Vaikyti
Vaikyti reikšmė
Žiūrėti žodį "pavaikyti"versti lakstyti; varinėti, gainioti, vejotisiuntinėtiversti pasišalinti, vyti šalin, baidytivytis, gaudyti; persekiotisekioti, meilintisbartikreipti ypatingą dėmesį, paisytistengtis prilygti, lygintisstengtis įgyti, siekti kopūsti (apie vėją)pučiant judintileisti, tirpdytivaisinti, kergtigeisti patino, lakstyti, bėginėtispriversti apibėgti, apvytikiek nusivaikyti, apsibaidytididumą (darbų) nudirbti, atstumtiapvaisinti žiedadulkėmis, apdulkintiišprievartautinuvyti šalin, nubaidytivaikant nukamuoti, įbaugintiišgainioti į šalis, išblaškytipriversti išvykti daugeliui į įvairias vietasišvyti, išvaryti, išvejoti, išbaidytipriversti išvyktivaikant nuvarginti, nuvaikytivaikant sugrąžinti sveikumąkurį laiką vaikytis, gainiotisišsklaidytisklaidant (šilumą) išgairintiišleisti, iššvaistyti (pinigus)padaryti prastą, silpną, nususintikurį laiką geisti patino, vaikytis, bėginėtisnuvyti šalin, nugainioti, nubaidytivaikant nuvargintinuleisti, nutirpdytiprastus javus nupjauti; prastai nupjautikiek vaikyti, pagainiotipasekiotikurį laiką vaikyti, gainiotikiek nuvyti šalin, pabaidytivejantis pavytipasigaudytiapvaisintisusikryžmintipasekti, atsigimtivaikant parvyti, parvarytivaikant pervargintinuvyti, išvarinėtikurį laiką vaikyti, gainiotivaikant išmankštinti, prajodinėtiprasklaidytivaikant privargintisuspėti vaikytipanaikintivaikant, vejant sugaudyti, sulaikyti, pavytisuvaryti, sugainiotipriversti susikelti, susikraustytivaikant išvaryti, pabaidytivaikant nuvargintisuvokti, suprastipastebėti, susektisusiorientuoti, susigaudytikreipti dėmesį, supaisyti, sužiūrėtisusilyginti; prilygtiuž ko ar ant ko užvyti, užvarytipavytivaikant labai nuvargintisiuntinėjant privarginti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: vaikýti
Vaikyti sinonimai
apvaikytiatvaikytiįvaikytiišvaikytinuvaikytipavaikytiparvaikytipravaikytiprivaikytirazvaikytisuvaikytiužvaikytivaikytinai
Vaikyti frazeologizmai
kiaulès vaikýti eiti griuvinėjant: Kai jau eina girtas, tada sako – kiaulès vai̇̃ko.poveliùs vaikýti toks Užgavėnių žaidimas: Vaikai, važiuokit povẽlių vaikýt, gerai linai augs. Niekas nesugebėdavo taip vikriai perlieti vandeniu per Užgavėnes povelius bevaikančio jaunimo arba rugiapjūtės pabaigtuvininkų kaip Kazysšuni̇̀s vaikýti bastytis be darbo, valkatauti: O dar̃ pasėjęs negi šuni̇̀s vaikýsi, – reikia dirbt. Jaunatvėj tėvų neklausys – vėliau šunis vaikys.vė́jus vaikýti (vaikýtis ) nerimtai elgtis, bastytis, trankytis: Buvo jaunikaitis: tas vėjų nevaikė, nešvilpino, netinginiavo. O dabar eiti, klajoti po svietą, vėjus vaikyti. Kaimas jau taip pripratęs, kad jauni vyrai naktimis vėjus vaikovélnius vaikýti ieškoti priekabių: Žmogus iš nieko vélnius vai̇̃koapvaikýtipriversti apibėgti, apvyti: Apvaikiaũ aplink Žilionies kluonąkiek nusivaikyti, apsibaidyti: Širšių bijodavom, tai apsivai̇̃kom šakom, lapais. Palauk, dabar nepamelši – tegul karvės apsivai̇̃kodidumą (darbų) nudirbti, atstumti: Jau šiek tiek apvaikiaũ darbus.Andrius vis laukė: apsivaikys darbus, bus laisvesnio laikopavaikyti 6 Jeigu kuri karvė labai ilgai neapsivaiko, tai reikia užrišt ant jos kaklo seną nuo mėsos pantį.apvaisinti žiedadulkėmis, apdulkinti: Jūsų aguonos nepilnavidurės, apvaikýtos, matyt, laukinėmišprievartauti: Baudžiaunykę jaunamartę pirmą naktį pats ponas apvai̇̃koatvaikýti nuvyti šalin, nubaidyti: Šunį neatvaikýsi nuo savęs. Mėtė akmenim ir atvai̇̃kė vilką. Aš jau tris kartus atvaikiaũ [kiaules nuo rugių], o tu do nė vienoįvaikýti vaikant nukamuoti, įbauginti: Vaikai vištas įvai̇̃kė, nesileidžia artyn. Tas veršis vilko įvaikýtas neaugoišvaikýti1[K] išgainioti į šalis, išblaškyti: Ižvaikau, ižbarstau. Šuo avis išvai̇̃kė. Atalekia senė, lazda rankoj, prikelia prikelia, išvai̇̃ko tas karves [,kad negulėtų, ėstų]. Ant rytojaus tik išginus ponas paleidė šunis, kad kiškius išvaikytų. Aveles išvai̇̃kė, vilneles išdraikė po laukus, po laukus . Jei triukšmas nesiliaus, jie tuoj išvaikys susirinkimą. Vilkas ima jas ir išvaiko avis. 1Vakarušką lietus išvai̇̃kė. Ir žmonių ten nedaugel liko; ar viesulai juos išvaikė, ar maras išmušė, niekas nežinojo.Raguota karvė visą pulką išvaiko. Pilnas tvartas raudonų arkliukų, inej[o] vienas juodas ir visus išvaikė (žarijos ir žarsteklis).priversti išvykti daugeliui į įvairias vietas: Vaikai kai šuniukai po visą svietą išvaikýtiišvyti, išvaryti, išvejoti, išbaidyti: Girtas išvai̇̃kė visus vaikus iš dubos. Marti išvai̇̃kė šeimyną. Pačią išvai̇̃kė, ir vėl paliks vienas. Ka bus kas jūsų gryčio[je], išvaikýkiat. Vaikiau vaikiau i negaliu išvaikýt [karvės iš daržo]. Išvaikýk vištas iš daržo, – viralus išdraskis. Lizduke katinas buvo, špokus išvai̇̃kė, išpjovė. Ašiai ir žabus atsargiai ėmiau, kad jo (paukštelio) neišvaikýč. Tikrai papečyj murma vaidalas! Tik kaip anas reikia išvaikyt?. Laumės apsisupa paklote ir ateina, ir išvai̇̃ko iš pirties moteras. Greičiau aždarykit visas [peklos] duris ir langus, ba jis (kalvis) mum visus išvaiki̇̀s .Tai, rokuoja, jau tą nelaimę išvaiki̇̀s, ka nukerta uodegą [giedančiai vištai]. Išvaikęs piktybes ir anų galybes, dangų mumus davė. Idant … pritęstų savęsp visus, kuriuos tiesa Dievo buvo užbarsčius, kerštas Dievo atadaužęs, o baimė išvai̇̃kius.Nešluota troba piršlius išvaiko. Viena raudona ineina, visus išvai̇̃ko (ugnis).Išvaikyk kiaules iš daržo. – Išsivaikýk pati. Svetimas mergeles tai išsivaikiau. Pasiuto senis: savo šeimyną išsivai̇̃kė i gyvena vienas.Senas levas gaišta delto, jog nėra peno, ir jauniej pasenusio ižsivaiko.Tinginys duoną išsivai̇̃ko.priversti išvykti: Jaunimą iš kaimų išvai̇̃kė, tuščiavaikant nuvarginti, nuvaikyti: Išvaikytą kiškį bet koks šuo pagausvaikant sugrąžinti sveikumą: Dobilų užėdė karvė, išputo, ir led ne led mes ją išvai̇̃kėmkurį laiką vaikytis, gainiotis: Tą vaiką išsivai̇̃kė po visą kalnąišsklaidyti: Išvai̇̃kė debesius vėjas. Ir tep ūkanota bus, paki ūką vėjas ižvaiki̇̀s. Uždaryk duris, vėjas šilumą išvaikỹs. Vėjas iš kambario šilumą išvai̇̃kė. Reiktų kada nors paausti, dulkes išvaikýti (retai audžiant audeklas apdulka).Saulės spindulys buvo išvaikęs tam tarpui tamsybę. O dabar miegus išvaiko kambarin įsiveržusi saulė – šilta ir vasariška.Gerk gerk, mažu sklerozė išsivaikỹs.sklaidant (šilumą) išgairinti: Nū pečio nekūriau, tai vėjas visą pirkią per plyšius išvai̇̃kė. Vėjas išvai̇̃kė pirkią, šaltaišleisti, iššvaistyti (pinigus): Išvai̇̃kė piningus begerdamas su panomspadaryti prastą, silpną, nususinti: Šiemet rugius vėjas išvai̇̃kė. Šąla i šąla kožną naktį, išvaikỹs rugeliuskurį laiką geisti patino, vaikytis, bėginėtis: Karvė išsivai̇̃kė visą savaitę, ir delto nepasivaikė.nuvaikýtinuvyti šalin, nugainioti, nubaidyti: Nuvaikýk vištas nuo miežių, kad nelestų. Nuvaikýk nuo girnų vištas!. Puolė su lopeta ir nuvai̇̃kė šunį. Aš tuoj prilėkęs viulkus nuvaikiaũ. Užles žąsukas avižų, miežių, tu niekap nenuvaikýsi nuo lauko. Skrudėlės prašė, kad anas (berniukas) nuvaikytų mešką. Tada nuskrido gegužė girion ir pasakė devynių brolių seseriai, kad ją visi broliai nuvaikė.Badą nuvaikýti. Pasimankštyk, gal miegus nuvaikýsi. Ji papurtė galvą, tarytum tas judesys galėtų nuvaikyti neprašomas mintis.Nusvaikai̇̃ [uodus], ir tiek, ką juos naikinsi. Nusvaikýk musias.Nusivaikei visus bernus, ir bala žino, ką begausi.Išeik oran, tai miegus greit nusvaikýsivaikant nuvarginti: Greit nevažiuok, kad nenuvaikýtai arklių. Kas nuvai̇̃ko, nuvažinėja arklius, blogi esti. Kam tu arklį tep nuvaikei̇̃, kad net šlapias kap pelėnuleisti, nutirpdyti: Kai saulė pasisukė an žemę, tuoj sniegą nuvai̇̃kė. Pirmą sniegą vis nuvai̇̃ko, kad ir daug prisniega.Reiks važiuot, bo lig rytdienai gali kelią nuvaikýtprastus javus nupjauti; prastai nupjauti: Tokie čia šiemet rugiai – pardien ir nuvaikýsmapavaikýti1kiek vaikyti, pagainioti: Kai pavaikai̇̃, vis tiek bėga tolyn. Reikia pavaikýt gerai karvė, trint šonai šiaudais [, kai išpunta]. Toj būdelėj seneliukas, trejų metų piemenukas, moka kiaules paganyt ir ožkeles pavaikyt. Kažin kuri iš mergų manė, kad išputusią karvę reiktų smarkiai pavaikyti, kaip darė Endriškėse. Jis (skalikas) pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton.pasekioti: Paskui visus nepasivaikýsi. 1kurį laiką vaikyti, gainioti: Arklį pavaikýti.kiek nuvyti šalin, pabaidyti: Atiš, su lazdele pavaikiaũ, ir nuejo [vištos]. Dar vanagą pavai̇̃ko nuo vištų. Kokis tę mušimas – tik blusas pavaikė. Karvė pririšta, gálva negali pavaikýt [musių]. Eik, seni, fermon, nor musias pavaikýsi . Vištos bulbas lupa, pavai̇̃kaitvejantis pavyti: Kur jį pavaikýsi?.pasigaudyti: Tarp išvirtusių medžių galima pasivaikyti ešeriųapvaisinti: Jų jautis netikęs: nepavai̇̃ko karvių. Jis pavaikė visas apylinkės kales.Karvė pasivai̇̃kė, bus pieno. Regis, kad telyčia ieško jaučių, nuvesk, tegu pasvai̇̃ko. Karvė nepasvai̇̃kę. Karvė pasikėlė, prileidom prie jaučio, ir pasivai̇̃kė. Jau visos pasivai̇̃kę karvės turėjo. Až antro rozo būta pasvaikýta karvės. Gerai, telyčytė pasvai̇̃kė. Telyčia jau pasvai̇̃kė, kitais metais bus karvė. Abi avelės pasivai̇̃kė, ale atvedė tik po vieną gėrelį. Ar jau pasivai̇̃kė kumelė?. Prieš išgaišdamas, tas [gyvačių] karalius pasivaikąs su kuria nors gyvate, ir iš jos gimstąs naujas karalius.Kad Dievas laikis, maž pasvaiki̇̀ssusikryžminti: Burokai pokietūs tokie, anys, matyt, pasvai̇̃kę su galvijiniais.Nebijok, dėk mėsą prie bulvų: bulvos mėsa nepasvaiki̇̀spasekti, atsigimti: Kuo ana ir pasvai̇̃kius, tokia bloga?vė́ju pasivai̇̃kęs labai judrus, nepasėda, nenuorama: Tokia jau vė́ju pasvai̇̃kius: dienelės nepabus namievélniu pasivai̇̃kęs niekam netikęs, prastas: Kad ir ana jau vélniu pasvai̇̃kius. Duona velniu pasvai̇̃kius (gaiži) parvaikýtivaikant parvyti, parvaryti.vaikant pervarginti: Akėdamas labai parvaikiaũ arklius. Arkliai parvaikýti, varnos derina (greitai stips) pravaikýtinuvyti, išvarinėti: Nuog daržo ir vištą reik pačiam pravaikýt. Pravaikýk kates!. Eik pravai̇̃kai kiaules iš daržo.Vydavo bitutės nedorėlį [lokį] iš medžio, tas, pasikočiojęs smėlyje, nuo akių kojomis prasivaikydavo užpuolikeskurį laiką vaikyti, gainioti.vaikant išmankštinti, prajodinėti: Ar žirgelį pravaikei, ar suknelę vėdinai, – oi, ko atjojai, šelmi berneli, pavasario dienelę?.prasklaidyti: Auštant vėjas pravaikė debesis.Einu pasivaikščiot, miegus pravaikýtprivaikýti 1vaikant privarginti: Juos (belaisvius) te privai̇̃kė. Nu jis (sūnus) palakstė, privai̇̃kė kiaulę [iššokusią iš gardo], to dūsuoja, nebagė jau jy te gulia po medeliais ir kelias. Privaikýta piemenų kiaulė, prikapota, kana ar neišsibarstis.suspėti vaikyti: O kur tu juos (viščiukus) privaikýsi!×razvaikýti panaikinti: [Lietuvių] mokyklas razvai̇̃kė [1935 m.]suvaikýtivaikant, vejant sugaudyti, sulaikyti, pavyti: Kai išbėgs, nebesuvaikýsi. 1Suvaikýk gi jį!. Tai karvė, kokia dragūnas, negali suvaikýt. Anas vėl atgal – ir negali niekaip bobutės suvaikyt po dangų. Ir tebegaudo ligi šiolei. Jis mėlynanosius nori suvaikýt, darban nuvaryt, ale, ale….Nė su margu arkliu nesuvaikýsi jų melagystės. Ašarų suvaikýt negaliu.Suvaikýsi tu pirdalą vandeny. Vaikai, kolei skverne laikai, paleidei – ir nebesuvaikai̇̃. Dantys liežuvį sulaiko, bet proto nesuvaiko.Jis šelma, kur aš jį susivaikýsiu. Kur aš su ja (telyčaite) senas susvaikýsiu[K], suvaryti, sugainioti: Kas juosius suvaikỹs?. Kiaules reikia suvaikýt. Dievas siunčia perkūniją ir juos (velnius) muša, suvaiko atgal į peklą.Nesusvai̇̃ko gyvulių. Susivaikiaũ vėl an krūvą iš tų krūmelių [gyvulius].priversti susikelti, susikraustyti: Tai va, dabar gyvenvietėn suvai̇̃kė visusvaikant išvaryti, pabaidyti: Krapukštinosi pelės, ej[o] pelių suvaikýtvaikant nuvarginti: Arklius dykai suvaikiaũ in tą miestąsuvokti, suprasti: Dabar aš nesuvaikaũ to mokslo. Mano žodyne prie kiekvieno žodžio bus įdėtų sakinių, iš kurių lengviau bus suvaikyti žodžio reikšmė. Mokiniai kalbos taisykles turėtų mokytis patys suvaikyti iš nagrinėjamų kalbos mokslui pavyzdžių. Žmogus kartais negali suvaikyti, kaip rašytojo galvota: rusiškai, lenkiškai ar vokiškai. Vidurinės priegaidės ženklu žymima ir kai kurių skolinių kirčio vieta, nes čia priegaidė yra nesuvaikoma. Nebesuvaikaũ pakrikusių minčių. 1Velnio tu suvaikysi tą ponų meilę.Monika kuris laikas murpsojo, visu kūnu atsirėmusi į savo vyrą, nesusivaikydama savo kančiose ir mintyse. Bematant man pasidarė daug ramiau, vėl galėjau susivaikyt savo mintis. Tai kaipgi tada jie kryptis susivaiko?. Per tvorą šoko [karvė] ir kieno gerybon inšoko – nesusvaikýsi. Eik tu, susvaikýk su tokia.pastebėti, susekti: Nespėja suvaikýt, kada šuniokas nutrūksta. Kiek yra rašybų Rygoje, suvaikyti neteko.susiorientuoti, susigaudyti: Motociklas skrieja, mokytoja nesuvaiko, kur dangus, kur žemė.Niekaip nebesusivaikaũ: o buvo medžiai, buvo kluonas. Sunku čia susivaikýt – tiek daiktų!. Aš nieko nebesusivaikaũ su tais vaistaiskreipti dėmesį, supaisyti, sužiūrėti: Ar suvaikýsi, ką žmonės apie mane pašneka. Kur tu čia senas būdamas jaunus besuvaikýsi. Siūkis, vaike, paprastai, kur tu visas madas suvaikýsi. Jo nesuvaikýsi: jis visada vienaip sako, kitaip daro. Suvaikýsi, ką bobos pramano. Suvaikýsi jo ligõs. Kas suvaikys, ką varnos lesa?!. Čia sunku tos šnẽkos suvaikýt. Suvaikýsi tu dabar svietą: kaip kas išmano, teip ir daro. Apsikentusi daryk savo, ir gana, svieto liežuvių nesuvaikysi. Suvaikysi dabar čia jo norus!.Vėjų ir žmonių kalbų nesuvaikýsi. Blogų gandų nesuvaikysi, piktų kalbų neišsklaidysi.susilyginti; prilygti: Tu jo su parėdais nesusvaikýsi: anas bagotas, o tu ubago tarbaužvaikýtiuž ko ar ant ko užvyti, užvaryti.pavyti: Karvės uodegas užkelia, tai neužvaikýsivaikant labai nuvarginti: Užvaikýtas arklys. Per dieną akėjau, tai arkliai užvaikýti. Ažvai̇̃kė bernioką, tą daryk, tą.siuntinėjant privarginti: Marčią vyro močia darbais ažvai̇̃kė
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas