Žadėti
Žadėti reikšmė
manyti ką daryti, ketinti, norėtitaisytis, rengtis ką darytipranešti apie būsimą savo veiksmą, sakyti ką duosiant, darysiant, būsiantteikti vilties pažadais, leisti tikėtis gausiantsutikti tekinti (už ko)reikšti ko būsimo žymesreikštis ko būsimo žymėmsgrasinti, grūmotiskirti, lemtigydyti užkalbant, veikti ištariamais burtažodžiaisburti, kerėti (ppr. gyvačių įkandimą)pažadėti, prižadėti ką duoti ar padaryti (ppr. prisiekiant)duoti įžadą, daryti apžadusužsakyti (mišias)aukotiiš anksto numatyti, paskirtisutikti ištekinti (už ko)sutikti ištekėti, vestipagydyti užkalbant, paveikti burtažodžiais, užkalbėtiužburti, užkerėti, apžavėtipakeiktiliautis ką darytigriežtai nutarti ko nedarytiatsisakyti ko, nuo ko, nebereikšti pretenzijųliautis bendrauti, nepripažinti, nutraukti santykius, pakeisti požiūrį į kąpagydyti užkalbant, paveikti burtažodžiais, užkalbėtiatgauti žadą, pradėti kalbėtipadaryti įžadąpažadėti, prižadėtiduoti įžadą, daryti apžadussutikti ištekinti (už ko)palinkėti (ko)pažadėti (visus) atiduotiilgą laiką žadėtisutikti, leisti ką padarytiatsisakyti nuo koliautis ką daryti, griežtai nutarti ko nedarytiliautis bendrauti, nutraukti santykiuspasakyti ką duosiantskirti, paskirtisutikti išleisti už vyro (ppr. toli gyvenančio)padaryti įžadąišgyti padarius įžadusnetesėti, neįvykdyti pažadopagydyti burtažodžiais; užkalbėti (ppr. nuo gyvatės įkandimo ar rožės)pasakyti ką darysiant, duosiant, duoti pažadąsuteikti vilties pažadais gausiant, leisti tikėtis ką darysiantapžadus padaryti, duoti įžadąsutikti ištekintisutikti tekėti ar vestisusituoktipaskirti, nulemtiužkalbėti, pagydyti užkalbant, tariant burtažodžiuspažadu suteikti viltį ką gausiant, darysiantpasakyti ką darysiant, duoti pažadą, pažadėtitvirtai pasižadėti ką padaryti ar nedarytiduoti įžadą, apžadus padarytisutikti ištekintisutikti (tekėti ar vesti)pasisiūlyti vestiprigrasintiapkalbėtipažadėti, duoti pažadąpažadėti ištekintipasiskelbti susituoksiančiais, susižieduotitvirtai nutarti, pasižadėti ką darytiprisiektigriežtai nutarti ko nedaryti, atsisakyti nuo ko, atsižadėtiiš anksto duoti sutikimąskirti ką įžadui įvykdytiduoti įžadą, padaryti apžaduspažadėti ištekintiprisižadėti (vesti)atsisakyti kopagydyti, paveikti burtažodžiaisužburti, užkalbėtilemti, skirti
Kalbos dalis: galininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: žadė́ti
Žadėti sinonimai
apžadėtiatžadėtidažadėtiįžadėtiišžadėtinužadėtipažadėtipražadėtiprižadėtisužadėtiužžadėtižadėtaiatsižadėtinaiprižadamaiprižadėtinai
Žadėti frazeologizmai
Diẽvo (pirmájam bi̇́esui) žadė́tas labai blogas, niekam tikęs: Buvau pi̇̀rmuojuo bi̇́esuo žadė́tas. O tei žmogus, Diẽvo žadė́tas: maluo[ja] ir nesarmatijasžadė́toji valandà padėtis, išeitis: O čia ničnieko nereikia, žadėtosios valandėlės tik belaukiaapžadė́ti, àpžada, -ė́jopažadėti, prižadėti ką duoti ar padaryti (ppr. prisiekiant): Ir apžadė́jo čia an tuo keliu pastatyti koplyčelę. Įsirgęs apžadėjo dveigį jautį ir pagijo. Apžadė́jo visas skolas išmokėti i paėmė [merginą]. Ana apžadė́jo kūdikį savo vežti bažnyčion ant atlaidų (atpuskų). Apžadė́jo dukterį karalius velniam . Dievas Tėvas … savo sūnų visam svietui apžadėjęs ir atsiuntęs est. Amžinas jo susimylimas visiemus est apžadėtas. Gyvolius, ant apieros apžadėtus, vedė į bažnyčią pas pat altorių. Nū yra žadėjimas Abrahamui ir sėklai jo apžadėtas. Apžadėjau jus vienam vyrui. Teipajag ir balta galva, jei ką apžadė̃s, darbu teišpildai. Kas ką apžadė́jo, kaltas yra ižtesėt.Apsižadė́jai tu nueiti tenai ir viską padaryti. Aš esu apsižadė́jęs koplyčią pabudavoti. Ligoj būdamas apsižadėjo plaukti už jūros, kariauti su turkais. Ir apsičystijo afieravodami afierą sudegamą, ir ką apsižadėję buvo. Sūnus Dievo apsižada mums pribūti ir velnio smarkumą atvaryti. Mes jam (Dievui) apsižadam ing jį tikėti.2duoti įžadą, daryti apžadus: Darykite apžadus ir, ką apžadėjote, ataduokite V. Dievui savam.1Įejo viena senelė, apsižadė́jo, užsidegė žvakę ir meldas. Apsižadėjo nei valgyti, nei gerti, iki Povilą būtų nužudę. Apsižadu, priežadą padarau, kalbu. . Mes prisiektinai apsižadėjome nieko neragauti, iki užmušime Povilą. Apžadas esti, jei kas patsai savaime apsižada V. Dievui padarysiąs kokį gerą daiktą. Aš buvau užsikrėtęs žemaičių papratimu – apsižadėti ir apžadus vykinti. Ana buvo apsižadė́jusi eiti už ubago . Numetęs abitą grobė už kardo ir apsižadėjo, jog atmonijęs neprieteliams Mindovės po trejų metų vėl aną apsivilks. [Šv. Ona] apžadė́jos teipajag V. Dievui, ką pagimdytų, afieravot ir ataduot ant amžino tarnavimo jo. Kumet pernai sirgau, apsižadė́jau pėsčia į Kalvariją nueiti, ten visus ubagus išmaldyti. Ir žmonės didžiai bijojosi Pono ir afieravojo Ponui ir apsižadėjo jam. Ir Jokūbas apsižadėjo, ir bylojo: jei Dievas su manimi bus ir mane apsaugos ant to kelio, kuriuo eimi, ir duos man duoną valgyti ir drapanas apsivilkti ir mane pakajuje vėl namie parves tėvop manop, tada tas Ponas bus man Dievu. 28,20–2Apsižadė́jęs yra [Dievas Tėvas] saviemus smertį atimti … , tai ir išpildęs yra per … sūnų savo Poną mūsų Jėzų.užsakyti (mišias): Įejo pri klebono i sako: noriam mišias apžadė́ti tokia i tokia mada. Apžadė́tų mišių neatdaviau į Beržorą – griekas. Apžadė́jau mišias pri švento Antano, kad tik muno pavogta karvelė atsirastų.aukoti: Geresniai yra klausyti ne kaipo apžadėti avių riebumąiš anksto numatyti, paskirti: Iš šių mano darbų numanyti turit, jog aš, o ne jūsų mistras Jonas, esmi apžadėtasis Mesijošius. Duok … , Dieve, … idant jisai apžadėtąją karalystę tavo … apturėtų.sutikti ištekinti (už ko): Tėvas dukrelę jau apžadėjo.sutikti ištekėti, vesti: Apsižadėjęs. .pagydyti užkalbant, paveikti burtažodžiais, užkalbėti: Ligą, dantis apžadė́ti. Man dantį apžadė́jo, ir dar̃ nesopa. Man tai buvo insrišus vienais metais [rožė], tai nuejau, apžadė́jo. Bijau duot žadėt, ba kap apžadės, tai nė liekarstos nemačys1užburti, užkerėti, apžavėti: Apžadu kraują. . Ugnį senovės žmonės mokėdavo apžadė́t. Nekursai vyras [gaisro] ugnį apžadėjo, tai ji vis gudkūliais apžadėtojį paskui sekė.Ko čia lendi kaip apžadė́tas. Kasdien geria kaip apžadė́taspakeikti: Būčiau apžadė́jęs žmogųatžadė́ti, àtžada, -ė́joliautis ką daryti: Žada žada, o nei prižada, nei àtžada.12Vienus audėm rinktinius, ir atsižadė́jau, ir daugiau ne. Atsižadė́jau eit vakaruot su mergom. Mūsų Amiliai suknią siuvo, tai atsižadė́jo [tos siuvėjos paslaugų]: pradėjo siūlės irt. Man Kazius vežė iš kur čia, tai daugiau atsižadė́jau – kaip ir graban deda (labai greitai važiuoja). Jis jau buvo atsižadė́jęs pas juos te eit, bet ir vėl nuėjo. Su Antanu abu atsižadė́jom daugiau te nei nosies nekišt. Atsi̇̀žadu daugiau važiuoti į tą Pušalotą – nieko te gero nėr.griežtai nutarti ko nedaryti: Alaus atsižadė́jau daugiau daryt. Atsižadė́jau daryt [alų], dabar nebeturiu nė bačkos. Nesu pijokas, ale nuo dvie[jų] stikliukų neatsi̇̀žadu. Atžadėkimės veikalų kūniškų.atsisakyti ko, nuo ko, nebereikšti pretenzijų: Jau tu atsižadė́k nuo savo žemės. Atsižadėti žemės! Kurgi atsižadėsiu!. Mano senelis apsiėmė už brolį atitarnaut [rekrūtuose], o brolỹs prisižadėjo tos ūkės atsižadė́t. Būtum galėję frontą praleist ir namie, ale jau reikėję būt[ų] atsižadė́ti ir gyvulių, ir visko. Sukiužusių puodų ir katilų, atvilktų sulopyti ir paskui atsižadėtų [, pilna kalvė]. Kurs n’atsižad[a] visam, ką turįs, negal[i] mano mokintinis būti.Aš galutinai atsižadėjau minties būti gydytoja ir tapau aktore. Ar ne apjakimas anos mergičkos, kad atsižadėjusi yr savo šlovėsliautis bendrauti, nepripažinti, nutraukti santykius, pakeisti požiūrį į ką: Velnui, brangvynui atsižadėti. Tas pradėjo atsižadė́t, keiktis ir prisiegot, jog nepažįstu žmogaus to, kurį bylote. O gal ir atsižadėjo savo tėvų. Ką aš ėsiu, ka tėvų atsižadė́siu. Tėvai vaikų atsižadė́jo. To neklaužados [sūnaus] tėvas atsižadė́jo. Sibire kur pasiliko, atsižadė́jos i kalbos, i pavardžių, visa ko. Anie to savo tikėjimo neveikiai atsižadė́jo. Aš stotaus ir an kulkos – Dievo neatsižadė́tau. Kurie tą tiki, šitie visi Dievo atsižada ir pristoja velnop. Žadėjau tikėt ing Dievą ir atsižadė́jaus velino, pasaulio. Žydai … Christaus nepažino arba pažinę iž naujo atžadė́jos jo. Savo paties vierą … išreikš, … atsižadėdamas velnui ir svietui, su visais jų … darbais ir geiduliais. Atsižadėjau šėtonui ir visai jo draugystei.Tas ne lietuvis, kurs dar bijo atsižadėt sapnų nakties. Jis atsižadėjęs atsargumo, vėl ėmė veikti drąsiai, atvirai. Žmogus, savęs atsižadėjęs, yra liuosas ir drąsus.Terbos ir kalėjimo neatsižadėk. Visko, vaike, prigyvensi, neatsižadė́k nė turmos, nė terbos. Nuo ubago terbos ir turmos neatsižadėk. Dėl gero alučio atsižadėsiu ir midučio. Biznį pamėgęs, Dievo atsižadėk. Gegužytės dalios pavydėjo, vaikų atsižadėjo.atsižadė́tinaipagydyti užkalbant, paveikti burtažodžiais, užkalbėti: Šita bobutė nuo gyvatės moka atžadėt. Atàžada žadėtojas ir gyvulį. Gyvatė kirto, atžadė́jo arklį. Ir su rūgštum pienu kai kas atàžadaatgauti žadą, pradėti kalbėti: Ligonis jau àtžada, t. y. atsako žodį. Nieko nebatžadėjo ir mirėjùpų atsižadė́ti mesti kunigystę: Jùpų atsižadė́jo, taip darbą dirba×dažadė́ti, dàžada, -ė́jo padaryti įžadą.įžadė́ti, į̇̃žada, -ė́jopažadėti, prižadėti: Tėvas velniui sūnų įžadė́jo .Įsi̇̀žadu, kad nieko neveiksiu, i vis veikiu.duoti įžadą, daryti apžadus: Ji buvo įsižadė́jus lankyt šventas vietas. Insižadė́ję, penktadieniais pasnykaus. Motina, vakare kalbėdama poterius, įsižadėjo Panelei Švenčiausiai pėsčia eiti Šidlavon į atlaidus. Sirgdamas žmogelis įsižadė́jęs, kad tik sugytų, tai Vilniun nukeliauti ir keliais Kalvarijas apeiti. Jie (kryžiuočiai) įsižadėjo su netikinčiais kariauti. Anas buvo insižadė́jęs kryžių statyti, kad gims sūnus. Įsižadė́jau į šventą Oną ir pagijau.Geria ir geria, lyg įsižadėjęs. Šimas ir Šimienė tarytum įsižadėjusiu po dusyk kas savaitė pradėjo lankyti miestelįsutikti ištekinti (už ko): Jau mano dukrelė kitam inžadė́tapalinkėti (ko).išžadė́ti, i̇̀šžada, -ė́jopažadėti (visus) atiduoti: Visus šuniokus išžadė́jau kitiems, net sau nebepasilikau nė vienoilgą laiką žadėti: Visus metus jis man išžadė́jo, bet ligšiol nedavėsutikti, leisti ką padaryti: Ìšžada parduot žemęatsisakyti nuo ko: Teip nutikus išsižadėjo vyskupystės ir daugiaus į Žemaičius nebgrįžo. Vokiečiai man karaliaus vainiką siūlė ir ketino Žemaičių išsižadėti, jei sutiksiu susidėti su jais prieš lenkus. Išsižadėk tos Amerikos, paklausyk manęs!. Išsižadė́jom ir žemės, ir namų. Pats galėsi eiti, kirsdamas šunims per blakstienas, o aš žemės neišsižadėsiu. Suvis išsižadė́[jo] namų.Ar Tamsta pyksi, ar ne, aš neišsižadu savo nuomonės. Bet dabar aš amžinai išsižadu to keisto sumanymo. Lietuvininkams, kurie savo tautybės neišsižadė́jo, blogi laikai buvo. Išsi̇̀žada lietuvybės, lenku darosi. Mirti blogai, bet išsižadėti teisybės dar blogiau. Dėl žmonių laimės, dėl tėvynės labo aš galėčiau išsižadėti savo asmeninės laimės. Laisva tauta negali išsižadėti savo nepriklausomybės, neišsižadės jos ir Lietuva. Pačią vedant, nu tėvų, brolių ir seserų atsitolinant, reik ir tų grožybių išsižadėti. (priedas). Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs.Tus ne žmogus, kas išsi̇̀žada savo tautybės. Svetimo nenorėk, savo neišsižadė́k. Geriau neprižadėk, bet ką prižadėjai – neišsižadė́k. Kas išsižada savo žodžio, tas išsižada savo sielos.liautis ką daryti, griežtai nutarti ko nedaryti: Vyras išsižadė́jo arielkos gerti. Vyrų tokios galvos, o arielkelės negalia išsižadė́ti. Jau reiks išsižadė́t visai gert. Jau verčiau rūkymo išsižadė́ti, nei kai žmonos2liautis bendrauti, nutraukti santykius: Vaikai tėvo išsižadė́jo. Dreba ir rašos, kad išsi̇̀žada savo močios. Tėvai dar̃ išsi̇̀žada vaikų, regi!. Turi̇̀ vargti, jug neišsižadė́si tikro tėvo. Tas žmuoj išsižadė́jo vaikų. Neateina anas kieman, išsižadė́jo, sustikt nenori. Ne tas karžygis, kuris jautį kumščiu gali užmušti, bet tasai, kuris išsižadėjo tėvo, motinos ir jaunos mergelės, kad tik įvykdytų savo svajones. Verkė [Veronika], kaltės nežinodama, verkė, Dievo pamiršta ir žmonių išsižadėta. Ką pamačys išpažinti lūpoms Jezusą Christusą, kad jo savo darbais išsižada.Neišsižadėk lazdos, terbos ir turmos. Trijų daiktų nereikia išsižadė́t: turmos, tarbos ir lazdos. Giminė buvo, kab daviau; išsižadėjo, kai pareikalavau.nužadė́ti, nùžada, -ė́jopasakyti ką duosiant: Nužadė́jo dukterim po dešims tūkstančių pasogos. Tik jau kam kitam nenužadė́k. Pasigyrė bernaitėlis: turiu šešius dvarus – nužadėjo jam tėvelis duoti tris šimtelius.skirti, paskirti: Jis buvo nužadėtas ilgai kalėt. Kaipogi jis yra karelius ypačiai Bažnyčiai Dievo nužadėtas. Tau prikrauta svirnelis kraitelių, nužadėta jaunasis bernelissutikti išleisti už vyro (ppr. toli gyvenančio): Kolei tas [v]andenis nusistovėjo, tai močia dukrelę man nužadė́jo . Per tavo tėvelį valgiau i gėriau, man tave tėveliai ir nužadė́jo . Lylia lylia mažąją dukrelę nužadėjau jaunajam berneliui. Kam nužadėjot ažu našlelio, ažu našlelio, až pijokelio. Žada mane motinėlė tai toli nuduotie, toli nužadėtie. Jis (tėvulis) begerdamas beuliodamas ir mane nužadėjo už šimto mylių, marių mėlynų.padaryti įžadą: Liga sergant, ana nusižadė́jo eiti į atlaidus. Ir žỹdės nusižadė́davo pri švento Roko Kęstaičiūse.išgyti padarius įžadus: Kad žmonys Panų kalne žadas, matyti, ir nusižada. Ten (Gargžduose, prie šv. Jono bokšto) daug ligonų liuob nusižadė́tinetesėti, neįvykdyti pažado: Žadėjo žadėjo ir nužadėjo. Žada anie, žada, taip i nùžada. Žadėjo žadėjo girtas – i nužadė́jo. Žadėjo žadėjo [grąžinti žemę], teip i nužadė́jopagydyti burtažodžiais; užkalbėti (ppr. nuo gyvatės įkandimo ar rožės): Ana moka nužadė́ti ligą. Senis yra, tai nùžada nuo gyvatės inkandimo. Nužada gyvatės įkandimą ir rožę. Nužadė́jo nuo gyvatės įkandimo i pasveiko. Nužadė́k muno mergikę, bene išgys. Motina gerai nužadė́davo, duktė neva žada, bet negelbstipažadė́ti, pàžada, -ė́jo 1pasakyti ką darysiant, duosiant, duoti pažadą: Pažadėtas dalykas. Ką anas tau pažadė́jo?. Gausi, ką esu pažadė́jęs. Pažadėjau, tai ir atėjau. Kitą kartą pažadė́kiat teip nedaryti. Pažadė́jo išleist namo sveikt, išrašys vaistų, pamokys rimtai gyvęt. Jei pažadė́si, ko namie nepalikai, tai paleisiu . Vakar meiliai pažiūrėjai, susitikti pažadėjai.suteikti vilties pažadais gausiant, leisti tikėtis ką darysiant: Jei tau jisai tiek patinka, pažadu padovanoti jo galvą. Esu jau pažadė́jusi dukterį Bukantams už piemenę. Jėgu tiktai tatai pažadė́si didelę pasogą, tai jiem bus viskas gerai, kad ir mergaitė ne teip graži. Garantavus Bažnyčios ir bajorų teises, pažadėta Lietuvoje įvesti Lenkijoje esamos institucijos. Augindamas pažadėjo abiem [sūnums] po žirgelį. O Judas siuntė jumpi, pažadėjo jiemus pakajų. O veizėk, ką pirm to pažadė́jo Evangelija.Aukso kalnus pažadėti. Lengva pažadė́t, sunku ištesėt. Pažadė́t lengva, tik ištesėt sunku. Pažadė́t tai lengviai pàžada, tik ištesėt tai sunkus žmogus. Be reikalo nežadėk, o ką pažadėjai – ištesėk. Kas pažadė́ta, bus ištesėta. Kas pažadėta, tur ir būt attesėta. Kursai daug pažada, tas menkai attesa. Pažadėk, o neattesėk – būsi amžinas bičiulis. . Pažadė́ta tebūvie, pastatyta testovie. Pažadė́ta tai ne padėta. Pažadė́tas tebebus, pakilnotas nesupūs, t. y. kad pažada, o neduoda. Daug pažadėt, maž laikyt. Negali – nežadėk, bet pažadėjęs ištesėk. Kai girtas pažada, velnias juokias. Pažadė́jo – patiešijo, nedavė – negriešijo. . Duosi neduosi, bet pažadėt gali.Nulenkė žmogus galvą prieš Protą, pasižadėjo visuomet klausysiąs, kad tik jam patarimų duotų. Jy pasižadė́jo, kad neišeis už vyro. [Senasis elgeta] pasižadė́jo jam gelbėsiąs. Gal pasižadė́jai svočiõs[na], mat niekur neberanda. Ana jau pas ketvirtą ar penktą ūkininką pasižadė́jo. Pasižadė́jau [šeimininkauti], kaip žmogui liksi melage!. Savo akte Lietuvos luomai pasižadėjo visada remti Lenkijos luomus. Jis pasižadė́jo piningų mokėti.Kas lengvai pasižada – sunkiai ištesi. Anksti pasižadėjo, tik vėlai atėjo. Kum pasižadė́jau, tum i mirsu, – kitų kailinių nevilksuapžadus padaryti, duoti įžadą: Pasižadu brangvyno negerti. Pasižadė́k man daugiau nebegert ir manęs klausyt. Beržėnienė jau seniai buvo pasižadėjusi aplankyti Vilniaus Aušros vartų Dievo motiną. [Ponas] pasižadė́jo, sako, jeigu manę priešas nepagaus, neras, statysiu bažnyčią. Pasižadė́k an Kryžių kalno ką nors nunešt, labiáus – kryžiuką. Jeigu pasižadė́si piktai dvasiai, ana i padėssutikti ištekinti: Prikalbėjo tėvutėlį, pažadė́jo dukterėlę. Motinėle tu mano, širdužėle tu mano, tada pasilsėsi ir pasigrožėsi, kap mane pažadė́si. Atjojo kokiu gražiu eržilu, ir jos seserėčią pažadė́jo. Pažadė́jai tam berneliui, kur nei kartą nemačiau. Baigiasi jo tie trys metai, važiuoja jis pas savo pažadėtą mergą. Mano dukrelė taip toli pažadėta. Ką, močiute, padarei, ką, senoja, padarei: pažadė́jai mane jauną už to šelmo bernelio . Tetušelis pažadėjo, matušelė parkalbėjo, šitai dukrės skrynelė ir ši šilkų barvelė. Pažadėjai savo mergytę namams rūstos anytos . Angelas Gabrielis nusiųstas buvo nuog Dievo miestan Galilėjoj, kurį vadino Nazaret, panosp, pažadėtosp vyrui. 11,26-27. O jei jis ją pažadės sūnui savam, tada tedaro jis jai dukteries tiesą.sutikti tekėti ar vesti: Tau pasižadė́jau i už kito netekėsiu. Būsiu to, kam esu pasižadėjusi. Joniukas nupirko, brangiai užmokėjo, Onytė Joniukui nepasižadėjo. Kad tu nepasižadi mane imt, tai aš tave čia nuskandysiu.susituokti: Žalia rūtelė gana neštie, ba jau berneliu pasižadėjau ir prieš altorių rankas sudėjau . Žiedas negal[i]ma nešiot lig tai dienai, kol nepasi̇̀žada vienas kitampaskirti, nulemti: Teip turbūt jau buvo pažadė́ta. Gyvensime, kiek mums gyventi yra pažadėta. Neieškok laimės – pati ateis, jei būsi jos pažadė́tas. Ir vis, kas Izraelio pažadėta tampa, tatai tur[i] jų būti. Motina liepė sūnui elgtis gražiai, kad pasirodytų vertas pažadėtos laimės. Ing tą žemę, kurią jis Abrahamui, Isaakui ir Jakubui prisiekė (pažadėjo). Įvedęs Dievas sūnus Izraelio žemėn pažadėton.užkalbėti, pagydyti užkalbant, tariant burtažodžius: Pažadė́jo, kai gyvatė inkirto, i pastaisėrañką (rū̃tą, ši̇̀rdį) pažadė́ti sutikti tekėti: Šit panelė Ona Stripeikaitė ką tik teikėsi pažadėti man savo ranką. Tai verkia mergelė nutekėdama, berneliu[i] rūtelę pažadė́dama. Jei tau ši̇̀rdį pažadė́siu, kol gyvęsiu, tol mylėsiu . Pažadėjau tau širdelę iš jaunųjų dienelių.pažadė́toji žẽmė apie tariamai visko pertekusią, gražią (paprastai svajonių) šalį: Gal čia niekada nieko ir nebuvo, tiktai miglota prisiminimų linija, kai vaikas žvelgdavo pro langą į tą pusę ir kai rodydavosi, kad tenai, toli, yra jo pažadėtoji žemė. Į pažadėtąją žemę jos pranašas niekada neįeinapražadė́ti, pràžada, -ė́jo pažadu suteikti viltį ką gausiant, darysiant.prižadė́ti, pri̇̀žada, -ė́jo 1pasakyti ką darysiant, duoti pažadą, pažadėti: Pryžadėk iš naujos visokių griekų sergėties. Pryžadžiu nėkados nebgrįžti į anas (nuodėmes). Prižadė́k, o neduok – amžinas melagis. Nebijok, neapgausiu, kad jau prižadė́jau, tai ir ateisiu. Negaliu prižadė́t, nežinau, kada važiuos. Kada užprašysi [siuvėją], prižadė̃s, nuvažiuosi, parsiveši. Kad neprižadė́jai, tai ir neik. Prižadė́jo atvažiuot ir neatvažiavo. Nu jau prižadė́jo nėko nedaryti anam. I neisiam pri darbo ne vienas, kol prižadė́s, ka duos valgyti. Pagirdė labai, ir prižadė́jo parvežt. Prižadė́jau žmogum taigi reikia ir nuvežt. Paskolini grūdų, pinigų pri̇̀žada ir neatiduoda. Prižadỹ (prižadėk), ko namie nepalikai, tai paleisiu . Prižadė́[jo] grybų i neatanešė. Būdavo, pri̇̀žada leist [mokyklon] i nebeleidžia: rudenį vaikam ganyt gi da reikia. Devyni metai kaip mirė žmona, tai jis prižadė́jo nesiženyt, ir gyvena vienas. Žmona pakavojo vyrą ir prižadė́jo už kito netekėt. Ten jau mun tų piningų prižadė́jo daug. Pri̇̀žada tas velnias tam durniuo piningų . Jau anam kokius piningus prižadė́jo duoti ar ką. Kai girti, tai jie visko pri̇̀žada. Kai girtas – visko pri̇̀žada, o išsipagiriojęs nieko neišmano. Sako, tau prižadė́jo litrą [svaigalų], už tai tu jį priėmei. Ji prižadėjo pataisyti jiems vakarienės ir pakloti patalą. Jei važiuosi su manim, prižadu, kad nenuobodžiausi. Karalius prižadėjo smarkiai apdovanot tą, kuris sugaus vagį. Marijonai seniai jau laikas ištekėti, ir mes seniai jau laukiame prižadėtosios dalies. Anas (velnias) neleidžia jo, sako: – Prižadỹ pačią jauniausiąją dukterį, tai tada atleisiu. Žmogus prižadėjo [lapei] pilną maišą vištų atvežti.Pri peklos durų stojos: aš, sako, atejau toks, kur esu prižadė́tas [velniui], atsiimk muni . Našlaitėlis teip sirgo, prižadėtas Trejybei, aš jį nešiu Panemunin atlaiduos.Kas greit pri̇̀žada, tas sunkiai duoda (atiduoda. ). Kas greit prižada, iš to sunku gaut.prižadamai̇̃prižadė́tinaitvirtai pasižadėti ką padaryti ar nedaryti: Ar prisi̇̀žadi savo elgimą pataisyt?. Bugštumo pilna buvau, o liepa mun prisižadėti bažnyčio[je] nakoti. Vyrai arklavagį apstumdė, apkulpijo, ir tas prisižadė́jo daugiau nebvogti. Pasidavė jam, prisižadėdamas vergauti. (Bs). Kad aš liuobt prisižadė́jau, tai ir sutaisė kūtę. Klupsčias vaikščioja, prisi̇̀žada – negersiu, ale ir vėl…. Prisižadė́[jo] – ir nej[o] [į vestuves].Anksti prisižadėjo, tik nusivėlino. Ko žmogus negali išpildyt, negali prisižadė́tduoti įžadą, apžadus padaryti: Kas prisižadė́jęs yr, tai važiuodavo [į Šiluvą]sutikti ištekinti: Kam mane prižadė́jai berneliu[i]?. Jeigu man pri̇̀žadi savo jaunesniąją dukterį, tai parodysiu kelį . Prižadė́j[o] už manę leist dukterį, katrą aš imsiu. Mokėjot mane gražiai išūginti, bet nemokėjot gerai prižadė́t . Vai tik ne dėkui mielai močiutei, kad prižadėjai pijoku[i] berneliu[i].sutikti (tekėti ar vesti): Ar man prižadė́t už jojo eitie?. Prižadė́jai, ka būsi ma[no] žmona. Visą amželį tave mylėsiu, kad bažnytėlėj jau prižadėsiu. Eglė ėmė ir prižadėjo tekėti už žalčio.Prisižadė́jau eit žalkčiui ašiai žmona . Žodelį tarė, prisižadėjo, žiedelį dovanojo: mokėk nešiotis ir pagodotie tą aukselio žiedelį.pasisiūlyti vesti: Kalbėjau kalbėjau, kolei prikalbėjau, aš savo panelę imtie prižadė́jau .Jis prisižadė́jęs mergai, o eina paslaptai su kita (veda kitą). Jau bernelis prisižadė́jo ir prieš altorių rankas sudėjo.prigrasinti: Dievas pabudo ir pradėjo an jų rėkt, prižadė́jo iš dangaus išvaryt.apkalbėti: Nutariu, apkalbu, prižadu.sužadė́ti, sùžada, -ė́jo 1pažadėti, duoti pažadą: Jau sužadėjom žiedais mainyti, vienas antro amžinai būti.Bet kad sau teip sùžadas ant ateisiančio meto suliūbiju, jog tave paimsiu.pažadėti ištekinti: Kaip?! Mano brolėnui sužadėta!pasiskelbti susituoksiančiais, susižieduoti: Norėjęs susižadėti su žandaro dukteria Margarėta. Jaunikis – jau susižadė́jo su ta mergele. Anuodu susižadė́jo žanytis. Princas … būsiąsis … su … princese … susižadėjęs.Anys kaip susižadė́ję: kur vienas, ten ir kitasužžadė́ti, ùžžada, -ė́jotvirtai nutarti, pasižadėti ką daryti: Po prisiega užžadėti.Užsižadė́j[o] in atlaidus vaikščiot. Užsižadė́jau su bobums tik kas reik šnekėti. Aš buvau užsižadė́jusi riešutų nebvalgyti. Užsižadė́jau kojos į svetimą trobą nekelti. Daugiau užsižadė́jau viena nedaryt. Užsižadėjau nebeiti niekados. Užsi̇̀žada užsi̇̀žada negerti, kokį mėnesį iškenta, o po tam [vėl geria]!. Po ligos vyras užsižadė́jo daugiau nė lašelio neimti į burną. Ant amžių užsižadėjo tą daryti.prisiekti: Ar gali prieš Dievą užsižadėt, kad čia ne tavo vaikas?griežtai nutarti ko nedaryti, atsisakyti nuo ko, atsižadėti: Jis užsižadėjo vogti būdamas bėdo[je]. Užsižadė́jau su jais gyvent. Užsižadė́jau: gana, kad aš jai ką sakytau – plepsa tokia. Jis užsižadė́jo brangvyno gerti. Jis užsižadė́jo degtinės gerti. Jug ateisi pas mumis dar kurią dieną, neužsižadė́k!. Nuo to karto ažsižadė́jau – Naujuos metuos niekur nevažiuoju. Žmogus išlipo iš medžio, parėjo namo ir užsižadėjo daugiaus medžioti. Motyna užsižadė́jo leist savo [kvailą] sūnų į žmonis. Ir mylėt užsižadėjau, gana mūkas vien kentėt!iš anksto duoti sutikimą: Jau užsižadėjau pas Jočionį Dievogalvoj [piemeniu]skirti ką įžadui įvykdyti: Jį dar visiškai mažą [sergantį] [motina] Daujėnuos užžadė́jo.duoti įžadą, padaryti apžadus: Žmonys kiek užsižadė́davai, atveždavai nuo toliausiai kryžius [į Kryžių kalną]. Eidavo ir Troškūnuos keliais apie šventą Antaną; kiek katro užsi̇̀žada, tiek ir einapažadėti ištekinti: Tik ne dėkui, senutėle, ką tu mane užžadė́jai už girtuoklio bernelio .prisižadėti (vesti): Širdingai tei[p] pamilo, kad užsižadė́jo tik ją teimsiąs per pačią, o ne kitą.atsisakyti ko: Jei kas nor eit paskui mane, tegul savę užsižada. Ant krikšto užžadė́jomės velino ir visų darbų jo.Nei terbos, nei lazdos neužsižadė́kpagydyti, paveikti burtažodžiais: Ana ragana užžada ligonį. Man gyvatė sykį įkando, tai užžadė́jo. Nuo gyvatės įkandimo ažùžada ir pamačija. Kaime toks kirmėlius užžadė́davo. Buvau pas Danielių, kad karvę nuo kirmėlės įkandimo užžadė́tų. Karvei į tešmenį įkando, tai užžadė́jo. Kaip sykis buvo jų tarpe vienas senis, kuris mokėjo užžadėt nuo gyvatės įkandimo. Seniau nuo gyvatės inkandimo ažužadė́davo, ir praeidavo tinimas. Dieve duok dangų Mikalojus mokėjo ažužadė́t, ale nieko neišmokė. Ažvis geriau padeda, kai ažùžada an arielkos. Ka gyvatė įgelia, tai ùžžada i netįsta. Reikia aguonų duot ažužadė́jus. Kas moka ažužadė́t, to gyvatė nekerta.užburti, užkalbėti: Ažužadė́tų žolių daviau, i pastaisė. Aguonų kokių žadėtojas kai ažžadė́jo, tai ažvalgė ir ėmė taisytis. Kalvis ėmė ir užužadė́jo jį grūšnė[je]. Velnias ir nebegali gi išlipt. Ažužadė́tai gyvatei nor pirštą gerklėn kiš’ (kišk), tai nekąs. Kai vagiai eina, ažùžada šunis, neloja. Nebuvo tokių raganių ir žynių, kurie žodžiais savo galėtų ką užkerėtie ir užžadėtie.Kaip užžadėtas aš čia stovėjau. Būdavo, rytą visados visados kaip užžadėta vis verda košę.lemti, skirti:Ubago lazos i turmos neišvengsi, jei [likimo] kningose užžadė́tadañtį užžadė́tiįtikinti, įkalbėti (apgaunant): Anys, matai, ažužadė́t dañtį moka, kam nesopaapsimesti: Do pagali ana, ale tik kitam dañtį ažùžada
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas