Žaibuoti
Žaibuoti reikšmė
Žiūrėti žodį "sužaibuoti"Žiūrėti žodį "apžaibuoti"Žiūrėti žodį "atžaibuoti"žaibui rodytis, blyksėti, plykstelėtižaibus siųstiplyksčioti, žybčiotitarpais būti ryškiai matomam, švysčiotieiti švysčiojant kuopiktai, niūriai žvelgti, žvilgčioti, dėbčiotiskausmui varstyti, raižytižaibuojant pakenktižaibuojant priartėtižaibui patekti, įsiskverbtiįsismaginti, įsileisti žaibuotidažnai smarkiai žaibuotinesuvaldyti pykčio protrūkiokurį laiką žaibuotipakankamai žaibavus nustotinutrenkti (žaibu), žaibuojant sunaikintižaibuojant nutolti, žaibui nueitinuskubėti, nubėgtigreitai kur atsidurtikurį laiką, kiek žaibuotižaibuojant, žaibu pakenktiišmarginti žaibo formos raštaispiktai pažiūrėti, dėbtelėtilabai skubiai atsiųsti, laidais perteiktipakankamai žaibuotiblykstelėti žaibuižaibu nutrenkti, sudegintisublykčioti, subliksėtipiktai pažvelgti, dėbtelėti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: žaibúoti
Žaibuoti sinonimai
apžaibuotiatžaibuotiįžaibuotiišžaibuotinužaibuotipažaibuotiparžaibuotiprižaibuotisužaibuotiužžaibuoti
Žaibuoti frazeologizmai
kul̃nys žaibúoja apie greitą bėgimą: Bėga abudu (velnias ir zuikis), kad kulnys žaibuoja.apžaibúoti žaibuojant pakenkti: Kad medžiams žydant žiedus apžaibuoja, tą metą vaisiaus nėra. Jei riešutys pajuodęs, tai laumės užkerėtas arba apžaibúotas. Riešutys negeri, kažkokie juodi, apžaibúotiatžaibúoti 1žaibuojant priartėti: Jau atgriauja, atžaibúoja. Debesys atžaibúojaįžaibúotižaibui patekti, įsiskverbti: Vakar per audrą į tą lopą įžaibavoįsismaginti, įsileisti žaibuoti: Naktį kad įsižaibãvo, kad įsigriaudė, kad įsilijo!dažnai smarkiai žaibuoti.nesuvaldyti pykčio protrūkio.išžaibúotikurį laiką žaibuoti: Visą naktį išgriaudė, išžaibãvopakankamai žaibavus nustoti.nutrenkti (žaibu), žaibuojant sunaikinti: Kad tave žaibais išžaibúotum!nužaibúotižaibuojant nutolti, žaibui nueiti: Užėjo griaustinis ir praėjo, nugriaudė, nužaibavo tyliai į tolumassužaibuoti 1: Nužaibãvo be griaustinio. 1Lietuva kaip žaibas tik minty nužaibúodavo [Sibire].Bebuvo laukiama, kada tik ūmai plyš, nusigriaus, nusižaibuos, ir jau tikrai stos pavasarisapžaibuoti: Jei žydint medžiam žaibuoja, tai nužaibúoja žiedusnuskubėti, nubėgti: Basais kulnais ji nužaibavo į trobą. Ir nužaibavęs viesulu vėl ant kapų.greitai kur atsidurti.pažaibúotikurį laiką, kiek žaibuoti: Pažaibãvo, bet negriaudė. 1Dar vis pažaibúoja. Naktimis pažaibuoja, nugriaudžia perkūnija, rodos, beregint prapliups kaip iš kibiro.Tik pasižaibãvo akyse, kai davė in veidąžaibuojant, žaibu pakenkti: A jims (žiedams) šalnos pakenkė, a pažaibãvo?išmarginti žaibo formos raštais: Šalčiai liuob pažaibúos langą, bet šaltinai̇̃ neliuob užšalspiktai pažiūrėti, dėbtelėti: Tik pažaibãvo akim į mane ir nieko nesakė.Pasižaibúoti akimis su kuoparžaibúotiatžaibuoti.labai skubiai atsiųsti, laidais perteikti: Šviežiausiąją žinią … tolraštis … vakare paržaibavo.prižaibúoti pakankamai žaibuoti.sužaibúotiblykstelėti žaibui: Vakaruose sužaibãvo. 1Kai sužaibúoja, tai matom mes, kur važiuot. Sužaibãvo į akies mirksnį. Rozą pirm jaučių kryžiauniai sužaibavo ir perkūnas dėjo. Jeigu žaibas sužaibuoja kryžiavai, tai tada trenkia, o jei kitaip, tai netrenkia. Kai Perkūnas laižosi, tai tuomet sužaibuoja. I kai tik pirmą [tabokinę] atvožė, labai sužaibãvo. Kai sužaibuoja, akimirksniu pasimato melsvoje šviesoje ir sodas, ir tvartai, ir klojimo kampas. Petriukui akyse prašvito, tartum troboj sužaibavo.Kap po trijų mėnesių atsikėliau iš lovos, tai tik sužaibãv[o] akyse!. Paslydau, kaip daviaus in šono, net akỹs sužaibãvo. Akyse sužaibavo, kai jis krito nuo malūno sparno.Susižaibãvo, ir šavė perkūnasžaibu nutrenkti, sudeginti: Perkūnas velnius sužaibãvo.Kad velnį žaibai sužaibúotum!sublykčioti, subliksėti: Grėtės Karalienės akys sužaibuoja. Iltis sugrieš, sužaibuos apvali akis – vienas šuolis, ir auka paplūdus kraujuose. Sužaibavo Bronislavo akys, duodant ranką mergaitei. Sužaibuodavo tarpais prisiminimas, kaip jai pačiai dažnai rūpėdavo gražiai atrodyti.Sužaibavo kirviai, supyškėjo lentos, ir institucija griuvopiktai pažvelgti, dėbtelėti: Sušuko vaikinas, savo juodomis akimis sužaibavęs. Nepatiko svečiui. Sužaibavo akim, nutylėjo lyg nenugirdęsužžaibúoti sužaibuoti.
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas