Valgyti
Valgyti reikšmė
vartoti maistą, maitintis, sotintisapsirūpinti maistu, prasimaitintivartoti maistuitam tikru laiku vartoti maistui duodamus patiekalusėsti, graužtilestipietautipavalgius dar užvalgyti, užsigardžiuotiiš visų pusių nuvalgytivalgant kiek sunaudoti, kiek suvalgytiviską suvalgytipajėgti suvalgytivalgant nuskriausti kitądaugiau už kitą suvalgyti, valgant aplenktivalgant suterštiper daug prisivalgyti, persivalgytiužvalgyti ko nors kenksmingoprisivalgyti iki soties, pasisotintidaugiau arba tiek, kiek kiti, suvalgyti, įveikti valgantsuvalgyti už kitąprivalgyti už kitą laikąvalgyti pas tą, kuris anksčiau buvo vaišinamaskurį laiką kur maitintisatšipinti valgant (ppr. ką rūgštų)iki soties privalgyti, prisisotintidaug ar ilgai valgant pasidaryti negardžiampakankamai privalgytibaigti valgytipajėgti, galėti suvalgytisuvartoti maisto, suvalgytivalgant ką nors įrytiko kenksmingo užvalgytidaug privalgyti, įsitraukti į valgymąįsipenėti, įsiganytivalgant įsiskolintiįsigraužti gilynvisus ar viską (iš indo, iš vidaus) suvalgytikurį laiką valgytivalgant nudilintiiki soties prisivalgytipasivaržyti, kas daugiau suvalgysišėsti, išgraužtikiek nuo paviršiaus ar dalį suvalgytinurinkus suvalgytipavalgytidaug suvalgytiįstengti viską suvalgytivalgant nuskriausti, apvalgytivalgant skurdinti, viską suvalgytivalgant įveikti, aplenktiįstengti nurytivalgant nudilintinugraužti, nuėstibaigti valgytitam tikru laiku baigti valgyti patiekaluspanaudoti maistuipasisotinti valgantpasimaitintisugebėti, galėti valgytisuvalgytisuėsti, sugraužtiprisilestiviską suvalgyti, pasisotintibevalgant sudilintisuvartoti valgant, suvalgytipraleisti valgant, pravalgytivalgant aplenkti, įveiktipaskubomis, truputį užvalgyti, perkąstitam tikru laiku paskubomis suvartoti maistui duodamus patiekalusįstengti suvalgytiper daug privalgyti, apsivalgytiprivalgytivalgant pradilinti, sugadintiišleisti, išeikvoti valgiuivalgant nuskriausti ar aplenkti, apvalgytivalgant sunaudotikiek nuvalgytiiki soties pavalgytivalgant pripildytiper ilgesnį laiką atsivalgytipriėstiprilestivalgant viską ar dalį suvartotitam tikru laiku suvartoti maistui duodamus patiekaluspavartoti maisto, pavalgytipajėgti, galėti (ppr. daug) valgyti, įvalgytivalgant įstengti sukramtyti, sugraužtiišleisti valgiuivalgant sudilintisuėsti, sugraužtisulestisunaikinti, sugadintipražudytisudaužytikiek pavalgyti, užkąstikiek pasimaitintiprivalgius dar ko valgytivalgyti kartu su kokiu kitu maistusuvalgyti netinkamo ar kenksmingo maistopersivalgytiiki soties pavalgyti, privalgytiprivalgyti atsargaivalgant nuskriausti kitą, apvalgytivalgant užgaišti, užsibūti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: válgyti
Valgyti sinonimai
antsivalgytiapvalgytiatvalgytidavalgytiįvalgytiišvalgytinuvalgytipavalgytipapavalgytiparvalgytipervalgytipievalgytipravalgytiprivalgytisuvalgytiužvalgytivalgytinaivalgomaiprivalgytinainesuvalgomai
Valgyti frazeologizmai
akimi̇̀s válgyti įdėmiai žiūrėti.dúoną válgyti pragyventi, prasimaitinti: Iš siuvinėjimo dúonos neválgysi. Vieni su grojimu válgo dúoną, kiti su arimu. Neválgiau iš dainų dúonos, iš darbų tik. Mokyti tik iš galvos dúoną válgo. Jūs išmokstat, dúonos neválgystat, eikit žemės dirbt. Jau kažna, šituo plūgu kai dirbs žemę, ar válgis duonelę. Jūs iš to dúoną válgot, aš iš kito. Neválgyste iš šautuvo dúonos: ar smertis, ar kalėjimas. Žiūrėk (Saugok. ), iš ko duoną valgai. Kriaučius ir ant akmenio dúoną válgo. Prakaite veido tavo valgysi duoną tavo. .kòc válgyk apie ką labai gražų: Šienas buvo kòc válgyk. Ka gražiai anys dainuoja, kòc ir válgykmažai̇̃ kõšės válgęs apie labai jauną: Aš buvau mažai košės valgęs, kada ėmiau svetimą bandą ganytnei̇̃ gė́rus nei̇̃ válgius niekuo nepasinaudojus: Jai baisiai pikta – nei gėrus nei valgius reiks mokėtnei̇̃ (nė̃ ) válgęs nei̇̃ (nė̃) gė́ręs nieko negavęs: Išėjau nei̇̃ válgęs nei̇̃ gė́ręs. Sumokėjom ir išėjom nei̇̃ válgę nei̇̃ gė̃ręnei̇̃ (nė̃) válgyti nei̇̃ (nė̃) žiūrė́ti labai maža (ko valgomo): Nė̃ válgyt nė̃ žiūrė́t tos duonosne vãkar kõšę válgė pirštù suaugęs, ne vaikas: Tu, širdele, man nesakyk, aš ne vãkar pirštù kõšę válgiaunuo vi̇́eno pãdo válgyti gyventi tėvų ūkyje neatsidalijus.rū́gščius kopūstùs válgyti knarkti: Parejo namona ir jau kopūstus rūgštus válgo.val̃dišką dúoną válgyti; sėdėti kalėjime.válgyti nóri (prãšo ) apie batą, kurio padas atplyšęs.válgyti neprãšo apie šiuo metu nelabai ką reikalingą, ko vėliau gali prireikti: Tegul stovi [duona], válgyt neprãšo. Pasisiūsiu [įkapių suknelę], tegu stovi – válgyt gi neprãšo. Ko moki – válgyt neprãšo. Neišmesk girnų, jos válgyt neprãšo, gal da priseit patiem kamaro[je] maltisžarná žárną válgo apie didelį alkį: Man žarnà žárną válgoantsiválgyti pavalgius dar užvalgyti, užsigardžiuoti: Aš atnešu uogų antsiválgyti. To pyrago antsiválgykapválgyti[K], iš visų pusių nuvalgyti: Sugavau žuvį, mėsą apválgiau, o kaulus pastačiau. Reikia mergaitėm žuvų sparneliai apvalgyt.valgant kiek sunaudoti, kiek suvalgyti: Lig pavasariui bulbes apvalgytumėm. Pasiskerdėm meitėlį, tai mažumas drebėzgų jau ir apválgėm. Turim dar̃ mėsos, kap apválgysim, tai gal nuspirksim kokį gaiduką.Tą košę apválgęs, tus lašinius suėdęs.Gali ir ausis apvalgyt (daug valgo).Merge tarnavau penkioleka metų, esu jau visokių košių apválgiusi (visko mačiusi).Ateis vasara, mėsa apsválgis. [Miltai] apsiválgo jau paržiem. Jau biskį apsiválgę buvo, ir kažno ko nepadės tę [ant stalo].viską suvalgyti.pajėgti suvalgyti: Žmogus tiek pasilieka [obuolių], kiek jis pats apválgo. Dabar gerų uogų negali apválgyt, kiek priverdam. Turim gerą karvę, sviesto neapválgom. Šiemet kiaušinių neapválgysme1valgant nuskriausti kitą: Koki vaikai ir senus tėvus apválgo. Ana visus vaikus apválgo. Valgyk greičiau, ba apválgysme tave. Ačiū už obuolius, atėjęs jum apválgiau. Pamotė pradėjo podūkros Gedulės nekęsti, ėmė ją apvalgyti, menkesniais drabužiais rengti.daugiau už kitą suvalgyti, valgant aplenkti: Tas vaikas kai sės prie stalo, tai jis mus visus apválgo. Tu mañ ir apválgai, ir apigeri. Kai balana boba, o vyrą apválgo. Visus vyrus anas apválgydavo. Aš tave an agurkų apválgytau. Jei ją apvalgysi, tai karalaitę apsiženysivalgant suteršti: Vieno [žmogaus] apvalgyto maisto nebenori kitas valgyti1per daug prisivalgyti, persivalgyti: Po biškio visko válgau [po operacijos], tik neapsválgau. Mažas pilvas pasdarė: kiek čia suvalgiau ir apsiválgiau. Tokis smaguris: kap prieg gardaus valgio pripuola, tai valgo, paki apsivalgo. Apsiválgyk, tulžies išgerk, ir būsi sveikas. Kai tų girtuoklių [uogų] apsiválgai, esi girtas. Dabar par daug apsiválgo, vis su mėsa. Tik neapsválgykit Velykose. Riebiais daiktais apsivalgytie, macniais gėrimais pasigertie.Ir bėginėja kap žalių žirnių apsivalgęs.užvalgyti ko nors kenksmingo: Apsválgiau – eina seilės par burną. Apsválgė gal kuom vaikas, vėmė. Pernai vaikai, apsivalgę ūmėdžių ir pienių, buvo susirgę. Žmonės trikiniuotos męsos apsivalgę.Šią naktį vėmė, a ans apsiválgė ką noris.Senis žiūri, kad Valentas kažkoks lyg musmirių apsivalgęs. Jis vaikštinėjo kaip šungrybių apsivalgęsprisivalgyti iki soties, pasisotinti: Pasdairiau, kad tu apsiválgęs, ėmiau ir suvalgiau viščiukąatválgytidaugiau arba tiek, kiek kiti, suvalgyti, įveikti valgant: Aš aną atválgiau, t. y. daugiau suvalgiau kaip jis. Geras tau be piemuo – tris vyrus atválgo. Geras darbinykas už du atválgo. Jy už keturias žmones atválgo, valgo ir vemia, valgo ir vemia. Vaikai atsigulė be vakarienės, tai ryte dukart atválgė.Kitas mažas didelį su kojom ir su rankom (visiškai) atválgosuvalgyti už kitą: Kad aš nevalgau, tu už mane atválgykprivalgyti už kitą laiką: Pernai atválgėm grybų ir už šiuos metus.Neatválgysi už nebūtą (ką praleidai, tas ir dingo).Grafo rūsiuose buvo tiek maisto, kad galima buvo už visą pereitą laiką atsivalgyti!valgyti pas tą, kuris anksčiau buvo vaišinamas: Pas jus valgiau, kada jūs pas mane ateisit atválgyt?.Skolą atsiválgyti.kurį laiką kur maitintis: Atvalgiau dieną pas juos, einu vėl Saliamutės galan. Jis, būdavo, dieną atválgęs pas kitą einaatšipinti valgant (ppr. ką rūgštų): Atválgiau dantis [nuo obuolių].Dantes atsiválgė, ką plutos ankąst negaliuiki soties privalgyti, prisisotinti: Nueisiu svečiuos, tai nors medaus atsiválgysiu. Piernykų tai ir vaikai greit atsiválgo. Grybų greit atsiválgai, kap tos žuvelės be kaulų. Atsiválgiau obuolių, dantes bijos. Valgėm valgėm i negalėjom atsiválgyt. Nu jau dėl to dabar tai ir aš atsiválgysiu žuvų!. Negali atsválgyt, kokios skanios bulbos. Ir gėrė, ir valgė visi, kas ko panorėjo, atsigerti, atsivalgyti negalėdami.apie labai gardų: Grikinis blynas atsiválgyt nemožna. Gardi bulbienė – neatsiválgysi. Morkvelės intarkavok, cibulio indėk – neatsiválgysi viralo.Neatsivalgomas y[ra] pyragas, iškeptas viename pečiuo[je] su vėdaraisdaug ar ilgai valgant pasidaryti negardžiam: Pienas niekada neatsiválgo, iž mėsos – atsiválgo. Neima lašinių nei burnon, jau atsiválgė. Atsiválgė per ilga lašiniai. Vienuolika avių papjovė, tai atsiválgė man tas lajus, per ilgą laiką negalėjau nei žiūrėt.Aš jau siuvimo atsiválgiau (įgriso).Ir gera duona atsivalgo.×daválgytipakankamai privalgyti: Mano vaikai vargo regėję: i nedaválgę, i nedasvilkę. Kad ir nedaválgę, nedaapsiavę, nedaapsitaisę buvom, ale linksmu buvo.Geriau nedaválgyt, ką paskui rūgautbaigti valgyti: Davalgau, davalginėjuįválgytipajėgti, galėti suvalgyti: Ligonė įválgė šiandien šmotą. Vyrai visi daugiau įválgo. Visą dieną nevalgę daug gali inválgyt. Neseniai valgiau, daugiau negaliu inválgyt. Kažin kas čia man yr, kad nebeįválgau. Ojė, neįválgysi – kepta silkė baisiai sūri!. Karšti tie kopūstai, kas juos įválgys!.Viena [gaspadinė] sakanti, kad muno šeimyna didžiai įvalgo, o antra sakanti, kaip muno šeimyna nieko neįvalgosuvartoti maisto, suvalgyti: Ligonis blogas, nieko nebeįvalgo; ką tik įválgys, tuoj išvemia. Kaip tik ką įvalgau, tai ir maudžia. Kas mažai mėsos įválgo, tas ilgai gyvena. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius traukia, tai pardien valgau valgau, vakare jau inválgau. Tai inválgiau tuos metus žuvų!.Ką tik įválgo – vema. Par daug įválgiau, i vėl atsiranda negeraivalgant ką nors įryti: Aš kaulą įválgiau. Tamsoj nesmagu valgyt – dar gali kokią musę įválgyt.Mes gana gerai žinojom, kad mes nuo uždraustojo medžio smertį įvalgysimko kenksmingo užvalgyti: [Jautiesi] taip, lyg būtum ką įvalgius ir norėtum vemtidaug privalgyti, įsitraukti į valgymą: Nenoromis nenoromis, o kai įsiválgė, tai už visus daugiau suvalgė. Nieko sau: gali valgyt įsiválgęs. Išsyk nenorėjo, paskui įsiválgė. Nenorė[ja]u – valgiau valgiau ir insválgiauįsipenėti, įsiganyti: Kūdas buvo, paskui insválgė, pariebėjovalgant įsiskolinti: Šimtą auksinų esi jau tamsta įválgęs: trečias mėnuo nieko nemoki.Esmu skolingas, kur įsiválgiau, t. y. ant duonos (= duonai) žyčijauįsigraužti gilyn: Jei ženklas pasiliekt, kokį pirm regėjo, bei toliaus neįsivalgė ant odos, tada turi jį plebonas vėl septynias dienas užrakinti.išválgytivisus ar viską (iš indo, iš vidaus) suvalgyti: Keleivis išválgė visą bliūdą košės. Viską išválgėm, matyt, pagada bus . Dabar išválgyč bliūdą degtienės, ai kokia skani buvo!. Kartą jos didybė per pietus paėmusi kaulą išvalgė smegenis ir jį vėl padėjo į dubenį. Pastatai kuliešį, teišválgo ik dugni. Peržiem penkis ar šešis duonkepius [saldės] išválgom su bulbomi. Batvinių lėkštelę išválgau, ir gana. Nebeišválgysiu aš viso bliūdelio, tik prižagsiu. Ir kaip buvo išvalgę javus, iš Egipto atgabentus, bylojo jų tėvas jumpi.Tiek smetono liuobi išválgyt, tai da nemirsi!.Marti anytai daug sveikatos išválgė.O jūs neišválgėt – gausit su ubagu gulėt!. Išvalgyte neprisivalgysi, laižyte neprisilaižysi.Tokiai didelei šeimynai valgant, veikiai išsiválgo aruodas. Nėra, išsiválgėm ryto viraląkurį laiką valgyti: Visą amžių gražiai neišnešiosi, skaniai neišválgysi. Visą gavėnią sausai išválgydavom.Aštuonias savaites reik išválgyti su pasninkuvalgant nudilinti: Priekis mano dantų išválgytas – pusantro dantelio liko.Smagenys išsiválgė – silkės nesukramtauiki soties prisivalgyti: Kad mane paimtų šitas virėjas [į pačias], tai aš nor išsiválgytaupasivaržyti, kas daugiau suvalgys: Eisva išsiválgyt: katras didesnę porciją suvalgysiavišėsti, išgraužti: Kirmėlės jo (Erodo) kūną visą išvalgė, kaip antai, maitą kokią išvalgo. Šašai išpūstydavo kaip valgyti išvalgydavo visą kūną žmogaus.mažai̇̃ kõšės išválgęs apie labai jauną: Pačiai nėr ko galvą sukt su dukteria – mažai̇̃ dar kõšės išválgiusnuválgytikiek nuo paviršiaus ar dalį suvalgyti: Mėsą nuo kaulų nuválgyti. Vėl mano duona nuválgyta. Buvo pilna puodynė sviesto, dabar jau nuválgėm trečią dalį. Silkę pajemu, nuo galvos lig uodegai nuválgau. Nuválgyk kiek, tada vė užpilsiu. Nuválgiau sūrio galą. Ačiū, pavalgiau, matai, kiek nuválgiau.Nenuvalgytą obulą pametei! Ar tas yr nuvalgymas?.Kas nuvalgo košę nuo kočėlo, tas gauna vyrą su ilga nosia. Da penki žmonės šeimynos prisidėjo – nuválgysit nuo galvos plaukus.Jau nemažai kopūstų nusiválgė. 1Košės buvo visur tiek daug, jog tas, kas norėjo eiti į miestą, pirma turėjo kelią nusiválgytinurinkus suvalgyti: Vyšnės (uogos) nuo medžio nuválgytos. Kai nuválgysim vieną ežią [svogūnų], pradėsim kitą. Buvo dvi obelaitės alyvinės – tuos (obuolius) baigiam nuválgyt.Vaikų mažiau, rasit nenuválgo [uogų]pavalgyti: Nuválgyti ką ten padarei?. Šiandie gardžiai nuválgiaudaug suvalgyti: Mėsos da nuválgo, ir gurkliukas yra.įstengti viską suvalgyti: Po dešimts metų obuolių nenuválgysi – sodas užaugs. Tų lašinių vienas nenuválgysi!. Dirbk ir valgyk, kiek nori, ir mėsiško, pieniško nenuvalgoma.Meisą valgo, po bekoną katrą metą nusiválgovalgant nuskriausti, apvalgyti: Kad tik nenuválgytų vaiko [didesnioji] mergaitė. Vienas brolis vis kitą brolį nuválgydavo.Pri būrio tavi nuválgytum, nognai lėtai valgai.valgant skurdinti, viską suvalgyti: Juk dykai negalime tamstų nuvalgyti.Nusiválgę tie linkuviečiai, kad teip nieko nebeturivalgant įveikti, aplenkti: Valgykiavos – katras katrą nuvalgysiav.įstengti nuryti: Drugiu serga ir nieko nenuválgovalgant nudilinti: Aš senas, ir mano dantys nuválgyti. Senoji Rozalija atrinko iš krūvos kreivai nuvalgytu šonu medinį šaukštą, atkišo man.Jis dantis turėjo, ale negalėjo valgyt, kauliukai nusiválgė, paliko kaip gyvanagiainugraužti, nuėsti: Regi, kaip kirmėlės kopūstus nuválgė. Ištiesk savo ranką ant … žiogų, idant anys ant Egipto žemės ateitų ir nuvalgytų visas žoles ant žemės.A ugnis tave suės ir kardas nužavins, jis tave nuvalgys kaip vabalai.paválgytibaigti valgyti: Dabar ir jie turėtų būti pavalgę. Valgykite dabar, paválgykite, tuomet pakalbėsime!. Tas stalas paválgė, paskiau kitas stalas [valgo]. Pakol paválgysi, tai ir išvažiuos. Pavalgius reikia šiek tiek pagulėt, kad taukai aplink bambą apsisuktų . Par gerą gaspadorių paválgęs prigula. Rimas čiūkš čiūkš paválgė, apsitaisė – ir nebėr. Pienas tik paválgius ažusemt. Buteliuke mažutės, baisiai karčios ropeliūtės – paválgius gert. Pavalgęs ėmė kepurės ieškoti. O kol valgė, tai gardavo, o paválgius ligą gavo. Mes pavalgę eisma gulti, rytą ankstie kelsma kulti.Aš paválgysu ir eisu lauko.Ka nepaválgei, tai su paršais pabaigsi. Jei pavalgei, duok katei nosį nulaižyt.Paválgiau, atsisukau – i vėl noriu valgyt. Paválgęs – dirbti, pasenęs – mirti.Šeimyna pasivalgę po savo patalo sulindo.tam tikru laiku baigti valgyti patiekalus: Jis paválgė pietus, pavakarę. Onelė pavalgydavo pusryčių ir bėgdavo į lauką. O ką žmonės pas jus daro vakarienę paválgę?. Pusryčio paválgom ir einam linų brauktų. Ažugavas paválgo, tai septynias nedėlias mėsos nekliudo. Pavalgius pusrytį užeina [bernui] didelis miegas. Tik pietų parvažiuoja paválgyt, tai par dieną nėra namuose jo.Ankstie reik kelties, ankstie išverdam [pusrytį], ankstie paválgom.I ma[n] dvidešimt markių įdėdavo pietus pasiválgyt.Pusrytį pasiválgysi ir išeisi linų rautipanaudoti maistui: Jis nusipirko sau paválgyti. Neturėjo nė tam kartui ko paválgyti. Bulbų su pienu paválgai – užtenka pardien. Jau tinimą atleidė, paválgiau rūgusio pieno. Galva sukas, kai girtuoklių paválgysi. Girninių [miltų] duonos paválgai. Nieko nepaválgai žuvų, kas tę tos žuves. Primaišyk gaidžio, tai paválgysim. Parejo rugius pjovę, agurko paválgė su duonyte, ir gerai. Kad jau yra žirnių pavalgomų, tai jau yra ir riešutų. Ažugavose paválgai pieno, tai paskui tik po Velykų. Ažneškit, tegul medaus paválgo. Linus pasėjus sėjėjui duodama kiaušinių pavalgyt.Kai pakrutėsi, paválgysi kai su medum. Kai paválgysi kariuomenės duonos, lėksi namo kai pakaustytas. Pavalgęs pieno kap arklys šieno ilgai netęsi.Pasiválgė vieną kartą, atejo dar. Aš ne skyt [vyšnių] atėjau, pasiválgyt. Da žirnių pasiválgė i jau neatsikėlė žmogus (mirė).Pasisėskiam i pasiválgykiam. Aš pasiválgau pati, ką turu. Tinklelį įleis savie pasiválgyti [žuvų]. Skiestinės košės pasiválgysiu ir išeisiu į Kulius, į bažninčią. Pasikrėsk, pasiválgyk, gal i gausi tą savo obuląpasisotinti valgant: Daug nesuvalgo, maž nepavalgo, t. y. kur daug šeimos, parteks, o kur maž, neteks duonos. Abu vieno viščiuko nepaválgys. Gyvenu ne ant ledo, galiu dar kitam duot paválgyt. Šitep paválgę galim eit ir akmenų skaldyt. Aš gi soti, paválgius. Ė kap paválgęs, tai ne bėda. Susėdam visa draugė, kad paválgom!. Buvom linksmi ir paválgę. Ir paválgius, ir prisdengus. Jam ir paválgyt reikia, ir apsisegt. Ką ažsidirba, reikia paválgyt, apsvilkt. Da ir paválgau neblogai, ir matau, tik viena ausia nebegirdžiu. Mūsų tėvas tai da ir paválgo. Reikia ir paválgyt duot žmogu[i]. Aš daugiau badum būnu, kap aš paválgau. Tu gi, Kazimier, pavalgyk gerai an kelio, da ir pasimk. Jum nėr kada ir paválgo. Ko paduodi, tai to paválgo. Pieno yra, višta kiaušinį sudeda, i paválgom. Kurgi nebus stora – paválgyt kiek nori, ko nori. Darbas reikia dirbt, ale reikia ir paválgyt. Nelabai aš noriu valgyt – namuose paválgęs. Ko tiktai jis norėjęs, to pavalgęs. Atėjo paskirtoji valanda – atsisėdai, pagėrei ar pavalgei. Pavalgė, atsigėrė [kareivis], padėkavojo tam senukui už jo dovaną. Prausdamasis i atsigeria, i paválgo (labai prunkščia, taškosi). Ko verki – nepaválgius, nepaklota, neužklota!?. Savęs neskriaudžiam, paválgom pilna burna.Negaliu sakyti, paválgiusi buvau, apauta. Menkai paválgęs žmogus, iš kur ans nebūs pardžiūvęs. Kas paslinko darbuoties, visi buvo paválgę.Tai gražiai kalba, jo kalbos paválgai. Oi dukrele mano miela, aš pavalgiau atodūsių, aš pavalgiau atodūsių, atsigėriau ašarėlių. (Lyda). Aš paválgius, broleli, didžio vargelio.Tei[p] kai šventą dieną paválgėm. Paválgiau kap per Velykas. Vaikeliai, kap par momą paválgaita!. Sveikas paválgęs!. Kai paválgysi, tada bus dėkui. Kad kas paválgytų, būtų gerai (sakoma labai pavargus). Jau aš paválgiau duonos pas visokius (visko patyriau). Da kad nevalgei šitos duonos, tai da pavalgysi. Be savo duonos esi nepavalgęs. Gardus tik paragaut, o ne pavalgyt. Namie paválgyk (Nueik pavalgęs. ), tai ir svečiuos gausi. Kad nepavalgei – neprisilaižysi. Jeb ko valgai, by pavalgai. Šiandien paválgiau, o ryt Dievas duos. Kasdien gražiai nepanešiosi, gardžiai nepavalgysi. Nekramtęs nepavalgysi. Ko ana te važiuos – paválgius šikt!.Mažumą pasivalgyti. Sotinai pasivalgiau, prisivalgiau. Dėkui, aš jau pasiválgiau. Pasiválgau, pasigeriu, gerai viešnagėt. Tegul pasiválgo ir eina!. Į stotį aš pasiválgiau ir pasilsėjau. Ir aš eisiu, duos man įsigert ir pasiválgyt . Prie itokio darbo lengvo, tai kap pasválgo, tep gerai. Pasivalgė iš tos savo skrynutės ir nakvoja. Taigi nurykim jau prastoką savo kąsnelį, ik ruduo po tam mums duos riebiaus pasiválgyt. Eik, Sigute, eik, dukrele! Šilta duona šiandien kepta, rūgšti gira vakar raugta: pasivalgai, atsigeri!. Pasivalgę kaip privalo, mudu eisiv ir prie dalgio. Pasigėręs, pasiválgęs matušaitei dėkavosiu. Pasivalgęs, pasigėręs bizyk namon gulti!. Eikit pakajuje, susišildykit ir pasivalgykit.Tai bent gerai pasiválgiau!. Gerai paválgos i drūktėjas. Dirbo kaip arklys, o atlyginimą tegavo paválgyties ir apsidaryti. I paválgyties blogai tebuvo, o darbo daug. Kažkas negerai yra – atrodo, ir skaniai buvo, o paválgiau kaip par torą. Pasiválgiau kaip į rugpjūtę.Sėskis, namie pasivalgysi.Vis tik pasivalgė gerai duonelės (ilgai gyveno). Meldusys reik ir pasivalgyti. Kas pasiválgęs neeita gulti, tas y[ra] slinkis.pasimaitinti (apie bites).sugebėti, galėti valgyti: Jie paválgo be pinigų. Kaip jis te paválgo su taim trim dantim?!. Da pats paválgo, pats paskelia, pats atsigula [ligonis]suvalgyti: Jei nežinotau, tai ir paválgytau. Morkvas nuog lauko paválgo. Visiemu svotamu gana: in stalo nė kąsnelio, o po stalu nė kaulelio – visa paválgė. Valgis – ne padarynė: paválgyti gali viską.Ir pasválgo, kap draugė nemažasuėsti, sugraužti: Bjaurios ir liesos pavalgė (viršuje suvalgė) septynias gražias riebias karves.Stojose vilku, susigavo avį, pasivalgė.Anam (zuikučiui) valnu pasiválgyti, atsigerti ir pasidžiaugti.prisilesti: Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė … ir pasiválgiusios pliuškėjo pasaką savopapaválgyti viską suvalgyti, pasisotinti: Vitvisi kartu sėdasi ir papaválgo. Draugė ma[no] papaválgė, o ma[n] nieko nepametė.Ar jau papasválgėt, vaikai?parválgytibevalgant sudilinti: Aš parválgiau dantis in duonos plutas. Tai aš jau ir dantis parválgiau an šitos duonos.Dantis parvalgei, šikną praperdei ir Punios neregėjai.suvartoti valgant, suvalgyti: Daugiau parválgom, kap uždirbampraleisti valgant, pravalgyti: Nei daug pargėriau, nei daug parvalgiau – rymo balnelį, šyvą žirgelį.danti̇̀s parválgė apie gerai nusimanantį, įgudusį: Ant šito danti̇̀s jau parválgęspérvalgytivalgant aplenkti, įveikti: Jis visus pérvalgo. Kitas mažas senį pérvalgo.Eisiav išsivalgyti – katras katrą párvalgysiav.Ne žmogus duoną pérvalgo, bet duona žmogų1paskubomis, truputį užvalgyti, perkąsti: Vienas žmogus tai ką parválgai, ir gerai. Pérvalgiau ben kiek avienos raumeniuko. Palauk, duok pérvalgyt!. Tėvas pérvalgė ant greitųjų ir išvažiavo. Reikia pérvalgyt ir eit. Pérvalgė kruopelę i nuej[o]. Gauna gal par žmones ką pérvalgyt.tam tikru laiku paskubomis suvartoti maistui duodamus patiekalus: Pietus parválgo kiek ir vėl lekia darbanįstengti suvalgyti: Nepérvalgau daug bulbųper daug privalgyti, apsivalgyti: Dabar visas svietas pérvalgo, ir dar negadna (negerai). Ana tę pérvalgė, šta jai negerai pasdarė.1Persivalgau, persiėdmi. . Jijė pársivalgė, t. y. daugiau valgė, kaip reikia. Valgait kiek lenda, liš nepérsivalgait. Skanumas tų virtinių: kad neparsiválgyčia!. Daba tai geresnių laikų nebesulauksi – parsigėrę, pársivalgę!. Du dalykai tikri: žmogus ridikų nepérsivalgis, karvė burokų nepersiės. Rudinį … prylaidus ir paršus paskerdus … vaišino savo šeimyną … lig parsivalgant.Bado nematėm, o pársivalgę vėl nebuvom. Kokie skani kopūstai, tu galėjai parsivalgyti!.Dukart pilvą sopa [šykštuoliui]: namie nedavalgo, pas svetimą persivalgopieválgyti privalgyti: Mes esam apsirėdę ir pyválgę.Tu tų žievių pysiválgai – ema piktispraválgytivalgant pradilinti, sugadinti: Dantis praválgiau, akis pražiūrėjau, ir viskas jau. Aš jau dantis praválgiau. Vėderelio nepraválgiau i dantų neturiu.Sako, dantys prasikalba, ne tik prasiválgo (sakoma plepiai moteriškei) 1išleisti, išeikvoti valgiui: Praválgėm drabužius, patalynes, viską. Valgot valgot ir praválgot, nieko neturit. Ką par vasarą uždirba, tą par žiemą praválgo. Ką uždirbdavo [Gugis] – pravalgydavo, o ko nepravalgydavo, tuojau pragerdavo. Par metus biednasis praválgė šimtą rublių ir pradėjo vėl badmiraut. Da kol turėjo pinigų, tuos pinigus pravalgė, paskui pravalgė ir arklius, ir bričką. Nedaug pragėriau, nedaug pravalgiau: rymo balnelį, šyvą žirgelį.Žemę bandelėm praválgis (iš turgaus grįždavo bandelių prisipirkęs).Pilvotas žmogus nebus bagotas, anas prasválgo. Kad neprasigersi – neprasiválgysi.Prasiválgiau išposnykavęs visą gavėnę, neužteksu nė piningųvalgant nuskriausti ar aplenkti, apvalgyti: Tegul sau valgo, nepraválgis. Atsiskirkim bulves, tai nė vienas kitą nepraválgysimvalgant sunaudoti: Ka būt medžiotojas [vyras], tai mėsos negalėtum praválgytkiek nuvalgyti.danti̇̀s (dañtį ) praválgėdañtys praválgyta apie gerai nusimanantį, įgudusį, ilgai ką dirbus ar darius: Dėl sviesto gerumo manęs neapgausi – danti̇̀s sviestu praválgiau. Kaipgi nežinosi, kad jau čia žmogus danti̇̀s praválgęs ant šito darbo. Danti̇̀s praválgiau an kaladų (veždamas rąstus)!. Nemokyk melžt, aš i danti̇̀s praválgiau prie tešmenio. Kur nebus jos audeklas geresnis?! Beaudžiant jos ir dañtys praválgyta, ir šikinė prasėdėta. Šitam darbe danti̇̀s praválgęs, šikinę praperdęs. Danti̇̀s praválgei, o dar nežinai, kaip paskaitytpriválgyti1iki soties pavalgyti: Neprivalgau duonos. Visi valgė ir priválgė. Priválgyti už tris dienas. Žolės priválgom ir vis tiek dainuojam (bado metais). Aš valgius ir priválgius šiandie. Nieko daugiau nenoriu, lig davaliai priválgiau. Kai sausiai ką suvalgau, rodos, nepriválgiau, ir gana – reikia sriubos. Tai mat par tris kartus jis šiaip teip jau priválgė. Kai jy pati priválgant[i], tai, kas liko, duodant[i] vaikam ir močiai. Šita piemenė vis aplaupo ir aplaupo duoną, vis nepriválgo. Viena karvė – pieno priválgyt nepriseidavo. Rūgyto pieno privalgė – pilvas pukši. Priválgiau plyštinai. Aguonų priválgius miegas jema. Galgi atejo priválgyt, – pasgrožėt atejo boliun!. Kadai grūšių tai priválgydavom!. Didelė čia manta tie tavo obaliai, nueisiu pas dėdę ir priválgysiu, kiek noriu. Privalgė seno, ir sopa kriūtinę. Tas jau būt priválgęs, bet katė užmynė jam ant kojos . Vaike, priválgydams ir gerdams mandagiai elkis. Kam išbėgai taip, prastojęs kaimenę kiaulių? … Ar reikėjo tau bensyk išgyt nepriválgius?. Pilna burna priválgote ir dar negerai!. O ėmęs septynetą duonos … laužė ir davė mokytiniamus saviemus … Valgė tad ir priválgė visi. Jie valgys, o neprivalgys. Turėjo duoną valgyt sverdami, o valgydami neprivalgyt ir išdžiūti rūstybėje tavoj. Mes turėjom Egiptui ir Asurui pasiduoti, jeib duonos privalgytumbim.Kaip jau begalia būti geriau, jug y[ra] priválgę kožnas vienas, ko tik nora. Rods, jei košės nepriválgei, ta nepavalgęs esi. Užgavėnių dieną tiek blynų priválgęs, ka susirgęs. Anos valgoma liga: valgo i neprivalgo. I ką tu ten gali darbininkas priválgyti iš tos pusės silkės. O dabar žmonys y[ra] priválgę i piningo tura, o dainos nebėra. Tos meisikės nebuvo lig priválgant nė vaikams. Aš geriau priválgiusi mirsu negu išalkusi. Par gavėnę – sykį priválgyti, o dusyk užsikąsti [kasdien].Dulka te pas bulbas, žemių priválgo kiek gana!. Eikš valgyt. – Jau privalgiau šiandien ir ašarų. . Jau privalgiau iš ašarų. Jis ant savo neprietelių atsitiešytų, kur kardas ės ir iš jų kraujo privalgys ir apsigers.Su tavim ūtaryt, tai reikia geležinių pupų priválgyt (būti labai kantriam). Su juo kalbėt reikia pupų priválgius. Važiuojam tykiai, kap muilo priválgę bobos. Priválgiau kap agurkas. Priválgiau, kad pilvas aukščiau bambos užsirietė. Privalgiau teip, kad blusą ant pilvo sugaučiau. Priválgiau lig kaklui. Priválgė iki ausų. Privalgiau kai ant tėvo šermenų. Privalgė kaip per Užgavėnes. Privalgiau, net šonkauliai braška. Priválgiau – nat krosnis griūva (raugėju). Oi! Kaip aš jau priválgau – žvirblis sulesa daugiau. Nė ko skubytis [tekėti], priválgysi da tos košės, paspėsi. Aš ženijaus dvidešimt aštuonių metų ir davaliai tokių pyragų priválgiau. Pyragų privalgęs nedaug tenudirbsi. Namai ne blynais dengti – neprivalgysi. Ateik priválgęs, ir čia gausi. . Kad namie privalgysi, ir kitur ką gausi. Ateik neprivalgęs, ir čia (svečiuose) negausi. Jei valgyte neprivalgysi, laižyte neprilaižyti. Kad neprivalgei, neprilaižysi. Jei neprivalgei, tai ir neprigramdysi. Darbus, kad ir mažą gauna algą, taip pat privalgo. Privalgęs daug nebūsi bagotas, o tik pilvotas.Druska ta ne duona, anos nepriválgysi. Jei esi sveikas, i bagotas – priválgai a juodos, a baltos [duonos]. Lig nosės priválgę dabar visi būna. Ka išsižiočiau, būt matyt – tiek privalgiau!. Suspėsi, suspėsi dar, priválgysi to pyrago. Toks muno gyvenimas: nė išalkęs, nė priválgęs. Maža maža karvikė bebėgdama privalgo (ritė).priválgytinaiTiktai builės su meisa i viskas, i tos meisos lig priválgytinai.1Vėdaro prisválgius [v]andenio tik norias. Dėkui, kad pi̇̀lna prisiválgėm. Prisválgėm ir išsimiegojom lyg valiai. Taigi dabar dešrų visokių bus prisiválgyt …, ir vargus visus užmiršę vėl atsigausim. Tau kartais tropijas skūpai prisiválgyt. Kap prisválgo to vereščėko iš silkių, tai vaikai skraido visą dieną, valgyt nenori. I arklienos dvėsenos, i notrų prisválgiau [lageryje]. Teruzga (murma) neprisivalgydami.Šiupinio su meisa prisiválgysi, tuokart liuobam eiti į kaimynus. Bi ko prisiválgius toks esi susilenkęs žmogus, i gan. Prisiválgyk, prisitašyk!.Aš jėvarėly pasėdėjau, atodūsėlių prisivalgiau, o ašarėlių atsigėriau.Jonas zaunijo kaip drignių prisivalgęs. Prisivalgę juodos duonos užsimano pyragų. Žirnių prisivalgęs, akmenų antį prisikrovęs, kalbėk su juomi. Ale teip liuobam prisiválgyti lig kaklo. Prisiválgiau, kad par pilvą kelių nematyti. Prisiválgiau, kai ant tėvo šerminių̃.valgant pripildyti: Netur tiek, kaip galėtų savo kūną apdengti alba pilvą privalgyti.per ilgesnį laiką atsivalgyti: Privalgysim košės, kai nebus duonos. Priválgiau jau ant savo gyvenimo mėsos, gana jau.Jau kopūstai prisvalgė, išvirk burokų. Duona nigdi neprisvalgopriėsti: Jūs riebų valgysit, iki privalgą, ir kraują gersit, iki prigerią.prilesti: Balandis priválgo pilną gūžiuką ir nuneša vaikams, atiduoda.Tu, paukšteli miels! ne poniškai prisiválgai. Riebūs mūs lašiniai bei dešros tau nepatinkasuválgyti1valgant viską ar dalį suvartoti: Mes suválgom, mum neatlinka. Pats duonos užsiminkei, pats suválgei. Kiek čia pareidavom perkalėdžiu: duonos kepalą suválgei prie močekėlės ir eik [tarnauti]. Jeigu iš pečio išimtų, tai visą an karto duoną suválgytų [alkani vaikai]. Sausą blynelį suválgydavai i nieko daugiau. Gerai pasistiprino – pusė puodo suválgė. Pietų vaikas parlėkė iš mokyklos baisiausia išalkęs: ką paduodu, tą suválgo. Kas pamatis geresnį sapnį, tam bus višta suválgyt. Pirma – silkę suválgai ir nagus nučiulpi. Gardu žuvis valgyt, kap suválgai – sotu. Par rudenį išpjaudavai tuos gėrus, parduot neparduodavai, suválgydavai. Nugarokaulį suválgė, i nėr kiaulio!. Aš suválgiau du spirgeliuku, ir man gana. Kiek Užugavėniose liko mėsos nesuválgyta, tai taukais apleidžia. Kai valgau – suválgau dvi stiklines [pieno], kai geriu – vieną. Suválgyk pieną, o tai kačiokas sulaks. Kai miegas nejema, tai reikia medaus šaukščiukas suválgyt. Bent kiaušinėlį kokį suválgysi!. Po ropeliūtei, po ropeliūtei i suválgiau par penkiolką dienų [vaistus]. Pastatė pautienę ir suválgė. I ko tik nori, duosme, tik suválgai!. Duo[k] vaiku bulbaitę suválgyt. Jei rasdavo tie vaikai plutą, tai ir suválgydavo. Mes ir dirgėlių šaknis suválgėm, ir beržų žieves apgraužėm. Kiek aš tę suválgau kai kielė. Suvalgė lig trupineliais. Ate[jo] kokia boba i pradė[jo] jam ūturt: kad kirmėlę karalius suvalgyt, tai anas žinot, kas ką ūtura. Gėrė sugėrė visą žalią vynelį, valgė suvalgė visą baltą duonelę. Suválgyt suválgiau priemenėn už durelių; kiek kąsnelių kandau, ašarėles lėjau. Palaiką tesuvalgo Aaronas ir jo sūnus, ir tur tatai neraugintą valgyti. Anys tavo dagą ir tavo duoną suvalgys, anys tavo sūnus ir dukteris ės. Suvalgė ir sugėrė vis, kas te buvo.Teip dažnai Christus priimtas, tačiau niekad nesuválgomas yra.Patys rugius kūlėm, patys malėm, patys kepėm, patys i suválgėm. Išeidamas liuob viską uždarinės, ka pati nesuválgytum. Viską suválgėm, tavie nebliko. O to pyrago tokį gnybelį kaip adatos bulę suválgė. Valgyti nebuvo ko: motynikes (sėklines bulves) iškasė i suválgė.Reikia tai ligai – tep greit tą žmogų suválgo. Eš čionai gimęs, čionai noriu ir mirt: šita žemė manę išpenėjo, tegul ana manę ir suválgis. Kiek žemelė suválgė svietelio!.Važiuojam tykute (tylėdami), kap muilo suválgę. Aršesnis griekas, kad nėra ką suválgyt. Nei valgyt ko, nei suválgyt. Ma[n] atnešė plutą duonos, tai suválgiau kai medų. Kai išalksi, tai ir šaltas bulbas suválgysi su medum (gardžiai). Atrodo, šunį suválgyčia, kap noris valgyt!. Ne toj kirmėlė, katrą suválgysiu, ale toj, kuri mane suės. Kad jo jau nėra – kruopas suválgė až jį (sakoma apie mirusį). Ką girtas suválgis, o ką mažas sunešios, tai neatsimins nieko. Valgydamas neskaityk, atmintį suválgysi. Bėda be dantų, o žmogų suválgo. Duona ne marti – suválgei, ir nebėr. Duona ne marti – suvalgysi, kad ir karti. Vienas duoną suvalgysi, o darbo vienas nepadirbsi. Ką suválgai – ant vartų neparašyta. Pilvas tai ne gromata: ką suvalgai, tas gerai. Negaila, ką suválgiau, bet gaila, ką da liko. Bagočius nesuválgo daugiau až biedną. Bus dantis, kurs duoną suvalgys. Kad suvalgei košę, imk ir puodą. . Suvalgei veršį, pasim (pasiimk) i žarnas!. Pats košės prisivirei, pats ir suválgyk. Kad pirma suvalgei raumenį, tai paskui reik kaulą griaužt. Suválgyk kampelį, Dievas duos sūnelį. Kas suvalgo duonos kampelį, tas kūmystės paprašis. Atlėkė paukštis be sparnų, nutūpė medin be šakų ir visa suvalgė be dantų (žiema). Dešimts dirba, o ką uždirba, trisdešimts du suvalgo (pirštai ir dantys). Nupešė ne plūksnas, suválgė ne mėsą (žuvis).Du kąsniu su sykiu nesuvalgysi.1Kad ir po truputį valgai, vis tiek susválgo: nevalgęs nebūvi. Kai pasmaišo daug svečių, i susválgo [lašiniai]. Šeimynai kaipmat ir susválgis [kiaulė]. Gerai susválgė mėsukė. Daba i susieis visi agurkai, susiválgys. Dabar (žiemą) nėr kada pienui pasenėt, susválgo. Beeidams susivalgė paskutinę bandutę – daugiaus jau netur. Kad ir rupesnė duona – susiválgo.Viskas susiválgos: jaučiai, karvės, didžiausios kiaulės. Vežimais nebisusivalgo, kad sena širdis bėra.Duona susivalgo, drabužis susidėvi.tam tikru laiku suvartoti maistui duodamus patiekalus: Atėjo tėvelis, atnešė sūneliui jau pietus suválgyt. Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešuipavartoti maisto, pavalgyti: Posninke su pienu suválgiau, t. y. įžagau. Duok suválgyt žmoguo. Reikė buvo i blogiau suválgyt, i blogiau sunešiot. Dar̃ žemės nereikia, geriau suválgo, sunešioja. Pasnorė[jo] žalių lašinių – i suválgiau kiek. Kai ką suválgau – nieko, o kada ką suválgysiu, tai po duobele kaip obuolys spaudžia ir spaudžia. Ką suválgiau, tai man vėdarėlis sopa. Kokio pieno suválgysi: prėsko ar rūgštaus?.Kai šilto suválgai, išgeri, tai jau geriau. Rūgščiai kad ko noris suválgyt. Paprašė ko suválgyt. Duodi ką suválgyt – kosulys nusistumia. Visa sela eit išgert ir suválgyt, kad aš mirtau. Ką turiu, duosu suválgyt.Ka tik suválgau ką riebiau, dega dikčiai, degina rėmuo.Teta, galėt jau pasnyką suválgė [vaikas] (apie nesilaikantį pasninko). Da nesam nė vienos Pelenijos suválgę gal su pienu ar su mėsa. Dar nė vienos pėtnyčios nesuválgiau su lašiniaispajėgti, galėti (ppr. daug) valgyti, įvalgyti: Jis už du suválgo. Kai jis sėda prie stalo, tai suválgo už tris. Mes da suválgyt i galim, ė krutėt tai nelabai. Dar galiu nedaugaitį suválgyt ir darbuit. Kiek ana suválgo, tai didelis nesuválgis. Pulke daugiau suválgai – až vienas kito. I valgyt nesuválgai, kiek duoda [ligoninėje]. Kur tu te suválgysi – keturiskart duoda valgyt. Daugiau suválgo, negu žudarbuja. Šiandie viškum man nėr pakalnės: negaliu nė kąsnio suválgyt, nė gurkšnio praryt. Ką gi seni begali̇̀ valgyt, ką čia besuválgai. Kasdien [vištos] pilia i pilia [kiaušinius], kap seniam – nesuválgysma.nesuválgomai Iš varguoliaus stojos didžturčiu, gėrybių nežino nė kur dėt …, mėsos, pieno, medaus, nesuvalgomai visko, kad ką gi!.valgant įstengti sukramtyti, sugraužti: Aš tep suválgau [mėsą], kap karvė ruginius šiaudus. Kai buvo dantys, tai kaulus sugrauždavau, o dabar ir bulbos nesuválgau. Kruopas srebiu srebiu, suválgyt nieko dantim negaliu.Ta neduok pone Dieve, šiandien duonos negaliu suválgytiišleisti valgiui: Penki rubliai suválgyta, penki išgerta. Kiek diedas prageria, aš tiek nesuválgau i nesunešioju. Šešios dukterys, septintas sūnus, aštunta pati – suvalgydavo algą benešant per dvaro kiemą. Pirmam užveizdėtojui su jo įpėdiniais pavedė kleboniją Tauragės ir didžius piningus, kurius paskiaus Keidainių žydai suvalgė. Visi namai suválgyta ir pragerta. Ana (piemenė) mus su namais suválgis (apie daug valgantį) valgant sudilinti: Suválgiau vienus dantis. Tavo danteliai jau suválgyta.Man nėra dančių, dančiai susiválgė. Tau ir smagenys susiválgėsuėsti, sugraužti: Katros žolės nesuválgis gyvuliai, tai galima bus sušienaut. Šeškas tai, matai, vieną [vištą] papjovė, suválgė. Pikta žvėris jį (Juozapą) suvalgė (paraštėje suėdė). Bei anys (skėriai) turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nug krušos (ledų).sulesti: Ant obuolių užpuolė [varnos], visus baigia suválgytsunaikinti, sugadinti: Šitokis sunkus darbas visą sveikatą suválgo. Sveikatą turma suválgė. Vėžys Meleniją suválgė suvis.pražudyti: Ana (anyta) mano gyvenimą suválgė. Žmonės įmanę vienas kitą suválgytų. Ot suválgė žmogų! Ir kas? Ne svetimi, ale savi. Dvi žmonas turėjo, abi suválgė. Pavydas žmogų i suválgo. O, kiek šitas kelias suválgė žmonių!. Oi tu bernužėli, oi balamūtėli, suvalgei tu mano visą gražumėlį. Melioracija suválgė visa: busilus, varles ir medų suválgė. Pamileisk, idant mano kerštą (viršuje rūstybę) ant jų įkirštų ir (juos) suvalgytų.Jau suválgė kas mano skarelę – niekaip negaliu rast.Kiek žmonių susiválgės par mišką!.sudaužyti: Vaikai besimėtydami sniegu suválgė langą[su] akimi̇̀s suválgyti apie labai ko norintį: Įmanytų – akim̃ suválgytų!. Tokios skanios bulvės: su akim̃s gali suválgytdanti̇̀s suválgė apie gerai nusimanantį, įgudusį.Diẽvo teliùką suválgyti labai nusidėti, nusikalsti: Negi aš Diẽvo teliùką suválgiau, kad darban eičiau [sirgdama]!.dur̃nių suválgyti būti apkvailintam: Do nuo kaimyno dur̃nių suválgiaulãzdą suválgyti gauti mušti: Kiek lazdų anas suvalgė nuo pono, tai ir pora arklių nevežtųnórs suválgyk apie ką labai gražų: Mergytės teip gražiai aptaisytos, nórs suválgyk, kaip saldainėliaipas (par) Diẽvą teliùką suválgyti įgyti išskirtinumą, sėkmę: Kas tu – par Diẽvą teliùką suválgei?!. Gal par Diẽvą teliùką suválgei, kad tu visa ką gauni?sàvo papéntį suválgyti mirti: Jau savo papentį suvalgėužválgytikiek pavalgyti, užkąsti: Duok užválgyt, svečias atėjo. Užvalgiau su pienu gavėnė[je]. Atejai kūlęs, ažválgei – tada linų braukt. Ažválgė kiek i nue[jo] šienaut. Užválgė kokių barščių ir eina ganyt. Stačiais kąsniais užválgai kiek – i vė darban. Užválgykim, kad širdžiai būtų stipriau. Žuválgyt padaryk tu jam. Ažválgai pieno šviežio su duonele. Eik, ažválgyk kopūstų, va mėsos!. Maž ažválgytute kiaušinaitį?. Eikš ažválgysi!. Užválgyk ką matydama ir eisme į grybes. Šio to ažválgysi, ir gerai. Neprivalgiau, tik biškį užválgiau. Kartais pradedi užválgyt, tuo į galvą puola, svaigina. Tai silkės kap užválgai, tada jau vėl nori valgyt. Užvalgęs aguonų ilgai miegosi. Kap nemato [tėvai], tai pieno užválgau užválgau [per pasninką]. Jau noris žmogui ažuválgytie. O anas prinokęs ir norėjo ažvalgyt. Vaikas apsiima, duoda jam užválgyt ir an rytojaus išvaro kiškius ganyt .Rymojo Gedminas, pirmą alkį užvalgęs.Užválgysi lašinių, to pieno užsigersi.Gal rūgštaus pieno nori užsiválgyt?. Kaip sūriai užsiválgo, tai i arbata gerai. Užsiválgyk tų bulbų, tokios skanios!.Į tus sėminis mirkysi [bulvę] i tos užsiválgysi, užsisrėbsi.Juodos duonos kaip užsiválgė, bėgo pyragų ieškoti.kiek pasimaitinti (apie bites): Tos bitys, kai užválgo to cukraus, susipjaunaprivalgius dar ko valgyti: Blynų pavalgei, kruopų užválgei.Kuršininkai ant meisos užvalgo silkės. Ponas Dievas kad veizės į gerklę, meisos nepamatys .valgyti kartu su kokiu kitu maistu: Rūkyta mėsa, užvalgoma rupia ir juoda rugine duona, greit nyko jų išalkusiuose viduriuosesuvalgyti netinkamo ar kenksmingo maisto: Gal ko užválgė, kad serga. 1Kažin ko ažválgęs visą naktį pilvu išsiraičiau. Teip slobna pasdarė, pilvą sopa, maž užválgiau ko. Kai tik ažválgo [braškių], tai vaikšto kaip uodų sukapoti. Ko užválgiau, negaliu, diegliai, skauda vidurius, karštis pakyla. Kad ažválgiau, tai net burnoj kepa. Ogi ir mes buvom užválgę durnaropių, tai juokas ėmė ir ėmė.O buvo meisa pasenusi, aš užválgiau tos meisos. Kai tų (žolių) užválgo žmogus, paiku pasto[ja]. Ka užválgysi kokio riebumo, kokios meisos [po gavėnios], tada reikėjo sirgti.Vaikas užsiválgė ir suviduriavo. Užsiválgiau – burbuliavo pilvas tris dienas. Užsiválgė plaučinės dešros i apsirgo.Nu ko tu čia galėjai susirgti, gal ko užsiválgei?!.Ji po valandos ėmusi nuodų užsivalgė.persivalgyti: Kunigas par pamokslą sakydavo: – Žmonys, būkit atsargūs, par Velykas neužsiválgykit!. An Kalėdų užsiválgo mėsos daug – i prietvarius.Ka tik daugiau užsiválgau, mun tik kurka kurka pilve. Užsiválgė par Velykas, susirgo i pasimirėiki soties pavalgyti, privalgyti: Ką valgė, tą užválgė, alkanas nevažiuos. Plunksnas plėšau, užválgius ir užsnūdau.Užsiválgai tos duonelės, tokia gardi buvo. Kad kvepia, kad kvepia, tę tų prieskonių prideda, kad, rodos, užsiválgytum. Šitą košę valgyk ir užsiválgyk – tep skanuprivalgyti atsargai: Už atejančią dieną neužválgysi. Už antrą dieną nei užválgysi, nei užmiegosivalgant nuskriausti kitą, apvalgyti: Gaspadinė užválgo šeimyną. Nei aš jo užválgiau, nei aš jo nieko. Šeimynoj mane suvis ažválgyt, aš pamažu valgau. Boba buvo ažválgyta suvis. Tu pareini pusryčių, o aš tave jau užválgiau, kai ką jau ir suvalgiau. Atrodo, kad mes tave, žentuli, užvalgomvalgant užgaišti, užsibūti: Biskį užsiválgėva i susivėlavova
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas