Žaliuoti
Žaliuoti reikšmė
Žiūrėti žodį "sužaliuoti"Žiūrėti žodį "pažaliuoti"būti žaliam (apie augalus)atrodyti žaliamdaryti žalią, tepti žalėsiaisžaliomis rūdimis, pelėsiais trauktismaurais trauktisdarytis tamsesniam, tarsi žaliam (iš kokio jausmo)tamsuotigerai, linksmai leisti laiką, smagintisbūti nevedusiam, netekėjusiaisunkiai dirbtikeikti žalčiaisvėl sužaliuoti (apie augalus)ateiti žaliuojantįgauti žalią spalvąžaliai išteptikurį laiką išbūti žaliam (apie augalus)imti žaliuotižaliai išteptibūti žaliam (apie augalus)baigti žaliuoti, netekti žalumonetekti natūralios spalvos, pasidaryti padėvėtam, suprastėtinusitepti žaliaiapsitraukti kuo nors žaliunusigyventinusigertipasidaryti žaliam, įgauti žalią spalvą, žalumąkurį laiką žaliuotiapsitraukti žaliomis rūdimis, žaliais pelėsiaissusijaudinus, susirgus apsiblausti, patamsėtigerai, linksmai pagyventi, pasismagintibūti kurį laiką nevedusiam, netekėjusiaiiškeikti žalčiaispradėti žaliuoti (apie augalus)kurį laiką linksmintislikti netekėjusiaidaug priaugti žalumos (apie augalus)prisitraukti žalių maurųpasilinksmintipradėti žaliuoti (apie augalus)apsitraukti žaliais pelėsiaisištepti žaliaipasismaginti, pasilinksminti
Kalbos dalis: negalininkinis veiksmažodis
Kirčiavimas: žaliúoti
Žaliuoti sinonimai
apžaliuotiatžaliuotiįžaliuotiišžaliuotinužaliuotipažaliuotipražaliuotiprižaliuotisužaliuotiužžaliuoti
Žaliuoti frazeologizmai
ãkys (akysè 1) žaliúoja darosi negera, svaigsta galva: Da ma ãkys nežaliúoja, da aš gyvas i šiandie. Aš kelu, kad ir ãkys žaliúo[ja], o ans tik rankas pridėjęs laiko. Bėgu, kad akys žaliuo[ja]. Na, kad negal [valgyti ligonė], širdis alpsta, akys žaliuoja. Kol parnešiau [sėtinius], mun ãkys žaliãvo. Širdį muša, žaliúo[ja] akė̃s[e]. Mėgino atsistoti, – kojos lyg pakirstos: linksta, akyse žaliuoja. Dirbk, kad akys žaliuotų, valgyk, kad pilvas sprogtų.apžaliúotisužaliuoti 1: Čiut tiktai apžaliuõs, aria. Tik apžaliãvo balandės – bulbose [ravėtojos]. Medžiai baisiausi suaugę, apžaliãvę.Tuoj visi laukai apsižaliúojapažaliuoti 3: Variniai pinigai greit apžaliúoja. Ištrauk peilį iš bliūdo – apžaliuõs. Guli kiek apžaliavusi žalvarinė tūtelė, švino galvutę išspjovusi. Šiaudais dangčiai dengti, samanom apžaliãvę. Buvo ta koplyčia apžaliãvus, apkerpėjus. Rudenio tvoros: visos apžaliãvę, apibuvę.Išliek šitą vandenį, jau apžaliãvęs.Kasdienio gyvenimo balelės paviršė apžaliavo „visuomenės nuomone“ãkys apžaliúoja darosi negera, svaigsta galva: Staigiai atsistoji, ãkys apžaliúo[ja]. Pasilenkiau, ir apžaliãvo ãkysatžaliúotivėl sužaliuoti (apie augalus): Lapeliai nukrito ir vėl atžaliãvo, o mūsų broliukai dar neatvažiavo . Visos obelės atžaliavo [po iššalimo]. Antrąkart atžaliãvo tik raudonosios aguonosateiti žaliuojant: Atsižaliúoja žalia kepurėlė (mergina, užsidėjusi žalią kepurėlę) įžaliúotiįgauti žalią spalvą: Saulės gavusios bulvės y[ra] įžaliavusiospažaliuoti 1: Vainikėlis įžaliavo.Daržas įsižaliãvo.žaliai ištepti: Nesivoliok po žolę, kelnes anžaliúosi. Šviesų rūbą greit inžaliúojiišžaliúotikurį laiką išbūti žaliam (apie augalus): Rūtos visą žiemą išžaliãvo. Aš pasiversiu žalia rūtele ir išžaliuosiu per vasarėlę (per naktelę. ).imti žaliuoti: A matei, mergele, sausąjį berželį… Kap išsprogs, išžaliuõs, tai tu mano būsi . Kai brolelis tvoras tvers, ant rytojaus išžaliuos, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu.Kab lietus nuej[o], visa išsižaliãv[o]žaliai ištepti: Tos alkūnės išžaliúotos. Rankos man buvo lyg ir nebe rankos, o du išžaliuoti, pakruvinti gurvuoliai (nuo pėdų rišimo).Neišsižaliúok kelnių. Išsižaliuõs skarelė nuo tų žolių. Grįžtant iš miško, ji pasiskundė išsižaliavusi suknelęnužaliúotibūti žaliam (apie augalus): Vėtrose tebedejavo nužaliavę medžiai. Nužaliavo gražus klevelis. Ji nustebusi dairosi po pievą abipus kelio, lygią kaip stalas, nužaliavusią ligi horizonto. Rūtos nužaliuõs, puikiai garbiniuospažaliuoti 1: Nuo vėjo bulbos nužaliúojabaigti žaliuoti, netekti žalumo.Greitai nužaliúo[ja] rūtos mergėms, kiek anų vaikuočių, fe!netekti natūralios spalvos, pasidaryti padėvėtam, suprastėti: Popierys nubluko, nužaliãvo – nebegražu. Nuo saulės apsišėrus [suknelės] nugara, nužaliãvus netnusitepti žaliai: Nužaliúos kelnės nu žoliųapsitraukti kuo nors žaliu: Pakluonėse, gojelių užuovirtose, alyvynuose nelauktai išnirdavo dienos švieson pirtelė ar pašiūrė, samanom nužaliavusiu stogunusigyventi: Žaliavo žaliavo vyras su mergom ir nužaliãvo vienan galannusigerti: Jau ir tas nužaliãvo.Tai kad nusižaliavom, vos vos į namus beparėjomãkys (akysè) nužaliãvo pasidarė bloga: Nužaliãvo akėsè, i pavirtau. Ãkės nužaliãvo – dantis į burną sugrūdopažaliúotipasidaryti žaliam, įgauti žalią spalvą, žalumą: Brezentas per ilga pažaliãvo. 1Patrini [apynius] pirštais – tuojau pažaliuoja ir sulimpa, kaip nuo medaus. Kotai [samanių] tamsūs, o suimi pirštais, tai net pažaliúoja. Ta roputė pažaliãvusi. Pažaliãv[o] bulbė nuog saulės. Pažaliãvo bulbos daržinėj in vėjo [supiltos]. Kunoda pažaliúoja nuog saulės. Pavasarį pasodintų pažaliavusių bulvių daigai esti atsparesni ligoms.Blausioje žibalinės lempos šviesoje tavo akys šiurpiai blizgėjo, veidas buvo pažaliavęs. Nerūkyk, ba šūdas pažaliuõs .Aple akis ir dabar pažaliãvę mėlenaisužaliuoti 1: Prižėlusi pieva pažaliuõs. Par dvi dienas pažaliãvo berželiai. Žolelė jau kyla: pardien i pažaliãvo pakelės. Apsėjo salietros, pažaliãvo visi laukai, i buvo rugių didliai gerų. Krūmai kąsnį jau pažaliãvę. Jau buvo pradėję geltonyt [kukurūzai], kai davė lietai – pažaliãvo. Daržas nor pažaliãvo, buvo sudžiūvę. Lapeliai nukrinta ir vėl pažaliuoja, berneliai išvežti negreit parvažiuoja. Oi tai pažaliavo lygios lankelės.Tik pasižaliãvo kur, tai ir tęsia karvę – nugano. Oi kaip aš jojau viešu keleliu, pasižaliavo žalia girelė. Pasžaliãv[o] visa, kap padarė Dievas rasą (palijo). Ir žalios tvorelės pasižaliavo, pražydėjo tvoros kuoleliai .kurį laiką žaliuoti: Duok rūtelei pažaliuot, vainikėlį padėvėt.apsitraukti žaliomis rūdimis, žaliais pelėsiais: Kailiai neišdirbti pažaliãvo. Ragaišis pažaliãvęs, kas begali jį valgyt. Jau sena duona, net viršus pažaliãvęs. Jeigu susiglauda teip meisa su meisa, kartais galia pažaliúoti. Jei būna tarpų, mėsa pažaliúoja. Kryžius buvo pažaliavęs nuo rudens darganų. Ant pažaliavusio lovio krašto, kur buvo girdomi arkliai, tupėjo vištos. Juodoji atlasinė priejuostė linkusi pažaliuoti iš senatvės. Kam aš imsiu pažaliãvusius baravykus, man jaunų užtenka.Kitam i pažaliúos (neteks vertės) piningai, pirkti nė[ra] kosusijaudinus, susirgus apsiblausti, patamsėti: Boba net pažaliãvo berėkdama. Iš piktumo anas alne (net) pažaliãv[o]. Kiek čia žemės dirvonuo[ja], o pažaliãvę iš dalybų. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės. Moterėlė net pažaliavo iš pasipiktinimo. Martynukas, paminėjus tėvą, net pažaliavo. Burnelė pažaliãvusi tik, baisiai bloga po ligai. Antosė vaikšto pažaliavusi, tarytum pašvinkusios žuvies apsivalgiusigerai, linksmai pagyventi, pasismaginti: Pridarysiu alaus, – ot pažaliúosme!. Pažaliavom ir mes per šventes. Gerai jis tę pažaliãvo kelias dieneles. Parsivežė gėrimo ir pažaliãvo gerai.būti kurį laiką nevedusiam, netekėjusiai: Dar dešimt metų pažaliãvęs tokią pačią gausuiškeikti žalčiais: Kad ne ankstybinė [išpažintis], aš būčio aną pažaliãvęs geraiãkys (akysè ) pažaliãvo pasidarė negera, apsvaigo galva: Jam net ãkys pažaliãvo iš to piktumo. O mun jau ir ãkės pažaliãvo iš to stroko. Nu tokių žinių ir ãkės pažaliãvo. Ãkys pažaliãvo, galva apsvaigo, spėjo da į lovą įsikibt. Tegu ir ãkys pažaliuõs, kol šieną suveš. Dirbau, net kol akys pažaliavo. Gėrė, kol akys pažaliavo. Neveiksi paslenkęs, ba akysà pažaliúoja. Kai trenkė pagalys par galvą, tai net akysè pažaliãvo. Kai nukritau nuo vežimo, akysè tik pažaliãvo. Galva jiems sukės, akyse pažaliavo.pražaliúotipradėti žaliuoti (apie augalus): Pražaliãvo pieva. Po lietum tuoj pražaliãvo. Katro [palmos] šakelė rankoj pražaliuos ir pražydės, tai tas bus karalium. Laisčiau rūtelę, kad pražaliuotų. Oi, tu karklyne, sausas medeli, kada tu pražaliuosi. Pažiūrėk, mergele, an sauso medelio, kai išsprogs, pražaliuos, tada mano būsi.kurį laiką linksmintis: Pražaliãvo visą naktį. Taip ir pražaliúodavo savaitęlikti netekėjusiai: Laimutė ištekės. Marijona – toji su rūtelėmis pražaliuosprižaliúotidaug priaugti žalumos (apie augalus): Šįmet lietaus daug, tai visko priaugo, prižaliãvoprisitraukti žalių maurų: Butelys su vandeniu stovėjo ir prižaliãvo. Tvenkinys netekdamas naujo vandens prižaliuospasilinksminti: Parėjo prisižaliãvęssužaliúotipradėti žaliuoti (apie augalus): Sužaliãv[o] viskas. Tik atšilo ir iškart sužaliãvo. Viskas jau sužaliãvo, jau rugiai plauka. Vos tik papila lietaus, viskas sužaliúoja. Kap sužaliuõs, varysim gyvį laukan. Kai sužaliuõs [medžiai], tai [kelio] nesmatis. Medžiai, pritvinkę, prisirpę, po dienos kitos turėjo sužaliuoti. Visos liepos jau sužaliãvę. Suplanka lietus, sužaliúoja rugiai. Po tam jie (išmirkyti rugiai) sužaliúoja, išleidžia diegus, sudygsta. Netrukus sužaliavo išrautų kelmų vietoje rugiai, avižos. Viršus miežių kai kepurė sužaliãvo kūgy. Kiemas nespėjo sužaliúot ir vėl geltonija iš sausumo. Nedaug dar buvo pieva sužaliavusi, bet arklys jau gali šiek tiek pagriaužti. Reikia tik šiulmos – tuoj sužaliuõs laukai. Vešliai sužaliãvo, geri daržai buvo. Susprogs medeliai, sužaliuõs, raiba gegutė sukukuos. Sužaliavo egliutėlė miškely ant kalno. Lijo kelias dienas, i sužaliãvo [gubos]. Užpiliam avižieniais pelais sulą, jie sužaliúoja. Užpildavo avižų [ant sulos], i sudygdavo, sužaliúodavo, pasidarydavo kaip dangtis. Šiaudų sukarpysam ir užbarstysam tą sulos bosalį, dar avižų liuobam antbersam, tos avižos sudygs, sužaliúos, toki pluta būs kaip dangtis (apie sulos rauginimą).Sužaliãvę (apžėlę) kapai – kaip apsileidusių y[ra] žmonių!.Vasara jau ateita, vasara sužaliúo[ja]. Ateis naktis iš tamsaus miško, šešėliai sužaliuos.Atiduos, kai akmuo sužaliuos (niekada neatiduos). Pavaserį ir baslys sužaliúoja.pažaliuoti 1: Išartos bulbės pabuvo nekastos – i sužaliãvo, visas ilgasai šniūras sužaliãvo!apsitraukti žaliais pelėsiais: Dešros mažai sūdytos buvo – sužaliãvo, subuvo. Sužaliúoja ta duona, sudžiūsta, gi vasaros laike. Plutos net sužaliãvę. Sužaliuõs sviestas ir apsinuodisištepti žaliai: Nesėsk in žolės – sužaliúosi kelnes.Vyniosim vakare, tai susižaliuõs, sakau, palikim [drobes], ir šešias sienas pavogė. Klėčių paunksnyje pasitiesė marškas, kad suknios nesusižaliuotų. Berniukas brauko lapus, kol susižaliuoja rankas ir kelinespasismaginti, pasilinksminti: Sužaliãvom par vestuves. Būtumėm anksčiau atvažiavę, būtumėm geriau sužaliavę. Sužaliãvom, gerai išsigėrėm. Sužaliúosma par Kalėdasãkys (akysè) sužaliãvo apsvaigo galva, pasidarė negera: Sužaliúo[ja] ãkės, jei kur neįsikimbu, virstu. Užmušo Albertuką; sužaliãvo sužaliãvo akėsè: du vaikeliai be tėvo, pati be vyro, tėveliai be sūnelioužžaliúotisužaliuoti 1: Medeliai suaugo, užžaliavo. Po lietui žolė ažužaliãvo tik. Sėčiau rūtų ir mėtelių, kad užžaliuotų, kad iššakotų. (r.).pažaliuoti 1: Kap perpjauni, ažužaliúoja anys (raudonagalviai) pažaliuoti 3: Ir langai užžaliãvę nu senų laikųãkys užžaliúoja pasidaro negera, apsvaigsta galva: I jaunai ažužaliúoja ãkys nuo šito visa ko.Kai padirbėja, duok, kad ãkys būtų užužaliãvę, o kad ne, – kitą kartą i negausi darbinyko
Lietuvių kalbos žodynas
Vertėjas