės liežuvius suvadžiojoužvadžióti užvedžioti.visus ar daugelį užvesti.uždainuoti pirmu balsu: Mūsiškis visada užvadžiója. Menka ji giesminykė buvo – užvadžiót negalėjo, tik pritardavoapgaudinėti: Kadai tu mane naravoji, užvadžióji, sako ana. Ko žmonis užvadžióji? Į miliciją paduoti!.Neužvadžiokimės patys, bet ik be metų apveizdėkimės, pasergėkimės ir klausykime rodos to, kursai pirma nori būt tarpinyku mūsų.nukreipti, nusukti: Atskaluonis… ing tūlus klaidėjimus ir nuodėmes žmones užvadžioja.suvilioti: Neužvadžió[ja] anas (merginas), neprasideda. Kam paviliojai jauną mergelę? Kam užvadžiójai kiemo mergelę?. Ir nestatyki aukštų klėtelių, neužvadžioki kaimo mergelių.sudraugauti: Neužsivadžióčio su tokiu
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas